UŽMIESČIO KELIAI:

by **Gabriel Gotham** Pen. 09 28, 2012 11:43 am

Užmiesčio keliai.

by **Andrea Argent** Tr. 07 31, 2013 6:13 am

{Jau pakankamai tamsiu paros metu, kaip tik važiuodama šiuo, prastai apšviestu keliu, bei ignoruodama kelio ženklus kurie įspėja apie leistiną greitį, leido sau bent tokiu būdu "pabėgti" nuo ją graužiančių minčių. Kadangi greitis buvo viršijamas, deramai nebe suvaldydama automobilio, nespecialiai išsuka iš kelio ir to pasekoje, vos neįsirėžia į kokį medį. Visgi spėjusi pačią tinkamiausią akimirką sustabdyti transporto priemonę, instinktyviai stipriai rankomis įsikibusi į vairą, palaipsniui pakelia akis, į priekinį stiklą taip norėdama pamatyti ko ką tik per plauką išvengė. Kuomet akys "automatiškai" užsimerkia, su jaučiamu palengvėjimu atsikvėpdama išlipa iš transporto priemonės, papildomai dar vedama susierzinimo patrankydama priekines dureles. Nežinodama ko reikia dabar griebtis, galiausiai pritupia ant šaligatvio taip suteikdama sau bent kokią minutę, kad galėtų nusiraminti}

by **James Petrov** Tr. 07 31, 2013 6:56 am

{Kaip tik ta akimirka kuomet mergina prisėda ant šaligatvio, pasigirsta kaip per cementinį kelią ima barbėti aukštakulnių kulniukai. Pirmiausia prieš merginos akis pasirodo grakščios moteriškos kojos, ant kurių uždėti pavydėtinai gražūs aukštakulniai, kurią visą laiką ir leido tą garsą. Šiuo metu būdama nesveikai ištroškusi kraujo, ir sugebėjusi rasti būtent tai ko jai ir reikėjo, asmens, kuris prisidėjo savo abejingumu prie jos mirties, veide išspaudžia savimi patenkintą šypseną, kuomet perklausia} - Atsimeni mane? - {Palenkusi galvą, įsistebi į merginos veidą}

by **Andrea Argent** Tr. 07 31, 2013 8:00 am

{Kadangi tokiu paros metu čia nieko nebūna, nelauktai išgirdusi aukštakulnių skleidžiamus žingsnius, iš karto įsitempia, lyg nujausdama kažką negero. Kuomet pirmiausiai prieš jos akis pasirodo tik merginos kojos, pakelia žvilgsnį į jos veidą, o po ištarto klausimo akimirksniu suraukia antakius, taip nevalyvai išreikšdama sutrikimą supratusi su kuo susidūrė. Jausdamasi nemaloniai būdama šalia žmogaus, kurio mirties liudininkė jai teko būti, vengdama jos žvilgsnio, atsistoja. Stengdamasi išlaikyti atstumą, per kokį žingsnį atsitraukia nuo jos, mat įvertina faktą, kad aplinkui daugiau nieko nėra, o prieš naujai užgimusią vampyrę ji neturi net menkiausio šanso pasipriešinti} - Nemanau, kad turime apie ką kalbėti, Elena, todėl geriau eik iš kur ir parėjai.

by **James Petrov** Tr. 07 31, 2013 8:05 am

{Jausdama merginos skleidžiamą baimės jausmą, savo veide ištempia pakankamai plačią šypseną. Šiai atsitraukus, trumpam nuleidžia galvą, įsistebėdama į batelius, kurie jai nesveikai patinka. Kuomet išgirsta jos pasakymą, akivaizdžiai būdama kitos nuomonės, labai greitai nusigavusi iki jos, stipriai suima merginą už prasegto švarkelio, ir skaudžiai nubloškia ant jos pačios automobilio kapoto. Kuomet vėl atsisuka į jos pusę, prataria} - O man atrodo visiškai priešingai Faye. Mes turime, mažiausiai vieną nebaigtą kalbą. - {Puse lūpų šypteli} - Tačiau šį kartą, jei labai nori, gali nekalbėti vėl. Nebent, įgavai tokią dovaną? - {tai susakiusi, vėl pajuda link merginos}

