ORO UOSTAS

Rodyti ankstesnę temą Rodyti sekančią temą Go down

ORO UOSTAS

Rašyti by Andrea Argent on Pen. 09 28, 2012 1:30 pm

Oro uostas.
avatar
Andrea Argent

No one is going to respect you until you show who you are.


Pranešimų skaičius : 766
Įstojau : 2012-09-27
Amžius : 26
Miestas : Bruklinas
Meilė : Elijah Mikaelson
Draugai : Katherine Pierce
Rūšis : Hibridė
Darbo paskirtis : Barmenė

Peržiūrėti vartotojo aprašymą http://www.youtube.com/watch?v=I3nctEF0W8E

Atgal į viršų Go down

Re: ORO UOSTAS

Rašyti by ATIDUODAMA #11 on Pen. 09 26, 2014 6:03 am

Po to kai jis vėl ėmė tvirtai vaikščioti žeme, prabėgo kelios dienos. Planai, kurių jis ketino imtis pirmiausia jau buvo sudaryti, dar tuomet, kai šis buvo viso labo "dvasia", dabar buvo svarbus tik laikas, kurį jam teko paaukoti vardan to, kad reikalai sparčiai pajudėtu į priekį. Keista buvo tik tai, kad vizualiai jis pamiršo pasirūpinti savo sūnaus likimu, likdamas net nepranešęs jam apie tai, kad sugrįžo. Laikas degė, mat ragana, likusi anapus ribos, pastoviai rasdavo budą priminti jam apie tai, kokia iš tiesų buvo kaina to, kad jis įgavo pavidalą žmonių pasauly. Mason'as buvo ant tiek atsidavęs šeimai, kad buvo labai naivu manyti kad, nenukreipus jo dėmesio kitur, prie Victorios prieiti bus lengva. Mergaitė buvo saugoma, jei ne jo paties, tuomet kitų asmenų, kurie buvo pasiruošę mirti patys, bandydami apginti kūdikį. Vienintelė vieta, kur šiuo metu galėjo kreiptis, buvo Royce, naftos magnato, bei šiaip gero draugo, vilkolakio, namai. Dar tuomet kai jo brolis paliko Thomas'o (tebūnie toks yra Richard'o draugo vardas) dukterį, kuri buvo pasirengusi iškilmingoms vestuvėms, Lockwood'ui reikėjo gerai paplušėti vardan to, kad nebūtu išspirtas lauk iš šios šeimos. Sąjunga, kuri turėjo įvykti tarp dviejų šeimų, turėjo atnešti ne vien didžiulį piniginį pliusą, bet ir paversti abi šeimas nenugalimomis, stojant į amžiną kartą su vampyrais. Jis buvo kone šimtu procentų tikras tuo, kad privers savo brolį vesti Thomas'o dukterį, bet šis akivaizdžiai turėjo kiek kitokius planus. Pakeliui pasimaišiusi Pierce, nesąmoningai sugriovė Thomas'o ir Richard'o ilgai kurtus planus. Viskas žlugo... Ir to pakeisti nesugebėjo net sulaužytas žandikaulis, šonkauliai bei kitos traumos, kurias buvo parūpinęs tuometinis alfa, savo broliui. Jis ketino iš jo išmušti viską, kas jam nepatiko. Apmaudu, kad net tuomet Mason'as laikėsi savo nuomonės. Kai laikas ėmė slinkti toliau, Richard'as ir toliau palaikė ryšius su minėta šeima, žadėdamas kad ras būdą, kaip pataisyti tas klaidas, už kurias liko atsakingas jaunėlis. Ir todėl kad Thomas'ui buvo tai svarbu, jis kliovėsi duodamais pažadais iki pat tos akimirkos, kuomet Richard'as buvo patalpintas į prabangų karstą, bei pakastas po žeme. Dabartinis atvykimas į minėtos šeimos namus, su savimi atnešė ir galybę klausimų, į kuriuos atsakymus vilkolakis buvo paruošęs jau seniai. Duris atidaręs liokajus, kaip mat įsileido Lockwood'ą į vidų. Susitikimas su seniai matytu draugu turėjo ir savo pliusų ir savo minusų, bei trūko mažu mažiausiai kelias valandas. Atvirai kalbant, tai labiau priminė tardymą. Tiksliau pats Richard'as jautėsi taip, tarytum būtu seniai gaudytas už baisiausius nusikaltimus, ir pagaliau pagautas bei pasodintas priešais kokį ypatingai išmanų detektyvą. Skirtumas tarp įsivaizduojamo tardymo ir to kas vyko iš tiesų, buvo toks, kad ant stalo buvo pastatytas prabangus viskio butelis, bei pora taurių, kurios nespėdavo ištuštėti, kuomet vėl buvo papildomos tauraus skysčio. Kalba buvo sunki, vartoma iš įvairiausių kampų, norint pagauti asmenį meluojant. Laimei Richard'as buvo puikus melagis, todėl suprasti kad didžioji dauguma jo pasiaiškinimų buvo tik kalbos metu kuriamos pasakos, buvo sunku. Tikriausiai tik jo paties sūnus būtu supratęs kad šis meluoja, vien todėl kad visuomet kategoriškai atmesdavo viską, ką šis stengėsi jam įpiršti. Šiek tiek daugiau padirbėjus su Tyler'iu, butu nesunku sulipdyti iš jo tokį pat subingalvį, kokiu visuomet buvo vyriausias iš šios šeimos. Jo akys savaime nusileido, kuomet kalba su Thomas'u pagaliau palietė Renée Royce. Žinoma, Lockwood'as iš esmės čia apsirodė dėl šios moters, todėl