ARTIMIAUSIA GATVĖ:

Puslapis 22 Previous  1, 2

Rodyti ankstesnę temą Rodyti sekančią temą Go down

Re: ARTIMIAUSIA GATVĖ:

Rašyti by Jerrard Xylander on Pen. 10 09, 2015 11:48 am

- Man ne trylika ir tu nesi mano mama, kad sakytum kad negaliu vaikščioti parke. Taip, aš žinau kiek dabar valandų. Ir? Manai mane įbaugins netikėtai pasirodęs kas... ...laukinis katinas? - *Purkštaudama mergina akivaizdžiai nebuvo nusiteikusi gyventi saugiai, galu gale, jos gyvenime jau nutiko įvairiausios blogybės, už kurias blogiau ir būti negali. Arba, ji paprasčiausiai ieškojo "nuotykių savo užpakaliui". Vienaip ar kitaip, vakaras buvo tamsus, o žibintai ne visur veikė, kuomet Savannah nusprendė keliauti per visą miestą pėsčia. Telefoninis pokalbis buvo nutrauktas, kaip tik tuo metu, kai tamsiaplaukė užvertė akis nuo eilinės pašnekovės replikos. Įsimesdama į savo prabangios rankinės vidų aparatą su "nukąsto obuolio" logotipu, ši paspartino žingsnį. Net tai kad ji puikiai valdė savo emocijas, kažkoks keistas jausmas po pokalbio, kurio "arkliukas" buvo įbauginti, neapleido* - Dar pora kvartalų, ir susirasi taksi stotį... - *Tardama šiuos žodžius sau pačiai, mergina stipriai sukando dantis, kuomet paprasta eisena pradėjo priminti lengvą bėgimą, nuo kurio kulniukų kaukšėjimas tapo  išderintu*

_ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _
“I've never met a woman like her. Her courage, her endurance, her kindness... and she needed me.”
CREDIT: CHAMPAGNEMAMI

Jerrard Xylander

Who can't tell the difference between human and animal.


Pranešimų skaičius : 1081
Įstojau : 2015-08-01
Miestas : Tameria, Vokietija
Rūšis : Vampyras (44/362)

Peržiūrėti vartotojo aprašymą

Atgal į viršų Go down

Re: ARTIMIAUSIA GATVĖ:

Rašyti by ATIDUODAMA #23 on Pir. 10 12, 2015 7:53 am

- Jo, ar gali man padėti? - Balsas pasigirsta kaip tik tuo metu, kai jaunas beta vilkolakis pasirodo iš už apleisto pastato kampo. Veide išlaikydamas dalinai koketišką, dalinai sarkastišką šypseną, jis agresyviai žengia kelis žingsnius link merginos. Išlaikydamas ganėtinai keistą veido išraišką (priminsiu, kad neskaitant to, kas atsitiko pastaruoju metu, bei to kad nuo jų atsitraukė Isaac Lahey, Bowman broliai toli gražu nepabaigė savo įpročio pulti visiškai niekuo dėtus žmones, taip ne vien vampyrus, bet ir žmones), jis pasiruošė dar kartą kreiptis į merginą, su akivaizdžiai niekuo vertu klausimu, kuris viso labo te buvo atitraukiančiu manevru.
- Kur čia miesto centras, a? - Priartėdamas dar arčiau žavios būtybės, jis išlaužė platesnę šypseną, tuo pačiu metu užblokuodamas jai praėjimą į priekį. Sunku pasakyti, kas tuo metu sukosi vilkolakio mintyse, bet jis akivaizdžiai buvo nusiteikęs prieš savo pasirinktą grobį. Ar tai kaltas charakteris, ar tai kad ne taip seniai vilkolakių būrio nebe liko, ar tai kad jis kartu su keliais kitais primetė "dievo" vaidmenį.

ATIDUODAMA #23
laikinai atvykęs į niujorką

Būrio simbolis :
Pranešimų skaičius : 31
Įstojau : 2014-03-23

Peržiūrėti vartotojo aprašymą

Atgal į viršų Go down

Re: ARTIMIAUSIA GATVĖ:

Rašyti by ATIDUODAMA #18 on Pir. 10 12, 2015 8:03 am

Pasirodydamas merginai iš už nugaros, bei tokiu būdu įspausdamas ją tarp savęs ir brolio, taip pat išlaužia labai savimi pasitikinčią veido išraišką. Ji buvo pasirinkta būti šiandienos auka, ir tokiu metu čia nebuvo ne vieno asmens, kuris galėtu suteikti jai bent menkiausią pagalbą. O jei rimtai, kas galėtu pakovoti prieš savo vertę žinančius vilkolakius? Juk pagrindinė miesto medžiotoja šiuo metu buvo labiau suinteresuota savo pačios gyvenimo susiklostymu, vampyrai šventai palaikė Niklaus Mikaelson pusę, bei nelindo į vilkolakių reikalus. O Mason Lockwood, pasirinko būti kitu asmeniu, ne tuo, kuris prieš tai tvirtai visus savo "demonus" laikė kumšty. Dabar nebuvo ne vieno asmens, kuris saugotu mirtingųjų gyvybes. Ir buvo visiškai nesvarbu ar tai buvo mokinukė, kuri neturėjo jokio supratimo apie piktadarius, ar tai buvo turtingos šeimos atstovė. Bowman broliai buvo nesutramdomi, nesunaikinami ir pagiežingi kaip niekad. Mergina atsitrenkė nugara į jo krūtinę, kuomet ryškios išvaizdos vyras prasitarė: - Tu galėtum mums parodyti kur reikėtu eiti... - Ištiesdamas ranką, jis šiurkštokai perbraukė tamsiaplaukei per šlaunį, palengva kildamas prie saldžiosios vietos. Veidas ne kiek nepakito, kuomet jis tarė savo finalinius žodžius: - Arba geriau, galėtum atverti kelią į save. - Liežuviu perbraukdamas per savo apatinę lūpą, jis baigė pradėtą monologą: - Su sąlyga kad busiu pirmas.

ATIDUODAMA #18
bruklino gyventojas

Pranešimų skaičius : 47
Įstojau : 2012-09-28

Peržiūrėti vartotojo aprašymą

Atgal į viršų Go down

Re: ARTIMIAUSIA GATVĖ:

Rašyti by Jerrard Xylander on Antr. 10 13, 2015 10:17 am

*Nepriklausomai nuo to, kad galima pasakyti kad pati ieškojosi "nuotykių" vaikštinėdama viena, tokiu paros metu. Net numanyti negalėjo kad susidūrimas su nepažįstamais veidais, jai pasirodys tokiu bauginančiu. Kuomet plačia šypsena pasidabinęs vyriškis pasirodė iš už užkampio, iš karto žengdama žingsnį atgal, veide ištempė labai nenuoširdžiai atrodantį šypsnį. Galima pasakyti, kad tamsiaplaukė naiviai tikėjosi to, kad tai buvo tiesiog ne laiku ir ne vietoje užkirstas kelias, kuris bus atlaisvintas iš kart po to, kuomet jie abu patrauks skirtingais keliais. Bet kuomet vyriškis prabilo, tapo nepaprastai nemalonu. Širdies dūžiai beveik spengė ausyse, kuomet mergina pasistengė prabilti* - Aš, aš, aš nežinau. - *Balsas kaip tyčia nuskambėjo netinkamai, išduodamas tai kad mergina išsigando. Žengdama žingsnį atgal, ji akimirksniu susikaustė, kuomet mentėmis prisilietė prie gyvo asmens. Kone įremta į situaciją, iš kurios nėra išeities, Savannah aiškiai sutraukė pečius* - Atsiprašau, bet negaliu niekuo padėti. - *Ketindama kaip galima greičiau patraukti šalin, mergina pajuto kaip vieno iš ją apspitusių vyriškių ranka atsidūrė nederamoje vietoje, sukaupė visas savo jėgas, ir nors ir nežinodama kad nepakovos prieš nemirtingą, ji stumtelėji Ethan Bowman nuo savęs, bandydama pro juos du prasprukti. Nors tuo pačiu metu protas ir tvirtino "jie stipresni, tau nepavyks pasprukti"*

_ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _
“I've never met a woman like her. Her courage, her endurance, her kindness... and she needed me.”
CREDIT: CHAMPAGNEMAMI

Jerrard Xylander

Who can't tell the difference between human and animal.


Pranešimų skaičius : 1081
Įstojau : 2015-08-01
Miestas : Tameria, Vokietija
Rūšis : Vampyras (44/362)

Peržiūrėti vartotojo aprašymą

Atgal į viršų Go down

Re: ARTIMIAUSIA GATVĖ:

Rašyti by Jackson Mikaelson on Antr. 10 13, 2015 11:22 am

Tipinė naktis, na bent iš pirmo žvilgsnio tokia: būdamas kaip galima toliau nuo savo šeimos, jis stengėsi visais įmanomas būdais sumažinti savo antgamtiškas galias. Bendraudamas su sau labiausiai pavojingais žmonėmis (raganomis), vaikinukas vartojo įvairius nuovirus, kategoriškai atsisakydamas misti žmonių krauju. Jis nebuvo pasiruošęs gyventi taip, kaip iš jo buvo tikimasi. Todėl, gyvenimo užduotimi tapo tapti paprastu mirtinguoju. Dėl savo pykčio priepuolių, bei akivaizdžiai sudėtingo charakterio, kurį paveldėjo iš biologinio tėvo, pastoviai įsiveldavo į nesusipratimus. Sunku pasakyti kokia tikra priežastis buvo to, kad jis atsisakė viso to, ką galėjo pasiūlyti Mikaelson'ai, bet tiesa buvo tokia. Jis pasitraukė, ir pasitraukė net nuo tos, kuriai buvo labiausiai svarbus. Naktinių žibintų apšvietimas buvo blausus, todėl nebuvo aiškiai matomas kelias. O jis neseniai buvo išgėręs slopinančius nuovirus, todėl naktinis matymas nebuvo ryškus. Ir čia, kuomet jis jau buvo besisukantis patraukti link savo nuomojamo kambario, pasigirdo ne itin malonaus pokalbio atgarsiai. Netikėtai atsiradusi trauka sužinoti kas ten vyksta, kaip mat atitraukė originalų hibridą nuo pasirinktos krypties. Žengdamas keliolika žingsnių link tos vietos, iš kur sklido dviejų lyčių balsų skambesys, stabtelėjo išvydęs kad prie liaunos merginos kabinasi du trigubai stambesni individai. Nekilo ne vienos dvejonės nesikišti į ne savo reikalus, kuomet kūnas savaime atitrūko nuo prieš tai buvusios vietos. Tamsiai raudono džemperio gaubtas dengė pusę veido, kuomet originalusis hibridas atsidūrė prie pat susirinkusių žmonių. Nestipriai stumtelėdamas merginą į šoną, jis stipriai kumščiu trenkė Aiden'ui, tuo pačiu metu pasigaudamas šio dvynį. Kiek dar turėdamas jėgų, jis parvertė Ethan'ą, stengdamas sunkiais kumščio smūgiais sulaužyti jam žandikaulį. Kaip tik dabar ir paaiškėjo priežastis, kodėl jis pasirinko izoliaciją, nei kad būti su sau artimais. Jis pasiduodavo pykčiui, nematydamas visiškai nieko aplink. Ir dabar, tamsiaplaukės galėjimas tapo ta priežastimi, kodėl šis leido pykčiui pratrūkti.

_ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _

Jackson Mikaelson to his beloved one: I’ll tell you what I know about death, my dear little girl. Death dances silently in everyone’s shadow, and she doesn’t give a damn. So why give a damn about her?

Jackson Mikaelson

you don't shit where you eat. and you really don't shit where i eat.


Pranešimų skaičius : 1351
Įstojau : 2013-08-05
Miestas : Los Andželas
Rūšis : Originalus hibridas

Peržiūrėti vartotojo aprašymą

Atgal į viršų Go down

Re: ARTIMIAUSIA GATVĖ:

Rašyti by ATIDUODAMA #23 on Antr. 10 13, 2015 11:59 am

Kone sugebėdamas užuosti merginos baimę prieš susidėsčiusias aplinkybes, veide išspaudžia dar labiau savimi patenkintą šypseną. Ši naktis tikrai buvo skirta medžioklei, viskas buvo palankiai tam išsidėstę: ji viena, už kelių dienų laukė pilnatis, ji buvo žmogus negalintis pasipriešinti. Kuomet jis pakreipė akis į brolio pusę, kuris nusprendė imtis vadovaujančios vietos, nesusilaikė nuo komentaro: - Man atrodo, kad aš pirmas ją radau. Todėl, dėl eilės dar reikėtu pasikalbėti. - Patraukdamas arčiau prie Cooper, jis buvo pasiruošęs parodyti daugiau savo iniciatyvos veiksmais, nei kad žodžiais. Ir kuomet visiškai netikėtai sau buvo nublokštas smūgio, atsidurdamas ant asfalto, viena ranka kaip mat pasirėmė į alkūnę. Veido išraiška kalbėjo kur kas daugiau, nei jis buvo pasiruošęs pasakyti. Galu gale, kas per vienas šis asmuo buvo? Pasiduoti virsmui buvo nepalanku, nes bet kas galėjo juos su broliu demaskuoti. Todėl, vos tik Mikaelson'as nusprendė viską išsiaiškinti fizine jėga, iš kišenės ištraukdamas sulankstomą peilį, nežmogišku greičiu pakilo nuo šalto asfaltuoto grindinio. Net sekundės netrūko, kuomet beta vilkolakis suvarė laikytą peilį tiesiai hibridui į šoną. Smagumas buvo tame, kad peilis buvo išmirkytas specialiais nektarais, kurie buvo mirtini tiek vilkams, tiek vampyrams. Norėdamas išgelbėti savo brolį nuo smūgių atakos, jis net nesvarstė kas gali būti merginą apginti pasiruošęs asmuo.