by **Andrea Argent** Tr. 07 31, 2013 8:47 am

{Nespėdama sureaguoti kaip mergina prisiartina prie jos, tad vos tik po susidūrimo su automobilio kapotu, stipriai sumerkia akis, taip suvaldydama emocijas, kurias sukelia patirtas sutrenkimo skausmas. "Nuslysdama" nuo kapoto, viena ranka uždeda ant skaudančios vietos, taip suspausdama sutrenkimą. Visgi neleisdama sau voliotis ant žemės, stodamasi akis nukreipia į Elenos veidą, stengdamasi, kad baimė per daug joje neatsispindėtų, pasisako} - Nejaugi? Nebent labai nori pakalbėti apie tai, kad nepadariau nieko, kuomet tau nusuko sprandą. - {Kuomet pavyksta atsistoti, nenuleisdama akių nuo vampyrės esančios priešais, lyg norėtų išskaityti tolimesnius jos veiksmus, jai besiartinant, žinodama, kad po ranka neturi nieko, kuo galėtų apsiginti, pradeda atbulom žingsniuoti link miško pusės, vis dar bandydama išsaugoti atstumą} - Ko tu sieki? Manai, jei dabar man ką nors padarysi pasijusi geriau? Juk taip tik patvirtinsi, kad tavo skriaudėjai pasiekė savo atimdami iš tavęs žmogiškumą ir paversdami žudike.

by **James Petrov** Tr. 07 31, 2013 9:16 am

{Leisdama merginai išsikalbėti apie tai kas šiuo metu jai yra aktualu, palaipsniui nusiima savo odinį švarkelį, kuris šiuo metu jai šiek tiek varžo judesius. Stebėdama merginos veidą, "misdama" jos baimės jausmu, pameta švarkelį sau po kojomis, ir pakankamai ramiai prieina prie jos, vis toliau tęsdama tai, ką nori pasakyti pati} - Iš dalies, taip. Man įdomu, ant kiek žmogus turi būti supuvęs, kad matant kaip jo akyse yra nužudoma asmenybė, gyventi lyg niekur nieko. Nepasakysi savo paslaptį, Faye? - {Kuomet ši pabrėžia tai kuo ji yra tapusi, išspausdama šypseną, pasigauna ją už rankos, ir su dideliu pasimėgavimu, akimirksniu sulaužo jai pirštų falangus. Tačiau nepaleisdama jos rankos, pratęsia} - O gal būtent to aš ir noriu? Iš pradžių atsikratyti tavimi, o paskui rasti Katherine. Bei nusiųsti ją ten pat kur po akimirkos būsi tu. - {Spausdama jai ką tik sulaužytus pirštus, pasistengia sukelti dar daugiau skausmo}

by **Andrea Argent** Tr. 07 31, 2013 9:48 am

{Vis dar prilaikydama sutrenkimą, kurio skausmas dabar ją pakankamai blaško, stengiasi neatitraukti akių nuo merginos. Įdėmiai stebėdama visus, kad ir pačius paprasčiausius veiksmus, neigiamai supurčiusi galvą ir neskaitant fakto, kad dabar jos vietoje būtų geriausia patylėti, taria}
- O ko tu tikėjaisi, Elena? Kad pulsiu graudžiai verkti ir gailėtis, kad tokia nuostabi asmenybė, ką tik pasitraukė iš gyvenimo? O paskui dar kokius metus turėčiau tavęs gėdėti? - {Nesugebėdama pasipriešinti, kuomet yra sugaunama jos ranką, tiesiog pajaučia tą be galo aštrų skausmą, kuomet yra laužomi jos pirštai, stipriai sukanda dantis, kad nepradėtų šaukti. Visgi bandydama jai pasipriešinti, kita ranka sukimba į jos, lyg taip norėtų ją nuo savęs atitraukti, ir kuomet skausmo perkreiptą veidą pasuka į Gilbert akis, pro sukąstus dantis, iškošia} - Tuomet taip ir padaryk, nužudyk mane ir parodyk kokia nieko verta būtybė dabar esi, Elena. Nagi, nedvejok, padaryk tai!

