GREITKELIS:

Rodyti ankstesnę temą Rodyti sekančią temą Go down

GREITKELIS:

Rašyti by ATIDUODAMA #6 on Pen. 09 28, 2012 10:50 am

Artimiausias, prie degalinės (automobilių remonto) vedantis greitkelis.

ATIDUODAMA #6

If I'm going to watch lacrosse game, you better not suck.


Pranešimų skaičius : 198
Įstojau : 2012-09-27

Peržiūrėti vartotojo aprašymą

Atgal į viršų Go down

Re: GREITKELIS:

Rašyti by Horatius Ambrose on Pir. 05 02, 2016 4:11 am

Gyvenimas be motinos švelnumo savaime priverčia ant savęs „užsimesti“ labai storą odą. Ką kalbėti apie tai kad seksuali tamsiaplaukė niekuomet rankose neturėjo lėlės ar pliušinio meškiuko. Mat gyvenimas su alkoholiku patėviu vertė pastoviai kovoti už savo išlikimą. Taip, ji ne kartą buvo gavusi labai stipriai į kailį, apie ką iki pat šios akimirkos simbolizavo įvairiausio plauko nedideli randai ant josios kūno. Priprasti prie smūgių buvo lygiai taip pat lengva, kaip priprasti rytais gerti stiprią kavą be cukraus. Oi kaip ji laukė akimirkos, kuomet ūgtelės ir jos tvirti genai paims viršų, kuomet gebės pasipriešinti tam nieko vertam alkoholikui. Žinoma, nieko nuostabaus tame nebuvo, kad moteriški apvalumai galiausiai patraukė patėvio dėmesį ir jis akivaizdžiai ėmė lysti prie išvaizdžios savo įdukros, manydamas kad yra pats tinkamiausias variantas būti jai pirmu vyru. Tą naktį namuose buvo pralietas kraujas, tačiau jis nieko bendro neturėjo su Jennifer kūnu. Užpulta, prispausta ir palytėta jo šlykščios burnos, ji pagaliau pratrūko. Neaišku kaip jos rankose atsirado peilis vokams atidaryti, kuomet ji negailestingai šį smeigė tiesiai į patėvio papilvę, tuo pačiu metu sprukdama iš namų. Taip, ji niekuomet sau neatleido to, kad paliko ten Andrea. Bet buvo patyrusi per didelį šoką, kad galėtu atsigręžti atgal ir pasiimti su savimi tai, kas buvo svarbiausia. Ir nors sesuo vėliau ne kartą patvirtino kad sugebėjo savimi pasirūpinti, tas nemalonus sumautos atsakomybės jausmas niekur nebuvo pradingęs. Visa laimė kad Jennifer buvo ne viena, o jos pašonėje labai greitai atsirado saldainiukas Armstrong‘as. Keista, kaip ji greitai „sutirpdavo“ prie panašaus tipo vyrų. Iš esmės jis ir buvo tuo asmeniu, kuris įpainiojęs ją į seksualinius žaidimus, galiausiai supažindino ir su savo unikalumu. Tuo, kad buvo alfa. Velniai griebtu, kaip gi gera pasidaro, kuomet paskui tavo užpakalį trinasi galingas vyras. Nors reikia pripažinti įsipareigojimai nebuvo tas arkliukas, prie kurio buvo pratinta Argent moteris. Tai buvo per daug komplikuota, net ir tuomet kai ji visiškai „netikėtai“ pastojo. Nuo tos akimirkos ir prasidėjo visa velniava, kuri atvedė ją į dabartinį tašką. Derekas, taip buvo pavadinusi savo sūnų, jai reiškė visą pasaulį, o štai Jake buvo visa galva nėręs į vilkolakių reikalus, visiškai nekreipdamas dėmesio į tai, kad gimęs berniukas nebuvo paprastas mirtingasis. Istorija pasibaigė tragiškai. Bet koks gi velniai rautu dabar yra skirtumas? Viskas kas liko nuo praeito gyvenimo, tai kapinėse esantis antkapis su „Derek Argent-Armstrong“ vardu ir gimimo bei gretima mirties datomis. Berniukas išgyveno tik mėnesį, kuomet buvo negailestingai atimtas iš jo motinos rankų, ligos, kurios nesuprato net geriausi mokslininkai, kuriuos buvo radusios Jennifer su Andrea. Sušiktas gyvenimas, visuomet reikia kautis. Prabėgo metai, ir tas skausmas krūtinės plote nuslūgo, nuslūgo ir jausmai kuriuos kadaise puoselėjo tam vyrui, kuris buvo jai visomis prasmėmis pirmas. Jie abu buvo dar „vaikai“, skubantys užaugti. Po to sekė ilgalaikiai mokymai su biologiniu tėvu, kuris jos gyvenime pasirodė kaip kaurodė žvaigždė, supažindindamas ją su tuo, kas ji iš tiesų yra. Medžiotoja. Alinantys mokymai tęsėsi ilgai, ir galiausiai tai tapo josios pašaukimu. Tapusi savo pačios amato profesionale, ne karto nesudrebino rankos prieš nuspausdama arbaleto gaiduką. Žinoma, kiekvienas iš medžiotojų turi savo specifinių užmojų ties ginklais, Jennifer labiau mėgo intymiai atrodančias strėles, kurios perskrosdamos kūną, jame užsilieka. O ir „paženklinimas“ atrodo kur kas labiau erotiškas, nei kažkokia sumauta kulka, turinti talentą pervėrus kūną iš jo „pabėgti“.