kalba apie ją buvo neišvengiama. Bet, net dabar ji buvo nesmagi, prisiminus tai, kad vyko ankščiau ir kaip negailestingai jo brolis paliko atrodo jam skirtą moterį, vardan pasibuvimo su vampyre. Ir vėl Katherine... Kodėl šios moters vardas Lockwood'ų tarpe taip dažnai išlenda? Velniai griebtu, ji nėra tiek verta, kad šeima būtu sutriuškinta iš vidaus. Tereikia atsikratyti Victoria, pakišti po broliu kitą ir viskas bus baigta. Pokalbio metu, Richard'as net ėmė trinti savo rankas vieną į kitą, tyliai džiūgaudamas dėl to, kad jo planas paprasčiausiai neturi spragų. Jis sugebės atsikratyti vaiku, remdamasis tuo, kad: 1. Jo gyvybė jo manymu yra kur kas svarbesnė, nei Victorios. 2. Ji yra Katherine dukra, todėl tai verčia jos nekęsti, nežiūrint net į tai, kad ji pusiau yra Lockwood. Jo šeima nebus suteršta tuo, kad joje gimęs pusiau vampyras, išgyvens. Jis neigiamai supurtė galvą, ir jau ketino keltis, bei atsisveikinti su draugu, kuomet laiptais iš antro aukšto nusileido tamsiaplaukė, persų kilmės, gražuolė. Jo akys sušvito, ir tuo pačiu metu veidas įgavo nerimastingą miną, kuomet nusileidęs žvilgsnis užsikabino už mažiausiai penkių mėnesių pilvo. Ji buvo nėščia. Tai KATASTROFA! Mason'as, kad ir kaip greitai yra pasiduodantis gražioms moterims, tikrai nebus sugundytas nėščios. Planas akimirksniu žlugo, ir Richard'as jau buvo be prarandantis visas viltis gauti tai ko norėjo, lengvai. Jis skyrė šiek tiek savo laiko merginai, kuomet, išsiruošė keliauti toliau. Jis spėjo pasiekti savo automobilį, kuomet tamsiaplaukė mergina pasekė paskui. Jos žodžiai "Žinai, niekam to nesakau... Bet jis Mason'o." Eurika!! Tai buvo kaip tik po ranka. Mergina sutiko susitikti su juo ryt, pasikalbėti. Richard'as išvažiavo, į viešbutį, kurį buvo pasirinkęs viešnagei. Kitą dieną, jau įvyko iš vakaro sutartas susitikimas. Renée atrodė nuostabiai, ir nors jis niekad nematė nėščių moterų gražiomis, ši buvo išimtimi. Lengvas antsvoris, kuris grakščiai nuėjo tik į pilvo apimties padidėjimą, atrodė mielai. Jos veido bruožai, tvarkingai subanguoti, bei nuo šaknų sukelti plaukai, seksualiai. Pora kavos puodelių, krekeriai ar kažkas panašaus į tai, buvo padėti ant stalelio, prie kurio susėdo du asmenys. Kalba prasidėjo nuo kelių praeities akimirkų aptarimo. Richard'as visais įmanomais būdais stengėsi paaiškinti merginai kad jo brolis yra greičiausiai užkalbėtas ar kažkas panašaus į tai. Tai ką jis jaučia vampyrei yra tik savo seksualinių reikalavimų patenkinimas, ir daugiau nieko. Tamsiaplaukė iš pradžių priešgyniavo, bandydama patikinti kad verta viską palikti ten kur ir turi būti - praeitį. Bet, Lockwood'as naudodamasis savo užsispyrusiu charakteriu, nepasidavė. Jis paprasčiausiai negalėjo pasiduoti. Moteris laukėsi jo brolio vaiko, ir tai buvo nuostabu. Victorios jis nepripažino kaip dukterėčios, o tai kad Renée iščiuose augo gyvybė, būsimas vilkolakis. Dviejų, stipriausių šeimų susijungimo vaisius, jį kerėjo. Mergina pagaliau prabilo apie tai, kad ji buvo neseniai susitikusi su Mason'u. Į lovoje praleistos nakties smulkmenas jis nesikišo, nebuvo aktualu. Išsakydamas savo nuomonę, jis paragino mergina grįžti. Mat Mason'as tikrai neatsisakys savo vaiko, ir galu gale sugrįš pas ją. Tokia situacijos ateitis, Richard'ui atrodė realiausia. Tai pats likimas, jie privalo būti kartu. Amžiams. Ir nors merginos nuomonė buvo neigiama, tik dėl jai pačiai žinomų priežasčių, jis kalė savo. Galiausiai ji sutiko. Ir šis neleisdamas jai net susirinkti būtiniausių daiktų, išsivežė į oro uostą. Reisas buvo paskelbtas jau už penkiolikos minučių, kuomet Lockwood'as nešdamas imbierinės arbatos puodelį, prisėdo ant suolo, ant kurio tuo metu jau buvo įsitaisiusi Renée.
- Vakare jau būsime Niujorke, ir patikėk manimi. Būsiu su tavimi iki pat tos akimirkos, kuomet viskas vėl atsistos į savo vietas. Mason'as gali pasispardyti šiek tiek, bet nėra kvailas. Galiausiai suvoks, kad tai kas yra tarp jūsų, tai yra tas likimas. Ir kaip matau, tai patvirtina tai, kad aš ne už kalnų, tapsiu, to nuostabaus vaiko, kurį nešioji, dėde. - Įduodamas jai puodelį, jis ėmė kalbėti toliau: - Tu net neįsivaizduoji, kaip tai laiku.
avatar
ATIDUODAMA #11
manhetteno gyventojas