by **James Petrov** Tr. 07 31, 2013 9:57 am

- Paprasčiausiai parodyti ne susižavėjimą. - {Akivaizdu kad jau buvo susitikusi su kažkuo, kas matė visą situaciją iš šalies, nes žino per daug jos smulkmenų, išklauso merginos kalbos iki galo. Ir tuomet kai ji prasitaria reikalaudama mirties, veide išlaužusi šypseną, prataria} - Su mielu noru. - {Tai sakydama, leidžia savo veidui pasikeisti. Kuomet jos paakiai prisipildo atrodo juodos spalvos kraujagyslių, o pačioa akys patampa ryškiai raudonos spalvos, sukimba merginai į kaklą. Jausdama kaip šiltas kraujas maloniai pripildo jos pačios kūną, o tai suteikia tik dar daugiau jėgos, nesugebėdama laiku sustoti, įsikimba į merginą dar stipriau, išgerdama maždaug tiek, kad jai lieka vos kelios sekundės gyvenimo. Tuomet pajutusi mirties skonį, iš kart atsitraukia nuo jos, leisdama jai sukristi ant šalto asfalto. Pakėlusi ranką, perbraukia sau per lupas, smakrą, kuris gausiai išteptas krauju}

by **Andrea Argent** Tr. 07 31, 2013 10:21 am

{Nebespėjusi nei ką nors atsakyti, nei ką nors padaryti, vos tik pajaučia dantis suleistus į jos kaklą, dar pasimuisto bergždžiai bandydama pakovoti už savo gyvybę, tačiau akivaizdu, kad neturėdama tiek jėgų, kurios labai greitai ją visiškai apleidžia, baigdama priešintis, palaipsniui nuleidžia rankas bei pasiduoda jos laukiančiai mirčiai. Kuomet jos bejėgis kūnas yra numetamas ant gatvės išklotos šaltu asfaltu, jau gyvybę nebespinduliuojančias akis, kaip tyčia, pasuka taip, kad prieš mirtį matytų savo žudikės atvaizdą, ir nespėdama jų užmerkti išleidžia paskutinį atodūsį, patvirtinantį, kad siela ką tik apleidos merginos kūną}

by **James Petrov** Tr. 07 31, 2013 10:29 am

{Neskaitant to kad šiuo metu ją buvo užvaldęs didžiulis pykčio jausmas, kuris būnant ne žmogumi šoktelėjo iki neapriepiamų aukštumų, tik tuomet kai pastebi kad mergina nukrenta ant asfalto nebe alsuodama net menkiausiai gyvybę rodančiais ženklais, supranta kad padarė tai, ko greičiausiai niekuomet sau nebūtu leidusi. Išsigandusi, paniekinusi save ir savo pačios veiksmus, iš kart marškinėliu rankove ima valytis nuo savo veido kraują, kuris kaip tyčia sunkiai nusivalo. Trindama rankas išteptas krauju į savo drabužius, pagaliau puola į paniką, todėl bergzdžiai priklaupusi prie Carrington kūno, suima jos veidą, prie jo pasilenkdama. Kuomet įsitikina kad ji mirė, dar pasistengia prieštarauti akivaizdiems faktams} - Prašau nebūk mirusi. Juk aš ne... Aš negalėjau tai padaryti, prašau, pradėk mirksėti. Baik apsimetinėti. Tu gyva, juk, tu... Tu gyva. - {Jos žmogiškumui paėmus pusė, netikėtai ima verkti dėl to ką padarė. Paleidusi merginos galvą, prisitraukia prie mašinos, ir toliau raudodama nustoja ką nors sakyti}