Tapimas nemirtinga tapo tai, ko ji niekada nebūtu sau pritaikiusi, jei būtu turėjusi didesnę pasirinkimo laisvę. Draugu tapęs Isaac Lahey kartu su šios asmenybės seserimi, Andrea,  išsiaiškino brutalią tiesą (nagi, ar buvo normalu medžiotojui įtaisyti net du vaikus vilkolakei?) apie seserų prigimtį. Ilgai netrūko kad Jennifer atimtu nekaltam asmeniui gyvybę, tapdama pusiau žmogumi, pusiau vilku. Nekontroliuojama ir valdytis negebančia būtybe. Nee... Toks gyvenimas būtu tapęs pragaru, nes ji greičiau spjautu alfai į veidą, ir tikrai kad neužimtu betos pozicijos kokiame nors „būrelyje“. Omegos vaidmuo irgi nedžiugino, mat medžioklės žinios jai davė priminimą kad tokie vilkai yra sumeiojami kone iš karto. O šiame mieste taip ir knibžda tų, kurie naikina tokius kaip ji. Taip, turimos žinios gal ir leistu jai slapstytis nuo medžiotojų kokius 5-10 metų, o kas paskui? Ką kalbėti apie tai, kad jos mintys buvo užimtos Caroline Mikaelson. Ta kalė turėjo nukentėti dėl savo „nesavanaudiškų“ bandymų draugei sugrąžinti mirtingumą, atimant gyvybę iš Jennifer. Velniop Mikaelson‘us! Kol Jennifer dar jaučiasi komfortabiliai savo naujame kūne (turint omeny tai, kad ji savo laiku apturėjo labai smagią pažintį su tos pačios Caroline sūnumi, kuris buvo įtikintas sukurti savo pirmąjį hibridą.), privalo baigti savo užduotį ir sunaikinti visą tą nesąmoningą šeimyną iš vidaus. Ką gali žinoti kaip viskas baigsis, kuomet Jackson‘as jau yra palenktas į josios pusę. Beliko tik dvi pagrindinės figūros „karalienė“ ir „karalius“.
Automobilių dirbtuvės priklausė senam draugui, Cameron‘ui, kuris prieš išvykdamas iš šalies su savo žmona, Odette, paliko šią įstaigą Jennifer nuožiūrai. Bankrotu čia šviesti ir negalėjo, mat tai buvo artimiausia dirbtuvė – degalinė, kuri buvo tarp miesto ir užmiesčio kelių dešimčių kilometrų intervale. Pasisekimas buvo garantuotas, užteko vos kelių talentingų darbuotojų ir gražios „savininkės“ kad verslas sužydėtu.
„Bluetooth“ ausinė buvo tvarkingai uždėta ant merginos ausies kaušelio, kuomet ant galvos buvo užmautas juodos spalvos, blizgus motociklininko šalmas. Kūną dengė odinė aprangą, kuri kaip niekad buvo reikalinga mėgstantiems dvurates transporto priemones. „Suzuki GSX-R“ juodos spalvos motociklas, su menku „šėtono“ atvaizdu šone lėkė taip greitai, kad bet koks ant kelio pasitaikantis akmenukas galėjo jį kone apversti ore. Visa laimė buvo tame, kad tamsiaplaukė kuo puikiausiai išmanė šią technika, kad savo transporto priemonę gebėtu paturbinti taip, kad jos norėtu net didžiausi moto kroso fanai. Gaila, bet jis nebuvo parduodamas. Spausdama maksimumą, ji jautė kaip malonus adrenalino jausmas užpildo kūną nuo galvos iki pirštų galiukų. Tai neapsakomas jausmas!
– Šios savaitės gale aš išvažiuoju į angelų miestą. Paradoksalu tiesa, kai ten gyvena pagrinde tik kraują siurbiančios išperos? Džeikai, man reikia paslaugos, kad kol manęs nebus tu perimtum dirbtuves. Nes aš neketinu jų palikti kokiam nors snargliui, kuris nieko neišmano apie verslą. – Jausdama kaip ant „uodegos“ lipa sportinis automobilis, su aiškiai ne pagal taisykles užtamsintu priekiniu langu. Pasukdama galvą taip, kad galėtu pamatyti kas važioja iš paskos, stipriau rankomis suspaudžia rankenas, tokiu būdu perspausdama pavarų dėžę, kad dviratė transporto priemonė trūktelėtu dar greičiau. Susitelkti į pokalbį buvo pakankamai sunku, todėl moteris nusprendė jį nutraukti.
– Kažkoks asilas man lipa ant šiknos, aš tau paskambinsiu vėliau. – Nespėjo net sureaguoti, kuomet minėtą transporto priemonė atsidūrė jai prie šono. Sukando dantis, bandydama numatyti kokiu keliu turėtu pasukti, kad atsikratyti mandruolio, kuris akivaizdžiai ne šiaip sau ketino palenktyniauti su jos važiuoklės tvirtumu. Staiga į motociklo pusę pasukęs automobilis, bandė taranuoti, ir Jennifer staigiai pasuko į dešinę. Išlaikyti lygsvarą pavyko, nors greitis ir buvo beprotiškas. Stabdyti neketino, o spausti toliau jau nebuvo kur. Kuomet automobilis pakartojo tą patį manevringą judėsi, motociklo priekinis ratas pateko ant žvyro, ir ji net bandydama tiesintis „susimėtė“. Kartu su visa transporto priemone apsiversdama ore, tamsiaplaukė hibridė skausmingai tėškėsi ant nugaros, matydama kaip tas automobilis nuvažiuoja į tolį. Lūžo koja, mat pro odą išlindęs kaulas šeivikaulis sugebėjo pradurti net tas tvirtas kelnes, kurios dengė jos apatinę kūno dalį. Šalmo nusiimti iš karto nepavyko, mat pirštų falangai taip pat buvo nemaloniai išlūžę / išsukti. Pasuko galvą, pakeldama šalmo stikliuką. Visa laimė kad vampyriška rega leido užfiksuoti nuvažiavusios transporto priemonės numerius, kuomet ji pasuko galvą tiesiai. – Šūdas... – Susikeikė.

_ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _

MY BELOVED CHILDREN... DADDY IS HOME! MISSED ME? OH WELL...

Horatius Ambrose


Nous protégeons ceux qui ne peuvent pas se protéger eux-mêmes.


Pranešimų skaičius : 665
Įstojau : 2012-09-27
Rūšis : Zmogus/vikanas (49/+2000)

Peržiūrėti vartotojo aprašymą

Atgal į viršų Go down

Re: GREITKELIS:

Rašyti by Victoria Lockwood on Pir. 05 02, 2016 11:37 am

Visiškai netikėtai šios tamsiaplaukės turimas telefono aparatas, kuris kaip tyčia nesudužo avarijos metu, ima leisti tam tikrą garsinį signalą, primenantį apie naujai gautą tekstinę žinutę. Žinoma, niekas niekuomet nebuvo uždavęs klausimą kaip gi "susiformavo" Victorios draugystė su abejomis Argent šeimos seserimis. Tačiau, tai niekuomet per daug ir nebuvo skelbiama. Jos palaikė tarpusavio ryšius, bet tuo pačiu metu ant "Facebook" sienos nerašė "o žiūrėkit, turiu naują draugę online". Tekstinė žinutė buvo trumpa ir konkreti: "Tikiuosi kad tau užteko laiko apsvarstyti mano pasiūlymą. Balsavimas vyks ateinantį pirmadienį, ir patikėk manimi. Jie palaikys tavo kandidatūrą, jei tik nuspręsi kad to nori. Lauksiu tavęs, nei jei nuspręsi nepasirodyti." Žinutės pabaigoje buvo prikabinti keli "emoji" veidukai - liūdnas, ir tas su išpūstomis akimis.

_ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _
nothing less than infinite
who taught you that the value of a woman is the ratio of her waist  to her hips and the circumference of her buttocks, and the volume of her lips? Your math is dangerously wrong - her value is nothing less than infinite.