Pranešimų skaičius : 101
Įstojau : 2014-09-02

Peržiūrėti vartotojo aprašymą

Atgal į viršų Go down

Re: ORO UOSTAS

Rašyti by ATIDUODAMA #3 on Pen. 09 26, 2014 1:32 pm

- Aš vis dar nemanau kad tai yra geriausia mintis. - Tamsiaplaukės, moteriškas balsas sutiko pasirodžiusį Lockwood'ą, kaip tik tuo metu, kai ši ištiesė abi savo rankas į vyro pusę, stengdamasi grakščiai suimti vienkartinį puodelį, kuris neseniai buvo paimtas iš oro uosto kavinukės. Šiluma, kuri nuo pirštų galiukų kaip mat pasklido per visą jos kūną, veikė raminančiai, ir jos veide pasirodė blausi šypsena. Tai reiškė kad ji jautėsi ramiai, nors ir kuo puikiausiai nutuokė kad būsimas susitikimas su Mason'u, kurį paskutinį kartą matė, kuomet šie du atsitiktinai susitikę, pernešė susitikimą į seksualinių poreikių patenkinimą. Ir štai, dabar ji sėdėjo ant nepatogaus oro uosto suolo, su akivaizdžiai matomu pilvuku, kurio viduje normaliu greičiu vystėsi nauja gyvybė. Ji sukando savo apatinę lūpą, kaip tik tuo metu, kai pasuko savo akis į buvusio sužadėtinio brolio, pusę. Tai kad jis buvo toks tikras, kad ateitis bus kaip niekad nuostabi, ją iš dalies džiugino. Kokia moteris atsisakytu pasakos, kuri šiuo metu jai buvo žadama? Ir nors patikėti tuo, kad Mason'as lengvai atsitrauks nuo dabartinės savo šeimos, buvo sunku... ...Patikėti tuo, kad jis paliks ją vieną, ar tuo labiau reikalaus atsikratyti vaiku, kai tam jau seniai per vėlu, taip pat nebuvo tikėtinas variantas. Ji stipriai įtraukė oro gūsį į savo plaučius, kuomet žvilgsnis sustingo, ant Richard'o veido. Tuomet moteris plačiai nusišypsojo, tarstelėdama: - Tau ir pačiam yra reikalingas antrasis. Turiu omeny, jei tave taip sujaudina tapimas dėde, pagalvok kaip nuostabu būtu ant rankų paimti savo vaiką. Tyler'is jau suaugęs vyras, o tavo gyvenimas dar toli gražu nėra sustojęs. Turėtum tai padaryti... Sukurti šeimą iš naujo.
avatar
ATIDUODAMA #3

