LAUKIMO SALĖ:

Rodyti ankstesnę temą Rodyti sekančią temą Go down

LAUKIMO SALĖ:

Rašyti by ATIDUODAMA #6 on Pen. 09 28, 2012 11:00 am

Laukimo salė.
avatar
ATIDUODAMA #6

If I'm going to watch lacrosse game, you better not suck.


Pranešimų skaičius : 198
Įstojau : 2012-09-27

Peržiūrėti vartotojo aprašymą

Atgal į viršų Go down

Re: LAUKIMO SALĖ:

Rašyti by Frank Frano on Sk. 10 13, 2013 10:59 am

Kaip tik tuo metu, kai leido sau pačiai pripažinti tai kad nenori būti tame pačiame mieste su originaliaisiais, kurie kone okupavo tas teritorijas, kurias ji kadaise vadino savais namais. Manydama kad geriausias variantas būtu išvykti kitur, bandant surasti alfa vilkų būrį, tą, kuris būtu pats stipriausias ir sugebėtu bent jau sukelti nemažai žalos pirmiesiems kraujasiurbiams. Kadangi skrydis iki numatytos vietos buvo atidėtas valandai, užsiima sau patogią vietą. Rankose laikydama savo mobilų telefoną, o kojas būdama sukėlusi ant gretimos kėdės, nuleidžia akis. Ilgai buku žvilgsniu nagrinėdama ragelį, galiausiai pritraukia jį sau prie ausies, palikdama atrodo artimiausias savo asmeniui mieste balso žinutę: - Hey, supratau kad daugiau taip nebe galiu... Mes esame pernelyg silpni kad pasipriešintume originaliesiems. - Ir neskaitant to kad puikiai nutuokia tai, kad greičiausiai gali mirti susidūrusi su alfa būriu, sunkiai įtraukusi orą į savo plaučius, pratęsia: - Nusprendžiau juos susirasti. Alfa vilkų gaują. Laikykis Meisonai. Neprarask tikrojo savęs... - Tuo nusprendusi baigti savo kalbą, atitraukia telefoną sau nuo ausies, bei leidžia sau ramiai išlaukti lėktuvo, kuris atrodo visiškai neturėjo planų nusileisti.

_ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _
Almost. It's a big world for me. I feel it everywhere. Almost home. Almost happy. Almost, but not quite. Not yet. soon, maybe.
avatar
Frank Frano

I have drunken deep of joy and I will taste no other wine tonight.


Pranešimų skaičius : 333
Įstojau : 2012-09-27
Miestas : Los Andželas
Meilė : Neįsipareigojęs paleistuvis :D
Rūšis : Vampyras (52/1)
Darbo paskirtis : Aktorius

Peržiūrėti vartotojo aprašymą

Atgal į viršų Go down

Re: LAUKIMO SALĖ:

Rašyti by Elijah Mikaelson on Št. 09 20, 2014 2:48 pm

Savo gyvenime vienas iš seniausių vampyrų, buvo toks atsargus, kad buvo naivu manyti kad galima buvo sugalvoti bent vieną būdą, kuris jį privestu prie to, kad liktu apkvailintas. Net tuomet, kai jis pirmą kartą susidūrė su už jį ilgiau egzistuojančia būtybe, jis perkando kad ši nėra tai, kuo bandė apsimesti taip greitai, kad net pats sugebėjo nusistebėti savo paties sugebėjimais. Bet dabar jis buvo pastatytas į tokią vietą, iš kurios tiesiai šviesiai pasakius, nematė tinkamos išeities. Oro uosto laukimo salė buvo priešais akis, kuomet jis tebestovėdamas prie savo automobilio, rankoje laikė iš pažiūros kavos puodelį, o kitoje rankoje tarp pirštų buvo suspaudęs eilinę cigaretę. Jo akys buvo kiek sumerktos, kuomet šis pritraukės vienkartinį puodelį, gausiai nugėrė ten buvusio kartaus, alkoholinio gėrimo. Per savo paties "kvailumą" jis dabar atsidūrė čia, vejamas lauk ir neturėdamas ne vienos galimybės sugrįžti atgal. Tai atrodė taip kvaila, taip absurdiška, kad jis pats, būdamas kitu asmeniu, dabar matydamas save iš šalies, gerai išvanotu sau snukį. Velniai griebtu, taip ir reikėjo padaryti! Jis turėjo, bent jau parodyti tai kad jam tai nėra vaikiška melodrama, jam reikėjo išmalti broliui dantis, ir tuo pačiu metu paniekinti moterį, kuri sugebėjo sumauti visą jo gyvenimą. Žinoma, kad ji turėjo ne vieną progą liautis plauti jam smegenys ir pasakyti viską tiesiai šviesiai, bet ne. - Suknista Katherine atmaina. - Jis vėl neigiamai supurtė galvą, pritraukdamas puodelį prie savo veido, ir vos spėdamas išgerti, vėl ėmė nuodyti save cigaretės dūmais, kurie šia akimirka taip maloniai pildė jo plaučių tūrį. Net dabar, jis labiausiai pyko ant savęs, o ne ant jos. Bandė rasti priežastį, kodėl turėtu grįžti atgal ir mažu mažiausiai ją supurtyti už tai, kad ėmė žaisti toli gražu ne su tais asmenimis, bet tuo pačiu baiminosi to, kad susidurdamas su ja akis į akį, vėl nesugebės pasakyti ar tuo labiau padaryti, nieko. Jis akivaizdžiai buvo pametęs galvą dėl konkrečiai tos jaunos vampyrės, už ką savęs ir negalėjo patverti. Mesdamas nuorūką į šoną, bei nežiūrėdamas kas darėsi jam po kojomis, pakankamai greitai žengė į priekį. Kuomet visiškai atsitiktinai susidūrė su tamsiaplauke moterimi, išvertė visą, taip ir neišgertą gėrimą, tiesiai jai ant krūtinės. Labai gerai, kad tai nebuvo kava, ar koks nors kitas karštas gėrimas. Suspausdamas lupas, bei tuo pačiu metu, sumerkdamas akis, mat alkoholis jau buvo spėjęs pasiekti jo centrinę nervų sistemą, prasitarė: - Aš atsiprašau, sumokėsiu kiek reikia tik nekelkit šūmo, mat šiandiena ir taip sušikta diena. - Atmerkdamas akis, jis net nesistengė pasižiūrėti į tai ką padarė, todėl, ganėtinai greitai ėmėsi traukti iš vidinės švarko kišenės savo piniginę.

_ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _
 
avatar
Elijah Mikaelson

Perhaps I'm not making myself clear here. This is a threat.


Pranešimų skaičius : 767
Įstojau : 2013-04-10
Amžius : 29
Miestas : Los Andželas
Meilė : Andrea Argent
Rūšis : Originalusis (1000+)
Darbo paskirtis : Verslininkas

Peržiūrėti vartotojo aprašymą http://www.youtube.com/watch?v=E2nsDrIM09s

Atgal į viršų Go down

Re: LAUKIMO SALĖ:

Rašyti by ATIDUODAMA #6 on Št. 09 20, 2014 3:13 pm

*Negalima pasakyti kad tai, kad minėta tamsiaplaukė, su kuria susidūrė vienas iš originaliosios šeimos narių, buvo totalus atsitiktinumas. Mat užtektu paminėti vien tai, kad mergina mieste jau buvo kelis mėnesius, ir kas blogiausia buvo šalia jo, tačiau vis laukė pačios tinkamiausios progos savo oficialiam pasirodymui. Po paskutinio jų susitikimo, prabėgo daugiau nei šeši šimtai metų, ir ji kaip ne kaip buvo Elaidžos praeities dalimi. Atsižvelgiant į tai, kad Rose yra pirmasis originaliojo bandymas paversti žmogų nemirtingu padaru. Nuo pat jų pažinties pradžios, viskas buvo paremta seksualine trauka. Jie niekuomet neplanavo ateities kartu, šeimos iliuzijos ar kažko panašaus į tai. Tai buvo laukinis, maloniai skausmingas, bei vienas kito troškimų patenkintas, seksas. Šis vampyras visuomet merginai priminė pagrindinį veikėją iš "penkiasdešimties pilkų atspalvių" romano. Geidžiamas, vizualiai santūrus ir klasiškas, bet už uždarų durų nesuvaldomas ir karštas. Štai kas labiausiai buvo įstrigę merginos atminty, iš to laikotarpio, kuomet šie du buvo kartu, ir nepasirodė Katherine Pierce. Paskui viskas apsivertė aukštyn kojomis, ji liko su sudaužyta širdimi ir neištaisomomis nuoskaudomis, kurios su laiku peraugo į keršto troškimą. Nes tik po laiko ji suvokė, kad duodamas jai labai daug, tuo pačiu metu atėmė dar daugiau. Ir štai, jos suplanuotas susitikimas pagaliau nutiko. Balti marškinėliai, ant kurių pasipylė gintaro spalvos skystis, kaip mat prilipo prie jos seksualiai patrauklaus kūno, bei išdavė tai, kad po jais nebuvo nieko. Tuomet ir pasipylė kruopščiai suplanuota vaidyba* - Velniai griebtu! Tikiuosi kad tu esi koks fiziškai neįgalus arba dar geriau, žlibas. Nes kitaip... Hrrr. Juk skubu į susitikimą, manai turiu laiko ieškotis kitos palaidinės? Nerangus mulkis. Traukis nuo kelio! - *Tardama šiuos žodžius, ji net pasistengė ranka pastumti jį šalin, kuomet pagaliau aiškiai pakėlė akis į vyro veidą, tuo pačiu metu palenkdama galvą, bei įsistebėdama į jo akis* - Elaidža? - *Jos nepakartojamai suvaidinta nuostaba, buvo ant tiek įtikinama, kad pagalvoti kad šis susitikimas buvo neatsitiktinis, buvo paprasčiausiai neįmanoma* - Tebūnie, aš tau leisiu pamiršti, tai ką susakiau prieš tai... Elaidža. - *Jos veide pagaliau pasirodė šypsena, kuomet ši išraiškingai dar kartą tarė jo netipinį vardą* - Jei ne tai kad sugadinai mano aprangą, pasakyčiau kad velniškai džiaugiuosi tave matydama. Visgi, tiek metų...
avatar
ATIDUODAMA #6

If I'm going to watch lacrosse game, you better not suck.


Pranešimų skaičius : 198
Įstojau : 2012-09-27

Peržiūrėti vartotojo aprašymą

Atgal į viršų Go down

Re: LAUKIMO SALĖ:

Rašyti by Elijah Mikaelson on Sk. 09 21, 2014 5:42 am

Šia akimirka jis mažiausiai troško pakelti savas akis, bei susidurti su bet kokiu asmeniu, norinčiu su juo persimesti keliais žodžiais, žvilgsniu. Todėl jis tebebuvo nuleidęs akis, kuomet keliais pirštais suėmė piniginę, kuri buvo tvarkingai padėta vidinėje švarko kišenėje. Moters balso skambėjimas pasirodė nuo pat pradžių labai pažįstamas, bet, kaip jis galėjo imti ir teigiamai į ją sureaguoti, kuomet dabar vieninteliu troškimu buvo ta menka kelionė iki lėktuvo, kuris atrodo radosi nuo šios vietos visiškai netoli. Mintyse sukosi paskutiniai Argent žodžiai, kuriuos jis taip troško išmesti lauk, ir pagaliau pasiskirti vien sau pačiam, savo paties gyvenimo kūrimui. Ir štai, jo tamsiai rudos akys pagaliau pakilo, sustodamos pirmiausia ties moters krūtine, kurios nepastebėti buvo neįmanoma, tuomet ties jos išskirtinių bruožų, veido. Jis ištempė vos pastebimą šypsnį, kuomet menki prisiminimai apie tai, kad ši mergina kadaise užėmė ne menką vietą jo gyvenimą, paėmė viršų. Rose nebuvo ta, su kuria jis troško praleisti savo gyvenimą, bet tam laikotarpiui, kuomet šie du buvo kartu, ji jam buvo atitinkamai reikalinga. Dabartinė merginos kalba, privertė jį šiek tiek atitrūkti nuo savo paties minčių, bei nukreipti jas į merginos pusę. Liežuviu perbraukdamas per savo lūpas, jis galiausiai taikliai numetė laikytą, jau tuščią puodelį, link šiukšlinės, kuri buvo pakankamai toli. Tarp pirštų suspaustas cigaretės filtras, tebesmilko, kuomet šis laisva ranka prisitraukė merginą viena ranka, arčiau prie savęs. Apkabinimas nebuvo ilgai trunkantis, tačiau šiuo metu labiausiai tinkantis vietoj banalaus "labas".
- Mano reisas už valandos, tačiau norėčiau tau kaip nors atsilyginti vien už tai, kad sugadinau tavo palaidinę. Nors ir leisk pabrėžti, taip atrodai kur kas geriau, nei prieš tai. Ir žinoma, būtu įdomu bent keliais žodžiais persimesti apie tai, kad po tiek metų, matau tave pirmąkart. - Negalėdamas nepastebėti to, kad jos krūtinė persišvietė, jis tik aiškiai kilstelėjo savus antakius, kuomet, mesdamas nuorūką sau po kojomis, tvarkingai nusivilko nuo savęs švarką. Pamiršdamas apie tai kad jame buvo tiek dokumentai, tiek bilietas, jis užmetė ant merginos pečių savo drabužį, netrūkus po to, pakomentuodamas: - Tačiau, kol nesame tik dviese, geriau būtu, jei tavo apranga būtu kiek santūresnė. - Prunkštelėdamas, bei vėl pasiremdamas į savo automobilio, kurį buvo nusprendęs palikti čia, dureles: - Tai kaip, yra galimybė kad iškeisi savo susitikimą, į minimalų mano išlydėjimo, vakarėlį? - Galvos mostu nurodydamas jai už nugaros esantį oro uosto pastatą, te pratęsė: - Šio oro uosto bare, niekas neskiedžia gėrimų. Palaikysi kompaniją, ir leisi mėgautis tuo, ko nedengi, ar bandysi sugalvoti, kodėl to neturėtu įvykti?

_ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _
 
avatar
Elijah Mikaelson

Perhaps I'm not making myself clear here. This is a threat.


Pranešimų skaičius : 767
Įstojau : 2013-04-10
Amžius : 29
Miestas : Los Andželas
Meilė : Andrea Argent
Rūšis : Originalusis (1000+)
Darbo paskirtis : Verslininkas

Peržiūrėti vartotojo aprašymą http://www.youtube.com/watch?v=E2nsDrIM09s

Atgal į viršų Go down

Re: LAUKIMO SALĖ:

Rašyti by Nina Redford on Sk. 09 21, 2014 5:58 am

Suolelis prie pat oro uosto durų, kur dažniausiai susėsdavo asmenys, norintys parūkyti prieš lipant į lėktuvą, buvo užimtas. Ant jo buvo įsitaisiusi ryškios išvaizdos raudonplaukė, kuri tarp dviejų pirštų laikė suspaudusi moterišką, ploną cigaretę, su atitinkamai spalvotu filtru. Nevalyvai nukreipdama savo žvilgsnį į kažkur toliau stovinčią "porą" žmonių, ji pastebimai ištempė šypseną, kuomet pritraukė cigaretės filtrą prie savo raudonai nudažytų lūpų. Ir nors iš šalies tai atrodė it koketavimas, priežastis, dėl kurios ji čia buvo, nebuvo tokia nekalta, kad viso labo turėtu pasibaigti vieno karto nuotykiu, kuriuo atmosfera kone dvelkte dvelkė. Jos apranga totaliai nepriminė tos, kuri buvo tuomet, kai ši buvo susitikusi su Lockwood'ais. Seksualiai aptempianti, juodos spalvos suknelė, atitinkamai veido bruožus paryškinantis makiažas, bei ant šono paleisti, raudoni it kraujas plaukai. Šalia buvo pastatytas vidutinio dydžio kavos puodelis, kuomet mergina nuleido savo žvilgsnį. Kol kas ši nesistengė apsiimti jokia konkrečia veikla, tačiau, tai buvo tik laiko klausimas. Nes, būdama atitinkamai kerštinga asmenybė, vienu menku šūviu ji ketino nušauti net kelis zuikius, tuo pačiu metu. Elaidžia turėjo tapti tik dar viena figūra ant šachmatų lentos, siekiant nuversti karalių. Būtent todėl, ji ir buvo gerai sutarianti su Rose, ir šia akimirka žinojo visus žaidimo žingsnius, kurie per Elaidžą leistu jai pasiekti Niklaus, ir nutraukus gyvybę anam, tuo pačiu metu nužudyti ir Lockwood'ą. Nes, negi rimtai buvo galima tikėtis to, kad šantažuojant tamsiosios magijos "valdovę", ji ims ir priims aukos vaidmenį? Tikrai ne. Iš Richard'o, kuris ne juokais ją suerzino, ji ketino atimti jo brolį. Ir smagiausia buvo tai, kad jos žaidimas turėjo būti ant tiek malonus, kiek traukiančiai atrodė prie automobilio pasirėmęs Elaidža.

_ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _

She made broken look beautiful and strong look invincible.

She walked with the Universe on her shoulders and made it look like a pair of wings.
avatar
Nina Redford

I stop fighting my inner demons. We're on the same side now.


Pranešimų skaičius : 1898
Įstojau : 2012-09-28
Miestas : New York City
Meilė : Oficialiai išsiskyrusi
Rūšis : Vampyrė (27/2000+)
Darbo paskirtis : Rašytoja - novelistė

Peržiūrėti vartotojo aprašymą

Atgal į viršų Go down

Re: LAUKIMO SALĖ:

Rašyti by ATIDUODAMA #6 on Sk. 09 21, 2014 8:19 am

*Nepaisant to, kad kiekvienos merginos labiausiai veiksmingas ginklas, visuomet buvo - seksualumas, tai kad jos aiškiai atvira krūtinė buvo pakankamai greitai paslėpta po aukštos klasės švarku, kuriuos mėgdavo vilkėti originalusis vampyras, manieros ne kiek nepasikeitė. Džentelmenas, taip, nežiūrint kad tai toli gražu nebuvo pirmasis kartas, kuomet jis matė ją nuogą, vaikinas elgėsi taip gražiai, kad kažkuriuo metu net jai pačiai tai pasirodė kažkaip keistai. Akivaizdu kad keli šimtmečiai akivaizdžiai užgrūdino vyrą, o Rose tai atrodė tik kaip dar vienas paskatinimas taip greitai nepasiduoti. Ji labai nenorėjo imti ir veikti žudančiai iš karto. Jis vis dar labai traukė ją fiziškai, todėl prieš imantis pagrindinio plano, moteris ketino neblogai pasismaginti. Prikasdama savo apatinę lūpą, ji nuleido akis ties savo krūtine, norėdama nužvelgti tai, kas buvo pastebimai atvira. Ji nebuvo iš tų, kurios greitai susikuklindavo ar išsimušdavo raudoniu. Todėl tik aiški šypsena, leido jai imti kalbėti toliau* - Džentelmenas, kaip ir visuomet, Elaidža? - *Šie žodžiai buvo skirti tam, kad jo drabužis, pakankamai greitai pridengė jos kūną, tačiau, ties šia kalba neužsilikdama, mergina ėmė kalbėti toliau* - Mes su tavimi nesimatėme tiek daug laiko, o tu tegali man pasiūlyti išgerti kažkokiame pigiame, oro uosto bare? Ypatingai, pabrėžiant kad laiko taip pat turime ne per daug? Prisiekiu, jei nežinočiau kad esi nemirtingas, pasakyčiau kad jau turi žmoną, penkis vaikus, namą su balta tvora ir šunį, kuris tariamai saugo tavo šeimyną... - *Demonstratyviai suimdama vienos iš jo rankų plaštaką, nago galiuku perbraukdama per jo bevardį pirštą, tuo pačiu metu pasisakydama* - Žiedo aš nematau, vadinasi esi ne vedęs. O tai reiškia, kad gali man pasiūlyti kur kas daugiau, nei kad taurę. - *Specialiai sumažindama atstumą tarp jų, kone visu savo kūnu prisispaudžia prie "plieninio" vyro kūno, delnu perbraukdama per jo ištreniruotą krūtinę. Visą tą laiką stebėdama originaliojo akis, kaip mat ėmė kalbėti tyliau, pasistengdama kad jos balsas skambėtu ypatingai gundančiai* - Kas jei atidėtume tavo skrydį kitai dienai, ir praleistume laiką kartu, kur kas įdomiau, nei tu gali įsivaizduoti. - *Jos ranka nuslydo žemiau vyro diržo, paliesdama tai, kad ne visiems leistina. Ji jautėsi žaidimo šeimininke, tuo labiau kad kuo puikiausiai matė, kad jam taip yra reikalingas toks kontaktas, apie ką bylojo tai, kad jai būnant mieste, jis ne karto nebuvo prisilietęs prie kokios nors moters. Jos kiekvienas sujudimas buvo apgalvotas, nes ji šiuo metu geriau nei kas kitas, žinojo kaip priversti jį "paslysti". Rose veidas atsidūrė prie pas jo, kuomet ši lūpomis beveik palietė jo lūpas* - Tai niekuo neįpareigos nei manęs, nei tavęs. Tai bus vertas tavęs išlydėjimas, ir galu gale... Prisimink, kad mes niekad nebuvome banalių pokalbių gerbėjais. Veiksmai visad turėdavo daugiau reikšmės. - *Jos vienos rankos pirštai tebe nardė žemiau jo juostos, kuomet dantimis ji nestipriai sukando jo apatinę lūpą. Tai kad visą tai buvo matoma kitų asmenų, tik dar labiau jaudino, ką taip pat išdavė pakitęs jos kvėpavimo tempas* - Pasikvieskime mano draugę, ir padarykime tai, ko reikia abiems. Net tavo kūnas, man pritaria. Elaidža... - *Specialiai viliodama jį, stengdamasi sujaudinti, galiausiai įsisiurbė į jo lupas, tuo pačiu metu, laisvą savo ranką sukišdama jam į plaukus, ko pasekoje, švarkas, kuris dengė jos pečius, sukrito ant grindų*
avatar
ATIDUODAMA #6

If I'm going to watch lacrosse game, you better not suck.


