"MAUI" PAPLŪDIMYS

Pagaliau po darbo pasiekęs savo ramybės tašką, išlipęs iš pakankamai prabangaus, išpuoselėto automobilio, ant keleivio sėdynės numeta savo švarką, prieš tai pasiimdamas iš jo piniginę, bei susikišdamas ją į užpakalinę kelnių kišenę. Užrakinęs automobilį, pagaliau pajuda prie paplūdimio "baro". Atsisėdęs ant aukštos kėdės, bei galvos mostu pasisveikinęs su už baro stovinčiu asmeniu, paskuba susakyti tai, ką sako praktiškai kiekvieną dieną pastaruosius metus (ar net daugiau):
- To paties kaip visuomet. - Kiek susiaurinęs akių vokus, staiga priduria. - Ne, verčiau įpilk dvigubai. Šiandiena buvo sunki diena.
Belaukdamas kol jo taurė bus paruošta naudojimui, pats pasuka veidą į vandenyno pusę, tačiau ilgai nežiūrėdamas, neigiamai supurto galvą, tuo pačiu metu vėl atsisukdamas į barą. Atkreipęs dėmesį kad jo gėrimas jau paruoštas, pritraukia taurę arčiau savęs. Iš taurės ištraukęs šiaudelį, pameta jį ant baro stalo paviršiaus. Pritraukęs taurę, kiek nugeria, ir toliau ilsisi.

Besimėgaudamas maloniais akiai vaizdais, įsistebi kažkur į tolį, taip kartu nukreipdamas savo mintis kažkur toliau, kad jos taip stipriai nespaustu smilkinius, po ir taip ne puikiausiai susiklosčiusios dienos. Ilgai nieko nekalbėdamas, bei nenukreipdamas dėmesio į kažką kitą, tik po to, kai fone pasigirsta moteriškas balsas, nepasukdamas akių, perklausia:
- Kaip sakot? - Tik po šio nevisiškai tinkamo klausimo, pasuka akis į merginą, bei veide akimirksniu pašiepia savitą šypseną. Iš karto nepradėdamas ką nors sakyti, pasideda savo taurę ant stalo, bei pats atsisuka taip, kad būtu priešais merginą. Tik tuomet galvos linktelėjimu, parodo sutikimą tam, kas buvo pasakyta jos vos prieš kelias sekundes.
- Tačiau negalima teigti kad susitikimas nėra malonus. - Krenkštelėdamas, trumpam nuleidžia akis, bei tuo pačiu, supurto galvą, dėl to, kad vienintelė mintis, kuri tuo metu šmėkštelėjo jo galvoje, paklausti kaip merginai sekasi. Kuomet pakelia akis, prasitaria:
- Tikriausiai ir taip nuspėjama tai, kad tu čia esi atostogų išvykusi... - Nužvelgdamas merginą, priduria: - Ir kaip spėju ne su vyriškosios giminės atstovo palyda. - Vėl pakeldamas akis į ją, perklausia: - Gyvenimas vis dar verda, kaip ankščiau?