by **Andrea Argent** Tr. 07 31, 2013 3:51 pm

{Kuomet atsižvelgus į visus realius faktus galima buvo drąsiai spręsti, kad mergina daugiau niekada nebegrįš į gyvųjų pasaulį, staiga pasigirsta garsus atokvėpis. Giliai įtraukdama į save oro, nes atrodo kad jo jai dabar be galo trūksta nelauktai atsiplėšia nuo žemės. Būdama pakankamai pasimetusi išsigandusį žvilgsnį iš karto užkabina už vis dar čia esančios vampyrės. Sunkiai "gaudydama" orą, suraukusi antakius nedrąsiai perklausia}
- Rimtai? Tu ką tik perkandai man gerklę ir dabar dar pasilikusi čia lieji ašaras? - {Bijodama, kad Elena gali vėl bandyti ją nudėti, stengdamasi, kaip dabar įmanoma jai, greičiau atsitraukti kuo toliau, o tuo pačiu rankomis sugraibyti bent jau kažką, kuo galėtų apsiginti} - Tu jau įrodei savo galybe, viskas... - {Neatsitiktinai, akis nukreipusi į Kolo žiedą, sumerkia akis, supratusi, kad dabar tik jam vieninteliam turėtų dėkoti už tai, kad yra gyva. Tačiau, kuomet vėl greitai grįžta ties vaizdu į vampyre, nieko nebe pasako nes nežino ko dabar gali dar iš jos tikėtis}

by **James Petrov** Tr. 07 31, 2013 4:04 pm

{Neskaitant to, kad mergina atgijo iš numirusių, atrodo neparodydama kažkokios didelės nuostabos, yra labiau panirusi į keistą transo būseną. Nors puikiai girdi kas jai yra sakoma, labiau atsiremia į automobilio šoną, prie kurio ir yra atsisėdusi, atlošusi galvą, ir leisdama riedėti ašaroms, pagaliau pradeda kalbėti} - Mano ateitis, aš visuomet galvojau apie tai kad dalykai su kuriais man teks susitaikyti tai nevykusios meilės dramos, netinkamos šukuosenos dienos, prastas darbas ir nekenčiamas darbdavys, kuriam niekuomet nebūčiau išrėžusi tiesos apie tai ką apie jį manau. - {Neigiamai supurčiusi galvą, ima toliau kalbėti, akivaizdžiai drebančiu balsu} - Aš turėjau užaugti. Nuspręsti ar aš noriu turėti vaikų, ar noriu šeimos... Pasenti. Aš turėjau turėti gyvenimą kupina tokių pasirinkimų. - {Sukukčiojusi pagaliau pasuka savo akis į merginą, kuri akivaizdžiai jos bijo} - Dabar, visą tai buvo atimta. Aš nenoriu būti vampyre, niekuomet nenorėjau būti tokia... - {Staigiai įtraukusi oro, abejomis rankomis paslepia savo akis}

by **Andrea Argent** Tr. 07 31, 2013 4:34 pm

{Akivaizdu, kad jausdamasi nesaugiai su vampyre, kuri ne taip seniai buvo ją patraukusi iš gyvųjų tarpo, suraukia antakius atkreipdama dėmesį į tai, kad vietoje to, kad ją vėl bandytų pulti, mergina tiesiog išlieja jai tai, kas ją slegia. Pasijausdama dar keisčiau, nes visiškai nežino kaip reaguoti, bandydama sunormalizuoti vis dar netvirtą kvėpavimą, užverčia akis} - Bet deja, tokio pasirinkimo tu neturi ir jau niekada neturėsi. Susitaikyk su tuo pagaliau, o ne ašaras liek. - {Vis dar nepatikliai stebėdama merginos pusę, pati savo didelei nuostabai pradeda kalbėti ramesniu balsu} - Elena, aš nežinau ką tu dabar turi pernešti. Suprantu, kad esi vampyrė prieš savo valią ir iš tavęs atimti tokių sprendimų kaip šeimos kūrimas ir galu gale net mirtis pasiekus tam tikrą amžių, niekas neturi teisės. Tačiau faktas yra toks, kad tu turėsi išmokti susigyventi su pačia savimi. Gyvenimas tęsiasi toliau. Kitaip, bet jis tęsiasi.