Victoria Lockwood

Trust is earned. I can`t just magically hand it over to you.


Būrio simbolis :
Pranešimų skaičius : 538
Įstojau : 2014-10-12
Meilė : Neįsipareigojusi
Rūšis : Hibridė (18/±4)

Peržiūrėti vartotojo aprašymą https://www.youtube.com/watch?v=fCH6qoT7m7g

Atgal į viršų Go down

Re: GREITKELIS:

Rašyti by Avalon Redford on Tr. 05 04, 2016 1:46 pm

Tamsus, sportinės klasės automobilis jau kuris laikas sekė paskui tamsiaplaukės vairuojamą motociklą. Beveik visą važiavimo laikotarpį išlaikė saugią distanciją, tarytum paprasčiausiai nieko verto sutapimo būdu, važiavęs ta pačia kryptimi, kaip tai darė ir prieš nosį esanti transporto priemonė. Ir tame nebūtu nieko ypatingo, atsižvelgiant į tai, kad greitkelio kelias tik keliuose vietose te buvo išsišakojęs, padalindamas pagrindinį kelią į šalutinius. Tamsintų stiklų automobilis spaudė neleistiną greitį, kurio spidometras kažkuriuo metu aiškiai peršoko 200. Už vairo įsitaisęs originalusis vampyras buvo "suplanavęs" šį susitikimą tik su viena priežastimi, išreikšti pradžiai perspėjamuosius žodžius, kad šiai plaštakai nėra reikalo eiti toliau. Būdamas savo paties šeimos atstovu, vampyras turėjo akis ir susis visur, o kai vergai nepateikdavo reikiamos informacijos, buvo brutaliai baudžiami. Niekada pats nemėgo tepliotis rankų, bet Jennifer buvo visiškai kitas reikalas. Pradedant tuo, kad ši buvo nemirtingojo buvusios seserimi, o baigiant tuo, kad buvo per daug užsispyrusi kad imtu ir pamirštu savus planus pasiduodama nemirtingumui. Bet kur tau, šiai išvaizdžiai personai reikėjo sukelti didelį sprogimą. Viena ranka tvirtai spaudė vairą, kuomet kita dviem pirštais spaudė cigaretės filtrą. Smilkstanti suktinė pakankamai greitai degė, nors salonas ir nebuvo vedinamas pradaryto lango. Siekiant tokį greitį, natūraliai būtu girdimi nemalonūs, gal net gerai erzinantys garsai. Todėl Mikaelson'as elgėsi pakankamai protingai. Imdamas "lipti ant uodegos", aiškiai leido suprasti kad tikrai kad neitu lenktiniu su dvirate transporto priemone, nesvarbu kokia "kieta" ši būtu. Ir tokia veiksmų seka, žinoma kad užmuštu bet kurį motociklininką, tačiau atsižvelgiant į tai kad Jennifer pasirūpino tuo, kad galiausiai taptu hibride su ilgamečiu medžiotojos stažu. Tai būtu jai sukėlė labai daug skausmo, bet vargu ar nužudę. Toks pamokymas buvo racionalus, ir visiškai nusišvilpti buvo ant kokios nors pagarbos, kurios neva yra nusipelniusios moteriškosios lyties atstovės.
Gal tam tikros moterys ir nusipelno būti nešiojamos ant rankų, bei apibarstomos gėlėmis, bet tik ne Jennifer Argent. Sumauta kalė, kuri tam tikrais momentais sugeba suerzinti net labiau, nei tam didžiausią talentą turinti Katherine Pierce-Lockwood. O tai reiškia, velniai trauktu daug. Niekada nemėgo šios personos dėl to medžiotojams būdingo bandymo primesti kad gali ir žino daugiau nei amžių amžius gyvenantys vampyrai. Nepatiko ir tai, kad priešingai nei Andrea, Jennifer ne pro kur nesikuklino spjauti jam tulžį tiesiai į snukį už tai, kad anas prieš daug metų visiškai atsitiktinai nužudė jų motiną. Tokiu būdu abi Argent mergaites palikdamas faktiškai našlaitėmis. Andrea buvo apakinta savo meilės šiam snukiui, o šios sesuo aiškiai mėtė signalus, kad ateis diena, kai ji nekreips dėmesio į sesers nuomonę, bei bent pabandys suvaryti į vampyro širdį tą balso ąžuolo kuolą, kuris šiuo metu yra laikomas tiesiai Lockwood'ui prieš nosį, jo paties namuose.