Šiuo metu jau būdamas atsisukęs priekiu į baro stalą, išlaiko savo veidą nukreipęs į merginos pusę. Kuomet pirštų galiukai visgi pasiekia taurę, kuri vis dar randasi ant stalo, šiek tiek primerkia akis, lyg mintyse apsvarstydamas galimybę numalšinti troškulį stipriu gėrimu. Visgi nepasiduodamas pagundai, pritariamai linkteli galva, kuomet mergina pamini kiek laiko jie nematė vienas kito. Liežuviu perbraukęs sau per lupas, bei akis nukreipęs į baro pusę, pagaliau imasi dėstyti savo nuomonę:
- Žinai, Niujorke aš viską mečiau tam, kad galėčiau parūpinti saugumą tiek sau, tiek tuo metu mane supusiems žmonėms. Atsitraukiau nuo tavęs, ir būtu labai keista, jei po dienos, būčiau pranešęs kaip gi po velnių man sekasi čia egzistuoti.
Šiek tiek padauginęs su sarkazmo tonu, neigiamai supurto galvą, bei pasistengia tai pridengti savita šypsena, pratęsdamas:
- O ir šiaip, jei nesulipo, nebuvo prasmės klibinti praeitį. - Krenkštelėjimu nutraukdamas savo kalbą, atsižvelgia į tai, kaip mergina reaguoja į jo pastebėjimą. Kadangi iš šalies tai pasirodo labai juokinga, nusukęs veidą, plačiai nusišypso, pakomentuodamas:
- Kaip visuomet pagalvojai kažką netinkamo? - Neigiamai supurtydamas galvą, neleidžia merginai įsiterpti, pratęsdamas pastebėjimą, kurį užfiksavo jai prieš pradedant gilesnę diskusiją su juo: - Pradėkime nuo to, kad tu vilki ne pakankamai seksualius apdarus, ant tavo rankos nėra žiedo, kuris reikštu kad priklausai kitam, ir galu gale, šalia tavęs nestovi joks vyras, net tuo metu, kai tave kalbina pakankamai žavus šio baro lankytojas. - Savotiškai nusišypsojęs, vėl nusuka akis, nukreipdamas jas į taurę:
- Kaip ir sakiau, Katherina nėra vyriškoji kompanija. Bet tikiuosi kad atvykusi čia rasi tai, ko ieškojai.
Vėl trumpam stabtelėjęs, mat nežino kaip tinkamai perteikti savo buvimą čia merginai, iš kišenės ištraukia ženkliuką, padėdamas jį ant stalo. Leisdamas jai suvokti tai, kad jis vėl palaiko "teisingą" pusę, tuo pačiu pradeda pasakoti kaip tai nutiko:
- Po to veikalo, kurį atlikome Niujorke, sekė dar keli, kuriuos atlikau su komanda, kuri liko, kituose šalyse. Iš esmės likome tik aš su Cameronu ir keli naujokai. Bet, sugebėjome peršokti per savus sugebėjimus, kurie ir tais laikais atrodė sunkiai įvykdomi. Galiausiai, pasibaigė viskas tuo, kad turėjau sėsti ilgam. - Suprunkščia. - Bet gyvenimas pilnas išdaigų. Todėl mano galimybės dabar nukreiptos į tai, kaip gaudyti tokius, kaip aš. O paskui bus matyti, kaip viskas pasisuks.
Leisdamas merginai suprasti, kad dabartinis jo darbas gali viso labo būti priedanga svarbesniems tikslams, staigiai šypteli.

Norėdamas pasislėpti nuo visuomenės, kuri pastaruoju metu supo jį, atsisakęs viso savo gyvenimo būdo, kuriuo ankščiau vadovavosi gyvendamas. Pasistengia kad žmonės, su kuriais kontaktavo beveik visą savo gyvenimą, manytu kad jo nėra tarp gyvų tarpo, išvyksta į šią vietą (pagal pradinį planą, mažiausiai keliems metams). Kaip ir kiekvieną dieną, leisdamas sau mėgautis saulės spinduliais, kurie niekaip neįtakoja jo gyvybės būsenos, pasiekia vieną iš labiausiai lankomų paplūdimio barų. Kuomet praeina pro porą iš Manhetteno, neskaitant kad jau ne kartą buvo matęs šviesiaplaukę, apsimeta kad tai jam yra tik pirmas kartas. Todėl prasilenkdamas su ja, veide išspaudžia savitą, kampinę šypseną. Kuomet pagaliau užsiima sau vietą prie stalo, sukrauna savo abi rankas, alkūnėmis atsiremdamas į stalo paviršių. Nukreipęs savo dėmesį į priešais esantį žmogų, pasiprašo kažkokio, jam patinkančio gėrimo. Susiaurinęs akių plyšius, palaukia, kol jam bus atneštas užsakymas. Ir nors visiškai neparodo savo susidomėjimo aplinka, leidžia sau įsiklausyti į pokalbį, kuris vyksta atrodo vos už kelių žingsniu nuo jo.

Nemanydamas kad jo pasirodymas iš karto atkreips kieno nors iš aplinkinių dėmesį, nuleidęs akis, kuriam laikui buvo įsistebėjęs į savo taurės turinį. Girdėdamas kaip mergina pasisako savo draugui nuomonę apie jį, nespecialiai nesusilaikydamas, išspaudžia pakankamai pastebimą šypseną. Girdėdamas kaip šviesiaplaukė pajuda link jo, pasisukdamas šonu į jos pusę, palaukia kol ši ištars visą savo norimą tekstą. Tik sulaukęs progos pasisakyti pačiam, iš karto praveria burną pokalbiui:
- Nagi, ką mes čia matome? - Leisdamas sau prabangą žvilgsniu perbėgti per dailų merginos kūną, kuomet pratęsia mintį:
- Scarlett, tiesa? - Vėl nebaigdamas kalbos, ištempia savo lupas į pastebimesnę šypseną: - Kaip matai, ši šalis laisva. Ir man nėra draudžiama mieste, kuriame gyvenu jau ilgą laiką, pasimėgauti šiuo pigiu, gausiai atskiestu gėrimu. - Pakeldamas ranką, kuria laiko taurę, pademonstruoja merginai. Ir kažkodėl ne kiek nenustebdamas jos klausimu, pasisako:
- Elena čia. Kodėl man tai nesukelia jokių emocijų? - Neigiamai papurto galvą. - Gal todėl kad man rimtai nusišvilpti ant jos? Bet spėju tavęs šis atsakymas netenkins, todėl sugalvosi mane apkaltinti dar kokiais nors nebūtais kėslais, ar klystu? Scarlett?

Tuo metu kai mergina pasisako savo pirmuosius žodžius, nebūdamas nustebintas tuo, kad ji nelabai palankiai į jį reaguoja, sujudindamas lupas, tarytum būtu norėjęs iš karto ją pertraukti, visgi lemtinga akimirka sulaiko save nuo kilusio noro. Liežuviu perbraukdamas sau per lupas, taip jas sudrėkindamas, mat per daug karštas oras sugeba "iščiulpti" iš jo skysčius, taria:
- Tikriausiai tavo nuostabai, turiu neįtikėtinai gerą atmintį. - Pakeldamas ranką, rodomuoju pirštu nurodo savo smilkinį, tęsdamas:
- Tik nesakyk kad tavo gyvenimas yra ant tiek apgailėtinas, kad tu nematai jo grožio, todėl visuomet bandai ginti savo žmones, kurių, kaip matau, net nėra greta tavęs dabar. -Pašaipiai šyptelėjęs, nusuka savo veidą, tačiau toliau aktyviai atsako:
- Neturėtum slėpti nuo manęs savo grožio, Scarlett. Man nėra reikalo tau ką nors padaryti. Žvilgsnis, tai tik grožio įvertinimas.
Vėl atsisukęs į merginą, pasako tai ko ji tikriausiai tikisi: - Tiesa, aš čia ne be reikalo. Bet, mano reikalai niekaip nesusiję su ja.
Prunkštelėjęs, pratęsia: - Tiksliau, jai reikėtu baimintis ne manęs. Čia yra kur kas labiau prieštaringai nusiteikusių tipų.
Tuomet nuleidęs akis, pasistengia kaip galima greičiau pakeisti jam ne taip patinkančią kalbą, todėl atsisuka į merginą:
- Man atrodo kad iki šiol tinkamai nespėjome susipažinti, negi klystu. - Ištiesęs savo plaštaką, prisistato: - Klausas Mikaelsonas.

Klausydamas merginos kalbos, sunkiai sugeba patikėti tuo, kuo atrodo ši bando jį įtikinti. Būdamas visiškai priešingos nuomonės, nusuka akis, lyg jo dėmesį būtu patraukęs kažkoks, sunkiai pastebimas aspektas. Neilgai tempdamas tylos akimirkos, nes nenori pasirodyti netaktiškas, vėl savo veidą nukreipia į merginą, iš karto pradėdamas dėstyti savo nuomonę:
- Artimų žmonių? Draugę, viskuo manipuliuojančią kalę, kuri tave atsimena tik tuo metu, kai esi reikalinga jai. Brolį, kuris šiuo metu gyvena paskutines savo gyvenimo akimirkas, dėka to, su kuriuo tu kalbėjai prieš mane. - Susiaurina akių vokus, lyg bandytu atsiminti ar mergina savo gyvenime turi bent vieną asmenį, kuriam ji būtu svarbesnė už bet kokį eilinį praeivį.
- Dar viena draugė, kuri veikiausiai nesivargino tau pranešti to, kad po šuolio nuo laivo liko gyva. Ir visas tas farsas su laidotuvėmis buvo viso labo priedanga žmonių, kurie saugo ją. Ir praktiškai nužudė tavo brolį. - Suprunkščia. - Taip, tu turi savų.
Kadangi jam pačiam tai atrodo per daug apgailėtina, nusukęs akis, vėl įsistebi į vandens pusę, tačiau spėja pratęsti savo mintį:
- Tačiau kalbant apie mane. Ne taip kaip tau, man nereikia apsimesti kad turiu savo žmonių. Man gerai gyventi taip. Nes tik pasikliaudamas pačiu savimi galiu gauti viską, ko trokštu. Ir manau, turėdama tokį pat gyvenimą kaip mano, kalbėtum taip pat.
Merginai pradėjus klausinėti apie tai ką jis žino, nusišypsodamas, nukreipia savo žvilgsnį į merginą, perklausdamas:
- Negaliu patikėti, kad tau, Scarlett, pasidarė įdomu sužinoti tai, ką žinau aš. - Neigiamai supurtydamas galvą, perklausia:
- Baiminiesi dėl savęs, ar dėl tariamai vadinamos draugės? - Iškėlęs abu antakius, nutaiso labai susidomėjusio asmens miną.
- Man nemaišo tai, kad Elena gyva. Kol ji ir jos bailys draugas nesipainioja man po kojomis. Bet yra tie, kuriuos ir tai erzina.