ATIDUODAMA #23
laikinai atvykęs į niujorką

Būrio simbolis :
Pranešimų skaičius : 31
Įstojau : 2014-03-23

Peržiūrėti vartotojo aprašymą

Atgal į viršų Go down

Re: ARTIMIAUSIA GATVĖ:

Rašyti by Jackson Mikaelson on Antr. 10 13, 2015 12:19 pm

Iš burnos neišsprūdo ne vienas žodis, ir galima prisiekti kad bent akimirkai jis visiškai pamiršo kodėl iš viso čia pasirodė. Smūgiai pylėsi vienas po kito, ir tai kad jis buvo pasidavęs pykčiui, te reiškė vieną: jis sustotu tik tuomet, kai krumpliai pro žmogaus galvos organų masę pradėtu liesti asfaltą. Jausmas, kuris buvo užvaldęs originalaus hibrido kūną, buvo sunkiai nusakomas. Jis nejautė pasitenkinimo savo veiksmais, bet ir nebuvo negatyvių jausmų. Jis tiesiog darė tai, kam buvo sutvertas. Jis buvo sutvertas būti monstru, ir net slopinantys nuovirai, kuriuos jam parūpino iš nuogirdų galingos raganos, nesugebėjo iš jo atimti tikrojo "aš". Oponentas buvo viso labo beta vilkas, o tai reiškia kad prieš hibridą labai stipriai pasispardyti neturėjo didelės galimybės. Ir jei ne staiga pajaustas skausmas šone, Mikaelson'as būtu baigęs pradėtą darbą. Plienas kuris praeidamas pro odos sluoksnį užkabino gyvybiškai svarbius organus, išdraskė ne menką žaizdą. Gi reikia atsižvelgti į tai, kad visi trys sukibę asmenys nestygo vietoje. Kūnas iš karto suteikė atsakomą reakciją, pasirodė kraujas, o nuo kaktos ėmė žliogti prakaitas:
- Aaa-au! Š*das... - Neatlaikydamas jaučiamo skausmo, kurį suteikė nemirtingumą slopinantys "medikamentai", jis kone išriaumojo kelis skausmo sukeltus garsus. Ir tuomet suveikė savisaugos instinktas. Atmesdamas ranką sau už galvos, Mikaelson'as staigiai pasigavo jį puolusį asmenį, bei kiek turėdamas valios, persimetė jį per save, ant asfalto.
Prireikė tik kelių sekundžių, kad peilis išsprūdęs iš kūno su trenksmu nukristu ant asfaltuoto kelio. Kažkas buvo ne taip, įprastu metu skausmas nebūtu taip aštriai jaučiamas. Bet, dabar viskas buvo kitaip. Paleisdamas oponentą, jis ganėtinai greitai pakilo ant kojų, įsistebėdamas į dvynius, kurie iki pat šios akimirkos atrodė prieš tai nematyti. Žandikauliai išryškėjo vos  hibridas sukando dantis, iškošdamas:
- Dar kartą bent vieną iš jūsų pamatysiu savo mieste, pažadu, daugiau terlionių nebus. - Tardamas šiuos žodžius, jis specialiai, it pasityčiodamas spyrė vienam iš besikeliančių žemiau juosmens: - Tikiuosi aš aiškiai pasakiau? - Dėl visą ko, pasigaudamas peilį, kuriuo prieš tai buvo padurtas, jis atsirėmė į artimiausią sieną. Jėgų trūko, ir tai aiškiai išdavė kvėpavimas. Bet pasidavimas dabar  nebuvo išeitimi.

_ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _

Jackson Mikaelson to his beloved one: I’ll tell you what I know about death, my dear little girl. Death dances silently in everyone’s shadow, and she doesn’t give a damn. So why give a damn about her?

Jackson Mikaelson

you don't shit where you eat. and you really don't shit where i eat.