by **James Petrov** Kv. 08 01, 2013 4:20 am

{Iš dalies labai nustebdama dėl to kad mergina aplamai nori su ja kalbėti, pasukusi akis į jos pusę, padaro tai, dėl ko šiuo metu ją baisuaisiai graužia sąžinė} - Atleisk, aš nesivaldau. Kuomet paima viršų pyktis, atrodo kad galiu padaryti bet ką, ir man visą tai nereikš nieko. Aš nesuprantu kas ką tik įvyko, bet, džiaugiuosi kad tu gyva. - {Kadangi jos rankos vis dar yra išteptos merginos krauju, įsistebėdama į tai, stipriai sumerkia akis} - Tu nesupranti, jei man buvo lemta ten mirti, taip ir turėjo atsitikti. Nes dabar, aš nenoriu būti tuo kas esu. Aš to nepasirinkau... Nenoriu, atiduočiau viską, kad tik pakeisti tai. - {Vis dar drebančiu balsu tęsdama savo išsikalbėjimą tai, kurios net nepažįsta} - Aš nenoriu būti monstru kuris maitinasi kitų gyvybėmis kad išsaugoti savo, nenoriu. - {Akivaizdžiai įsistebėjusi į žiedą, kuris šiuo metu puošia jos pirštą, su jaučiama isterija nutraukusi jį sau nuo piršto, nusviedžia kažkur į tolį, ir vėl susiima sau už galvos, atrodo ketindama čia likti iki kol pakils saulė, nes daugiau nebe gali taikstytis su tuo ką turi}

by **Andrea Argent** Kv. 08 01, 2013 6:18 am

{Kuomet mergina pamini, kad nesuprato kas nutiko, nesupratingai sukreivinusi antakius, neigiamai supurto galvą. Galiausiai iškėlusi vieną ranką, grakščiai sujudina pirštus} - Pirmiausia, tu nusprendei sulaužyti man pirštus, o paskui prakąsti kaklą ir paprasčiausiai mane nužudyti. Štai kas nutiko, Elena. - {Aišku, matydama, kad ji gailisi savo veiksmų, tačiau pati negalėdama lengvai pamiršti, kad visai netoli jos esanti mergina gesinosi su ja susidoroti, užvertusi akis, galiausiai nusuka jas į priešingą pusę} - Nevark su atsiprašymais, kaip matai, aš gyva. Ir tikiuosi, kad tu nebandysi dar kartą to pakeisti. - {Įsistebėdama į kelią, nežymiai primerkia akis, lyg norėdama įsitikinti ar nepastebės jokios pravažiuojančios mašinos. Kuomet nepamato nieko, kas galėtų ją išblaškyti, nepatikliai vėl galvą pasuka į Gilbert. Jausdamasi keistai, kad vis dar kalba su savo pačios žudike, taria} - Tau net nebuvo lemta mirti. Tu tiesiog pasitaikei ne toje kompanijoje, kuriai ko gero turėjai priklausyti. - {Nujausdama, kad tai galėjo nuskambėti ne taip maloniai, pastebėdama kaip ji nusiima žiedą ir nusviedžia jį į kitą pusę, pasukdama akis būtent ten, kur pagal viską turėtų gulėti numestas objektas} - Manai pasirinkdama mirtį kaip lengviausią išeitį ką nors pakeisi? Kai pasirodys saulės spinduliai, tavo oda pradės svilti, galiausiai tu užsidegsi, jausi deginantį skausmą ir tik tada užsibaigsi kančiose. Tikrai nori būtent tokios pabaigos? Ar tau būtų geriau įrodyti savo skriaudėjams, kad jie nėra pajėgūs tavęs sužlugdyti?

