RULETĖS STALAS:

Galima pasakyti kad tai buvo tipinė pilnaties naktis, kuri lėmė tokį paprastą dalyką, kaip vilkolakių pradingimą iš akiračio. Dauguma nebuvo gabūs susitvarkyti su virsmu, kuris buvo neišvengiamas, todėl prirakindavo save kokiuose nors požemiuose ir bandė išlaukti dienos šviesos, kuomet visą tai pasibaigs. Tie kurie ištrūkdavo arba pridarydavo kruvinos žalos, arba patys tokia tapdavo medžiotojų rankose. Jennifer Argent buvo ypatinga viskuo, iš ko buvo „sulipdyta“. Buvusi medžiotoja, kuri savo patirtimi galėjo nesunkiai perspjauti visus tuos vyrukus, kurie šiuo amatu užsiimdavo daugybę metų. Štai ką reiškė būti ARGENT. Negana to, iš biologinės motinos, kurią atsimena tik iš tų kelių senų nuotraukų albume, buvo paveldėjusi mėnulio prakeiksmą, kuris pakankamai greitai buvo pažabotas tapimo vampyre, tiksliau hibride. Buvo iš tų moterų, kurioms nereikėjo stengtis kad patraukti į save aplinkinių dėmesį, naktį nusprendė praleisti žaisdama kortomis. Po to kai buvo surasta savo pačios biologinio tėvo, niekada nesiskundė pinigais, todėl galėjo sau leisti net triuškinantį pralaimėjimą, kazino paliekant kelias dešimtys tūkstančių. Juk visas įdomumas buvo tame, kad žaidimas kėlė įdomius kūno pojūčius: seksualinį susijaudinimą, adrenaliną, baimę, pergalingumą ar net šiokį tokį nusivylimą. Po nakties panašiame pastate nesunkiai būtu sujaudinta taip, kad turėdama šalia kokį „žaisliuką“, išnaudotu jį nuo sutemų iki aušros. Gaila kad šiame gyvenimo tarpsnyje, buvo suinteresuota kiek kitokiais dalykais.
Juodi kaip anglis plaukai buvo sušukuoti ant vieno šono, bei kontūringai subanguoti. Makiažas buvo akcentuotas į tas skaisčiai žydras akis, patamsintas, padūmintas. Asimetriška raudona suknelė dengė jos kūną kaip latekso pirštinė, išryškindama visas tobulas liekno, tačiau aiškiai ištreniruoto kūno linijas. Krūtinė dengė suknelės medžiaga, taip, kad būtu palikta vieta „fantazijai“, bet tuo pačiu ir dideliam norui nutraukti nuo jos tą medžiagą susiduriant su visu tuo karštu kūnu, kurį paveldėjo iš savo biologinės motinos. Net tuomet, kai jos jaunesnė sesuo rinkosi mažiau atvirus drabužius, Jennifer mėgo liguistai pademonstruoti tai, kaip atrodo. O turėjo tam velniškai gerą skonį! Turint omeny tai, kad drabužių spintoje, kuri prilygo standartinį paprasto asmens vieno kambario butą, buvo galima surasti garsiausių dizainerių vienetinius, aukštos klasės kūrinius. Ką kalbėti apie tuos aukštakulnius „žudikus“, kurie atrodo nekėlė jos eisenai jokio diskomforto. Praeidama tuo juodu kilimu, kuriuo buvo nutiesta visa pagrindinė kazino salė, veide ištempė šypseną, kuomet tam tikrų vyriškosios lyties atstovų žvilgsniai buvo nukreipti į šios pusę. Pakeliui prie ruletės stalo, Argent nuo padavėjo padėklo paglemžė šampano taurę, pati tuo tarpu, užsiimdama vietą prie kitų, žaidžiančių. Mažas rankinukas, kuris priminė kažką panašaus į piniginę, slėpė kelias tvarkingai aprištas pinigų krūveles. Pasirinkusi spalvą ir skaičių, moteris nesunkiai atliko savo pirmą statymą, kuomet tas kiaurai veriantis žvilgsnis nukeliavo prie pagrindinio baro stalo. Ji net nesivargino stebėti kokius statymus rinkosi kiti žaidėjai, ar kaip buvo pasukta ruletė, bei kokia kryptimi sukosi tas mažas kamuoliukas, išdavikiškai šokinėjantys tarp juodos ir raudonos spalvų. – Girdėjau kad esi šiame mieste, – Žodžiai kuriuos seksuali moteris ištarė pakankamai tyliai, buvo skirti kažkur toliau pasirodžiusiam ne ką mažiau seksualiam vyrui.  Tas valiūkiškas būdas, kaip mat iššaukė jos veide dantis pademonstruojančią šypseną, kuomet trumpam dirstelėdama į krupje, liežuviu perbraukė per putlias lūpas.
– Rinkis stalą, žaidimą ir taisykles. Aš pasirinksiu prizą. – Tiesa buvo tokia, kad būtent ir savo buvusio vaikino, Jennifer buvo girdėjusi apie tai kas per vienas yra pirmasis hibridas. Negana to, kadaise net buvo su šiuo susitikusi. Bet taip nežymiai, kad ne vienas neįsiminė akimirką trūkusią pažintį. Tuo labiau kad Jennifer tuo metu buvo labiau suinteresuota savo buvusiu, su kuriuo tuo metu dar palaikė artimus ryšius, o štai Lockwood‘as aiškiai buvo apsvaigęs nuo antrininkės. Giliau įtraukdama oro į savuosius plaučius, tamsiaplaukė kaip mat pasisuko į tą pusę, kur ir buvo asmuo, kuris nesunkiai girdėjo jos kreipimasį į jį. Galvos mostu nurodydama kad visai neatsisakytu kad šis prieitu, stengėsi atrodyti kaip niekad iššaukiančiai. O ir ką čia meluoti, iš visų čia susirinkusių turčių, pasidabinusiu niekam tikusiais papuošalais, bei senovinėmis suknelėmis, ji atrodė geriausiai. Mmm, dabar viską būtu atidavusi tam, kad susitikimas vyktu ne su šiuo hibridu, o su originaliu. Įdomu, ar jis sugebėtu išstovėti ramiai, vis dar sukdamas galvoje vardą „Caroline“? Ar visgi dar kartą patvirtintu kad skambus žodis „meilė“ yra viso labo žodis, kuris netenka bet kokios prasmės, kuomet tau pasiekiamu asmeniu tampa šis tas įdomesnio, ne tokio nekalto.

