Would you like to react to this message? Create an account in a few clicks or log in to continue.

PROKURATŪRA

3 posters

Go down

PROKURATŪRA Empty PROKURATŪRA

Rašyti by Andrea Argent Pen. 09 28, 2012 1:18 pm

Prokuratūra.
Andrea Argent
Andrea Argent

No one is going to respect you until you show who you are.


PROKURATŪRA UaIv639
Pranešimų skaičius : 2911
Įstojau : 2012-09-27
Amžius : 33
Miestas : When I’m in New York, I just want to walk down the street and feel this thing, like I’m in a big screen movie.
Meilė : Love yourself first and everything else falls into line. You really have to love yourself to get anything done in this world.
Draugai : A real friend is one who walks in when the rest of the world walks out.
Rūšis : IMMORTAL HYBRID (29/10)
Darbo paskirtis : No matter how busy you may think you are, you must find time for reading, or surrender to self-chosen ignorance.
Klanas : ПIKɭΛЦƧ

https://www.youtube.com/watch?v=I3nctEF0W8E

Atgal į viršų Go down

PROKURATŪRA Empty Re: PROKURATŪRA

Rašyti by Marcel Gerard Št. 07 02, 2016 4:10 am

Tai buvo vienas tų vakarėlių, kurių dažnu svečiu būdavo Frano: vip apartamentai priklausantys babkėm šikančiam diedui, prabangūs gėrimai, vieno kąsnio užkandžiai, muzikuojantis garsus bei populiarus to meto atlikėjas ir mergos, besivaikančios kiekvieno įžymesnio asmens koto. Jam patiko šis paviršutiniškas gyvenimas, tikrai. Jam patiko kiekvieną vakarą miegoti vis su kita moterimi. Jam patiko pirkti brangų šampaną, viskį ir sekantį rytą nubusti pagirių išdaužyta galva. Tai buvo gyvenimas ir jojo paprastumas apie kurį visuomet svajojo.
Frank'o vaikystė nebuvo lengva. Užaugęs konservatyvioje medžiotojų šeimoje jis visuomet jautėsi įsuptas į įvykių, kuriems nepriklauso verpetą. Ganėtinai anksti neteko motinos, kuri susidėjusi su vampyru ir jojo paversta tokiu pat padaru, finale liko ištaškyta savo vis dar oficialaus sutuoktinio. James'as Argentas nebuvo vienas tų mielų tėtukų, kurie spalvotų knygeles su savo vaikučiais ir visi žaidimai būdavo susiję su pamokomis kaip kuo teisingiau nusmeigti nemirėlį. Frank'as niekuomet nejuto iš tėvo meilės, veikiau jautėsi tarsi įrankis, kuriuo šis naudojasi vardan tikslo pratęsti šeimos profesinį paveldą, kad pagieža, kurią jaučia nakties padarams virstų konkrečiais darbais medžiojant labai konkrečias aukas. Tamsiaplaukis berniūkštis niekuomet nenorėjo būti medžiotoju, jis niekuomet tam nerodė tokio susidomėjimo, kurį rodė jo sesuo Cassidy. Nieko keista, jog ši istorija baigėsi tuo, jog Frank'as paliko tėvo namus. Jis iškeliavo į Los Andželą kaip ir nemaža dauguma jaunuolių norėdamas prasimušti pramogų versle. Dievai, būtų sielą pardavęs už šlovę ir lengvus pinigus. Frank'as pasikeitė pavardę; orientuodamasis į savo svajonę banaliai nusprendė pasirinkti naują tokią, kuri gražiai skambėtų su vardu, o šis tandemas būtų nesunkiai įsimenamas. Kaip ir kone kiekvienos įžymybės (neskaitant tokių kaip Kardashianai, kurie yra garsūs tik dėl to, kad yra garsūs), Frano karjeros pradžia buvo sunki, duobėta. Holivude iš pradžių dirbo visokius antrarūšius darbelius: barmenu, padavėju, sandėlininku ir pan. Viename bare, kuriame dirbo susipažino su viena moterimi, vykdžiusia peržiūras į labai prastą siaubo filmą. Tuomet vyrukas suprato, jog privalo pasinaudoti visą savo šarmą, kad būtų į atranką pakviestas. Žavus, išvaizdus bei charizmatiškas jaunuolis nesunkiai patraukė moters dėmesį, tačiau to nepakako. Į peržiūrą pakviestas visgi buvo, tačiau teko neblogai pasidarbuot tiek liežuviu, tiek pimpalu šiai tarp kojų. Yeah, ne tik merginos darosi karjerą per lovą. Tai buvo siaubingai prastas, menkabiudžetis filmas. Uždirbo vos porą šimtų dolerių, bet tai vis vieną buvo kažkokia pradžia! Su ta pačia už jį gerokai vyresne moterimi prasidėjęs romaniūkštis atvėrė duris Frank'ui į kino industriją. Savamokslis pamaivūnas tikrai turėjo natūralų talentą vaidinti. Vaidmenys palengva rimtėjo, didėjo ir užmokestis už jį. O dabar, praėjus daugiau nei dvidešimt metų nuo savo kino starto Frank'as Frano yra vienas žymiausių, geriausiai apmokamų Holivudo aktorių, geidžiamas ne tik kino kompanijų, žurnalų, bet ir daugybės moterų visame pasaulyje. Jo užsibrėžtos netgi pačios optimistiškiausios prognozės liko perspjautos milijonus kartų. Dabar jis turtingas, trokštamas ir po velniais tik prakeiktuose košmaruose atmena tuos laikus, kai iki pirštų pasruvimo krauju droždavo kuolus, nes ponui Argent'ui šie vis atrodydavę per kreivais. Sumautas senis. Frank'as buvo pasiruošęs siūlyti šiai ilgaplaukei blondinei iš koto verčiančiu kūnu bei akivaizdžiai silikonine D dydžio krūtine keltis pas jį į namus, tačiau neblogai įkaušusį vyrą nuo eilinio manevro pertraukia apsaugos darbuotojo pašnarėjimas į ausį, jog Frano kažkas skambina. Ilgai ir įkyriai.
- Koks vardas mirga ekrane?-jo balse kažkodėl atsispindėjo panieka. Atseit, kas po galais drįsta jį trukdyt teigdamas, jog neva tai yra svarbiau, nei kirkinti šią pigią bobą?!
- Cassidy Argent, pone.
Frank'ą nuplikė nemalonus jausmas. Kas nutiko, kad metų metus neregėtai sesutei jo prisireikė? Padvejojęs vyras visgi nusprendžia pasekti darbuotoją, kuriam buvo patikėta saugoti visus brangesnius Frank'ui ir kitiems vakarėlio dalyviams priklausančius daiktus. Prisiliuobęs iki žemės graibymo dažniau pamesdavo mobiliuosius, nei apvemdavo klozeto kraštus, tad taip. Vakarėliui dar neprasidėjus būdavo itin racionalu telefoną pasidėti į kokią saugią vietą. Ir taip yra pametęs begalę mobiliųjų, o tame tarpe ir kontaktų.
- Nesakyk, kad užsimanei savo didelio broliuko autografo, nes...-jis nespėjo užbaigti sakinio, kuomet liko nutildytas konkrečiai išdėstytos konkrečios žinios. James'as mirė. Vėžys. Nuoširdžiai kalbant nežinojo kaip sureaguoti į tokią naujieną. Metų metus tikėjo, jog niekina tą senį už tai, jog per jį neturėjo normalios vaikystės, jog nesugebėjo išmokti tokių elementarių jausmų kaip meilė, ištikimybė, atsidavimas jis pajautė liūdesį. Jam neberūpėjo tos lengvai prieinamos, per pus jaunesnės mergos. Jis galvojo apie vienintelį asmenį, su kuriuo dabar norėtų būti, kurio apkabinimas tarsi šaltas kompresas nuimdavo visas neigiamas emocijas. Dėl to metų metus trunkančio piktnaudžiavimo alkoholiniais gėrimais iš tiesų prireikdavo didelio šių kiekio, kad Frank'as nusitašytų, tačiau vis vieną jautėsi neprastai apgirtęs. Vyras gana greitai susirinko savo šmutkes, pastvėrė raktelius nuo prabangaus, naujausio modelio Audi R8 automobilio ir priedo nugvelbęs butelį burbono iš vakarėlio šeimininko namų, išrieda iš šios lokalinės zonos.
Jis žinojo, kad ras ją čia. Ji dažnai dirbdavo net kuomet pasibaigdavo nustatytos darbo valandos. Visgi į kontoros vidų Frank'as užeiti nepasiryžta. Buvo kelios minutės po trečios nakties, kaip bylojo baltojo aukso "Armand Nicolet" laikrodis, juosiantis vyro riešą. Frank'o automobilis stovėjo kelkraštyje pastatytas gana kreivai, tenka pripažinti. Antrame pastato aukšte vyras aiškiai matė ją, kilnojančią dokumentus ir vis praeinančią palei langą. Vargu ar ji tikėjosi, jog yra stebima vyro, kuris už viską labiau dabar trokšta jos dėmesio bei draugijos. Paprastai Frank'o automobilio grotuve elektrinių gitarų impulsus laidydavo klasikinio roko grupės, tačiau automobilio salonas skendėjo tyloje. Nepatraukdamas akių nuo lango, vis tikėdamasis išvysti jos atvaizdą jame, Frank'as atkemša butelį. Nuskaitęs kelis žodžius nuo etiketės, vyras užsiverčia kaklelį, susipildamas į save gerą, godų spiritinio gėrimo gurkšnį. Kaip galima tikėtis Frano nei kiek nesusiraukė, kuomet burbonas maloniai uždegina gerklę. Vyras suraukia kaktą pastebėjęs, jog šviesa lange užgęsta. Ji tikriausiai pagaliau keliaus namo. Džiaugdamasis alkoholio draugija, Frank'as netrukus pastebi pro paradines duris išėjusią merginą, vertusią šį vyrą jaustis labai dviprasmiškai. Jis žinojo, kad turėtų likti automobilio salone, tačiau kūnas nusprendžia elgtis taip, kaip to pageidauja širdis ir Frano nerangiai apsigrabalioja ties durimis, kurios prasidaro kur kas netikėčiau, nei to norėjo vyras, dėl to nesuvaldęs savo svirduliuojančio, girto kūno, virsta iš mašinos susidurdamas su vėsiu asfaltu. Iš rankos žinoma iškrenta ir butelis, kuris šiek tiek žvangėdamas pasiridena kelis colius palikdamas paskui save didelę balą brangaus gėrimo.
- Šūdas,-susikeikia supratęs, jog neabejotinai atkreipė į save jos dėmesį. Išlaikydamas perdėm orią fizionomiją, Frank'as susigraibo už ko užsikabinti ir kelis kartus pabando atsistoti.
Marcel Gerard
Marcel Gerard

