PARKO EŽERAS:

Puslapis 12 1, 2  Next

Rodyti ankstesnę temą Rodyti sekančią temą Go down

PARKO EŽERAS:

Rašyti by ATIDUODAMA #6 on Pen. 09 28, 2012 10:56 am

Parke esantis, labai gražus ežeras.
avatar
ATIDUODAMA #6

If I'm going to watch lacrosse game, you better not suck.


Pranešimų skaičius : 198
Įstojau : 2012-09-27

Peržiūrėti vartotojo aprašymą

Atgal į viršų Go down

Re: PARKO EŽERAS:

Rašyti by Elijah Mikaelson on Tr. 04 10, 2013 1:38 pm

Tarkim, prabėgus kokiai dienai po to, kai žmonės kurie buvo įkalinti Havajų viešbutyje pagaliau ištrūksta (ar bent dalis jų), sulaukęs atitinkamo paros laiko, kuomet trūksta kelių valandų iki saulėtekio, pasirodo netoli nuo tilto, kuris skiria ežerą. Nuo viršaus stebėdamas juodą vandenį, leidžia sau apmąstyti viską, kas pastaruoju metu įvyko jo gyvenime. Vien todėl kad apie savo šeimos nuotykius žino labai nedaug, tiksliau tik tai, ką jam spėjo pranešti jauniausias brolis, laukia vieno iš savo šeimos narių atvykimo.

_ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _
 
avatar
Elijah Mikaelson

Perhaps I'm not making myself clear here. This is a threat.


Pranešimų skaičius : 767
Įstojau : 2013-04-10
Amžius : 28
Miestas : Los Andželas
Meilė : Andrea Argent
Rūšis : Originalusis (1000+)
Darbo paskirtis : Verslininkas

Peržiūrėti vartotojo aprašymą http://www.youtube.com/watch?v=E2nsDrIM09s

Atgal į viršų Go down

Re: PARKO EŽERAS:

Rašyti by Rebekah Mikaelson on Sk. 04 14, 2013 3:37 am

*Tuo metu, kai jau yra ištrūkusi iš "karo lauko", pirmiausia susisiekusi su seniai nematytu savo broliu, susitaria su juo susitikti vietoje, kur šiuo metu nėra žmonių. Atrodydama perdėtai prislėgta, apsipylusi ašaromis pagaliau pasirodo iš už medžių. Pastebėjusi vyriausią brolį, sunkiai tvardydama savo emocijas, pagaliau pradeda labai tyliai kalbėti*
- Jo nebėra, Elaidža. - *Neigiamai supurčiusi galvą, pagaliau pratęsia savo nebaigtą mintį* - Kolas mirė... Mūsų brolio nebėra

_ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _
no there's no one else's eyes
That could see into me No one else's arms can lift Lift me up so high Your love lifts me out of time
avatar
Rebekah Mikaelson

Whatever our souls are made of, his and mine are the same.


Pranešimų skaičius : 732
Įstojau : 2012-09-28
Miestas : Los Andželas, Ca
Meilė : Nepriklausoma
Rūšis : Originali vampyrė (1000+)

Peržiūrėti vartotojo aprašymą

Atgal į viršų Go down

Re: PARKO EŽERAS:

Rašyti by Elijah Mikaelson on Kv. 04 18, 2013 10:27 am

Girdėdamas kiekvieną sesers tariamą žodį, iš karto pasigavęs ją už rankos, pritraukia prie savęs, tuo pačiu prasitardamas:
- Ša. Dabar aš esu čia, ir pažadu kad ištaisysiu visą skriaudą, kurią tau ir kitiems teko patirti. Tu savo ruožtu pasistenk susiimti. Niekas nesikėsins į mūsų šeimą, paskui negavęs už tai dvigubai. Atimsiu iš to žmogaus, kuris nužudė Kolą, viską.
Kuomet atitraukia sesers galvą nuo savęs, norėdamas patvirtinti savo žodžius, teigiamai linkteli savo galva:
- Pamatysi. Aš jau sužinojau viską, apie Salvatore, todėl, jis kentės labiau nei gali įsivaizduoti. O pradėsiu veikti nuo Elenos.
Kuomet nuleidžia savas akis, liežuviu perbraukia sau per lupas, ir privengdamas akių kontakto, mosteli ranka į priekį:
- Verčiau paskubėk, niekas neturi žinoti apie tai kad aš jau esu mieste. Noriu kad tai būtu labiau nei tiesiog netikėtumas.

_ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _
 
avatar
Elijah Mikaelson

Perhaps I'm not making myself clear here. This is a threat.


Pranešimų skaičius : 767
Įstojau : 2013-04-10
Amžius : 28
Miestas : Los Andželas
Meilė : Andrea Argent
Rūšis : Originalusis (1000+)
Darbo paskirtis : Verslininkas

Peržiūrėti vartotojo aprašymą http://www.youtube.com/watch?v=E2nsDrIM09s

Atgal į viršų Go down

Re: PARKO EŽERAS:

Rašyti by Jake Armstrong on Pir. 10 21, 2013 2:42 am

Kažkur toliau nuo žmonių, arčiau prie valdų, kurios vis dar priklauso jo paties giminei. Privažiuoja savo sportiniu automobiliu prie pat ežero, šiek tiek po aštuonių, kaip kad ir buvo žadėjęs. Išlipęs iš transporto priemonės, labai ramiai pajuda link to nedidelio plotelio, kuris skiria žolyną nuo vandens. Įtraukdamas oro į savo plaučius, akivaizdžiai susiaurina savo akių vokus. Rankas laikydamas kišenėse, laukia asmens, su kuriuo turi susitikti.

_ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _
i'll tell you my sins and you can s h a r p e n your knife
avatar
Jake Armstrong

Was I dead? No. I was evolving. Something you'll never do.


Būrio simbolis :
Pranešimų skaičius : 1304
Įstojau : 2012-10-05
Amžius : 31
Miestas : Los Andželas
Meilė : Šiuo metu vienišas
Draugai : Mason Lockwood
Rūšis : Alfa Vilkolakis

Peržiūrėti vartotojo aprašymą

Atgal į viršų Go down

Re: PARKO EŽERAS:

Rašyti by Nina Redford on Št. 11 09, 2013 8:03 am

Ilgam laiko tarpui būdama išvykusi iš šalies tam, kad galėtu surasti kaip galima daugiau asmenų, kurie galėtu padėti broliui surinkti kaip galima galingesnį būrį asmenų, pasiryžusių stoti prieš atrodo nenugalimą originaliųjų šeimą. Kadangi jos kelionės metu teko susidurti ir su keliais kitais faktais apie minėtą šeimą, kaip tik galėdama greičiau sugrįžta namo. Dabar visiškai atsitiktinai pastebėjusi Džeiką, paskubomis nusigauna iki jo:
- Eilinis kartas patenkinti norą pasilikti su savo paties mintimis, Džeikai? - Veide ištempusi šypseną, pratęsia:
- Mano kelionė ne buvo visiškai veltui, neskaitant to kad praktiškai visi atsisakė palaikyti mūsų pusę. Pasak jų įsitikinimų, jei nelysti į vampyrų egzistenciją, jie nelies mūsų. Tai tikriausiai didžiausia nesąmonė, kokia tik teko girdėti.

_ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _

She made broken look beautiful and strong look invincible.

She walked with the Universe on her shoulders and made it look like a pair of wings.
avatar
Nina Redford

I stop fighting my inner demons. We're on the same side now.


Pranešimų skaičius : 1850
Įstojau : 2012-09-28
Miestas : New York City
Meilė : Sevastianos Varias
Rūšis : Žmogus (27/2000+)
Darbo paskirtis : Namų šeimininkė

Peržiūrėti vartotojo aprašymą

Atgal į viršų Go down

Re: PARKO EŽERAS:

Rašyti by Jake Armstrong on Št. 11 09, 2013 11:49 am

Iki pat merginos pasirodymo, turėdamas dar mažiausiai penkias minutes apmąstymas, įkyriai žvelgė į prieš akis atsiveriantį gamtos horizontą. Instinktyviai nagrinėdamas kiekvieną matomą lopą, nejučia mintimis buvo persikėlęs į tuos laikus, kuomet viskas buvo pernelyg paprasta. Galvodamas apie paskutinę dieną, kuomet žinojo kad yra tik paprastas asmuo, tiksliau paauglys kurio didžiausios problemos buvo kaip užmegzti pokalbį su gražia mergina, bei kaip išnaikinti brandos iššauktus spuogus. Prunkštelėdamas, nuleido savo akis, įsistebėdamas į rankas, konkrečiai nagus, kurie šiuo metu atrodė įprastai. Kuomet jo mintyse vėl sugrįžo tas laikas, kuomet teko sužinoti, kad visgi nėra toks tipinis pienburnis, kokiu save laikė, neigiamai supurto galvą. Jausdamas didžiulį kaltės jausmą dėl to, kad iki šiol negali pamiršti savo pirmosios aukos kraujo lipšnumo ant jo paties rankų, o tuo labiau to fragmento kad pats buvo kaltas, kad auka tapo ne kas kitas, o ta... Kurią jis pamilo. Bijodamas, kad ji niekuomet nebūtu supratusi to, kad jis ne žmogus, jis pabaisa, kurį prakeikė velnias, dar tuomet kai jis gimė, bijodamas kad neteks jos, jis ryžosi, kad kitas vilkas, alfa, pabandytu paversti ją tokia, kaip jis. Beta vilku, kas leistu jiems amžinai mėgautis gyvenimu kartu. Apmaudu, kad kartais pasitaiko žmonių, kurie yra atsparūs tokiems nenatūraliems įsikišimams, kaip vilko sukandimas. Mergina mirė, ant jo rankų. Ir jis niekuomet neatleido sau tokios klaidos, o ir akivaizdu kad nesugebės ir iki gyvenimo galo. Periodiškai apsvarstydamas kiekvieną savo poelgį, kuris spaudžia smegenys, giliai įkvepia oro. Norėdamas prasklaidyti šias šiuo metu nevykusias emocijas, sukiša ranką į savo džinsų kišenę, iš ten ištraukdamas mobilų telefoną. Atkreipęs dėmesį į tai, kad Lockwood'as madingai vėluoja, jau ketino parašyti kad šis pasiskubintu, tačiau kaip tik tuo metu buvo pertrauktas iki skausmo pažįstamo balso. Kuomet atsisuka, ir prieš akis pamato seserį, palinkdamas prie jos, surakiną šią tarp savo rankų, tuo pačiu metu atsikvėpdamas visgi prasitaria: - Džiaugiuosi kad sugebėjai sugrįžti vienu "gabalu". - Prunkštelėdamas, atsitraukia nuo merginos, tuo pačiu metu leisdamas jai susakyti viską, ką ši buvo paruošusi. Kantriai išlaukęs progos įsiterpti, pagaliau prabyla:
- Tiesą pasakius, nieko kito ir negalėjau tikėtis. Bet tai tau sakiau kelionės pradžioje. Niekas nėra tiek bebaimis, kad stotu prieš visą originaliųjų šeimą ir tuos, kad palaiko jų pusę. Galu gale, ne visi turi tvirtus kiaušus, pripažinti sau, kad viskas yra įmanoma, kai strategija yra visiškai teisinga.  - Nuleidęs akis, trumpam nutyla, tarytum kaip tik šiuo metu suabejodamas tuo kad ir pats yra pakankamai gabus tam, kad kirsti kelią originaliai šeimai. Juk žmonių ratas, kuriais pasitiki yra toks siauras. Kuomet vėl sugrįžta į realybę, paskuba pratęsti savo mintį: - Nesvarbu. Verčiau pasakyk ką tokio sužinojai, nes manau kad už kelių minučių laukia dar vienas, ne ką prastesnis pokalbis.

_ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _
i'll tell you my sins and you can s h a r p e n your knife
avatar
Jake Armstrong

Was I dead? No. I was evolving. Something you'll never do.


Būrio simbolis :
Pranešimų skaičius : 1304
Įstojau : 2012-10-05
Amžius : 31
Miestas : Los Andželas
Meilė : Šiuo metu vienišas
Draugai : Mason Lockwood
Rūšis : Alfa Vilkolakis

Peržiūrėti vartotojo aprašymą

Atgal į viršų Go down

Re: PARKO EŽERAS:

Rašyti by Nina Redford on Sk. 11 10, 2013 1:31 am

Puikiai žinodama, kad kasmet šią dieną Džeikas praleidžia paniręs į gilius apmąstymus, kaltai nuleidžia akis, mat tik dabar suvokė kad pasirodė čia ne pačiu tinkamiausiu laiku. Leidusi jam "įsivažioti" į pokalbį, pirmiausia priima suteiktą apkabinimą, po ko pagaliau prasitaria:
- Ar kada nors esi girdėjęs pasakas apie alfa demoną, kuris pavirsta tokiu, kuomet jo genų sistema sutrinka dėl vienos ar kitos priežasties? Man teko sužinoti daugiau apie tai, kas nutiks su alfa vilku, jei kartais jo genetinis fondas bus "patobulintas" vampyrizmu. Ir patikėk manimi, tau viso šito reikia vengti kaip maro. - Šiek tiek gūžtelėjusi pečiais, pratęsia savo mintį: - Negana to, kad procesas bus negrįžtamas, tu įgautum kraupią formą, visam laikui prarastum sveiką nuovoką ir svarbiausia kas tau būtu tai galia, jos surinkimas bet kokia kaina. Todėl, manau kad tau reikia išvykti visam laikui, iš čia Džeikai. Arba...
Pagaliau įgarsindama tai, ko niekada nemanė kad pasakys, pirmiausia akis nukreipia į brolio pusę:
- Niekad negalvojai apie tai, kad geriausia būtu atsisakyti alfos statuso, bei sugrįžti į paprastuosius beta vilkus?

_ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _

She made broken look beautiful and strong look invincible.

She walked with the Universe on her shoulders and made it look like a pair of wings.
avatar
Nina Redford

I stop fighting my inner demons. We're on the same side now.


Pranešimų skaičius : 1850
Įstojau : 2012-09-28
Miestas : New York City
Meilė : Sevastianos Varias
Rūšis : Žmogus (27/2000+)
Darbo paskirtis : Namų šeimininkė

Peržiūrėti vartotojo aprašymą

Atgal į viršų Go down

Re: PARKO EŽERAS:

Rašyti by Jake Armstrong on Sk. 11 10, 2013 1:45 am

Neskaitant to, kad merginos, kuri šiuo metu randasi netoli, žodžiai yra kupini tiesos, nebūdamas pasiruošęs juos taip paprastai priimti, nuleidęs akis, sukanda savo dantis. Kuriam laikui sumerkęs akis, leidžia sau pagalvoti apie viską, kas nutiko po to, kai jis tapo alfa vilku, apie kitus, kurie pasitiki juo bei deda labai daug vilčių. Jei ne į karo planus, tuomet į išgyvenimą, kurį gali padėti įgauti šis asmuo. Galvodamas apie tokius asmenis kaip Isaac'as, kuris greičiausiai būtu tapęs vienu iš tų, kurie palaiko Mikaelson'us, jei ne lemtingi posūkiai, kankinimai ir asmenybės triuškinimai, kurie įdavė vaikinukui dovaną blaiviai matyti gyvenimą, valdyti suteiktą jėgą, o ne būti valdomu jos. Kuomet neigiamai supurto galvą, o tokiu būdu vėl sugrįžta prie merginos vaizdo, pratęsia: - Esu galvojęs apie tai, kad atsisakyti savęs kaip alfa vilko, tačiau tuo pačiu metu tai reikštu kad aš visapusiškai saugau tik savo paties užpakalį, ir visiškai nesirūpinu tuo, kas gali nutikti su tais, kurie nepaisant visko, mane palaiko. - Pasukdamas akis į merginos pusę, pasistengia sukonkretinti savo atsakymą: - Aš praradau per daug, kad dabar imčiau ir atsitraukčiau. Juk jei mirsiu, bent jau žinosiu kad miriau ne veltui. Tam bus priežastis. - Palinkdamas prie merginos, lūpomis paliečia jos viršugalvį, taip parodydamas atsisveikinimo gestą: - Vadinasi mes neleisime jam rasti dar vieno tokio vilko kaip aš, kad tas galėtu sukurti monstrą. - Omeny turėdamas Klausą ir jo norimą alfa vilką, atsitraukia nuo merginos, ramiai pratęsdamas: - O dabar tau tikrai laikas, surasiu tave artimiausiu metu.

_ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _
i'll tell you my sins and you can s h a r p e n your knife
avatar
Jake Armstrong

Was I dead? No. I was evolving. Something you'll never do.


Būrio simbolis :
Pranešimų skaičius : 1304
Įstojau : 2012-10-05
Amžius : 31
Miestas : Los Andželas
Meilė : Šiuo metu vienišas
Draugai : Mason Lockwood
Rūšis : Alfa Vilkolakis

Peržiūrėti vartotojo aprašymą

Atgal į viršų Go down

Re: PARKO EŽERAS:

Rašyti by Nina Redford on Sk. 11 10, 2013 1:49 am

Dalinai suprasdama brolio norą būti stipriu, neskaitant to kad protingiausia dabar būtu atsitraukti, supranta ir tai kad jis yra pernelyg užsispyręs, pernelyg nesavanaudiškas, kad imtu ir paliktu tuos, kas į jį sudėję tiek daug vilčių. Stengdamasi per daug neplėtoti jų pokalbio, tik teigiamai linkteli galva, po ko prasitaria: - Šis pokalbis dar toli gražu nėra baigtas, Džeikai. Verčiau jau to nepamirštum... - Tai pasakiusi, pagaliau pasišalina iš šios vietos.

_ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _

She made broken look beautiful and strong look invincible.

She walked with the Universe on her shoulders and made it look like a pair of wings.
avatar
Nina Redford

I stop fighting my inner demons. We're on the same side now.


Pranešimų skaičius : 1850
Įstojau : 2012-09-28
Miestas : New York City
Meilė : Sevastianos Varias
Rūšis : Žmogus (27/2000+)
Darbo paskirtis : Namų šeimininkė

Peržiūrėti vartotojo aprašymą

Atgal į viršų Go down

Re: PARKO EŽERAS:

Rašyti by Mason Lockwood on Tr. 11 13, 2013 2:14 pm

Atvykes i numatyta susitikimo vieta sustabdo vogta automobili. -Klausyk...-pasisukes i masinoje greta sedejusia Katherine Reese, nutaiso rimta fizionomija. -Jei paaisketu, kad jis vis del to yra Klauso valioje, noriu, kad nieko nelaukdma is ten dingtum. Jei prireiks panaudoti ta...-nesurasdamas reikiamo zodzio raganiskiem kerams abidudinti, tiesiog rodomaisiais pirstais parodo sau ties smilkiniais, omeny turedama jos gebejima sukelti neapsakoma galvos skausma vilkolakiams. -Taip ir padaryk, sutarta?nezymiai ikvepes siek tiek oro, ryztasi pasakyti tai, kas slege ji visa kelia. -Nezinau kodel, bet noriu, kad Caroline butu apsaugota. Ji dabar zmogus, todel kaip suprantu nieko pries ja neturi?..-klausiamai nuzvelgia pasnekove. Akimirkai jo pasamoneje smekstelejus minciai, kad Pierce vis gi galejo buti teisi ir jo nepaaiskinamas noras apsaugoti ta kudiki vis gi gali buti priklausomybes Klausui likuciai, suraukia antakius ir neigiamai kresteli galva, tarytum taip nuvydamas ikyrias mintis salin.
Islipes is automobilio amimis permeta pries ji atsiverusi ezero vaizda ir ilgai netrukes akimis susiranda reikiama asmeni, kuris, beje, is karto pastebi atvykelius. Neskubedamas judinti is vietos, bando iskaityi draugo kuno kalba, tarsi tiketusi buti uzpultas nepaisant dienos meto.

_ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _

   
   
You Don't Get Me High Anymore
"Walk with me to the end, Stare with me into the abyss. Do you feel like letting go? I wonder how far down it is... Nothing is fun. Not like before. You don't get me high anymore'''
avatar
Mason Lockwood

I fell in love with u because u loved me when i could't love myself.


Būrio simbolis :
Pranešimų skaičius : 1089
Įstojau : 2013-07-28
Amžius : 35
Miestas : Pennsylvania
Meilė : Viengungis
Draugai : Sebastian, Elena, Jake
Rūšis : Beta vilkolakis
Darbo paskirtis : Fire fighter

Peržiūrėti vartotojo aprašymą

Atgal į viršų Go down

Re: PARKO EŽERAS:

Rašyti by ATIDUODAMA #48 on Kv. 11 14, 2013 4:08 am

*Kurį laiką laikiusi savo akis nuleistas, nesistengė per daug gilintis į tai, kad jos draugas, kurį laiko savo ne kraujo broliu galėtu užimti poziciją priešinga jai, supurto galvą. Kuomet vėl nukreipia savo žvilgsnį į pašnekovą, pasistengia kalbėti kaip galima įtikinamesniu tonu* - Atvirai kalbant, aš nemanau kad Džeikas sugebėtu pereiti į Klauso pusę. Jis gyvena jau labai ilgai, ir neskaitant to kad beveik visus tuos metus jis dirbo po priedanga, ne karto neleido man suabejoti tuo, kas jis. Bet žinoma, aš padarysiu viską ko reikia, jei tik paaiškės kad jis pasikeitė. - *Tai pasakydama, jau norėjo lipti lauk iš automobilio, kai sustabdyta kalbos apie paslaptingą kūdikį, suraukia antakius* - Aš žinau ką mačiau. Tas vaikas nebus paprastas žmogus, jis Klauso, bet tuo pačiu yra daug stipresnis net už jį. O nereikia pamiršti to, kad Klausas yra nesunaikinamas. - *Visgi neketindama pati daryti nieko prieš Karoliną, pratęsia savo mintį* - Blogiausia kad jis yra saugomas galingos magijos. Ir jei Katerina nuspręs norinti pabandyti juo atsikratyti. Gali pasibaigti tuo, kad ji pati to nesupratusi, kris kaip sudžiuvusi slyva po Karolinis kojomis. Kūdikis yra tiksinti bomba, kurios manau nėra įmanoma neutralizuoti. - *Išsakiusi savo nuomonę, pagaliau išlipa iš automobilio. Tačiau nuo jo per daug neatsitraukdama, pasiremia šonu į priekinių durelių stiklą, tuo pačiu galvos linktelėjimu pasisveikina su Džeiku*
avatar
ATIDUODAMA #48

You brought me back from the dead to torture me?


Pranešimų skaičius : 242
Įstojau : 2012-09-28

Peržiūrėti vartotojo aprašymą

Atgal į viršų Go down

Re: PARKO EŽERAS:

Rašyti by Jake Armstrong on Kv. 11 14, 2013 5:27 am

Tas kelias minutes likdamas su savo paties mintimis, realiai bandė apsvarstyti tai, kaip geriausia būtu jam pasielgti, neskaitant kad ant kortos padėta tiek daug. Nenorėdamas nuvilti nei savęs pačio, nei tų kelių vilkų, kurie besąlygiškai remia jo pusę, nei kitų antgamtinių būtybių, kurie pasiruošę dirbti kartu vardan bendro tikslo pasiekimo. Pakeldamas ranką, pirštais perbraukia sau per veidą, tarytum toks menkas veiksmas būtu padėjęs jam atsikratyti dalies jaučiamo nuovargio. Įtraukdamas oro į savo plaučius, kaip tik tuo metu išgirsta kad netoliese privažiuoja automobilis. Kuomet atsisuka į tą pusę, nelabai sugebėdamas pakeisti savo išraišką, kuri atrodo vis dar nerami, akis nukreipia į atkeliavusius. Ilgai nenorėdamas stovėti vietoje, ryžtingai žengia į atvykėlių pusę, pakeliui ištiesdamas savo plaštaką į Lockwood'o pusę, tokiu būdu įtvirtindamas pasisveikinimą. Nenuleisdamas akių nuo būsimų pašnekovų, prakalba pirmas:
- Kažkuriuo metu jau maniau kad nebe pasirodysi. - Kreipdamasis į vyriškį, tuo pačiu metu atsuka savo veidą į kartu su juo atvažiavusios šviesiaplaukės pusę, veide ištempia trumpalaikę, vos pastebimą šypseną. Kuomet vėl atsisuka į Lockwood'ą, pasistengia sukonkretinti savo kalbą dėl ką tik įvykusio susitikimo: - Tai kas nutiko, kad skubiai norėjai mane pamatyti? Tikiuosi nieko labai rimto, nes ketinau kelioms savaitėms išvykti į Kanadą.

_ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _
i'll tell you my sins and you can s h a r p e n your knife
avatar
Jake Armstrong

Was I dead? No. I was evolving. Something you'll never do.


Būrio simbolis :
Pranešimų skaičius : 1304
Įstojau : 2012-10-05
Amžius : 31
Miestas : Los Andželas
Meilė : Šiuo metu vienišas
Draugai : Mason Lockwood
Rūšis : Alfa Vilkolakis

Peržiūrėti vartotojo aprašymą

Atgal į viršų Go down

Re: PARKO EŽERAS:

Rašyti by Mason Lockwood on Tr. 12 11, 2013 11:40 am

Kadangi kazkas, ko pats negalejo paaiskinti, verte ji jaustis saugiu, zengia kelis zingsnius link Jake. Giliai ikvepes, tarsi uosle galetu uzuosti jei kas nors butu pasikeite zmogujye i kuri ketino kreiptis, galop istiesia jam ranka, tokiu butu pasisveikindamas. -Ir pats tam tikru metu maniau, kad nebepavyks suspeti laiku,-stipriai suemes draugo ranka, prisitraukia ji arciau ir laisva ranka ''suploja'' siam per nugara placiai issisiepdamas. -Panasu, kad Klaus'as ir jo giminaiciai yra rimtai nusiteike suburti savo hibridu kariuomene,-atslyjes nuo zmogaus, su kuriuo kalba, grazina savo veidui rmta mina. -Baiminausi, kad busiu pavelaves,-ironiskai sypteli. -Esu beveik tikras, kad pats budamas hibridas atskirciau kita toki vien is kvapo, bet nezinau kiek ju yra, todel verciau laikytis isvien...-kadangi tik istares siuos zodzius suvokia kaip panasiai i savo paties teva katik nuskambejo, trumpam nutyla. -Neaisku kaip, bet tas isgama sugebejo kazkam uzstatyti vaika,-lupu kampu syptelil. -O Elijah persekioja Katherine ir velniai zino ko jam is jos reikia, jis kazka sapaliojo apie kazkokia korta...-suraukes antakius sumosuoja abejomis savo plastakomis. -Trumpiau tariant, esame iklimpe iki ausu. Dabar jis zino, kad nebeesu pavaldus Klausui ir dabar tik laiko klausimas kada apie tai suzinos jis pats. Katherine yra saugi, bet panasu, kad visi Mikealsonai yra nusiteike ja nusikratyti, todel man teks nepaleisti jos is akiu kol man pavyks sugalvoti kaip nusikratyt jais visais nuo savo peciu,-pakeles i vaikina isvargusias savo akis, po kuriomis jau eme ryzkiai matytis juodi ratilai, giliai ikvepia. -Nezinau kaip ilgai dar isbusiu budejimo rezime, Jake. Nemiegojau jau keleta paru,-nuryjes seiles apsilaizo suskeldejusias savo lupas. -Mirstu badu ir jus du esat paskutine mano viltis,-galva parodo i sviesiaplauke uz saves. -Man reikia plano. Bet siuo metu niekas nesauna i galva.

_ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _

   
   
You Don't Get Me High Anymore
"Walk with me to the end, Stare with me into the abyss. Do you feel like letting go? I wonder how far down it is... Nothing is fun. Not like before. You don't get me high anymore'''
avatar
Mason Lockwood

I fell in love with u because u loved me when i could't love myself.


Būrio simbolis :
Pranešimų skaičius : 1089
Įstojau : 2013-07-28
Amžius : 35
Miestas : Pennsylvania
Meilė : Viengungis
Draugai : Sebastian, Elena, Jake
Rūšis : Beta vilkolakis
Darbo paskirtis : Fire fighter

Peržiūrėti vartotojo aprašymą

Atgal į viršų Go down

Re: PARKO EŽERAS:

Rašyti by Jake Armstrong on Tr. 12 11, 2013 1:42 pm

Sutikdamas su brolišku apkabinimu, savo veide kuriam laikui buvo leidęs pasirodyti šiokiai tokiai šypsenai. Tačiau, būtent dėl tos priežasties, kad tolimesnė pašnekovo kalba nebuvo gerai nuteikianti, nuleidęs akis, vos pastebimai linkteli, tarytum tik dalinai sutikdamas su įžangą, kurią tuo metu buvo spėjęs išgirsti. Neilgos pertraukos metu, tarp kalbos kampo pakitimo, pakelia akis, ir paskubomis pasako savo pirmo įspūdžio sukeltą nuomonę:
- Galiu tave patikinti tuo, kad jei tam padarui pavyktu iki manęs prisikasti, aš pats sau išraučiau dar plakančią širdį iš krūtinės vien tam, kad būčiau tikras, kad nesugebėsiu pakenkti ne vienam iš mūsų - Nebaigdamas kalbos, labai išraiškingai ištaria žodį "mūsų", kuomet pratęsia toliau: - vilkų šeimos. Aš nežinau kaip smarkiai susisuktu protas alfa vilkui, nes mus pastoviai kankina galios troškimas, jei jis gautu bent menkiausią galimybę tapti tiek stipriu, kiek esi tu. Aš nerizikuočiau.
Pasistengdamas kad jo kalba nuskambėtu kaip galima užtikrinčiau, pagaliau vien savo veido mina išduoda tai, kad nelabai sugebėjo suprasti dalies apie "įstatytą" vaiką. Suraukęs antakius, ir dalinai pasimetęs, kuriam laikui net sumerkia savo akis, kad sugebėtu bent įsisavinti tai, kas ką tik buvo pasakyta: - Palauk. Nuo kada vampyrai gali daugintis biologine prasme? Aš žinau kad vilkai turi tokią unikalią dovaną, tačiau Klausas nėra įprastas vilkas. - Neigiamai supurtydamas galvą, galiausiai sujudina savo rankas taip, lyg prašytu nustoti kalbėti. Po tam tikros tylos pauzės, nesugrįždamas prie buvusios kalbos, pasisako: - Pirmiausia ko tau reikia, tai pasimaitinti. Ir bent kurį laiką išmiegoti. Nieko nenutiks, jei kelias dienas paimsime užtarnautas atostogas. Pasiimk savo Kateriną, išvažiuok, arba pasislėpk kur nors, kur kiti tavęs nesugebės rasti. Aš tuo tarpu, išvyksiu, pasiimti savo senos pažįstamos. Jau labai ilgai gyvenančios alfa vilkolakės. Manau ji bus pakankamai pravarti mums, tuo labiau, galiu garantuoti kad ja pasitikėti yra galima. Toliau... - Įtraukdamas oro į savo plaučius, pagaliau pasako tai, apie ką jau ilgai svarstė: - Suprantu kad kiekvienas mūsų dalinai trokšta Klauso mirties. Tačiau tai yra atmestinas variantas, mat aš nežadu leisti kad kartu su savimi jis nusitemptu dar ir tavo gyvybę. Yra galimybė jį pažaboti. Bet pirmiausia, man reikia susirasti Kali. - Taip įvardindamas tą pačią vilkolakę, apie kurią kalbėjo prieš tai.

_ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _
i'll tell you my sins and you can s h a r p e n your knife
avatar
Jake Armstrong

Was I dead? No. I was evolving. Something you'll never do.


Būrio simbolis :
Pranešimų skaičius : 1304
Įstojau : 2012-10-05
Amžius : 31
Miestas : Los Andželas
Meilė : Šiuo metu vienišas
Draugai : Mason Lockwood
Rūšis : Alfa Vilkolakis

Peržiūrėti vartotojo aprašymą

Atgal į viršų Go down

Re: PARKO EŽERAS:

Rašyti by Mason Lockwood on Tr. 12 11, 2013 2:14 pm

Isgirdes, jog Jake verciau pats atimtu sau givybe, nei taptu pavaldus Klausui, lupu kamputyje isspaudzia siokia tokia sypsena. Ne todel, kad trokstu ar linketu jam mirties, bet todel, kad taip buvo tik patvirtinta, jog vaikinas yra visapusiskai ju, vilku, puseje, nors pats ir nevisai priklause ju rusiai. -Tikekimes, kad to neprireiks,-neigiamai papurto galva ir vienu savo nyksciu parodo i uz jo tebestovincia ir kantriai laukiancia Katherine, tarytum laukiancia savo eiles pasireiksti. -Ji gali papasakoti apie ta kudyki siek tiek daugiau,-guzteli peciais. -Ar gali isivaizduoti kaip viskas pasikeistu jei tai is tiesu imanoma? Jei hibridai gali susilaukti palikuoniu su zmonemis?-siek tiek susigedes del pernelyg akivaizdziai pademonstruoto savo susizavejimo aptarinejama ideja. -Savaime suprantama ta kudiki turi isnesioti zmogus. O jei tas zmogus ragana? Isivaizduok koki galinga kari tai sukurtu,-prikandes apatine savo lupa sunkiai tramdo sypsena. -Tai butu kazkas stipresnio nei visi Mikealsonai kartu sudejus-,nugrimzdes i savo paties apmastymus, kuri laika tylomis isklauso ka turi pasakyti vaikinas. -Neesu tikras, kad galiu leisti sau tokia prabanga. Del to sumauto mane ir Klausa siejancio rysio jis mane uzuos per labai dideli atstuma. Nebent...-pilnai atsigrezes i Reese kilsteli viena antaki. -Nebent yra budas kaip kuriam laikui patraukti mane ir Pierce is ju radaro... Ar sugebetum?

_ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _

   
   
You Don't Get Me High Anymore
"Walk with me to the end, Stare with me into the abyss. Do you feel like letting go? I wonder how far down it is... Nothing is fun. Not like before. You don't get me high anymore'''
avatar
Mason Lockwood

I fell in love with u because u loved me when i could't love myself.


Būrio simbolis :
Pranešimų skaičius : 1089
Įstojau : 2013-07-28
Amžius : 35
Miestas : Pennsylvania
Meilė : Viengungis
Draugai : Sebastian, Elena, Jake
Rūšis : Beta vilkolakis
Darbo paskirtis : Fire fighter

Peržiūrėti vartotojo aprašymą

Atgal į viršų Go down

Re: PARKO EŽERAS:

Rašyti by ATIDUODAMA #48 on Tr. 12 11, 2013 2:56 pm

*Atidžiai klausiusi abiejų vyriškių nuomonės apie visai neseniai turėtą jos viziją, kuri paliko ne vien sunkią emocinę žymę, tačiau ir stipriai išsekino fiziškai. Būtent dėl to kad ji yra viso labo pusiau vampyrė, jos raganiškai pusei reikia įgauti pusiausvyros, kurią jai parūpinti gali tik poilsis. Ilgai nieko nesakiusi, pagaliau, tarytum gavusi leidimą kalbėti, pakankamai tyliai prasitaria*
- Sunku pasakyti kiek stiprus bus Klauso palikuonis, tačiau aš puikiai žinau kad mačiau vieną, jei jis gims ir bus auklėjamas būtent to asmens, bus naivu tikėtis kad jis liks neutralus šiai, užsitęsusiai nesantaikai tarp mūsų pusės ir Mikaelsonų.
*Kuomet buvo paminėta raganos ir hibrido kūdikio galimybė, aiškiai suraukusi antakius, paskuba išsklaidyti šią mintį*
- Ne ne. Nemanau kad bent viena ragana sutiktu tokiam žingsnius. Plius, iš hibridų egzistuojate tik...
*Nebaigusi savo minties, tačiau vis dar neleisdama savo antakiams atsipalaiduoti, pakelia akis į Lockwood'ą*
- Tik nesakyk kad tu turi minčių išbandyti tokį variantą? - *Neigiamai supurto galvą, bei tuo pačiu leidžia sau šyptelėti*
- Man atrodo tavo mergina už tai nudirs kaili ne vien tau, bet ir tai moteriai, kurią pasirinksi tokio tipo bandymui.
*Kuomet pagaliau pavyksta sugrįžti prie pakankamai rimtos kalbos, sujudina savus pečius, po ko, pagaliau prabyla*
- Aš negaliu jūsų paslėpti nuo visų, kas linki jums blogo. Tačiau galiu pabandyti pastatyti barjerą pastate, kuriame liksite, kad niekas nesugebėtu patekti į vidų. Tai tarytum ratas, kuris buvo panaudotas Elaidžiai, tačiau, veikia priešingai. Išeiti bet kada galėsite, tačiau pas jūsų patekti nesugebės niekas. Jei toks variantas tinka, nėra ko delsti.
avatar
ATIDUODAMA #48

You brought me back from the dead to torture me?


Pranešimų skaičius : 242
Įstojau : 2012-09-28

Peržiūrėti vartotojo aprašymą

Atgal į viršų Go down

Re: PARKO EŽERAS:

Rašyti by Jake Armstrong on Št. 12 14, 2013 3:17 am

Neskaitant to kad kuo puikiausiai suprato Lockwood'ą, kuris labai įsijautęs pasakojo apie galimybę sukurti tokį hibridą, kokio dar pasaulis nebuvo regėjęs, nejučia nuleido savo akis, kuomet susidūrė su faktu kad kadaise ir pats buvo tėvu. Liežuviu perbraukdamas per savo lupas, kurios yra išdžiuvusios nuo to, kad pastaruoju metu buvo stumdomas gyvenimo tai į vieną, tai į kitą pusę. Visgi stengdamasis neparodyti būtent prastosios savo savijautos pusės, pakelia akis į pašnekovą, kuomet išsako tai kas jam atrodė svarbiausia draugo išsakytoje vizijoje:
- Reikia atsižvelgti į tai kad bet koks hibridas yra mirtingas, apart originalų. Vaikas tarp raganos ir hibrido gal ir būtu neapsakomai galingas. Tačiau nereikia pamiršti to, kad jis tebe būtu vaikas. O tai reiškia, kad visiškai nepasiruošęs susigrumti su daugiau nei tūkstantį metų gyvenančiu padaru. Negana to. - Gūžtelėdamas pečiais, pasisako toliau: - Būdamas tėvu, Meisonai, nemanau kad leistum savo atžalai kautis su tuo žmogumi. Atvirkščiai visomis įmanomomis galimybės bandytum apsaugoti jį nuo bet kokio priartėjimo prie originaliosios šeimos.
Baigdamas išsakyti savo nuomonę, pakreipia savo akis į šviesiaplaukę, kuomet ši pradeda kalbėti apie variantą bent kuriam laikui "pasislėpti" nuo originaliosios šeimos. Suraukdamas savus antakius, ir trumpam žvilgtelėdamas į Lockwood'o pusę, tarytum jį labai jaudino šio atsakymas, galiausiai neatlaikydamas, atsikrenkščia: - Pasirūpink kad jie du liktu saugūs, bent iki tos akimirkos, kuomet vėl būsiu mieste. Savo paties nelaimei, vidumi jaučiu kad greitai laukia šis tas, kam visą laiką ruošėmės. O tam kaip ne kaip, bet reikia bent minimaliai pasiruošti.

_ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _
i'll tell you my sins and you can s h a r p e n your knife
avatar
Jake Armstrong

Was I dead? No. I was evolving. Something you'll never do.


Būrio simbolis :
Pranešimų skaičius : 1304
Įstojau : 2012-10-05
Amžius : 31
Miestas : Los Andželas
Meilė : Šiuo metu vienišas
Draugai : Mason Lockwood
Rūšis : Alfa Vilkolakis

Peržiūrėti vartotojo aprašymą

Atgal į viršų Go down

Re: PARKO EŽERAS:

Rašyti by Mason Lockwood on Tr. 12 18, 2013 2:43 pm

Nors ir aiskiai girdedamas abu pasnekovus, kuri laika lieka paskendes savo pacio apmastymuose. Aiskiai neturedamas jokiu tevams budingu instinktu ir siuo atveju galvdamas tik apie save pati ir Lockwoodu gimines pratesima, neigiamai papurto galva. -Nei vienas is musu neturime normalaus, zmonems budingo gyvenimo. Tai kas vyksta dabar, yra karas. Karas del islikimo. Ir as esu linkes isbandyti visus galimus budus tai padaryti,-leisdamas abiems suprasti, kad jei jo teorija pasirodys pritaikytina praktikoje, jis yra pasirenges nusizengti morales normoms vardan 'kilnaus tikslo'. Kadangi kalba eme krypti kita linkme, ryztingai linkteli galva sutikdamas su merginos pasiulymu. -Man tai tinka. Galu gale man reikia tik laiko. Laiko atgauti jegas, tam, kad galeciau blaiviai mastyti. Manau tinkamiausia vieta bus mano butas. Vienintele vampyre, kuri yra gavusi pakvietima ten ieiti yra Katherine,-nutiles siek tiek susimasto. Kadangi saule pamazu jau eme leistis, suraukia antakius. -Kalbant apie ja, ziedas dabar jai jau nebe kliutis judeti savais keliais,-nepatenkintas suraukia fizionomija. -Pernelyg gerai ja pazystu, kad bent jau vilciausi, jog ji vis dar ten...-issitraukes mobiluju surenka jos numeri ir siek tiek palaukes susigruda ji atgal i dzinsu kisene. Garsiai isputes ora pro nos, kreipiasi i Jake: -Ji neatsako. O tai reiskia arba, kad ji dabar manes nekencia, uz tai, kad atemiau is jos zieda ir mane ignoruoja, arba, kad vel kazkur isivele. Ir as labai tikiuosi, kad ji vis dar ten, mano bute, svaido ir naikina mano indus...

_ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _

   
   
You Don't Get Me High Anymore
"Walk with me to the end, Stare with me into the abyss. Do you feel like letting go? I wonder how far down it is... Nothing is fun. Not like before. You don't get me high anymore'''
avatar
Mason Lockwood

I fell in love with u because u loved me when i could't love myself.


Būrio simbolis :
Pranešimų skaičius : 1089
Įstojau : 2013-07-28
Amžius : 35
Miestas : Pennsylvania
Meilė : Viengungis
Draugai : Sebastian, Elena, Jake
Rūšis : Beta vilkolakis
Darbo paskirtis : Fire fighter

Peržiūrėti vartotojo aprašymą

Atgal į viršų Go down

Re: PARKO EŽERAS:

Rašyti by Jake Armstrong on Št. 01 04, 2014 5:37 am

Vien todėl kad per savo gyvenimą jam ne vieną kartą teko susidurti su Pierce, vien pokalbis apie tai kad ji gali būti išduota sukėlė jam menkus šiurpuliukus, mat kuo puikiausiai žinojo tai, kad moteris kuri yra išgyvenusi tiek, kiek ji, greičiausiai nušluos visus nuo žemės paviršiaus, vos tik jai bus suteikta tokia proga. Nuleidęs akis, ir apsimetęs kad net negirdėjo draugo planų, leidžia šiai kalbai paprasčiausiai nuslysti pro šalį. Kuomet sukanda savo žandikaulius, pakeldamas akis į viršų, pagaliau pasako tai, ko greičiausiai iš savęs nesitikėjo niekuomet. Juk tų personų nemėgsta kone taip pat, kaip ir originaliosios šeimos.
- Aš galiu pabandyti suvesti mus su medžiotojais. Ir taip, aš kuo puikiausiai suvokiu kad skambu dabar kaip pamišėlis, nes kone visa šio miesto taryba nekenčia manęs, kaip ir mes originaliųjų. Tačiau, tai, svarstytinas variantas. Vien pagalvojus apie tai kad aš galiu parūpinti jiems tai, ko jie trokšta. O tuo pačiu jie mums palengvins veikimą. Turiu omeny, Kol'ą Mikaelson. Minus vienas originalusis, tai vis geras žingsnis link galimos pergalės.
Kuomet jis pats nutraukia savo kalbą, nes tiksliai nežino ar sugebės pasirodyti prieš tarybą, paskui išeiti gyvas ir dar spėti susitarti su jais visais veikti kartu. Bent kurį laiką. Kuomet kalba paliečia kerus, apie kuriuos nutuokia ne per daug, o ir naudojasi jais dar mažiau nei nutuokia, šiek tiek atsitraukdamas, pagaliau pradeda savo atsisveikinimo kalbą: - Aš grįšiu už kelių dienų, bet jei kas pasikeis, nesikuklinkit su manimi susisiekti. Ir Meisonai, atsipūsk. Šiam kare viena kita diena poilsiui labai daug ko nepakeis, ypač atsižvelgus į tai ką sakėt. Klausas manau šiuo metu turi didesnį galvos skausmą, nei vilkai. - Omeny turėdamas vaiką, galiausiai galvos linktelėjimu atsisveikindamas, patraukia šalin. Perspektyviai pradėdamas savo sugalvoto veikimo planą.

_ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _
i'll tell you my sins and you can s h a r p e n your knife
avatar
Jake Armstrong

Was I dead? No. I was evolving. Something you'll never do.


Būrio simbolis :
Pranešimų skaičius : 1304
Įstojau : 2012-10-05
Amžius : 31
Miestas : Los Andželas
Meilė : Šiuo metu vienišas
Draugai : Mason Lockwood
Rūšis : Alfa Vilkolakis

Peržiūrėti vartotojo aprašymą

Atgal į viršų Go down

Re: PARKO EŽERAS:

Rašyti by ATIDUODAMA #48 on Št. 01 18, 2014 3:33 pm

*Dar palyginus labai ramiai bandydama įsiklausyti į visus šiuo metu paliečiamus aspektus, nesugeba nepritarti alfai*
- Jis teisus dėl to, kad net jei kuri nors pasiruoš išnešioti vaiką hibridą, dar nereiškia kad jis išgyvens tiek ilgai, kad bent jau įgautu paauglio įvardinimą. Tuo labiau, nemanau kad sugebėsi kur nors paslėpti Kateriną, kad ši nesunaikintu "išdavystės" vaisiaus. - *Trūktelėdama pečiais, leidžia aiškiai suvokti tai, kad net galėdama būti ta moterimi - inkubatoriumi, ji nenorėtu susidurti su garbane, kuomet ji būtu ypatingai prastos nuotaikos. Kilstelėdama vieną iš savo rankų, už ausies patraukia vieną nepaklusnią plaukų sruogą* - Nebent... Būtu bent menkiausia galimybė, kad pati Pierce būtu žmogus. Galu gale, jos kraujo linija nėra labai paprasta... Atsižvelgti galima ir į tai, kad ji Amaros antrininkė, plius Pierce tėvas, bei keli kiti giminės atstovai buvo keliautojais. Apie kuriuos žinoma ne daug, bet jie nėra tipiniai asmenys. - *Nenorėdama suteikti tuščių vilčių, nuleidžia akis* - Apmaudu, kad vaistas nuo vampyrizmo buvo sunaudotas visiškai beprasmiškai... *Krenkštelėdama, galiausiai galvos linktelėjimu atsisveikina su Armstrongu, bei savo žvilgsnį nukreipia į likusį vaikiną* - Duok man pusvalandį, turiu bent išsimaudyti, o tuomet pasirodysiu kur reikia, ir pasirūpinsiu kad tavo namai taptu visiškai nepavaldūs kitoms jėgoms. Tol kol tai bus būtina...
avatar
ATIDUODAMA #48

You brought me back from the dead to torture me?


Pranešimų skaičius : 242
Įstojau : 2012-09-28

Peržiūrėti vartotojo aprašymą

Atgal į viršų Go down

Re: PARKO EŽERAS:

Rašyti by Mason Lockwood on Pir. 01 20, 2014 1:02 pm

Ramiai isklauses Katherine nuomones neskuba ginčytis ar prieštarauti kadangi ir pats suvokia, kad tokio "kūrinio" galimybes isgyventi butu menkos del daugelio faktoriu, kuriu grėsmingiausias greiciausiai butu jo paties mylimoji. -Nėra prasmes apie tai tuščiazodziauti,-islsuzes kampine sypsena, neigiamai papurto galva. -Pokolkas tai tik ideja. Galu gale siam eksperimentui reikalinga ragana, palanki vilkolakiams ir is dalies prijaucianti vampyrams,-sarkastiskai perbraukia sau per keliu dienu barzda. -Palik Katherine man. Tai du skirtingi dalykai, tarsi darbas ir namai. Siuo atveju mano darbas apsaugoti ja, o kare visos priemones yra pateisinamos,-vypteli. Atsisveikines su Armstrongu bei susitares palaikyti rysi pasisuka eiti link automobilio kuriuo cia atvaziavo. Atsigrezes i blondine dviprasmiskai pamerkia aki.
-Pasimatysim mano bute!-kankinamas ikyrios nuojautos, kad Pierce nera saugi, paskubomis issinesdina is sios vietos.

_ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _

   
   
You Don't Get Me High Anymore
"Walk with me to the end, Stare with me into the abyss. Do you feel like letting go? I wonder how far down it is... Nothing is fun. Not like before. You don't get me high anymore'''
avatar
Mason Lockwood

I fell in love with u because u loved me when i could't love myself.


Būrio simbolis :
Pranešimų skaičius : 1089
Įstojau : 2013-07-28
Amžius : 35
Miestas : Pennsylvania
Meilė : Viengungis
Draugai : Sebastian, Elena, Jake
Rūšis : Beta vilkolakis
Darbo paskirtis : Fire fighter

Peržiūrėti vartotojo aprašymą

Atgal į viršų Go down

Re: PARKO EŽERAS:

Rašyti by ATIDUODAMA #48 on Pir. 01 20, 2014 1:40 pm

- Iki susitikimo... - *Veide išspausdama pakankamai pastebimą šypseną, kuriam laikui pakelia akis į viršų, lyg būtu labai pasiilgusi dangaus vaizdo. Būdama baisiai pavargusi, ištroškusi ir norėdama kaip galima greičiau palysti po karštu vandeniu, linkteli galva. Kuomet viena iš jos kojų žengia žingsnį į priekį, net nepastebi kaip greitai pasišalina kuriam laikui, link savo pačios namų. O tuomet, greičiausiai pačiu tinkamiausiu metu pasirodo Lockwood'o namie*
avatar
ATIDUODAMA #48

You brought me back from the dead to torture me?


Pranešimų skaičius : 242
Įstojau : 2012-09-28

Peržiūrėti vartotojo aprašymą

Atgal į viršų Go down

Re: PARKO EŽERAS:

Rašyti by Elena Winchester on Pir. 03 17, 2014 5:23 am

{Kuomet po to kas nutiko su Džena, praėjo keliolika valandų, kuomet ji sėkmingai ištrūko iš įvykių sūkurio, dvasiškai būdama per daug pažeista, nei nepastebėjo kaip sugebėjo ateiti iki pat šios vietos. Artimo žmogaus krauju sutepti drabužiai, rankos, ir švelniai tariant pažeista psichika - visą tai kuo puikiausiai atsispindėjo jos kūne. Ji buvo stipri, tačiau nepakankamai kad sugebėtu susitaikyti su savo pačios veiksmų pasekmėmis. Ji šventai tikėjo tuo, kad šios dienos ryte, savo pačios rankomis atėmė gyvybę vienam iš savo šeimos narių - o to pataisyti neįmanoma. Ji troško mirti, nes tai atrodė vieninteliu dalyku, kuris būtu garantavęs tai, kad daugiau niekas nenukentės nuo jos. Švisti pradėti turėjo jau už daugiausia valandos, kuomet ji sustojo ant tilto, nuo kurio kadaise nulėkęs automobilis atėmė iš jos ir Džeremio tėvus. Sukandusi dantis, ji tvarkingai nuo savo piršto nusiėmė žiedą, sauganti ją nuo saulės, bei ištiesusi ranką, išmetė ji į vandenį. Kelio atgal jau nebe buvo. Net jei ji lemtinga akimirka būtu pakeitusi savo nuomonę, pasislėpti nebuvo kur. Ji turėjo mirti, ji nuoširdžiai to troško. Elena niekuomet nenorėjo tapti antgamtine būtybe, ir tai ką su ja padarė Katherine, buvo siaubinga. Nemirtingumas jos nežavėjo, greičiau baugino ir atėmė visą tai, ko ji kada nors troško iš gyvenimo. Sumerkusi akis, ji atlošė galvą, tuo pačiu metu rankomis susiimdama už tilto turėklų. Ji buvo pasiruošusi kad viskas pagaliau pasibaigtu, kol ji nepadarė dar daugiau nesuvokiamos žalos kitiems}

_ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _
Inside all of us is a light, but some beacons are darker than others, and some are so dark they never realize they are a form of light at all.
avatar
Elena Winchester

I couldn`t miss your hundred and whatever birthday.


Pranešimų skaičius : 1970
Įstojau : 2012-09-27
Amžius : 25
Miestas : Los Andželas
Rūšis : Mirtingas žmogus
Darbo paskirtis : Būsima chirurgė

Peržiūrėti vartotojo aprašymą https://www.youtube.com/watch?v=LSa6lqGt__A

Atgal į viršų Go down

Re: PARKO EŽERAS:

Rašyti by ATIDUODAMA #8 on Pir. 03 17, 2014 6:09 am

Įvadas: Kadaise jis buvo visiškai niekuo nesiskiriantis paauglys, kurio gyvenimas buvo paremtas artimaisiais žmonėmis, draugais, paaugliškomis problemomis ir žinoma nepamirštamais pokštais kitiems, kurie kartais pasirodydavo per daug drastiški. Jis buvo linksmas, nerūpestingas ir protingas vaikis, kurio didžiausia problema buvo, bandymas surasti kokią nors merginą [nes, tenka pripažinti, šitai jam sekėsi labai sunkiai]. Kol viskas kardinaliai neapsivertė aukštyn kojomis. Jis sužinojo apie tai kad jo geriausias draugas, su kuriuo bendrauja nuo pat kūdikystės dienų yra vilkolakis, antgamtinė būtybė. Ir jis tai priėmė pakankamai gerai, gal net per daug gerai. Palaipsniui jis išsiaiškino ir tai kad visi likę draugai taip pat vienaip ar kitaip buvo ypatingi, vieni vampyrai, kiti medžiotojai ir laimei bent vienas žmogus, kaip ir jis pats. Savanoriškai įtrauktas į McCall surastą grupuotę vilkų, jis tapo jos dalimi. Nesusipratimai, kovos su piktosiomis jėgomis tapo kasdienybė. Ir nors visą tai baugino iki kaulų smegenų, jis laikėsi tvirtai. Atrodė, kad viskame bandė įžvelgti ir gėrį, kol tos jėgos nepalietė būtent tą žmogų, kurį jis stengėsi atriboti nuo viso to sumauto pasaulio, jo brolio, kuris jam atstojo tėvą, kuomet šio mama mirė nuo smegenų auglio, o tėvas padaręs avariją, kuomet buvo neblaivus. Jis laikėsi, kol Džeikobas netapo kažkokio piktadario auka. Jis buvo pagrobtas, ir laikas per kurį jis turėjo būti surastas, buvo labai ribotas. Niekas, nei vilkai, nei paprasti draugai nei teisėsauga neturėjo nei menkiausio supratimo tame, kur jis galėtu būti. Buvo aišku tik viena, jo gyvybė kaba ant plauko. Ir tai įtakojo tai, kodėl jam teko žengti skersai visą pragarą. Stiprus raganius pasiūlė specialų ritualą, kuris padėtu rasti vietą, kuriame ir buvo jo giminaitis. McCall, Argent ir Stamberg buvo pasiruošę viskam, todėl sutiko būti patalpinti į specialias ledo vonias, laukiant kol visų širdys nustos plaukusios. Likę draugai buvo šalia, tam atvejui, kad ištraukti tuos tris iš mirties nagų, kuomet šie gaus atsakymus į savo klausimus. Taip ir nutiko. Visi trys atsidūrė viename "sapne", kur ir gavo visus atsakymus. Ištraukti iš mirties gniaužtų, jie net nenutuokė to, kad atvėrė duris pačiam velniui, kuris buvo palaidotas daug ankščiau, nei atsirado pirmieji keliautojai. Jis buvo paslėptas tam, kad nepadarytu niekam nieko blogo. Džeikobas buvo surastas laiku, ir tuo metu atrodė kad tai ką jie padarė buvo pateisinama galutinio rezultato. Jie džiaugėsi, kol visi trys pradėjo jausti pasekmės. Allison prarado gebėjimą medžioti, bent kuriam laikui. Skotas savikontrolę, nesugebėdamas suvaldyti savo virsmo vilku. Ir Staelsas, netekęs kur kas daugiau. Jis sapnavo košmarus košmaruose, viskas buvo per daug tikroviška, per daug siaubingas. Visiškai aptvarstytas purvinais bintais asmuo su kyšančiais geležiniais dantimis persekiojo jį sapnuose, su įkyriu prašymu įsileisti jį vidun, klausimu "Ką turi visi, bet niekas negali to prarasti?". Visą tai vedė iš proto, kankino panikos priepuoliai, stipri nemiga, kuri tesėsi jau kelias savaites. Fizinis išsekimas ir galiausiai raidžių nesupratimas. Jis neteko labai daug, o svarbiausia sveiko proto. Bet ir tai nebuvo blogiausia pasekmė. Iš stebuklingo medžio, "nemeton" šaknų pakilo švytinčios muselės, kurios susilipdė į juodos aprangos samurajus primenančius asmenys. Antgamtines, šešėlinio tipo būtybes, kurios egzistuoja tik tamsoje. Jos palaipsniui patikrino kiekvieną iš "gaujos" narių, už dešiniojo ausies palikdamos apversto "5" žymę. Galiausiai atėjo ir Stamberg'o eilė. Pagautas tuščiame ligoninės plote, jis buvo apsuptas minėtų asmenų. Ir nors visi kiti asmenys, kuriems pasirodė jie, buvo kone paralyžiuoti, negalėjo priešintis. Lemtinga akimirka, išsekęs, silpnas ir mirtingas Staelsas čiupo padaro ranką, kuomet šis bandė jį atžymėti. Kita ranka į šio juodo dūmo krūtinę, suvarydamas savo ranką, ir tuomet staigiai patraukdamas atgal. Delne buvo likusi ta pati švytinti muselė, kurią sutraiškęs, sunaikino padarą, likę išnyko. Tačiau tuo pačiu metu kažkuriam laikui išnyko ir pats. Nogitsune, tamsi dvasia mintanti chaosu, karu ir skausmu. Ir kuomet šis pasaulis yra labiau nei užtenkamai prisotintas būtent šito, jai tapti nesunkinama tampa vis lengviau.  Nors Stambergas ir stengiasi iš paskutinių, neleisti lapės dvasiai užvaldyti jo kūną. Bent iki tol, kol bus surastas būdas, kaip tą padarą sunaikinti. Juk tinkamą kūną Nogitsune dvasia randa tik kas 1000 metų.

Nukankintas visiško nuovargio, kuris persipynė su tuo kad jau apie dvi savaites jis nemiegojo, stengėsi kaip galima saugiau nusigauti iki Armstrong'o namų. Manydamas kad jei kas nors ir gali turėti atsakymus į rūpimus klausimus, tai bus ne kas kitas kaip jis. Sprandu žliogiantis prakaitas, bendras silpnumas nedavė ramybės. Akys palengva ėmė merktis, ir atrodo kaip tik tuo metu jis būtu užmigęs prie vairo. Tačiau staiga į akis suspindusi saulės šviesa, ir pro šoną pravažiuojamas vaizdas, kai mergina stovėjusi ant tilto ėmė svilti, instinktyviai prispaudžia stabdžio pedalą, nuo ko automobilio užpakalis kone pakyla, galiausiai visu pajėgumu nusileisdamas apačion. Jis kuo puikiausiai suprato kad ant tilto stovi vampyrė, negana to, ji buvo Džeremio sesuo, kurią kadaise buvo kelis kartus matęs. Laikas spaudė, ir jis net nepagalvodamas apie tai kad ji gali turėti kokią nors svarbią priežastį tai daryti, įsibėgėdamas, abejomis rankomis pasigauna merginą už liemens, ir kartu su ja nušoka nuo tilto, netrūkus stipriai, nerangiai susidurdamas su šaltu ežero vandeniu. Panerdamas į tamsą, jis nepaleido merginos, tačiau kaip tik tuo metu prieš akis jo vaizduotei iššaukus tas pačias, bauginančias metalines iltis, labai greitai išneria į paviršių. Laimei nuo tilto ant vandens krito šešėlis, todėl mergina buvo saugi. Bet jo pyktis paėmė viršų, todėl abejomis rankomis trenkdamas per vandens paviršių, kone išrėkia:
- Tu visai beprotė, kad taip darai?! Po velniu, ar pagalvojai kas būtu, jei nebūčiau čia pasirodęs pačiu laiku? Velniai tave griebtu Elena, esi tokia pat dėmesio auka, kaip ir tavo brolis. Per tave ir aš vos neužsimušiau.
avatar
ATIDUODAMA #8

I bet u think there's something about her that can be saved.


Pranešimų skaičius : 185
Įstojau : 2013-01-14

Peržiūrėti vartotojo aprašymą

Atgal į viršų Go down

Re: PARKO EŽERAS:

Rašyti by Sponsored content


Sponsored content


Atgal į viršų Go down

Puslapis 12 1, 2  Next

Rodyti ankstesnę temą Rodyti sekančią temą Atgal į viršų


 
Permissions in this forum:
Jūs negalite atsakinėti į pranešimus šiame forume