Apibendrinant derėtu pasakyti, kad pats originalusis nuolankiai laukė tos dienos, kai šie pagaliau galės savo visus nepasitenkinimus pernešti į kitą lygį. Buvo šansas 50/50 kad arba jie vienas kitą sukapos į gabalus, arba pasiduos ir permiegos. Nors pastarasis variantas būtu per daug nelogiškas, atsižvelgiant į visą tą keturkampį su dviem bukais galais, į kurį kadaise save buvo įstūmęs Mikaelson'as. Tos dramos buvo gana. Ir kadangi Argent garsiai paskelbė kad išnaikins visą originaliųjų vampyrų klaną, turėjo būti sustabdyta, pirmiausia šitaip. O jei nesuveiks, labiau drastiškai. Viskas iš esmės priklausė nuo pačios buvusios medžiotojos.
Staigiai pasuktas vairas vos neužkabino dviratės transporto priemonės, todėl įpykęs už vairo buvęs vampyras taranavo dar vieną kartą, dabar labiau sėkmingai. Užkabintas vienas iš nedidelės transporto priemonės ratas, įgavo kitokią formą, bei dėl įgyto pagreičio apsiversdamas ore smagiai subyrėjo. Metalinės detalės išsitaškė į visas puses, kuomet originalusis labai abejingai pakėlė akis į ant priekinio stiklo pakabintą veidrodėlį. Matydamas kaip moters kūnas apsiversdamas ore, o paskui ant žemės galiausiai liaunasi aršiai judėti, išspaudžia savimi patenkintą šypsnį. Bet kokia gi tai būtu žinutė baigti šakotis, jei neparodytu savo vaido? Juodas automobilis ėmė aiškiai mažinti greitį, kuomet atlikdamas posūkio manevrą pajudėjo atgal. Važiuodamas priešprieša vėl ėmė spausti gazo pedalą, įsibėgėdamas. Iš pažiūros ketino pervažiuoti moterį per pusę. Ir cha! Greta nebuvo ne vieno kilnaus Armstrong'o copy-cat'o. O tai reiškė kad šią akimirka Argent sveikata priklausė nuo vampyro malonės. Dabar net Argent jaunėlės nuomonė nesugebėtu priversti jį "liautis". Vėl apsuko transporto priemonę, dabar jau kirsdamas per stabdžius, visai netoli nuo sukritusios motociklininkės. Variklis vis dar burzgė, kuomet vampyras pravėrė priekines dureles, ne ilgainiui išlipdamas iš salono vidaus. Teko apsižvalgyti, kad įsitikinti kad niekas nevažiuoja pro šalį, ir tik tuomet žaibišku greičiu pasileisti link tamsiaplaukės. Dešinės rankos pirštai labai greitai atsidūrė ant Jackson'o hibridės kaklo, kuomet su didžiule jėga teškė tą seksualų moterišką kūną tiesiai į savo automobilio šoną, pats tuo tarpu taip ir nepaleidęs šios kaklo. Spaudė stipriai, iš karto palikdamas ant jos odos presavimo žymes. - Aš tau duosiu tik vieną pasirinkimą, dabar pat susirinkti manatkes ir dingti į kitą pusiaujo dalį. Kitaip būsiu priverstas nuvilti Klaus'o sūnų ir sunaikinti jo pirmą niekam tikusį kūrinį. - Šiek tiek atitraukęs jos nugarą nuo įlinkusio automobilio, vėl stipriai sutrenkia atgal, tęsdamas. - Kekše, tik pabandyk prisiartinti prie mano šeimos bent per vieną žingsnį, ir man bus riebiai nusišikti ant to, kad Andrea turės pasidabinti juoda suknele, kad pagaliau pakasti tave po žeme. Aš nesu linkęs juokauti, įsisąmonink tai.
Netrūkus paleisdamas jos kaklą, leidžia šiai pabandyti išstovėti ant tos lūžusios kojos, pats net per žingsnį atsitraukdamas. Toks vaizdas džiugino, nereikia meluoti. Galimas daiktas, kad Kol'as nebūtu taip susireikšminęs, jei nežinotu apie savo sesers pranašystę, kurią Jennifer turėjo galimybę įgyvendinti. Geriausias būdas buvo pašalinti tokią galimybę, kol jos protelio nepasiekė visa ta kruopščiai slepiama pranašystė.

_ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _


Don’t keep calm.Rip my clothes off, spin me around, grab my hair and ...

Avalon Redford

You know me. I take sides with whoever I think is gonna win.