I have drunken deep of joy and I will taste no other wine tonight.


Pranešimų skaičius : 361
Įstojau : 2012-09-27
Klanas : KΛƬΉΣЯIПΣ

Atgal į viršų Go down

PROKURATŪRA Empty Re: PROKURATŪRA

Rašyti by James Petrov Št. 07 02, 2016 5:24 am

Užaugusi paskutinius mėnesius dirbančio prokuroro ir jo kadaise buvusios sekretorės šeimoje, Olivia visuomet buvo pratinama prie galiausiai pasirinktos veiklos. Jos tėvas buvo visuomenės gerbiamas asmuo, kuris nebuvo pralošęs ne vienos bylos, motina po vestuvių dienos baigė savo karjerą, tapdama namų šeimininke. O kas įdomiausia, visiškai ne nusivylusia. Ji užsiiminėdavo įvairiausiomis veiklomis, kuomet josios vyras leido laiką darbe. Su Olivia daugiausia laiko leido jos auklė, kuri niekaip neprivertė jos atsisakyti teisinės literatūros, pakeičiant ją žurnalais ar įdomiais romanais. Natūrali šviesiaplaukė (jau nebe) visuomet žinojo kuo bus ir ko norės iš savo gyvenimo. Todėl nieko nuostabaus, kad laikui bėgant įgavusi pirmiausia bakalauro, vėliau magistro laipsnius, galiausiai užsiėmė labai šiltą vietą centriniame teisme. Gražus kabinetas, pro kurio langą atsivėrė dalis triukšmingo miesto, buvo kombinuotas labai šiuolaikiškai, moderniai. Viena bėda, kad ant stalo visuomet buvo krūvos svarbių dokumentų, tragiškai atrodančių nuotraukų ir galybė lipnių lapelių, ant kurių užsirašydavo pastabas. Šis vakaras buvo ramus, pastate buvo likusi tik ji viena, ir apatiniame aukšte apsauginis, kuris tyliai neapkentė Olivios dėl to, kad ji kartas nuo karto pamiršdavo apie tai, kiek laiko užtrūko. Kartą bandė susitarti, kad anas jai padarytu raktinės kortelės kopiją, tačiau vyrukas kategoriškai atsakė ne. Nenori? Na ir nereikia, lai sėdi iki paryčių.
Narpliojamos bylos pagrindinis veikėjas buvo buvęs Irako karys, kuris buvo kaltinamas penkių atsitiktinių asmenų nužudymu. Situacija buvo be galo sudėtinga, nes visi įkalčiai rodė kad vyras yra kaltas. Velniai griebtu, jis net pasinaudojo automobilių parkavimo aikštelės aparatų, kur ant asfalto nukritusios monetos, buvo rasti aiškus jo piršto antspaudas. Chamberlain matė kokia beviltiška situacija tai buvo, tačiau neketino nuleisti rankų, rasdama būdą kaip išteisinti savo klientą. Kažkoks vidinis balsas jai kuždėjo, kad viskas yra kur kas giliau, nei kad parodoma prieš akis. Kad minėtasis asmuo yra neteisingai apkaltintas, pakištas. Blogiausias scenarijus, kurio galėjo griebtis, tai pristatyti jį kaip nepakaltinamą. Tačiau prieš pasirenkant tai, reikėjo suvesti visus galus, bei rasti tai, kas jai akivaizdžiai nedavė ramybės. Ilgą laiką moteris, kuri buvo įsispaudusi į siaurą dalykinį kostiumėlį vaikščiojo skersai išilgai savo kabinetą. Atrodė pavargusi, todėl palaikė savo kūną nuo išsekimo nesveiku kofeino kiekiu. Vos akimirkai sustodama, akivaizdžiai išvaizdi moteris dirstelėjo į ant stalo padėtą savo mobilų telefoną, kurio šone švietė „naktinis laikrodis“. „Keliomis minutės po trečios nakties, mergyt tau pats laikas į pasimatymą su pagalve“, tardama šiuos žodžius savo pačios mintyse, ji galiausiai tvarkingai susidėjo popierius ant stalo, bei pasigaudama savo, visiškai pagal stilių netinkamą odinę striukę, patraukė link durų. Trumpam, visai trumpam pasukdama akis į lango pusę, suraukė savus antakius. Tačiau taip nieko reikšmingo ir nepadariusi uždarė duris, prieš tai išjungdama šviesą ir išeidama iš kabineto. Apatiniame aukšte susidūrė su nelabai patenkintu apsauginiu, kuriam pamojusi ranka, bei „padovanojusi“ kelis meiliai nuskambėjusius žodžius, galiausiai apleido patalpas. Pradarytos durys leido kiek žvarbiam nakties vėjui pasitikti jos anatomiškai labai gerai sudėtą kūną. Keista, lauke paskutinį kartą buvo kai dar švietė saulė, tuomet buvo išėjusi iš pastato tam, kad nusigauti iki artimiausios parduotuvės tam, kad pasiimti kelis energetinio gėrimo buteliukus, ir dėl visą ko cigarečių pakelį (seniai buvo metusi šią „pramogą“, bet kai aiškiai susinervindavo, jos įvaizdį aiškiai sugadindavo smilkstanti cigaretė tarp pirštų).
Nepastebėti prabangaus automobilio beveik tuščioje transporto priemonių stovėjimo aikštelėje, buvo kone neįmanoma.
Kažkaip keistai pagreitį įgavo širdies plakimas, kuomet moteris nestoviniuodama veltui, pajudėjo į priekį, link to automobilio, kuris akivaizdžiai priklausė jau ne vienerius metus pažįstamam asmeniui. Puikiai girdėjosi aukštakulnių kaukšėjimas per šaltą ir šiek tiek drėgną asfaltą. Sustojo kaip tik tuo metu, kuomet galėtu riedantį butelį grakščiai sustabdyti, savo prabangaus Christian Louboutin „Hot Chic“ kolekcijos batelio nosimi. Žvilgsnis buvo nuleistas, atitinkamai ties pakilti bandančio Frano veidu. – Tik nesakyk, kad pavargai nuo tuščių, lengvai prieinamų, moterų draugijos ir tų mažyčių sumuštinių iš kurių naudos lygiai tiek pat, kiek iš viskio taurės, kuomet neturi viskio? – Pavartydama akis, tačiau ne taip, kad tai primintu sceninę reakciją, galiausiai nusprendė sugadinti visą Frano „orumo povyzą“, kuomet paspirdama butelį, kad jis pariedėtu toliau, pasilenkė arčiau, leisdama vyrui panaudoti ją, kaip atraminį objektą. To pasekoje, nuaidėjo pro sukąstus dantis išlementas komentaras, – Eikš čia, kol nesugadinai savo „svarbaus asmens“ kostiumą. – Vos per akimirką, žymaus asmens kūnas buvo kone „prispaustas“ tarp pravirų automobilio durų ir teisininkės priekio. Vis dar, galima sakyti be reikalo, josios ranka buvo laikoma ant jo, kuomet kita pakilo į viršų, tam kad pamėtėti ant stogo laikytą odinę striukę (tą, kuri tariamai jai nešė laimę). Žalių akių žvilgsnis trumpam buvo susidūręs su asmeniu, kuris vis dar keistu būdu vertė ją kvėpuoti netolygiai, veidu. Kuomet „pabėgdamas“ sustojo ties pro šoną matomu automobilio salonu. Smerkiantis žvilgsnis kone nebyliai suformavo „ar tau nusibodo gyventi?“ klausimą, kuomet ji praskleidė savo lūpas, kas simbolizavo tai kad buvo pasiruošusi kokiai nors kandžiai replikai, dėl to kad jis pasirodė čia greičiausiai ne be reikalo. Juk visai pravartu turėti pažįstamų, kurie tavo užpakalį gali ištraukti iš kokios nors žmogiškos „šiknos“. Olivios antakiai nusileido, kuomet išlaikydama tą nejaukiai menką atstumą visgi pasuko savo veidą taip, kad jis būtu priešais vyriškio.
– Vis dar negaliu suprasti, kiek stipriai esi sugadintas, kad sėstum už vairo girtas ir atvyktum į prokuratūrą... – Nebaigdama savo kalbos, moteris pagaliau patraukė savo rankas nuo jo, kuomet tą, kuri visą laiką buvo laisva, perkėlė jam per galvą, sudarydama tokį vaizdą, kad ketina užsiimti vietą prie šio gražiai atrodančio automobilio vairo. Dirstelėdama sau per petį, suvaidintai šaltai ir įsakančiai tarstelėjo.
– Sėsk į mašiną, nugabensiu tave ten, kur galėsi išmiegoti nieko netrukdomas. Tuo labiau ir man jau laikas į dušą, o vėliau tiesiai į lovą.
Galimas daiktas, kad moteris būtu atidavusi šiam vyrui kur kas daugiau šilumos, jei bent būtu nutuokusi apie tai, kokios būtent priežastys pastūmėjo jį pasirodyti būtent prie josios darbo vietos, o ne kur nors kitus. Tačiau, ji neturėjo jokio supratimo, kad po kurio laiko į jos gyvenimą įsiveržęs vyras buvo kankinamas dviprasmiškų jutimų dėl neseniai gautos žinios. Juk dabar vaizduotė te išnešė tai, kad jis galimas daiktas kad buvo prisidirbęs, todėl buvo būtina staigiai padirbėti su savo informatoriais arba, dar paprasčiau, sumanė vėl sužaisti savomis kortomis, tam kad įstumti šatenę į lovą, bei galiausiai vėl kuriam laikui pradingti. Buvo galima sugalvoti ir daugiau variantų, tačiau ne vienas nebūtu taip arti tikrojo, kad imti ir sureaguoti tinkamai, kaip būtu derėję nuo pat pradžios, kaip derėtu elgtis tikram „draugui“.
James Petrov
James Petrov

