EŽERIUKAS:

Rodyti ankstesnę temą Rodyti sekančią temą Go down

EŽERIUKAS:

Rašyti by Horatius Ambrose on Pen. 09 28, 2012 11:44 am

Nedidelis ežeras pasiplaukiojimui valtimis ar pasivaikščiojimui pakrante.

_ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _

MY BELOVED CHILDREN... DADDY IS HOME! MISSED ME? OH WELL...

Horatius Ambrose


Nous protégeons ceux qui ne peuvent pas se protéger eux-mêmes.


Pranešimų skaičius : 665
Įstojau : 2012-09-27
Rūšis : Zmogus/vikanas (49/+2000)

Peržiūrėti vartotojo aprašymą

Atgal į viršų Go down

Re: EŽERIUKAS:

Rašyti by ATIDUODAMA #26 on Pen. 08 16, 2013 11:26 pm

Atvaziavusi iki šios vietos,net nežinodama kodėl prisiparkavusi išlipa iš mašinos,ir trenkusi automobilio dureles išlinda lauk. Prieidama prie ezeriuko,susideda ranka ties krutine apsižiuri,buvo labai tylu ir ramu ir užsigalvojusi žiuri į ežera,galvodama apie savo mintis.

ATIDUODAMA #26
manhetteno gyventoja

Pranešimų skaičius : 23
Įstojau : 2013-08-05

Peržiūrėti vartotojo aprašymą

Atgal į viršų Go down

Re: EŽERIUKAS:

Rašyti by ATIDUODAMA #12 on Sk. 08 18, 2013 3:09 am

Būdamas pakeitęs savo pavidalą į paprasto žmogaus, kaip tik pasirodo tuo metu, kai mergina išlipa iš automobilio. Kone nujausdamas tai kad ji nėra tipinis žmogus, paeina link jos tiek kad juos skirtu vos keli metrai. Ten sustodamas, perklausia: - Negi tau niekas nesakė kad tai privati valda? - Palenkęs galvą, bei tokiu būdu norėdamas įsitikinti tuo, kad ji girdi, pratęsia savo mintį: - Geriau važiuok ten, iš kur parvažiavusi, ledi.

ATIDUODAMA #12

Please tell me that we're gonna kill someone tonight.


Pranešimų skaičius : 93
Įstojau : 2012-09-27

Peržiūrėti vartotojo aprašymą

Atgal į viršų Go down

Re: EŽERIUKAS:

Rašyti by ATIDUODAMA #26 on Sk. 08 18, 2013 3:31 pm

Ant tiek budama uzsigalvojusi,kad ne is karto pastebi prie jo priartejusi žmogu,netiketai ir staigiai apsisukdama nuo jo balso,kiek primerkusi akiu vokus,ir bandydama isiklausyti į jo sakytus žodžius stovėdama,kaip stovi atsako:
Privati valda,nu kad galvoju nea,čia vieša vietele,kur galima pailseti ir pagalvoti.Kiek nusisypsojusi lupu kampučiais pratare:
Važiuoti nu ne,juolab dabar įdomu kas sitoj vietoj tokio paslaptingo,kad jūs siulote važioti man į miesta.Gal ,papasakotumete,nes labai įdomu ironiškai nusisipsodama palenkia galva į soną.

ATIDUODAMA #26
manhetteno gyventoja

Pranešimų skaičius : 23
Įstojau : 2013-08-05

Peržiūrėti vartotojo aprašymą

Atgal į viršų Go down

Re: EŽERIUKAS:

Rašyti by ATIDUODAMA #12 on Sk. 08 18, 2013 3:40 pm

- Privati valda. - Pabrėždamas savo nuomonę apie jo šeimai jau seniai priklausiantį draustinį, suraukia antakius, kuomet priešais stovinti moteris ima veidmainiauti. Kadangi net neketino leisti jai slampinėti po jo sūnėno žemes, pratęsia savo minį: - Įdomu ką apie tavo vizitą ir teigimą apie tai kad šios žemės priklauso ne mano šeimai pasakys miesto šerifas? - Iš džinsų kišenės ištraukdamas savo mobilų telefoną, demonstratyviai ima rinkti policijos numerį, tačiau pertrauktas jos kalbos apie paslaptingumą, suprunkščia:
- Kokį velnią čia tauški? Koks dar gali būti paslaptingumas čia?

ATIDUODAMA #12

Please tell me that we're gonna kill someone tonight.


Pranešimų skaičius : 93
Įstojau : 2012-09-27

Peržiūrėti vartotojo aprašymą

Atgal į viršų Go down

Re: EŽERIUKAS:

Rašyti by ATIDUODAMA #26 on Sk. 08 18, 2013 4:21 pm

Jausdamasi visiškai ramiai,apsisukdama priartėja prie jo vieno žingsnio arčiau,veidė išlaikydama sypsėna pasako gestikuliodama rankomis:
Na kvesk ta savo miesto serifa,ar ka ten dar gali netgi pati prezidenta iškvesti,ir ką atvažios tas tavo serifas,pasodyns mane pora parų į cypė,na gal dar išrasys bauda ir tiek.
Kiek nusijokusi,ir pasižiurejusi tesiai jam į akys pratarė toliau:
-O dėl paslaptingumo,tai joks paprastasis mirtingasis tai neissigastu ir neišbaltų, kaip lavonas,kai tiesiog vaiksiojo prie ezero,tai man netgi dar įdomiau darosi kas ir kokias palaptys slepia sie draustiniai.