Didžiulis pliusas, kurį suteikė nemirtingumas, tai galimybė bendrauti net tuomet, kai randiesi labai toli nuo pašnekovo, kad šis sugebėtu išgirsti tai, ką sakai, taip pat lengvai, tarytum šnabždėtum tiesiai į ausį. Išskirtinės išvaizdos tamsiaplaukė akivaizdžiai mėgavosi tuo, kad prie stalo esantys asmenys pastoviai dirsčiojo į josios pusę. Nors iš esmės, tam kad sulaukti hibridės dėmesį atgal, reikėjo pasistengti ir net labai stipriai. O turtingi, bet iš savęs nieko nereiškiantys vyrukai, kurie buvo susėdę prie stalo, buvo tik nieko verti individai. Šiokios tokios likusios moralės normos, kėlė šleikštulį žvelgiant į tai, kaip minėti asmenys greitai pamiršo apie savo palydovęs, ir akivaizdžiai ketino papirkti Jennifer dėmesį vienu kitu kokteiliu, o paskui greičiausiai turimu apartamentų didžiu, gal dar kokia metų senumo transporto priemone. Tokią, kokią norėdama moteris galėtu gauti arba pasinaudodama tuo, kad yra pusiau vampyrė, arba labiau humaniškai, įsigydama iš dirbtuvių gaunamo pelno, kuris kartais net jai pačiai atrodė stulbinantis. Žvilgsnis trumpam nukeliavo ties Lockwood‘o kostiumu papuoštu kūnu, kuomet putlios lūpos įgavo šypsenos formą. Nugara buvo pastebimai išlenkta, kuomet Argent šeimos atstovė su visa ta aukšta kėde pasisuko į ne kalbinto asmens, o būtent žaidimo stalo pusę. Ant ruletės šokčiojantis kamuoliukas ėmė lėtėti, o ji viso labo kelias pirštais paliesdama savo lūpas, paskyrė savo pasiūlymą tik tam asmeniui, kuris buvo pakankamai gabus, kad šią išgirsti.
– Tuomet norimą prizą galėti pasirinkti tu... Nors tavo vietoje nebūčiau nusiteikusi pergalingai. – Pastebimai sužaizdama savais antakiais, pasidabina platesne šypsena, kuomet sėkmė nusišypso šios naudai, bei krupje balsu nurodo kad ši padidino savo pastatytą sumą keliais kartais. Keista, bet tai nesukėlė kokio nors  labai akivaizdaus džiaugsmo, kokį pademonstruotu tipinis žmogus, norėdamas kad apie šio sėkmę sužinotu visas pasaulis. Kaip ir buvo aišku, kad Jennifer vargu ar labai vertino pinigus, kuomet pats žaidimo azartas kėlė kur kas gilesnius įspūdžius, nei tai ką gali laimėti, arba atvirkščiai. Girdėdama kaip nuotoliniu būdu užkalbintas asmuo galiausiai nusprendė priimti pasiūlymą, pasisuko į jo pusę tik tuomet, kai jis pasiekė ją. Teko pakelti savo šviesiai žydras akis, mat pirmasis hibridas buvo kur kas aukštesnis. Nebuvo nustebinta panašaus klausimo, greičiau liko nuvilta, mat kažkaip sunkiai priėmė mintį kad Mason‘as apie savo kiekvieną žingsnį privalo prasinešti tam, kuris suteikė jam galimybę būti nemirtingu. Apatinė lūpą, lengvai nuslydo tarp priekinių dantų, kuomet tamsiaplaukė vis tik leido veide pasirodyti plačiai šypsenai. – Nagi tėtušis tau neleidžia išeiti pažaisti su mergaitėmis, be nuolatinės priežiūros? – Sugrodama antakiais ir iš karto tikrai nepasiruošdama pasakyti to, ko nebuvo, o hibridas akivaizdžiai tikėjosi. Visa tiesa buvo tame, kad jos ir Niklaus Mikaelson santykiai buvo tokie pat apčiuopiami, kaip ir oras. O tai reiškia, kad santykių nebuvo. Kol kas. Tas gilus, kone kiaurai veriantis žvilgsnis, kuris šiai personai buvo mėgstamas, vėl susidūrė su hibrido veidu, kuomet ši gracingai pakilo nuo kėdės, kurią prieš tai buvo užėmusi. Nebuvo iš tų, kurios mėgo malonų laiką sugadinti pokalbiais apie originalią šeimą, viso labo pridūrė: – Mason‘ai Lockwood‘ai. Tau nebūtina prieš mane apsimesti, kad esi labai klusnus originaliojo šunytis... Tai visiškai tau netinka, o ir nėra seksualu. – Liežuviu perbraukdama per savo putlias lūpas, nusekė žvilgsniu padavėją, kuomet šis patraukė baro link. Elgėsi taip, tarytum kuo puikiausiai pažinotu priešais buvusį asmenį, nors situacija buvo priešinga. Arba ji paprasčiausiai nemokėjo bendrauti kitaip su žaviais vyrais? Irgi variantas.