Pranešimų skaičius : 198
Įstojau : 2012-09-27

Peržiūrėti vartotojo aprašymą

Atgal į viršų Go down

Re: LAUKIMO SALĖ:

Rašyti by Andrea Argent on Sk. 09 21, 2014 3:57 pm

{Žinodama, kad šansų turi itin mažai, mat puikiai suvokia kaip stipriai yra susimovusi, net pati nepastebi kaip išėjusi iš dar nespėjusios prasidėti vestuvių puotos, atsiranda oro uoste. Ji buvo pasiruošusi išklausyti visų kaltinimų, peikimų, visko, tačiau privalėjo bent jau pabandyti ištaisyti padarytą klaidą. Andrea nesitikėjo, kad viskas bus gerai, ji nebuvo tokia naivi, tačiau daryti kažką reikėjo. Išlipdama iš taksi automobilio, jau buvo kelis kartus atrepetavusi kalbą, kurią žada sakyti, bet jaučiama kaltė, net baimė prieš Mikaelsoną vis primindama apie save versdavo pamiršti viską, kol galiausiai mergina spjovusi į tai, pasiima savo telefoną bei surinkdama Elaidžos numerį, pasistengia su juo susisiekti bent taip. Pritraukdama aparatą sau prie ausies, ji pakelia akis tiesiai ir kaip tik tą akimirką prieš akis išvysta vaizdą, kurio ko gero matyti nesitikėjo, o ir tenka pripažinti, nenorėjo. Nuleisdama ranką, atjungia skambutį, mat stovėdama kiek toliau, priekiu į Elaidža, ji pajuto kaip širdis nurieda į kulnus. Begalinis pyktis susimaišęs su neviltimi persmelkė visą merginos kūną. Aišku, ji negalėjo pykti ant vyro, ar tuo labiau kažką prikišinėti, juk pati buvo susidirbusi jo akyse. Pirmą kartą gyvenime pasijausdama kaip maža mergaitė, kuri patekusi į keblią situaciją ir nežinodama kaip elgtis pasimeta, nuleidžia akis. Mintyse kirbėjo tik viena mintis, kad vyras labai greitai nusprendė pajudėti pirmyn, o ji negali pakeisti nieko. Nežinodama ar liko pastebėta, ar ne, ji nusprendžia pasielgti netipiškai sau iatsitraukus eiti toliau. Tas žlugdantis jausmas, supratimas, kad praradai kažką itin artimo, tiesiog žudė. Argent atrodė pasimetusi, nebereguodama į pirmyn ir atgal bandančius prasibrauti žmones, ji ėjo tiesiai, keliu vedančiu link išėjimo. Vildamasi, kad neliko pastebėta vyro akyse, kol galiausiai pasiekusi artimiausią išėjimą, pasistengia dingti}

_ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _
We tear, we climb into the sky We won't fall back to Earth tonight Your skin, your eyes, your every breath No sin, no fear, no regrets, no defeat Just two hearts in victory Lay it bare, lay with me
avatar
Andrea Argent

No one is going to respect you until you show who you are.


Pranešimų skaičius : 776
Įstojau : 2012-09-27
Amžius : 27
Miestas : Bruklinas
Meilė : Elijah Mikaelson
Draugai : Katherine Pierce
Rūšis : Hibridė
Darbo paskirtis : Barmenė

Peržiūrėti vartotojo aprašymą http://www.youtube.com/watch?v=I3nctEF0W8E

Atgal į viršų Go down

Re: LAUKIMO SALĖ:

Rašyti by Elijah Mikaelson on Sk. 09 21, 2014 4:46 pm

Tikriausiai bet kuriuo kitu metu, jis veikiausiai iš karto būtu pastebėjęs raganos buvimą, tačiau šiandienos diena buvo visapusiška išimtimi. Jo mintys buvo užimtos visiškai kitais dalykais, jis vis iš naujo nesąmoningai išgyveno tai, kas vyko mažiau nei prieš valandą, kurios reikėjo tam, kad nusigauti iki šios vietos. Pirmasis realus susitikimas su mergina, kuri buvo užvaldžiusi jo mintis, po kelių mėnesių buvo visiškai priešingu tam, kokį šis įsivaizdavo. Jo akių vokai susiaurėjo, kuomet priešais esanti mergina ėmė kalbėti. Jos žodžiai tarytum skriejo pro jį, lyg jis būtu nematoma esybė, kuri tiesiog sugerdavo viską aplinkui, bet nerodė net menkiausios reakcijos. Keista vampyro savybė, analizuoti kiekvieną smulkmeną dar ir dar kartą, šiandiena veikė žlugdančiai. Mikaelson'as neigiamai supurtė galvą, bandydamas sugrįžti į realybę, kuri akivaizdžiai ant lėkštės teikė jam galimybę pasukti visiškai kitu keliu, atsisakant viso to, kas vyko ankščiau. Visgi nemalonus jausmas, kuris tebestrigo kvėpavimo takuose, vertė jį jaustis ne savimi. Liežuviu perbraukdamas per savo lupas, bei įsistebėdamas į kalbančios merginos veidą, ėmė kalbėti:
- Žinai, bet kuriuo kitu metu, aš tikrai būčiau tau pasiūlęs ką nors daugiau, nei kad taurę viskio. Bet šiandiena, yra būtent tas, taip vadinamas netinkamas laikas, kai aš ir pats nenoriu nieko daugiau. Patikėk manimi, būtum pasirodžiusi mano gyvenime bent metais ankščiau, viskas vyktu kitaip. Tavo kompanija, man žinoma yra labai įdomi, net dalinai artima. Bet, kaip ir sakiau, skrydis už valandos, ir aš neturiu teisės jo atšaukti. Kitaip tai priverstu mane pasilikti čia dar kuriam laikui, ko, patikėk manimi, aš mažiausiai noriu. - Rose visuomet buvo užsispyrusi, todėl jos nukreipta kalba apie tai kad jis akivaizdžiai nėra atsidavęs konkrečiai moteriai, buvo taiklus. Jis patraukė savo ranką, kurios pirštą mergina kaip tik tuo metu bandė išnagrinėti: - Tai kad aš nesu vedęs, dar nereiškia kad mano širdis yra laisva, Rose. Todėl verčiau liaukis, kol pati nesusipainiojai savo jausmuose. Niekas niekad nebūna be įsipareigojimų, ypatingai kai tai liečia mus du. Pati kuo puikiausiai atsimeni kokia buvo mūsų praeitis, kuri kiek pamenu taip pat prasidėjo žodžiais, kad tai nieko nereikš ir užsitęsė mažiausiai šimtmetį. - Jo veide pasirodė menkas šypsnis, kaip tik tuo metu, kai Hathaway ėmė sau leisti kur kas daugiau, nei šis būtu norėjęs. Būdamas visiškai normaliu, fiziologiškai aktyviu, vyru, nesugebėjo suvaldyti savo kūno kalbos, kuomet reakcija į merginos prisilietimus tapo daugiau, nei akivaizdi. Atrodo didelių pastangų nereikalaujantis stimuliavimas, privertė jį sumerkti akis, tuo pačiu suimant jos į apačią nuleistą ranką, per riešą. Atitraukdamas moters ranką nuo savo tarpukojo, jis vėl atmerkė akis, dar kartą pabrėždamas: - Nereikia. Aš myliu kitą, ir nežadu... - Jo kalba tapo bevaisė, kuomet šis pats atsiminė tai, kaip prasidėjo brolio vestuvės, iš kurių šis buvo priverstas išeiti. Realiai jis neturėjo ne vieno argumento tam, kad neleisti merginai, esančiai priešais patenkinti jo seniai gniaužtus kūniškus troškimus. Ji nesiliovė, ir tuo metu jis pagaliau "pasidavė" provokacijai. Atsakydamas į Hathaway  bučinį, jis nesąmoningai uždėjo ranką ant jos juosmens, kaip tik tuo metu, kai kišenėje ėmė zvimbėti mobilusis telefonas. Bučinys nutrūko, kuomet jis pirmasis atsitraukdamas, ėmė traukti aparatą iš kišenės. Mažiausiai tikėdamasis to, kad matomas priešais vaizdas, sugebės jį priversti liautis bet ką daryti. Akys tapo "stiklinėmis", kuomet šio protas suvokė tai, kad tolėliau buvusi tamsiaplaukė buvo ne vestuvėse, o čia. Atsargiai suimdamas Rose už pečių, jis te pratarė: - Atleisk. - Patraukdamas merginą sau nuo kelio, pakankamai greitai atsidūrė už Argent nugaros, kaip mat suimdamas ją už alkūnės, bei priversdamas atsisukti į savo pusę. Jis nemanė kad merginos pasirodymas buvo susietas su tuo, kad ši nusprendė sekti paskui, ypatingai po to, kad davė visiškai aiškiai suvokti tai, kad pasirinko visiškai kitą asmenį. Tačiau klausiama mina, kalbėjo už save patį. Elaidža nesugebėjo suvokti prasmės, kodėl ji buvo čia, ir kodėl jos veidas buvo iškreiptas pasimetimo. Pakankamai greitai paleisdamas jos ranką, jis ėmė kalbėti: - Palauk. Galiu lažintis iš solidžios piniginės sumos, kad tavo pasirodymas čia nėra susietas su tuo, kad vestuvės neįvyko. Mano brolis paprasčiausiai nebūtu leidęs tam nutikti. Tuomet, kodėl tu čia? - Būti šalia Argent, buvo atitinkamai sunku, slėgė "išdavystės" kartėlis, nes jis buvo kone tikras tuo, kad turėjo kad ir menką, tačiau galimybę, būti su šia moterimi. Ir tuo metu, kad ir kaip šis priešinosi tam, buvo tapę jo gyvenimo priežastimi. Jis niekad netroško pasisukti prieš šeimą, bet ji galėjo tapti to priežastimi. Ypatingai todėl, kad moteris nesudėdama visiškai jokių pastangų, galu gale net neduodama jam konkrečios vilties, o tik signalus kurie galėjo būti net ne jos... Suteikė jam tai, ko šis nebuvo jautęs per visą savo egzistavimo laikotarpį. Neigiamai supurtydamas galvą, jis stengėsi ją sulaikyti, todėl dėl visą ko, atsistojo taip, kad būtu priešais: - Tikiuosi nežadi atsiprašyti manęs už tai, ką darė ar sakė Bennett, būdama tavo kūne? Nes būtu geriausia jei išvengtume viso to, aš ir taip jaučiuosi kvailio vietoje. Andrea, aš. - Trumpam pasisukdamas į paliktos merginos pusę, jis gana greitai vėl sugrąžina žvilgsnį ties Argent: - Negaliu būti šalia tol, kol suvoksiu ko vos nepadariau. Mano šeima supras, su laiku, kad. Tiesiog, tau neverta sukti sau galvos. Pažadu kad nebūsiu tuo inkaru, kuris skandins tavo ir Kolo santykius. Gali būti dėl to, visiškai tikra.

_ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _
 
avatar
Elijah Mikaelson

Perhaps I'm not making myself clear here. This is a threat.


Pranešimų skaičius : 767
Įstojau : 2013-04-10
Amžius : 29
Miestas : Los Andželas
Meilė : Andrea Argent
Rūšis : Originalusis (1000+)
Darbo paskirtis : Verslininkas

Peržiūrėti vartotojo aprašymą http://www.youtube.com/watch?v=E2nsDrIM09s

Atgal į viršų Go down

Re: LAUKIMO SALĖ:

Rašyti by Andrea Argent on Pir. 09 22, 2014 3:30 pm

{Ko gero pirmą kartą gyvenime susipažindama su tokiu jausmu, kaip dabar, ji jautėsi lyg sudaužyta porcelianinė lėlė. Merginai visiškai netipinis pasimetimas kone švietė jos veide, todėl iš šalies ji nepriminė tos Andreos Argent, kurią visada yra įpratę matyti aplinkiniai. Skubantys ir nežiūrintys kur eina žmonės ją erzino, atrodo liko ne daug kol ji pati neužpuolė vieno iš jų, neperkando gerklės ir taip neišliejo slegiančio pykčio. Pajusdama vyrišką ranką sau ant alkūnės, akimirksniu atsisuka į originalųjį. Akyse buvo galima įžvelgti blizgesį, kol nesusivaldžiusi, pro sukąstus dantis, iškošia} – Po velnių, tu greitas. Vieną akimirką leidi suprasti, kad esi neabejingas, o kitą jau bučiuoji antrą moterį. – {Nevalyvai tokiu impulsyvumu parodydama pavydą, mesteli ranką į  durų pusę. Tačiau Elaidžai užtvėrus jai išėjimą, pagaliau pakelia akis į vyro veidą. Žinodama, kad negali jam nieko prikišinėti, ypač kai pati yra kalta, neigiamai supurto galvą, ištardama} – Neišvyk, gerai?  – {Neleisdama jam kalbėti, greitai, mat vis nesugeba paslėpti pasimetimo, kurį išduoda net jos veiksmai, dabaigia mintį} – Žinau, kad dabar tu man mieliau išrautum širdį iš krutinės, nei patikėtum tuo ką sakau, bet aš nenoriu tavęs netekti. Nesuprantu kas po velnių vyksta, kodėl leidau išeiti tau, kuomet dabar žinau, kad to nenoriu. Aš tikėjau, kad privalau būti su Kolu, nes... – {Impulsyvus, tačiau labiau nervų, o ne nuoširdumo iššauktas šypsnis pasirodo jos veide} - Kitaip negalėjo būti, jo žodžiai, viskas kas susiję su juo buvo šventa ir aš neturėjau teisės pasipriešinti tam ryšiui... iki šiandien. – {Nesugebėdama net normaliai išdėstyti minčių, nes pati pilnai nesupranta kodėl taip elgėsi, įsistebi konkrečiai į priešais esančio vyro akis, lyg jose norėdama išskaityti būsimą atsakymą} – Nežinau ar supranti ką noriu pasakyti, nes aš neturiu žalio suvokimo kaip tai paaiškinti. – {Nervingu rankos judesiu perbraukdama per savo tamsius, naturaliai banguotus plaukus, iškvepia plaučiuose susikaupusį orą. Ji vis dar jautė baimę prarasti šį asmenį iš savo gyvenimo, todėl net pati nepastebi kaip pasigavusi jo delną, suspaudžia savajame} – Aš žinau, kad prieš tave esu susidirbusi iki neaišku kokio lygio, tačiau, Elaidža, jei vis dar matai priežastį likti čia, nedrįsk pasitraukti.

_ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _
We tear, we climb into the sky We won't fall back to Earth tonight Your skin, your eyes, your every breath No sin, no fear, no regrets, no defeat Just two hearts in victory Lay it bare, lay with me
avatar
Andrea Argent

No one is going to respect you until you show who you are.


Pranešimų skaičius : 776
Įstojau : 2012-09-27
Amžius : 27
Miestas : Bruklinas
Meilė : Elijah Mikaelson
Draugai : Katherine Pierce
Rūšis : Hibridė
Darbo paskirtis : Barmenė

Peržiūrėti vartotojo aprašymą http://www.youtube.com/watch?v=I3nctEF0W8E

Atgal į viršų Go down

Re: LAUKIMO SALĖ:

Rašyti by Elijah Mikaelson on Antr. 09 23, 2014 1:47 am

Užimdamas būtent tokią poziciją, kad mergina, su kuria šiuo metu vyko kalba, neturėtu net menkiausios galimybės pasprukti, nes jei būtu pati to labai norėjusi. Jis laikė savo tamsiai rudų akių žvilgsnį, nukreiptą į pašnekovę, ir ta mina, kuri taip puikiai atsispindėjo originaliojo vampyro veide, buvo neįskaitoma. Jis nepasidavė jos kaprizams, o viso labo, visiškai netikėtai sau pačiam nutraukęs akių kontaktą, pastebimai įtraukė gausų oro gurkšnį į savuosius plaučius, kaip tik tuo metu, kai nuskambėjo kalba apie prie automobilio paliktą moterį. Elaidžos žvilgsnis nukrypo ties tamsiaplauke, kuri buvo paminėta pokalbio pradžioje. Vizualiai atrodė kad jam nereikėjo sudėti daugybės pastangų į tai, kad atrodyti labai ramiam, nepaisant to kad jo vidus kunkuliavo labai prieštaringais jausmais. Prieš pradėdamas ką nors sakyti, jis veide ištempė vos pastebimą šypsnį, po ko, jo liežuvis savaime perėjo per apatinę lūpą. Jis netarė ne žodžio, tarytum manydamas kad merginai bekalbant, ji pati suvoks, kaip absurdiškai atrodo jų susitikimas, ypatingai po to, kas buvo pasakyta jo brolio namuose, iš kurių jis kaip ne kaip jau seniai ruošėsi išsikraustyti: - Liaukis. - Tas šaltas akcentas, kuris buvo panaudotas vos vienam žodžiui, davė suprasti tai, kad jis neliko patenkintas scena, kurią mergina mėgino iškelti. Dar mažiau nei prieš valandą, ji pati buvo tuo asmeniu, kuris davė kuo puikiausiai suprasti tai, kad jis, neaišku kokiais būdais prisigalvojo nerealių dalykų, viską sukomplikuodamas kaip tik tuo metu, kai neatlaikęs puolė brolį. Jo šaltas, skvarbus žvilgsnis vėl puikavosi ant Argent ryškių bruožų veido, kuomet mergina dėstė savo nuomonę: - Neturiu prasmės ką nors tau padaryti, Andrea. Pati kuo puikiausiai suvoki, kad net norėdamas, tam nesiryžčiau. Bet, nereikalauk manęs likti ir stebėti kaip esi su kitu asmeniu, nenoriu pratrūkti ir padaryti ką nors, ko paskui sau neatleisčiau. - Palaipsniui jo balsas tapo kimus, gal net šiek tiek klampus, kuomet atsiminimai apie dienos pradžią eilinį kartą pasiekė jo smegenys. Jis ketino pasisukti, ir pasitraukti toliau, kai visiškai atsitiktinai pasukdamas akis į vaizdą šone, įsistebėjo į ryškios išvaizdos raudonplaukę, kuri kaip be pasukus visiškai netiko oro uosto aplinkai. Jis suraukė savus antakius, kuomet dar kartą grįždamas mintimis atgal, atsiminė susidūrimą su Katherine, kuri akivaizdžiai neturėjo užimti pamergės vietos, visuose vestuvėse. Jis vos balsu neištarė šios moters vardo, tokiu būdu primindamas tiek sau, tiek pašnekovei, kad dar prieš keletą metų buvo pasiruošęs padaryti labai daug, kad išlaisvinti ją iš savo šeimos paniekos zonos. Jo akių vokai vėl nepatikliai susiaurėjo, kuomet, jis pasielgė netaktiškai kaip mat pertraukdamas merginos kalbą: - Tai skamba kaip prisirišimas, kuriuo dažniausiai gali pasigirti Niklaus, kai kalba liečia jo kuriamą hibridų kariauna. Bet su vampyrais tai vyksta ypatingai retai, nes net mano egzistavime nebuvo ne vieno asmens, kuris po virsmo mane įsivaizduotu kaip savo dieną. Todėl, gerai pagalvok. Ar tai nebus tik vidinės nuoskaudos, susietos su to, kad jis net prie manęs su tavimi elgėsi kaip paskutinis šūdžius? - Šis žodis visiškai netiko jam, atrodė net keista, kad vizualiai pasiturintį verslininką primenantis asmuo, vartoja panašaus tipo žargoną. Jis nusuko akis, ir kaip tik tuo metu nudelbė akis į kiek toliau paliktą savo automobilį, beveik tuo pačiu metu, prasitardamas: - Aš privalau išvykti, Andrea. Čia neliko nieko, kas mane verstu pasilikti. - Jis melavo, todėl eilinį kartą vengė pažvelgti moteriai į akis. Taip buvo lengviau, mat jo žvilgsnis visuomet buvo tuo ženklu, kuris išduodavo jį kaip mažą vaiką. Jis troško jos labiau nei gyvenimo, todėl atsisakyti suteikiamos progos, bei pasitraukti buvo kur kas sunkiau, nei tai atrodė iš šalies. Ir tik per daug gerai pažįstantis šį vampyrą, asmuo, suprastu kad jis negeba skiesti žvelgiant į pašnekovą, todėl pastoviai nusuka akis. Jis linktelėjo, ir atrodė kad žengė žingsnį šalin. Dvejojo. Priešais buvo moteris, dėl kurios jis atsitraukė nuo savo šeimos, problemų ir kitų aspektų, kurie pastoviai sukosi jo galvoje. Jis keistai sujudėjo, kuomet pagaliau atkreipė dėmesį į tai kad Argent akys, pati išraiška neatrodė įprastai. Jis sukando dantis, neleisdamas sau pratarti ne menkiausio žodžio. Ir štai, Mikaelson'as pagaliau žengė kelis žingsnius šalin. Eidamas toliau, pakėlė savo ranką, bei keliais pirštais perbraukė per kaktą, tarytum būtu bandęs suprasti savo poelgį, kurio nesuprato net pats. Trūko vos poros žingsnių iki automobilio, sukritusio ant asfalto švarko, kuriame buvo bilietai, kuomet šis sustojo. Vien iš veido išraiškos buvo aiškiai matyti, kad jis viduje kariavo negailestingą karą su savo troškimais ir demonais. Atrodė kad kažkuriuo metu jis susikeikė, kuomet pasisukdamas sparčiu žingsniu ėmė eiti atgal. Elgėsi kaip vaikas, kuris pats tinkamai nežino ko nori. Jis nesustojo net tuomet, kai atsidūrė prie pat tamsiaplaukės, kuri vizualiai ir atrodė taip, tarytum būtu pabėgusi iš vestuvių. Su atitinkamu vėjo gūsiu, jis gal šiek tiek šiurkščiai, bet neperlenkiant lazdos, viena ranka suėmė merginą už sprando, bei palinkdamas pasivogė bučinį. Ne tokį, koks buvo pirmasis, kuomet jų lūpos tik susilietė. Dabar jis siekė daugiau, ir pats to nesuprasdamas, ganėtinai greitai prirėmė moters nugarą prie vienos iš kolonų, kurios laikė oro uosto įvažiavimo stogą. Čia mažiausiai buvo reikalingas pokalbis, nes kūno kalbą šis buvo pramokęs skaityti kur kas geriau, nei tai, kas rašoma juodu rašalu ant balto lapo.

_ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _
 
avatar
Elijah Mikaelson

Perhaps I'm not making myself clear here. This is a threat.


Pranešimų skaičius : 767
Įstojau : 2013-04-10
Amžius : 29
Miestas : Los Andželas
Meilė : Andrea Argent
Rūšis : Originalusis (1000+)
Darbo paskirtis : Verslininkas

Peržiūrėti vartotojo aprašymą http://www.youtube.com/watch?v=E2nsDrIM09s

Atgal į viršų Go down

Re: LAUKIMO SALĖ:

Rašyti by Nina Redford on Antr. 09 23, 2014 2:24 am

Raudonplaukės antakiai savaime pakilo, jau tą akimirką, kuomet čia pasirodė dar viena asmenybė. Tai nebuvo suplanuota, todėl kaip tyčia griovė jos ir kitos vampyrės susitarimą. Viskas turėjo vykti panaudojant kaip galima mažiau smurto: suviliojimas, užkalbėjimas, šioks toks kankinimas ir panašiai, tai turėjo privesti prie viską griaunančių veiksmų. Planas neturėjo spragų, tol, kol nebuvo įvertinta tai, kad Argent gali turėti drąsos pasirodant čia, kaip tik tuo metu, kai trūko vos kelių žodžių, kelių veiksmų, ir originaliosios šeimos atstovas būtu netralizuotas. Nicole, pirštu vedžiojo per savo puodelį, tuo pačiu metu sau po nosimi šnabždėdama kažkokius, tik jai pačiai suprantamus žodžius. Užkalbėjimas, kam jis buvo skirtas, buvo aišku iš karto, bet ką būtent jis reiškė, buvo esminis klausimas. Burnberry, visuomet specializavosi tamsiausiuose burtuose, kur buvo pavergiama žmogaus siela, ir dabar jai buvo labai svarbu, kad Elaidžos mąstysena būtu kaip galima labiau nukreipta į tamsiaplaukę, su kuria jis nesimatė pakankamai daug šimtmečių. Ji stengėsi pavergti jį burtais, bet, tai kad čia pasirodė Andrea, sumaišė visas kortas. Raudonplaukė liovėsi bambėti sau po nosimi burtažuodį, bei nukreipė akis į Rose pusę. Buvo likęs planas "B", panaudoti smurtą, ir pasiimti vyrą jėga. Ji apsilaižė savąsias lupas, kaip tik spėdama atsikelti ant kojų, kuomet tarp dviejų, susitikusių asmenų įvyko fizinis kontaktas. Ši sugniaužė vienos rankos kumštį, dar kartą dirstelėdama į Rose pusę. Jai buvo svarbus pritarimas, todėl nesistengė nieko padaryti tol, kol tai nebuvo neišvengiama.

_ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _

She made broken look beautiful and strong look invincible.

She walked with the Universe on her shoulders and made it look like a pair of wings.
avatar
Nina Redford

I stop fighting my inner demons. We're on the same side now.


Pranešimų skaičius : 1898
Įstojau : 2012-09-28
Miestas : New York City
Meilė : Oficialiai išsiskyrusi
Rūšis : Vampyrė (27/2000+)
Darbo paskirtis : Rašytoja - novelistė

Peržiūrėti vartotojo aprašymą

Atgal į viršų Go down

Re: LAUKIMO SALĖ:

Rašyti by Andrea Argent on Antr. 09 23, 2014 3:13 pm

{Impulsyvumas buvo viena iš pagrindinių merginos charakterio savybių, pasireiškianti ypač tada, kai ji būdavo pikta, nervuota. Todėl nenuostabu, kad neretai vadovaudamasi šiuo bruožu sugebėdavo prisidaryti problemų. Neskaitant to, kad išeiti negalėjo, o tenka pripažinti, nenorėjo, juk ne veltui pasirodė čia dėl šio vyro, lieka stovėti vietoje, nors vis į šoną nukrypstantis žvilgsnis ir padažnėjęs kvepavimo ritmas leido suprasti, kad mergina yra net labai užvaldyta pykčio dėl to, kokį vaizdą teko išvysti. O svarbiausia, tai buvo ir vizualus įrodymas, kad Elaidžai ji nėra abejinga. Ir nors dažniausiai Rea mokėdavo nuslėpti savo jausmus, šį kartą tai sekėsi sunkiai, mat akys, kurios yra vadinamos sielos veidrodžiu, atspindėjo viską. Stengdamasi liežuvį nulaikyti už dantų, nes žino, kad gali leptelėti ką nors ne tokio, tiesiog neigiamai supurto galvą, kol nesusivaldžiusi, taria} – Kokiu kitu asmeniu? Ar mano būvimas dabar ir čia su tavimi neįrodo, kad nenoriu būti su jokiu kitu nei kad su tavimi? – {Neleisdama vyrui jos pertraukti dar kartą, nervingai sumosuoja rankomis} – Jei tai būtų mano vidinės nuoskaudos, patikėk, tu nieko apie tai nežinotum, ir dabar manęs nematytum priešais save, nes su savo problemomis visada tvarkiausi viena. Elaidža, aš tau nemeluoju, nežinau kas buvo, nežinau iš kur tas prisiryšimas, ar kas tai yra, atsirado, bet dabar, aš kaip niekad esu tikra ko noriu. Ir jei tu nori to paties, nebėk nuo to. – {Neatitraukdama žvilgsnio nuo vyro, nesugeba praleisti fakto, kad vos tik jis prakalba apie norą išvyktį, pastoviai nusuka akis. Susiaurindama žvilgsnį, sugniaužia kumščius, o tvarkingai, kraujo raudonumo nulakuotus nagus atremia sau į delnus} – Pakartok tai dar kartą, tik dabar žiūrėk man į akis, noriu, matyti tavo žvilgsnį tariant šiuos žodžius, nes kitaip priimsiu tai kaip melą. – {Širdis krutinėje pradėjo plakti vis stipriau ir stipriau vos tik ji pastebi, kaip vyras nusisuka ir pasirenka atsitraukti. Ko gero pirmą kartą susipažindama su jausmu, kurio net nesugebėtų įvardinti tinkamai, kuomet atrodo, kad visas pasaulis griūna iš po kojomis, kai tenka matyti, kai mylimas asmuo pasirenka išeiti. Tą akimirką, ji tik stirpiau suleido nagus sau į delnus, lyg tai padėtų jai susitvardyti. Viduje virė įvairūs persipyne jausmai, kol mergina galiausiai nuleisdama akis jas sumerkė. Aišku, ji galėjo kaltinti tik save, tačiau išgirdusi prie jos artėjančius žingsius pakelia blizgančias akis tiesiai. Pastebėdama, kad jis grįžta ir nepaisant grubumo, kuris jos nei kiek neišgasdino, priima jo veiksmus atsakydama į taip trokštamą bučinį. Nugara stipriai atsitrenkusi į  kietą paviršių, abejomis rankomis įsikimba jam į pečius, kol galiausiai pakyla į viršų ties kaklu, inicijuodama apkabinimą, reiškiantį, kad ji nenori, kad vyras nuo jos atsitrauktų bent per colį. Iš kontakto išpešdama viską, kas geriausia, neleidžia, kad ši akimirka nutrūktų per daug greitai, mat jausdama jį taip arti savęs, mergina galėjo tik patvirtinti tai, kas ir taip buvo aišku, šis vyras jai buvo daug svarbesnis, nei ji pati tai suprato. Tuo labiau, būdama sukoncentruota tik į jį, Andrea neatkreipė dėmesio į nieką kitą, kas buvo aplinkui}

_ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _
We tear, we climb into the sky We won't fall back to Earth tonight Your skin, your eyes, your every breath No sin, no fear, no regrets, no defeat Just two hearts in victory Lay it bare, lay with me
avatar
Andrea Argent

No one is going to respect you until you show who you are.


Pranešimų skaičius : 776
Įstojau : 2012-09-27
Amžius : 27
Miestas : Bruklinas
Meilė : Elijah Mikaelson
Draugai : Katherine Pierce
Rūšis : Hibridė
Darbo paskirtis : Barmenė

Peržiūrėti vartotojo aprašymą http://www.youtube.com/watch?v=I3nctEF0W8E

Atgal į viršų Go down

Re: LAUKIMO SALĖ:

Rašyti by Elijah Mikaelson on Pir. 10 06, 2014 3:52 am

Neskaitant to, kad jis nebuvo tikras tuo, kaip viskas pasibaigs, ir kokios bus pasekmės to, kad jis pagaliau nusprendė daryti tai, ko nori pats, o ne tai, kas iš pažiūros atrodė geriausia. Rizikuodamas ne vien faktu, kad bus amžiams išspirtas iš savo šeimos, rizikuodamas būtent tuo, kad greičiausiai taps dar viena, balto ąžuolo kuolo auka, jis nesvarstė apie nieką kitą, kaip apie švelnias, saldaus skonio Argent lupas. Jo kvėpavimas buvo praradęs prieš tai buvusį ritmą, kuomet vyras liežuviu susidūrė su geidžiamos moters liežuviu, žaisdamas juo jos burnoje. Šis atrodo paprastas kontaktas, kurį daug kas net nesureikšmina, šiandiena jam buvo stipria motyvacija tam, kad elgiasi teisingai. Jo rankos dar tebebuvo ant Andreos skruostikaulių, kuomet šis nenutraukdamas kontakto "atitraukė" jos rankas nuo savo pečių, iškeldamas jas moteriai virš galvos. Jis akivaizdžiai troško dominuoti, kuomet savo kūnu įrėmė tamsiaplaukę į koloną, kone prispausdamas jos liauną kūną tarp savęs ir šalto, cementinio objekto. Jo kūnas, žemiau juostos, savaime reagavo į tai, kas vyko. Todėl kuomet mintimis sugrįžo į realybę, suvokdamas tai, kad jei ir toliau tęs savo veiksmus, galiausiai ant tiek susijaudins, kad tai neliks nepastebėta ir kitų, aplink vaikštančių žmonių. Nutraukdamas bučinį, tuo pačiu jis atidavė moters rankoms laisvę, pats nykščiu perbraukdamas jai per apatinę lūpą, ganėtinai tyliai, tačiau užtikrintai sušnabždėjo: - Nesuprantu ką tu su manimi darai, panele Argent. Negaliu laikytis nuo tavęs kaip galima toliau, ką kalbėti apie tai, kad negaliu negalvoti apie tave. - Jis nukreipė savo akis svetur, kuomet neigiamai supurtydamas galvą, leido veide pasirodyti vos pastebimai šypsenai. Pasitraukti nuo jos, buvo labai rizikinga, mat zona žemiau bambos buvo gerai "paburkusi". Todėl užuot greičiau, kartu su ja, pasileisdamas lauk iš šios vietos, jis kilstelėjo vieną iš savo rankų, delnu atsiremdamas į koloną. Ir vis dar nenuleisdamas savo žvilgsnio nuo akivaizdžiai seksualaus moters kūno, jis ilgesingai atsikvėpė. Tai ką šie du darė dabar, buvo draustina. Beprotiškai malonu, bet draustina. Ir jis neturėjo ne menkiausio supratimo tame, kaip reikės visiems paaiškinti kad taip, jis ir yra tas asmuo, kuris po šitiek metų, pagaliau nusprendė veikti vadovaudamasis savo paties interesais. Jo žvilgsnis nusileido apačion, kuomet jis giliau įtraukdamas oro į savuosius plaučius, dusliai pratęsė: - Kas jei dingsime, bent kuriam laikui, nuo visų žmonių? Jei pasiliksiu čia, tiek manęs, tiek tavęs lauks labai sunkus laikotarpis. O patikėk manimi, labiau už viską, bent kelias dienas noriu pasimėgauti tavo draugija. Ir nemanau kad suklysiu pasakydamas, kad tau taip pat reikia atsikvėpti. - Laisvą ranką, ištiesdamas į moters pusę, jis vėl pakartojo tą patį veiksmą, nykščiu perbraukdamas per jos lupas, kaip tik tuo metu tardamas: - Vedi mane iš proto, Andrea. Negaliu susikaupti, kai esi šalia. - Neigiamai supurtydamas galvą, jis taip pat staigiai ir šaltai atsitraukė nuo jos per žingsnį, kaip ir prieš tai, prisiartino.

_ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _
 
avatar
Elijah Mikaelson

Perhaps I'm not making myself clear here. This is a threat.


Pranešimų skaičius : 767
Įstojau : 2013-04-10
Amžius : 29
Miestas : Los Andželas
Meilė : Andrea Argent
Rūšis : Originalusis (1000+)
Darbo paskirtis : Verslininkas

Peržiūrėti vartotojo aprašymą http://www.youtube.com/watch?v=E2nsDrIM09s

Atgal į viršų Go down

Re: LAUKIMO SALĖ:

Rašyti by Andrea Argent on Pir. 10 06, 2014 3:16 pm

{Jausdama vyrą taip arti savęs, mergina atsidavė tai nuodėmingai, tačiau be galo trokštamai pagundai. Ji nenorėjo, kad ši maloni akimirka nutrūktų greitai, nes atrodė, kad, jei  jį paleis, daugiau tokios progos nebeturės. Matyt tai buvo išlikęs baimės jausmas galutinai prarastį Mikaelsoną. Aistringo bučinio metu, buvo sunku galvoti apie ką nors kitą, mat momentas privertė užmiršti viską aplinkui, o tenka pripažinti, jau seniai kas buvo privertęs ją taip jaustis. Kuomet jaunos vampyrės rankos buvo atitrauktos nuo plačių vyro pečių ir to pasekoje iškeltos į viršų, Andreos veide buvo galima pastebėti jai tinkantį, valiūkišką dviprasmybe dvelkiantį šypsnį, kurį iššaukė Elaidžos prisilietimai. Šiam kartui leisdama jam imtis visapusiškos iniciatyvos, neprieštaravo nei vienam prisilietimui, juk kaip be pasukus situaciją, kaip gali prieštarauti tam, ko pati nori? O ir gyvenimas tampa daug pikantiškesnis, kai nevaržai savęs taisyklėmis, o vadovaujiesi savais interesais. Kontaktui nutrūkus, mergina atmerkia žalios spalvos akis, žvilgsnį nukreipdama tiesiai į šalia esantį. Jos pačios kvepavimo ritmas nebuvo subalansuotas, tačiau tai netrugdė veide šmėstelėti dviprasmiškai šypsenai. Rea buvo įpratusi Elaidžą matyti kaip labai inteligentišką, ramią asmenybę, todėl jai visada knietėjo atskleisti ir kitą, užslėptą vyro pusę, kurią tik pradeda po truputi pažinti. Ko gero ši paslaptis buvo tik viena iš daugelio dalykų, kurie žavėjo merginą Mikaelsone. Vos tik gavusi judesio laisvę, lengvu rankos judesiu, perbraukia vyrui per krutinės liniją, taip nukeliaudama iki pat diržo sagties. Nepanaikindama veide esančios šypsenos, taip pat tyliai kaip ir jis, atsako} – Sprendimas labai paprastas, būk su manimi ir nebėk nuo savo troškimų, kai dabar žinai, kai abu to norime. – {Naudodamasi proga, kad vyras vis dar yra šalia jos, ranka nukeliaudama link jo sprando, švelniai, nagais per jį perbraukia} – Elaidža, manęs negasdina niekas, žinau ko noriu, ir esu pasiruošusi dėl to kovoti, bet, jei nori išvykti dabar ir svarbiausia kartu... – {Išraiškingai kilstelėdama antakius, šypteli} – Esame oro uoste. Imam bet kurią kryptį ir maunam lauk ten, kur nebus jokių trugdžių. Dabar.  – {Leisdama jam suprasti, kad yra pasiruošusi pasirinkiti bet kurį variantą, mat žino ko nori, todėl bet kuriuo atveju nėra pasiruošusi to paleisti vėjais. Dar vienas minimalus, tačiau malonus vyro prisilietimas privertė ją sumerkti akis, tačiau staigus atsitraukimas iššaukė kiek priešingą reakciją. Suraukdama antakius, ji neleido jam atsitraukti per daug toli, tam prisiartindama vėl, abejomis rankomis, nuslysta per vyro pečius, tuo pačiu, stebėdama jo tamsias akis} – Velniop susikaupimą. Nenoriu praleisti daugiau nei minutės, išvykstam.  

_ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _
We tear, we climb into the sky We won't fall back to Earth tonight Your skin, your eyes, your every breath No sin, no fear, no regrets, no defeat Just two hearts in victory Lay it bare, lay with me
avatar
Andrea Argent

No one is going to respect you until you show who you are.


Pranešimų skaičius : 776
Įstojau : 2012-09-27
Amžius : 27
Miestas : Bruklinas
Meilė : Elijah Mikaelson
Draugai : Katherine Pierce
Rūšis : Hibridė
Darbo paskirtis : Barmenė

Peržiūrėti vartotojo aprašymą http://www.youtube.com/watch?v=I3nctEF0W8E

Atgal į viršų Go down

Re: LAUKIMO SALĖ:

Rašyti by Sponsored content


Sponsored content


Atgal į viršų Go down

Rodyti ankstesnę temą Rodyti sekančią temą Atgal į viršų

- Similar topics

 
Permissions in this forum:
Jūs negalite atsakinėti į pranešimus šiame forume