To find what you’re looking for, follow the path left behind.


Pranešimų skaičius : 343
Įstojau : 2013-12-10

Peržiūrėti vartotojo aprašymą

Atgal į viršų Go down

Re: ORO UOSTAS

Rašyti by ATIDUODAMA #11 on Pen. 09 26, 2014 4:20 pm

Kone visu kūnu sukrisdamas ant suolo, pasistengia akimirksniu surasti būtent tokią poziciją, kuri pasirodo pati patogiausia kūnui. Suolas per kietas, todėl pasisukdamas veidu į merginą, jis kilstelėja savo ranką, alkūnę atremdamas į suolo atlošą. Stebėdamas vizualiai ryškios išvaizdos šeimininkę, pasistengia perfiltruoti kiekvieną jos tariamą žodį. Mintyse apsvarstydamas tai, kad jei tuo metu nebūtu vedęs, bei "laimingai" gyvenęs su savo žmona, greičiausiai pirmasis būtu įsitraukęs šią moterį į savo lovą. Ji spinduliavo grožiu, ir tai pastoviai kėlė klausimą, kuo gi yra geresnė vampyrė už tai, kas šiuo metu it deivė puikavosi priešais jo akis. Pavojus, uždrausti ir pritarimo niekad nesulaukiantys santykiai? Ar tai ir buvo pagrindinė priežastis kodėl jo jaunesnysis brolis ėmė daryti tokius kvailus dalykus, kaip santykių nutraukymas su Renée, ir paskui tapimas hibridu. Ne, dar ir stebuklingo vaiko įtaisymas nemirtingai. Vien mintys apie tai, privertė neigiamai supurtyti galvą, kuomet jis nusukdamas akis, įsistebėjo į skelbimų lentą, kuri pastoviai mirgėjo, pranešdama apie lėktuvų reisų permainas. Gilus įkvėpimas, ir štai jis vėl privertė save atsisukti į tamsiaplaukę. Ji ėmė kalbėti būtent tai, kas Lockwood'ui buvo neparanku, todėl jis kaip mat pertraukė jos kalbą: - O dabar pagalvok pati, tai kas siejo tave su mano broliu visad buvo kažkas, nepaprasto, netipiško. Žinoma, abu buvote visiškai nepasiruošę santuokai ir visą kitą. Bet, argi mes ne žmonės, kad darytume klaidas? Jis padarė savo klaidą, ir galiu duoti galvą nukirsti, kad jei ta vampyrė nebūtu jam kažko padariusi, dabar lauktumeisi mažiausiai antro vaiko. Jis tave visuomet mylėjo, ir kaip matau dabar, tebemyli. Pati pagalvok, jis suaugęs vyras, o suaugę vyrai nenorėdami pasekmių, naudojasi apsaugomis. Vadinasi jis nesąmoningai norėjo, kad viskas pasibaigtu būtent taip. - Richard'as ėmė stebėtis pačiu savimi, dabartinė kalba buvo labiau panaši į moterišką pozicija, kurią jis nusižiūrėjo iš romantinio filmo, kurį beveik snausdamas stebėjo lėktuve, kuomet skrido čia. Dovaną įtikinėti žmones, jis turėjo jau nuo neatmenamų laikų, todėl stebėdamas tamsiaplaukės veidą, jis galiausiai privertė save išspausti šypseną: - O kaip gi. Vos tik parodysit man pavyzdį, kaip turėtu atrodyti ta, normali, šeima. Aš kaip mat pradėsiu vertos savęs paieškas. O ten bus tik laiko klausimas, ar mano sūnus taip ir liks vienturčiu, ar aš vadinsiuosi daugiavaikiu tėvu. - Jis prunkštelėjo, mat pats kuo puikiausiai suvokė kad šiai rolei yra netinkamas. Net jo sūnus, buvo neplanuotas ir netikėtas veiksnys jo gyvenime, kurio jis nepašalino, mat savigarba neleido versti Carol imtis aborto. Vos papurtydamas galvą, jis atsikrenkštė, tokiu būdu parodydamas kad nesistengs tęsti šios kalbos: - Lėktuvas už dešimties minučių, gal nori ko nors dar, be arbatos? Galėčiau greitai sulakstyti. Paskui vargu, ar pavyks patenkinti visas tavo užgaidas. Tavo, ir to mažo "padarėlio", kurio netrūkus lauks susitikimas su tėvu.
avatar
ATIDUODAMA #11
manhetteno gyventojas