– Bet jeigu tau reikia auklės, kuri tave prižiūrėtu, dabar pat galiu surinkti savo sesers numerį... ...tik turiu įtarimą, kad nelabai to norėtum. – Lyg erzindama, specialiai tvirčiau pirštais suėmė tą mažyti rankinuką, kuriame be pinigų, kortelės ir kažkokiu mažmožių, buvo mobilus telefonas. Aišku kad neketino niekam skambinti, bet kaip gi buvo malonu patraukti šį vyrą per dantį. Staiga pakeitusi kalbos kryptį, pasilenkė arčiau jo, mikliai pasisavindama cigarą kurią šis laikė. Damai taip elgtis nebuvo tinkama, bet kas sakė kad ji buvo dama? Lūpos gražiai apspaudė cigarą, kuomet įtraukdama kartaus dūmo į savus plaučius, moteris trumpam sumerkė akis. Ilgam neketino pasisavinti svetimo daikto, todėl gana greitai jis buvo atkištas atgal. Ir nors akys tebebuvo sumerktos, veide pasirodė vėl tas pats pasitikėjimu savimi dvelkiantis vypsnis. – Tai kaip dėl mūsų žaidimo? Tikiuosi kad nepasakysi kad pasiduodi iš karto?

Prieš tai pademonstruotas „Chanel“ delninukas, galiausiai buvo padėtas ant žaidimo stalo kampo. Jei tai būtu mažiau kameromis stebima patalpa, už nugaros atsidūręs materialinę vertę turintis daiktas su ne ką mažesnę vertę turinčiais mažmožiais viduje, galėjo būti nugvelbtas per daug lengvai, mat tamsiaplaukė hibridė buvo pasisukusi į pašnekovo pusę, visiškai nekreipdama dėmesio į tai, kas vyko šiai už nugaros. Tamsūs plaukai, kurie buvo suguldyti ypač tvarkingai, o ir visa šiandienos apranga ryškiai skyrėsi nuo to, kaip ši buvo pratusi atrodyti dirbdama savo oficialų darbą (tą, dėl kurio atsisakė užimti vyriausios DEA agentės kėdę). Dažniausiai tai buvo aptempta maikutė, trumpi džinsiniai šortai ir patogi, sportinė avalynė. Kartais per liemenį buvo rišami languoti marškiniai, jei tik šiai atsibosdavo darbininkų dirsčiojimas į šios „pasturgalį“. Plaukai jei ne susukti į netvarkingą kuodą, tuomet palaidi ir tikrai kad nesupurkšti laku. Šiai dailiosios lyties atstovei nereikėjo labai stengtis, kad patraukti kieno nors dėmesį, vien todėl, kad genetika suveikė net labai į naudą ne vien Jennifer, bet jaunesnės sesers atžvilgiu. Jos abi atrodė iššaukiančiai, nors ir buvo skirtingos kaip du vandens lašai. Jei ne giminystės ryšiai ir tai kad abi kentėdamos tas pačias gyvenimo sąlygas, išmoko laikytis kartu, tuomet būtu galima nesunkiai šias identifikuoti kaip skirtingų planetų  būtybes.
Specialiai neatsakydama į užduotą klausimą apie pavardę, tamsiaplaukė viso labo veide ištempė dantų nešiepiančią šypseną, kuomet ryškiai raudona spalva nulakuotais nagais atsargiai pastūmė tvarkingai sudėtų žetonų krūvelę link už stalo dirbusio krupje. Liežuvis sudrėkino lūpas, kuomet specialiai nusukdama savo ypatingai šviesias akis, provokuojanti tamsiaplaukė žvilgsniu susidūrė su stalo gale buvusia moterimi. Ji nebuvo labai patenkinta šios dienos laimikio ir atrodė taip, tarytum neilgai trūkus paliks čia ne vien visus atsineštus pinigus, bet galiausiai paliks savo tikriausiai kelis vaikus be pastogės. Tai sugadino nuotaiką, tačiau kokiai akimirkai, mat Jennifer dėmesys vėl priklausė tos pačios rasės asmeniui. Nebuvo keista matyti šį vyrą, iš tikro ji ir pati kuo puikiausiai suvokė kad šis susitikimas buvo ne vien reikalingas, bet ir visiškai neišvengiamas. – Jei sugebėsi užduoti tinkamus klausimus, galiu pažadėti kad netrūkus apie mane žinosi daugiau. – Puikus, azartiškas nusiteikimas niekur nebuvo pradingęs. Ir nors išeidama iš šios vietos, ji planavo palikti „žinutę“ tai moteriai, kuri šiek tiek sunepatogino Argent, kartu su pinigais, kuriuos šiandiena pavyks išlošti. O tikrai pavyks, nes nepaisant to kad Mason‘as tikrai karštas vyras, jos užduotis buvo „karštesnė“. – Tu buvai mane matęs ankščiau, net kelis kartus. Bet įtariu neatsimeni... Visuomet buvau šalia Džeiko, kuomet tu lakstei paskui tą garbanę, kuri tikiuosi dabar nėra tavo prioritetas gyvenime. – Vos pastebimai sujudinusi savo apnuogintus pečius, nenuskambėjo kaip nors įžeidžiančiai, tiksliau vis dar kokybiškai žaidė SAVO žaidimą, kuriame šiuo metu Lockwood‘as užėmė pakankamai svarbią vietą. – Žinau apie tave