I couldn`t miss your hundred and whatever birthday.


PROKURATŪRA Px71iEX
Pranešimų skaičius : 2024
Įstojau : 2012-09-27
Rūšis : Demon

Atgal į viršų Go down

PROKURATŪRA Empty Re: PROKURATŪRA

Rašyti by Marcel Gerard Sk. 07 03, 2016 11:20 am

Frank'as mėgo išgerti. Tai buvo tiek neigiama priklausomybė, tiek įprotis, kuris vienintelis padėdavo vyrui atsipalaiduoti. Kad ir koks plevėsa bebuvo, Frano dėl vaidmenų dirbo sunkiai ir visi su juo dirbantys žmonės tą žinojo. Rimti, sudėtingi vaidmenys dar ilgai palikdavo pėdsaką paties vyro jau ir taip komplikuotoje asmenybėje ir būtent stipraus gėrimo taurelė padėdavo praskiesti emocijas bei nutolinti nemalonias mintis. Tačiau dabar pats deramai nesuprato kas su juo dedasi. Jis nebebuvo pratęs jausti kažką panašaus į liūdesį bei nusivylimą. Nenutrūkstanti šlovės grandinė išlepino šį vyrą pergalėms, euforijai, o žinia apie tėvo mirtį Frank'ą paprasčiausiai priartino prie to savęs, kuris nesimaudo pripažinimo spinduliuose, kuris negali praeiti gatve neapsustas paparacų bei gerbėjų. Iš tiesų jis kurį metą sąmoningai leido sau netgi pamiršti, kad iš viso turi šeimą. Tarp nesuskaičiuojamos galybės pažįstamų, kurie noriai verždavosi palaikyti Frank'ui draugiją nebuvo nė vieno asmens, kurį galėtų pavadinti draugu ir tik Olivią vyras buvo prisileidęs tiek arti savęs, kad norėtų jos draugijoje akcentuoti jam ramybės neduodančius būties aspektus. Kaip šiuo atveju sumišimą dėl fakto, jog nuo šiol nebeturi tėvo.
Olivios bei Frank'o santykiai buvo nesuprantami ir gerai, kad mergina iš pažiūros nebuvo linkusi to sureikšminti. Jie ne vieną kartą atrodė suartėję, tačiau kritiniu momentu supratęs traukos šiai moteriai rimtumą, vyras nešdavo kudašių kuo toliau ir sekančią dieną bulvarinės spaudos skiltyse galėjai pamatyti jį besilinksminantį kokiame naktiniame klube papingų bei šikningų merginų draugijoje. Būdavo tarpų, kuomet vyras mėnesių mėnesiais ignoruodavo ne tik Olivios telefono numerį, bet ir faktą, jog jaučia jai stiprią trauką, kurios fizine nebe pavadintum. Dėl šio ryšio tapo kone mirtinais priešais su savo kadaise geriausiu laikytu draugu - Olivios tėvu, kuris tikrai švelniai tariant, nepalankiai reagavo išsiaiškinęs, kas sieja jo mylimą dukterį bei Frank'ą. Tiksliau dar blogiau - jis banaliai užklupo Franko besiruošiantį patvarkyt Olivią ant fortepijoninio. Robert'as puikiai žinojo kas per vienas yra Frano ir niekuomet nebūtų leidęs savo dukrai susidėti su tokiu nevienareikšmiškai traktuotinu asmeniu, kuris priedo dar drąsiai tiktų jai į tėvus. Tarp visų Franko interesančių Olivia išsiskyrė pagrinde tuo, jog vienintelė buvo linkusi sakyti vyrui į akis tiesą. Jai nerūpėjo jam pataikauti dėl neva asmeninės naudos, kurią galėtų išpešti, dėl pasišmėravimo kokiame geltonosios spaudos straipsnyje, nes galbūt į ją matai nukryps kokio prodiuserio akys ir tokiu būdu ji netrukus išgarsės visame pasaulyje. Ji sugebėdavo Frank'ą teikiamu momentu pastatyti į vietą, prablaivinti galvą bei ištraukti iš viso to kasdieninio žvaigždiško glamūro. O tai iš esmės prieštaraudavo tam, kokį save matyti norėjo pats vyras. Jam tikrai buvo daug lengviau mėgautis tuo ką turi, nei gilintis, kaip visgi visa tai yra tuščia bei paviršutiniška ir koks iš tiesų vienišas jis yra.
- Tu, saulele, savo kalboje naudoji per daug išvedžiojimų, kurie nesutelpa į mano ne visai blaivią galvą,-jam sunkiai sekėsi nuslėpti džiugesį dėl sprendimo susirasti Olivią, su kuria jokio kontakto neturėjo gerus kelis mėnesius. Frankas žinojo, jog privalo pridėti sau kuo daugiau solidumo, tad suėmęs save į nagą, be to padedant ir merginai galiausiai pakyla ant kojų. Svirduliuodamas jis ale pasivalo alkūnes bei pasitaiso stilingus akinius nuo saulės, visiškai nebūtinai ir netgi idiotiškai dengusius tamsias Frano akis akivaizdoje viso šio nakties meto. Jam tikrai mažų mažiausiai rūpėjo, kad gali sugadinti savo drabužius vertus daugiau mėnesinio vidutinio amerikiečio atlyginimo. Atrodytų Olivios priekaištas nepaveikia vyro visiškai. Jis tik žvelgė į šią beprotiškai gražią merginą nutaisęs kvailą bei lengvabūdišką fizionomiją.
- Ei, jei aš neįsivelsiu į kokią rimtą problemą tau nepasimaišys proga manęs apginti teisme, taigi,-nevykusiai pateisina savo neatsakingą elgesį, kuris kažkokiu neįtikėtinu būdu dar nesibaigė rimta nelaime. Iš ties kartais atrodydavo, jog jis įkaušęs vairuoja geriau, nei blaivas. Jo paties konstruktyvia nuomone jis absoliučiai nieko nedarė geriau būdamas visiškai blaivas, visai kaip ir tokiam stovy atliekami veiksmai jam teikė mažiau įdomumo. Frank'o perdėm mąslus žvilgsnis nukrypta į tamsoje paskendusius pastato priešaky langus.
- Nesuprantu kaip tu sugebi šitiek laiko praleisti tokioje nykioje vietoje. Juk sakiau ne kartą, kad laisvai prastumčiau tave pramogų pasaulyje. Patikėk visiškai nereikia mokėti vaidinti, kad tą darytum ir uždirbtum milijonus,-buvo panašu, jog vyras galvoje apeliuoja į kažkokį konkretų asmenį, tačiau žinoma buvo neįmanoma suprasti į kurį/kurią. Frank'as kuo puikiausiai girdėjo kokią įvykių tėkmę jam buvo parinkusi mergina ir nereik didelės įžvalgos supratimui, jog vyriškis sutiktų ir mielai užbaigtų šią naktį miegu, kuris truktų iki vidudienio. Tam tikru momentu vyro fizionomija persimaino visiškai. Nors Olivia negalėjo matyti jo akių, tačiau Frano vis vieną atrodė nusiminęs. Jis dvejojo prabilti jį nemaloniai supurčiusia tema.
- James'as. Senis. Mano prakeiktas senis užvertė kanopas. Visuomet įsivaizdavau, jog išgirdęs tai aš nepajausiu visiškai nieko. Klydau,-pripildęs plaučius oru, šį Frank'as palengva iškvepia. Nesijautė maloniai žinodamas, kad yra pagautas silpnumo akimirkos, o priešais Olivią norėtų atrodyti visai kitoks,-Tas mane siutina, žinai. Jis nėra vertas to, jog jausčiau kažkokį nusiminimą dėl jo mirties, nors visiškai nebendravom daugybę metų. Dabar aš jau net nebe suprantu ką turėčiau jausti, žinai? Ar iš viso etiška jausti neapykantą negyvam asmeniui?-retoriškai nuskambėjęs klausimas užbaigia atvirą, emocingą Frank'o kalbą. Iš ties racionalu teigti, jog tokio vyro Olivia dar nematė. Jis atrodė sumišęs, netgi sugniuždytas, galbūt net piktas dėl to, kaip dabar jaučiasi, juolab visuomet įsivaizdavo save esantį kaip tikrai stiprų individą ar pakankamai pakalusį pohuistą, kurio tokios problemos nepaliestų visiškai,-Pripažink, nusipelniau šiandien nusitašyti iki žemės graibymo. Po velniais, velniškai užsišiksiu jei nesutikti palaikyti man kompanijos,-liūdną Frank'o veidą pagyvina šilta šypsenėlė ir akivaizdžiai neketindamas priimti nesutikimo, įspraudžia Oliviai tarp pirštų raktelį nuo savo mašiniuko.
Marcel Gerard
Marcel Gerard