Pranešimų skaičius : 764
Įstojau : 2012-09-28

Peržiūrėti vartotojo aprašymą

Atgal į viršų Go down

Re: GREITKELIS:

Rašyti by Horatius Ambrose on Kv. 05 05, 2016 4:55 pm

Akinančiai švietusi saulė vertė primerkti šviesias, tačiau pakankamai išraiškingai nudažytas akis. Tankios blakstienos, šiek tiek gelbėjo desperatišką padėtį, kuomet buvusi medžiotoja buvo nukreipusi žvilgsnį į viršų. Skausmas, kuris kaustė šios dailios būtybės kūną, atrodė nepakeliamas. Taip, ji buvo nemirtinga, bet kas iš to, kai kiekvienas nubrozdinimas ar kaulo lūžis yra toks pat skausmingas, kaip ir paprastam žmogui? Fizinio skausmo tolerancija buvo išugdyta prieš daugybę metų, dar tuomet kai Jennifer buvo nepilnametė, kiekvieną vakarą sulaukdama vieno ar kito smūgio iš priliobusio patėvio. Priežastys buvo labai skirtingos, pradedant nuo to, kad ji buvo panaši į savo motiną ir baigiant tuo, kad pamiršusi nusiauti batus paskubomis pakilo iki savo kambario. Kartais kaltas būdavo netinkamai parinktas balso tonas, ar atsisakymas nakties metu eiti kelis kilometrus iki visą parą veikiančios alkoholio parduotuvės, mat dienos metu jis nepasivargino pasirūpinti atliekamu cigarečių pakeliu. Tą asmenį Argent niekino visa savo siela, nes tik JO dėka mergina neturėjo normalios vaikystės. Ilgą laiką bandė savo vakarus praleisti su Ashley ir Cameron‘u, kurie iš esmės ir išmokė ją tokių dalykų, kurie merginų dažniausiai netraukia. Juk dauguma savarankiškai nesugeba pasinaudoti domkratu, ką kalbėti apie tai, kad susitepus tepalais, lysti po automobilio kapotu tam, kad rasti bėdą ir šią „pagydyti“. Įdomu, kas nutiktu dabar, jei atgimusi hibridės pavidale, tamsiaplaukė susitiktu su patėviu? Tai būtu tas pats, kas nuskriausti mažą šunytį, kuris negali pasirūpinti savimi. Gaila kad aukšta moralė neleido jai pulti Carrington‘o, juk tikrasis tėvas mokė kad negalima pulti tų, kurie negeba pasipriešinti. Ir tas nieko vertas girtuoklis, kurio mirties troško, tikrai negebėtu pasipriešinti nemirtingai būtybei, kuri yra pusiau vilkė, pusiau vampyrė ir prie to pačio dar turi neblogą patirtį būnant nemirtingų padarų medžiotoja. Kova būtu nelygi, su per daug greita merginos pergale. Kitą vertus, joks vyras jos nebuvo taip „įskaudinęs“ kaip minėtasis. Skaudino ir toliau, vien tik mintimi, kad yra gyvas, guli ant prapuvusios sofos, laka pigų vyną ir barsto ant savo storo, šlykštaus pilvo pelenus. Susipurtyti galėtu nuo tokio vaizdo. Apie ką iš viso galvojo Victoria (taip, taip, Argent seserų motinos vardas visuomet buvo Victoria, geras sutapimas argi ne?), kuomet susidėjo su tuo paršu? Primerkti akių vokai ir stipriai sukąstas žandikaulis, simbolizavo tai, kad hibridė kentė didžiulį skausmą, kuris iš esmės sklido iš apatinės kūno dalis. Atviras lūžis ne vien atrodė tragiškai, bet kėlė ir panašų jutimą. Atrodė kad svaigstanti galva, bent kelioms minutėms nusineš jos sąmonę kažkur kitur, o paskui prabudus bus galima pamiršti tai kas atsitiko, prieš tai sugrąžinanti lūžusią galūnę atgal į savo vietą. Pravažiavo vienas automobilis, kuris net nepasivargino sustoti (turiu omeny, Winchester‘io vairuotą „Impalą“, kuri neišvengiamai turėjo pravažiuoti šiuo keliu, kad patekti į miestą). Vėliau vėl pasigirdo cypiančių padangų garsas, su lyg tą pačią akimirka, kuomet odinės striukės vidinėje kišenėje ėmė skambėti mobilus telefonas. Garsas buvo standartinis, mat Jennifer nesivargino surasti kokią įdomesnę melodiją, pranešantis apie sms.
– Tik nesakyk kad išsigandai ir viską ką sumojai padaryti, tai parašyti žinutę su tekstu „ar viskas gerai“? – Nuoširdžiai manė kad žinutė buvo išsiūsta iš buvusio širdies ir kūno draugo, su kuriuo diskutavo važiuodama pakeliui į dirbtuves. Laukė didelis užsakymas, sutvarkyti kažkokio turtingų tėvų vaiko automobilį. Tas susimovęs nevykėlis su savo prabangia transporto priemone įvarė į autobuso stotelės kampą, nunešdamas visą automobilio nosį. Liko gerai aptrankytas, bet gyvas. O kadangi labai baiminosi savo tėvo rūstybės, kad per tokią kvailystę ims ir paliks be pinigų, kažkokiais būdais sugebėjo papirkti Jennifer, kad ši imtu ir viską sutvarkytu. Kalbant apie tekstinę žinutę, mobiliojo telefono savininkė vargu ar galėjo