beveik tiek, kiek tu apie mane. Tiksliau, nieko. Na, – Teko užversti akis, ir plačiau nusišypsoti, prieš baigiant paaiškinimą. – Kad esi nemirtingas, bei turi visai neblogus fizinius parametrus. – Viskas kas buvo sakoma nerodė ne lašelio rimties, kuomet tamsiaplaukė nuleidusi savo šviesias akis, kažkuriam laikui nutilo. Jis uždavė tinkamą klausimą, bet ji nebuvo pasiruošusi iš karto pasidalinti atsakymu. Tai kad sklido kalbos apie tai kad Mason‘as yra priklausomas nuo originalaus hibrido valios, varė į neviltį. Tamsiaplaukė nesuprato, kas būtent jo atvėju suveikė ne taip, o gal būtent taip, kad jis buvo priverstas iš savęs vaizduoti vergą, kuomet pats buvo net labiau perspektyvus, nei kad asmuo, suteikęs jam hibrido galias, nemirtingumą. Jennifer tapimas hibride buvo kitoks, nebuvo komplikuotų pasekmių, kurios verstu ją iš savęs vaidinti „paklodę“ Niklaus sūnaus lovai sušildyti ar kas nors dar labiau šlykštesnio. Moteris nebuvo priklausoma ar kaip nors „surišta“ su jai atgimti padėjusiu asmeniu. Tai kodėl šio mėlynakio likimas buvo visiškai priešingas? Teko toliau žaisti pradėtą žaidimą, todėl tam tikru metu josios ranka atsidūrė hibridui šiek tiek aukščiau kelio, kuomet akys savaime pakilo ties pašnekovo veidu. – Nebūk toks įsitempęs, nes aš galiu būti viso labo moteris kuri pasirodydama čia viskas ko troško, tai puikiai praleisti savo laiką. Ir iš šalies žvelgiant, tavo motyvai atrodė tokie pat. Žinoma, gali būti ir taip, kad tu turi tai, ko reikia man. Bet, jei pralaimėsi, – Pečiai vėl pakilo, kuomet valiūkiškas žvilgsnis buvo pabėgo nuo pašnekovo akių, šiai susitelkus ties priešais pradėjusią suktis rulete (primeskime kad visiems padarius savo statymus, buvo nurodyta tiek spalva, tiek skaičius). – niekuomet to nesužinosi. Ir prizas bus mano. – Komentaras apie meilę ir azartinius žaidimus sukėlė jos veide dantis demonstruojančią šypseną, kurią net bandydama suvaldyti, paprasčiausiai nesugebėjo. – Vadinasi žaidimas bus įdomus. – Konstatuodama šį faktą, ji eilinį kartą neskyrė riedančiam rutuliukui visiškai jokio dėmesio, atvirkščiai, stengdamasi jį nukreipti į Lockwood‘ą, kuomet jos rankoje atsidūrė taurė, palengva nukeliavusi prie putlių lūpų. Suvilgydama jas karčiu skysčiu, leido jam patekti į burnos ertmę, bei maloniai sušildyti gomurį. Nemėgo alkoholio po tos nakties, kai „mirė“, tačiau dabar darė tai iš pagarbos.

Ilgi ir pastebimai ploni moters pirštai pakankamai lėtai perbėgo per plaukų sruogą, kuri imitavo vaizdą, tarytum šios plaukai būtu neblogai pakarpyti, kuomet viso labo buvo sušukuoti ant šono. Dar prieš kelias dienas iš savo sesers ištraukusi visą šiai žinomą informaciją apie labiausiai pagarsėjusį Lockwood‘ą, ne veltui pasirinko šią vietą ir tikrai kad ne veltui pasirinko būtent tokią aprangos „temą“, ką kalbėti apie bendravimo stilių, kuris buvo per daug akcentuotas į tai, kad ši neva suinteresuota ne tik jai žinomu objektu, o pačiu Mason‘u. Taip, jis vizualiai atrodė kaip labai karštas vyras, bet Jennifer širdis buvo užrakinta po devyniomis spynomis, kad ši imtu ir suskystu prieš kokį nors labai išvaizdų vyriškį, pavyzdžiui kaip jis. Perkasta kaip koks splono kiauto riešutėlis, užvertė savo perdėm šviesas askis. Gerai, prieš čia pasirodant derėjo apgalvoti savo veiksmų planą, taip aklai nesikliaunant tuo, kaip atrodo. O atrodo iš tiesų puikiai! Žvilgsnis „pabėgo“ iš kart po to, kuomet pirmasis hibridas ne vien pademonstravo tai, kad gali būti šaltas išvaizdžios moters atžvilgiu, bet ir tai, kad labai greitai pasiekė temą „Katherine“, kuria vargu ar pati tamsiaplaukė buvo suinteresuota. Niekada nebuvo nei šališka nei nešališka minėtai personai, paprasčiausiai buvo niekas jos gyvenime, kaip ir ji buvo niekas josios. Palenkta galvą, ir pastebimai apnuogintas atsikišęs raktikaulis, skandavo apie skandavo apie tai kad moteris turi šiokių tokių mitybos sutrikimų, tiksliau tokie buvo prieš šiai mirštant. Nes kažkokiu keistu būdu, hibridai (tikriausia vampyriško užkrato dėka) negali priaugti reikiamo svorio. Per daug greita medžiagų apykaita.