I have drunken deep of joy and I will taste no other wine tonight.


Pranešimų skaičius : 361
Įstojau : 2012-09-27
Klanas : KΛƬΉΣЯIПΣ

Atgal į viršų Go down

PROKURATŪRA Empty Re: PROKURATŪRA

Rašyti by James Petrov Antr. 07 05, 2016 3:24 am

Pasakymas kad santykiai gali būti komplikuoti, yra labai klaidingas. Teisingiausia būtu pasakyti kad yra tik du kvailiai, kurie nesupranta kad yra reikalingi vienas kitam. Olivia buvo iš tų moterų, kurios labiau vadovavosi sveiku protu, nei kad jausmais, kurie galėtu atvesti ją į tokią jauseną, kuomet žodžiai netektu visiškai jokios prasmės, sektu tik ryžtingi veiksmais, kurie galiausiai atneštu arba pergalę, arba pralaimėjimą. Hm, tikriausiai ji ne veltui pasirinko savo profesiją, apeliuodama į tai, kad tai yra „šeimos tradicija“, kuomet iš tikro mėgo situaciją laikyti savo pačios švelniuose rankose. Su Frano viskas buvo šiek tiek kitaip, nebuvo nei rutinos bendravime, nei kokio nors kelių žingsnių į priekį žinojimo. Jis vertė ją jaustis nesaugiai, neužtikrintai. Ir tas jutimas buvo keistas, tačiau tuo pačiu metu malonus. Kartais skaudinantis, atsižvelgiant į tas didžiules bendravimo nebuvimo duobes, pastovų mirguliavimą geltonosios spaudos puslapiuose su visiškai kitokio tipo moterimis. Kartais be proto malonus, kuomet jo tipinis pasirodymas sukeldavo ir pyktį ir norą prie jo prisiglausti. Chamberlain tėvas buvo kategoriškas, kuomet laikėsi nuostatos kad šie du individai turėtu laikytis kaip galima toliau vienas nuo kito. Jis pagrįstai ir apskaičiuotai baiminosi dėl to kad jo dukra liks įskaudinta, o nuo to nukentės ne vien jos darbo kokybė, bet ir vidinis pasaulis. Jis nebuvo blogas žmogus, viso labo savo vienturtei linkėjo paties geriausio gyvenimo scenarijaus. Kad ji visuomet būtu aprūpinta, ne tiek pinigine prasme (dėl to nesijaudino, nes ji pati galėjo sau leisti daug ką, turint omeny tai kad ji nesibaimindama imdavosi brangių, tačiau tuo pačiu metu labai sudėtingų bylų), kiek dėmesiu, atsidavimu.
Olivia ne visuomet buvo viena, velniai griebtu, už lango ne tas amžius, kad laukti stebuklų. Po tipinio pasiekimo rimtesnę ribą su Frano, šiam dingus keliems mėnesiams, ir net nesiteikus atsiliepti telefonu, ji bandė pasirodyti abejinga jo atžvilgiu. Pagaliau sutiko nueiti į pasimatymą su bounty hunter‘iu, Rodger‘iu. Po vieno pasimatymo sekė kitas, tuomet dar keli ir galiausiai ji kartu su savo nauju draugu buvo užklupta restorane, savo pačios tėvu. Jis nebuvo taktiškas, todėl kaip mat nusprendė prisidėti prie vakarienės ir tokiu būdu susipažinti artimiau. Jie neblogai susidraugavo ir kažkuriuo metu atrodė, kad su mielu noru nueitu kartu į varžybas, prisipirkę alaus, o vėliau dar suloštu pokerio partiją tėvo namuose, prie to didžiulio valgomojo stalo. Viskas atrodė puiku, galimas daiktas kad Olivios tėvas net buvo apsvarstęs kaip juos du suvesti rimčiausiais saitais. Raudonplaukė visgi nebuvo taip pozityviai nusiteikusi, užteko pastebėti tai kad ji dažnai dirsčiojo į savo mobilaus telefono ekraną, norėdama įsitikinti tuo kad tarp praleistų skambučių, visų tų informatorių ir kolegų vardų, pasirodytu ir Holivudo numylėtinio. Tačiau to nebuvo, ir moteris pasiekė tą stadiją, kuomet sumetė savo daiktus su tėvui patikusiu asmeniu. Viskas buvo gerai, išskyrus tai kad ten vyko akivaizdus spardymas į vienus vartus. Prie pusryčių stalo, ant kurio standartiškai buvo padėti purus blyneliai su klevų sirupu, kavos puodeliu ir stikline šviežiai išspaustų citrusinių sulčių, mėtėsi laikraštis. Ant pirmo puslapio buvo aiški antraštė apie kažkokį kino filmo pristatymą, kuriame žinome Frano turėjo atlikti pagrindinį vaidmenį. Iš pradžių atmetė laikraštį šalin, nors vėliau ir pakeitė savo nuomonę, viską suskaitydama. Tą dieną į darbą vėlavo, ne todėl kad skaitalas buvo įdomus, greičiau todėl kad susirinko visus naujo draugo daiktus, bei nieko neaiškindama juos paliko prie savo buto durų. Vengė atsiliepti į skambučius ar susitikti. Elgėsi paikai, bet tik todėl kad širdis to asmens atžvilgiu visai nekirbėjo. O gyventi su tuo, kuriam nejauti jokios šilumos, o tik jautiesi saugiai, nėra gerai. Žinoma, ji įskaudino tokiu savo būdu ir vyruką ir tėvą, kuris akivaizdžiai buvo nusiteikęs rimčiau nei ji. Bet raudonplaukės tėvas suprato, nieko nesakė apie tai, bet tikrai suprato kame buvo „reikalas“. Dar po savaitės nusižiūrėtas aktorius visgi sugriovė savo pastatytą sieną ir susisiekė su Oli. Jie susitiko ir ji vėl ėmė „ne girdėti, o matyti spalvas“. Didžiausia bėda tame, kad moteris puikiai žinojo, kad jei ateis diena kai ji visgi nuspręs prasižioti, kad nori daugiau, nei būti „just friends“, tai bus viso išlaikyto bendravimo galas. Jis spruks. O ji liks tikrai labai stipriai įskaudinta.
