SUOLIUKAI:

Atsidures sioje vietoje is kart po incidento kazino bare, paleidzia Katerinos ranka ir is kart nuo jos atslyjes, tarsi butu sulauzes sau duota pazada islikti saltu jos akyse ir katik pasidave jos, kad ir menkai, itakai. -Sumauti medziotojai,-sumurma ir paejes salin nuo merginos, nusisuka i ja nugara. -Galbut tai zenklas, kad tureciau is sio miesto kuriam laikui dingti,-prisiverstinai isspaudzia ironiska sypsena. -Buvo malonu susitikti,-padares pauze isiklauso i juos gaubiancia tyla, kuri tik dar labiau didino itampa ir taip susidariusia jiem bunant dviese. Nusprendes, kad jau ir taip per daug susileido atgabendamas ja cia kartu su savimi ir leisdamas suprasti, kad jam ne visvien, apsisuka eiti.

Kadangi tikejosi, o gal net ir vylesi, jog Katerina ji sustabdys, atsigrezia isgirdes jos suksni. Tiriamu zvilgsniu isiskverbia i pasnekoves akis nesuprasdamas ar tai yra vienas is merginos meginimu juo manipuliuoti, todel nutaiso neperregima veido israiska, kuri neatspindi jokiu jausmu galinciu isduoti ka jis siuo metu galvoja. -Susigrazinai dali zmogiskumo?-uzsikabines uz akivaizdziai ji nustebinusio Katerinos pareiskimo, suraukia antakius. -Jei kalbi rimtai,-neigiamai papurto galva. -Maniau, kad esi protingesne,-lupu kampu sypteli. Isklauses visko ka mergina toliau turi jam pasakyti, tai padaro ta pacia bejausme grimasa. Atsiremes i salimais augusi medi, taip pasitraukdamas nuo pasnekoves, bet nenuleides nuo jos savo zvilgsnio, perbraukia delnu per savo smakra. -Zinai kuo sita situacija yra komiska?-pakreipia savo galva i viena puse. Nelaukdamas kol mergina atsakys, pats atsako i savo retorini klausima: -Pries pusdieni klupejau ant keliu kone maldaudamas taves atsakyti i mano jausmus,-prunksteli. -Ir tai, jog dabar nieko nebejauciu,-baksteli sau i krutine. -Yra ne Klauso, o tavo kalte, Katherine,-prieina arciau, kad mergina sugebetu matyti jo pikta zvilgsni. -Viskas ko norejau buvo tavo atsakas, buvau pasiruoses pabegti kartu su tavimi ir jei reikes slapstytis iki gyvenimo galo,-neigiamai papurto galva ir apsilaizo lupas. Svelniai suemes merginos galva viena ranka, prisitraukia ja arciau ir lupomis liesdamas viena jos skruostu susnibzda: -Bet dabar, nebejauciu nieko,-sypteli tebelaikydamas intymu atstuma. -Ir zinai ka? Man tai patinka, nes tai reiskia, kad nebegali manimi manipuliuoti ir mulkinti,-isreiskes savo nepatikluma tuo, ka mergina katik jam sake, atsitraukia ir apsisukes ant kulno, ima eiti tolyn. -Savo pacios labui, palik tai kaip yra, nieko tau nebejauciu todel jei sakaisi norinti man padeti, tiesiog palik mane ramybeje...

Kadangi Katerinos zodziai kazkaip, jam nesuvokiamu budu brovesi jo pasamones link, stengiasi visa tai kas jam buvo teigiama, paneigti savo pasamoneje. Kuomet ju pokalbis pasiekia kritini taska, stabteli pries ka nors pasakydamas. Vis gi sumanes atsisukti i mergina, isisteibeleja i tamsoje vos matomas jos akis. -Jei tai yra tai ko tau reikia, kad galiausiai nuo manes atstotum,-nuryja burnoje susikaupusias seiles, padarydamas menkute pauze. -Tuomet taip, nieko tau nebejauciu, Katherine,-istares siuos zodzius labai gilaiai ikvepia ir pasisuka vel eiti ten kur planaves. Praejus vos kelioms sekundems, kurios jo galvoje virto visa amzinybe, tik vampyrams budingu greiciu grizes prie niekur dingti nespejusios merginos, pastveria jos galva abejomis savo ranku plastakomis, prisitraukdamas jos veida prie savojo ir kvepuodamas taip, tarsi katik butu nubeges maratona, neigiamai papurto galva, veide islaikydamas labai rimta fizionomija: -Kodel negaliu liautis taves mylejes? Kodel visos kitos emocijos dingo, bet jausmai tau liko?-akimis tarsi ieskodamas atsakymo, parasyto ,merginos veide, negali sukoncentruoti zvilgsnio i viena ir ta pati taska. -Juk taip neturejo nutikti!-neigiamai papurto galva ir galiausiai neistveres, karstai ja pabuciuoja.

Ju buciniui nutrukus Katerinos iniaciatyva, atitraukia savo rankas, laikytas jai ant kaklo. Pats sutrikes del to, ka katik padare, merginai kalbant, tiesiog bando susigrazinti sau jau budingu tapusi saltuma. Kai moteris ji apkabina, atsako i si gesta ir uzmerkes akis giliai ikvepia jos kvapo. Kai galiausiai nuo jos atsiraukia suimdamas abi jos rankas, isspauzia prisiverstine, sarkastiska sypsena: -Nezinau ar to noriu,-neigiamai papurto galva. -Mano jausmai tau isliko nepakite, nezinau kodel, bet tikrai zinau viena dalyka. Neketinu likusio savo gyvenimo praleisti begant ir slapstantis. Nebent zinai buda dabar pat priversti mane tapti nuo jo nepriklausomu,-padares pauze, apgailestaudamas sypteli. -Jis niekuomet nepaliks taves ramybeje,-neigiamai papurto galva. -Suprates, kad esi vienintele likusi mano silpnybe, jis lieps man tavimi atsikratyti ir as bijau, kad jam paklusiu...-uzmerkes akis, ikvepia siek tiek oro. -Dabar supranti kokia komplikuota si situacija?-zenges link jos, viena ranka svelniai suima jos smakra. -Kas priverte tave persigalvoti? Ar tai dar viena tavo melagysciu? Kaip is viso sugebejai is ten istrukti?-galvoje turedamas bunkeri, apipila ja klausimais.

-Tu teisi, bet privalai isidemeti viena - nekirsiu sakos ant kurios pats sedziu. Klausas man suteike laisve nuo menulio, pranasuma pries kitus vilkolakius ir vampyrus ir uz tai jam esu degingas,-akivaizdziai pats sau priestaraudamas ir to nesuvokdamas, kadangi yra draskomas priestaringu jausmu, akimirkai nutyla, tuo paciu leisdamas Katerinai suprasti, kad savo noru jis greiciausiai rysio nutraukti nemegins del sau paciam nesuvokiamu priezasciu. -Istumdamas jam i rankas Jake tik padeciau sukurti, ko gero stipriausia, ginkla, kuri lig siol turejo Klausas. Jake yra alfa vilkolakis, o budamas pavaldus Mikealsonams jis nesudvejotu jei jam butu liepta atsikratyti taves ar netgi manes. Siaip ar taip, nesu tuo tikras, bet neketinu tuo rizikuoti,-lupu kampu syptelejes, neigiamai papurto galva. Ties klausimu apie pasitikejima siek tiek surimtejes, nudelbia akis ir kuri laika pamastes, galiausiai prabyla, kiek kitokiu, labiau sau budingu balsu: -Tu man nesuteikei priezasties tavimi pasitiketi, Katherine,-ju zvilgsniams susitikus, kuri laika zvelgia i ja tylomis. -Nesuprask manes klaidingai, noriu tavimi vel patiketi, bet mano galvoje sumaistis. Jauciuosi tarsi tureciau susidvejinusia asmenybe. Ir siuo metu viena ju ima virsu. Ta, kuri jaucia malonuma zudydama ir nieko nejausdama. Tu geriau nei kas kitas zinai kaip kartu ir norisi, ir baugu kazka prisileisti taip arti, kaip arti dabar esi tu,-pirstais perbraukia per jos plaukus. -Siuo metu noriu pasimegauti tuo, kas man buvo suteikta, . Tu juk ir pati nesitiki, kad mes galim tapti normalia pora? Tik ne siamie mieste, kur kas antras zmogus nori mumis atsikratyti,-neigiamai papurto galva.

Rimta veido israiska klausydamas pasnekoves, nejucia sypteli. Kai ji galiausiai nutyla, leidzia sau pasisakyti: -Meluociau jei sakyciau, kad visiskai su tavimi nesutinku,-zenges kelis zingsnius suoliuku link, leidzia merginai suprasti, kad nori pokalbi pratesti sededamas. -Tai, jog esu dalinai nuo kazko priklausomas nera tobula, bet tai yra lengviau,-isisteibeleja kazkur i tamsa sau priesais. -Tikriausiai zinai apie vilkolakio prakeiksma ir turbut numanai, jog pirma transformacija yra lemtinga. Jei per pirma savo pilnati vilkolakis atima nekaltam zmogui givybe, prakeiksmas ji persekioja visa likusi jo gyvenima,-ikvepdamas salto nakties oro, padaro pauze. -Kadangi mano zmogiskoji puse visada eme virsu,-ironiskai sypteli. -..nesugebejau su tuo susitaikyti. To vaikino zvilgsnis ir baime mane persekiojo ir neleido pamirsti ir judeti toliau. Jauciausi kaltas, nekenciau saves ir viskas, kas mane stume i prieki, buvo mintis, jog galiu padeti Tayleriui to isvengti, bet tai nera pilnavertis gyvenimas,-neigiamai papurto galva. -Dabar tai toli praeityje,-syptelejes atsisuka i salia prisedusia mergina ir suima jos smakra pirstais. -Apart jausmu tau, kurie tebera mano silpnybe,-apsilaizo apatine lupa liezuviu, tuo paciu nusisypsodamas. -Nebeturiu tos grauzaties ir man tai patinka... nenoriu galvoti kas bus rytoj,-su lig siais zodziais staiga susiima sau uz galvos ir staiga pakiles nuo suoliuko netrukus parkrenta at keliu, bandydamas tamsoje iziureti kas ji kankina. -Kas per?!...-nebaiges sakinio isleidzia skausmo aimana, kadangi tai, ka Reese daro su jo galva buvo nepakeliamas skausmas. Atpazines mergina ir nesuprasdamas ka pries juos ji galetu tureti jau ziojasi i ja kreiptis, taciau skausmui sustiprejus, parkrenta alkunemis dabar jau remdamasis i slapia nuo rasos zole.

Neskaitant to, kad tamsiaplaukė Katerina bergždžiai bandė atitraukti šviesiaplaukės dėmesį, kaip tik tuo metu, kai ši dar nebuvo atitraukusi kerų nuo Lockwood'o, pasirodydamas jai už nugaros, kaip galima greičiau, keliu smogia tiesiai jam į žandikaulį, akivaizdžiai bandydamas "atjungti" jėga. Nereaguodamas į tai, ar asmuo spėjo ar nespėjo nuo to išsisukti, pasisako: - Tu pats man paskambinai, kuomet tave prirėmė Klausas. Todėl dabar nesitikėk kad imsiu ir paliksiu tave jo valiai. - Rankos mostu nukreipdamas delną į tamsiaplaukės pusę, surėkia:
- Nesikišk! Visiems bus tik geriau nuo to, kad jis pradės sprendimus priiminėti pats. O ne klausytis hibrido.

Nors ir nesuvokdamas ji uzpuolusiu zmoniu motyvu, vos tik pasitaikius progai, kuomet Katerina suteikia jam sansa sprukti, juo pasinaudoja. taciau cia susidures su 'siokia tokia' kliutimi, parkrenta zemen, Jake smugiui ji uzklupus netiketai. Kadangi siuo metu nebutu galejes paaiskinti kodel jis pats galejo troksti pakenkti Klausui, dabar budamas jo uzkalbetas jaucia vieninteli troskima, priesintis bet kam, kas bandys jo rysi su pastaruoju nutraukti. Pabandes pakilti ir negalvodamas apie nieko kito tik savo paties sveika kaili, sprukti, susiduria su raganos, kurios galiu lig siol nebuvo ivertines, tebeskleidziama energija jo atzvilgiu. Suklupes ant keliu rankomis susiima galva, kuri rodos plyso i tukstancius daleliu ir nebesivaldydamas ima saukti: -Liaukis, prasau, liaukis!-apeliuodamas i Katerinos jam prabudusius jausmus, pabando sauktis jos pagalbos, nutaises kankinio akis, nors dar taip neseniai ketino pabegti palikes ja likimo valei. Is to, jog Jake zodziai ja siek tiek pristabde, suprates, kad mergina, sioje situacijoje, greiciausiai yra jau nebe jo puseje, tyliai susikeikia. -Maldauju, nustok!-nebesitverdamas skausmu ir apimtas visoskos agonijos, nebesugeba is sios situacijos issisukti.

Sekdamas Džeiką iki pat šios vietos, numanė kad šis sugebės padaryti ką nors kvailo, ir tuo labiau vienas. Kadangi buvo girdėjęs apie tai, kad hibridai yra kur kas stipresni už kitus antgamtinius padarus, priverčia save ištiesti pagalbos ranką tam, kuris vos prieš kelioliką minučių suvarė kumštį jam į snukį. Pasirodydamas čia apytiksliai minutės skirtumu, pastebi visą situaciją iš šalies. O kadangi net neketino leisti kad kas nors pultu alfa, iš karto susikoncentruoja į tamsiaplaukę. Prilėkdamas prie jos per daug greitai, suima jos abi rankas, užlauždamas jas merginai už nugaros, kita ranka suima ją už plaukų, versdamas ją žiūrėti į tai, kas šiuo metu atlieka Armstrong'as. Prikišęs savo veidą prie Katerinos Pierce kaklo, leidžia jo dantims kiek pakeisti formą. Su pastebimu šypsniu veide, stebėdamas kaip yra kankinamas Lockwood'as, prasitaria: - Krustelėsi, ir aš suleisiu tau dantis į kaklą. O tuomet, manau tu ir pati puikiai suvoki kas tavęs lauks, vampyre.

Neatsitraukdamas labai toli nuo asmens, kuris šiuo metu yra priverstas jausti neapsakomą skausmą, sukanda dantis, kuomet čia pat pasirodo dar vienas vilkas. Visgi per daug dėmesio jam neatiduodamas, įsistebi į besiraitantį Meisono kūną: - Turiu tik vieną klausimą, ar pasirenki keliauti atgal į bunkerį geruoju, arba pasakysiu kad ji priverstu tave tai padaryti. - Galvos mostu nurodydamas Reese, šiek tiek iškelia savus antakius, pratęsdamas savo plano išdėstymą: - Nes matai, atsikratyti Klauso įtakos tau teks pačiam. O mes viso labo tau padėsim tai padaryti. - Kuomet vėl sugrąžina savo visiškai bejausmišką miną, kiek pasilenkia prie jo: - Aš nuo savų neatsitraukiu, dar kartą kartoju. Tu pats norėjai mano pagalbos, kuomet dar supratai ką darai.

Kai lig tol jo kaukole veres skausmas siek tiek aprimsta, galiausiai isgirsta Jake zodzius, skirtus jo adresu, taciau tebeklupedamas ant zemes, pasiepianciai prunksteli: -Kaip matau atsivedei savo sebrus, nes vienas pries mane stoti bijai?-atbula ranka nusivalo krauja, kuris eme teketi is jo paties nosies del raganos sukelto galvos skausmo. -Man nereikia tavo pagalbos!-telkdamas jegas tam , kad atsistotu ir tuo paciu bandydamas ivertinti situacija, kurioje jam pasprukti sansu buvo mazoka, ima sirsti vis labiau. Nors budamas sveiko proto suprastu, kad zmogus siulantis savo pagalba yra paskutine jo viltis, budamas visiskai pavaldus Klausui, to nesuvokia, todel labai pamazu atsistojes, apzvelgia visus susirinkusius, kol jo akys uzkliuna uz vaikino, savo gniauztuose laikiusio Pierce: -Patrauk nuo jos rankas,-kone isskiemenuoja savo zodzius, sunkiai valdydamas pykti, kuri sukele zinojimas, kad kazkas vel drista kesintis i zmogu, kuris vienintelis siuo metu jam kazka reiske. Kai sis nepaisydamas jo perspejimo parodo vilkolakio iltis, visiskai pamirses Jake ir cia buvusia ragana, apimtas zverisko isiucio puola Richarda, ko pasekoje Katherine gauna laisve, o sie du parkrenta ant zemes. Pirma kart igaves savo hibrido busena ir dar niekada nepatyres galios, kuria jam suteike Klausas, pakankamai lengvai prispaudzia vaikina ir laikydamas viena savo ranka jam ant kaklo, kone springdamas ituziu surinka: -Tik todel, kad esi vilkolakis, leisiu tau bandyti laime ir pasakyti kodel tureciau palikti tave gyva, nes kitu atveju, dabar pat nuplesiu tavo sumauta galva!

- Reikia ir paskui dar būsi dėkingas už tai! - Akivaizdžiai keldamas savo balsą, jau ketino dar kartą panaudoti jėgą, mat buvo per daug akivaizdu, kad jis nežada pasiduoti taip paprastai, tačiau hibridui pasirodžius per daug gretam, paprasčiausiai sumodamas pro šalį, sugeba pastebėti tik tai, kaip Richardas parvirsta ant žemės, o Katherine Pierce yra nustumiama šalin. Kuomet pagaliau "daeina", kad vienintelė grandis, kuri jį šiuo metu dar laiko savame prote yra tamsiaplaukė moteris, stengdamasis apsisukti kaip galima greičiau, pastveria pastumtą merginą, prisitraukdamas prie savęs. Ir visiškai nedvejodamas išleidęs savus nagus, susmeigia juos Pierce į nugarą, beveik pasiekdamas šios širdį. Kadangi yra ne tipinis vilkolakis (įdrėskimo nepakanka kad jis perleistu nuodus, kaip tai vyksta su kitais): - Meisonai! - Akivaizdžiai pareikšdamas kad nežada iš čia pasitraukti be jo, pagaliau taria: - Katerina. Ar ji pakankamai svarbi priežastis, kad jo nežudytum? - Tebelaikydamas savo nagus sukištus jai į nugarą, ir savaime aišku šio veiksmo metu sulaužęs jai kelis šonkaulius, pagaliau leidžia pasirodyti savo tikrai akių spalvai (kuri yra ne raudona, kaip turėtu turėti alfa, o šaltai žydra, kas išduoda kad nuo jo rankų ne per seniausiai krito nekalti asmenys): - Tu eisi su mumis, nes aš tikrai išplėšiu jai širdį. Ir spėk kas tada? Pilnai priklausysi jam, kaip kad ir nori. Juk tik to tu nori? - Vien savo mina išreiškia kad nežaidžia.

Akivaizdu kad nebūdamas ant tiek stiprus, kiek yra hibridai ar alfos, nespėja tinkamai sureaguoti į puolimą, todėl kaip ir buvo nuspėjama, tėškiasi ant grindų. Matydamas kaip stipriai pakito jį puolusio asmens išvaizda, sukandęs dantis, dar stengėsi kažkaip, beviltiškai išsivaduoti. Bet, ta akimirka kuomet prakalba Armstrong'as, tarytum įgaudamas pasitikėjimo, veide ištempia labai savotišką, sadistišką šypseną: - Nebloga priežastis, ne?