– Tik nesakyk kad esu pirma moteriškosios lyties atstovė, su kuria elgiesi taip, tarytum ši būtu ant lubų pakabintas šviestuvas? – Žvilgsnis nesugrįžo prie pašnekovo, tačiau iš nuoširdžiai išreikštos plačios šypsenos buvo labai lengva suprasti tai, kad ją tai visai ne daug te jaudino. Ir tuomet, kai Christopher‘io pirma dukra pasuko savo šviesias akis į pašnekovo pusę, sujudino savo pečius, o veido išraiška leido iššifruoti šiokį tokį „pasidavimą“ bent jau žodine prasme. Ilgai nedelsė prieš pratęsdama savo kalbą, kuomet žodžiai patys už save pakalbėjo, nededant į tai labai daug pastangų, – Tikriausiai ji yra labai ypatinga. – Kažkaip susidarydama nuomonę, kad Lockwood‘as susirado naują dėmesio objektą, nusprendė kalbėti, o ir elgtis kiek labiau tikroviškiau. O tai reiškia, kad prieš tai persistengdas flirtas išgaravo kaip tas dūmas, kurį tamsiaplaukė hibridė išpūtė iš savo plaučių. – Esi teisus net dėl dviejų dalykų. Taip, aš žinau kas atsitiko su Katherine. Negana to, žinau ir savo sesers ketinimus tos moters atžvilgiu. Bet įdomesnis dalykas yra tai, kad taip, man iš tikro kai ko iš tavęs reikia. – Pertraukta kalba apie tai kad ši neva yra mėgstama originalaus hibrido, privertė sukikenti. Nuoširdžiai sukikenti! Tam kad susivaldyti teko net nusukti veidą ir kelias pirštais paliesti savo lūpas, tarytum tai bent kažkokiu būdu padėtu nusiraminti. – Vaau, tu rimtai tiki tuo kad tik Niklaus Mikaelson yra gabus kurti hibridus? Tuomet leisk tave nustebinti ir pristatyti save. Aš Jennifer Argent, pirma hibridė kuri buvo sukurta be pirmo hibrido palaiminimo. Iš tikro manau kad jis kol kas neturi net įtarimo kad egzistuoju. Kas man yra visiškai į naudą. Nepyk, nieko asmeniško. Bet nenorėčiau būti taip išnaudojama, kaip tu. – Antakiai savaime pakilo, ir kuomet moteris pastebėjo hibrido didelį norą pasitraukti, turėjo išdėti tai, ko greičiausiai neketino. – Palauk. – Tos skaisčiai žydros akys vėl buvo užverstos, kuomet net nepajausdama sulaikyti pabandė ranka, kurios delnas kaip mat atsidūrė ant jojo dilbio. – Aš pažįstu tavo dukterį. Ir ne, ji nieko nežino apie mūsų susitikimą. Tavo namuose yra daiktas, kuris yra reikalingas jai. O pati yra ant tavęs per daug įpykusi, kad ateitu ir pasiimtu. Žinoma, galėčiau įsibrauti išlaužiant duris. Bet kokia prasmė, kai galima tai padaryti humaniškai? – Antakiai šiek tiek pakilo, kuomet tamsiaplaukė nulipdama nuo kėdės, galvos mostu nurodė kad norėtu gauti „check out“ paskaičiavimą, kaip tik po to, kuomet buvo nuskambėjęs pergalingas Lockwood‘o statymas. Lūpos savaime pakilo, iššaukdamos dantų nešiepiančią šypseną. – Nežinau ar man tave pasveikinti, ar paguosti? – Omeny turėdama tai, kad jis pats pasisakė kad „jei nesiseka meilėje, sekasi kortose“, liežuviu perbraukė per savo putlias lūpas, kuomet galiausiai pabaigė mintį, – ...tai kaip dėl to pliušinio mėškiuko?

– Nemeluosiu, sakydama kad mano kelias iki tavęs buvo lengvas, o mano sesers nuomonė bent kažkiek priminė palankią. Bet tu praleidi vieną labai aktualų dalyką, net jei Klaus‘o mėgstamiausią hibridę ir domina tai kaip tu susitvarkai reikalus su zona žemiau bambos...
Kone specialiai nebaigdama savo kalbą, tamsiaplaukė hibridė pavedžiojo ore, apytiksliai nurodydama jo „pasididžiavimo“ vietovę, nusprendė kaip galima delikačiau nusakyti savo susidariusią nuomonę, o tiksliau visišką jos nebuvimą. Pagalvokime, Andrea buvo Katherine draugė ir turėjo galimybę būti šalia originaliosios šeimos vos ne 24/7, vadinasi esant reikalui galėjo surinkti ir kažkokią informaciją apie „nuo grandinės nutrūkusį“ Lockwood‘ą, ko pasekoje raportuoti savo taip mylimai draugei. Bet vargu ar Mason‘as buvo gana ryškia figūra seserų pokalbiuose. Tuo labiau kad Jennifer niekuomet nesuprato kokiais ryšiais būtent yra laikoma visa ta jos passiją pusę tūkstantmečio gyvenančiai vampyrei, nors ir nesikišo į svetimus reikalus. Ir taip, būtent! Asmeninis Lockwood‘o gyvenimas, buvo asmenis jam, o ir vargu ar reikšmingas šiai ryškiai personai. Todėl nieko nuostabaus, kad jos žodžiai, nors ir nuskambėjo gana nuotaikingai, tačiau tuo pačiu metu ir gana tikroviškai.
– ...mažiausiai, tai yra ne mano suknistas reikalas. Nemanai taip? Bet esi teisus dėl vieno, jei ne sesers nuomonė apie tave, vargu ar stengčiausi sudaryti vaizdą kad vakaro pabaigoje tikiuosi greitos kelionės iki tavo namų, tiksliau tavo lovos, su tavimi.
Specialiai, tarytum būtu norėjusi palikti po savo iš piršto laužtos kalbos, tam tikrą klaustuką, išraiškingai iškelia tik vieną savo antakių. Kalba kurią hibridas pasistengė išreikšti neva savo monogamiškumą, sukėlė norą nusišypsoti, tačiau tamsiaplaukė viso labo tolerantiškai tai sutramdė, suspausdama „virpančias“ lūpas. Nusuktas šviesus, bet tuo pačiu metu gilus, žvilgsnis suteikė šiokią tokią nemalonią tylą. Klausos organai savaimė ėmė fiksuoti žaidimų automatų keliamus garsus, tai kokias emocijas reiškė visame kazino esantys asmenys. Vieni atgarsiai, kvėpavimo tempas simbolizavo pergales, kiti ką tik susikniso sau gyvenimą tiek, kad paliko ne vien save, bet ir savo vaikus be namų. Ši vieta buvo it nuodėmių buveinė, kurioje buvo galima pajausti ne vien tai, kaip tam tikri asmenys vertina lengvus pinigus, bet ir suicidinius ketinimus. Ir būtent pastarasis jutimas privertė koketiškam veidui įgauti perdėm išreikštą rimtumą. Akių vokai nusileido, kuomet savaime sugrįžo nemalonus atsiminimas. Moteris aiškiai matė praeities „viziją“, tą kuomet atrodo patyrusi medžiotoja per vieną klaidingos nuomonės sukūrimą, prarado visiškai viską, kas buvo šiai „šventa“. Galima net pasakyti kad dar kartą pajuto tą geliantį skausmą, kurį šios kūnui sukėlė Caroline. Jautė kaip krito ir matė visus tuos veidus, kurie buvo apkerėti nematyti jos paskutinių akimirkų. Iš tikro, net pati iki pat šiol nesuprato, kokio velnio buvo linkusi TAIP pasitikėti kitais? Skaudi pamoka buvo išmokta, ir dabar tam kad pelnyti šios provokatorės nuolankumą, tektu padirbėti iš peties. Tam savaime įtakos davė ir tai, kad ji neketino turėti to  „amžino“ apgailėtino egzistavimo.