– Ką gali žinoti, gal aš nesu tokia jau ir gera advokatė, kokia bandau dėtis, ir tau patekus į rimtą bėdą, su manimi gausi kelių mėnesių atostogas „Kanaruose“? – Šis pasisakymas nebuvo rimtas, ką patvirtino ir plati šypsena, kuri kaip mat nušvito šatenės veide, kuomet pagaliau dviejų asmenų veidai atsidūrė tame pačiame lygyje. Nepriklausomai nuo to, kad tokie susitikimai po labai didelių tarpų vertė jaustis keistai, džiugesio nuslėpti nelabai pavykdavo. Matomai Olivia buvo talentingesnė ant įtikinamai skambančių kalbų, nei kad ant aktorystės. Juk kitaip dabar akivaizdžiai pademonstruotu kažką panašaus į šaltumą, kuris automatiškai suveiktu kaip šaltas dušas po be galo karštos dienos. Frano nusistebėjimas tuo kad ji savo gyvenimo kelią pasirinko visiškai kitokį, nei kad jis, privertė ją suspausti savo putlias lūpas. Demonstratyviai pasukdama galvą taip, kad galėtu pamatyti savo kabineto langą, užtikrintai supurto galvą, kaip mat pridėdama ne įžeidžiu tonu skambantį komentarą, – Ar kada sakiau kad man yra visiškai svetimas dalykas parsiduoti už pinigus?
Žinoma tai buvo galima pritaikyti jos pačios profesijai, kuomet moteris ne vieną kartą buvo bandoma papirkti, tačiau atgal pareikšdavo tik kelis įstatymų punktus, apie neteisėtus veiksmus. O štai apie aktorius ir turėjo panašią nuomonę: jiems yra mokoma ne vien už geras veiksmo scenas, už bučinius, nuogo kūno demonstravimą, bei apsimestinius jausmus. Visą tai Oliviai atrodė paika ir pigu, todėl tvirtai manė kad negebėtu net pabučiuoti kito asmens, jei to nenorėtu, nepriklausomai kiek už tai būtu siūloma. Ji tiesiog buvo tokia, nepaperkama. Žvilgsnis vėl sugrįžo prie pašnekovo, kuomet vien iš jos veidelio buvo galima suprasti, kad su panašiu pasiūlymu būti „prastumtai“, ji tikrai nesutiktu. Bet argi net dabar buvo galima susilaikyti nuo bandymo patrauktį patrauklų vyrą per dantį? Ne. – Be to, nesu tikra kad tavo nervinė sistema ilgai tau leistu išlikti didžiausiu mano talentų gerbėju, kuomet imčiau šmėžuoti prieš tavo akis, kiekvieną kartą kuomet atsiverstum laikraštį ar įsijungtum televizoriaus ekraną. – Staiga, visiškai kitokį kampą įgavusi kalba kaip mat pakeitė atmosferą. Atrodė kad nepakitus oro sąlygoms tapo šiek tiek žvarbu, mat raudonplaukės veidas akimoju įgavo rimtą atspindį, o kūnu perbėgo ne kiek malonumo neteikiantys šiurpuliukai. Tai buvo pirmasis kartas, kuomet Olivia matė jį taip stipriai išmuštą iš vėžių. Juk Frank‘as visad priminė tą asmenį, kuris žino ką daro, žino ko nori ir tai pasiima. O dabar, tas suglumimas sukėlė nejaukumą. Viena ranka vien iš įpročio atsidūrė lygiagrečiai jo, kuomet pirštai palaikančiai susinėrė. Kita ranka liko padėta ant kaklo šono, taip kad nykštys nesunkiai pasiektu tą „trapią“ vietą prie pat smilkinio. Atrodė kad ji supranta ir tikrai užjaučia, bet ne dėl netekties, greičiau dėl to kad jis jautėsi sumautai. Nebuvo šališka, savaip stipriai mylėjo šį asmenį. Ir kuomet praskleistos lūpos pirmiausia pagavo oro, nuskambėjo ir tylus komentaras, – Tu negali prisiversti jausti pagarbą ar netekties skausmą to asmens atžvilgiu, vien todėl kad jis mirė. Frank‘ai, niekas tavęs nekaltins dėl to, kad jautiesi sutrikęs ir nežinai kaip būtu tinkama į tai reaguoti. Nėra kažkokio standartinio jausmo ar standartinių žodžių, kurių yra privaloma laikytis. – Nykščiu perbraukdama šiam per smilkinį, vos pastebimai išlenkė savus antakius, kas buvo nepriklausoma ir nenatūralu. – Bet tau nėra reikalo prieš mane apsimesti, jei jautiesi blogai, vadinasi galime tai padalinti per puse ir pasijausti blogai kartu. Jei nori ko nors kito, aš būsiu šalia. – Tokiu būdu parodydama savo atsidavimą ir supratimą, galiausiai patraukė rankas, su lyg akimirka, kuomet tarp jos pirštų atsidūrė rakteliai nuo naujo automobilio. Atsitraukė vos per žingsnį, tik tam kad suteiktu vyrui galimybę praeiti, užsiimant vietą iš kitos transporto priemonės pusės. Jos žvilgsnis buvo pakitęs. Ar aplamai galima jaustis gerai, kai matai kad tau rūpimas asmuo taip nesijaučia? Vienintelė sąlygą kurią buvo pasiruošusi išsakyti Olivia, atrodė suprantama. Bent jau jos manymu, tai buvo naudinga abiems. – Važiuosime pas mane. Tau šiąnakt taip pat bus į naudą išvengti paparacių, ir bent trumpam pabūti paprastu, visiškai niekuo ypatingu asmeniu. Tokia vieta ir yra mano namai. Pažadu, turimo „baro“ kolekcija nėra tokia jau ir prasta. – Kvailai nuskambėjęs „pašmaikštavimas“ buvo palydėtas menku šyptelėjimu, kuomet moteris nuo automobilio stogo pasigavo savo mėgstamą striukę, bei žvilgsniu palydėjo Frank‘ą. Prieš įlipdama į transporto priemonę ji trumpam stabtelėjo. Situacijai prieštaraujantis jausmas, kad namo sugrįžti norisi, buvo keistas. Ji retai kada skubėdavo į vizualiai jaukius, tačiau šaltus ir tuščius namus. Negalėjo sau leisti įsigyti net katės, nes žinojo kad paprasčiausiai neturės laiko jos pamaitinti. Vieni iš gyvenimo bando pasiimti viską, kad nesijausti vienišais. Kiti savo ruožtu susikuria šeimas, paragauja idilės, kuri kartais saldi, o kartais karti. Treti atsiduoda darbui, manydami kad tokia yra jų paskirtis. Olivia rinkosi darbą, ten kur viską gebėjo kontroliuoti, tuo pačiu metu negalvojant apie savo asmeninio gyvenimo problemas. Juk laikas bėgo taip greitai, o ji vis dar nebuvo atsisakiusi minties, kad per neapdairumą nusižiūrėjo asmenį, kuris savo ruožtu vargu ar kada sugebėtu atsisukti į jos pusę su tuo pačiu žvilgsiu ir noru, kaip kad ji. Ką gi, kartais taip  atsitinka. (:D)
James Petrov
James Petrov

I couldn`t miss your hundred and whatever birthday.