ATIDUODAMA #26
manhetteno gyventoja

Pranešimų skaičius : 23
Įstojau : 2013-08-05

Peržiūrėti vartotojo aprašymą

Atgal į viršų Go down

Re: EŽERIUKAS:

Rašyti by ATIDUODAMA #12 on Pir. 08 19, 2013 3:30 am

Stebėdamasis merginos akivaizdžiu įkyrumu, dar nepajungdamas sakambinimo mygtuko, šiek tiek sujudina savo antakius: - Manau jis padarytu tau tai, ką man, jei įsibraučiau į tavo butą ir vaizduočiau kad čia yra vieša pasivaikščiojimams vieta, ir prie viso to dar aiškinčiau kad čia gyvena troliai, kuriuos pamatyti ir atvažiavau, nes tavo namų sienų tapetai, ypatingai paslaptingi. - Kuomet suprunkščia, vėl pakelia akis į judančią moterį. Kadangi jos kalba iš dalies jį suerzina, o iš kitos dalies iššaukia smalsumą, perklausia: - Čia mėnulio šviesa, nes aš toli gražu nesu išbalęs. Negi turėčiau pagal tave baimintis tavęs? - Išspaudęs pašaipią šypseną, susiaurina savo akių vokus: - Velniop, ko tau reikia? Nes jei dabar pat neatsakysi, aš rimtai iškviesiu farus, o toliau jau jiems aiškink kas ir kur yra išbalęs, paslaptingas ir kam koks žemės plotas priklauso. Sutarėm?

ATIDUODAMA #12

Please tell me that we're gonna kill someone tonight.


Pranešimų skaičius : 93
Įstojau : 2012-09-27

Peržiūrėti vartotojo aprašymą

Atgal į viršų Go down

Re: EŽERIUKAS:

Rašyti by ATIDUODAMA #26 on Pir. 08 19, 2013 3:28 pm

Sudeda abi rankas ties savo krutine,ir nusijokusi nusisuka zvigsni ir isiklausydama į jo žodžius pasako:
Troliai,atvyrai nusijuokusi iš jo ir kiek pasilenkusi iš juoko pasako:atsiprašau bet nieko juokingensio dar negirdėjau,o gal tu man dar papasakosiu ir apie vilkolakius,raganas ir kitas pasakiskas butybės,atvyrai ironizodama sako jinai jam.
O dėl isibrovimo į mano buta tai prasau,netgi kad veltui nelauzytum duru galiu duoti tau raktus,galvoju ten tau busu labai įdomu.
Atsiremusi į viena medi stebi juo zingsnius ir zestus:
Manes,nu ką tu aš prieš tave bejege
Pasako jinai nusisypsojusi lupu kampučiais,kiek pasiziuri ugningu fenikso zvigsniu akyse prabėgo tarsi ugnele.
Man reikia o viespate ko man reikia iš tokio kaip tu,reikia pagalvoti?Pašaipiai ir išdidžiai atsako ji

ATIDUODAMA #26
manhetteno gyventoja

Pranešimų skaičius : 23
Įstojau : 2013-08-05

Peržiūrėti vartotojo aprašymą

Atgal į viršų Go down

Re: EŽERIUKAS:

Rašyti by ATIDUODAMA #12 on Pir. 08 19, 2013 4:41 pm

Klausydamas merginos kalbos ir vis nesugebėdamas apsispręsti kas būtent su ja negerai, iškėlęs akis viršun, o tiksliau kuriam laikui įsistebėjęs į mėnulio apšviestą dangų, leidžia jo akims įgauti metalinį atspalvį. Ilgai neužlaikydamas savo žvilgsnio, atsidusdamas vėl pažvelgia į kalbančią moterį: - Vis negaliu suprasti kas būtent tau negerai? Ar tai dėmesio trūkumas, ar tai bandymas primesti pabėgusią iš baltų sienų pastato? - Šiek tiek iškeldamas savus antakius, teigiamai papurto galvą: - Aha, dar apie sparnuotas fėjas, kupidoną su sijonu ir kanimą. - Užvertęs akis, įsistebi į jos bandymą parodyti tai, kad ji nėra žmogus. Kadangi tai jau seniai buvo supratęs, mat vilko uoslė leidžia labai greitai atskirti antgamtinę būtybę nuo įprasto žmogaus, ne šiaip sau pažvelgia į savo rankinį laikrodį. - Klausiu paskutinį kartą, kas tu ir kokio velnio čia atsibeldei? Jei šį kartą neatsakysi, aš einu lauk, o tu bastykis čia kiek lenda.

ATIDUODAMA #12

Please tell me that we're gonna kill someone tonight.


Pranešimų skaičius : 93
Įstojau : 2012-09-27

Peržiūrėti vartotojo aprašymą

Atgal į viršų Go down

Re: EŽERIUKAS:

Rašyti by Qetsiyah Bennett on Pir. 11 25, 2013 7:27 am

Tuo metu kai pagaliau sugeba pasiekti ganėtinai uždarą vietovę, kur iš karto rasti ją būtu pernelyg sunku, ypatingai kad burtai, užmesti ant šios vietos neleidžia užklydusiems iš kart patekti į reikiamą įvykių sūkurį. Paliepusi kad asmuo, kuris kartu su ja atkeliavo, pririštu šviesiaplaukę prie medžio kamieno virvėmis, išmirkytomis verbenos viralu, patenkinta stebėjo visą įvykių eigą iš šalies. Kartas nuo karto pažvelgdama į ant rankų saldžiai snaudžiantį mažylį, galiausiai pradeda kalbėti: - Tu padarei beveik viską, mano drauge. Ir aš tau lieku dėkinga už atsidavimą. Tačiau kad ir ką būčiau sakiusi ankščiau, negaliu leisti tau taip paprastai išeiti. - Kilstelėjusi ranką, vos pastebimai sujudina riešą, tokiu būdu priversdama ją lydėjusio asmens kraujui pradėti virti jo kūne. Palikusi jį kankintis agoniškame skausme, pagaliau pasiekia Karoliną, priešais kurią paguldo visai neseniai gimusį berniuką. Pati tuo tarpu atsitraukusi, palaipsniui iš krepšio, kurį su savimi atsinešė ištraukia žvakes, bei kitus reikalingus ritualui dalykus. Išstatydama viską aplink save, ima kalbėti kažką, visiškai nesuprantama paprastiems kalba.

_ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _

Qetsiyah Bennett

I'm paranoid, crazy, and that's working out just fine.


Pranešimų skaičius : 64
Įstojau : 2013-10-20
Amžius : 27
Miestas : Los Andželas
Draugai : Nepasitiki niekuo
Rūšis : Ragana / Keliautoja
Darbo paskirtis : Žolininkė

Peržiūrėti vartotojo aprašymą http://www.youtube.com/watch?v=p7Bc4pjMPiA

Atgal į viršų Go down

Re: EŽERIUKAS:

Rašyti by Caroline Mikaelson on Pir. 11 25, 2013 7:48 am

{Kadangi siela buvo apleidusi jos kūną, ji nesugebėjo jausti nieko, kas buvo su ja daroma po to, kai atrodo ji užmerkė akis pasiduodama amžinam miegui. Tuomet, kai įvyksta nelauktas dalykas, visgi mergina atsimerkia. Matomai būdama pasimetusi, nežinodama kur randasi, kas vyksta, pradeda baikščiai žvalgytis aplinkui bei muistytis norėdama ištrūkti ir staiga pajutusi, kaip virvė, kuria ji yra pririšta prie medžio pradeda deginti jos odą, išleidusi skausmo pažymėtą aimaną, stipriai sukanda dantis. Kuomet žvilgsnis nukrypsta į prie jos kojų paguldytą mažylį, atrodo būtent tą trumpą akimirką ji pamiršta visas kančias. Tačiau pertraukta raganos nesuprantamų kalbų, pradėdama dar labiau muistytis, pasistengia atkreipti dėmesį į save} - Ką visa tai reiškia? Ką tu darai? Atrišk mane ir leisk mus eiti, Tessa!  

_ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _

Caroline Mikaelson

You know what I'll start with? Always and forever.


Pranešimų skaičius : 326
Įstojau : 2012-09-28
Amžius : 28
Miestas : Manhetenas
Meilė : Klaus Mikaelson
Draugai : Elena, Bonnie
Rūšis : Vampyrė (23/25)
Darbo paskirtis : Verslininkė

Peržiūrėti vartotojo aprašymą

Atgal į viršų Go down

Re: EŽERIUKAS:

Rašyti by Qetsiyah Bennett on Pir. 11 25, 2013 8:04 am

Kaip tik tuo metu, kai pagaliau pasireiškia tiesa (Vaistas niekuomet nebuvo suvartotas šios merginos. Dar tuomet, kai prieš galybę amžių Sailosas buvo paverstas "akmeniu", tikrasis vaistas buvo atimtas iš jo, bei užkeistas šiek tiek kitokiu skysčiu, kuris tik kuriam laikui užslopina vampyrizmo sukeltus privalumus. Neskaitant to, kad likimas buvo parašytas daug ankščiau nei, buvo nugyventas, mergina pastojo "pagal planą", o vaistas šiuo metu randasi vieno iš pagrindinių forumo veikėjų kišenėje. Klausimas, kieno? Ir kada jis bus rastas, bei ar bus suvartotas?) apie visus pastarųjų mėnesių įvykius, baigdama ritualinę kalbą, dar neatsisukdama, veide ištempia pakankamai plačią šypseną:
- Tikriausiai tavęs ne kiek nepamokė tai kad tavo vaiko mirties siekia galybė personų. Ir tavo žiniai, jis kol kas nesugeba apginti savęs. Nors, turiu pripažinti, stengiasi. O tu, esi pernelyg silpna, kad išsaugotum tokį gamtos stebuklą.
Prunkštelėdama, galiausiai palengva atsikelia ant kojų. Pasiekdama tą vietą, kur prieš tai paliko mažą vaikelį, pasiima jį ant rankų ir ima sparčiai trauktis link ežero. Kadangi iki jo nebuvo labai toli, eidama atbula, pagaliau įklampina savo kojas į šaltą vandenį. Stebėdama merginos reakciją į matomą vaizdą, pasistengia minimaliai paaiškinti:
- Patikėk manimi, taip bus tik geriau... - Pasidabinusi akivaizdžiai nesveikumu spinduliuojančia šypsena, pagaliau žengia į vandenį tiek, kad jis beveik siektu jos krūtinę. Kol kas laikydama vaiką virš vandens, sumerkia akis ir pakartoja dar kažkokius, sunkiai suvokiamos kalbos žodžius. Kuomet gana greitai atitraukia savo rankas nuo naujagimio, leidžia jam sukristi į vandenį, ir vis gimsti gilyn (juk lėliukas yra aprištas, negali dar bandyti kapanotis). Vis dar kartodama kažkokius ritualinius žodžius, tuo pačiu metu persipjauna sau delną, kad gausiai varvantis kraujas keliautu link tos pačios vietos, kur ir galima sakyti jau paskendo mažylis.

_ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _

Qetsiyah Bennett

I'm paranoid, crazy, and that's working out just fine.


Pranešimų skaičius : 64
Įstojau : 2013-10-20
Amžius : 27
Miestas : Los Andželas
Draugai : Nepasitiki niekuo
Rūšis : Ragana / Keliautoja
Darbo paskirtis : Žolininkė

Peržiūrėti vartotojo aprašymą http://www.youtube.com/watch?v=p7Bc4pjMPiA

Atgal į viršų Go down

Re: EŽERIUKAS:

Rašyti by Caroline Mikaelson on Pir. 11 25, 2013 8:22 am

{Matyt ne iš karto suvokdama, kad jos tapimas žmogumi buvo tik laikinas dalykas tikslui įgyvendinti ir dabar ji vėl tapo antgamtine būtybę, ir šį kartą labiau galvoja apie kūdikį, nei apie save. Matydama, kaip ragana artinasi vis arčiau ir pasiima kūdikį, nujausdama kažką negero, pradeda tik dar labiau draskytis, o taip prisidaro sau tik dar labiau žalos} - Ką tu darai? Tessa, prašau tavęs, nelies mano vaiko, nereikia. - {Jausdama didžiulį stresą, baimę, vos tik mergina pakartoją tą patį, ką pasakė Katerina suvarydama jai į pilvą peilį, persmelkta šalčio bangos pradeda vos ne rėkti} - Nieko jam nedaryk, prisiekiu, aš pati tave nudėsiu, jei jam ką nors padarysi blogo. Įsikalk mano žodžius, Tessa! - {Kadangi jos žodžiai nėra išklausomi, būdama priversta stebėti visą ritualą, pastoviai muistosi norėdama ištrūkti, deja, dabar būdama ypatingai silpna ir dėl to grauždamasi dar labiau, jaučia kaip skruostais nurieda nevilties ašaros. Kuomet akys užfiksuoja būtent tą vaizdą, kuomet jos naujagimis berniukas yra įmetamas į vandenį, atrodo kad būtent tą akimirką ji būtu nužudoma dar ir dar kartą. Pasiduodama isterijai, vis nenustoja muistytis, liedama savo skausmą ir vis dar bandydama ištrūkti, kad galėtų sustabdyti tai, kas dabar vyksta}

_ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _

Caroline Mikaelson

You know what I'll start with? Always and forever.


Pranešimų skaičius : 326
Įstojau : 2012-09-28
Amžius : 28
Miestas : Manhetenas
Meilė : Klaus Mikaelson
Draugai : Elena, Bonnie
Rūšis : Vampyrė (23/25)
Darbo paskirtis : Verslininkė

Peržiūrėti vartotojo aprašymą

Atgal į viršų Go down

Re: EŽERIUKAS:

Rašyti by Qetsiyah Bennett on Pir. 11 25, 2013 8:33 am

Kuomet iš vandens nustoja kilti oro burbuliukai, o tai tik parodo kad dar viena ritualo dalis pasibaigė, drąsiai peržengdama per kūdikio "lavoną", palaipsniui išlipa iš vandens. Kuomet ne už ilgo pasiekia krantą, įsmeigia savo akis į vis nerimstančią šviesiaplaukę. Nutaisydama pakankamai nesupratingą veido išraišką, paskuba pasisakyti.
- Atvirai kalbant aš nesuprantu tavęs, Karolina. Turėtum būti man labiau nei dėkinga, o ne mėtytis grasinimais, kurių, manau jau ir pati supratai kad nesugebėsi tesėti. - Omeny turėdama gyvą pavyzdį, kad net pastangų nesudėjo į tai, kad nugalėtu ilgiau nei penkis šimtus metų gyvenančią vampyrę, ką kalbėti apie kelis metus. Būdama kone tikra, kad mergina net norėdama nieko nesugebės jai padaryti, pajudėdama į tolį, rankos mostu atpalaiduoja ją laikiusias virves, kol pati galiausiai pradingsta tamsoje, tarytum jos niekuomet čia ir nebuvo.

_ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _

Qetsiyah Bennett

I'm paranoid, crazy, and that's working out just fine.


Pranešimų skaičius : 64
Įstojau : 2013-10-20
Amžius : 27
Miestas : Los Andželas
Draugai : Nepasitiki niekuo
Rūšis : Ragana / Keliautoja
Darbo paskirtis : Žolininkė

Peržiūrėti vartotojo aprašymą http://www.youtube.com/watch?v=p7Bc4pjMPiA

Atgal į viršų Go down

Re: EŽERIUKAS:

Rašyti by Caroline Mikaelson on Pir. 11 25, 2013 8:53 am

{Būdama per daug apimta emocinio skausmo, visiškai nebereaguoja nei į verbenos tirpale išmirkytas virves deginančias jos odą, nei į raganos žodžius. Vos tik ji pajaučia laisvę judėjimui, leisdama Bennett netrugdomai pasišalinti, kaip galima greičiau pasiekia vandens telkinį, įbrisdama į jį pradeda beviltiškai ieškoti kūdikio kūnelio, kuris turėtų būti kažkur ežero dugne. Deja, kuomet paieškos pasirodo esančios beviltiškos, pasiekusi sausumą, sugniumba ant kranto. Jausdamasi taip, lyg kažkas iš jos būtų išplėšęs dalį gyvenimo, nesugeba susitvardyti nuo srūvančių ašarų. Kadangi atrodo taip neseniai, dar prieš kelias minutes regėjo savo vaiko veiduką, girdėjo jį verkiantį, o dabar buvo priversta matyti kaip ragana nugramzdino jį į ežero dugną, vis mintyse atkartodama tą kraupų veiksmą, stipriai sumerkia akis, prisiekdama sau, kad visi kas yra atsakingi už šią netektį kentės. Būdama tiek fiziškai, tiek emociškai per daug silpna, kad kur nors eitų, lieka prie kranto, tiesiog pasiduodama besiliejančiam skausmui}

_ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _

Caroline Mikaelson

You know what I'll start with? Always and forever.


Pranešimų skaičius : 326
Įstojau : 2012-09-28
Amžius : 28
Miestas : Manhetenas
Meilė : Klaus Mikaelson
Draugai : Elena, Bonnie
Rūšis : Vampyrė (23/25)
Darbo paskirtis : Verslininkė

Peržiūrėti vartotojo aprašymą

Atgal į viršų Go down

Re: EŽERIUKAS:

Rašyti by Jackson Mikaelson on Pir. 11 25, 2013 12:21 pm

Praslinkus mažiausiai dešimčiai minučių po to, kai iš šios vietos pasitraukė vaiką "paskandinusi" ragana, vanduo ežere, tam tikroje vietoje ima burbuliuoti, tarytum iš vidaus kiltu begalinė karščio banga, baigianti užvirti tik vieną, konkretų ežero lopą. Visam veiksmui prasidėjus ypatingai greitai, taip pat greitai viskas aprimsta. Įsivyravus mirtinai tylai, kuomet atrodo kad net menkiausias žolės šažėjimas gali būti išgirstas, iš dugno, apytiksliai toje pačioje vietoje, kur buvo paskandintas naujagimis, ima kažkas kilti. Pakankamai greitai, laužant visus įmanomus gamtos dėsnius, išneria visiškai susiformavusi, vyrišką kūną įgavusį būtybė. Sunkiai keldamas kojas, viena po kitos, pasiekia daug maž tokį gilį, kuomet vanduo tedengia jo kelius (Kad nebūtu kokių nors nesusipratimų, jis nėra visiškai nuogas. Viską, ko pašalinėms akims matyti jau nebe galima, dengia tas pats rankšluostis, į kurį buvo įvyniotas naujagimis). Atlošęs galvą, bei įsmeigęs savo ryškiai žydros spalvos akis į viršų, pasistengia įkvėpti kaip galima gilesnį oro gūsį. Kadangi viskas šiuo metu atrodo nauja, neištirti, kuomet nuleidžia akis į kažkur esančią šviesių plaukų savininkę, neigiamai supurto galvą. Ir kuomet pasistengia žengti link jos pusės, prarasdamas pusiausvyrą, parklumpa, kone visu kūnu sukrisdamas atgal į atsižvelgiant į orus, nesveikai šaltą  vandenį.

_ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _

Jackson Mikaelson to his beloved one: I’ll tell you what I know about death, my dear little girl. Death dances silently in everyone’s shadow, and she doesn’t give a damn. So why give a damn about her?

Jackson Mikaelson

You think you're the only person who can stand up for her?


Pranešimų skaičius : 1334
Įstojau : 2013-08-05
Miestas : Los Andželas
Rūšis : Originalus hibridas

Peržiūrėti vartotojo aprašymą

Atgal į viršų Go down

Re: EŽERIUKAS:

Rašyti by Caroline Mikaelson on Tr. 11 27, 2013 1:54 am

{Per vieną dieną išgyvenusi bandymą atimti dar negimusio savo kūdikio gyvybę, gimdymą, savo pačios mirtį, prisikėlimą, ir galiausiai būdama priversta stebėti kaip yra nuskandinamas jos pirmasis naujagimis, kad ir kokia vidine stiprybe ji pasižymėdavo anksčiau, būtent dabar, kai jai buvo suduotas per daug stiprus smūgis būdama sužlugdyta, prieina prie išvados, kad nebejaučia skirtumo tarp gyvenimo ir mirties. Visą tą laiką net nepajudėdama iš vietos, nuleidusi galvą laikė užmerktas akis bei jautė kaip šaltas vėjas atsimuša į jos šviesią odą lyg tiesiog laukdama ryto ir pasirodančios saulės šviesos, kuri turėtų "nusinešti" jos amžiną gyvenimą, kurį anksčiau taip vertino (merginai vėl tapus žmogumi, ji nebenešiojo magiško žiedo leidžiančio jai rodytis dienos šviesoje). Kuomet jos klausą sutrikdo vandens virimo garsas, pakelia nuo ašarų blizgesį įgavusias akis, norėdama pasižiūrėti kas čia vyksta. Tačiau ne iš karto susigaudžiusi, nelauktai išvydusi iš vandens išnirusį nematytą vaikiną, vedama netikėtumo, stipriai atremia delnus į žemę. Negalėdama iš karto priversti save įtikėti, kad šis žmogus yra jos sūnus, juk ji ką tik matė jį kaip ką tik gimusį kūdikį, kurį paskandino ragana. Jausdama kaip ja apima baimė, nepasitikėjimas tuo labiau, kad nežinomas asmuo pradeda eiti link jos, pati pradeda atbulom slinkti atgal, taip atitolindama susidūrimą. Ir neskaitant to, kad ji parodė, kad bijo, bandydama tamsoje įžvelgti jo veido bruožus, akis, kuriose galėtų pamatyti kažką artimo, vos tik vaikinas suklumpa bei sukrenta į vandenį, tą akimirką matyt suveikus jos motiniškiems instinktams, kurie pasirodė esantys stipresni už baimę, paskubomis pakilusi nuo žemės prieina prie vaikino, bei padeda jam atsistoti. Vengdama staigių judesių, nes nežino kokios reakcijos gali sulaukti iš paties asmens, atsargiai suima jį už abiejų rankų bei neskubėdama, lėtais žingsniais išveda jį iš šalto vandens. Kuomet atsargiais judesiais, švelniai uždeda savas rankas jam ant pečių, aiškiau įsistebi į jo veidą. Nežinodama kas dabar būtų tinkamiausia pasakyti, ramiu tonu, pagaliau ryžtasi tarti} - Ar žinai kur randiesi, kas esi? - {Ranka nurodydama save, pratęsia} - Aš Karolina ir... - {Akivaizdžiai užsikirtusi, nes nežino kaip viską paaiškinti, tuo labiau įsivaizduodama kad ir pačiam vaikinui ne viskas yra suprantama, pasistengia, kad jos žodžiuose neatsispindėtų dvejonės} - Jei tik leisi, pažadu, padėsiu tau.

_ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _

Caroline Mikaelson

You know what I'll start with? Always and forever.


Pranešimų skaičius : 326
Įstojau : 2012-09-28
Amžius : 28
Miestas : Manhetenas
Meilė : Klaus Mikaelson
Draugai : Elena, Bonnie
Rūšis : Vampyrė (23/25)
Darbo paskirtis : Verslininkė

Peržiūrėti vartotojo aprašymą

Atgal į viršų Go down

Re: EŽERIUKAS:

Rašyti by Jackson Mikaelson on Št. 01 04, 2014 5:56 am

Dar tuo metu kai jis sukrito atgal į vandenį atrodo kad visa ta raumenų masė, kuria buvo "apdovanotas", ne kiek šiuo metu neteikė naudos. Klūpėdamas vandeny, jis išgąsčio kupinomis akimis stebėjo vandeny matomą savo paties atvaizdą. Ir nors atrodė kad jis viską suprato, kaip veikia organizmo sistemos, jis nežinojo nei ką turi daryti toliau, nei kaip reaguoti į aplinką. Juk jis dabar buvo pažeidžiamas kaip ką tik pabudęs į dešimtmečius trūkusios komos. Nežinojo nei kas yra, nei kas buvo ankščiau, nei kas turi būti toliau. Norėjosi rėkti, taip garsiai kad visas pasaulis išgirstu kaip jam dabar yra negerai. Tačiau, kai švelnios moteriškos rankos privertė jį pakilti iš vandens, pakeldamas galvą, savo šviesias akis nukreipė į jos veidą. Pražiodamas burną, ir lyg ir norėdamas kalbėti, neigiamai supurtė galvą. Kuomet veidas apniūro, jis vėl nuleido savo akis. Kartu su savimi tempdamas apklotą, kuriame ir buvo paskandintas, palaipsniui apriša jį sau aplink juosmenį, pridengdamas viską, ko nenori rodyti motinai. Pasiekęs drėgną žemę, vėl priklaupė ant kelių, nes valdyti kojas dabar yra neįtikėtinai sunku, nes realiai jis net nebuvo mokytas kaip reikia stovėti. Vėl pakeldamas akis į merginą, sunkiai, tačiau prabyla: - Kas? Kas čia vyksta? Kur? Kur aš esu ir kas tu? Kas aš? - Neskaitant to kad uždavė labai daug klausimų, būtent dabar būdamas pakankamai nekalbus, nes jaučiasi ypatingai nesaugiai, staiga įsistebi į savo rankų pirštus, tarytum prieš tai nieko panašaus nebūtu matęs. Dar kelias akimirkas nieko nesakydamas, vėl pakelia savo akis į Caroline, tuo pačiu metu nespecialiai leisdamas savo akims nusidažyti raudonai oranžine, šviečiančia, spalva.

_ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _

Jackson Mikaelson to his beloved one: I’ll tell you what I know about death, my dear little girl. Death dances silently in everyone’s shadow, and she doesn’t give a damn. So why give a damn about her?

Jackson Mikaelson

You think you're the only person who can stand up for her?


Pranešimų skaičius : 1334
Įstojau : 2013-08-05
Miestas : Los Andželas
Rūšis : Originalus hibridas

Peržiūrėti vartotojo aprašymą

Atgal į viršų Go down

Re: EŽERIUKAS:

Rašyti by Caroline Mikaelson on Pir. 01 13, 2014 3:25 am

{Vaikinui nesipriešinant būti išvedamam iš šalto vandens, pati priklaupia ant žemės priešais jį. Nors ir stengėsi, kad jos išorėje neatsispindėtų sutrikimas, bei pasimetimas, draskantis ją iš vidaus, veide išsaugojo kaip įmanoma ramesnę išraiška, nenorėdama dar labiau trigdyti priešais esamo vaikino, nes pati gali tik įsivaizduoti kaip turėtų jaustis jis atsižvelgiant į visą situaciją. Vis dar neįkyriu žvilgsniu stebėdama jo veidą, bruožus, kurie jai atrodo artimi, supratingai linkteli galva, kuomet Džeksonas savais klausimais atsako į  prieš tai užduotus jos pačios klausimus. Užtaikydama galimybę atsakyti, ramiu balsu taria, prieš tai ranka nurodydama jo pusę} - Džeksonas, toks yra tavo vardas, o aš Karolina. Esu... - {Dar prieš užsikirsdama, įvardina sūnų tuo vardu, kurį buvo nusprendusi jam suteikti tada, kai jis dar nebuvo išvydęs pasaulio. Kuomet jos žodžiai užstringa gerklėje, nes nežino kokios reakcijos gali sulaukti, tuo labiau kaip jam pasakyti, kad jis, vaikinas, atrodantis apytiksliai tokio pat amžiaus kaip ir ji yra jos sūnus, kaltai nuleidžia akis. Tačiau nenorėdama ilgai išlaikyti tylos pauzės, vėl žvilgsniu užkabina jauniausio Mikaelsono šeimos atstovo veidą pratęsdama} - Esu asmuo, kuriuo gali pasitikėti. Pažadu, pabandysiu tau paaiškinti viską ką turi, nori žinoti, bet pirmiausia, mums reikia iš čia dingti kol dar nepradėjo švisti ar nepasirodė kas nors, kas mums abiems linki blogo. - {Pakeldama akis į dangų, lyg norėdama įsitikinti, kad pirmieji saulės spinduliai dar nepasirodė ir jai neteks užsiliepsnojus mirti Džeksono akivaizdoje, apkabina save per liemenį. Vis dar jausdamasi be galo silpna, vėl grįžta ties vaizdu į vaikiną ir kaip tik tuo metu, atkreipusi dėmesį į pakitusią akių spalvą, instinktyviai atremdama viena ranką į šlapią žemę, suraukia antakius. Kadangi nėra labai stipriai apsišvietusi ties hibridų ypatumais, tačiau nei karto nemačiusi būtent tokio akių atspalvio hibrido, visgi suima save į rankas} - Aš pabandysiu susisiekti su vienu asmeniu, kuris mums padėtų. - {Omeny turėdama Džeksono tėvą, sukiša rankas į megztinio kišenę ir didžiulei savo laimei randa telefoną, kuris prie viso to net nebuvo sudaužytas ar kaip nors kitaip sugadintas. Aišku, kankindama dviprasmiškų minčių, nes nuo paskutinio, o ir lemtingo pokalbio su Klausu, ji daugiau jo nei matė, nei girdėjo jo balsą, visgi išmėgindama paskutinį savo šansą, o ir dėl to, kas įvyko šiandien sunkiai galėdama kuo nors pasitikėti, bei pasitikėti pati savimi, nežinodama daugiau nieko aplinkui, kas galėtų padėti, surenka vis dar širdy artimo vyro numerį ir kuomet tenka susidurti arba su juo pačiu arba su atsakiklyje įrašytu jo balsu, su jaučiama baime paprašo pasirodyti, minimaliai nupasakoja situacija. Kadangi nežino ko konkrečiai gali tikėtis, baigusi skambutį, vėl visą savo dėmesį gražina Džeksonui, neverstinai, tačiau paskatindama jį pajudėti į priekį kartu su ja} - Nagi, einam, čia nėra saugu. Visai netoli nuo šios vietos yra sandėlys priklausantis mano broliui, ten tikrai bus saugiau nei čia.

_ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _

Caroline Mikaelson

You know what I'll start with? Always and forever.


Pranešimų skaičius : 326
Įstojau : 2012-09-28
Amžius : 28
Miestas : Manhetenas
Meilė : Klaus Mikaelson
Draugai : Elena, Bonnie
Rūšis : Vampyrė (23/25)
Darbo paskirtis : Verslininkė

Peržiūrėti vartotojo aprašymą

Atgal į viršų Go down

Re: EŽERIUKAS:

Rašyti by Klaus Mikaelson on Sk. 02 02, 2014 1:33 pm

Šiek tiek "dingimo" istorijos: Nuo pat pradžios, nebūdamas tuo asmeniu, kuriam buvo skirtas laimingas gyvenimas, kurio, iš dalies trokšta kiekvienas gyvenantis tiek ilgai, kiek jis. Sužinoti tai, kad jis turi galimybę turėti ne vien tik šeimą, bet šeimą su mergina, kurios laukė visą savo egzistencijos laikotarpį, buvo tiesiog nepriimtina. Jis nebuvo to vertas, nes per savo gyvenime pridarė labai daug šunybių, kurios kai kuriems kainavo gyvybes, kitiems kėlė agoniškas kančias. Jis net neleido ne vienam savo šeimos narių atrasti savo laimę, nes negebėjo pakelti minties kad kažkas tai turės, o jis ne. Todėl jam reikėjo laiko pagalvoti apie tai, kaip turės pasikeisti jo gyvenimas, kai pasaulį išvys dar vienas asmuo, iš dalies toks kaip jis. Iš esmės, jis niekad neaugintu vaiko taip, kad jis būtu atribotas nuo bet kokių pavojų. Jį pastoviai suptu antgamtinės būtybės, o tai reikštu kad galu gale jis taptu paties Niklauso kopija. Tiksliau, palankiu niekad nesibaigiančio karo įrankiu. Ir kaip reikėtu viską pakeisti, kad jo paties gyvenimo istorija nepasikartotu? Merginai neteisingai suvokus jo žodžius, apie "pagalvojimą", jis išvyko. Naujasis Orleanas visuomet buvo jo namais, miestas, kuriame jautėsi karaliumi, ten, jis ir gavo galimybę susitikti su viena iš galingiausių raganų. Tikėdamasis jos pagalbos, jis sužinojo metodą, kuris galėtu padaryti tai, ko jis giliai viduje labiausiai troško, padaryti dar negimusį vaiką - paprastu žmogumi. Juk elementaru, kad geriausiu atveju vaikas būtu gimęs su vilkolakio prakeiksmu, visai kaip ir jis prieš daugiau nei tūkstantį metų. Gavęs žiaurius nurodymus apie mėnulio prakeiksmo panaikinimo galimybę, jis ryžosi tam kruvinam keliui, kuris laukė. Mėnulio akmuo, kuris tebebuvo Katerinos rankose, vampyro, vilkolakio ir dvynės mirtys, skambėjo pakenčiamai. Tai nebuvo sunkus ar neįgyvendinamas ritualas, svarbiausia buvo atlikti viską kaip galima kruopščiau ir pačiu tinkamiausiu metu. Jis buvo tam pasiruošęs, pasiruošęs net tam, kas iš dalies galėtu sugadinti jo gyvenimą. Visgi, viskas buvo dėl svarbaus tikslo. Pakeliui namo, jis sulaukė žinutės nuo Karolinos, ko tikriausiai tikėjosi mažiausiai, nes moteris vis dar laikė pykti jam. Surizikuodamas, kaip visuomet viską mesdamas dėl jos, kažkaip išsiaiškina tai, kur reikėtu nusigauti ir kaip mat ten nusigauna. Palikęs savo automobilį visai netoli, iš kart žengia savo pirmuosius žingsnius link šviesiaplaukės ir... Jo veidas staiga paniuro, akivaizdu kad jis suprato matomus vaizdus visai ne taip kaip reikėtu. Vis dar nepatenkintą savo žvilgsnį nukreipęs į Karolinas pusę, pagaliau prabyla: - Rimtai? Pasikvietei mane čia, kad pamatyčiau šį? - Mostelėdamas ranka, rodomuoju gestu nurodo pusnuogį vaikiną, ir būtent dėl to kad nejautė jam kažkokio mistinio ryšio, tik labiau susiraukia, kas eilinį kartą iššaukia jo akių spalvos pokyčius, reiškiančius tik vieną. Jis buvo pasiruošęs pulti savo paties atžalą.

_ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _
   
I haven't cared about anyone for c e n t u r i e s. Why on earth do you?

Klaus Mikaelson

I haven't cared about anyone for centuries. Why on earth do you?


Pranešimų skaičius : 895
Įstojau : 2013-03-14
Miestas : Los Andželas
Meilė : Caroline Mikaelson
Draugai : Marcellus Gerard
Rūšis : Originalusis (1000+)
Darbo paskirtis : Menininkas

Peržiūrėti vartotojo aprašymą

Atgal į viršų Go down

Re: EŽERIUKAS:

Rašyti by Caroline Mikaelson on Pir. 02 03, 2014 8:59 am

{Tiek fiziškai, tiek emociškai būdama labai išsekusi, iš paskutinių jėgų stengėsi vizualiai išlaikyti priešingą jos savijautai vaizdą. Tikėdamasi greičiau sulaukti norimo vyro pasirodymo, mintimis dar spėja grįžti į paskutinę dieną kuomet jį matė, kuomet teko susidurti su jo reakcija į naujieną apie jos nėštumą. Kadangi tai nebuvo pati laimingiausia diena gyvenime, neigiamai supurto galvą. Tačiau kaip tik tą akimirką suveikus jos instinktams, pajausdama, kad čia yra dar kažkas, iš karto atsisuka į pasirodžiusio vyro vaizdą. Akivaizdu, kad norėdama, kažką pasakyti, tačiau pertraukta ne tik jo žodžių, bet ir akivaizdžiai parodytų būsimų veiksmų, atsistoja taip, kad skirtų abu vyrus. Būdama veidu atsisukusi į Klausą, nelaukdama, kol jis sugalvos pulti savo paties sūnų, taria} - Kaip tau apskritai šovė mintis, kad galėčiau taip su tavimi pasielgti? - {Visgi įsivaizduodama kaip visa situacija gali atrodyti iš šalies, trumpam atsisukdama į Džeksoną, greitai vėl grįžta ties vaizdu į Klausą} - Jis nėra tas, ką tu galvoji. Klausai... - {Nežinodama, kaip viską paaiškinti, nes pati yra labai pasimetusi, pasistengia kalbėti iš naujo} - Šiandien buvo bandyta atimti tuo metu dar negimusio mūsų berniuko gyvybę. Mane užpuolė, susmeigė į pilvą durklą. - {Kilstelėdama akis į vyro veidą ir taip norėdama įsitikinti, kad jos yra klausomasi, sunkiai, nes atpasakoti įvykius, kuomet jos akivaizdoje buvo planuota atsikratyti naujagimiu nėra lengva, pratęsia} - Tuo metu pasirodė ta pati ragana, apie kurią tau pasakojau anksčiau. Ji padėjo berniukui sveikam išvysti pasaulį, tačiau pasirodo, kad jos ketinimai buvo ne tokie ir dori. Kuomet atsipeikėjau, ji laikė mūsų vaiką virš vandens, kalbėjo kažkokius užkeikimus ir... - {Kuomet galvoje iššoka būtent tas vaizdas, kai neseniai gimęs vaikutis be jokių dvejonių yra nugramzdinamas į ežero dugną, nuleisdama akis, nes jaučia kaip patys žodžiai ją smaugia, užbaigia} - Ji įmėtė vaiką į ežerą. Aš negalėjau nieko padaryti, negalėjau jo išgelbėti, buvau pririšta ir priversta visa tai stebėti. Ir tik tada kai ji pasišalino, po kurio laiko, ežero vanduo pradėjo virti, ir būtent toje vietoje, kur buvo nuskandintas mūsų sūnus išniro jis. - {Pakeldama žvilgsnį ir šį kartą įsistebėdama konkrečiai į širdžiai vis dar be galo artimo vyro akis, ranka nurodo Džeksoną, tačiau neleisdama neseniai pasirodžiusiam asmeniui jos pertraukti, pasistengia pilnai išdėstyti savo mintis} - Kuomet dar buvau nėščia, ragana padarė taip, kad sveikas naujagimis susiformuotu kur kas greičiau, nei tai yra įmanoma, dabar ji nuskandindama kūdikį padarė taip, kad jis atgimtų jau subrendusiu vaikinu. Ji minėjo, kad turi jam planų... - {Stipriau sumerkdama akis, abejomis rankomis perbraukia sau per veidą, lyg tuo metu norėdama sutvardyti visas tas emocijas, kurios dabar ją yra apėmusios. Kuomet patraukia rankas sau nuo veido, taria} - Klausai, jis nieko nenutuokia kas vyksta, kas jis toks yra. Tu, esi vienintelis kuris gali jam padėti ir vienintelis, kuriuo aš dar pasitikiu. Todėl prašau, patikėk manim ir neatsuk mums nugaros.

_ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _

Caroline Mikaelson

You know what I'll start with? Always and forever.


Pranešimų skaičius : 326
Įstojau : 2012-09-28
Amžius : 28
Miestas : Manhetenas
Meilė : Klaus Mikaelson
Draugai : Elena, Bonnie
Rūšis : Vampyrė (23/25)
Darbo paskirtis : Verslininkė

Peržiūrėti vartotojo aprašymą

Atgal į viršų Go down

Re: EŽERIUKAS:

Rašyti by Jackson Mikaelson on Št. 02 22, 2014 3:17 am

Tikriausiai dėl to, kad šiuo metu yra per daug sutrikęs, per daug psichologiškai paveiktas, nesugeba tinkamai reaguoti į visą tai, kas jam buvo bandoma paaiškinti. Girdėdamas žodžius, tačiau kategoriškai atsisakydamas juo priimti, pasinaudoja proga, kuomet šviesiaplaukė pasitraukia prie pasirodžiusio vyro, nuo kurio kone dvelkė neaprėpiama jėga. Susmeigdamas į šlapią, labiau purvą primenančią žemę. Girdėdamas savo gyvenimo istoriją, kurią mergina stengėsi greitai perteikti pasirodžiusiam asmeniui, ne vien kad nenoriai tai priima, bet visiškai neparodo jokio supratimo. Jis suprato tai, kad jis nėra paprastas asmuo, tačiau ar pats to norėjo? Kuomet jo paties netikėtumui pailgėja nagai, kurie ima priminti nebe žmogišką, o gyvūno, vilko nagus, stipriai suspaudžia žandikaulius. Neigiamai purtydamas galvą, net pats nesugeba pastebėti kaip greitai, kaip neskausmingai pakeičia savo formą. Kūnas, kuris prieš tai priminė vyro, pasikeičia į stambaus vilko siluetą. Akys kurios prieš tai buvo ryškiai oranžinės spalvos, įgauna labiau raudoną atspalvį. Bet kokios žmogiškos mintys pradingta, ir pasidaro lengviau. Jis ne pats nepastebėdamas iššiepia žvėries nasrus, atrodo pasiruošdamas pulti. Tačiau, kaip tik tuo metu pagaudamas save stebint į biologinį tėvą, nusuka žvilgsnį į moterį, kuri buvo netoliese. Tačiau, neatvirsdamas atgal, dėl tik jam pačiam suprantamų priežasčių, pasileidžia lauk iš šios vietos, į miško tankmę, tarytum padėdamas sau tokiu būdu pasprukti nuo problemų, kurios jam visiškai nebuvo aktualios.

_ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _

Jackson Mikaelson to his beloved one: I’ll tell you what I know about death, my dear little girl. Death dances silently in everyone’s shadow, and she doesn’t give a damn. So why give a damn about her?

Jackson Mikaelson

You think you're the only person who can stand up for her?


Pranešimų skaičius : 1334
Įstojau : 2013-08-05
Miestas : Los Andželas
Rūšis : Originalus hibridas

Peržiūrėti vartotojo aprašymą

Atgal į viršų Go down

Re: EŽERIUKAS:

Rašyti by Sponsored content Today at 7:13 am


Sponsored content


Atgal į viršų Go down

Rodyti ankstesnę temą Rodyti sekančią temą Atgal į viršų


 
Permissions in this forum:
Jūs negalite atsakinėti į pranešimus šiame forume