by **James Petrov** Kv. 08 01, 2013 12:51 pm

{Šiuo metu būdama labiau suinteresuota tuo, kad jaučiasi iš tiesų labai blogai dėl to ką padarė, klausydama merginos kalbos, lemtinga akimirka pasuka savo akis į jos pusę, lyg įsiurbdama tai, ką ji pasakė apie parodymą kitiems kiek ji yra verta, tapusi nemirtinga} - Tu teisi... - {Vos išlemendama porą žodžių, labai greitai atsikelia ant kojų, sustodama maždaug priešais merginą. Tačiau vietoje to kad ką nors pasakytu, pasinaudoja savo nenatūraliu greičiu, bei pasileidžia iš šios vietos, pakeliui nepastebimai pasiimdama ir žiedą saugantį ją nuo saulės, kuri jai yra labai pražūtinga}

by **Andrea Argent** Kv. 08 01, 2013 1:29 pm

{Tik tuo metu kai akimirksniu lieka viena, sumerkusi akis iškvepia orą iš plaučių. Po truputi pakildama nuo asfalto, tačiau neskaitant to fakto, kad vampyrė pasitraukė, vis dar jausdamasi labai nesaugiai, pasistengia paskubomis sulysti atgal į savo automobilio saloną bei užsirakinusi, galvą atremia į sėdynės atlošą bei stipriai sumerkia akis norėdama suimti save į rankas. Dėl to, kad šiandien jai visko buvo per daug, o atrodo visai neseniai jai pirmą kartą teko akis į akį susidurti su mirtimi ir vėl grįžti į gyvenimą, jausdamasi labai nestabiliai ir bijodama dabar būti viena, susiranda savo mobilųjį telefoną, kurio pagalba bando kam nors prisiskambinti kuo galėtų pasitikėti, mat bet kuriuo atveju dabar yra ne tos būsenos, kad vairuotų}

by **Niklaus Mikaelson** Kv. 08 01, 2013 1:53 pm

Kaip tik tuo metu grįždamas iš vienos iš savo gyvenimo misijų, nesunkiai pastebi savo sesers automobilį. Nesukeldamas pašalinio triukšmo, pasiekia jos priekinio lango pusę. Pabeldęs į lango stiklą, rodomuoju pirštu sukamaisiais judesiais parodo kad ji jį atsuktu. O pats tuo tarpu perklausia: - Ar reikia pagalbos?

by **Andrea Argent** Kv. 08 01, 2013 3:09 pm

{Iš pasimetimo dabar net nežinodama kieno tiksliai numerį surinko, vos tik išgirsta beldimo garsą, krupteli, lyg net toks menkas garsas dabar būtų ją išgąsdinęs. Kuomet akis pasuka į lango stiklą ir pamato būtent brolio atvaizdą, pamiršusi atjungti skambutį, telefoną pameta ant šalia esančios keleivio sėdynės. Ir vietoje to, kad atidarytų langą kaip buvo jos paprašyta, išlipusi iš automobilio, iš karto apsikabina Oliverį ir nors dabar vis dar bando primesti emociškai stiprią, sujudindama lūpas nelabai rišliai atsako}
- Aš buvau pakeliui namo. Tačiau per skubėjimą vos neįsirėžiau į medį, tada pasirodė Elena, vampyrė. Ji bandė mane nudėti. Tiksliau ji... - {Užsikirtusi ir taip net nesugebėdama baigti minties, neigiamai supurto galvą}