Prameskusi akis, moteris kaip mat ne vien atsuko savo akis į pirmą vykusį originalaus hibrido kūrinį, tačiau ir pasisuko visu savo kūnu į šio pusę. Ak, kaip gi viską palengvina tos kėdės, kurių nereikia stumdyti, norint pilnai atsisukti į vieną ar kitą pusę. Palenkta galvą, ir žvilgsnis iš apačios kaip mat susidūrė su Mason‘o akimis. – O meiluti, aš žinau ko noriu iš tavęs. Tik tu niekaip nesugebi sugalvoti, ko galėtum norėti iš manęs. Atsisakymas nuo prizo, mmm tikrai verčia tave tuo, kaip ten išsireiškei? Ak taip, džentelmenu. – Šypsena buvo nešiepianti dantų, kuomet Argent šeimos atstovė pasekė hibrido žvilgsnį ties josios krūtine. Tai nestebino, turint omeny kad pati pasistengė pasirinkti ne pigius, bet aiškiai jos figūrą paryškinančius drabužius. Apdovanodama pašnekovą „žiūrėk, manęs tai visai neglumina“ žvilgsniu, pati visgi prasitarė:
– Tave domina tai, kaip žuvo žmogiška mano dalis, ar tai kas pavertė mane hibride? – Liežuviu perbraukdama per savo natūraliai putlias lūpas, moteris savaime nuleido akis. Nebuvo linkusi atviram pokalbiui, vien todėl kad vilkolakio genas, kurio aktyvavimas buvo būtinas tam, kad ji išgyventu, buvo atliktas visiškai nehumaniškai, ir tiesą pasakius prieš šios valią. Iš tikro, būtu lengva ranka numojusi į visą tą nesibaigiantį gyvenimą, pasirinkdama mirtį. Buvo naivu nepastebėti to, kad „motulė mirtis“ ją sekė pastoviai. Atsiminė viską fragmentais: tai kaip buvo išnešta iš ligoninės, kuomet daktarai paskelbė kad ji nesugebės atlaikyti ilgiau nei savaitę. Vėliau matė kelis vyrukus, kurie ėmė šios kraują tyrimams, ir galiausiai atsiminė kaip jai buvo suleistas kažkoks keistas, deginantis skystis, kuris suteikė galimybę daugiau ar mažiau stovėti ant kojų. Jautė Isaac Lahey rankas ant savo kūno, bei peilį, kuriio rankena buvo gniaužiama jos delne, svetima ranka. Dievaži, ji buvo visiškai bejėgė pasipriešinti! Draugai žinojo kad vilkolakio geno aktyvavimas jai suteiktu galimybę išgyventi. Bet ar tai buvo to verta? Ji buvo priversta atimti kažkokiam medikui ar tai buvo mokslininkas, dabar jau nebe svarbu, gyvybę. Neigiamai papurčiusi galvą, Jennifer pasistengė kad šios balsas skambėtu taip, tarytum ji net nebandytu visą ko sureikšminti. Juk sugebėjo net nusišypsoti.
– Negana to, įtariu kad jis nieko nenutuokia apie mano egzistavimą. Kitaip, būtu bandęs susirasti. Turi jis kažką į obsesiją turėti sau pavaldžius. Bet ne man tai sakyti tau, Mason‘ai. Mano kūrėjas yra kitas. Tas, kuris gimė būdamas hibridu, o ne buvo tokiu paverstas magijos ar tavo žmonos antrininkės kraujo dėka. Įdomu, ar tavo dukra yra tokia pat talentinga ir unikali, kaip ir Jackson‘as? – Pasikeitusi pirmo hibrido mina privertė Jennifer nusukti akis. Komentaras kurį buvo paruošusi buvo toks pat beprasmiškas, kaip ir visas šis žaidimas. Tačiau, labiau į tai įsigilinus, buvo galima pastebėti ir dalį tiesos. – Pliušinis daiktas yra reikalingas tavo dukrai, o tai kas jo viduje, yra reikalinga man. Ir nebūk toks paranojiškas Mason‘ai, jei man reikėtu tavo ir tavo taip mylimo hibrido mirties, vargu ar būčiau su tavimi palaikiusi bent jau akių kontaktą. Nemėgstu įsiminti savo aukos žvilgsnio. Gi žinai, tai kartais ima persekioti tave. – Teko giliau įkvėpti, kad suregzti kažką panašaus į tai, kad minėtas durklas yra reikalingas dėl svarbios priežasties. – Mane ir tavo dukterį riša labai stiprus ryšys, jei galima taip išsireikšti. Nemanyk kad esu kokia idiotė, kad imti ir visą tai nutraukti atimant gyvybę iš šios tėvo. Kad ir kaip ji tave dabar niekina, vargu ar linki mirties. – Konstatuodama tai kaip reikšmingą faktą, užverčia akis, kuomet šį vakarą jis jau antrą kartą pademonstruoja norą išsinešdinti. Nevalyvai sukando savo apatinę lūpą, kuomet beviltiškai nuleido akis. Už stalo buvęs asmuo, kuris skyrėsi kazino logotipu papuošta liemene, paskelbus apie tai kad pergalė priklauso jai, pakelia akis. Toks įvykių posūkis privertė tamsiaplaukę kone pašokti nuo savo kėdės. Pasigaudama savo mažytį rankinuką, bei pranešusi kad savo pinigus atiduoda tai vargšei moteriškei, kuriai šis vakaras buvo labai nesėkmingas, kaip mat patraukė link nuo stalo pasitraukusio hibrido.
– Aš laimėjau... Vadinasi galiu pasirinkti prizą, ir kadangi jau žinau ko noriu. Turėsi man paskirti laiko iki rytdienos, tam kad galėčiau tave įtikinti tuo, kad man labai, labai reikalingas tas durklas. Arba... – Specialiai, švelniai suėmė vyriškio ranką, pati tuo tarpu pasilenkdama. Susidarė kiek dviprasmiškas vaizdas, tačiau moteris viso labo nusiavė tuos "žudikiškų" kulniukų batelius. Dar pilnai neišsitiesdama, ji vėl koketiškai nusišypsojo. – Žinant kad mano spėjimas dėl pliušinio žaislo vidaus, yra teisingas. Turėsiu iki tavo namų nusigauti greičiau nei tu... – Pakilnodama savus antakius, moteris daugiau nebedelsė laiko, kuomet eidama atbula ir su labai provokuojančia, žaisminga išraiška pasisakė toliau, – Bei pasiimti tai ko man reikia, be tavo leidimo ir ne taip maloniai, kaip tai galėjo būti nuo pat pradžios.

Putlios tamsiaplaukės lūpos buvo suspaustos, nors vienas į šoną pasviręs kamputis savaime leido suprasti tai, kad moteris stengėsi suvaldyti norą nusišypsoti. Kalba kuri pirmiausia buvo sutelkta į asmenį, kurio šiame pastate nebuvo, privertė ją susimąstyti kaip „bėdos seserys“ nors vizualiai ir buvo panašios tarpusavy, tačiau savo būdu ir gyvenimišku požiūriu skyrėsi kaip dangus su žeme. Tuomet kai Andrea buvo varoma labiau mistiškais egzistavimo principais, nepalaužiamu susižavėjimu originaliais vampyrais bei būdo panašumu į biologinę motiną, kurios niekuomet nebuvo mačiusi. Jennifer labiau traukė į Christopher‘į, mat buvo užsispyrusi kaip „ožka“, visuomet sugebėdavo pasiekti užsibrėžto tikslo iš to išgaunant kruopelytę malonumo ir kas svarbiausia niekada neatitiko klijuojamų jai „etikečių“. Būdama iš to tarpo personų, kurios buvo visą gyvenimą laužomos, visą ko tvirtai stovėjo ant kojų ir vargu ar pasiduodavo emocijoms, kaip tai darė jaunėlė. Liežuvis palytėjo „nude“ atspalviu nudažytas lūpas, kuomet hibridės natūraliai žydros akys susidūrė su akivaizdžiai išvaizdaus vyro veidu. Jo netiesiogiai pabrėžta nuomonė apie tai kad Argent sesuo turi polinkį kišti nosį ten, kur šiai nederėtu, te sukėlė nuoširdų kikenimą. Žvilgsnis nusileido, kuomet moteris spėjo įvertinti savo avimus aukštakulnius. Tiesą pasakius, nebūdama nemirtinga vargu ar būtu pasirinkusi avėti ką nors panašaus, kokie ilgaauliai ar sportiniai bateliai buvo kur kas patogesnis pasirinkimas. Bet esant nemirtingai tokia smulkmena kaip 12-15 centimetrų kulniukai, nekėlė tiek jau ir daug diskomforto. Tuo labiau ji avėjo juos taip, tarytum pastoviai eitu per raudoną kilimą. Šiek tiek praskleistos lūpos, bei laiku prie jų prispaustas rodomasis pirštas inicijavo kažką panašaus į „prašymą“ arba kalbėti tyliau arba tikslingiau neprasitarti apie tai ką ji buvo užsimojusi pakomentuoti.
– Nes jei paklaustum manęs kodėl manau kad ji tavęs nekenčia, tuomet mano atsakymas būtu paprastas. Tu buvai tas asmuo, kuris iš jos atėmė tą, taip vadinamą geriausią draugę. Bet, esi teisus, jos pomėgis kištis į svetimus santykius, yra užknisantis. Tik niekam to nesakyk, nes aš paneigsiu. – Pamerkusi hibridui akį, tamsiaplaukė nemirtingoji vėl nusuko akis, kuomet ilgi pirštai pasiekė ant žaidimo stalo paliktą taurę. Tiesą pasakius toks dalykas buvo neleistinas, mat tam buvo skirta tam tikra stalo dalis, bet akivaizdu kad Jennifer tai buvo ne motais. Ji visuomet elgėsi taip, kaip tą akimirką norėjo, ir nelabai kas stengėsi tam pasipriešinti. Toks pastovus dėmesys, kokį gaudavo hibridė šiek tiek „gadino“ jos asmenybę, nors skustis gi negalima. Paliesdama taurę savosiomis lūpomis, nesunkiai pabaigė alkoholio vartojimo procesą, kuomet pasigaudama pro šalį einantį padavėją, pastatė laikytą stiklinį daiktą ant padėklo, maloningai palenkdama galvą, lyg tai būtu išreiškę jos dėkingumą už ne patį blogiausią aptarnavimą. Mėgo būti maloni paprastiems žmonėms. Mat buvo tikra tuo, kad nemirtingumas nepadaro tavęs monstru, tokiu gali patapti savarankiškai arba dėl to kad tave prie to priveda, arba dėl to kad esi silpnavalis. Nematė prasmės diskutuoti apie Lockwood‘o mirusią žmoną, o ir pati nuoširdžiai nemanė kad jam pačiam tai yra labai jau ir aktuali tema. Nors pajuokavimas apie svetimos akies prizmę, bei jo sugebėjimus patenkinant moterį, privertė ją iškelti savus antakius aukščiau, nei jie įprastai randasi. Mislinga ir tuo pačiu gundanti veido išraiška susiformavo iš kart po to, kuomet ji aiškiai pasiruošė boikotuoti atsakoma, ir rimties ne kiek neturinčia fraze, – Vadinasi būti niekam tikusiu sutuoktiniu, bei visai nieko meilužiu nėra pats blogiausias dalykas, kuris tau galėjo nutikti. – Plati šypsena pasireiškė iš karto, po to kai Lockwood‘as ar tai pasidavė flirtui ar tam pačiam žaidimui, kokiu vadovavosi Jennifer. Neskubėdama ką nors pridurti, jau stovėdama ant kojų, žengė tik vieną žingsnį atgal, vien tam, kad galėtu net labai demonstratyviai nužvelgti priešais buvusį vyrą, bei tai kaip jis atrodė. Tas kostiumas jam velniškai tiko! Po kelių sekundžių demonstratyvaus vertinimo, padariusi savo išvadas ji gana nekaltai šyptelėjo. – Ištreniruotas kūnas, patrauklus veidas, iš tolo pastebima charizma, aštrus liežuvis. Tu net su kostiumu atrodai puikiai... Tačiau jei tu nežinotum kas aš, o aš nebūčiau suinteresuota balto ąžuolo kuolu. Tikrai manai kad sugebėtum gauti mane taip lengvai? – Specialiai sumažindama atstumą tarp savęs ir Mason‘o, prikišo savo putlias jam netoli ausies, sudarydama ganėtinai intymiai iš šalies atrodantį vaizdą, prasitarė: – Gaila tik, kad man patinka geri berniukai... – Kadangi Lockwood‘as visiškai neatitiko „gero berniuko“ įvaizdžio, mat buvo atvirkščiai panašus į pavojingą, nenuspėjamą ir perdėm pasitikinti savimi. Jennifer nuomone apie laisvai prieinamas moteris buvo vienareikšmiška: jos arba stokojo pasitikėjimu savimi, arba suguldavo su patinkančiu vyru tik todėl, kad jautė jam ką nors daugiau. Pasitikėjimo savimi stokos hibridė tikrai neturėjo, ypatingai dabar. Gal tai ir buvo priežastimi to, kad po Armstrong‘o taip ir nebuvo pasidavusi avantiūrai susijusiai su kokiu nors vyru, nors reikia pripažinti ir grįžti atgal pas vilkolakį nedegė noru. Pečiai savaime pakilo, išryškindami josios krūtinę, kuomet nemirtinga hibridė vėl atsitraukė. – Tu vėl lygini mane su mano seserimi... – Neigiamai papurčiusi galvą, ji dar vieną kartą savo kūno kalba parodė kad nelabai mėgsta, kuomet tai yra daroma. Kalba apie Victoria ir tai kodėl pati Jennifer nepasirinko lengviausio būdo, te iššaukė sausą atsaką. – Gal todėl kad man patinka pirmiausia pabandyti su asmeniu komunikuoti žodžiu? Pasirinkti lengviausią variantą yra paprasta, tačiau bent pabandyti žengti sunkesniu keliu... Ką gali žinoti Mason‘ai, gal man patinka iššūkiai, arba esu kvaila per visą pilvą, kad imti ir tau tiesiai į akis pasakyti ką ketinu padaryti. Vienaip ar kitaip, tu turi kažką, kas priverčia mane parodyti tau pagarbą. Ir man nuoširdžiai gaila, kad laikai save viso labo Mikaelson‘o pavaldiniu. Juk galėtum pats sukurti savo paveldą, jei pagaliau iškištum galvą iš hibrido subinės. Bet, negaliu kaltinti Klaus‘o, konkurentus visuomet reikia palaužti, prieš šiems spėjant suvokti kad yra verti daugiau, nei jų „šeimininkai“. – Konstatavusi šį faktą, moteris pasinaudojo proga, kad Mason‘as tik akimirkai buvo nusisukęs, „prasmegdama skradžiai žemę“, o tiksliau nusigaudama iki transporto priemonių saugomosios zonos.
Prastai apšviesta automobilių stovėjimo aikštelė buvo visai netoli, o ir toks apšvietimas hibridei neapsunkino padėties. Jos vampyriškas greitis leido jai nusigauti iki tam tikro automobilio gana greitai. Bet čia pat pasirodęs Lockwood‘as privertė vėl pasidabinti šypsena. Atsisukdama veidu į jo pusę, ji tik išraiškingai sujudino savo pečius. – Tebūnie, jei tau taip baisu su manimi praleisti laiką iki paryčių. – Prašymas atsisakyti savo „užduoties“ privertė jos žvilgsniui pasikeisti, tapti labiau... gal net prislėgtam. Neigiamai supurtė galvą, kaip mat pasistengdama nuvyti nemalonią emociją, kuri dabar buvo visiškai nepageidaujama. – Aš negaliu. Neturiu tiek laiko kad laukti, kuomet tu pavargsi gyventi ir suvarysi kuolą į Klaus‘o širdį, kad paskui galėčiau pasiimti ir panaudoti saviems tikslams. – Kone išduodama tai, kad neplanavo tą objektą panaudoti hibrido atžvilgiu, nuleido savo šviesias akis, kaip mat pratęsdama minties plėtojimą. – Neprašyk ir neklausk to, į ką atsakymą žinai pats. – Posakys „per mano lavoną“, priverčia tamsiaplaukę sujudėti ypatingai greitai. Jos pirštai sukibo į marškinius, kuriuos vilkėjo Lockwood‘as, didžiule jėga apsukdama save artu su hibridu, dabar jau jį „įkalino“ tarp to automobilio ir savo kūno. Net nepajuto kaip kone įsirėmė į jį, panaikindama bet kokį įmanomą atstumą. Pakėlusi akis ties nemirtingo asmens veidu, veik šyptelėjo. Ketino pasakyti kažką panašaus į tai kad „užteks tik kuriam laikui nusukti sprandą, žudyti jo ne kiek nenorėjo“. Bet čia pat viską sugadinęs telefonas, kuris suvibravo pranešdamas ar tai apie skambutį, ar tai apie žinutę, išlaužė jos veide paslaptingą miną. O ir pasisakė ji gana tyliai.
– Tavo kelnės vibruoja... Tikriausiai „šeimininkas“ pasiilgo? Nenori atsiliepti, m?  Pakilnodama išraiškingus antakius, atsitraukė vos per žingsnį.