Pranešimų skaičius : 1351
Įstojau : 2013-08-05
Miestas : Los Andželas
Rūšis : Originalus hibridas

Peržiūrėti vartotojo aprašymą

Atgal į viršų Go down

Re: ARTIMIAUSIA GATVĖ:

Rašyti by ATIDUODAMA #18 on Antr. 10 13, 2015 12:33 pm

Priimdamas visus šiuos smūgius iš nelaukto "svečio", net norėdamas nerado savy galimybių pasipriešinti. Todėl, vaizduodamas bokso kriaušę, paprasčiausiai stengėsi rasti bent menkiausią būdą parodyti pasipriešinimą, kuris lemtinga akimirka pasirodė labai bailišku reiškiniu. Vos tik MIkaelson'as atsitraukė, įsispirdamas kojomis į asfaltą, atsistūmė toliau. Veidu varvėjo kraujas, kuomet jis tyčia dirstelėjo į savo brolio pusę, kuris finale dar ir buvo paspirtas šalin. Žvilgsnis kalbėjo už save, Ethan'as buvo pasiruošęs pakeisti pavidalą ir baigti šiandienos planus taip, kaip buvo numatyta. Ir tik dominuojančio brolio žodis buvo lemtingas. Ar patyrus fiasko atsitraukti, ar baigti viską parodant tikruosius save.

ATIDUODAMA #18
bruklino gyventojas

Pranešimų skaičius : 47
Įstojau : 2012-09-28

Peržiūrėti vartotojo aprašymą

Atgal į viršų Go down

Re: ARTIMIAUSIA GATVĖ:

Rašyti by ATIDUODAMA #23 on Antr. 10 13, 2015 12:41 pm

Persiversdamas ore, beta vilkolakis net nesuvokė su kokiu padaru teko susidurti, mat Mikaelson'as ne karto neišdavė to, kad nėra mirtingas asmuo. Beliko įtarti tik tai, kad pavyko atsitiktinai užsirauti ant vieno iš stipresnių medžiotojų. Nugara kritęs ant asfalto, vilkolakis nesusilaikė, leisdamas savo akims pakeisti įprastą spalvą. Visa laimė buvo tame, kad į naujus asmenis jis buvo atsukęs nugarą. Trūko visai ne daug, kad pradėti kautis kaip sugeba tik vilkai. Bet žeminantis veiksmas, kuriuo pasinaudojo hibridas, sugrąžino sveiką protą. Viskas priminė provokacija, o tokios kaip žinia niekuomet nesibaigia gerai. Sutikdamas brolio žvilgsnį, jis nusuko veidą, iš burnos spjūvio dėka pašalindamas seilių ir kraujo mišinį.
- Ne dabar. Jam dar atsirūgs už tai, bet ne dabar. - Tardamas tai atitinkamai tyliai, vilkas jau dabar kurstė planus susijusius su tuo, kad Mikaelson'ui visą tai toli gražu nebus pamiršta. Lieka tik sulaukti pilnaties, bei to, kokias galias ši suteikia paprastiems, beta vilkolakiams, ir šis privalės susimokėti su šiąnakt atliktus veiksmus. Skubėdamas sprukti šalin, vilkolakis pasigavo savo brolį, bei nieko nedelsdamas nurūko tolin, leisdamas jaunuoliams suvokti tai, kad tai te buvo nieko vertas užpuolimas, be kokio nors antgamtiško tikslo.

ATIDUODAMA #23
laikinai atvykęs į niujorką

Būrio simbolis :
Pranešimų skaičius : 31
Įstojau : 2014-03-23

Peržiūrėti vartotojo aprašymą

Atgal į viršų Go down

Re: ARTIMIAUSIA GATVĖ:

Rašyti by Jackson Mikaelson on Antr. 10 13, 2015 1:30 pm

Būdamas pasiruošęs eiti iki galo, tik dėl neaiškios priežasties, kuri buvo sukelta dūrio kuris toli gražu neketino gyti, nusprendęs leisti šiems dviems pasitraukti, su sąlyga kad tai bus paskutinis jų susitikimas, nesugeba neišgirsti to, kas buvo pasakyta prieš šiems patraukiant šalin. Agresyvus nusiteikimas privertė vaikinuką dar stipriau sukąsti dantis. Trūko visai ne daug, kad jis pamirštu tai, kad niekuo dėta mergina buvo viso šio reikalo liudininkė ir greičiausiai yra stipriai įbauginta, bei bėgtu šiems įkandin. - Teisingas sprendimas, sprukit, kol galit. - Lemtinga akimirka stipriai įtraukęs oro į savuosius plaučius, bei ten jį sulaikęs, pasuko akis į tamsiaplaukės pusę. Kilstelėdamas ranką, jis nustūmė gaubtą sau nuo galvos, tokiu būdu leisdamas šiai pamatyti ir savo veidą. Visgi, ilgai neužlaikydamas žvilgsnio jis nuleido akis, tardamas:
- Tikiuosi kad tau viskas gerai? - Antakiai savaime įgavo išlenktą formą, vos tik originalusis hibridas pajuto dar vieną nemalonaus skausmo bangą. Keista, ankščiau jis nieko panašaus nebuvo jutęs, o žaizdos susitraukdavo vos per kelias minutes. Dabar, viskas vyko visiškai kitaip, ir jis jautėsi taip... ...tarytum būtu mirtingasis. Negi žolelių nuovirai, kuriais buvo girdomas šitiek laiko, pagaliau suveikė? Tai išsiaiškinti nebuvo sunku, bet, kažkokia nenusakoma jėga jį vertė neatsitraukti nuo pirmą kartą matomos merginos iki pat tos akimirkos, kol ji bus visiškai saugi.

_ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _

Jackson Mikaelson to his beloved one: I’ll tell you what I know about death, my dear little girl. Death dances silently in everyone’s shadow, and she doesn’t give a damn. So why give a damn about her?

Jackson Mikaelson

you don't shit where you eat. and you really don't shit where i eat.


Pranešimų skaičius : 1351
Įstojau : 2013-08-05
Miestas : Los Andželas
Rūšis : Originalus hibridas

Peržiūrėti vartotojo aprašymą

Atgal į viršų Go down

Re: ARTIMIAUSIA GATVĖ:

Rašyti by Jerrard Xylander on Antr. 10 13, 2015 2:02 pm

*Kaip tik tuo metu, kai buvo pastumta priešinga linkme, nei kad ketino bėgti, kažkuriuo metu buvo prisileidusi sau mintį kad tai yra trečiasis draugas, kuris tik padės prieš tai pasirodžiusiems su ja padaryti tai, kas jiems buvo šovę į galvą. Stipriai sumerkusi akis, Cooper kone prilipo prie pastato, kuris buvo už nugaros, sienos. Ir tik tam tikri muštinių garsai privertė ją prasimerkti. Akys šiek tiek buvo sudrėkusios, tačiau nebuvo galima pasakyti kad ji iš baimės "praskydo". Gi ne veltui atlaikė ne patį paprasčiausią gyvenimą su savo kol kas dar esamu vyru. Kvėpavimas buvo aiškiai įgavęs pagreitį, mat krūtinė išdavikiškai labai greitai kilnojosi. Vaikinukas, slėpęs savo veidą po džemperio gaubtu atrodė nesibaiminantis nieko. Nors, ir nelabai pasiruošęs atstovėti prieš du, kurių rankose buvo pranašumas - durklas. Negalėdama iš savęs išspausti net pagalbos šauksmo, naiviai vylėsi kad viskas pasibaigs padėti pasiruošusio asmens naudai. Aštrios klausos neturėjimas, neleido merginai išgirsti tai, ką ištarė vienas iš Bowman brolių, prieš patraukiant šalin, tačiau puiki rega neleido praleisti pro akis to, kad ant tamsiai raudono džemperio pasirodė nemažas kiekis kraujo* - Viskas gerai, bet akivaizdu kad tik tavo dėka. - *Akivaizdžiai labai norėdama įsitikinti tuo, kad sužeidimas yra nerimtas, ji gana greitai patraukė išvaizdaus vaikino link. Atsargiai, mat tai nebuvo pirmas kartas, kuomet jai teko atlikti pirmą pagalbą sužeistam. Juk ne veltui, kažkuriuo metu jos pavardė buvo "Cooper - Reese" (kad ir kaip tai labai kvailai skambėjo)*
- Leisk man pasižiūrėti. Už išgelbėtą gyvybę, galiu tau atsilyginti bent padėdama... ...ir. - *Nustodama kalbėti, mergina aiškiai suvokė, kad kraujas yra per tamsus ir jo yra per daug, kad tai būtu įdrėskimas. Todėl, užteko vien tik pakelti džemperio kraštą, kad pamatyti kad šis sužeidimas privalo būti sutvarkytas chirurgiškai, o tai nebuvo jos galiose. Todėl, kuomet mergina pakėlė akis į savo gelbėtoją, pratęsė*
- Tau būtina pasirodyti daktarams. Paklausyk, aš turiu pažįstamą, kuris tave sutvarkys taip, lyg nieko ir nebūtu nutikę. Nagi... Remkis į mane, nes ligoninė visai šalia. O mano išauklėjimas neleidžia priimti neigiamo atsakymo. Todėl,  leisk tau padėti. Ir būsime atsiskaitę.

_ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _
“I've never met a woman like her. Her courage, her endurance, her kindness... and she needed me.”
CREDIT: CHAMPAGNEMAMI

Jerrard Xylander

Who can't tell the difference between human and animal.


Pranešimų skaičius : 1081
Įstojau : 2015-08-01
Miestas : Tameria, Vokietija
Rūšis : Vampyras (44/362)

Peržiūrėti vartotojo aprašymą

Atgal į viršų Go down

Re: ARTIMIAUSIA GATVĖ:

Rašyti by Jackson Mikaelson on Tr. 10 14, 2015 4:42 am

- Aha, taip atsitinka kai tave paduria. - Atsakydamas į merginos bandymus suvokti ant kiek rimtas yra sužeidimas, specialiai nieko neatsako į dalį, apie išgelbėtą gyvybę arba bent jau orumą. Neigiamai supurtydamas galvą, galias prislopinęs hibridas nuleido savo akis, tuo pačiu metu pirštų galais paliesdamas iškruvintą apdarą. Sukastas žandikaulis, bei kakta žliogiantis prakaitas savaime išdavė tai, kad dabartinė savijauta nebuvo pati geriausia. Tačiau, nebūdamas pratęs prie kitų pagalbos, o ir akivaizdžiai kankinamas ne vien pykčio nevaldymu, bet ir pasitikėjimo kitais nebuvimu, jis iš karto suėmė savo rankomis tamsiaplaukės riešus, vos tik ši ėmė kalbėti apie pažįstamus daktarus, kurie galėtu viską sutvarkyti. Nemanydamas kad tai geriausia išeitis, nedelsdamas tarė:
- Paklausyk, tai kad pasirodžiau čia tinkamu tau momentu, nedaro tavo apsirūpinusios subinės ir manęs draugais. Todėl, nesi man nieko skolinga, taip viską ir palikime. - Atitraukdamas nuo savęs merginos rankas, originalusis hibridas pasistengė žengti kelis žingsnius į šoną, tikėdamasis kad pavyks greitai pasišalinti. Visgi, šiandien jis nebuvo gabus įvertinti savo būsenos. Nes, kad ir kokiais būdais, ir neaišku ar ilgam, jis gavo tai ko troško, mirtingojo jutimus. Ir tiesą pasakius, tai nebuvo patys geriausi pojūčiai. Kitą vertus, nebuvo ko stebėtis, kai jis ne dienos negalėjo praleisti ramiai, gulėdamas prieš televizorių su alaus skardine rankose. Dėl smegenyse besisukančių minčių, užvertęs akis, jis dar kartą supurtė galvą. Kad ir kaip būtu norėjęs, eisena nebuvo stabili, ir jis labai priminė tokį, kuris nepasieks norimo tikslo, sukritęs kur nors ir mirtinai nukraujavęs. Pasitikėjimas. Kuomet esi gimęs visai neseniai ir dėl bandymo pakenkti tavo šeimai, buvai paverstas suaugusiu. O tuomet pasirinkai gyventi izoliuotam nuo aplinkinių, mat negebi savęs suvaldyti, o tavo biologiniai tėvai nėra paprasti mirtingieji. Taip, pasitikėjimas yra problema. Tuo labiau kai jo prašo akivaizdžiai turtingos šeimos atstovė, veikiausiai papratusi gauti viską ko tik užsimano. Ir ko sau negali leisti pats Mikaelson'as: - Eik namo, nemanau kad šiandiena esu pasiruošęs dar ir turtingos mergelės  vedlį vaizduoti.
Taip, jis buvo visiškai nusiteikęs pasišalinti, bet čia pat kūnas jam rodė prieštaravimą, nors protas ir liepė laikytis nuo šios problemiškos asmenybės kaip galima toliau. Po savęs palikdamas kraujo lašų takelį, jis visgi buvo priverstas sustoti. Negalėdamas patikėti tuo, ką žadėjo pasakyti, su akivaizdžiu nepasitenkinimu savimi, pasisuko į pašnekovę, tardamas: - Tebūnie, laimėjai. Kur tas tavo draugas daktaras?

_ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _

Jackson Mikaelson to his beloved one: I’ll tell you what I know about death, my dear little girl. Death dances silently in everyone’s shadow, and she doesn’t give a damn. So why give a damn about her?

Jackson Mikaelson

you don't shit where you eat. and you really don't shit where i eat.


Pranešimų skaičius : 1351
Įstojau : 2013-08-05
Miestas : Los Andželas
Rūšis : Originalus hibridas

Peržiūrėti vartotojo aprašymą

Atgal į viršų Go down

Re: ARTIMIAUSIA GATVĖ:

Rašyti by Jerrard Xylander on Tr. 10 14, 2015 1:47 pm

*Negalima pasakyti kad ji visuomet buvo pratusi tik prie malonaus elgesio, kuriuo dažniausiai yra atsilyginama už pagalbą. Tačiau tai, kaip atgrasiai nusprendė su ja bendrauti, neseniai gyvybę išsaugojęs vaikinas, atrodė per daug keista. Tuo pačiu metu kaustė ir baimė, ir akivaizdus nesuvokimas, kas velniai rautu čia dedasi. Galima pasakyti kad beveik pusė visų minčių atsispindėjo merginos veide, kuomet ši atkreipė dėmesį į savo rankas, kurios buvo suteptos pašnekovo krauju. Ir dėl to kad ji neturėjo net menkiausio suvokimo, kad jis negali žūti nuo panašaus sužeidimo, žmogiški instinktai liepė jai nepasitraukti iki tos akimirkos, kol žaizdą apžiūrės savo srities specialistas. Greitas kvėpavimo tempas ėmė rimti, kuomet protas priėmė faktą, kad niekas daugiau nebe atsitiks, bei pasprukę žmonės daugiau nebe pasirodys. Liko tik viena problema, priešais stovėjusio vaikino priešiškas nusiteikimas* - Tik nesakyk kad turi kažką prieš tuos, kurie rengiasi gerai?
*Taip įvardinusi savo aprangos stilių, kuris tikrai dvelkė ne menkomis sumomis ant etikečių. Bėda buvo tik tame, kad mergina niekuomet nesureikšmindavo to, kad jos biologiniai tėvai per savo gyvenimą buvo surinkę ne mažą banko sąskaitą. Tai nebuvo svarbu, mat kitokio gyvenimo ji ir nebuvo pažinusi, bet ir nebuvo mokyta riesti nosį prieš tuos, kurie turi mažiau. Bet argi tai turi būti priežastimi, būti nemandagiam? Neigiamai supurčiusi galvą, Savannah perbraukė delnais per savo kreminės spalvos paltą, kuomet sumažindama atstumą nuo Mikaelson'o, žengė kelis žingsnius šiam įkandin* - Paklausyk, man nėra labai svarbu ar tai tavo kasdienis darbas ar tau tiesiog reikėjo priežasties, kad ant ko nors išsilieti. Bet sužeidimas savaime nepraeis. Tad nuryk savo tulžį, ir leisk man tave nugabenti iki ligoninės.
*Jo pasipriešinimas tik dar labiau vertė eiti paskui, iš dalies tai ir pačiai merginai buvo aktualu, mat toliau eiti vienai nebe atrodė taip saugu, kaip iš pat pradžių, kuomet ji pasivaikščiojimo metu nusprendė palikti savo transporto priemonę už kelių kvartalų. Kažkuriuo metu jau norėdama prasižioti tam, kad pateikti dar vieną argumentą, liko labai nustebinta to, kad vaikinas visgi nusprendė priimti siūlomą pagalbą. Antakiai pakilo, o veide pasirodė pastebimai meilumu dvelkianti šypsena* - Jis savo darbo specialistas, ir yra man skolingas. Todėl nebus net menkiausio įrašo kad ten buvai. Ir nesiraukyk kietuoli. - *Akivaizdžiai būdama labai patenkinta tuo, kad jis galiausiai sutiko, galvos mostu nurodo net dabar pastebimą kelią* - Mano automobilis paliktas visai netoli. - *Tuo metu kai pavyksta pasivyti akivaizdžiai ryškios išvaizdos asmenį, tamsiaplaukė mergina suima jo ranką, bei neskubėdama užkrauna sau ant pečių. O tuomet kai pakelia akis į jo veidą, tyliai prasitaria* - Tau sunkiai sekasi išstovėti, ir...  Nesuk galvos, niekas nesužinos kad tau padėjo smulki, kaip ten sakei: turtinga mergelė?

_ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _
“I've never met a woman like her. Her courage, her endurance, her kindness... and she needed me.”
CREDIT: CHAMPAGNEMAMI

Jerrard Xylander

Who can't tell the difference between human and animal.


Pranešimų skaičius : 1081
Įstojau : 2015-08-01
Miestas : Tameria, Vokietija
Rūšis : Vampyras (44/362)

Peržiūrėti vartotojo aprašymą

Atgal į viršų Go down

Re: ARTIMIAUSIA GATVĖ:

Rašyti by Sponsored content


Sponsored content


Atgal į viršų Go down

Puslapis 22 Previous  1, 2

Rodyti ankstesnę temą Rodyti sekančią temą Atgal į viršų


 
Permissions in this forum:
Jūs negalite atsakinėti į pranešimus šiame forume