by **Niklaus Mikaelson** Pen. 08 02, 2013 2:18 am

Nesitikėdamas tokio akivaizdžiai išreikšto artumo, kone pasigauna seserį. Tačiau prieš apkabindamas, saugiai paremia laikytą lanką prie automobilio šono, ir tuomet abejomis rankomis apglėbia seserį per nugarą. Klausydamas jo kalbos, suraukia antakius, kuomet išgirsta kad jai teko susidurti su vampyre. Kuomet užsigeidžia įsitikinti kad jai nieko nenutiko, suimdamas ją už pečių, atitraukia ją nuo savęs, nužvelgdamas kas jai nutiko: - Ji tau ką nors padarė? - Neigiamai supurto galvą. - Kaip seniai tai nutiko? Nesuprantu... - Nužiūrėdamas merginos būseną, pastebi kad ji išsitepusi krauju, bet žaizdų nesimato: - Kas nutiko? Turi man pasakyti.

by **Andrea Argent** Pen. 08 02, 2013 3:13 am

{Kuomet yra atitraukiama, kažkodėl dabar privengdama brolio žvilgsnio, žengusi žingsnį atgal, akis nuleidžia į asfaltą. Šį kartą pasistengdama kalbėti tvirčiau, pagaliau prasitaria} - Ji mane puolė, savo dantis suleisdama man į kaklą. Aš norėjau priešintis, bet net nesugebėjau to padaryti, nes atrodo, kad ji tuo metu išsiurbė iš manęs visą gyvybę. Atsimenu tik kad paskui nebejaučiau ir nebegirdėjau visiškai nieko, kol galiausiai... viskas. - {Tik dabar pasukdama akis, kuriose vis dar galima įžvelgti pasimetimą, taip, kad galėtų matyti brolį, atsitiktinai uždeda vieną ranką, kurią būtent ir puošia dovanotas žiedas sau ant kaklo, kur turėjo būti sukandimo žymė} - Kuomet atsimerkiau vėl, ne iš karto supratau kas įvyko, nes buvau tikra, kad tos moters veidas išteptas mano krauju bus paskutinis mano matytas vaizdas. - {Padarydama trumpą pauzę, kurios metu nuryja gerklėje susidariusi gniužulą, užbaigia} - Tas jausmas, kai tu akivaizdžiai buvai patraukta iš gyvenimo ir paskui sugrąžinta vėl... aš net nežinau kaip viską paaiškinti.

by **Niklaus Mikaelson** Pir. 08 05, 2013 2:41 pm

Pasistengdamas kaip galima ramiau, tiksliau kiek tai leidžia situacija, reaguoti į tai kas buvo sakoma sesers, suraukęs antakius, paima jos ranką, ant kurios ir pukuojasi tas mistinis žiedas. Nykščiu perbraukęs per jo akmenį, pakelia akis į seserį, pratęsdamas savo kalbą: - Neįsivaizduoju iš kur jį gavai, nes buvau matęs tik jo piešinius, bet aš džiaugiuosi kad jį turi. Tiksliau turėjai jau ta akimirka, kai tave užpuolė. - Kuomet paleidžia sesers ranką, iš karto nuo savęs nukabina įmantriai graviruotą šautuvą. Kuomet įduoda jį seseriai į rankas, pratęsia: - Numanau kad tu nelabai prijauti tam kuo užsiimu aš ir Aria. Bet noriu kad jį turėtum. Ten viso labo specialiais simboliais pažymėtos kulkos. - Aiškindamas pirštu nurodo savo tarpuakį, pratęsdamas: - Šauk tiesiai čia, tai duos tau kelias valandas nuo tave puolusio pasprukti. - Baigdamas kalbėti, teigiamai linkteli galvą, bei rankos mostu nurodo jos automobilį: - O dabar, leisk man tave parvežti namo. Nenoriu kad tokia vaikščiotum.