Merginai bandant savo gynybą paremti puolimu, kuris visiškai neatspindi jo gyvenimo būdo, nenorėdamas per daug ją perspausti savo argumentais, sunkiai tvardydamas šypseną, kuri savaime nori pasirodyti, o galiausiai ir pasirodo jo veide, pasuka savo veidą į priekį, taip, išlaikydamas dalį pagarbos iš savo pusės. Ilgai netempdamas tylos pertraukos, iš karto atsisuka į merginą:
- Vadinasi, atsižvelgus į tavo nuomonę apie mane. Mes vienodi, nes visą laiką pati bandai save įtikinti tuo, kad nesi viena, kad turi žmonių, kuriais galima pasitikėti. Bet iš tiesų... - Nebaigęs savo kalbos, neigiamai supurto galvą, pratęsdamas kalbą pavyzdžiu:
- Galėčiau net lažintis bet kokiomis sąlygomis, kad tavo draugė, kurią taip dievini, negalėtu tavęs vienos palikti su Salvatore. O tavo brolis, jis yra tas tipas, kuris labiausiai galvoja kaip išsukti savo užpakalį, o ne kaip pirmiau ištraukti iš bėdos tavo. - Suprunkščia. - Ir tu teisi, Scarlett. Aš visuomet esu netoliese, todėl žinau kur kas daugiau, nei tu gali įsivaizduoti.
Šiai pradėjus spausti, kad šis pasakytu tai ką žino, kaip tik tuo metu baigdamas savo gėrimą, pastato taurę ant stalo, tardamas:
- Aštunta, pasitiksiu tave prie viešbučio administracijos. Kviečiu vakarienės, tuomet gal ir pasakysiu tai ką žinau. - Sutraukęs pečius, ir labai greitai juos atpalaidavęs, paskuba pasisakyti: - Aišku, jei nepasirodysi, taip ir nežinosi atsakymus į klausimus.

Labai ramiai klausydamas merginos kalbos, leidžia jai pagal ja tinkamai sureaguoti į jo prieš tai tartus žodžius. Kuriam laikui nusukęs akis, įsistebi į priekį, į vandenį, kuris suteikia jam ramybės jausmo, sukelia labai senus atsiminimus, kurie kadaise primindavo jam tai, kad jis yra viso labo "žmogus", su savomis silpnybėmis, su savais minusais ir pliusais. Kuomet jo apmąstymus pertraukia merginos kalba, pasukęs akis į jos pusę, veide ištempia savitą, kampinę šypseną. Jausdamas pareigą pradėti kalbėti, pirmiausia stipriau į savo plaučius įtraukia oro, kuomet pagaliau ištaria savo pirmuosius žodžius:
- Manau kad tu pati pradėjai painiotis savo žodžiuose, Scarlett. Tu apibūdinai asmenybę, pavadindama ja mano vardu. Nors iš tiesu pati kuo puikiausiai atitinki visą tai ką pasakei. O aš tik pasakiau kad jei aš esu toks, kokiu mane matai, mes vienodi.
Sukandęs žandikaulius, kiek stipriau primerkia akių vokus, pratęsdamas savo prieš tai pradėtą mintį:
- Pabandyk pažinti mane, o ne tikėti vien tuo, ką yra pasakę tau tavo draugai. Manau su laiku, suprasi kad ne viskas, kas yra sakoma, yra tiesa. - Neversdamas ją įtikėti jo nuomone, žengia dar kelis žingsnius toliau, prieš tai pasisakydamas:
- Tavo valia nepasirodyti, nes nesu tikras kad esi verta žinoti bent dali to, ką žinau aš, Scarlett. Tavo pasirinkimas, neverčiu tavęs daryti nieko, ko pati nenori. - Šyptelėdamas, dar trumpam nepatikimą žvilgsnį pameta į jos draugo pusę, bei greitai pasišalina.

Dėl to kad jo pokalbis buvo sutrukdytas, nelabai galėdamas tinkamai sureaguoti, leidžia merginai nueiti atgal į viešbutį, net nenumanydamas apie tai, kad ji nusprendė vakarą praleisti su vienu iš pavojingiausių žmonių šiame kontinente. Kuomet pats baigia savo gėrimą, paskubą atgal į viešbutį. Akivaizdu kad vis dar norėdamas pamatyti šviesiaplaukę, pabando ją susirasti.