Pranešimų skaičius : 101
Įstojau : 2014-09-02

Peržiūrėti vartotojo aprašymą

Atgal į viršų Go down

Re: ORO UOSTAS

Rašyti by ATIDUODAMA #3 on Št. 09 27, 2014 3:41 am

- Mes buvome labai jauni, Richard'ai. Todėl aš negaliu imti ir kaltinti vien jo, kad tuo metu visko pasirodė per daug ir jis pasitraukė. Negaliu sakyti kad tai vien Katherine Pierce kaltė... Tiesiog, tai buvo labiausiai netinkamas laikas tam, ką planavai tu su mano tėvu. Turėjote leisti viskam tekėti savo tėkme, ir tuomet. Kas žino, gal mes iki šiol būtume kartu. Ir jis net nebūtu apsvarstęs galimybės kristi į patalus su vampyre. - Stengdamasi kalbėti taip, kad jos žodžiuose atsispindėtu ne vien tik pasigailėjimas, bet ir tiesos akcentai, kurie kaip ne kaip, turėjo savo vertės. Merginos tamsių akių žvilgsnis, kuris buvo paryškintas dūmingu efektu, buvo nuleistas į rankas, ant kurių puikavosi keli, minimalistiški žiedai. Ji niekuomet neapsikraudavo papuošalais, dažniausiai viską naudodavo skoningai. Kaip keista, ji net dabar stebėdama savo rankas, pirmiausia svarstė kuris žiedas yra iš kur atsivežtas. Jaudulys. Taip, tai buvo jaudulys susipynęs su nerimu dėl to, kas laukė nusileidus kitame mieste. Kuomet šios nedrąsus žvilgsnis pakilo į pašnekovo pusę, ji pasistengė tvarkingai išdėstyti savąsias mintis: - Aš myliu tą vyrą, kad ir kokia komplikuota ir skaudinanti buvo praeitis. Visuomet mačiau tik jį šalia savęs, todėl... Dabar sėdžiu čia, viduje drebu baimindamasi kad viskas gali pasisukti ne taip kaip norėčiau. Ir kad eilinį kartą su sudaužyta širdimi išeisiu aš. Supranti? Žinau kad negaliu iš jo reikalauti nieko, bet taip noriu... Noriu kad jis būtu visą laiką čia, šalia. Matytu kaip vystosi, kaip gimsta ir kaip paskui auga mūsų sūnus. - Ji ištarė tai, dar prieš kelias savaites, lankydamasi pas ginekologą, spėjo sužinoti besivystančio vaiko lytį. Pakeldama ranką, ji švelniai perbraukė per savo plaukus, paslėpdama jų sruogą už ausies. pašnekovas kaip mat ėmė kalbėti apie tai, kas gali laukti jo ateity, ir žinoma, ji patikėjo. Šis asmuo gebėjo įtikinti bet ką, kuomet to troško. Jos veide pasirodė šypsena: - Mes pasistengsime, ir žinoma lauksime pirmų žingsnių iš tavo pusės. - Linktelėdama galva, ji galiausiai pakilo ant kojų: - Pasivaikščiojimo. Lėktuve negalėsiu pajudėti, gerą valandą. Todėl, jei nieko prieš, norėčiau prasieiti, tas kelias minutes.
avatar
ATIDUODAMA #3

To find what you’re looking for, follow the path left behind.


Pranešimų skaičius : 343
Įstojau : 2013-12-10

Peržiūrėti vartotojo aprašymą

Atgal į viršų Go down

Re: ORO UOSTAS

Rašyti by Sponsored content


Sponsored content


Atgal į viršų Go down

Rodyti ankstesnę temą Rodyti sekančią temą Atgal į viršų


 
Permissions in this forum:
Jūs negalite atsakinėti į pranešimus šiame forume