CENTRINIS PARKAS:

Puslapis 22 Previous  1, 2

Rodyti ankstesnę temą Rodyti sekančią temą Go down

Re: CENTRINIS PARKAS:

Rašyti by ATIDUODAMA #47 on Pir. 08 25, 2014 4:47 pm

*Vis dar keistai nepatikliu žvilgsniu stebėdama neaišku iš kur išdygusi vaikiną, sukreivina antakius. Mat tokią reakciją iššaukė jo pirmasis komentaras. Atremdama abu delnus sau klubų, vos vos pasuka galvą į šoną* - O tau niekas nesakė, kad kaip antgamtinė būtybė esi neįtikėtinai lėtas ir nepaisant to fiziškai ypatingai prastai pasiruošęs? - *Kadangi jo komentaras apie sukręšusi senolį, jos skaisčiame veide iššaukė šypseną, neigiamai supurto galvą. Išties, dabar buvo neįprasta matyti vaikiną būtent tokį, mat per praeitus kartus, jis atrodė visai kitaip. Piktas, nenusakomai greitas, kitaip sakant, jame neatsispindėjo žmonėms būdingos savybės, o dabar buvo visiškai kitaip. Atrodo, kad būtent šią akimirką ji jame įžvelgė būtent žmogų. Neskubėdama ką nors pasakyti, mergina vis bandė suprasti link kur jis suka, kol galiausiai tokie išsireiškimai kaip “atrodau kur kas vyresnis už savo biologinę motiną” ir “sukaustytas grandinėmis” privertė ją išsimušti iš vėžių. Suraukusi antakius ir nelaukdama kol jis pilnai užbaigs savo kalbą, pertraukia* - Palauk, ta šviesiaplaukė, kuri buvo kartu su Klausu yra tavo motina? Kiek jums visiems metų? Ir dar, grandinės? Jie laiko tave sukaustę grandinėmis? Iš kokio beprotnamio tu pabėgai? - *Net pati nepastebėdama kokią saują klausimų pabėrė, tačiau nesugebėdama įsivaizduoti kaip apskritai yra įmanoma taip elgtis ar tuo labiau gyventi, ranka perbraukia per ilgus, naturaliai raudonus plaukus, taip juos “sušukuodama” atgal. Kuomet tenka išgirsti ir finalinį prašymą, suraukusi antakius gražina akis į Džeksono pusę* - Ir tu tikiesi, tuo labiau, kad pats prisipažįsti, jog esi nesuvaldomas, kad įsileisiu tave į savo namus, rizikuodama, kad kokį kartą, pajutęs silpnumo akimirką nuspręsi nurauti man galvą, nes netyčia pasipainiojau tau po kojomis? O ne, m.m. - *Atrodo tvirtai laikydamasi savo nuomonės, kilsteli smakrą, kol galiausiai sumerkusi akis, nuleidžia galvą. Priešais esantis asmuo, nors ir darė bauginančius dalykus, tačiau nei karto nebuvo nei jos nuskriaudęs, net atvirkščiai, traukė ją iš bėdos net tuomet, kai neturėjo tam jokio pagrindo. Plius, ji nors ir sunkiai tai pripažino, gyliai širdyje puikiai žinojo, kad jis nieko blogo nesugebės jai padaryti.* - Gyvenu viešbūtyje, dešimt minučių kelio nuo šio parko. Jeigu pažadi, kad apartamentuose man neteks užtikti kokio lavono, kuomet išalkęs sugalvosi parsitemti auką namo, tada gerai. Tu gali likti.
avatar
ATIDUODAMA #47

Give a girl the right shoes, and she can conquer the world.


Pranešimų skaičius : 126
Įstojau : 2013-08-15

Peržiūrėti vartotojo aprašymą

Atgal į viršų Go down

Re: CENTRINIS PARKAS:

Rašyti by Emilia Cross on Antr. 08 26, 2014 3:21 pm

- Prieš tai kai sugalvosi mane apibūdinti dar blogiau, turiu pasakyti kad esu visiškai atsisakęs maitintis, taip kaip šaukia gamta. Tuo labiau likti žmogiškame kūne yra labai sunku, kai iki galo nežinai kaip ir kas veikia. - Šiek tiek sujudindamas savus antakius, laimei sugebėjo pastebėti kad šaligatvis yra pakankamai arti, todėl nedelsdamas daugiau laiko, žengė kelis žingsnius prie merginos, kurią praeidamas, galiausiai įsitaisė ant bardiuro. Pakeldamas akis ir kaip tik tuo metu įsistebėdamas į raudonplaukės veidą, savame pasistengė ištempti labai dviprasmišką šypseną: - Tu dar daug nežinai apie mano šeimą, todėl verčiau neklausk to, į ką atsakymą žinoti tikrai nenorėtum. Bet tu teisi, Caroline ir Niklaus yra mano tėvai, kad ir kaip keistai tai skambėtu ir atrodytu. Bet, tokia tiesa. - Gūžtelėdamas pečiais, ir merginai kaip tik tuo metu pradėjus kalbėti apie tai, kad ji nelabai norėtu kad jis sumestu savo daiktus jos namuose, specialiai veidmainiaudamas pasistengė nutaisyti kaip galimą nekaltesnę išraišką. Netgi greitai klapsėdamas akimis, kol galiausiai sulaukęs teigiamo atsakymo, greitai pakildamas ant kojų, iš kart pasigavo abi merginos rankas, kurias suglaudė tarp savo delnų: - Prisiekiu, lavonų tavo namuose nebus, ir negana to, pažadu kad netampysiu ten ne vieno asmens. O atsilygindamas už paslaugą, šiandien vakare nusivesiu tave į... - Paleisdamas jos rankas, bei netrūkus po to spragtelėdamas pirštais pratęsia: - ...pasimatymą. Tokį, į kuriuos vaikšto žmonės, norėdami susipažinti, ko nors išgerti ir galiausiai sugulti. Tik, kaip ir sakiau pas mūsų to nebus, aš nepriekabus. - Teigiamai papurtydamas galvą, šiek tiek atsitraukė nuo jos, tokiu būdu suteikdamas daugiau asmeninės erdvės, kuomet suburbėjo sau po nosimi:
- Dažniausiai. Tai kaip dabar bus, man palaukti kol tu baigsi ryto rutiną, ar, nekankinsi manęs daugiau ir parodysi kur gyveni dabar?
avatar
Emilia Cross

you don't shit where you eat. and you really don't shit where i eat.


Pranešimų skaičius : 1354
Įstojau : 2013-08-05
Miestas : New York City
Meilė : Neįsipareigojusi
Rūšis : Burtininkė (21 metai)
Darbo paskirtis : Teisės studentė

Peržiūrėti vartotojo aprašymą

Atgal į viršų Go down

Re: CENTRINIS PARKAS:

Rašyti by ATIDUODAMA #47 on Tr. 08 27, 2014 6:16 am

*Nebūdama iš tų asmenų tarpo, kurie viską idealiai žino apie antgamtines būtybes,  buvo susipažinusi tik su minimalia informacija, kurią jai buvo suteikusi geriausia draugė, kol dar gyveno mieste. Per daug nepakisdama iš stovėsenos, suraukia antakius* - Nežinau kas tiksliai  esi per padaras, bet mačiau, kad maitiniesi žmonių krauju. Nesu per daug apsišvietusi apie vampyrus, hibridus ir panašiai, bet jei jūsų organizmas negauna kraujo, jūs nesudžiūnat? Nes jeigu ką, mumijos namie rasti taip pat nenorėčiau. - *Nusekdama vaikiną žvilgsniu, pasisuka taip, kad galėtų patogiau jį matyti* - O ir klausant tavęs galima susidaryti nuomonę, kad dažniau laiko praleidi būdamas kitame pavidale nei žmogaus. Teisingai supratau? - *Sunkiai suvirškindama informacija apie tai, kad vaikas amžiumi atrodo tolygiai savo biologiniams tėvams, neigiamai supurto galvą. Kadangi pati mergina visada parodydavo tai ką jaučia ar kaip jaučiasi vietoje to, kad slapstytusi po taip vadinamomis “kaukėmis”, visiškai neslėpė to, kad tokia naujiena ją trigdė. Visgi visą gyvenimą būdama žmogumi, ji buvo įpratusi prie tradicinių šeimų, kur tėvai atrodo kaip tėvai, o vaikas kaip vaikas* - Nepyk už klausimą, beti jeigu jie yra tavo tėvai, tuomet kiek tau metų? Nes prisiekiu, į vaiką tu nepanašus, o jie atrodo per daug jauni, kad turėtų taip atrodantį sūnų. - *Nebenorėdama gilintis į tai, kad vaikinas esantis priešais buvo kaustamas grandinėmis, nes ji niekada nesupras tokių žiauraus auklėjimo savybių, padoriai nutyli savo nuomonę. Tačiau nepraleisdama pro akis Džeksono pasimaivymus, nudelbia žvilgsnį į jo rankas, kuomet jis nusprendžia suimti jos delnus* - Kitaip sakant, atsidėkodamas nori prie vyno taurės, ar alaus bokalo labiau mane pažinti? - *Dabar jau akis pakeldama į vaikino veidą, sujudina antakius, kol leidusi veide įsižiebti šypsenai, linkteli* Tebunie, aš tokį tavo padėkos gestą priimsiu. - *Lengvu rankos mostu nurodydama kelią tiesiai vedantį link jos viešbučio, pirmoji pradeda žingsniuoti pirmyn. Nenuleisdama akių, nuo įsimintinais veido bruožais pasižyminčio vaikino, perklausia* - Juk supranti, kad tavo pabėgimas iš namų neliks nepastebėtas. Laiko klausimas, kol tėvai tave suras. Kas tada bus?
avatar
ATIDUODAMA #47

Give a girl the right shoes, and she can conquer the world.


Pranešimų skaičius : 126
Įstojau : 2013-08-15

Peržiūrėti vartotojo aprašymą

Atgal į viršų Go down

Re: CENTRINIS PARKAS:

Rašyti by Emilia Cross on Tr. 08 27, 2014 7:08 am

Merginos žodžiuose apie jo rūšį buvo šiek tiek tiesos, dalis vampyriškų genų, kurie buvo perduoti šiam nuo abiejų tėvų, vertė jį trokšti maitintis žmonių gyvybę išlaikančiais skysčiais. Tačiau ta dalis, kuri priklausė vilkiškam būdui, mintis apie pasimaitinimą žmonėmis, vertė jį jausti šleikštulį. Ir negalima sakyti kad jis nebuvo paslydęs ir ramiai praėjęs pro skaniai atrodančius asmenys. Bet, Džeksonas buvo iš tų žmonių, kurie mėgdavo save stumti į valios išbandymus, kas šiuo metu ir vyko su jo kūnu, kuris buvo fiziškai silpnas, tačiau tik tokiame pavidale. Giliai įtraukdamas oro į savuosius plaučius, ganėtinai griežtai iškošė: - Patikėk manimi, žinočiau kas esu per padaras, pasakyčiau. Bet, tas laikas kurį praleidžiu ne ant dviejų kojų, man yra kur kas lengvesnis, nei tai ką matai dabar. Čia greičiau prakeiksmas būti žmogumi, nei atvirkščiai. - Veide leidęs pasirodyti kampinei šypsenai, nenorėdamas atsilikti nuo merginos, pakankamai ramiai ėmė eiti prie pat. Klausimas apie metus buvo ne keistas, tačiau atsakymas kaip niekad komplikuotas. Tai galėjo iššaukti labai skirtingas merginos reakcijas, o jis mažiausiai norėjo kad tai ją atitrauktu toliau. Gūžtelėdamas savais pečiais, bei tuo pačiu metu nukreipdamas dėmesį į merginos pusę, perklausia: - Sugebėsi neišprotėti, kai išgirsi tiesą? - Neigiamai supurtydamas galvą, ir įsistebėdamas į priekį, krenkštelėdamas, pasisako: - Gimiau rugpjūčio septynioliktą. - Po trumpos pauzės, kurios metu, liežuviu perbraukė sau per lupas, kiek tyliau, ir su jaučiamu pašaipumu, pratęsė: - Du tūkstančiai tryliktais. Vadinasi man šiek tiek daugiau nei metai. - Sujudindamas antakius, ir ilgai netemptamas tylos, pasisako toliau: - Techniškai, žmonių laiku man tik metai. Bet, fiziologiškai kaip matai, atrodau vyresnis. - Blanki šypsena vėl papuošė jo miną, kuomet kalba palietė pasimatymą, su kuriuo mergina sutiko: - Panašiai. Turiu omeny, negaliu paaiškinti kodėl, bet po pirmo karto kai tave pamačiau, atsirado didelis noras tave pažinti, apsaugoti nuo bet kokio padaro, kuris užsigeistu tau padaryti piktą. Ir tik nebandyk tuo piktnaudžiauti, nes kaip ir sakiau. Nežinau iš kur tokie pojūčiai ir kiek ilgai jie dar bus. - Nenorėdamas savęs statyti į nepatogią padėtį, jis pasistengė labiau nukreipti dėmesį į vakaro planus, nei į tai, kas buvo kalbama prieš tai: - Šaunu. Tik turėsi mane nukreipti tinkama puse, kur norėsi šį vakarą praleisti. Nors aš ir turčius iš prigimties, neturiu ne menkiausio supratimo kur kas randasi šiame mieste. Ypatingai todėl, kad artimiausias kontaktas su alkoholiu visad būdavo nepažįstamų žmonių vakarėliuose, į kuriuos nebuvau kviečiamas, bet ir nepraleisdavau. - Mintys apie tėvus, aišku neramino jo. Ankščiau ar vėliau vienas iš jų pastebės kad jis dingo, bet dabar tai buvo ant tiek nesvarbu, kad jis to nesureikšmino. Galimybė būti laisvam, nepriklausomam nuo kankinimų kuriuos jam suteikdavo Niklaus, buvo geriausia, kas nutiko Džeksono gyvenime. Ir jis neketino keisti tokios situacijos: - Baiminiesi kad jie įsibraus į tavo namus, ir apkaltins tuo, kad išvedei jų vaiką iš doros kelio? - Prunkštelėdamas, te pasako: - Nesirūpink, būsiu pas tavęs neilgai, paskui išmausiu kur akys veda. Ir tam laikui kai jie susigriebs, manęs ne kvapo nebeliks šiame mieste. Jie, tuokiasi. Todėl, patikėk manimi.
avatar
Emilia Cross

you don't shit where you eat. and you really don't shit where i eat.


Pranešimų skaičius : 1354
Įstojau : 2013-08-05
Miestas : New York City
Meilė : Neįsipareigojusi
Rūšis : Burtininkė (21 metai)
Darbo paskirtis : Teisės studentė

Peržiūrėti vartotojo aprašymą

Atgal į viršų Go down

Re: CENTRINIS PARKAS:

Rašyti by ATIDUODAMA #47 on Tr. 08 27, 2014 8:36 am

- Jei buvimą žmogaus pavidale laikai prakeiksmu, kodėl netampi tuo, kuo būti tau lengviau? Kodėl kankini save?  Juk ir iš namų pabėgai tam, kad jaustum laisvę, kitaip sakant jaustumeisi gerai. Tačiau nepaisant to, pats save kankini. - *Atvirkščiai nei dauguma ją supančiu asmenų, Lydia turėjo tik ribotą laiką gyventi, todėl stengėsi jį išnaudoti taip, kad kiekviena akimirka jai būtų nepamirštama, kad pati mergina jaustusi esanti laiminga ir savęs nevaržytų. Klausimas nuskambėjęs iš vaikino lūpų, pasirodė šmaikštus, tai išdavė raudonplaukės veide atsiradusi šypsena. Žvelgdama tiesiai, atsako* - Atsižvelgiant į tai, kad dar neišprotėjau nuo to, ką man teko matyti ir patirti, manau tiesa apie tavo amžių manęs nebaugins. Tad, rėžk drąsiai. - *Tą akimirką, kuomet yra supažindinama su norėta išgirsti informaciją, matomai jos antokiai “pašoko” aukščiau nei jiems įprasta būti. Tačiau nepriėmusi to rimtai, leidžia tai suprasti lengvu kikenimu, kurį iššaukė vaikino žodžiai* - Na taip, vadinasi esi vienerių metų berniukas, kuris neseniai išmoko vaikščioti ant dviejų kojų?  Tu šmaikštus, Džeksonai. Juk kalbi nerimtai? - *Pagaliau akis pakreipdama į šoną, kad matytų šalia einantį vaikiną, įsiklauso į tai, kas jo lūpomis yra sakoma toliau. Pasijausdama keistokai dėl tokių žodžių, nuleidžia žvilgnį į kelią išklotą asfaltu. Pirmas ir antras kartai, kuomet jai teko susidurti su jauniausiuoju Mikaelson šeimos atstovu buvo ne tokie, kurių norėtų bet kuri mergina susipažindama su akivaizdžiai akį traukiančiu vaikinu. Tačiau keista buvo ir tai, kad kartu su tuo metiniu baimės jausmu, kuris dabar jau yra išgaravęs, buvo ir kažkas tokio, ką pačiai merginai buvo sunku paaiškinti. Ji norėjo jį sutikti dar kartą, neretai jį prisimindavo. Tai lyg ir buvo sunkiai paaiškinamas ryšys. Visgi nenorėdama tuo dabar pasidalinti, šyptelėjusi, specialiai nestipriai alkūne pastumia Džeksoną į šoną* - Vadinasi turėti tave šalia savęs man yra labai naudinga. Galiu jaustis saugi, nes žinosiu, kad joks neaiškus tipas man nesugalvos padaryti nieko blogo. - *Šyptelėjusi, nukreipia akis tiesiai, kur jau buvo galima matyti viešbūtį. Nieko neatsakydama į tai, kad vaikinas nepatingėjo paminėti, kad yra turtingas, mat jos niekada nežavėjo vyrai, kurie giriasi savo pinigais, tuo labiau, kad ir pačiai Lydiai turtų netrūko, trumpai atsako į sekančius žodžius* - Tik labai prašau, nepasakok man kuo baigdavosi tokie tavo apsilankymai vakarėliuose, nes įtariu, kad aukų būdavo ne viena ir net ne dvi. - *Padarydama trumpą nekalbėjimo pauzę, bei taip leisdama atsakyti Mikaelsonui,  trumpam mintimis nukeliauja į šio vakaro planus. Tačiau klausydamasi kas buvo sakoma, neigiamai supurto galvą* - Omeny turėjau ne tik tai. Juk pasitraukei iš ten ne be priežasties, jei jie tave suras, faktas, kad norės, jog grįžtum. Manai ilgai sugebėsi nuo jų slapstytis?
avatar
ATIDUODAMA #47

Give a girl the right shoes, and she can conquer the world.


Pranešimų skaičius : 126
Įstojau : 2013-08-15

Peržiūrėti vartotojo aprašymą

Atgal į viršų Go down

Re: CENTRINIS PARKAS:

Rašyti by Kol Mikaelson on Pir. 02 23, 2015 11:27 am

Vėlyvas vakaras, kuomet virš galvos pakibo nepilnas mėnulis, ši vieta įgavo "mirtiną" tylą. Ir tik aukštakulnių susidūrimo su asfaltu garsas užpildė aplinką, kuri buvo paskendusi ramiuose naktinės gamtos garsuose. Švelnus vėjas, maloniai gaivino tamsiaplaukės odą, šiek tiek sušiaušdamas natūralias garbanas. Baimės jausmo nebuvo, nepriklausomai net nuo to, kad mergina ketino susitikti su asmeniu, apie kurį šiandiena išgirdo ne pačius maloniausius dalykus. Nesvarbu buvo net tai, kad bet kuriuo metu čia galėjo pasirodyti vienas ar kitas vampyras, o ji akivaizdžiai nebuvo pasiruošusi lygiai kovai. Mėnulis, kuris nebuvo pilnas, šiuo metu buvo priešas Briannai. Ji nekontroliavo pilno virsmo, kad ir kaip puikiai buvo pasiruošusi fiziškai. Nieko nuostabaus, vietoje to kad tobulinti savo vilkiškus sugebėjimus, kaip tai darė jos sesuo, Steele verčiau pasirinkdavo alinančias treniruotes salėje. Sustodama priešais ežerą, ji vos pastebimai susiaurino savo tamsių akių vokus. Tankios blakstienos kaip mat tapo išraiškingesnėmis, kuomet ji įtraukė oro į savuosius plaučius. Keistos mintys vis dar nedavė ramybės. Galu gale, prieš pasirodydama čia, ji net neplanavo niekam apie tai pasakyti. O kas, jei Richard'as iš tikro yra monstras, ir niekas nežino apie šios buvimo vietą? Kas jei viskas pasibaigs taip pat, kaip neseniai pražudytai vilkei, kuri priklausė Mason'o būriui, bei šeimai? Galybė klausimų, į kuriuos nebuvo įmanoma surasti tinkamo atsakymo. O gal jis buvo visai prieš akis, tačiau mergina kategoriškai stengėsi jį nuvyti kaip galima toliau? Nes nereikia pamiršti to, kad vilkolakio prakeiksmą ji įgavo dar tuomet, kai buvo vaiku. Ir Armstrong'as buvo tas asmuo, kuris pastatė ją ir jos seserį ant kojų, parodydamas kad pasaulis po šios "dovanos" tapo perspektyvesnis. Tai kodėl ji šiuo metu taip stipriai abejojo šiuo asmeniu (jei kad nori įsikišti, ar iš šalies matyti būsimus įvykius, ir taip sužinoti slepiamą informaciją, drąsiau - aš tiksliai ne prieš)? Sukandusi dantis, ji nuleido akis, sudarydama vaizdą, kad yra susimerkusi. Tokiu būdu, mergina specialiai įsiklausė į tylą, bandydama pirmiausia išgirsti laukiamo asmens žingsnius, o paskui išvysti jo pasirodymą. Tam... Kad būti pasiruošusiai bet kokiai situacijai, kuri laukė.

_ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _

And we don’t have a thing to lose. No matter what they say or do I don’t want nothing more, Our love is untouchable Even in the line of fire, When everything is on the wire Even up.
avatar
Kol Mikaelson

This horror will grow mild, this darkness light.


Pranešimų skaičius : 1350
Įstojau : 2014-05-20

Peržiūrėti vartotojo aprašymą

Atgal į viršų Go down

Re: CENTRINIS PARKAS:

Rašyti by ATIDUODAMA #12 on Pir. 02 23, 2015 2:30 pm

Būdamas visu šimtu procentų tikras, kad merginos, iš kurių kadaise atėmė gyvenimą bei sukūrė visiškai kitas asmenybes, nei šioms buvo lemta tapti, sugebės suprasti bet kokį jo veiksmą. Ir nėra ne vieno asmens, ar priežasties, kuri sugebėtu pakeisti tokį nusistatymą. Steele seserys buvo jo nuosavybė, todėl jis jautė teisę daryti su šiomis ką tik užsimano. Nicole, dėl savo principingumo ir įskiepyto keršto troškimo kitiems, buvo lengviau valdoma. Ji ir pati troško iš gyvenimo pasiimti tai, kas geriausia, nepriklausomai nuo to, per kiek galvų teks perlipti. Brianna savo ruožtu buvo labiau nenuspėjama, labiau pastabi ir dėl to labiau rizikinga. Gal todėl, jis niekuomet nesiūlė jai imtis veiksmų tiesiogiai, palikdamas prie detalių planų sudarymo. Todėl, kuomet jis sulaukė netikėto skambučio su reikalavimu pasirodyti čia, įtarimo gyslelė apie save priminė. Klausimas: ar jis sugebėtu atsikratyti vienu iš savų, tam kad išliptu iš vandens sausas? Žinoma. Tikriausiai tai ir yra pagrindinė priežastis to, kad jo paties sūnėnas visuomet sakė, kad iš jo galima sulaukti bet ko. Ir kuomet visi pašaipiai juokėsi, manydami kad Richard'as negeba padaryti nieko. Šis per aplinkui triuškino kiekvieną. O geriausia tai, kad sugebėdavo nepalikti jokių įkalčių. Kuomet jis nusprendė atsikratyti "dešiniosios" Mason'o rankos, Jules McManus, toli gražu ne vienas negalėjo įtarti kad tai jo darbas. Apart tuos, kurie buvo arčiausiai. Ir arčiausiai tuo metu buvo Steele seserys. Sustabdydamas savo automobilį kiek toliau, mažiausiai kvartalą hibridas įveikė pėsčias. Brianna buvo nusisukusi nugara į kelio pusę, bei veidu į vandens, kuomet už jos nugaros atsidūrė asmuo, vilkintis tamsius drabužius. Ir tik menkos detalės, kurios atsispindėjo nuo gatvės apšvietimo, išreiškė šio siluetą:
- Negaliu pasakyti kad man nėra keista, kad pasikvietei mane čia, užuot sutikdama namuose. Negi yra kažkas, ką nori man pasakyti, ko nenori kad girdėtu Nicole? Brie. - Ištempdamas kampinę šypseną, vyriškis atrodė labai atsipalaidavęs. Todėl kuomet sukryžiavo savo rankas, įtraukė oro į savuosius plaučius, lyg būtu norėjęs suteikti jai dar vieną progą pagalvoti apie tai, ką ši ketino jam pasakyti. Šiek tiek susiaurinti akių plyšiai, ir atpalaidoti pečiai sudarė labai dviprasmišką vaizdą. Iš jo buvo galima laukti visko. Kaip ir iš personos priešais.
avatar
ATIDUODAMA #12

Please tell me that we're gonna kill someone tonight.


Pranešimų skaičius : 93
Įstojau : 2012-09-27

Peržiūrėti vartotojo aprašymą

Atgal į viršų Go down

Re: CENTRINIS PARKAS:

Rašyti by Kol Mikaelson on Kv. 02 26, 2015 5:12 am

- Rimtai? Nuo šios dienos mes apsimesime kad niekas nevyksta ir toliau bandysime įskiepyti aplinkiniams kad esame geri? - Nesugebėdama susilaikyti, tamsiaplaukė iš karto atsisuko į pasirodžiusios asmens pusę, kuris iš pažiūros visiškai nerodė pasigailėjimo savo veiksmuose, kuriuos atliko visiems už nugaros. Tačiau tas faktorius, kad Briannos akys nebuvo uždūmintos pasakomis, kurias šis sekė nuo pat pradžios, leido jai matyti visą situaciją aiškiai kaip dieną. Būdama baisiausiai pasipyktinusi, nusivylusi ir net iš vidaus graužianti pati save, ji nusprendė kad dabar yra pats tinkamiausias laikas pasakyti viską taip, kaip yra: - Kai paskambinai mums su Nicole, pasakydamas kad vilkai kada ant pražūties ribos, aš tikrai sureagavau. Velniai griebtu, patikėjau tuo kad tavo ketinimai buvo kilnūs. Kad ketinai mūsų rūšiai suteikti tai, kas visuomet buvo trokštama. Laisvę. Nuo mėnulio, ir nuo kraujasiurbių. O kas iš viso to liko? - Kilstelėdama abi savo rankas, mergina pirštais perbraukė per savo ilgus, kaštoninės spalvos plaukus, kuomet savo pačios netikėtumui, žengė žingsnį į priekį, ir pakankamai stipriai stumtelėjo savo kūrėją per krūtinę. Vien išraiška, kuri buvo pastebima jos veide, davė suprasti kad ji nusiteikusi rimtai:
- Pabandyk tai pasakyti Jules! Visada žinojau kad esi suknistas sadistas. Galu gale, kam iš viso kiltu mintis pulti mažametes mergaites, kurias su laiku galima užauginti tokiomis, kokias nori matyti. Bet žudyti savu! Žudyti savus, vien todėl kad jų požiūris skiriasi nuo tavo?! Tu... - Neigiamai supurčiusi galvą, ji vėl ėmė kalbėti tyliau, lyg pati stengdamasi save sutramdyti, nepasakant ką nors netinkamo: - Norėjau tau pasakyti į akis, kad nesužinotum to iš šalies. Nes nesu tokia kaip tu. Man to per daug. Nesivadovauju kodeksais, bet ir neketinu gyventi su svetimu krauju ant savo rankų. - Prunkštelėdama, ji vis dar tyliai pratęsė: - Pasitraukiu... Man gana. Nebežadu būti tavo juodų darbų dangstytoja.

_ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _

And we don’t have a thing to lose. No matter what they say or do I don’t want nothing more, Our love is untouchable Even in the line of fire, When everything is on the wire Even up.
avatar
Kol Mikaelson

This horror will grow mild, this darkness light.


Pranešimų skaičius : 1350
Įstojau : 2014-05-20

Peržiūrėti vartotojo aprašymą

Atgal į viršų Go down

Re: CENTRINIS PARKAS:

Rašyti by ATIDUODAMA #12 on Kv. 02 26, 2015 10:38 am

Sulaukdamas akivaizdžiai nelaukto postūmio, žengia daugiausia žingsnį atgal. Nuleista galva, bei veide pasirodžiusi šypsena, tik dar kartą patvirtino tai, kad jis ne velnio nesigaili savo veiksmų. Ir netgi priešingai, jais pakankamai stipriai didžiuojasi. O kas gali būti geriau, nei kad priešo triuškinimas iš visų pusių? Planai, kuriuos kursto šis asmuo yra kur kas didesni, nei kad gali įsivaizduoti aplinkiniai. Todėl, nieko nuostabaus kad vienos iš vilkolakių mirtis, viso labo buvo pradinis, vaikiškas žingsnis, kurį jis žengė, link užsibrėžto tikslo. Tamsiaplaukės kaltinimai buvo pagrįsti, ir tiesą pasakius ne kiek nestebino. Todėl, kuomet vyras vėl pakėlė akis į savo pašnekovę, pakankamai ramiai tarė:
- Kaip galima pavadinti tai kas vyksta karu, jei jame nėra aukų? Brianna, nesielk kaip mažas vaikas, iš kurio buvo atimtas saldainis. Tu nuo pat pradžios turėjai žinoti, kad viskas nebus taip nekalta, kaip kad būna filmuose. - Prunkštelėdamas, vyras nusprendė duoti dalinę išpažinti, kuri jo manymu tik labiau kėlė jo reputaciją, kuri ir taip nebuvo nudažyta švelniais atspalviais.
- Nori išgirsti tai tiesiai iš manęs? Taip. Ištaškiau tą kalę į visas puses, nes ji buvo nenaudingas taikinys. Pati supranti, kad kai pasikeis alfa, kuriuo be jokios abejonės būsiu aš, ji liks ištikima savo draugui. O tokie šliužai man nereikalingi. Todėl taip, nužudžiau ją. Ir tuo pačiu metu sukėliau skausmo Lockwood'ui. Galu gale, pamatyti kaip šis pergyveno savo žmonos mirtį man teko. Ir tai te padarė jį stipresniu. Užtat draugės, kuri paaukojo savo gyvenimą dėl jo, mirtis. Manau sukels kur kas efektingesnį šou. Ir Briana... - Ketindamas kalbėti toliau, jis buvo sustabdytas konkretaus konteksto, kur mergina davė suprasti kad pasitraukia. Tai akimirkai sukėlė net šiokį tokį krizenimą. Jos žodžiai nuskambėjo absurdiškai. Todėl tik tuomet kai šis liovėsi kvatotis, su perdėtai rimta intonacija, tarė: - Niekur tu nedingsi meilute. Tu priklausai man, ir visuomet priklausei. Patinka tau tai, ar ne. Negana to, tu užsikiši, nes neketinu turėti saviškių tarpe žiurkės.
avatar
ATIDUODAMA #12

Please tell me that we're gonna kill someone tonight.


Pranešimų skaičius : 93
Įstojau : 2012-09-27

Peržiūrėti vartotojo aprašymą

Atgal į viršų Go down

Re: CENTRINIS PARKAS:

Rašyti by Kol Mikaelson on Sk. 05 03, 2015 4:30 am

Nuo pat pirmosios dienos, kuomet Brianna, kartu su savo seserimi buvo paverstos vilkolakėmis, jos buvo ne savo noru praradusios pasirinkimo laisvę. Richard Armstrong, kūrėjas, pasirūpino tuo kad merginos jaustųsi komfortabiliai, jaustųsi taip... ...tarytum visi pasirinkimai būtu atlikti jų pačių. Bet laikas toks reikalas, kad kai kuriems geba užmerkti akis, kitiems atvirkščiai - atmerkti. Kuomet Nicole kuo toliau, tuo labiau idealizavo savo "šeimininką", Brianna buvo linkusi į apmąstymus, kurie galiausiai privedė prie to, kad ji suvokė kad yra tik figūra šachmatų lentoje, kurio žaidimui vadovauja ne kas kitas, kaip galios ištroškęs padaras. Aukos, neišvengiamos aukos visuomet buvo ir visuomet buvo suprantamos. Bet ta akimirka, kuomet mergina išgirdo kad buvo nužudyta "saviškė", visiškai be priežasties, nusprendė kad būtina kuo greičiau ištrūkti iš šio tinklo. Žinoma, ji puikiai suvokė tai kad atsiskirdama taptu omega... Padaru, kuris yra valdomas mėnulio, ir yra visiškai vienas. Kas priveda prie išvados, kad yra lengvas taikinys bet kuriai rūšiai. Bet, tokios sąlygos atrodė buvo kur kas geresnės, nei priklausyti žmogžudžiui, kuris ankščiau ar veliau pašalins ir ją su Nicole. Pasirinkimo nebuvo... Ji nebuvo tikra net dėl to, kad išgyvens dabar. Bet buvo atėjęs laikas daryti kažką kitaip. Ir ji neketino pasiduoti srovei, ji ketino kautis iki paskutinio atodūsio. Kautis su neteisybe, su baisiu ir iš pažiūros nesunaikinamu monstru. Ne veltui prieš atvykstant čia, ji pirmiausia susitiko su tuo, kuriuo pasitikėti visgi gali.Perdėtas pašaipumas, perdėtas pasimėgavimas savimi, kuriuo spinduliavo Richard'as vertė sukilti skrandžiui. Ir ji galiausiai prasitarė:
- Karas be aukų? Yra protingas ir strategiškas. Ką velniai griebtu tų pasiekei tuo, kad sunaikinai tą moterį? Užgavai Lockwood'ą? Jis net nenutuokia kad jo draugė yra mirusi... O kai tai sužinos, manau kad tikrai nekris į pagalvę išlieti skausmą. Jis tave suras, ir kai suras, net aš su didžiausiu pasimėgavimu pasižiūrėsiu tai, ką jis su tavimi padarys. - Šiek tiek pakilusi viršutinė lūpa simbolizavo tai, kad kuo toliau, tuo labiau merginai darosi šlykštu, kalbėtis su priešais esančiu asmeniu. Atstumas buvo menkas. Richard'as visad naudodavosi tuo, kad buvimas šalia kėlė oponentams grėsmę. Ir būtu naivu sakyti, kad šiuo metu Brianna tokios nejautė. Gilus įkvėpimas, ir kalba vėl ėmė lietis toliau: - Jis tave sunaikins, ir prisiekiu. Jam užteks tik vieno žodžio, kad stočiau į jo gretas. Nes ne taip kaip tu, jis yra vadas. Tikras vadas, kuris dėl savo vilkų padarytu viską. O tu, tegali naikinti tuos, kurie tau nepritaria. Net jei taptum alfa, tai būtu trumpalaikis reiškinys. Turi priešų daugiau nei draugų... Ir žinai ką? Nuo šiandien turi pastarųjų dar vienu asmeniu mažiau. - Pakeltas tonas, ir tie žodžiai kuriuos jis tarė finalui, privertė tamsiaplaukę pratrūkti, išsakant savo galutinį sprendimą: - Aš priklausau tau?! Ne velnio, aš pasitraukiu!! - Piktoka išraiška buvo pripildyta veidmainiško pasitikėjimo savimi. Ir tiesą pasakius, patyrusiai vilkei, buvo ne motais pasekmės, ji te troško baigti visus ryšius, siejančius ją su priešais stovinčiu asmeniu, kuris peržengė visus jos "atlaidumo" barjerus, kuriuos slopino šitiek metų.

_ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _

And we don’t have a thing to lose. No matter what they say or do I don’t want nothing more, Our love is untouchable Even in the line of fire, When everything is on the wire Even up.
avatar
Kol Mikaelson

This horror will grow mild, this darkness light.


Pranešimų skaičius : 1350
Įstojau : 2014-05-20

Peržiūrėti vartotojo aprašymą

Atgal į viršų Go down

Re: CENTRINIS PARKAS:

Rašyti by Christian D'Agosto on Kv. 04 07, 2016 12:17 pm

(Įvykiai seka po to, kai jūsų pokalbis kuo seniausiai yra baigtas). Žvarbus vakaras, primenantis kad iš tamsaus dangaus netrūkus prapliups lietus. Aplinkui nėra ne vienos sienos, o pakėlus akis į viršų matosi ryškiai pasiskirstę žvaigždynai, tarytum kiekvieną vakarą kažkas juos nutapo ant drobės. Tokiu paros metu, ypatingai šiame mieste, kur pastoviai dingsta paprasti žmonės, pagrinde jaunimas, kuris trokšta susirasti nuotykius sau ant užpakalio, todėl geriausiu atveju galima aptikti vieną kitą iš darbo skubantį asmenį. Ir tai yra pats tinkamiausias laikas medžioklei, mat tokiu metu galima nesunkiai atskirti vampyrus, kurie puola nelaimingus prašalaičius. Ir nors medžiotojų kodeksai sunkiai palaužiami, prie didelio noro galima suvesti sąskaitas su nakties padarais, jei juos tinkamai išprovokuoti. Šiame amžiuje jie elgiasi kiek atsargiau, yra labiau socializuoti ir neretai pasirenka gyvūnų ar donoro paketų kraują. Bet yra tokių, kurie mėgaujasi tiesioginiu mitybos būdu, dantimis perplėšiant kaklo arterijas, ir taip prisisotinant "šviežiu produktu", kuriam jiems turėtu būti sunku atsispirti.
Ypač tvirto sudėjimo Grant'as neatsitiktinai buvo pasirinkęs budėjimą būtent šioje miesto dalyje, mat per kelias savaites čia jau buvo pradingę be žinios keli asmenys, ir vienas buvo rastas užpultas laukinio šuns. Rimtai, žmonės vis dar tuo tiki?! Apsiginklavęs iki ausų, jis žinoma viską kruopščiai dengė medžiaginio sportinio kostiumo materija. O įsivažiuojant į savo tariamą rolę, jis kaip tyčia sukinėjo kelis ratus aplink ežerą, bėgant krosą. Tai buvo malonus užsiėmimas. Ne medžioklė, bėgimas. Mat tokiu metu, jam nesunkiai sekėsi susidraugauti su paties mintimis, sudarant įdomias išvadas ir kuriant įvairiaspalvius planus. Plius, tai buvo neblogas apšilimas, jei visgi pavyktu susidurti su vienokiu ar kitokiu nakties padaru. Ne, prieš vilkus jis neturėjo nieko bendro, mat pastarieji nesimaitino krauju ir tiesą pasakius labiau priėmė savo "dovaną" kaip prakeiksmą, todėl per pilnatis izoliuodavo save nuo bet kokio kontakto su žmonėmis. Nors, ilgametė praktika visgi privertė jį kelis kartus nusukti šunėkams sprandą. Pagrindinė specializacija buvo taip vadinami "vampyrai".
Prakaitas buvo pasirodęs aplink galvos plaukų augimo liniją. Stabtelėdamas prie vieno iš suolų, savo profesijos žinovas iš šviesiai pilkos spalvos džemperio kišenės išsitraukė mobilų telefoną. Aparatas leido susipažinti ne vien su konkrečiu paros laiku, bet ir pamatyti koks šiuo metu oras, tarytum jis ir pats to nežinotu. Tie maži aparatai, be kurių sunkiai apsieidavo bet koks žmogus, buvo perkrauti bereikalinga informacija. O juk nuo pat pradžių, jų pagrindinės funkcijos turėjo būti greitas susisiekimas su norimu asmeniu, jam nebūnant namie. Plius,  buvo išvengta ilgų ir susibangavusių laidų, kokius turėjo senolės, o gal turi ir iki pat šiol. Per burną iškvėpdamas, jis dar kartą apsižiūrėjo aplink, įvertindamas tai, kad vis dar yra vienas. Matyt šis vakaras turėjo tapti niekuo ypatingu, kuomet jis suspaudydamas liečiamo ekrano mygtukus, pritraukė aparatą prie ausies, tikėdamasis išgirsti pažįstamo balsą. Priešingai nei buvo tikėtasi, pasigirdo tas pats, lėkštas prašymas palikti balso žinutę: - Aš apsvarsčiau tavo pasiūlymą, partneris man būtu neprošal. Bet geriau lai tai būna moteris, gal bent taip sugebėsiu aptikti bent vieną iš jų, - Neįvardindamas nemirtingų būtybių, jis te susiaurino akių vokus, mat kaip tyčia jam virš galvos užsidegė žibintas.
- Jei turėsi ką nors omeny, leisk žinoti. Ir Winchester'i, neįsivelk į nesąmones. - Baigdamas kalbą, jis atitraukė aparatą nuo savo ausies, pakeldamas akis į prieš tai minėtą žibintą. Tamsu buvo jau seniai, o aparatas įsijungė tik dabar. Tipinės paklaidos?

_ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _

You spend your whole life stuck in the labyrinth, thinking about how you'll escape it one day, and how awesome it will be, and imagining that future keep you going, but you never do it. You just use the future to escape the present.

avatar
Christian D'Agosto

someone really wanted our initials to spell out S.H.I.E.L.D.


Pranešimų skaičius : 800
Įstojau : 2012-09-28
Miestas : Bostonas
Meilė : Komplikuota
Rūšis : Vampyras (34/879)
Darbo paskirtis : Verslininkas

Peržiūrėti vartotojo aprašymą

Atgal į viršų Go down

Re: CENTRINIS PARKAS:

Rašyti by Sponsored content


Sponsored content


Atgal į viršų Go down

Puslapis 22 Previous  1, 2

Rodyti ankstesnę temą Rodyti sekančią temą Atgal į viršų

- Similar topics

 
Permissions in this forum:
Jūs negalite atsakinėti į pranešimus šiame forume