by **Andrea Argent** Pir. 08 05, 2013 4:21 pm

{Neprieštaraudama Oskaro norui nužvelgti senovinį žiedą, ir pati tam kartui nuleidžia akis į aptarinėjamą objektą. Galiausiai linktelėjusi galvą, abi rankas suspaudusi į kumščius, paslepia jas savo odinio švarkelio kišenėse} - Dar vakar jį gavau iš Kolo, žiedas priklausė jo šeimai. Tik tiek, kad nesitikėjau, kad su jo poveikiu man teks susidurti jau šiandien. - {Užvertusi akis, iš karto įsistebi į ginklą, kuris kaip tik dabar yra jai atkišamas. Nepiktybiškai suraukusi antakius, ištraukia rankas iš kišenių bei paėmus gautą daiktą, ji nužvelgia, vis dar nepakeldama akių į brolį, taria} - Juk supranti, kad šaudyti aš nemoku, tuo labiau nesu tokia taikli, tad vietoje to, kad iš karto įstatyčiau kam nors skylę tarpuakyje, paprasčiausiai prašaučiau pro šalį...
{Tik dabar pakėlusi akis į brolį, rankoje laikomą šaunamąjį ginklą suspaudža} - Oliveri, po šio įvykio, aš tikrai norėsiu ne tik išmokti kulką į galvą paleisti tiems, kas dar kartą bandys gesintis į mano gyvybę. - {Kuomet jai yra nurodoma sėsti į automobilį, akivaizdu, kad nenorėdama ilgai stovėti toje vietoje, kur buvo ne taip seniai nužudyta, apėjusi automobilį, atidaro priekines keleivio dureles} - Ir nors tai nereiškia, kad dabar planuoju prisidėti prie jūsų pratęsiant medžiotojų giminės tradicijas, visgi noriu išmokti gudrybių bent tam, kad kitą kartą galėčiau bent jau pastovėti už save. - {Tuomet jau įlindusi į transporto priemonės saloną, daugiau nieko nepasakydama, nugarą atremia į atlošą}

by **Niklaus Mikaelson** Antr. 08 06, 2013 10:17 am

- Tam tu turi mane, o jei nenorėsi būti treniruojama vyriausio brolio, galėsi to paprašyti Arios. Bet kokiu atveju, noriu kad sugebėtum apginti save net tada, kai tai atrodo neįmanom. - Kadangi yra visiškai tikras tuo, kad seserį paims prigimtis ir ji išmoks tai padaryti nesunkiai, neketindamas daugiau nieko sakyti, leidžia jai sulipti į automobilį. Kuomet ir pats padaro tą patį, užvesdamas transporto priemonę, galiausiai nuveža ją ten, kur reikia.

by Sponsored content

UŽMIESČIO KELIAI:

UŽMIESČIO KELIAI:

Re: UŽMIESČIO KELIAI:

Re: UŽMIESČIO KELIAI:

Re: UŽMIESČIO KELIAI:

Re: UŽMIESČIO KELIAI:

Re: UŽMIESČIO KELIAI:

Re: UŽMIESČIO KELIAI:

Re: UŽMIESČIO KELIAI:

Re: UŽMIESČIO KELIAI:

Re: UŽMIESČIO KELIAI:

Re: UŽMIESČIO KELIAI:

Re: UŽMIESČIO KELIAI:

Re: UŽMIESČIO KELIAI:

Re: UŽMIESČIO KELIAI:

Re: UŽMIESČIO KELIAI:

Re: UŽMIESČIO KELIAI:

Re: UŽMIESČIO KELIAI:

Re: UŽMIESČIO KELIAI:

Re: UŽMIESČIO KELIAI:

Re: UŽMIESČIO KELIAI:

Re: UŽMIESČIO KELIAI:

Re: UŽMIESČIO KELIAI:

Re: UŽMIESČIO KELIAI:

Re: UŽMIESČIO KELIAI:

Re: UŽMIESČIO KELIAI:

Re: UŽMIESČIO KELIAI: