STALAS PRIE BARO:

Puslapis 34 Previous  1, 2, 3, 4  Next

Rodyti ankstesnę temą Rodyti sekančią temą Go down

Re: STALAS PRIE BARO:

Rašyti by ATIDUODAMA #45 on Kv. 03 17, 2016 2:47 am

Šios nakties įvykiai susiklostė į labai didelę sumaištį, kuomet visi vakaro dalyviai visgi nusprendė remtis savo asmeniniais motyvais. O kas galėjo būti blogiau, nei santykių išsiaiškinimas per pilnatį, su savikontrolę neįvaldžiusiu vilkolakiu (žinoma, jis alfa, bet ne visi gi gali būti tobulais). Būdamas įsitaisęs ant priekinės keleivio sėdynės, bei tvirtai pirštais spausdamas smilkstančią cigarą, kuri turėjo apraminti iki pat akimirkos, kuomet jis bus išgabentas lauk iš šios vietos, kur per bent keletą kilometrų nebus ne vienos gyvos sielos. Niekam net minties nebuvo kad virsmas gali prasidėti žymiai ankščiau nei kad buvo numanoma. Sukandęs dantis, vilkolakis akimirksniu sumerkė akis. Stuburą spaudė nemalonus skausmas, kuris privertė vyriškį palinkti į priekį. Laisva ranka rėmėsi į automobilio priekinį stiklą, kuomet likusi pro pravirą lanką pragtelėjimo pavidalu išstūmė iš salono cigarą. Jis beviltiškai stengėsi suvaldyti save, juk laiko dar buvo į valias. Bet kas per velnias vyko būtent šią akimirka? Atmerktos akys jau buvo nusidažiusios kraujo raudonumo atspalviu. O kuomet žvilgsnis visgi užsikabino už rankinio laikrodžio, jo kūną apėmė keistas, nemalonus pojūtis. Laikrodis buvo sustojęs (ir ne, tai ne prietarų poveikis, o tai, kad jis aiškiai susimovė su laiko apskaičiavimu, ir dabar buvo svarbi kiekviena akimirka). Suskubdamas išsiropšti iš transporto priemonės, vilkolakis it sunkus maišas, sukrito ant grindų. Žmogiškoji kaulų struktūra ėmė keistis, vis greičiau įgaudama žvėries pavidalą. Žandikaulis atsikišo, ir agonija tapo visiškai nepakeliama. Aplink buvo rūkančių žmonių, kurių vieni tiesiog buvo išėję pailsėti, kiti laukė taksi automobilio. Kuomet vienas iš čionykščių nusprendė padėti akivaizdžiai ne kaip besijaučiančiam vilkui, jo natūralūs instinktai paėmė viršų, atstumdamas nuo savęs priėjusi asmenį, jis stengėsi nuslėpti pasikeitimus, kurie atrodė kad buvo nesustabdomi. Krisdamas, nuo lūžtančių kaulų, Blackwell'as stengėsi neprarasti blaivaus proto ir nesudraskyti visų čia susirinkusių. Laimei netoliese buvo namų sąjungą, kurios gale buvo pastatyta iš pažiūros tvirta tvora. Jis negalvodamas pasileido ten, tarytum tai būtu vieninteliu saugiu prieglobsčių, išgyvenant šią naktį.
avatar
ATIDUODAMA #45

u taught me that man can't be defined by anyone but himself.


Pranešimų skaičius : 156
Įstojau : 2013-04-14

Peržiūrėti vartotojo aprašymą

Atgal į viršų Go down

Re: STALAS PRIE BARO:

Rašyti by Mason Lockwood on Kv. 03 17, 2016 10:04 am

Elenai ne nespėjus atsakyti (judinam reikalus Very Happy) į jo pasiūlymą, Masono akyse išdygo asmuo, kuris niekuomet nebuvo iš tų, kuriuos hibridas būtų apsidžiauges matydamas. Jo antipatija Argent buvo abipusė ir tai buvo akivaizdu vos jųdviejų žvilgsniai susitiko. Ne nenutuokdamas, kad Andrea turi neuzbaigtu reikalų su Elena, jis liko šiek tiek praziota burna kai mergina be jokių skrupulų ar perspėjimų sulaužė Gilbert riešą. Buvo aišku, kad tai tik laiko klausimas kuomet į trijulės akistata isikis burtininkė, todėl jis nesistengė pulti, priešingai, net savotiškai džiaugėsi, kad ši gaus ko nusipelniusi, o stebėti Bonnie iš šono kuomet buvo skrudinamos kieno nors kito, o ne jo smegenys, buvo visai įdomu.
Argent žodžiai staiga privertė persikreipti jo fizionomija. Jo iš palankus ir net draugiškas žvilgsnis Gilbert atžvilgiu staiga tapo šaltas kaip ledas, o žandikaulis įsitempe. Negalėdamas patikėti, kad mergina elgesi taip lyg nieko nenutuoktu, maža to, jai užteko įžūlumo elgtis taip tarsi jos ne kiek neslege kaltė, jog linksminasi su žmogumi, kuris moka neįkainojamai skaudžią kaina už jos egzistavimą, jis jautėsi kaip niekad apmulkintas. Nebuvo priežasties klausti ar tai ką sakė Argent buvo tiesa. Vampyre visuomet buvo"team Kat" ir priežasties meluoti apie draugės mirtį ji neturėjo, tačiau Masono smegenys ir širdis vienareikšmiškai atsisakė patikėti, kad jo mylimosios nebėra.
-Tik nereikia, -ironiškai šyptelėjes jis kalbėjo gan dusliai. Piktai šyptelėjes jis atrodė persimaines, neįskaitomas, tarsi įsiutęs laukinis žvėris. Jos grasinimai akivaizdžiai nekėlė jam ne menkiausios emocijos. -Gerai žinai, kad jeigu ne aplinkybes, su malonumu parodyčiau kur tavo vieta, Argent, -tamsoje jo akys žibėjo.
Nežinia kaip būtų pasibaigusi šį įtempta situacija jei jų dėmesio nebūtų išblyškęs moteriškas klyksmas sklindantis iš lauko, mašinų stovėjimo aikštelės. Žvilgtelėjęs į savo rankinį laikrodį jis susikeike. -Roman,-paskubomis pasileides į lauką jis puikiai suvokė, kad jo laukia akistata su senu draugu, kuris galimas daiktas mėgins ji nudeti, tačiau jo užduotis buvo ji sustabdyti, padarnt kiek įmanoma mažiau žalos.
Atsidūręs lauke jos viena ranka nesitraukė dėvėta make ir apsidaires giliau įkvėpė. Jo krūtinė sunkiai kilnojosi, o adrenalinas užpildė visa kraujo sistema. Susvilpes jis sulaikė kvėpavimą. Aplink buvo tamsu, o mirkciojantis žibintas blausiai apšvietė pusiau nuoga Masono kūną, nuo kurio zvarbiame nakties ore kilo garai. Netrukus iš už kampo pasirodė dvi žvėries akys. Giliai ikvepes jis didelių greičiu pasileido į tą pusę, nekeisdamas pavidalo, tačiau leisdamas pasirodyti savoms iltims. Dviems draugams susikibus, jie kulversciais nusirito gerus kelis metrus. Asfaltas gerokai nubrozdino vis dar žmogiška Masono kūną, tačiau jis regis to ne nepajuto. -ROMAN! -Laikydamas draugą per pečius jis nepuolė, viso labo laikėsi gynybinės pozicijos. -Čia aš,..-nespėjęs pabaigti sakinio Lockwoodas buvo nušviestas šalin. -Kalės vaikas, -sumurmėjes jis vėl pašoko ant kojų ir netrukus jie vėl susikibo.

_ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _
Don't worry, all is well. All is so perfectly, damnably well. I understand now, that boundaries between noise and sound are conventions. All boundaries are conventions, waiting to be transcended. Moments like this, I can feel your heart beating as clearly as I feel my own, and I know that separation is an illusion.
avatar
Mason Lockwood

Throw me to the wolves & I will come back leading the pack.


Būrio simbolis :
Pranešimų skaičius : 1107
Įstojau : 2013-07-28
Amžius : 36
Miestas : Pennsylvania
Meilė : Viengungis
Draugai : Sebastian, Elena, Jake
Rūšis : Alfa
Darbo paskirtis : Fire fighter

Peržiūrėti vartotojo aprašymą

Atgal į viršų Go down

Re: STALAS PRIE BARO:

Rašyti by ATIDUODAMA #45 on Pen. 03 18, 2016 3:07 am

Galima pasakyti, kad tinkamai pasirinkta žmogiška profesija, buvo privertusi vyriškį išmokti savitvardos ir racionalios savitvardos. Dienos šviesoje jis tikrai atitiko visus didvyrio standartus, kurie tik egzistavo. Tačiau tik vienetai žinojo apie tai, kad "nusimesdamas" žmogaus kailį Blackwell'as tapdavo visiškai nekontroliuojamu padaru, kuris troško pulti, niekuomet nesustojant. Vakare, kuomet jo senovinis laikrodis sužaidė žiaurų pokštą, buvo netipinis. Vyras visuomet kruopščiai susiplanuodavo vietą ir laiką, kur prabus iki kol atgaus žmogišką pavidalą. Apie šiuos pasikeitimus nežinojo net tie, kurie laikė jį savo vadu, ten, namuose, kur jis vaidino gyvenantį. Todėl, kuomet bėgant jis visgi buvo sustabdytas iš pažiūros tvirtai stovinčių vartų, rankos sukibo į varinius strypus. Atrodė kad metas kone tirpsta jo pusiau žmogiškuose delnuose, nuo jėgos, kuri buvo per didelė kaip vienam asmeniui. Jis išsilenkė, žvilgsnis pakilo į viršų, ir galima prisiekti kad pražūties akimirka, prieš galutinį virsmų, jis pamatė ją. Šviesūs plaukai, plevėsuojantis nuo menko vėjelio, ryškūs veido bruožai, ir tos aiškiai šviesios akys. Tai buvo ji, Jules. Iliuzija, kurią sukūrė neblaivus ir skausmo paveiktas kūnas, buvo tokia tikra, kad jam atrodė kad jei jis dar labiau pasitemps, jis sugebės ją paliesti. Pasigirdo riksmas, ir jis akimirksniu sukrito ant kelių, dar akimirka, ir jo kūnas nebe priminė žmogaus. Tamsiai pilkas kailis, bei tamsoje švytinčios raudono atspalvio akys. Šaukiamas vardu, jis tik pasuko savo piktą snukį į alfa hibridą. Viršutinė vilko lūpa buvo aiškiai prikelta, nasrai dideli ir griausmingi. Jis buvo pasiruošęs pulti, todėl su lyg akimirka, kuomet Mason'as nusprendė rizikuodamas savo gėrove jį sustabdyti plikomis rankomis, vilkolakis nebe buvo valdomas sveiko žmogaus proto, jis matė taikinį, ir tuo viskas buvo pasakyta. Jam nebuvo svarbu tai, kad taikinys laisvai gali būti kelis kart stipresniu nei jis, net nesuvartodamas kūrėjo kraujo. Jis pasileido į priekį.
Vyro ir vilko sukibimas buvo stiprus, mat kažkuriuo metu nuo kritimo pasirodė kad sudrebėjo žemė. Jie krito ant šalto ir nuo oro sąlygų drėgno asfalto. Laikomas už pačių vilkas, turėjo puikią galimybę perkąsti draugo gerklas, kuomet jis didele jėga palinko galva į priekį. Laimei to neįvyko, tačiau neprarasdamas progos gerai apkandžioti Lockwood'ą, Roman'as kažkuriuo metu buvo gerai nustumtas link didžiulių šiukšlių konteinerių, kurie nuo vilko susitrenkimo su jais, įlinko. Sukrisdamas ant asfaltuoto kelio, vilkas išleido cypiantį atgarsį (pripažinkime, su vampyrais vienaip, o prieš hibridus stipriai nepašokinėsi. Laughing). Tuo tarpu žioplinėjantis civiliai arba paprasčiausiai labai noriai stebėjo visą šį įvykį, ne nenutuokdami kodėl Lockwood'as "savo vilką" vadina vardu ir kodėl tas vilkas pasiuto. Kiti bandė prisiskambinti policijai ar gyvūnų apsaugos ministerijoms. Kam nors, kas sugebėtu tai sustabdyti. Galima prisiekti, kad kažkuriuo metu pasigirdo šūviai, mat klubo apsauginis nenutuokdamas apie tikrąją įvykių reikšmę, sumanė pavaidinti didvyrį. Kone nuo asfalto atšokęs vilkas buvo nublokštas sunkiai regimos jėgos, kuri privertė jį sukristi. Kulkos paliktas sužeidimas nebuvo mirtinas, bet tikrai velniškai skausmingas. Jis krito, ir tai savaime iššaukė atgalinę virsmo į žmogų reakciją, kurios mažiausiai galėjo tikėtis bent vienas iš susirinkusių žioplių. - Gerai, tu nugalėjai.
Kaip ne keista, vietoje atsiprašymo ar kokio nors pasiaiškinimo, vilkolakis manė kad tai ganėtinai šmaikšti situacija. Pro šonkaulius burbuliavo kraujas, o jis pasukęs galvą į tą pusę, kur radosi draugas, išsiviepė per visą veidą, tuo pačiu metu pamodamas ore ranka: - Galiu paprašyti paslaugos? Gali padaryti tą savo proto žaidimą, kad manęs nepasodintu į geriausiu atveju cirko kamerą?
avatar
ATIDUODAMA #45

u taught me that man can't be defined by anyone but himself.


Pranešimų skaičius : 156
Įstojau : 2013-04-14

Peržiūrėti vartotojo aprašymą

Atgal į viršų Go down

Re: STALAS PRIE BARO:

Rašyti by Olivia Frano on Pen. 03 18, 2016 3:31 am

- Tai akivaizdžiai nėra tava kraujas, Mason'ai. Todėl verčiau išvenkime kokių nors kvailų pasiaiškinimų, ir tik pasakyk vieną... Juk šiame klube dabar nėra mirusio žmogaus, kas duos pagrindą Bonnie įsiusti dar labiau? - *Tamsiaplaukės antakiai buvo aiškiai pakilę, nors apsvaigintas nuo alkoholio veidas atrodė neatitinkantis situacijos. Jos protas buvo pusiau "atsijungęs", mat stiprus alkoholis paprasčiausiai buvo per didelis priešas mirtingos merginos kūnui, kuris tenka pripažinti nebuvo puikiai supažindintas su stipriaisiais gėrimais. Ji nuleido akis, ir reikia pripažinti kad neturėjo ne menkiausio įtarimo, kaip galėtu pasibaigti šis vakaras. Atsižvelgiant į visas aplinkybes, mergina paprasčiausiai norėjo įsitikinti tuo, kad jos gyvenimo kaina nėra tokia didžiulė ir tai nepaveikė Katherine Pierce-Lockwood aplinkos. Antrininkė buvo visiška priešingybė komunikabiliai ir gyvenimą mylinčiai personai. Ji neturėjo beveik nieko, mat beveik visą savo gyvenimą bėgo nuo problemų, į kurias įsivėlė būdama per daug jauna, per daug nepatyrusi atšiauraus gyvenimo išbandymų. Taip, jai buvo gaila ir taip, kasnakt ją kankino košmarai, kad ankščiau ar vėliau atsiras tas asmuo, kuris nuspręs viskam padėti pabaigą. Bet Winchester nuoširdžiai nenutuokė kas būtent pabaigė Pietrce-ockwood gyvybę, ir kas sukūrė burtus kad antrininkės negali egzistuoti tuo pačiu metu. Tamsiaplaukės skausmo receptoriai suveikė laiku, kaip tik tą akimirką, kuomet greta esančių klausos organai užfiksavo tą nemalonų, lūžtančių kaulų, garsą. Stipriai sumerktos akys, ir noras iš nemirtingų gniaužtų ištraukti savo pažeistą ranką, buvo toks stiprus, ir toks beviltiškas. Tamsiaplaukė neturėjo ne menkiausios galimybės išgyventi prieš naujai iškeptą hibridę, apie kurią jai keliais žodžiais buvo užsiminusi Caroline. Pastaroji niekuomet nekvėpavo lygiai žinodama naują Niklaus Mikaelson susidomėjimą Argent prigimtimi. Ką jau kalbėti apie tai, kad tamsiaplaukė buvo ypatingai mėgstama originaliosios šeimos atstovų. Savaime iškošta vidinė skausmo aimana, privertė merginą atsimerkti. Ir čia ji susidūrė su savo pačios baisiausiu košmaru. Stipriausi ir labiausiai suinteresuoti Katherine Pierce-Lockwood gyvenimu asmenys stovėjo priešais ir abu nebuvo nusiteikę deryboms. Pasakyti kad Elena baiminosi dėl savo gyvybės, būtu tas pats, kas nepasakyti visiškai nieko.*
- Tai nebuvo mano pasirinkimas... - *Pierce-Lockwood vyras akimirksniu atgręžė jai savo nugarą, o tamsiaplaukė tuo tarpu nukreipė savo akis į likusią grėsmę. Jos sukastas žandikaulis ir skausmo iškreiptas veidas sakė kur kas daugiau, nei kad žodžiai. O tai kad Andrea akivaizdžiai mėgavosi tuo, kad galėjo sukelti jai skausmo, buvo dar labiau tragiška. Akių vokai nusileido, kuomet Winchester paslėpė savo tamsias akis. Tokiu momentu jos panašumas į antrininke išgaruodavo, nes priversti pastarąją kentėti buvo beveik neįmanoma, ko nebuvo galima pasakyti apie Elena.* - Andrea, prašau. Prisiekiu, aš nieko nenumaniau apie tai kas nutiks. Ne mano rankos yra suteptos tavo Katherine krauju.

_ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _
“You wear a mask for so long, you forget who you were beneath it. You are free in your wildness. You are a wanderess, a drop of free water. You belonged to no man and to no city.”
avatar
Olivia Frano

I couldn`t miss your hundred and whatever birthday.


Pranešimų skaičius : 1980
Įstojau : 2012-09-27
Miestas : Los Andželas
Meilė : Frank Frano (allways)
Rūšis : Vampyrė (28/1)
Darbo paskirtis : Advokatė / Prokurorė

Peržiūrėti vartotojo aprašymą

Atgal į viršų Go down

Re: STALAS PRIE BARO:

Rašyti by Bonnie Bennett on Pen. 03 18, 2016 3:52 am

*"Jei aš esu vienintelė kuri gali tai sustabdyti, tuomet tai bus mano sprendimas, o ne kieno nors kito", - Tai žodžiai, kuriuos ištarė tamsaus gymio burtininkė, kuomet pomirtinis pasaulis pradėjo kaip koks parazitas ropštis iš "pragaro" tam, kad kone išnaikinti visus likusius, teisėtus, žemės savininkus. Ji buvo stipri ir pagaliau buvo pradėjusi daryti sprendimus dėl savęs, o ne kaip ankščiau tam, kad išgelbėti tik sau artimus. Būdama paskutine Qetsiyah Bennett kraujo linijos palikuone, Bonnie praleido ilgus metus treniruodama savo galių galimybes, kurios išaugo neapsakomais mastais. Ji žinojo, kad niekas kitas nesugebės padaryti šio pasaulio geresniu, nebent ji. Nemirtingi padarai turėjo buvo nustumti nuo aukščiausios mitybos grandinės sosto. O ypatingai originalioji šeima, kuri iš jos atėmė visiškai viską. Gal todėl, o gal tai buvo tik viena iš priežasčių, kodėl Bennett taip greitai atsisakė visų jai brangių asmenų, kurie jau buvo spėję tapti nemirtingais. Tai buvo daroma dėl didesnio gėrio, kad ir tamsiais keliais. Priešingai nei Elena Winchester, Bonnie nebuvo nusiteikusi bendrauti, o tik išsiaiškinti kiek dar laiko nemirtingi padarai žada praleisti jos mieste. Todėl akimirka, kuomet abu vilko genus turintys asmenys patraukė savo keliais, ji buvo spėjusi atsikvėpti. Beliko tik saugiai nugabenti Eleną iki artimiausio oro uosto ir tokiu būdu išsiųsti namo, kur ji galėtu būti saugi. Tačiau juk nebuvo galima tikėtis, kad viskas bus taip paprasta? Andrea Argent buvo totalus pavyzdys to, kodėl ji taip niekino nemirtinguosius. Ji buvo stipri, spindėjo pasitikėjimu savimi ir tuo bejausmiškumu, kuris buvo būdingas vampyrams. Tačiau šiandiena joje buvo kažkas kitokio. Ji buvo kitokia, tobula. Bent jau tokiais žodžiais ją būtu pavadinęs originalusis. Todėl kuomet tamsiaplaukė hibridė atsitraukdama nuo stalo patraukė link Elenos, Bonnie akimirkai liko nuščiuvusi. Tereikėjo tik jai paliesti mirtingąją, kuomet neišdildomas pyktis vėl apėmė visą burtininkės kūną. Mason'as tuo tarpu patraukė šalin, paskui klykiančios moters balso atgarsius. Greitai pakildama ant kojų, burtininkė nesistengė sukurti puikaus pasirodymo efekto, bet atsikratyti čia esančiais žmonėmis buvo kone būtina. Ji sugniaužė kumščius, kaip tik tuo metu, kuomet visos klube esančios apšvietimo lemputės susprogo. Dar akimirka, ir pradėjo dužti visi stikliniai objektai, kurie radosi patalpos viduje. Panikos apnikti žmonės buvo priversti bėgti išėjimo link, kur aplink teritoriją esantys vartai akimirksniu užsivėrė. Ji puikiai suvokė, kad bent pusei visų buvusių klube bus privaloma įskiepyti netikras istorijas apie vakaro praleidimą. Todėl ji negalėjo sau leisti prabangos išleisti visų, kas matė šio vakaro įvykius. Ji be menkiausių skrupulų, pasiekė Andrea, kuomet sukeldama savas rankas, tradiciškai iššaukė hibridei skalpą spaudžiantį skausmą.* - Kiek galiu kartoti kad tai žmonių miestas? Ir tokiems padarams kaip jūs, čia ne vieta. - *Jos žvilgsnis akimirksniu sustojo prie Elenos, kuomet ji pro sukastus dantis prasitarė.* - Bėk... - *Žvilgsnis vėl sugrįžo prie Argent, kuomet burtininkė apdovanodama pastarąją paniekinančiu žvilgsniu pratęsė.* - Su Katherine mirtimi, šis pasaulis tapo tik saugesniu. Iš tikro nori papildyti sąrašo, kuriame ji, savimi?

_ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _
as soon as you're feeling b e t t e r, i'm going to k i l l you.
avatar
Bonnie Bennett

Guess the apple doesn't fall far from the tree...


Pranešimų skaičius : 422
Įstojau : 2013-09-03
Amžius : 27
Miestas : Manhattan
Meilė : Neįsipareigojusi
Draugai : Elena & Caroline
Rūšis : Žmogus / Ragana
Darbo paskirtis : Studentė

Peržiūrėti vartotojo aprašymą

Atgal į viršų Go down

Re: STALAS PRIE BARO:

Rašyti by Mason Lockwood on Pen. 03 18, 2016 3:20 pm

Masono kūnas buvo išmargintas vilkolakio padarytų įbrėžimų ir kastiniu žaizdų, tačiau blogiausia buvo tas, jog užuot gijusios jos intensyviai kraujavo. Lockwoodas būtų galėjęs lengvai to išvengti, bet tuo atveju jam būtų reikėję į Romano puolimą atsakyti savuoju, o to jis nenorėjo, mat Hibrido padaryti sužalojimai galėjo draugui būti mirtini. Pasigirdus suviams Lockwoodas staigiai pasisuko į saudziusyji. -Liaukis, padėk sumauta ginklą į šalį, -pro klykianciu ir bėgančių žmonių minia jis trumpam iš akių pametė draugą, o kai pagaliau pamatė ant asfalto sukaupusi jo kūną, jis buvo sužeistas. -Velniai tave griebtu Romanai, -piktai sumurmėjes jis pasileido link vaikino ir padėjęs jam atsistoti įkišo į jo drebanti delną savo automobilio raktelius. -Dink iš čia, aš viską sutvarkysiu.-prilaikydams draugą per pečius jis įvertino šautine žaizda. Laimei kulka nekliude jokių gyvybei kritiškai svarbių organų todėl lengviau atsikvėpes jis primygtinai linktelėjo. -Susirask Victoria. Ji galės tau padėti, beto ji žinos kur tave uždaryti kol patekes saulė. Girdi mane? -jo balsas skambėjo įsakmiai. -Aš susirasiu tave paryčiais...-nespėjęs baigti sakinio žmonių minioje jis pastebėjo iš baro isejusia Elena.
-Ne taip greitai, -staiga atsiradęs už jos jis sučiupo merginos alkūnę. -Privalai man paaiškinti kas nutiko Katherine,-keista, bet net ir žinodamas kad kažkuria prasme jis turėjo teisę priešais stovėjusią mergina nužudyti, atkeršyti už žmonos mirtį, moters panašumas į mylimąją to padaryti neleido. Jam būtų buvę kur kas lengviau jei jis jos nebūtų pažinojes, nebūtų spėjęs susidaryti teigiamo ispūdzio... Staiga psigirdes Andrea klyksmas galėjo reikšti tik viena. Ragana priėmė ją į kampą ir nors Masonas nuoširdžiai mėgavosi vampyres skausmu, ji buvo vienintelis Katherine gerove suinteresuotas asmuo, kuriuo jis iš tiesų galėjo pasikliauti. -Šūdas... -sumurmėjes jis užverte akis. Gelbėtojo pozicija jam buvo ne prie širdies, ypač todėl, kad jau ilgą laiką jis elgėsi savanaudiškas ir jam tai patiko, tačiau kitos išeities nebuvo todėl stipriau suėmes merginos ranka jis grubiai truktelėjo ją atgal į barą. -Bonnie.. Ei.. Nenoriu trukdyti jums aiškintis santykius, bet... Kaip čia padarius, kad tai nenuskambetu kaip grasinimas, -tebelaikydamas Elena jis atsistojo jai už nugaros taip, kad jo smakras liestu apnuoginta merginos petį. -Ką pasakysi apie mainus? Man reikalinga Argent, tau Elena, prižadu, kai išsiaiškinsiu kaip atgaivinti Katherine, galėsi suvesti su ja sąskaitas, bet man reikės jos gyvos, todėl... -Ragindamas ją nutraukti vampyres agonija jis leido pasirodyti savo iltims. Staiga, nieko neperspejes jis persikando savo riešą ir kraujuojancia galūne prikišo Gilbert prie veido, o tiksliau praziotu jos lūpų. Įsitikinęs, kad šiek tiek jo kraujo pateko į to nesitikejusios merginos kraujo sistema jis veidmainiskai šyptelėjo. -Arba aš būsiu priverstas nusukti tavo draugės sprandą, -jo išraiška buvo nezadanti nieko gera, o žvilgsnis ryžtingas.

_ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _
Don't worry, all is well. All is so perfectly, damnably well. I understand now, that boundaries between noise and sound are conventions. All boundaries are conventions, waiting to be transcended. Moments like this, I can feel your heart beating as clearly as I feel my own, and I know that separation is an illusion.
avatar
Mason Lockwood

Throw me to the wolves & I will come back leading the pack.


Būrio simbolis :
Pranešimų skaičius : 1107
Įstojau : 2013-07-28
Amžius : 36
Miestas : Pennsylvania
Meilė : Viengungis
Draugai : Sebastian, Elena, Jake
Rūšis : Alfa
Darbo paskirtis : Fire fighter

Peržiūrėti vartotojo aprašymą

Atgal į viršų Go down

Re: STALAS PRIE BARO:

Rašyti by Bonnie Bennett on Št. 03 19, 2016 2:51 am

*Nepaisant to, kad tamsaus gymio burtininkė buvo pakankamai stipri, kad sugebėti iš čia išeiti gyvai ir negana to, padaryti nemažai žalos nemirtingiesiems, dalis jų kuo puikiausiai suvokė kokius mygtukus reikia spausti, kad burtininkė paprasčiausiai nuleistu rankas. Vien mintis apie tai, kad Elena, po visos kovos už gyvenimą bus "ištrinta" nuo žemės paviršiaus, paralyžiavo. Bennett neturėjo galimybės išgirsti to, kad draugei vos palikus klubą, ji buvo sučiupta kito asmens, tą akimirką ji jautėsi ypatingai pasitikinti savimi. Išnaudodama raganoms taip būdinga savisaugos / puolimo manevrą net nepaliečiant priešininko, buvo išderinta su lyg akimirka, kuomet patalpose liko vos keli asmenys, kurie vienas apie kito egzistavimą žinojo daugiau, nei tai buvo reikalinga. Vis dar suspaustas kumštis kėlė skausmą jaunai hibridei, ir reikia pripažinti kad burtininkei reikėjo didžiulių valios pastangų, kad atsisakyti savo puolimo. Atsižvelgiant į tai, kad Mason'o kalbėsenos tonas, dalinė pašaipa, bei kūnas kalbantis daugiau nei žodžiai neleido jai pagalvoti kad tai gali būti blefas, atleisdama Andrea iš savo "kančios pinklių" burtininkė ryžtingai žengė kelis žingsnius į priekį. Jos lūpos prasivėrė, ir reakcija buvo daugiau nei kad natūrali.*
- Liaukis! Nužudydamas man svarbų asmenį, tu nesugebėsi susigrąžinti savo žmonos... - *Sukandusi dantis mergina buvo kone priversta sustoti, kuomet jo akyse Elena buvo priversta nuryti tam tikrą dalį nemirtingojo kraujo. Stipriai sumerkdama akis, burtininkė suspaudė kumščius, tačiau ne tam, kad panaudoti savo galias, o tam, kad išlaikyti savitvardą ir nepadaryti ko nors, kas sugebėtu tik labiau pakenkti ir taip įtemptai situacijai. Ji mintyse sau kartojo, kad tai tik vienas mūšis, tai ne paties karo pralaimėjimas. Ir ji neturi teisės prarasti dar ir jos... Ir vieninteliu racionaliu sprendimu buvo derybos, kurios greičiausiai net nebūtu patikusios ne vienam iš čia esančių.*
- Paklausyk, iš manęs turėtum kur kas daugiau naudos, nei iš Elenos. Ir pripažinkime, nelabai norėtum ant savosios uodegos turėti vieno iš stipriausių medžiotojų, kuris taip pat kaip ir aš, jei ne labiau, yra suinteresuotas Elenos gyvybę. - *Omeny turėdama draugės vyrą, kuris buvo pirmasis, kuris sužinojęs tiesą apie antrininkes, padarė pasirinkimą, kuri visgi turėtu gyventi. Tačiau, tai vis dar buvo likę tarp jo ir jo, ir daugiau nieko. Ne viena siela iš tikro nenutuokė kiek daug žmonių (padarų) buvo suinteresuoti Pierce-Lockwood mirtimi. Vieni tam, kad sukelti chaosą, kiti, kad apsaugoti nekaltą ir gyvenimo vertą merginą, likę, norėdami iš Masono padaryti tai, kas yra vadinama "žudymo mašina" ir nieko daugiau. Burtininkė laikydama savo rankas taip, kad visi matytu, jog ji neketina nieko griebtis, stengėsi ramiai pasiekti Mason'ą, kuris tvirtai laikė Eleną. Jos veidas buvo kitos, nei ankščiau. Buvo panašu kad hibridui pavyko prakrapštyti vis dar kraujuojantį šašą, kuomet šis pasikėsino į žmonos antrininkę.* - Prašau, paleisk ją. Leisk jai saugiai išvykti atgal į savus namus, ir prisiekiu, neatsitrauksiu, kol neišsiaiškinsiu tiesos apie tavo žmonos likimą. Tai tau bus tik naudingiau... Pasvarstyk, kuo tau gali būti naudinga mirtingoji, antrininkė?

_ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _
as soon as you're feeling b e t t e r, i'm going to k i l l you.
avatar
Bonnie Bennett

Guess the apple doesn't fall far from the tree...


Pranešimų skaičius : 422
Įstojau : 2013-09-03
Amžius : 27
Miestas : Manhattan
Meilė : Neįsipareigojusi
Draugai : Elena & Caroline
Rūšis : Žmogus / Ragana
Darbo paskirtis : Studentė

Peržiūrėti vartotojo aprašymą

Atgal į viršų Go down

Re: STALAS PRIE BARO:

Rašyti by Mason Lockwood on Št. 03 19, 2016 3:57 am

Priešingai nei anksčiau Masonas nerodė ne trupučio pasitenkinimo ar savotiško pasiputino dėl to, kad pavyko įvykius pasukti jam palankia linkme. Ši karta Lockwoodas buvo kitoks. Šaltas ir griežtas, tobulas bejausmis žudikas, kuri Niklausui buvo pavykę sukurti ir tiesa pasakius originalusis turėjo didžiuotis šiuo savo kuriniu mat palaužti itin tvirto charakterio vilkolki kaip Masonas iš ties nebuvo lengva. -Galbūt tai jos nesugrazins, bet tai suteiks man galimybę suteikti tau proga pajusti tai, ką daugybę kartų yra tekę jausti man, netenkant visų...-staiga nutiles jis piktai vyptelejo. -Ne nemėgink,-griežtai nukirtęs jis stipriai sukando savo žandikaulį. -Jei bent sukelsi man įtarimą, kad ketini užsiiminėti savo raganiskais "hocus pocus", prisiekiu ta pačia akimirką ją nudesiu,-jo akys buvo įgavę neapsakomą spalva, jos kaip niekad degė neapykanta. -Dar niekada to neesu bandęs,hibrido kraujas vargu ar prikeltu ją antram gyvenimui...kaip manai?-jo šypsena buvo mažų mažiausiai nenuosirdi, bet kuriam mirtingųjų pasaulio atstovui ji būtų kelusi baimę. -Aš iš tiesų neketinau nieko skriausti, viskas ką sakiau buvo tiesa...-jo žvilgsnis buvo įrėmintas į burtininke. -Ketinau nudeti kelis vampyrus ir dingti kaip tu ir norėjai, bet judvi turėjot įžūlumo man meluoti, o dar blogiau, kažkas man kužda, kad abi esat prikisusios savo nagucius prie Katherine mirties, - ištaręs šiuos žodžius jis giliai įkvėpė. Suvokimas, kad jos nebėra, kad jis visą šį laiką buvo toli nuo Victorios kai jai jo labiausiai reikėjo, pamažu apgule jo pečius. Dabar jos balso žinutė ir veiksmingas tonas įgavo prasme ir tai tik dar labiau ji įsiutino. -Jūs, raganos, manot turinčios teisę įvykdyti teisingumą, įvesti pusiausvyrą..? Tuomet turėjai mane nudeti ta akimirka kai Klausas mane pakeitė, -jo balsas tapo duslus ir kiek tylesnis. -Tu teisi, tu man esi kur kas reikalingesne, bet neesu ant tiek kvailas, kad patikėčiau, jog bendradarbiausi savanoriškai... Beto tavo drauge bus mano garantas, kad nesiimsi naudoti savo kerų bandydama manimi nusikratyti, todėl... Nieko nebus, -sekantys merginos žodžiai privertė jį nuoširdžiai susijuokti. -Medžiotojas? Negi tikrai manai, kad įbauginsi mane žmogumi? -suraukes antakius jis regis ir pats netikėjo tuo ką sakė. -Aš nesunaikinamas, Bennett, -jo apdraskytas kūnas buvo beveik uzgijes, net ir tamsoje buvo aišku, kad jo fizinis pasirengimas buvo nepriekaištingas. -Kai sutvarkysi visa šią sumaištį, susirask mus. Viena. Jei atvyksi su palyda, pati žinai kas jos laukia, -su lyg šiais žodžiais jis spustelėjo atitinkamus taškus Elenos kaklo srityje meistriškai priversdamas ją atsijungti. Lengvai persimetes sugebusi merginos kūną per petį jis savo šviesias akis pasuko į Argent. -Mašinos rakteliai? -Ištiesęs ranka jis kilstelėjo antakius. -Man jų reikės.

_ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _
Don't worry, all is well. All is so perfectly, damnably well. I understand now, that boundaries between noise and sound are conventions. All boundaries are conventions, waiting to be transcended. Moments like this, I can feel your heart beating as clearly as I feel my own, and I know that separation is an illusion.
avatar
Mason Lockwood

Throw me to the wolves & I will come back leading the pack.


Būrio simbolis :
Pranešimų skaičius : 1107
Įstojau : 2013-07-28
Amžius : 36
Miestas : Pennsylvania
Meilė : Viengungis
Draugai : Sebastian, Elena, Jake
Rūšis : Alfa
Darbo paskirtis : Fire fighter

Peržiūrėti vartotojo aprašymą

Atgal į viršų Go down

Re: STALAS PRIE BARO:

Rašyti by Bonnie Bennett on Sk. 03 20, 2016 7:14 am

*Nepriklausomai nuo to, kad burtininkė puikiai matė priešais esantį asmenį, kurio žodžiai skambėjo labiau nei įtikinančiai, protas savaime jai leido matyti ne Lockwood kraujo linijos atstovą, o patį originalųjį. Pradedant hibrido kalbėsena, naudojamais žodžiais, bei kūno kalba - viskas priminė tą, kurio ji nepakentė visa savo širdimi. Tą, kuris buvo pradininkas tos pražūtingos skylės, į kurią palaipsniui buvo stumiama burtininkė. Tvirtai sukastas žandikaulis ir įtempti kūno raumenys, viskas simbolizavo tai, kad tamsaus gymio burtininkė buvo įspausta į kampą. Bet koks racionalus posūkis ar žingsnis iš jos pusės nešė pražūtingą pabaigą, kurios ji leisti niekaip negalėjo. Vis dar iškeltos, it pasidavimą reiškiančios, rankos nebuvo judinamos. Ji leido matyti priešininkui kad neketina imtis nieko, kas galėtu bent iš dalies pakenkti mirtingumą atgavusiai draugei. Nedaryti nieko, buvo ypatingai sunku, ypač atsižvelgus į tai, kad jei ne Winchester gyvybės trapumas, ji gebėtu susidoroti su dviem hibridais ir laimėti sau laiko pasitraukimui. Tačiau šios dienos įvykiai buvo visiškai ne jos naudai.*
- Tu apie mane nieko nežinai, Mason'ai. - *Omeny turėdama jo paminėtas netektis, mergina bent kelioms sekundėms nusuko savo akis. Brutali tiesa apie tai, kad jai buvo likusi tik Elena, buvo akivaizdi. Prarasti ją, būtu tas pats, kas pasirašyti sau pačiai mirties nuosprendį. Bennett būtu nepataisomai sugniuždyta, ir akivaizdu kad šią informaciją nesunkiai įskaitęs hibridas, puikiai ja pasinaudojo. Kuomet žvilgsnis vėl susidūrė su Mason'u, burtininkė pasistengė užspausti visas savo emocijas, išlaikant kaip galima sunkiau įskaitomą veido išraišką.*
- Įsiklausyk į savo paties žodžius... Katherine žuvo, ir ne viena iš mūsų negali tau atsakyti į rūpimus klausimus, nes ne viena nežino kas ir kaip tai padarė. Bet akivaizdu tik viena, tai yra labai galingų arba mažu mažiausiai įtakingų padarų darbas. Bet Elena... Ji niekuo kalta, dėl to kas atsitiko. Ir tu pats puikiai suvoki kad Katherine pati ieškojosi sau priešų, kurie buvo žymiai stipresni ir žymiai daugiau patirties turintys asmenys. Viskas kas Eleną siejo su tavo žmona, tai tas pats antrininkių prakeiksmas... Ji ne Katherine. Vienas netinkamas sujudimas, ir jos mirtis. Jos. - *Nesugebėdama net prisileisti prie savęs šios minties, mergina neigiamai supurtė galvą, pasistengdama suimti save į rankas.*
- Jos krauju bus suteptos tavo rankos. Ir tu praleisi amžinybę, prieš akis matydamas kaip miršta ji. O ji atrodo taip pat kaip tavo žmona.
*Kuomet jos žodžiai visgi buvo nuvyti į šalį, burtininkė priėmė mintį kad kalbomis pasiekti nieko nepavyks, ypatingai kai jos kūnas išdavikiškai reagavo į kiekvieną jos pusėn mestą grasinimą, ar Elenos žvilgsnis, prieš tai, kuomet Lockwood'as pasirūpino kad mergina netektu sąmoningumo. Pasirinkimo nebuvo, todėl viskas ką pavyko iš savęs išspausti burtininkei, buvo duslus ir pagiežos kupinas komentaras.*
- Privertei mane pasigailėti kad to nepadariau turėdama progą... Tavo naudai, tuo metu negalėjau leisti Tyler'iui savo gyvenime apturėti dar vienas laidotuves. - *Lyg tyčia primindama tobulo žudiko įvaizdį įgavusiam hibridui tai, kad kadaise viskas buvo visiškai kitaip. Kad svetimi likimai kadaise turėjo daug daugiau reikšmės, nei kad yra dabar. Jai teko nuryti visą savo nepasitenkinimą, kuomet pakeldama akis, ji net nepajudino savo rankas, tokiu būdu parodydama kad neketina griebtis kraštutinių priemonių, kurios pripažinkime, pastoviai sukosi mintyse.*
- Jei nuo jos galvos nukris bent vienas plaukas... - *Sukasdama dantis, ji vėl pasistengė suvaldyti save tam, kad nepasakyti ko netinkamo.*
- Aš tau padėsiu, Mason'ai. Ir po to, tu turėsi paleisti ją ir daugiau gyvenime neprisiliesti prie jos kasdienybės. Elenos gyvenimas nebuvo rožėmis klotas, ir po visko ką jai teko išgyventi. Toks išgama kaip tu, neturi ne menkiausios teisės viso to atimti. Padėsiu tau išsiaiškinti tiesą apie Katherine mirtį ir tuos, kas prie to prisidėjo. Bet tai bus viskas. Nes jei po visko mes susidursime dar kartą, verčiau mirsiu bandydama tave sunaikinti, bet nesustosiu iki paskutinio atodūsio. - *Kone spjaudama jam į veidą tai, kas jos manymu turėtu būti neišvengiama, mergina oficialiai pasiskelbė kad reikalams pasiekus finalą, ir kuomet Elena pagaliau bus laisva, ji taps asmenine Mason'o priešininke.*

_ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _
as soon as you're feeling b e t t e r, i'm going to k i l l you.
avatar
Bonnie Bennett

Guess the apple doesn't fall far from the tree...


Pranešimų skaičius : 422
Įstojau : 2013-09-03
Amžius : 27
Miestas : Manhattan
Meilė : Neįsipareigojusi
Draugai : Elena & Caroline
Rūšis : Žmogus / Ragana
Darbo paskirtis : Studentė

Peržiūrėti vartotojo aprašymą

Atgal į viršų Go down

Re: STALAS PRIE BARO:

Rašyti by Andrea Argent on Pir. 03 21, 2016 5:11 pm

*Elgdamasi taip, lyg būtų išjungusi jausmų mygtuką, Andrea neparodė per daug didelio susidomėjimo tuo, kad nieko dėtai Elenai suteikė skausmo. Išlikdama gana rami, susitvardžiusi, mergina atidžiai stebėjo visų veiksmus, lyg būtų pasiruošusi bet kurią akimirką pulti, jeigu tik to prireiktų. Keista, kad naujai užgimusi hibridė taip puikiai susidraugavo su savo naujuoju "aš". Nuleisdama akis į tuo metu prakalbusią Gilbert, tamsiaplaukė žaliaakė ištempia lūpas į šypsena, galvą nežymiai palenkdama į šoną* - Tik nereikia. Tu gyveni mano draugės sąskaita ir tai nėra teisinga, supranti ką noriu pasakyti, Elena? - *Trumpam pakeldama akis į šalia esančius, šypteli* - Tai buvo ne tavo pasirinkimas? Tada kieno? Kas privertė tave taip pasielgti? - *Lengvu prunkštelėjimu parodydama kaip absurdiškai jai nuskambėjo šis pasiteisinimas, akis vėl nukreipia į susirinkusius, konkrečiau į Maisoną, kurio reakciją dabar merginą domino labiausiai. Tas akivaizdus persimainimas veide, pasirodęs pyktis kėlė šypseną. Pripažinkime, kad matyti šį asmenį nusivylusį buvo malonu, mat antipatija jam niekur nebuvo dingusi. Visgi šiam išbėgus, dėmesį sutelkė į galingais kerais pasižyminčią raganą. Andrea jau buvo informuota, kad ši jauna mergina yra Bennett raganų klano palikuonė, o tai reiškia, kad tenka susidurti ne su šiaip juodosios magios praktikante, o su rimta konkurente. Stebėdama visą spektaklį, kurį iššaukė burtininkės galios, mergina kilsteli antakį į viršų, kol smegenys pasiekus pjaunantis skausmas privertė atitraukti rankas nuo Elenos bei susiimti už galvos. Stipriai sumerkdama akis, delnais spausdama galvos šonus, sudarė vaizdą, jog labai kankinasi, kol visiškai nelauktai sukikenusi, žalias it smaragdas akis pakelia į Bonne* - Aš susidorojau su tavo giminaite, manai išsigąsiu tavęs, Bonne? - *Atitraukdama rankas, sparčiu žingsniu patraukė lyg raganos būdama pasiruošusi padaryti šiai žalos, mat dėl Elenos ji nesirūpino, nes nuspėjo, kad palikta užuomina ties Katherine neleis Maisonui paleisti Gilbert. Nesusimaišykite, Andrea vis dar jautė raganos galių stiprumą, tačiau susidūrimas su pirmąją kerėtoja, leido merginai priprasti prie raganos kerų keliamų pasekmių ir palaipsniui taip ji įgavo atsparumą bent jau sukeltam skausmui. Lookwoodas pasirodė laiku, kuomet patalpoje liko mažiau asmenų, mat išsigandę paranormalių, sunkiai paaiškinamų veiksmų kiti pasistengė išsilakstyti. Susistabdžius, tą akimirką kuomet vyras vėl įžengė į naktinio klubo patalpas, jauna mergina nusprendė nedaryti nieko, Gilbert jau buvo pakliuvusi į pinkles, o susiklosčiusi situacija labai intrigavo. Leisdama pasireikšti abiems asmenims tam tikromis akimirkomis užverčia akis, kol galantišku žingsniu praeidama pro raganą, šypteli* - Tikiuosi abu baigėte išlieti savas nuoskaudas ir grasinimus? Gerai pagalvok, Bonne, ar tikrai Elenos mirtis nieko nepakeis? - *Palikdama klaustuką ties tuo, kiek informacijos iš tiesų turi mergina, galiausiai patraukia link išėjimo. Iš odinės, idealiai prie kūno prigludusios striukės ištraukdama automobilio raktelius, pamosikuoja jais ore* - Juodas matinės spalvos automobilis, pastebėsi iš karto.

_ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _
We tear, we climb into the sky We won't fall back to Earth tonight Your skin, your eyes, your every breath No sin, no fear, no regrets, no defeat Just two hearts in victory Lay it bare, lay with me
avatar
Andrea Argent

No one is going to respect you until you show who you are.


Pranešimų skaičius : 776
Įstojau : 2012-09-27
Amžius : 27
Miestas : Bruklinas
Meilė : Elijah Mikaelson
Draugai : Katherine Pierce
Rūšis : Hibridė
Darbo paskirtis : Barmenė

Peržiūrėti vartotojo aprašymą http://www.youtube.com/watch?v=I3nctEF0W8E

Atgal į viršų Go down

Re: STALAS PRIE BARO:

Rašyti by Mason Lockwood on Antr. 03 22, 2016 5:21 am

Masonas ne iš karto pastebėjo, jog Argent buvo kitokia, pasikeitusi. Įprastai pasiputimu ir perdetu pasitikėjimu savimi pasižyminti moteris įtarimą hibridui sukėlė tik iš pažiūros itin lengvai atlaikiuisi raganos jai sukeliama skausmą. Skausmą, kurio Lockwoodas ypatingai netoleravo.
Bonnie žodžiai nepraslydo pro jo ausis, tačiau kad ir kaip jis nenorėjo savo priešų sąraše įsitaisyti burtininkes, kitos išeities nebuvo. Nepaisant visko, nepaisant to, jog jis vis dar buvo pasirengęs kovoti Klauso pusėje, jis privalėjo išsiaiškinti kas būtent nutiko Katherine ir tai ištaisyti. -Pasilaikyk savo grasinimas sau, Bennett. Elena bus gyva tol, kol tu laikysies savo žodžio,-griežtai nukirtęs jis suėmes Winchester kūną į savo rankas. Praeidamas pro Andrea, jis paėmė jos masinis raktelius ir pajudėjes išėjimo link stabtelėjo. -Ko lauki?-dirstelejes i hibride jis kilstelėjo antakius. -Važiuosi kartu. Panašu, kad žinai apie visa ši mėšlą kur kas daugiau nei aš..-nenoromis pripažindamas, jog jam bus reikalinga merginos pagalba jis ragindamas galvos mostu parodė į duris ir jai pagaliau patraukus išėjimo link, isseke paskui.
Jiems pasiekus Argent priklausančią transporto priemone, Masonas paguldė Elena ant galinės sėdynės, o pats, uzdares dureles, staiga į jas pasireme. Tik dabar, gatvės žibintų apšviestoje aikštelėje galėjai pastebėti, jog hibridas buvo išpiltas šalto prakaito. Pusiau nuogas vaikino kūnas buvo kreciamas šalčio, ji kankino agonija, panaši į nuo stiprios priklausomybės kenčiančiu asmenų patiriamus skausmus negavus dozės. Apsimetinėti nebebuvo prasmės, kadangi ragana buvo likusi baro viduje. -Vairuosi tu, -iškoses pro sukastus dantis jis atsisėdo į keleivio sėdyne. Jam buvo nežmoniškai šalta ir jis nebeistenge to nuslėpti. Kaip niekad stipri mėnulio pilnatis ne kiek nepalengvino jo situacijos. Apsilaizes issausejusias lūpas jis nurijo burnoje susikaupusius skysčius, tačiau jų skonis labiau priminė kraują. Staiga ji supykino todėl skubiai atidaręs dureles jis apsiveme. Masono kūnas kaip įmanydamas stengėsi atsikratyti originaliojo krauju, jo vilkolakio puse pamažu ėmė viršų. -Važiuok į Mikealsonu dvarą. Klausas išvykęs, o man reikalingas to sunsnukio kraujas,-atloses galvą į sėdyne jis sunkiai kvėpavo pro burną. Mašinai pajudėjus iš vietos jis pastebėjo kaip vairuotoja specialiai įjungė oro kondicionierius. Apimtas įsiucio jis nieko netares tiesiog lupte islupo vedinimui skirtas groteles ir piktu žvilgsniu debtelejo į Andrea. Jųdviejų neapykanta vienas kitam žiūrint iš šono kartais atrodo net komiška. Jiedu elgesi kaip vienas kito nekenciantys brolis ir sese. Šventai trokštantys vienas kitą nudeti, bet negalintys to padaryta dėl juos siejanciu ryšių. Masona nejuokais erzino tai, kad ne kas kitas, o jo paties dukra tiesiog dievino Argent. -Prisiekiu, Argent... -jo išraiška buvo grasinanti. Neigiamai papurtes galvą jis apkabino save per pečius ir staiga susilenke galvą atremdamas į prietaisų skydelį. Pasigirdo luztanciu kaulų garsas ir nors Masonas neišleido nei garso buvo akivaizdu kas pamažu vyko. Jo kūnas buvo veikiamas pilnaties, o gavęs bent menkiausią galimybę, vilkolakiskas genas ėmė veržtis pavirsniun tarsi ilgai miegojes vulkanas.

_ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _
Don't worry, all is well. All is so perfectly, damnably well. I understand now, that boundaries between noise and sound are conventions. All boundaries are conventions, waiting to be transcended. Moments like this, I can feel your heart beating as clearly as I feel my own, and I know that separation is an illusion.
avatar
Mason Lockwood

Throw me to the wolves & I will come back leading the pack.


Būrio simbolis :
Pranešimų skaičius : 1107
Įstojau : 2013-07-28
Amžius : 36
Miestas : Pennsylvania
Meilė : Viengungis
Draugai : Sebastian, Elena, Jake
Rūšis : Alfa
Darbo paskirtis : Fire fighter

Peržiūrėti vartotojo aprašymą

Atgal į viršų Go down

Re: STALAS PRIE BARO:

Rašyti by Andrea Argent on Kv. 03 24, 2016 4:28 pm

*Išeinant iš naktinio klubo, mergina iš karto patraukė mašinos raktelius arčiau savęs kaip tik tuo momentu, kuomet Maisonas pagalvojo juos pasičiupti. Specialiai jį erzindama, ryškias lūpas ištempė į plačią šypseną ir nieko nepasakius, gracingu, tačiau sparčiu žingsniu pasiekia automobilį, kurį buvo parūpinus. Tuo tarpu neprieštaraudama hibrido veiksmams, leido šiam elgtis kaip jam patinka, kol pasigirdus vyriškio balsui, kilsteli abu antakius į viršų, taip imituodama nuostabą* - Neįsakinėk man. Važiuoju kartu vien dėl to, kad turime bendrą tikslą, kad ir kaip tai keistai skambėtų. - *Dar prieš įsėsdama į transporto priemonės saloną, Andrea nepraleido progos nužvelgti Katherine vyrą, faktas, buvo labai akivaizdu, kad jis jaučiasi prastai, tik tiek, kad merginai tai nesukėlė jokio gailesčio, nežymiai palenkdama galvą link dešinio peties, taria* - Atrodai apgailėtinai, Meisonai. - *Iškvėpdama orą iš plaučių, akies krašteliu dirstelėdama į rankinį laikrodį, Argent sulaukia tos akimirkos, kuomet vyras įsės į vidų, tad atlikdama tokį patį veiksmą, pagaliau atsiduria vairuotojo vietoje. Užvesdama variklį, suima vairą į rankas, o akies krašteli dirsteli į veidrodėlį, kuriame matosi ant mašinos galinių sėdynių paguldyta Elena. Vyriškiui dar ir pasidarius bloga, vos tik jis ištuština visą skrandžio turinį, užvertusi akis, neigiamai supurto galvą* - Rimtai? Pasirinkai patį "tinkamiausią" laikotarpį jaustis blogai. Klausyk, pasistenk atsilaikyti, kelionė ilga, o mes juk nenorime jos padaryti dar ilgesnės dėl mūsų pačių gerovės, teisingai? - *Pajudėdama iš vietos, išsuka iš automobilių stovėjimo aikštelės, kol pasiekdama pagrindinį kelią, kaip ir buvo paminėta, "netyčia" įjungia šaltą orą, taip padarydama Lookwoodo kelionę dar malonesnę. Kadangi žinojo, kad toks gestas vyrą tik dar labiau įsiutins, šiam išrovus groteles, jauna vergina sukikendama neigiamai supurto galvą* - Prisieki man kuo? Žinai, jei ši gražuolė būtų mano, ko gero dabar šios groteles kaip niekur nieko atsidurtų tavo gerklėje. - *Visgi nebūdama tokia šaltakraujiška bejausmė kalė, neatitraukdama žvilgsnio nuo kelio, lengvu galvos gestu nurodo savo tašę ir netrukus pakomentuoja šį veiksmą* - Ko gero tai darau pirmą ir paskutinį kartą, tačiau dabar tu man reikalingas blaivus ir ne vilko pavidale. Viduje rasi ampulę su Klauso krauju. Kiekis nedidelis, bet iki kelionės tikslo užteks. Prašom.

_ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _
We tear, we climb into the sky We won't fall back to Earth tonight Your skin, your eyes, your every breath No sin, no fear, no regrets, no defeat Just two hearts in victory Lay it bare, lay with me
avatar
Andrea Argent

No one is going to respect you until you show who you are.


Pranešimų skaičius : 776
Įstojau : 2012-09-27
Amžius : 27
Miestas : Bruklinas
Meilė : Elijah Mikaelson
Draugai : Katherine Pierce
Rūšis : Hibridė
Darbo paskirtis : Barmenė

Peržiūrėti vartotojo aprašymą http://www.youtube.com/watch?v=I3nctEF0W8E

Atgal į viršų Go down

Re: STALAS PRIE BARO:

Rašyti by Mason Lockwood on Pen. 03 25, 2016 5:48 am

Jis neturėjo žalio supratimo apie galimus Andrea ir Niklaus saitus todėl galima tik įsivaizduoti jo nuostabą kai ši pareiškė turinti originaliojo kraujo. Iš pradžių nepatikliai debtelejes vairuotojos pusėn, jis vis gi ryžosi surizikuoti, juk prarasti nebuvo ko. Visa širdimi trokšdamas viską mesti ir lėkti pas Victoria, Masonas privalėjo elgtis apgalvotai, juk toks nieko jai padėti jis negalėjo. Jis privalėjo išsiaiškinti kas nutiko jo žmonai ir tai ištaisyti.
Pastveres ampule jis įjungė nedidele sviesele automobilio salone, kad galėtų matyti venas. Nusedeti ramiai jam nebuvo lengva, visas kūnas buvo stipriai kreciamas šalčio, o ir prasidėjęs virtimas ne kiek nepalengvino situacijos. -Ne neklausiu iš kur tai gavai, bet ačiū, -sumurmėjes jis burnos pagalba numove adata dingusi dangtelį ir netrukus susileido tamsiai raudona skysti. Skausmas buvo zveriskas tarsi į veną būtų patekusi ne kas kita, o viską deginanti rūgštis. -Kalės vaikas! -susikeikes jis abiem rankom trenkė per prietaisų skydelį. Stipriai issirietes kėdėje jis kelias akimirkas giliai snopavo kesdamas agonija, kurią sukėlė kraujas, it nuodai sklisdamas po visą jo kūną, akimirksniu slopinamas vilkolakio gena ir grasindamas Masonui visapusišką jo kūno kontrole. Staiga jis atsipalaidavo išleisdamas palengvėjimo atodūsi, tačiau jo krūtinė vis dar stipriai kilnojosi, tarsi jis būtų visa ši laiką beges ar atlikęs fizines jėgos reikalaujančius pratimus.
-Kas per velniava čia nutiko kol manęs nebuvo? -Ieškodamas pustuscio cigarečių pakelio galinėje džinsų kišenėje hibridas netrukus užsirūke. Jo jausmai beregint atbuko todėl jis ir vėl padėti galėjo vertinti šaltakraujiškai.
Kelionės tikslas buvo beveik pasiektas, tačiau Elena vis dar buvo be sąmonės. -Visas šis antrininkų šlamštas... Kaip jos dvi susiję?

_ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _
Don't worry, all is well. All is so perfectly, damnably well. I understand now, that boundaries between noise and sound are conventions. All boundaries are conventions, waiting to be transcended. Moments like this, I can feel your heart beating as clearly as I feel my own, and I know that separation is an illusion.
avatar
Mason Lockwood

Throw me to the wolves & I will come back leading the pack.


Būrio simbolis :
Pranešimų skaičius : 1107
Įstojau : 2013-07-28
Amžius : 36
Miestas : Pennsylvania
Meilė : Viengungis
Draugai : Sebastian, Elena, Jake
Rūšis : Alfa
Darbo paskirtis : Fire fighter

Peržiūrėti vartotojo aprašymą

Atgal į viršų Go down

Re: STALAS PRIE BARO:

Rašyti by Olivia Frano on Št. 03 26, 2016 12:47 pm

*Tikriausiai dėl to kad nemirtingieji buvo pernelyg sudominti savomis problemomis, jie nepastebėjo vieno, labai svarbaus fakto. O juk šis pasaulis su technologijomis buvo pažengęs labai toli... ...turint omeny išmaniuosius mobilius telefonus. Kuomet Elena Winchester neatsiliepė į kelis savo vyro skambučius, šis turėjo ne menką progą sunerimti, ypatingai atsižvelgiant į tai, kad jis baisiausiai netroško kad jo mylima moteris sugrįžtu atgal į šį miestą, kuriame viskas ir prasidėjo. Ji turėjo išlikti saugi, bet kokia kaina. Todėl nieko nuostabaus tame nebuvo, kad nepatiklus vyras, bei labai atsargus medžiotojas, buvo instaliavęs į tamsiaplaukės mobilų telefoną sekimo įtaisą, kuris suveiktu iš karto po to, kai mergina neatsilieptu į skambučius (kas reikštu, kad jos saugumui greičiausiai kažkas grėsė). Vibruojantis mobilusis aparatas vėl apie save priminė, kad šį kartą privertė antrininkę pramerkti savo tamsias akis. Galva stipriai sukosi, ir mergina puikiai jautė ką gi reiškia tas prastas jausmas, kuomet padaugini alkoholio ir dar ant viršaus esi specialiai "išjungiama" tam tikro miklių pirštų judesio. Stengdamasi neatkreipti į save pašalinio dėmesio, nejudant tamsiaplaukė nužvelgė visą aplinką, nesunkiai įvertindama vietą, kurioje randasi. Automobilis lėkė pakankamai greitai, greitis buvo ryškiai didesnis nei kad leido kelio ženklai. Bet tame nebuvo nieko nuostabaus, mat nemirtingieji ne vien mėgdavo gilesnius pojūčius, bet ir nesunkiai gebėjo išsisukti nuo atsakomybės. Mergina giliau įtraukė oro į savuosius plaučius, įvertindama išgyvenimo galimybę, jei ji visgi pasiryžtu iššokti iš važiuojančios transporto priemonės. Iš tikro prarasti nebuvo ko. Net tuomet kai ji akimirkai buvo pagalvojusi apie tai, kad hibridas atsisakęs savo šeimos suteiks jai galimybę gyventi iki jos natūralios mirties (naivu, bet logiška... juk vaikinas atsisakė savo žmonos, visapusiškai pasirinkdamas savo kūrėjo pusę, su kuria jo moteris vargu ar kada nors sugebėtu sugyventi), naivu buvo manyti kad Andrea bus tokia pat tolerantiška. Jaunoji hibridė visuomet garsėjo tuo, kad nesustoja tol, kol nesugeba gauti trokštamo dalyko ar asmens. Ir šiuo metu mergina karštligiškai stengėsi susigrąžinti savo geriausią draugę, kuri buvo žuvusi tik Elenos Winchester dėka. Ir nors žinodama aplinkybes, geroji antrininkė niekuomet nebūtu pasirinkusi šio dalyko - gyventi svetima kaina, kad ir kaip ji neprijautė moteriai, kuri atrodė lyg du vandens lašai. Neparodydama nereikalingų kūno sujudimų, tamsiaplaukė dar kartą pasvėrė visus "už" ir "prieš", kuomet prieš jos akis iškilo tas pats atsiminimas, kuris vis dar leido jai taip stipriai kabintis į gyvenimą. Tai kad mergina kuo puikiausiai mokėjo parodyti kad mėgaujasi kiekviena gyvenimo akimirka, dar toli gražu nereiškė kad jos nueitas kelias buvo lengvas. Atvirkščiai, žinantys tamsiaplaukę, galėtu drąsiai pasakyti kad jei teko praeiti ir ledus ir ugnį. Ji neteko labai daug sau artimų žmonių, jai teko kovoti už savo išlikimą būnant žmogumi, ir kovoti su savo naujuoju "aš" tapus nemirtingai. Todėl vien mintis apie tai, kad jai buvo suteiktas antras šansas, buvo neapsakoma. Ji vėl buvo atgavusi pasirinkimo teisę, ir galimybę sukurti šeimą su tuo, kuriam priklausė jo krūtinėje plazdanti širdis. Širdis, kuri kainavo svetimą gyvybę, ir tai žinoma buvo dar vienas didelis akmuo, už kurio užkliuvo Winchester, eidama savo gyvenimo keliu. Elena buvo kovotoja iš prigimties, todėl nieko nuostabaus kad ji neketino leisti ją pagrobusiems žmonėms apturėti džiaugsmą įvykdant jų keršto planus. Plius, ji negalėjo leisti kad kas nors, o tiksliau Bonnie vėl nukentėtu gelbėdama jos sėdimą. Mintyse ji suskaičiavo iki trijų, kuomet pasinaudodama proga kad tiek Andrea, tiek Mason'as buvo suinteresuoti savais reikalais, ji paskubomis atvėrė važiuojančio automobilio dureles, ir nepasiduodama net menkiausiai dvejonei, šoko iš transporto priemonės. Taip ji suteikė pasirinkimą sau, ir tuo pačiu mažą viltį, kad sugebės išsigelbėti. Juk ne veltui šiandiena buvo pilnatis, o kelias kuriuo jie važiavo, buvo ganėtinai miškingas.*

_ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _
“You wear a mask for so long, you forget who you were beneath it. You are free in your wildness. You are a wanderess, a drop of free water. You belonged to no man and to no city.”
avatar
Olivia Frano

I couldn`t miss your hundred and whatever birthday.


Pranešimų skaičius : 1980
Įstojau : 2012-09-27
Miestas : Los Andželas
Meilė : Frank Frano (allways)
Rūšis : Vampyrė (28/1)
Darbo paskirtis : Advokatė / Prokurorė

Peržiūrėti vartotojo aprašymą

Atgal į viršų Go down

Re: STALAS PRIE BARO:

Rašyti by Andrea Argent on Št. 03 26, 2016 4:22 pm

- Tau mažiausiai turėtų rūpėti iš kur tai atsidūrė mano rankose, tarkim, kad dabar man naudingiau tave matyti sveiką, nei apgailėtiną. - *Merginai buvo keistai malonu matyti Maisono skausmo iššauktas agonijas, ko gero tai labai gerai paaiškino jaučiamą neapykantą šiam žmogui. Nesistengdama parodyti bent lašelio gailesčio vyro atžvilgiu, laikydama akis nukreiptas į kelio pusę, užverčia akis, kuomet šis sugalvoja dar kartą apgadinti nieko dėtą vairavimo priemonę. Neigiamai supurtydama galvą, prakalba tik tada, kuomet nuskamba svarbesnis klausimas susijęs su Katherine* - Tu net neįsivaizduoji kiek daug praleidai, ir jeigu rimtai, galėjai net nebegrįžti. Žinai kodėl? - * Trumpa pauzė, kurios metu tamsiaplaukė liežuviu sudrėkiną išssausėjusias lūpas* - Tau dingus Kat prisidarė dar daugiau problemų nei turėjo prieš tai. Jos priešų sąrašas bandant tave susigrąžinti išaugo dar labiau ir atsižvelgiant į susidėjusią situaciją į jį pateko galingi raganiai. Nes visas šis mėšlas tiesiog dvelkia juodąja magija. Mano draugė prarado save, nesu dar tokios jos mačiusios. Ji nei maitinosi, nei miegojo. Praktiškai priminė mašina, kuri buvo užprogramuota pasiekti tikslo, kurio vertė buvo pervertinta. - *Akies krašteliu dirstelėjusi į vilkolakio pusę, pratęsia* - Galiausiai po kurio laiko, nieko nepešus, jos gyvenimas vėl apsivertė aukštyn kojomis. Akyse vėl užsiliepsnojo noras gyventi, kol tai buvo atimta. Aš noriu sužinoti kas už tai atsakingas. Tiksliau... noriu patvirtinti savo spėjimą. - *Užtildama kuriam laikui, suteikia progą pasireikšti pašnekovui, o pati tuo tarpu pasukdama automobilio vairą, pasuka į kitą kelią* - Aš pati dar tiksliai nesupratau ką reiškia antrininkių kerai ir kaip jų atsikratyti. Tačiau esu beveik tikra tik dėl vieno. Kol gyvens Elena, Katherine šiame pasaulyje nėra vietos. Arba atvirkščiai. Atsižvelgiant į tai kas tave sieja su Pierce, esu tikra, kad tu taip pat neatsisakysi padėti man išsiaiškinti visos tiesos ir susigrąžinti tai, kas mums abiems yra svarbu. Victorios nenoriu kišti į šį reikalą, nes... š.... - *Staiga sustabdžius automobilį, užverčia akis, kuomet Elena sugalvoja pasielgti labai kvailai ir rizikuodama savo gyvybę iššokti iš greitai važiuojančios transporto priemonės. Nieko nelaukdama atsega sau saugos diržą, kol pasinaudodama ta proga, kad apkalbama mergina yra žmogus, o tai reiškia negali judėti labai greitai, pasigauna ją, bei staigiu judesiu priremdama į pirmą pasitaikiusį medį, alkūnę stipriai priremia jai prie gerklės* - Klausti ar tu esi pakankamai kvaila, ar pakankamai drąsi tokiam poelgiui būtų nelogiška. Žinai kodėl, Elena? Tu dabar galėjai mirti, kas reikštų Pierce prabudimą. Nebandyk mano kantrybės. Galėjau nusukti tau sprandą jau klube, tačiau to nepadariau. Neversk manęs apsigalvoti.

_ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _
We tear, we climb into the sky We won't fall back to Earth tonight Your skin, your eyes, your every breath No sin, no fear, no regrets, no defeat Just two hearts in victory Lay it bare, lay with me
avatar
Andrea Argent

No one is going to respect you until you show who you are.


Pranešimų skaičius : 776
Įstojau : 2012-09-27
Amžius : 27
Miestas : Bruklinas
Meilė : Elijah Mikaelson
Draugai : Katherine Pierce
Rūšis : Hibridė
Darbo paskirtis : Barmenė

Peržiūrėti vartotojo aprašymą http://www.youtube.com/watch?v=I3nctEF0W8E

Atgal į viršų Go down

Re: STALAS PRIE BARO:

Rašyti by Mason Lockwood on Sk. 03 27, 2016 4:40 am

Masonas niekuomet neturejo moteriskos lyties priesu ir, tiesa pasakius, jei ne Andrea antipatija jam, galimas daiktas, kad juodu visai gerai sutartu. Merginos isvaizda buvo kerinti, o ir tvirtas charakteris visuomet zavejo Lockwooda. Kaip ir kiekvienam vyrui, jam patiko issukis ir jei ne Katherine, jis veikiausiai butu suintriguotas jos nuomone savo atzvilgiu pakeisti. O galbut tiesiog nusitempti i lova... Siaip ar taip, dabartine situacija buvo gerokai itempta ir hibirda pamazu eme erzinti jos neslepiama antipatija kai jis, atvirai kalbant, nebuvo jai nieko padares. Bent jau ne tiesiogiai jai paciai. -Klausyk. Visu pirma, neesu tavo priesas,-jis girdimai pakele tona. Galbut todel neisgirdo, jog ju ''ikaite'' buvo prabudusi. -Visu antra, man iki gyvo kaulo atsibodo tavo kandzios replikos. Jei nepastebejai, mes su Katherine turime problemu, bet tai nera tavo sumautas reikalas,-tiesa buvo ta, kad paskutinis sutuoktiniu pokalbis buvo labai audringas. Blogaja ta zodzio prasme. Ne kas kitas, o Katherine, visus tuos menesius ji pratino prie originaliojo kraujo, ko pasekoje, jis nebesugebejo blaiviai mastyti todel kaltinti jo, jog gerokai apsukes jo prota Klausas vis gi sugebejo Lockwooda itikinti, jog palikdamas savo seima jis is tiesu dare teisinga dalyka, Katherine neturejo teises. -Nuo pat tos dienos kai pamaciau tavo snukeli pirma karta, bandai suvaryti durkla man i nugara, tarsi buciau didziausias tavo priesas. Jei nepastebejai, Kat yra suaugusi moteris ir gali pati priimineti sprendimus susijusius su tuo, su kuo miega,-lupu kamputyje pasirode ta pikta, Masonui nebudinga sypsena. -Turiu du spejimus. Pirmasis... seniai puoseleji romantiskus jausmus mano zmonos atzvilgiu arba... antrasis... seniai nebuvai gerai kieno nors isdulkinta,-pastebejes pasipiktinusia merginos reakcija jis tik dar karta syptelejo akivaizdziai megaudamasis savo izulumu. -Mielai padeciau, bet kaip zinai esu vedes,-neleisdamas jai isiterpti, jis tese. -Taigi, griztant prie reikalu,-lyg niekur nieko jis atsikrenkste ir atidares masinos langa, ismete panaudota svirksta. -Vadinasi Bonnie zino kaip panaikinti juodvi siejanti rysi. Mes turim ko reikia jai, noredama tai atgauti, ji duos tai ko reikia mums, argi ne elementaru?...-su lyg siais zodziais ivyko didysis Elenos pabegimas. -Velniai rautu,-uzvertes akis jis garsiai atsiduso ir letai islipo is automobilio, leisdamas Argent pirmajai pasileisti paskui Gilbert. -Ji zmogus, nejau manai, kad ji ims ir paspuks...-letai eidamas link merginu susidurumo vietos jis susikiso abi rankas i dzinsu kisenes. Vakaras buvo is tiek zvarbokas. Staiga jis nieko netares, zaibisku greiciu parbloske hibirde ant zemes. -M..m...m,-neigiamai papurtes galva jis suciupo ja uz rieso ir tuoj pat padejo atsikelti (Greiciausiai pries jos valia) -As pazadejau Bennett, jog Elena liks gyva ir ketinu savo pazado laikytis,-nezinia ar laikytis zodzio ji verte duota priesaika ar tiesiog Winchester panasumas i Katherine, bet jis negalejo leisti jai mirti ar buti talzomai Andrejos. -Tu, brangioji, esi kvaila ir naivi,-neigiamai papurtes galva jis be jokiu perspejimu persimete liesa Elenos kuna sau per peti. Visi nubrozdinimai ir zaizdos atsiradusios jos kaskadinio triuko deka beregint traukesi ir gyjo. -Savo sistemoje vis dar turi mano kraujo. Galejai zuti ir greiciausiai butum atgimusi... bala zino kuo. Ir sugriovusi visus musu planus, uzsiundziusi ant manes savo drauge ir praradusi tai, del ko mano zmona dabar yra mirusi (mirtinguma) -Pries kita kart sukvailiodama gerai pagalvok ar tikrai to nori,-Mikealsonu dvaras buvo visai netoli, gerai isiziurejes galejai ji matyti kitapus misko. -Tau tereikia sulaukti kol cia atvyks Bonnie, istaisys si menka nesusipratima susijusi su visa sia antrininkiu nesamone ir tu laisva keliauti kur panorejusi,-merginos muistymasis kele jam juoka. -Nagi, Argent, rodyk kelia...

_ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _
Don't worry, all is well. All is so perfectly, damnably well. I understand now, that boundaries between noise and sound are conventions. All boundaries are conventions, waiting to be transcended. Moments like this, I can feel your heart beating as clearly as I feel my own, and I know that separation is an illusion.
avatar
Mason Lockwood

Throw me to the wolves & I will come back leading the pack.


Būrio simbolis :
Pranešimų skaičius : 1107
Įstojau : 2013-07-28
Amžius : 36
Miestas : Pennsylvania
Meilė : Viengungis
Draugai : Sebastian, Elena, Jake
Rūšis : Alfa
Darbo paskirtis : Fire fighter

Peržiūrėti vartotojo aprašymą

Atgal į viršų Go down

Re: STALAS PRIE BARO:

Rašyti by Olivia Frano on Sk. 03 27, 2016 6:08 am

*Atvertos transporto priemonės durelės, leido staigiam vėjo gūsiui "stuktelėti" tamsiaplaukei tiesiai per veidą, tačiau ji nebuvo kaustoma baimės ir atrodo kad puikiai nutuokė kam buvo pasiruošusi. Kelios sekundės ir jos smulkus kūnelis susidūrė su nuo lietaus sušlapusiu grindiniu. Versdamasi per nelygų, žvyru užbarstytą kelią, mergina švelniai tariant jautė agonišką skausmą, kurį kėlė patiriami sužeidimai. Sudraskytos rankos, "trupančios" nuo smūgio alkūnės, bei stipriai sužaloti keliai, švelniai tariant paliko puikų kraujo pėdsaką tiems, kurie galimai seks jos pravažiuotu keliu. Jausdama kaip kraujas plūstelėjo į burnos ertmę, tamsiaplaukė antrininkė buvo kaip niekad greitai "pastatytą" ant kojų bei kone įrėminta į medžio kamieną. Paniekinantis žvilgsnis, persipynęs su skausmo išraišką, buvo įbestas į merginą, kuri buvo labai suinteresuota jos pačios mirtimi. Neskubėdama pratarti ne menkiausio žodžio, ji galiausiai veide ištempė labai jai nebūdingą šypseną.*
- Ar tu esi tuo visiškai tikra, Andrea? - *Kuomet kone pačiu tinkamiausiu metu buvo aiškiai parodyta tai, kad merginos kraujotakos sistemoje buvo stebuklingas kraujas, ji tik palenkė galvą link vieno iš savo peties. Iš dalies tai buvo naudingas jai įvykių posūkis, tačiau kitą vertus, tai būtu didelis kraštutinumas, kurio mergina galėtu imtis tik tuo atveju, jei kito pasirinkimo jau nebe būtu. Juk ne veltui buvo sakoma, kad ji ir Katherine Pierce-Lockwood yra panašios ne vien išvaizda, bet ir iracionaliais sprendimais, kurių nesibaimino griebtis. Giliai įtraukdama oro su lyg akimirka, kuomet hibridė buvo atitraukta nuo jos, Winchester, pasilenkdama, atrėmė savo delnus į kelius, kurie kategoriškai atsisakė išlaikyti jos kūną tiesioje pozicijoje. Sumerkdama savo tamsias akis, ji akimirkai leido sau nutilti, tačiau atitinkama akimirka pramerkdama akių vokus, ji kaip tyčia nukreipė akis į priešais buvusius asmenys. Jos sekantys žodžiai it tulžis išsipylė į paviršių, kai ji pati to nesitikėjo.*
- Aš suprantu kam tau yra reikalinga Katherine. Juk būti pasaulio nemėgstamiausiai kalei ir būti vienai yra gana sudėtinga. O Katherine su savo ilga panašaus stiliau gyvenimiška patirtimi tau buvo puiki "partner in crime" palydovė. Tačiau kokie tavo motyvai...? - *Kuomet jos žvilgsnis liko nukreiptas ties Mason'u, išraiška tapo nebe įskaitoma. Ji taip stengėsi neparodyti nei baimės, nei paniekos, kad verčiau rinkosi gyvatėms būdingus šnypščiojimus. Ką kalbėti apie tai, kad Caroline dėka, ji puikiai žinojo kas per vienas yra Klausas ir kaip jis reaguos į tai, kad Elena buvo prieš savo valią atvežta į jo paties namus. Ji jam buvo reikalinga, kaip ir ankščiau. Todėl, buvo galima paklausti, ar tikrai Bonnie buvo labiausiai suinteresuota tuo, kad antrininkė liktu žmogumi, o kas svarbiausia, nesužeista?*
- Tu manai kad Niklaus tau kada nors suteiks leidimą būti su Katherine? Nebūk naivus Mason'ai, ji tau uždrausta ir tai nepasikeis net tuomet, jei išmainysi mano gyvenimą į jos. Tu būsi šalia, su laiku matysi ją ir žinosi kad šalia yra kitas. Kad jai likai tik praeities dalimi, kuri neturi ateities. Ir galu gale, ji net prieš mirtį nebe priklausė tau, kaip ir norėjo to tavo šeimininkas... - *Prunkštelėdama, mergina vėl nukreipė žvilgsnį į Andrea, kuomet pratęsė savo psichologinį žaidimą.* - Nagi paneik tai, suteikdama jam tuščių vilčių. Arba dar geriau, paguosk... Juk su Kat turit polinkį dalintis savais žaisliukais. - *Būdama sujudinta pašalinės jėgos, Mason'o rankų, ji jautė kad lūžusi koja, tebetrukdė eiti. Todėl pasistengdama suvaldyti skausmo bangą, kuri išdavikiškai išdavė jos pojūčius veido išraiška. Ji stengėsi eiti, tuo pačiu metu bandydama bent jau mintyse išlaikyti atstumą tarpo savęs ir Lockwood'o. Pro sukastus dantis tarstelėdama, ji akivaizdžiai žaidė su savo gyvybę.* - Žinoma... Tik bėda tame kad Bonnie nesugebės to pataisyti. Bent dėl kažko Andrea yra teisi. Ji tik nežino ar atsikratydama manęs, iš tikro padarys teisingai, o ne pablogins visos situacijos dar labiau. Juk ji negali taip stipriai susimauti prieš Elaidža.

_ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _
“You wear a mask for so long, you forget who you were beneath it. You are free in your wildness. You are a wanderess, a drop of free water. You belonged to no man and to no city.”
avatar
Olivia Frano

I couldn`t miss your hundred and whatever birthday.


Pranešimų skaičius : 1980
Įstojau : 2012-09-27
Miestas : Los Andželas
Meilė : Frank Frano (allways)
Rūšis : Vampyrė (28/1)
Darbo paskirtis : Advokatė / Prokurorė

Peržiūrėti vartotojo aprašymą

Atgal į viršų Go down

Re: STALAS PRIE BARO:

Rašyti by Andrea Argent on Sk. 03 27, 2016 9:52 am

- Tavo ir Katherine asmeninis gyvenimas manęs nejaudina. Jos pasirinkimai ir lieka jos, aš nesistengiau nei karto jos nuteikti prieš tave. Pats susidirbai mano akyse, Maisonai. Dar tą akimirką kuomet Kat pirmą kartą manęs paprašė ištrinti visus atsiminimus apie tave. Prisimeni tą dieną? Ji kentėjo dėl tavęs, buvo išduota ir po to kankinosi dar labiau. Supranti ką noriu pasakyti? Vienintelis geras dalykas, kurį jai padovanojai yra Victoria. Katherine yra mano draugė, ir matyti ją, nepalaužiamą asmenybę, palaužtą nebuvo malonu. Tai vadinama draugyste, Maisonai, o ne meilė tarp moterų. - *Sekantis jo komentaras apie sekso trūkumą nesuerzino merginos, net atvirkščiai, ją prajuokino, tad aplinkoje pasigirdo linksmas kikenimas, o paskui ir atsakymas* - Kiek kartu ir su kuo aš miegu nėra tavo reikalas, tačiau patikėk nesiskundžiu. O dėl tavęs, širduk, nenoriu užgauti tavo jausmų, tačiau nepatenki į mano idealaus vyro rėmus. - *Mirktelėdama jam akimi, vėl dėmesį sutelkia į kelią, kol įvyksta visas tas incidentas su Elena. Tuo metu jau būdama ją įrėmusi į medžio kamieną, specialiai alkūne spaudė merginos gerklę, taip suteikdama jai tik daugiau diskomforto. Visgi nelaukusi, kad bus parversta ant žolės alfa hibrido, tik labai nepatenkintą žvilgsnį sutelkia ties jo veidu, kol šis gana grubiai šią vėl pastato ant kojų. Išraudama savo riešą iš stipraus vyro gniaužtų, pastumia šį per pečius* - Dar kartą taip padaryk ir priversiu tave pasigailėti. - *Kaip tik šią akimirką nuskambėjęs kandus Elenos komentaras, privertė merginą užversti akis, kol nesusilaikiusi ji net šyptelėjo atsisukdama į žmogaus pusę. Ironiškai, sudėdama abi rankas sau ties širdimi, taria* - hm, ačiū už komplimentą brangioji, tai girdėti iš pilkos pelytės yra gana banalu. Tačiau įsidėmėk vieną dalyką, Meisonas pažadėjo tavęs nežudyti, aš nepažadėjau nieko. O nuomonę galiu pakeisti greitai. Žinai mane, man patinka rizika. - *Merginai ir toliau pradėjus žaisti psichologinį žaidimą, užversdama akis nurodo, kad Maisonas pradėtų žingsniuoti miško link* - Problema yra tame, kad nėra aišku, ar užteks tik Bonnes kerų. Čia slypi kur kas daugiau klaustukų nei atrodo. - *Nelaukdama nieko, patraukia pati link reikalingos vietos*

_ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _
We tear, we climb into the sky We won't fall back to Earth tonight Your skin, your eyes, your every breath No sin, no fear, no regrets, no defeat Just two hearts in victory Lay it bare, lay with me
avatar
Andrea Argent

No one is going to respect you until you show who you are.


Pranešimų skaičius : 776
Įstojau : 2012-09-27
Amžius : 27
Miestas : Bruklinas
Meilė : Elijah Mikaelson
Draugai : Katherine Pierce
Rūšis : Hibridė
Darbo paskirtis : Barmenė

Peržiūrėti vartotojo aprašymą http://www.youtube.com/watch?v=I3nctEF0W8E

Atgal į viršų Go down

Re: STALAS PRIE BARO:

Rašyti by Mason Lockwood on Pir. 03 28, 2016 3:11 am


_ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _
Don't worry, all is well. All is so perfectly, damnably well. I understand now, that boundaries between noise and sound are conventions. All boundaries are conventions, waiting to be transcended. Moments like this, I can feel your heart beating as clearly as I feel my own, and I know that separation is an illusion.
avatar
Mason Lockwood

Throw me to the wolves & I will come back leading the pack.


Būrio simbolis :
Pranešimų skaičius : 1107
Įstojau : 2013-07-28
Amžius : 36
Miestas : Pennsylvania
Meilė : Viengungis
Draugai : Sebastian, Elena, Jake
Rūšis : Alfa
Darbo paskirtis : Fire fighter

Peržiūrėti vartotojo aprašymą

Atgal į viršų Go down

Re: STALAS PRIE BARO:

Rašyti by Bonnie Bennett on Antr. 03 29, 2016 3:06 am

- Dievaži, kaip aš jo nekenčiu... - *Pasilikdama visiškai viena tarp "košės" panikuojančių žmonių, tamsaus gymio burtininkė užvertė savas akis, kuomet įvertino tai, kad šiandiena jai reikės padirbėti iš tikro labai daug, kad gebėti ištrinti viską iš žioplinėjusių žmonių atminties. Ką kalbėti apie tai, kad jos galios visiškai nebuvo panašios į tą proto žaidimą, kuriuo taip meistriškai vadovavosi vampyrai. Sunkiai, tačiau neturėdama kitos išeities, mergina turėjo leisti jiems pasiimti savo geriausią draugę. Gerai buvo tik tai, kad pastaruoju metu juntamas pyktis jai padėdavo dar labiau išplėsti savo galios galimybes. Todėl nieko nuostabaus, kad mergina nusprendė sužaisti tokį žaidimą, kuris ne per colį neprimintu kad čia pasidarbavo antgamtinės būtybės. Kiekvienam iš buvusių šį vakarą klube, sukeldama nežmogišką galvos skausmą (o tiksliau skausmingai atimdama atsiminimus apie antgamtines būtybes, kitaip tariant padarydama atvirkštinį burtą, kaip kad originaliųjų šou Davina pasielgė su Cami), privedė iki to, kad kiekvienas neteko sąmoningumo, bei sukrito ant grindų, tarytum būtu nublokštas nematomos, tačiau neginčijamos jėgos. Kad vaizdas būtu dar labiau efektingas, burtininkė staiga parklupo ant kelių, delnais įsiremdama į laku dengtą parketą. Sumerkusi akis, bei pradėjusi kalbėti mirusia kalba, ji nesunkiai sugebėjo sudrebinti pastatą pradedant nuo jo pamatų. Skylančios sienos, bei byrantis tinkas, nuolaužos... ...Viskas krito taip, kad sukelti kuo mažiau žalos sukritusiems mirtingiesiems. Ši magija buvo stipri, o pati burtininkė dar nebuvo įgavusi valdžią ties ją, o greičiau buvo pavaldi tamsai, kurios keliu buvo nusprendusi eiti. Nejausdama ribos, ji įsijautė į atliekamą darbą, todėl tik akimirka, kuomet iš jos nosies pradėjo varvėti kraujas, ji pramerkė akis. Staigiai atitraukdama savo rankas nuo parketo, ji jautėsi išsekusi. Tačiau laiko poilsiui šiuo metu tikrai nebuvo, ypatingai jai. Sunkiai pakildama ant kojų, burtininkė stengėsi prisilaikyti pakeliui pasitaikančių objektu. Ir tiesą pasakius, iš šalies žiūrint vaizdas buvo tragiškas, kuomet tarp apgriuvusio, nuo tariamo žemės drebėjimo pastato, kuriame buvo sukritę -žmonių kūnai, buvo matoma tik viena esybė. Tai priminė katastrofos kino filmo scenarijų. Kuomet mergina galiausiai pasiekė pastato duris, ji dar kartą dirstelėjo atgal, įvertindama visą padarytą žalą. Ir kas galėjo pamanyti kad taip gražiai prasidėjusi diena, bus pasiekusi šitokią pabaigą? Neigiamas galvos krestelėjimas, ir ji pagaliau pastūmė duris. Akis apakino švintančios saulės spinduliai, ir tik tuomet ji suvokė kad visas pėdsakų dangstymas buvo ganėtinai stipriai užtrūkęs. Aikštelės gale buvo matomas "piktas" BMW automobilis, kuris priklausė Bennett. Ji nebuvo gerbėja sportinių automobilių, bet iš vidaus patobulintas, tamsaus bordo atspalvio X5 buvo užkariavęs jos širdį. Todėl, kuomet mergina galiausiai sulipo į savo transporto priemonę, pirmiausia patamsėjusius paakius paslėpė po akiniais nuo saulės. Užvestas variklis, dirbo nepriekaištingai, todėl burtininkė be jokio vargo išjudino transporto priemonę iš savosios vietos. Kelionė laukė ilga ir varginanti, tačiau pakeliui sustojimas prie degalinės ir žemėlapio nusipirkimas ryškiai palengvino visą situaciją (nemanykite kad Bonnie nepažįsta kelio ženklų ir negali rasti kur jai važiuoti, paprasčiausiai jai niekas nepasakė kur link važiuoti, todėl tam turėjo pasitarnauti kraujo ir žemėlapio ritualas, kuris galiausiai ir nurodė merginai jos geriausios draugės ir jos pagrobėjų buvimo vietą. Įsivaizduokite, kaip stipriai ji nustebo, pamačiusi kad tai Mikaelson šeimai priklausantis dvaras).*

_ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _
as soon as you're feeling b e t t e r, i'm going to k i l l you.
avatar
Bonnie Bennett

Guess the apple doesn't fall far from the tree...


Pranešimų skaičius : 422
Įstojau : 2013-09-03
Amžius : 27
Miestas : Manhattan
Meilė : Neįsipareigojusi
Draugai : Elena & Caroline
Rūšis : Žmogus / Ragana
Darbo paskirtis : Studentė

Peržiūrėti vartotojo aprašymą

Atgal į viršų Go down

Re: STALAS PRIE BARO:

Rašyti by Maggie Blackwood on Antr. 10 25, 2016 7:18 am

Emociškai pastarosios savaitės tikrai negalėjo pavadinti ramia. Jautėsi toooookia susišikusi. Taškai susidėliojo nelyginant paeiliui ir intensyvūs svarstymai susiję su Meisonu padėjo sutapatinti vyrą su veikėju iš prisiminimų mokykloje. Lyg to būtų maža netrukus ir išsiaiškino, kad tas jos "padarytas" Meisonas yra tas pats vilkas, kuris maga Megės alfai Santanico. Blackwood tikrai būtų galėjusi užglaistyti nesusipratimą vyro namuose, tačiau dabar jautėsi užspęsta į kampą tarp to, kaip norėtų elgtis ir įsipareigojimo Lili, kuris paprasčiausiai negali būti kvestionuojamas. Ir taip gaus velnių su kaupu kai būrio galva sužinos, kad Maggie mažai tepajudėjo renkant informaciją apie vienišą buvusį Niujorko alfą Meisoną. Turėjo "pereiti" ne vieną aiškų dialogą su savimi kai nusprendė paminti savo jausmus bei mintis ir mechaniškai vykdyti užduotį, kurią jai paskyrė Alvar. Juolab, atrodytų, pats likimas suvedė ją su Lockwood'u, kuris maža ko buvo jos vaikystės laikų susižavėjimo objektas.
Tą dieną merginos rutina buvo tradicinė: kėlėsi anksti (kadangi prieš tai išpuolė poilsio pora dienų, kurių metu tik miegojo ir valgė, jautėsi tiesiog fantastiškai atsigavusi!), skubėjo į kavinę, atarė joje 12 valandų, kaip visuomet apsišnypštė su Kristina, kuri vis dar negalėjo tamsiaplaukei atleisti už tai, kad būtent ji patraukė TO karšto ugniagesio dėmesį, o "bitchmode'ą" įjungusi Megė nesistengė nuslėpti, kad tarp jųdviejų su vyrų KAŽKO neįvyko, o po pirmojo darbo lėkte lėkė namo, kad spėtų pasiruošti savo vakaro programai. Keista, bet savo pasirodymų metu ne tik lakstė per daugumoje žinomų veikėjų veidus, tačiau tarp jų ieškojo ir to, kuris priklausytų Meisonui. Šis keistas psichologinis žaidimas tarsi padėjo net geriau įsijausti į savo viliokišką rolę, nors kalbant atvirai, širdis į kulnus nusiritusi būtų jeigu tikrai aptiktų Lockwood'ą esant šiame klube. Darbo valandos ėjo į pabaigą ir Maggie jau buvo užbaigusi visus savo pasirodymus. Šį kartą ji nepatingėjo nusivalyti makiažo, persirengti. Ryškus liuminescencinių lempų apšvietimas išryškino visus nuovargio požymius jauname veide: šis atrodė paburkęs, o paakiai pasidabinę tamsiais ratilais, be to, nepamena kada apturėjo skaisčiai baltus, ne paraudusius akių obuolius. Tam tikra mintis niekaip nedavė tamsiaplaukei betai ramybės. Ji vis dirsčiojo į savo mobilųjį, po to čiupusi jį į ranką netrukus nervingai pasidėdavo atgalios. Išsitraukusi iš kosmetinės maskuojamąjį pieštuką lengvai padengia juo visus tuos veido odos defektus, kurie merginai atrodė nesimpatiškai. Spėja tušu pervesti tik vieną iš akių, kol galiausiai įspiria save realizuoti sukirbusią idėją. Pasiėmusi ryšio priemonę ji atidaro žinučių app'ą pradedama rinkti raides.
"Ahoy. Pameni mane? Na, tą keistą paną iš kavinės *smileyface*. Baiginėju darbą (sakykim parašė čia jo pavadinimą Very Happy) klube, gal norėtum užsukti? Manau, mažų mažiausiai esu skolinga tau paaiškinimą. See ya?.."
Teko pripažinti, kad velniškai jaudinosi, kai nykštys paliečia reikiamą ekrano plotą, inicijavusį pranešimo išsiuntimą. Baigė visą veidą "išsiteplioti", kai mobilusis kelis sykius sužybsi. Labai tikėjosi Meisono atsakymo, bet galėjo būt ir koks "notifikeišionas" iš programos?.. Bet nebuvo. Apsidžiaugusi mergina nusprendžia likusį laiką "iššvaistyti" švarinimosi procedūrai duše, kas žinoma neatrodė labai protingai, mat ką tik pasidarė šiokį tokį makiažą! Kai baigė pagrindinėje salėje jau nieko nebebuvo. Plušo tik valytoja, bet kažkur žinojo zuis ir klubo apsaugininkas Vincentas. Susiradusi jį Maggie paprašo paslaugos, kad šis įleistų į klubą vieną Blackwood "draugą". Vyriokas spyriojosi, tačiau paprasčiausiai negalėjo atsilaikyti tamsiaplaukės žavesiui. Be to, lyginant su kitais ☾ būrio vilkais, Megė turėjo vieną kitą privilegiją bei lengvatą. Nenustygdama vietoje ir ne visai turėdama kažkokį išankstinį planą, tamsiaplaukė visgi šį tą nusprendžia. Ji tikrai buvo draskoma iš dviejų pusių: to, kaip norėtų su Meisonu bendrauti pati, ir to, kaip turėtų elgtis tenkindama Lili įgeidžius. Dvejojo, tačiau įtikina save, jog aplamai jųdviejų pažintis, jos pradžia tapo užtektinai sukakota, jiem bet kokiu atveju nebūtų nieko pavykę. Dievaži, o norėtų... Juk paprasčiausiai neturėjo tiek laisvo laiko, kad leistų sau tokią prabangą kaip susitikinėjimai su priešingos lyties atstovais. Be to, ji buvo šokėja, striptizo šokėja. Kuris vyras žiūri į tokias moteris rimtai? Ypač tuomet, kai tąkart Meisono bute pasirodė iš perdėm paviršutiniškos prizmės. Tikrai nelaikė savęs nei kvaištelėjusia, nei ištvirkusia, bet Lockwood'ui pateikė ne vieną įrodymą, jog būtent tokia ir yra. Ir šiuo atveju neketino keisti vyro nuomonės. Maggie sėdėjo prie blausiai apšviesto stalo, šiaudeliu mąsliai makaluodama limonadą stiklinėje, kai pasklidę garsai praneša apie dar vienos esybės atsiradimą. Mergina šyptelėjo, o besisukiojantis baro kėdės pagrindas leidžia pasisukti į Meisoną nepakeitus kūno padėties.
- Ir vėl neleidžiu tau nakties meto išnaudoti poilsiui, ką?-iššiepusi lygius, baltus dantis, beta energingai pašoka ant kojų. Visas jos elgesys, manieros neatrodė natūraliai, juolab jaudulys tiesiog smogė į krūtinę kai sujungė savo rudas akis su vyro "apvaizda". Yeeeep, Meisonas vis dar buvo beprotiškai karštas. Ar galėjo būti kitaip? Prie vyro prisiartina lėtai, gundančiai vinguriavo klubais. Kai jųdviejų kūnus pradeda skirti ne daugiau, nei sprindis, viena iš Megės rankų nutupia vyrui ties sprandu, kita švelniai įsikimba į jo striukės (?) apykaklę. Vyptelėjusi mergina palinksta tam, kad jos ryškiai raudonu matiniu blizgiu padažytos lūpos nuslūgtų ant Lockwood'o skruosto. Pasisveikinusi ji grakščiai padidina atstumą tarp jų kūnų,-Sakyk, ar priimsi mažą atsiprašymo dovanėlę?-Megės balsas skambėjo saldžiai, nevienareikšmiškai, netgi sakytum šiek tiek pažemino jį, kad išgautų erotišką atskambį. Ji nepatraukė akių nuo vyro, kuomet iš lėto ėmė raišioti jos liauną taliją juosusį rausvos spalvos, ala šilkinio chalato diržą. Sekė kiekvieną Meisono reakciją ir tam tikru momentu šiuo žaidimu netgi pradeda mėgautis. Juk natūraliai mergina tiesiog nebuvo tokia... plėšri ir seksuali.

_ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _
“you make the water warm you taste foreign and I know you can see the cord break away cause tonight I feel like more tonight I feel like more”


CREDIT: CHAMPAGNEMAMI
avatar
Maggie Blackwood
bruklino gyventoja

Būrio simbolis :
Pranešimų skaičius : 95
Įstojau : 2012-09-30
Amžius : 31
Miestas : Niujorkas
Meilė : Anthony Gomez
Rūšis : Beta vilkolakė
Darbo paskirtis : Padavėja, striperė

Peržiūrėti vartotojo aprašymą

Atgal į viršų Go down

Re: STALAS PRIE BARO:

Rašyti by Mason Lockwood on Št. 10 29, 2016 4:11 pm

​Laikrodis muse bene sesta valanda vakaro kai visa nakti lebaves, o paryciais pataluose su Blackwood prasivartes Lockwoodas galiausiai nubudo. Rudenine saule jau buvo besileidzianti ir jis buvo nuosirdziai uz tai dekingas. Zmogiskos pagirios buvo gerokai sunkesnes, nei jis jas prisimine. Istieses ranka jis bande apciuopti kazkur salia lovos palikta stikline su vandeniu, taciau netycia ja parverte. Caktelejes liezuviu jis vangiai pramerke akis. Ant zemes ismetyti drabuziai, kazkur toleliau gulintis dirzas ir salimais,ant pagalves gulintis nedidelis moteriskas auskaras primine apie neseniai ciaviesejusia mergina. Lupu kamputyje is kart smestelejo valiukiska sypsena. Pramustgalviskas tamsiaplaukes charakteris is ties paliko ji tam tikro pobudzio akligatvyje. Suemes jai priklausanti papuosala jis vangiai pakilo nuo lovos. Burnoje buvo tikru tikriausia Sacharos dykuma kai jis paridenes mineta blizguti ant virtuvinio stalvirsio, is saldytuvo issitrauke skardine Coca Colos. Nepaisant ne itin maloniu pagiriu jo nuotaika buvo gan pakili. Gyvenimas nebeatrode toks komplikuotas, o visa ta su Mikealsonais susijusi drama atrode kaip slogus sapnas. Jis buvo tvirtai nusprendes ir vel tapti alfa, susigrazinti savo kaip leitenanto pozicija darbe, kuri jis is tiesu mego ir si syk jo planuose nebuvo vietos su moterimis susijusiai dramai. Jis buvo katik issiskyres viengungis ir velniai nemate, Masonas ketino siuo savo gyvenimo etapu pasimegauti. Susiplakes proteinini kokteili jis atsiverte skirybu dokumentus ir suraites kazka panasaus i savo parasa, atsainiai numete voka atgal ant stalo. Jo rankos nebepuose vestuvinis ziedas ir kas keisciausia, pagalvojes apie Katherine jis nejaute ne kruopelytes liudesio ar kartelio del judvieju santuokos zlugimo. 

Likusia dienos dali Masonas praleido sporto saleje ir kai vakare grizo namo nesinas pica ir dideliu gazuoto gerimo puodeliu, jis buvo nusiteikes palepinti save zveriska doze koloriju ir kokiu nors leksto siuzeto filmu. Zvilgtelejes i sau priklausancio mobilaus ekrana jis maloniai nustebo ten isvydes Maggie varda. Po to, ka butu galima ivardinti kaip avarini isejima, jis tikrai nesitikejo sulaukti jos zinutes. ''-​Esi tikra, kad nesupainiojai numerio?...''-paspaudes ''siusti'' jis valiukiskai sypteljo ir tuojau pat issiunte sekancia zinute ''Juokauju. Busiu ten uz pusvalandzio''. Palikes maista ant staliuko priesais sofa jis palindo po dusu ir persirenge. Stabtelejo priesais veidrodi tam, kad ivertintu savo keletos dienu barzos ilgi, taciau nusprendes negaisti laiko skutimuisi viso labo sliukstelejo siek tiek kvapaus losijono po skutimosi sau ant kaklo. Jei butu mates save is sono greiciausiai butu suvokes, kad jo planas neisivelti i jokius rimtesnius santykius sau dabar eina suniui ant uodegos mat Maggie ir tikrai nestandartine judvieju pazintis buvo ganetinai slidus reikalas, turint omenyje, kad moteris jam is tiesu buvo spejusi kristi i aki.

Atvykes i reikiama vieta jis surauke antakius. Sis baras priklause jam gerai pazistamai vilku vadei ir ta mintis ne itin maloniai apgule jo pecius. Islipes is automobilio jis priejo prie iejimo kur ji pasitiko apsauginis. ''-Mason'as?''-burbtelejes vyras sulauke Lockwoodo linktelejimo ir is kart si praleido vidun. Klupo patalpos buvo apytustes kas bylojo apie tai, kad lankytoju metas jau buvo pasibaiges. Netrukus jo akys pastebejo pazistama veida ir jis nieko nelaukdamas nukulniavo Blackwood link. -Tai stai kur tu dirbi...-akivaizdziai jausdamasis kiek ne jaukiai jis susikiso rankas i striukes kisenes ir blausiai syptelejo. Zvilgtelejes i baro puse jis is kart galvoje padare prielaida, jog mergina bus isidarbinusi cia kaip barmene. Nieku gyvu nebutu pamanes, kad ji viena tu, uz pinigus issirenginejanciu viliokiu. -Priesingai nei tu, esu bedarbis todel beveik visa diena praleidau lovoje,-pagaliau grazines savo zvilgsni i is ties dailiu bruozu mergina, jis siltai syptelejo. -Vakar... tiksliau, ryte...-nusijuokes jis neatirauke nuo jos akiu. -Klausyk, esi tikra, kad nori pakalbeti buten cia? Gal verciau...-nespejes uzbaigti savo sakinio jis buvo pertauktas sodraus, gundancio merginos balso. -Ei...-netekes amo jis is kart apsidaire noredamas isitikinti, kad aplink nera ne gyvos dvasios. -Maggie,-suemes jos ranka, Masonas tokiu budu svelniai priverte ja liautis. -As, zinoma esu...-nuryjes burnoje susikaupusius skyscius jis buvo gerokai ismustas is veziu tokio merginos elgesio. -Tu man tikrai patinki, bet as...-nusijuokes is saves pacio jis siek tiek atsitrauke. -As maniau, kad tu nori pasikalbeti?-klausimai islenkes antakius jis nuosirdziai nesuprato merginos motyvu. -As maniau,kad ketini paaiskinti kodel taip skubiai pabegai is mano buto, bet tu tik dar labiau mane glumini,-kaltai syptelejes jis istrauke nedideli auskara is padejo ji ant staliuko priesais. -Per ta skubejima si ta palikai...

_ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _
Don't worry, all is well. All is so perfectly, damnably well. I understand now, that boundaries between noise and sound are conventions. All boundaries are conventions, waiting to be transcended. Moments like this, I can feel your heart beating as clearly as I feel my own, and I know that separation is an illusion.
avatar
Mason Lockwood

Throw me to the wolves & I will come back leading the pack.


Būrio simbolis :
Pranešimų skaičius : 1107
Įstojau : 2013-07-28
Amžius : 36
Miestas : Pennsylvania
Meilė : Viengungis
Draugai : Sebastian, Elena, Jake
Rūšis : Alfa
Darbo paskirtis : Fire fighter

Peržiūrėti vartotojo aprašymą

Atgal į viršų Go down

Re: STALAS PRIE BARO:

Rašyti by Maggie Blackwood on Kv. 11 03, 2016 1:06 am

Maggie visada buvo tikra kovotoja. Kad ir kokias šunybes jai iškrėsdavo gyvenimas, ji jas įveikdavo net jeigu ir neatsispirdavo momentiniams silpnumas išlieti emocijas ašarų pakalnėmis. Net jeigu dabar ir elgėsi kaip nesava, net jeigu tas jai anei kiek nepatiko, buvo stipriai suėmusi save į nagą. Tiesiog prisitaikė prie savo gyvenimo ir to, ką jis gali jai duoti. Ir visgi jame paprasčiausiai nebuvo vietos rimtam vaikinui. JOKS rimtas vaikinas rimtai nežiūrės į striptizo šokėją, kuri paprasčiausiai negali apleisti savo "posto", nes Lili nesuprastų tokio akibrokšto. Vietoje to, kad megztų pažintį su Meisonu vedama nuoširdumo, Blackwood elgėsi priešingai smarkiai hiperbolizuodama kai kurias savo savybes. Ji tikrai turėjo didelį, užslėptą, netgi laukinį  seksualumą, tačiau nemėgdavo jo demonstruoti. Juk nieko keista, kad įprastu jai laiku vengė išsiskirti iš aplinkinių: ryškiai nesidažė, rinkosi į akį nekrintančius drabužius. Mergina tikrai norėjo, jog jų su Lockwood'u santykiai pradėtų megztis kažkaip kitaip. Kad jai nereikėtų dirbti per kelis darbus, kad išgalėtų mokėti didžiulę paskolą, kad nepriklausytų Lili Santanico, kurios palankumą išlaikyti gali tik rengdama sėkmingus ir pinigingus striptizo pasirodymus. Kartais ji tikrai norėtų būti paprasta.
Meisono žinutė, sutviskusi telefono ekrane priverčia tamsiaplaukę labai plačiai išsišiepti. Tas vyras buvo sąmojingas, įdomus, tikrai labai žavingas! Nenutuokė kiek žalos jų pažinčiai padarė aną sykį, bet stengėsi į šią temą labai ir nesigilinti. Juk buvo nusprendusi kiek įmanoma įtikinamiau net jai pačiai aklai vykdyti Lili nurodymus savo poreikius paverčiant nematomais, nereikšmingais. Sujudimą ties įėjimu pajaučia tarsi instinktyviai. Širdis vėl į kulnus nusirita, kai pajaučia Meisoną esantį labai netoliese. Nuo to vyro sklindanti aura vertė ją jausti labai pažeidžiamai, tas vyriškumas merginą nuginkluodavo. Iš ties keista kokias ryškias emocijas patirdavo turint omenyje, jog jiedu geriau pažįsta vienas kito kūnus, nei asmenybes. Kaltė už praėjusį kartą dar tikrai nebuvo atlėgusi ir mergina sunkiai nulaikė į vyrą įsmeigtas akis, tarsi nuolatos norėtų jas kukliai nudelbti. Viskas apie ką galėjo galvoti tai buvo tas pašėlęs pasijodinėjimas ant šio velniškai patrauklaus stipriosios lyties atstovo. Keista, iš tiesų, kad nemažą dalį savo ankstyvosios paauglystės praleido geisdama Meisono, o dabar sulaukė jo apsireiškimo savo gyvenime šitaip netikėtai... Ir buvo įsitikinusi, idant viską rezga neteisingai, per greitai. Eh, ji tikrai dvejojo, jautėsi tarsi tarp dviejų ugnių ir niekaip negalėjo savęs nuraminti. Bijojo, kad taip ir toliau Meisonas paprasčiausiai praras ties ja visą susidomėjimą. Vis vieną vyrai labiau mėgsta sunkiai prieinamas moteris. Norėjo jam patikti, tačiau visai ne iš seksualinės pusės. Tačiau tik iš jos save jam ir rodė. Kvailutė. Megė plačiai išsišiepė išgirdusi kaip "prasmingai" kompanionas praleido dieną. Ji pirštų galiukais perbraukia per ilgus, banguotus savo plaukus, atmesdama juos ant vieno šono.
- Kaip bedarbis turi tikrai gražiai įsirengtą butą,-nepatikliai susiaurinusi akių plyšelius, mergina iš pažiūros spinduliavo iš ties labai geru nusiteikimu. Juk jos diena ėjosi tikrai puikiai, jau neminint to, KAIP ji galėtų užsibaigti,-Turiu pasakyt, kad tikrai atrodai išsiilsėjęs. Ir labai patrauklus,-Maggie flirtavo ir tas buvo akivaizdu. Priartėjusi prie vyro ji sudeda rankas ant jo pečių, švelniai pradėdama stumti Meisoną iki pačios artimiausios kėdės ir kai ši pradeda pūpsoti čia pat, pečių spaudimu žemyn parodo, jog norėtų, kad buvęs Niujorko alfa atsisėstų. Valiūkiškai šypsojosi, tarsi ketintų iškrėsti kažką labai nekalto. Ji užlaiko kiek palinkusią į priekį savo kūno poziciją, kai sutrikęs pašnekovas pradeda labai sunkiai dėlioti sakinius. Atrodė patenkinta tokia Lockwood'o reakcija, jai tikrai patiko išvesti jį iš komforto zonos,-Nepakviečiau čia tavęs, kad pasikalbėtume,-atkerta perdėm tiesmukiškai, gal kiek per griežtai. Pro atvertą chalato priekį veržėsi pusnuogis Megės kūnas, įspraustas į siaurą, juodą, krūtinę ypatingai "išpučiantį" korsetą, išpuoštą raudonais nėriniais, juostinės kelnaitės bei juodos prisegamos pėdkelnės. Pastebėjusi po jos kūną "ganytis" pradėjusį Meisono žvilgsnį, ne per švelniausiai suima vyro smakrą kilstelėdama jį taip, kad jųdviejų veidai pūpsotų lygiagrečiai vienas kito,-Tau patinka ką matai, tiesa?-sušnara žemu, erotišku tonu kaip mat apžergdama ant kėdės sėdintį vyrą. Blackwood apačia švelniai, vos vos trynėsi į Lockwood'o klyną idealiai pagal fone skambančios muzikos taktą. Atmetusi pečius atgalios grakščiai "išsirango" iš chalato, kuris kaip ir norėta nuplazdena ant žemės,-Šššš...-nutildo Meisoną agresyviai, tačiau nestipriai suleisdama dantis į apatinę vyro lūpą. Dievai, širdis ir vėl daužėsi kaip pašėlusi. Bėda ta, kad šio vyro draugijoje nesijautė tokia jau ir fatališka. Tačiau mokėjo per save perlipti geriau, nei bet kas kitas. Juk buvo pratusi minti savo pačios principus ir daryti tai, ką privalo. Supratusi, jog prikaustė vilkolakio dėmesį, išlenkia tobulai nekaltą šypseną iš lėto atšlydama nuo vyro visiškai. Iškėlusi rankas į viršų mergina pradeda sukti tobulą vinguriuojantį ratą klubais bei užpakaliuku leisdama Meisonui juo pasigrožėti. Atsukusi vyrui nugarą (tiksliau minėtąją kūno dalį), viliokišku ritmu judėjo toliau. Ji tikrai žinojo kaip pademonstruoti savo kūno privalumus. Mergina lėtai atsisuko. Šypsojosi, žvilgsnis atrodė geidulingas. Žaismingai trūktelėjusi vienu iš petukų, Maggie pradeda šokį, kuris tikrai buvo šiek tiek kitoks, nei tie, iš kurių susideda jos pasirodymai. Šiuo šokiu labiau mėgavosi pati, juk dovanoja jį jai atvirai patinkančiam vyrui. Atrodė tokia seksuali, nepriklausoma, nevaržoma. Ir visiškai nevulgari. Paėjėjusi link Meisono, Blackwood vėl atsuka jam užpakaliuką, šiuo meistriškai suvinguriuodama viršum vyro tarpukojo,-Vis dar nori kalbėtis?-klausteli lyg erzintų, mikliai atsisukusi į vilkolakį. Priartėjo prie jo. Merginos pirštai panyra į Lockwood'o plaukus, maloniai juos masažuodami. Tamsiaplaukė stovėjo priešais vyrą, jos krūtinė pūpsojo prieš pat jo veidą,-Sakyk, ką norėtum dabar man padaryti?-kone sumurkia, it būtų pasiruošusi išpildyti kiekvieną Meisono seksualinę fantaziją. Įgavo kur kas daugiau drąsos bei pasitikėjimo savimi kai išvydo, kaip vyriškis tirpte tirpsta nuginkluotas Blackwood apžavų.

_ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _
“you make the water warm you taste foreign and I know you can see the cord break away cause tonight I feel like more tonight I feel like more”


CREDIT: CHAMPAGNEMAMI
avatar
Maggie Blackwood
bruklino gyventoja

Būrio simbolis :
Pranešimų skaičius : 95
Įstojau : 2012-09-30
Amžius : 31
Miestas : Niujorkas
Meilė : Anthony Gomez
Rūšis : Beta vilkolakė
Darbo paskirtis : Padavėja, striperė

Peržiūrėti vartotojo aprašymą

Atgal į viršų Go down

Re: STALAS PRIE BARO:

Rašyti by Mason Lockwood on Št. 12 03, 2016 2:32 pm

-Tai vienas... ir tikriausiai vinintelis pliusas, kuri gali suteikti buvimas Lockwood'u,-karciai sypteli prisimines painias savo seimos santykiu peripetijas. Masonas niekada nebuvo materialistas. Nepaisant to, kad jo seima visuomet buvo visko aptekusi, nusprendes maistauti jis kuriam laikui buvo pasprukes i Kalifornija, kur gyveno paprastoje bakuzeje ant pajurio kranto, kuria dalinosi su dviem vietiniais banglentininkais, su kuriais susipazino dar ta pati pirmaji savo mieste leidziama vakara. Tiesa pasakius, jei ne toji pazintis, Lockwoodas ta nakti tikriausiai butu praleides papludimyje. Vilkolakis visuomet buvo paprastas kaip du skatikai ir nepaisant vaikysteje ji supusios prabangos, jau koledzo laikais jis kaip imanydamas bande atsikratyti ''ausiniu sauksteliu maitinto berniuko'' ivaizdzio ir susikurti savo ateiti pats. Galima sakyti taip ir padare. Galbut ne taip sekmingai kaip vyresnelis Richardas, bet vis vien, miesto centre moderniai irengtas ir erdvus butas buvo jo paties darbo ir prakaito vaisius. Kuri jissiomis dienomis, rizikavo prarasti mat budamas Niklauso kale jis kazin ar buvo perdem suinteresuotas financiniais savo reikalais. Jis ketino parduoti Katherine priklausiusi dvara tam, kad padengtu susikaupusias skolas, o tiksliau skola broliui, kuris neprasytas pasisove issukti Masono sedimaja is ne itin malonios financines duobes, kurioje sis atsidure per pasatruosius keleta metu. Ne todel, kad siuos du siejo artimas broliskas rysys. Ne. Richardas buvo viesas asmuo ir bet koks paparacu i pavirsiu isvilktas skandalas jam buvo nenaudingas. Antraste apie tai, kaip sis maudosi politineje sloveje ir gyvena prabangu gyvenima kai tuo tarpu jo jaunesnysis brolis yra priverstas parduoti savo buta, nes nesugeba susimoketi mokesciu is tiesu pakenktu jo karjerai. -Tik nesakyk, kad pati dar nebuvai sudejusi gluosto?-nors ir prietemoje, jis sugebejo izvelgti po makiazu slepiamus tamsius merginos paakius. Visas jos elgesys, flirtas... viskas atrode siek tiek perspausta, nenaturalu. -Tikrai?...-suraukes antakius jis leidosi jos pasodinamas. Jo veide pasirode siek tiek sutrikusi, taciau plati sypsena. -Uz ka viso sito nusipelniau?-jo rankos atsidure merginai ant klubu kuomet si atsidure taip arti, kad jis kone alsavo tiesiai jai i gundanciai atrodancius iskilumus. -Maggie...-susijuokes jis bande suprasti ar si buvo spejusi islenkti kelias taureles ar jos gero upo priezastis buvo viso labai labai LABAI permainingas charakteris. -Mano bute... Maniau, kad supykai?-vilkolakes pasturgalis atsidure jam tarp koju, taciau kaip bebutu keista, jo demesi patrauke ne jis, o tamsiai apsirenges vyras. Seselyje visa si laika slepesis vyras jam pasirode matytas. Tas pats prie duru ji sutikes apsauginis visa si laika paslapcia juodu stebejo ir tik dabar pradingo tarpduryje. Masono veidas apniuko. Budamas blaivas ir apskritai, pakankamai budrus, jis pastebejo kaip tamsiaplauke karts nuo karto ir pati zvilgteledavo i paslaptingaji vyruka. -Ka pasakysi jei musu... gausime siek tiek privatumo?-galvos linktelejimu parodes i uz baro ne va pinigus skaiciuojanti apsaugini, jis paveluotai vyptelejo. Maggie regis nesutriko. Strygtelejusi mergina sueme jo ranka ir patrauke i privatiems sokiams (o gal ne tik sokiams) skirta patalpa,o tiksliau medziagine sirma priengta staliuka, kuri supo oda aptraukta kampine sofa. Vyras palydejo juos smalsiu, gal net kiek pernelyg akivaizdziu zvilgsniu. Maggie entuziazmas bei uzsidegimas buvo toks naturalus, toks itikinantis, jog sekundei Masonas manesi, kad elgiasi lyg paranojos apsestas bukagalvos, taciau jiems pradingus uz uzsklandos, jis gan grubiai sueme jos kakla ir priverte atsisesti ant stalo. -Pradekime nuo to, kad noriu, jog pasakytum man kas cia vyksta,-gan gresmingas jo tonas atsimune i jos skruosta, kuomet jis atsidure taip arti, kad nori to ar ne, mergina privalejo praskesti kojas. -Zinau kam priklauso sitas klubas Maggie,-atitraukes rankas nuo moters jis ireme sviesias savo i akis i josios. -Tu jai dirbi tiesa?-sutrikimas garbanes akyse sake daugiau nei butu galeje pasakyti zodiai. -Na zinoma,-galutinai nuo jos atslijes jis atrode isiutes, saltas. -Turejau is karto suprasti,-kalbedamas tarsi su paciu savimi jis dirstelejo pro sirma i vyruka, kuris ne nemane apleisti savo stebejimui pasirinkto posto. Kai atsisuko, Maggie stovejo. Patalpa buvo anksa, pritaikyta tam, kad vienas galetu komfortabiliai sedeti, kol sokeja arba atlikinetu oralini, arba apsizergusi klubo lankytoja juo gerai pajotu, suteikdama jam tikru tikriausia VIP patirti. -Mes linktelsim cia kelias minutes,-atsainiai perbraukes jai per luptaziu paryzkintas lupas jis specialiai sugadino jos makiaza. -O tada tu isvesi mane pro galini isejima,-stovedamas itin arti jos, jis galejo uzuosti ta malonu aromata, kuri nuo saves skleide grazuole. -Gali perduoti Lili, kad man nusisvilpt ant jos burio ir ant sumautu teritoriniu karu. As savo noru pasitraukiau is sio zaidimo ir esu patenkintas budamas omega,-ziuredamas i mergina jis negalejo patiekti, kad toks is paziuros tyras ir gerumu spinduliuojantis angelas kaip Maggie galejo buti itrauktas i purvinus Alvar zaidimus. -Kas tu? Viena jos keksiu?-nesijaute itin vyriskas izeidinedamas moteri, taciau jautesi apgautas, isdurtas ir it paskutinis asilas iviliotas i sumaniai paspestus jam spastus. -Tiesiog noriu zinoti ar vertetu pasitikrinti, zinai...-nedidelis juodu skyres atstumas kaitino judvieju akistata it pirtyje ant zariju slakstomas vanduo. 

_ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _
Don't worry, all is well. All is so perfectly, damnably well. I understand now, that boundaries between noise and sound are conventions. All boundaries are conventions, waiting to be transcended. Moments like this, I can feel your heart beating as clearly as I feel my own, and I know that separation is an illusion.
avatar
Mason Lockwood

Throw me to the wolves & I will come back leading the pack.


Būrio simbolis :
Pranešimų skaičius : 1107
Įstojau : 2013-07-28
Amžius : 36
Miestas : Pennsylvania
Meilė : Viengungis
Draugai : Sebastian, Elena, Jake
Rūšis : Alfa
Darbo paskirtis : Fire fighter

Peržiūrėti vartotojo aprašymą

Atgal į viršų Go down

Re: STALAS PRIE BARO:

Rašyti by Maggie Blackwood on Sk. 12 04, 2016 11:56 am

Ar Megei patiko visas tas planas, į kurį buvo įsukta? Žinoma, kad ne. Bet ji tikrai neturėjo kitos išeities. Ji negalėjo leisti sau prarasti darbą klube ir Alvar pasitikėjimą. Tarp kitko nurodymus jai seniai pateikdavo būtent Santiagas, o ne pati alfa. Blackwood dar nebuvo pasiekusios žinios apie minėtojo betos mirtį, nes tik likus kelioms dienoms iki pilnaties garbanė grįždavo į Las Vegasą, kad iškęstų vilkolakio prakeiksmą su savo būriu. Merginai tikrai nuoširdžiai patiko Meisonas, tačiau negalėjo leisti sau tokios prabangos prisileisti jį arti, labai arti. Negalėjo leisti, kad jųdviejų draugystė taptų nuoširdi, o ne pastebimai fizinė. Tas begalinis pasitikėjimas savimi bei drąsa tebuvo pasimetusios, pervargusios ir netgi "užspaustos" merginos teatras. Žiūrėdama į patinkantį, simpatingą vyrą Megė priešingai - kaip tik imdavo labiau galvoti apie savo trūkumus ir tikrai nuoširdžiai bijojo, idant bus atpažinta iš tų mokyklos laikų, kai priminė kaliausę, o ne dailiai nuaugusią merginą. Ją kaustė tiek daug prieštaravimų ir baimių, kad vienu momentu tarsi perdegė nusprendusi elgtis kaip privalo, o ne kaip nori it pažintį su Lockwood'u traktuotų kaip pareigą, darbą.
Jai tikrai patiko pastebėti kaip teigiamai vyras reaguoja į jos judesius ir vaizdą, kurį stengėsi savo viliojimu pateikti, pabrėžti. Niekada nesijautė velniška gražuole, tačiau tas geismas priešingos lyties atstovų akyse ją veikė tarsi savotiškas komplimentas. Palyginus tikrai neseniai išmoko pasitikėti savimi, save gerbti ir netgi branginti, kuomet dėl vėžio išgyveno tikrą išlikimą. Tiesa, ji nesuprato kodėl Meisonas šiuo atveju akcentavo savo pavardę, it šie žodžiai turėtų paaiškinti kodėl vyras esti įsikūręs tokiame gražiame bute. Maggie neskaitė laikraščių, nežiūrėjo televizijos. Paprasčiausiai nebuvo kada. Ji nė nenutuokė, jog šis išvaizdus vyras turi brolį - žymią politinę figūrą. Juk nuoširdžiai nesidomėjo visomis tomis įžymiomis marmūzėmis, kasdien šmėžuojančiomis naujienose. Tad tikrai negalėtum prikišti, idant Maggie nusitaikė į Meisoną norėdama kažkaip praslysti, kad išpešti iš šio draugystės kažkokios naudos, išpopuliarėjimo ar galiausiai galimybės pradėti šildyti paties Richardo lovą. Keistai atrodė visas tas kompaniono bandymas blaškyti save kalbomis, nelyginant nenorėtų stačia galva pasinerti į reginį, kurį jam dovanojo profesionali striptizo šokėja. Buvo galima prisiekti, jog net nepatenkinta išraiška akimirką šmėsteli tamsiaplaukės veide.
- Gal ir supykau...-mįslingai nutęsia šiek tiek prisimerkdama. Lyg dėl tokio keisto, skuboto jos dingimo Meisonas tikrai būtų prisidėjęs jam pačiam nesuvokiamu būdu,-Tiesą pasakius kuo puikiausiai suvokiu savo motyvus, bet nenoriu pradėti jų aiškinti. Ar tu specialiai bandai sugadinti geismingą atmosferą?-maža priekaišto gaida merginos balse galiausiai pavirsta į plačią, žaismingą šypseną. Ji tikrai nejautė būtinybės aiškintis jųdviejų santykius. Nes, echem, kokius santykius? Blackwood tikrai neramino iš patalpos šalintis neskubantis klubo apsauginis. Ji tiksliai nežinojo to, bet įtarė - galimas daiktas, jog naudodamasis proga, kad Meisonas dabar randasi būtent čia bandys pulti. Negi Santiagas ir jam perdavė kažkokius nurodymus? Iki šios minties Maggie nebuvo realiai suvokusi kokia situacija yra rimta ir KAIP smarkiai ji nenori, kad Lockwood'as būtų į ją įpainiotas. Džorždas (apsauginis) vargu ar terliotųsi su buvusiu Niujorko alfa taip, kaip tą daro Megė, sukdama aplink vyriškį savo saldžią subinytę, įspraustą į mažytes kelnaites su juostele. Mergina netgi išsiblaško, praranda savo profesinį "šaltakraujiškumą", o fizionomija ir žvilgsnis nukreiptas į augalotą vyrą atrodė neramūs. Užkalbinta vėl, garbanė grąžina akis į Meisono veidą. Buvo įsitikinusi, jog jie abu šiuo metu galvoja apie vieną ir tą patį. Šį kartą Blackwood nepasimeta. Nors ir buvo kone užsėdusi vyrą rankomis švelniai liesdama tai jo krūtinę, tai kaklą, ji grakščiai nutolsta smakro linktelėjimu parodydama pritarimą persikėlimui į kitą vietą, kurioje šie du išvaizdūs asmenys turėtų daugiau privatumo.
Blackwood tikrai nesitikėjo, kad Meisono veiksmai bus tokie... šiurkštūs. Tačiau atsižvelgiat į situaciją - pelnytai. Negalėjo patikėti kaip greitai ir kaip taikliai Lockwood'as sugaudė visus galus. Tamsiaplaukei beliko patylėti suvokiant, jog neįsivaizduoja ką turėtų dabar pasakyti. Širdis daužėsi, mergina atrodė kalta, susigėdusi. Sustingusi ji klausėsi vyro kaltinimų, akies krašteliu kone paranojiškai dirsčiodama į duris, it pro jas galėtų bet kurią sekundę įsiveržti Džordžas su pastiprinimu. Mergina nei balsu, nei veiksmais nereagavo į Meisono grubumą, tačiau pavadinta kekše neiškenčia.
- Nedrįsk,-piktai sušnypščia pro sukąstus dantis, iš kart pačiupdama Meisoną už apykaklės bei prisitraukdama artyn. Vos keli centimetrai skyrė jųdviejų veidus nuo susidūrimo. Mergina atrodė įsiutusi, kone pasišiaušusi nuo pykčio,-Manai, kad žinai kokia yra Lili? Manai suvoki koks yra jos būrys? Klysti, vaikine,-tarsi šaipėsi apeliuodama į Lockwood'o naivumą,-Nedaryti to, ką paliepia Lili ar Santiagas, bent jau mano atveju reikštų būti išprievartautai mažiausiai dešimties purvinų, dvokiančių padugnių, kurių spermą turėčiau dar ilgai bandyti plautis iš plaukų,-tos stiprios emocijos, kurias dabar jautė tikrai padėjo Megei perlipti per gėdą ir pažeminimą. Blackwood žvilgsnis kiek sujautrėja,-Žinau, kad tai visiškai nieko nepakeis, bet aš atsiprašau, gerai? Tu tikrai man patinki Meisonai, tiesiog kažkodėl esi jai reikalingas. Reikalingas Lili. Kai susipažinau su tavimi net nežinojau, kad tu esi... tu,-nuoširdus merginos balsas galėjo papirkti bet ką. Ji tikrai valdėsi, kad nepradėtų bliauti, nors akys pastebimai buvo paraudusios ir kiek pavandenijusios,-Turėjau tave suvilioti, surinkti informacijos apie tavo vilkus. Aš nesu tokia... Nesu kekšė, paleistuvė ir panašiai, tačiau nuo pat mūsų pažinties elgiausi taip, kad man tikrai nenuostabu, jog laikai mane viena jų. Manai man smagu dėl viso šito?-nesusivaldžiusi Maggie kumšteli Meisonui į petį. Norėjo jį primušti ir... pasmaugti, tačiau norai galiausiai virto būtent į tokį, apgailėtinai silpną smūgiuką. Iškvėpusi orą, kuris trūkčiodamas išdavė verksmingas merginos emocijas, tamsiaplaukė sklesteli ant platformos greta metalinio stulpo. Atrodė pasidavusi, bejėgė.
- Išėjimą rasi pats. Nes tikrai nesi kvailas,-karčiai šyptelėjusi ji susigūžia apkabindama save rankomis taip, lyg norėtų bent kiek pridengti savo grožybes. Vien nuo minties kas jos laukia dėl viso šio fiasko... Suskydusiame tamsiaplaukės veide pagaliau pasirodo ašaros. Dievaži, kaip smarkiai stengėsi suvaldyti raudą ir jautėsi tik dar sumaučiau, kad nepavyko.

_ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _
“you make the water warm you taste foreign and I know you can see the cord break away cause tonight I feel like more tonight I feel like more”


CREDIT: CHAMPAGNEMAMI
avatar
Maggie Blackwood
bruklino gyventoja

Būrio simbolis :
Pranešimų skaičius : 95
Įstojau : 2012-09-30
Amžius : 31
Miestas : Niujorkas
Meilė : Anthony Gomez
Rūšis : Beta vilkolakė
Darbo paskirtis : Padavėja, striperė

Peržiūrėti vartotojo aprašymą

Atgal į viršų Go down

Re: STALAS PRIE BARO:

Rašyti by Sponsored content


Sponsored content


Atgal į viršų Go down

Puslapis 34 Previous  1, 2, 3, 4  Next

Rodyti ankstesnę temą Rodyti sekančią temą Atgal į viršų

- Similar topics

 
Permissions in this forum:
Jūs negalite atsakinėti į pranešimus šiame forume