PROKURATŪRA Px71iEX
Pranešimų skaičius : 2024
Įstojau : 2012-09-27
Rūšis : Demon

Atgal į viršų Go down

PROKURATŪRA Empty Re: PROKURATŪRA

Rašyti by Marcel Gerard Antr. 07 05, 2016 9:23 am

Tokie vyrai kaip Frank'as greitai įvardinami kaip bijantys įsipareigoti. Ne, ne. Frano bijojo daug dalykų: skurdo, sunkios ligos, viso kūno paralyžiaus, nesėkmių, bet ne įsipareigoti. Jis iš esmės nematė tam prasmės. Kodėl? Net ir akivaizdžiai pasižymėdamas egocentriškumu bei narcizizmu, Frank'as žinojo kiekvieną savo minusą: savo nepastovumą, nesugebėjimą vertinti tų tikrųjų vertybių, polinkį į keisčiausias avantiūras, primadonos kompleksą, jis buvo šimtu procentu įsitikinęs, jog parodęs Oliviai tokį dėmesį, kokio ji yra neabejotinai verta, Frano finale viską siaubingai sušiks palikdamas net ne vieną, o dvi įskaudintas širdis. Vyras tikrai nejautė kažkokio liguisto poreikio smagintis su jaunutėmis mergiotėmis ir netgi įsivaizduotų save monogamiškuose santykiuose. Tiesiog tokia vizija tam atrodė visiškai neįmanoma jo nepastovioje kasdienybėje. Kaip sunku yra išlaikyti artimą ryšį, kai mėnesių mėnesiais gali filmuotis kitoje pasaulio pusėje? Žinoma tai nėra kertinė priežastis, kodėl Frank'as vengdavo Olivios. Jam pačiam baisiai atrodė faktas, kaip ši moteris jį traukia, kaip labai, beprecedentiškai jam rūpi. Tarp tuzino spalvingiausių patirčių su įvairiausiomis dailiosios lyties atstovėmis Chamberlain buvo tokia vienintelė. O blogiausia yra tai, jog Frank'as visiškai nemokėjo analizuoti savo paties jausmų, sutapatinti jų su kažkokia konkrečia išvada. Užklupti jį nepasiruošusį ir sukrėsti emociškai buvę ganėtinai lengva. Juk priešingu atveju sugebėtų suvokti, jog kad ir koks tas James'as Argent'as bebuvo, savaip jį mylėjo ir šiuo metu paprasčiausiai išgyvena netektį. Visgi net jei ir nesuprato savęs aiškiai žinojo viena - siaubingai norėjo dabar būti būtent su Olivia. Tuo pačiu ir nelabai objektyvios ar net brandžios mintys lindo į galvą keldamos klausimą kaip jaustųsi jeigu netektų būtent merginos ir nebūtinai su visam. Kas jei ji tiesiog pavargtų nuo šito jųdviejų nepastovaus žaidimo ir užtvertų visas prieigas prie jos Frank'ui prieiti? Vyras kuo puikiausiai žinojo ką turėtų daryti, kad taip niekuomet nenutiktų ir visgi reiktų perlipti per galybę idiotiškų principų ir galiausiai surasti kažkokį kompromisą su pačiu savimi, paklausti savęs: kodėl jei žinai ko nori, tu save taip stabdai? Ar verta? Frano aplamai labai sunkiai kovojo su savo silpnybėmis. Vyras niekuomet negalėjo pasižymėti turįs tvirtą valią ir daug mieliau rinkdavosi lengvesnį, nei sunkesnį kelią, net jeigu rezultatas ne visai atitikdavo lūkesčius. Sakykim vaikščiot į absoliučiai jokios ateities neturinčius pasimatymus su manekenėmis yra daug paprasčiau, nei taisyti santykius su Olivia tuo tarpu bandant keistis ir pačiam, tiesa? Gaila, tačiau jųdviejų ryšys niekuomet nebūtų stabilus, jeigu Frano neįsispirtų sau į subinę ir neiškratytų visų tų velnių.
Vyras žinojo apie pastarą Olivios romaną ir tai, jog jis merginai neišdegė. Nereik samdytis detektyvų, kad tiesiog žinotum su kuo į pasimatymus vaikšto ši išraiškingų formų kaštonplaukė. Jei Chamberlain sugalvojo sueiti į pasimatymą su kokiu tipeliu, tai greičiausiai į Frank'o mobilųjį pareis žinutė su nuotrauka iš tiesioginės įvykių vietos. Tiesiog turėjo aibes pažįstamų ir beveik visi jie žinojo, jog būtent ji yra tas Frank'o guily pleasure, apie kurį šiaip jau nekalba, tačiau labai akivaizdžiai reaguoja. Jis it apsėstas galėdavo gūglintis kiekvieną straipsnį, kuriame paminėtas merginos vardas. Užsimiršęs, jog yra ne vienas jis galėjo paskęsti prisiminimuose pirštu braukdamas po tuntus bendrų jųdviejų nuotraukų saugomų jo telefone. Didelė dauguma jų netgi vienu momentu buvo patekusi į internetą (jei Frano pamesdavo savo ryšio priemonę galėjai būti garantuotas, jog kone visas turinys bus patalpintas skaitmeninėje erdvėje) iš ko geltonoji spauda išpūtė didelį burbulą apie esą suvystytą širdžių ėdiką Frank'ą Frano, kurio širdis atiteko mieste gerai žinomai gražuolei advokatei. Tuomet ši informacija liko nuleista nerimtai, tačiau tokia antraštė su tiesa turėjo bendro daugiau, nei kas galėtų pagalvoti. Vyras piktdžiugiškai reaguodavo į absoliučiai visus nutrūkusius Olivios ryšius su stipriosios lyties atstovais. Ir visgi, kad ir kokie permainingi buvo jųdviejų asmeniniai gyvenimai bendrumas išliko vienas ir tas pats - kad ir kas benutiktų, jie vis vieną susitikdavo suėję į tą patį tašką vieno ar kito iniciatyva arba visiškai nespecialiai, tarsi suvestų likimas. Čia kaip tą kartą kai nenutuokdami, jog susitiks, susidūrė Havajuose, nes atostogų išėjo lygiai tuo pat metu pasirinkę lygiai tą patį žemės kampelį ir tą patį viešbutį. Mistika. Net ir norėdamas negalėtų išmesti Olivios iš galvos, kai pats gyvenimas atrodytų jam apie ją primena.
Jis akivaizdžiai mėgavosi Olivios inicijuotu artumu tarp jųdviejų kūnų, kurio savo ruožtu tikrai nemažino. Bet ir nedidino, nes pasaulis sukosi pakankamai, kad pasilenkęs bučiniui finale sudurtų lūpas su merginos ausimi, bet ne lūpomis. Visgi iš pažiūros tikrai neatrodė toks girtas, kokiu jautėsi. Frank'as tik šiek tiek svirduliavo ir žinoma dvokė tarsi išliurlinęs visą gamyklos salyklą. Bet tai viskas. Jis gebėjo vairuoti nepriveliant eismo įvykių, nekliedėjo. Netgi liežuvis nesipynė. Iš karto labai skeptiškai sureaguodamas į vaidybišką Chamberlain savo gebėjimų išsukti nenaudėlius nuo teisinių bausmių sumenkinimą, Frank'as suprunkščia nusišaipydamas.
- Aha. Kur gi ne. O mano svetainėje ant lentynos nestovi du "Oskarai",-bandymas sudaužyti į šipulius pašnekovės argumentą natūraliai išauga į netiesioginį pasipuikavimą savo paties laimėjimais,-Juk pati žinai, kad esi geriausia. Esu garantuotas, jog išsuksi ir to kario subinę,-neapdairiai prasitaria, jog net ir iš pažiūros jųdviejų santykiuose nuspaudęs pauzės mygtuką, Chamberlain jis domisi. Iš tiesų tai net nesuprato, kokią tiesą atskleidžia pastaruoju savo sakiniu. Frank'as tikrai nesitikėjo, jog mergina taip rimtai sureaguos į nerimtą jo repliką dėl esą nevykusio karjeros pasirinkimo. Vyro veidas neišdavė jokios nuomonės apie tai, ką galvoja apie rimtą Olivios požiūrį į save kaip absoliučią neprekę.
- Auč. Įžnybei,-visgi neatrodė įsižeidęs dėl to, jog pašnekovė netiesiogiai sugretino vyrą su prostitute. Iš dalies tai tikrai buvo tiesa, tik pardavinėjo savo talentą, o tame tarpe ir kūną, kuris tarsi įrankis tarnavo jo gebėjimams idealiai įsijausti į nebūtas emocijas bei situacijas,-Žinok man netgi labai patiktų reguliariai matyti tave televizoriaus ekrane. Ne pirmas ir ne paskutinis tą tau sakau, bet esi tikra gražuolė, tikra palaima kiekvieno vyro akiai,-ganėtinai paviršutiniškas komplimentiškas komentaras neatspindėjo tikrosios Frano pozicijos. Juk negalėjo pripažinti, jog norėtų matyti Olivią kiekvieną dieną ir dar galybę kartų jos eigoje.
Priartėjo tas nedėkingas metas, kuomet tiek Frank'o, tiek Olivios nusiteikimai tapo labiau žemiški ir melancholiški. Merginos akys puikiai išdavė įsijautimą į vyro problemą ir dėl to Frano negalėjo pasijausti geriau. Na, tarsi tikrai galėtų su ja pasidalinti savo rūpesčiais ir galų gale padaryti juos mažiau imponuojančiais. Savo ruožtu vyro akys atrodė dėkingos. Chamberlain prisilietimas prie jo veido palaimingai sušildo ir vyras lieka tiesiog priverstas sumerkti akis bei smarkiai kilstelėti krūtinę, talpinusią jaudulio kupiną atokvėpį. Jis žinojo, kad Olivia suveiks tarsi laimės hormonas. Ir neklydo. Netrukus vyras sugaudo abu šatenės delnus ir suspaudęs juos tarp saviškių, pritraukia sau prie lūpų pabučiuodamas smulkią bei švelnią merginos ranką.
- Dabar gailiuosi, jog niekuomet nepasakojau tau nei apie savo tėvą, nei seserį, nei tai, kokia sumauta buvo mūsų šeima,-kone sušnara ir vyro balsas suskambo ypatingai žemomis natomis,-Arba dariau tai visiškai sąmoningai, nes pradėtum suprasti kodėl tada, kai atrodytų susukam lizdelį ir į jį sutupiam aš pakeliu sparnus nuskrisdamas kažkur tolyn,-viena staigmena sekė kitą. Pirmais tai buvo nuoširdus liūdesio parodymas priešais merginą, o paskui, ta yra dabar, netikėtas prakalbimas apie jų santykius ir kodėl galimai jie nesiriša,-Esi nuostabi, žinok, jog visuomet taip galvojau. Net savo "Oskarus" iškeisčiau į tavo laimę, nejuokauju,-nervingai sukikena akivaizdžiai nesijausdamas jaukiai, kuomet taip atvirai skelbia savo jausmus. Tiesiog jautėsi Oliviai skolingas, tikrai. Už tą jos neįtikėtiną gerumą, nesavanaudiškumą ir galiausiai nesugebėjimą ant Frank'o pykti, nors priežasčių tam yra apsčiai. Vyro veidas pavojingai priartėja prie josios. Net jeigu ir jautė stiprią seksualinę įtampą, finale išreiškia šiltą ir nekaltą kontaktą pabučiuodamas Chamberlain į skruostą, nors visa esybe troško žinoma visai ne to. Tiesiog būtų keista prakalbus apie tai, jog mirė jo tėvas ir dėl to jaučiasi kažkaip ne kaip, kišti Oliviai liežuvį į burną. Be to, visiškai nenorėtų pasinaudoti ta silpnumo akimirka, kuomet merginai jo esti pagailę. Frank'as apgraibomis apčiuopia durelių rankeną tamsių akių nepatraukdamas nuo pašnekovės veido. Keli trūktelėjimai ir vairuotojo pusė lieka atvira Chamberlain sulipti. Dabar neatrodė nusiteikęs tuščiažodžiavimui, nors būdamas geros nuotaikos galėtų iškalba sužavėti absoliučiai bet ką. Net ir dėl to negalėjo neapkaltinti velionio. Jei anas nebūtų pasimyrojęs, būtų atkeliavęs pas merginą gerokai žavingesnis.
Marcel Gerard
Marcel Gerard

I have drunken deep of joy and I will taste no other wine tonight.


Pranešimų skaičius : 361
Įstojau : 2012-09-27
Klanas : KΛƬΉΣЯIПΣ

Atgal į viršų Go down

PROKURATŪRA Empty Re: PROKURATŪRA

Rašyti by James Petrov Tr. 07 06, 2016 11:53 am

Šiek tiek „patempti“ antakiai aiškiai paryškino dvi raukšleles, kurios pasirodė virš nosies pertvaros, tarytum ją vizualiai pailgindamos. Raudonplaukės kūnas buvo varžomas baltos spalvos šilkinių marškinių, bei vidutiniškai ilgo sijono iki kelių su atitinkamai gilia iškirpte iš nugaros pusės. Nepatogiai, tačiau dailiai ant kojos atrodantys aukštakulniai ir minimalus ant kaklo kabantis aukinis kryželis. Viskas simbolizavo subtilų seksualumą. Olivia visuomet žinojo esanti graži moteris, neturėjo kokių nors labai žymių kompleksų, kurie šiai neleistu jaustis pilnaverte moterimi. Jai paprasčiausiai pasisiekė, kuomet tapo aišku kad iš savo tėvų paveldėjo tik teigiamas genetiškai persiduodančias išvaizdos detales. Nereikėjo nei daug kosmetikos ar kokių nors masyvių ir „dėmesio trūkumas!“ rėkiančių papuošalų, kad ji sugebėtu atkreipti aplinkinių dėmesį į savo pusę. Išskirtinumas nuo kitų moterų buvo vienas ir paprastas kaip 2x2, ji nesistengė būti dėmesio centre, nesistengė būti pastebėta ar kaip nors kitaip bandė priminti apie savo egzistenciją. Buvo savimi, mat taip buvo patogiausia. Vėsus nakties vėjas švelniai „judino“ tiek jos dažytus plaukus, tiek tą laisvoką palaidinę. Skvarbus ir gilus žalių akių žvilgsnis atrodė buvo perpildytas galybės vizualios informacijos, nuo kurios spėjo pavargti. Tą suprasti galima nesunkiai, užtenka tik atkreipti dėmesį į tas menką kraujagyslių tinklą ant akių baltymo. Kažkuriuo metu vyro lūpomis ištartas savotiškas komplimentas, kuris buvo žinoma kad palygintas su jo paties pasiekimais mokant naudotis skirtingomis kaukėmis, priverčiant save pagal atitinkamą scenarijų virsti vis į kitą herojų, priverčia Chamberlain veide išsiplėsti nuoširdžiam šypsniui. Taip, Holivudo pažyba matyt buvo nepataisomas individas, tačiau tai jam tik dar labiau suteikė šarmo.
– Žinoma, jei man kas nors užkabintu po medalį už kiekvieną laimėtą bylą, kaip tau už kiekvieną labiausiai vykusį vaidmenį, po statulėlę. Tuomet galėtume surengti savotiškas varžytuves, kurių pabaigoje vienas laimėtu pavyzdžiui... – Šiek tiek primerkusi savo švelniai paryškintas akis, moteris kaip mat išpyškino pirmą į galvą šovusią mintį, – 6.2 l., „Chevrolet Camaro“, tą kuriuo „Transformeriuose“ buvo „Bumblebee“. – Žinoma kad pasiūlymas buvo laužtas iš piršto, tačiau jei tai būtu kažkas panašaus į tiesą, Olivia vargu ar kokiu nors būtu sugalvotu „sustumti“ ties lažybomis. Visiškai ne todėl, kad esa labai tikra savo pergale, o todėl kad pralaimėjimo metu, sugebėtu įpirkti panašų daiktą. Jos banko sąskaita visuomet buvo atitinkamai pilna, atsižvelgiant į tai kad moteris uždirbo gal ir ne milijoninius honorarus, kaip priešais esantis asmuo, tačiau tikrai ne standartinius vidutiniškuosius. Priklausomai nuo bylų, kuriomis apsiimdavo, ji buvo „apdovanojama“ ne menkomis sumomis, kurios šiai leido gyventi neskaičiuojant. Nors kitą vertus, visi jos uždirbami pinigai dažniausiai buvo investuojami į nekilnojamo turto biržą, arba dedami į atskirą sąskaitą, kuri buvo skirta ateities planams įgyvendinti, arba paprasčiausiai iššvaistoma malonioms atostogoms lankytinuose vietose. Kuomet planuotas savaitgalis, visiškai netikėtai buvo pratęstas visai savaitei. Tam įtakos davė netikėtas susitikimas su tą pačią vietą pasirinkusiu Frank‘u. Šiltas ir skaidrus ramiojo vandenyno vanduo, švelnus smėlis ir kiaurą parą pasakiškas oras. Olivios nuomone, tai yra vienintelis kampelis, kurį galima palyginti su rojumi žemėje. Tų salų grupę moteris dievino nuo pat pradžios iki pat pabaigos. Laimę teikė net kvaili gėlių žiedų karoliai, kuriuos užkabina ant lėktuvu nusileidžiančių turistų kaklų, kaip savotišką pasveikinimą atvykus. Vienas toks (žinoma jau išdžiovintas) yra laikomas josios namuose, krištolo vazoje, kaip priminimas apie gražiai praleistas akimirkas ir galima sakyti, kaip dekoro detalė. Tamsiaplaukio vyro pratęstas komentaras išdavė daugiau, nei jis ketino pasakyti, ir tai žinoma neliko nepastebėta. Jos žalsvų akių žvilgsnis įgavo klausiamą vaizdą, kuomet susidūrė su pašnekovo veidu. Nustebino tai kad byla, apie kurią nebuvo kalbama labai daug, nebent tik per kokį CNN kanalą, ar vėliausių kriminalų laidą, o tai menkai rišosi su Holivudo playboy‘aus pomėgiais. – Iš kur tu žinai? – Nemalonūs prisiminimai kaip kokia begalinė audra kaip mat įsiveržė, kuomet vizualiai labai traukianti moteris prisiminė paskutinę savo ypatingai painią ir sunkią bylą. Tą kartą ji bandė išlošti kaip galima daugiau laiko, bei įtikino teisėją kad jos klientas būtu paleistas už didelį užstatą. Nepraėjo ne kelios dienos, kuomet minėtasis asmuo buvo surastas nužudytas. Tai vos ne kainavo jos karjeros, ką kalbėti apie psichologinį stresą, kurio akivaizdžiai nebuvo pajėgi pakelti. Kai visą tai nutiko, Oliviai teko vykti į vietinį morgą, atpažinti žuvusio, mat šis neturėjo šeimos narių. Buvo vienas kaip pirštas, o tai reiškė kad tą procedūrą galėjo atlikti tik jo buvusi advokatė. Dievaži, moteris geram mėnesiui buvo izoliavusi save nuo visų ir visko. Savo namų duris atidarydavo tik už restoranų maistą pristatymą į namus atsakingiems asmenims. Tai nesunkiai buvo galima pavadinti „profesiniu lūžiu“. Ji juk atmesdavo visus skambučius, keliavusius į jos mobilų aparatą, nepriklausomai nuo to kas be skambintu. Neatidarė durų, kai jos buvo to reikalaujama, viso labo įsakmiai reikalavo kad paliktu ją vieną. Ir tik po laiko, kai pati pajuto kad visas jos gyvenimas keliauja šuniui po uodega, sugebėjo atsikelti ant kojų, pradėti viską nuo pradžių, nepriklausomai nuo to, kad spaudos atstovai ir toliau aiškiai bandė jai priminti apie patirtą nesėkmę. Bandė įtikinančiai apsimesti kad niekaip nesureikšmino to incidento, lyg nebyliai pasakydama „aš nesu Dievas, negaliu išgelbėti visų“. Greičiausiai todėl, kad būtent šie atsiminimai dabar užplūdo jos pasąmonę, žvelgdama į brangaus asmens akis, kurios tebebuvo dengiamos tų firminių akinių nuo saulės, nebe bandė sužinoti daugiau. O jei ir būtu bandžiusi, galimas daiktas kad pokalbis būtu nukrypęs abiems sunkia ir nemalonią atmosferą sukeliančia linkme, kas šiuo metu buvo visiškai bereikalingu dalyku.
Jei kas nors būtu mokęs Chamberlain kartas nuo karto pasilaikyti liežuvį už dantų, ji neatrodytu tokia, kokia yra dabar. Ir vargu ar iš savęs būtu išspaudusi kažką panašaus į panaudotą palyginimą. Viską ramino ir švelnino tik ta natūraliai veide pasirodžiusi šypsena. O valiūkiškas trūktelėjimas pečiais, te parodė kad ji neketina apsiimti panašia profesija, kaip ir nežada stengtis patikinti gyvenime daug pasiekusį vyrą, kad jos kelias teisingas. – Būtent, imdama vaidentis žydrosiose ekranuose vienokia ar kitokia prasme, priklausyčiau kiekvienam iškrypėliui, kuriam tik pasirodyčiau patraukli. Na žiniai gi, kaip viskas vyksta, ypatingai tuomet, kai pasirašai sutikimą nusimesti drabužius prieš kameras. Todėl ačiū, bet ne ačiū. – Tai nebuvo vien principas dėl neparsidavimo, tai buvo tas „moteriškas smegenų susisukimas“ nenorint versti rūpimą asmenį stebėti tai, ką kartais tenka jai. Pavyzdžiui kuomet kolegės pasikviečia į nerealų filmą, kuriame jai nežinant gali pasirodyti jis. Ak kokia nemaloni situacija, kai žiūri į ekraną, nori kad visa tai kas rodoma, vyktu su tavimi, bet tuo pačiu metu jautiesi baisiai ne jaukiai, gal net nemaloniai. Taip, tai galima pavadinti visiškai nepagrįstu pavyduliavimu, ar kažkuo panašiu į tą pusę. Jausdama kaip vyresnio už ją vyro rankos šiltai apgaubia jos delnus, kažkuriam laiko tarpui nuleido akis, tiesiog tam, kad galėtu labiau pajausti šį nekaltą, tačiau labai malonų fizinį kontaktą. Neskubėjo pasakyti ką nors atgal, o iš tikro jie vienas kitą pažinojo puikiai, kad galėtu paprasčiausiai taip ir likti stovėti apgaubti tylos ir tamsios nakties, kuris dangus buvo nusėtas žvaigždėmis, bei nepilno mėnulio. Tačiau šį kartą, moteris visgi nusprendė kad pasakyti bent kelis žodžius yra verta, –  Žinai ką aš manau? Verčiau pasakyti ar padaryti ką nors, kas neduoda ramybės, vėliau, nei niekada. Gal tuomet man bus lengviau suprasti ką dabar jauti iš tikro, dėl viso to kas nutiko. Frank‘ai, tu esi sėkmingas žmogus, man nebūtina to sakyti tau, kad priminti. Ką gali žinoti, gal teiginys „sumauta šeima“ visgi sužaidė tavo labui. – Jis pratęsė kalbą, ir tai aiškiai privertė raudonplaukę susičiaupti. Ji nežinojo apie jo gyvenimą tiek, kad galėtu suprasti kame yra reikalas. Ji net apie antgamtines būtybes žinojo lygiai tiek, kiek buvo rodoma siaubo filmuose, ar tuose serialuose kuriuos taipo dievina paauglės mergaitės. Neįsivaizdavo kokiame fantastikos pasaulyje egzistavo, ir kad jos nusižiūrėtas vyras buvo to pasaulio dalimi (bent iš protėvių pusės). – Supratusi kodėl tu kiekvieną kartą išskleidi sparnus ir pakyli į dangų, turėčiau bent jau rimtą priežastį apsvarstyti galimybę, kaip tau juos sulaužyti... – Šis komentaras buvo susakytas gana tyliai, pro išspausta šypsnį, ir to pasekoje buvo pratęstas, jau kiek niūria gaida, – ...aš nesu maža mergaitė, Frank‘ai, man nereikia priminti, kad nepamirščiau kad mums patogiausia ir protingiausia yra likti tiesiog labai gerais draugais. Nenoriu ankščiau ar vėliau likti įskaudinta, o dabar tai atrodo kad yra visiškai neišvengiama. – Jos žodžiuose buvo galima išgirsti apmaudą, ne todėl kad tikėjo tokiu scenarijumi, o dėl to kad pati baiminosi atsiduoti akimirkai, nes to paprasčiausiai norisi. Kas būtu toliau, jei šiems rimtai suartėjus, pabandžius būti kartu, jis rimtai padarytu tą patį, kaip visuomet? Olivia ne veidmainė, nesugebėtu apsimesti kad „viskas yra gerai“. Jis tai žinojo, ji tai žinojo ir tai tik dar labiau viską komplikavo ir dramatizavo. Kaip ir buvo minima ankščiau, jie te buvo du kvailiai, žinantis ko nori, bet nieko dėl to nedarantys. Aktoriaus inicijuotas priartėjimas akivaizdžiai šiek tiek išmuša moterį iš vėžių, tai matėsi iš to, kad ji kaip mat sujudėjo, nežymiai, bet sujudėjo. Gilus įkvėpimas buvo tylus, ir atrodė kad po visko kas buvo susakyta, ji iš tikro pamanė kad jis kėsinasi ne draugiškam pakštelėjimui į skruostą, o tam, kurį būtu galima pavadinti keistu, atsižvelgiant į situaciją. Raudonplaukės akių vokai nusileido, bei jam atsitraukus ji atsikvėpė per šiek tiek praskleistas lūpas. „Tau reikėtu atiduoti save, o ne statulėles, kad būčiau laiminga“, - šie žodžiai taip ir liko neištarti, kuomet žaliaakė galiausiai sulipo į transporto priemonę, užsiimdama vietą prie vairo. Sulaukusi transporto priemonės savininko, moteris sukišo elektroninį automobilio raktą į dėtuvę, tuomet nuspaudė „start“ mygtuką, ir nesunkiai išjudėjo iš visiškai tuščios stovėjimo aikštelės. Išvažiuojant į pagrindinį kelią buvo galima pastebėti pakrūmėse stovintį automobilį su išjungtomis šviesomis, bet aiškiai matomais dviem vyrais sėdinčiais iš priekio. Tokiu paros metu ir tokioje vietoje tai atrodė keista. Aplamai visa Chamberlain profesija buvo kur kas pavojingesnė jos pačios ir jos aplinkinių gyvybėms, nei ji pati tai galėjo įsivaizduoti, pasirinkdama dirbti tokį darbą.

TĘSINYS ČIA.
James Petrov
James Petrov

I couldn`t miss your hundred and whatever birthday.


PROKURATŪRA Px71iEX
Pranešimų skaičius : 2024
Įstojau : 2012-09-27
Rūšis : Demon

Atgal į viršų Go down

PROKURATŪRA Empty Re: PROKURATŪRA

Rašyti by Sponsored content


Sponsored content


Atgal į viršų Go down

Atgal į viršų

- Similar topics

 
Permissions in this forum:
Jūs negalite atsakinėti į pranešimus šiame forume