įsivaizduoti kad ji atkeliavo iš jos motinos bendravardės. Su Victoria elgėsi pakankamai atsargiai, turint omeny tai kad mergaitė turėjo polinkį prisirišti. Nors ir suvokė kad jai teko ne ką lengvesnis likimas. Turint omeny, kad buvo palikta visiškai viena, neturėdama jokios, net minimalios gyvenimiškos patirties. Gal būtent nuo to žinojimo, Jennifer ir susidomėjo šiuo suaugusiu „vaiku“. O kas galėtu ištiesti „pagalbos“ (tikiuosi kad suprantama, kad kabutės reiškia visai ne nuoširdžią pagalbą einant per gyvenimą) ranką, nei panašius dalykus pergyvenusi moteris? Juk ja suinteresuotas vyrukas greičiausiai įsitemptu į lovą, ir galbūt jei labai pasisektu, supažindintu ją su malonumą teikiančiu seksu. Ir kas toliau, kokia iš to nauda? Argent, po tapimo nemirtinga buvo atsirišusi labiau, nei ankščiau. Nematė prasmės saugoti savęs kokiam nors „princui“, iš viso netikėjo pasakomis. Mat manė kad šios yra skirtos arba vaikams, arba nevykėliams, kurie mano kad šiame gyvenime dar liko kažkas švento ar tikro. Nes pripažinkime, seksas buvo propoguojamas ant kiekvieno kampo. Kitaip gyventi buvo paprasčiausiai neįmanoma. Ir pati nebuvo kvaila, kad nesuprasti kad to paties Armstrong‘o dėmesį pirmiausia patraukė jos iškili krūtinė ir dailus galinis „bamberis“. Ir vargu ar vietos buvo tam, kad jis atrodytu sudomintas jos pašnekesiais. Iš pradžios.
Tas tamsus sportinis automobilis, kuris nesunkiai iššaukė avarinę situaciją, važiavo atgal, o tai reiškia kad Jennifer turėjo gal dalį sekundės, kad nežmogišku greičiu pasiridenti į šoną, ir nebūti sutraiškytai kaip kokiam ežiukui, bandžiusiam perkirsti asfaltuotą gatvę. Pasivartydama, buvusi medžiotoja dar bandė įsiremti kruvinais delnais į nuo saulės įkaitusį asfaltą, kuomet buvo staigiai suimta už gerklės ir kone į mūryta į transporto priemonės šoną. Susidūrimo metu pabiro šoninio lango stiklai, tais mažyčiais gabaliukais, kuriuos dar vaikystėje pati mėgdavo rinkti nuo žolės, jei kas nors kaimynystėje nesugebėjo atrakinti mašinos ir gavo daužti šoninį langą. Nepjaunančio stiklo gabaliukai pabiro visur, keli net pateko už šios personos kelnių, nusiridendama kažkur arčiau sėdimosios. – Oh, tik pasižiūrėkit kas išlindo iš po brolio šešėlio tam, kad pasisvaidyti grasinimais. – Balsas buvo slopinamas šalmo, kuomet išlaikydama lygsvarą vos ant vienos kojos, tamsiaplaukė staigiai suėmė šalmą, patraukdama šį sau nuo galvos. Nepaleido šio brangaus, bet taip pat apibrozdinto nuo susidūrimo su asfaltu, daikto, tęsė.
– Esi toks pat apgailėtinas, kaip ir tavo bandymas mane įbauginti Kol‘ai. – Ilgai netrūko, kuomet savisaugos instinktai suveikė kone žaibiškai. Pakankamai sveika ranka, ir tas hibridams būdingas karštakošiškumas, atsiliepė tuo, kad laikytas šalmas labai skaudžiai susidūrė su originalaus vampyro galva. Beveik iš karto po to, kuomet šis dar kartą skausmingai trinktelėjo moterį į savo transporto priemonę, šią (ne moterį, o mašiną) dar labiau sulamdydamas. Išstovėti ant kojų buvo veik neįmanoma, todėl tamsiaplaukė kaip man sukrito ant asfalto. Suknista lūžusi koja! Negarsiai susikeikusi, ji kaip mat nukreipė savo skaisčiai žydras akis į pasirodžiusį vampyrą. – Kas? Negi rimtai manei kad bus taip paprasta? Nagi berniuk, esi tik dar labiau nevykęs, nei kad galėjau įsivaizduoti. – Panaudotas epitetas buvo ne šiaip beprasmiškas, ji tikrai buvo vyresnė, o ir pyktesnė, žymiai piktesnė nei čia pasirodęs asmuo. Užtektu paminėti tai, kad mergina nuoširdžiai nebe turėjo savy nieko švento, kuomet pasirinko nemirtingumą. Būti nemirtingai kol nebaigs misijos, kuri buvo svarbesnė už bet ką kitą. Todėl jei originali šeima manė kad taranuodami ją, nuverčiant nuo kelio, o paskui pagrasindami sugebės patraukti į šalį. Labai smarkiai klydo. – Kai tu nudusi, reikės sau pačiai priminti kad turiu pasigauti kokį degradavusį asmenį, kad išdulkintu tavo kapą, paskui ant jo riebiai išsituštindamas. Arba atvirkščiai. – Nemėgo vartoti panašių žodžių, bet ne kartą buvo įtikinta tuo, kad originalios šeimos atstovai, išskyrus kokį Elijah ir gal Rebekah, kitokios kalbos paprasčiausiai nesupranta. Gi net pas pats pyplius Jackson‘as buvo didelis nepraustaburnis, įkalintas karštame kūne.

_ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _

MY BELOVED CHILDREN... DADDY IS HOME! MISSED ME? OH WELL...

Horatius Ambrose


Nous protégeons ceux qui ne peuvent pas se protéger eux-mêmes.


Pranešimų skaičius : 665
Įstojau : 2012-09-27
Rūšis : Zmogus/vikanas (49/+2000)

Peržiūrėti vartotojo aprašymą

Atgal į viršų Go down

Re: GREITKELIS:

Rašyti by Jake Armstrong on Antr. 06 14, 2016 3:59 am

Kelionė automobiliu, buvo tinkamas pasirinkimas, vien todėl kad pati transporto priemonė buvo akivaizdžiai ne eilinė surudijusi skarda ant keturių ratų. Alfa vilkolakis visuomet labai rimtai žvelgė į savo pasirinkimus, nepriklausomai nuo to ar tai buvo vilkolakių valdymo perspektyvos, kurstomi planai, alinančios savitvardos treniruotės, automobiliai ar moterys. Viskas buvo aukščiausios klasės ir tam buvo įdėdama labai daug pastangų. Nemėgo antrarūšių dalykų, niekada nebuvo antru ir visuomet sunkiai dirbo pats, kad pasiekti ko nori. Vienintelis dalykas, kuris buvo padarytas lengviausiu būdu, buvo pirmasis tapimas alfa vilkolakiu. Kuomet tam, kad užimti lyderio poziciją, jaunam maksimalistui teko atimti alfa vilko galias, nutraukiant gyvybę tam, kuris buvo pelnęs daugumos pagarbą. „Karalius mirė - tegyvuoja karalius!“, paprasta vizualiai, sudėtinga praktiškai. Beta vilkolakiui nugalėti alfa yra visiškai neįmanomas dalykas, daug kas tai bandė ir daug kas krito. Alfa yra mistinis padaras, kurio pažaboti beveik neįmanoma. Galios kyla tiek iš kūno vidaus, tiek iš aplink supančių vilkolakių. Ir jei kadaise Armstrong‘as rinkosi paauglius, šį kartą jo planai buvo nukreipti į panašius į save, o tai reiškia kad būrys buvo daugiau nei ypatingas. Planų turėjo ir patobulinimams, paprasčiausiai nebe buvo tabų, kurie verstu Jake Armstrong atsitraukti ar dar kartą apsvarstyti savo ketinimus. Jis realiai nebe turėjo ko prarasti, o mirties niekuomet nesibaimino. Štai kodėl kitų valstijų alfa vilkams jis kėlė grėsmę, žinojo per daug ir dabar darė viską teisingai.
Sėdėdamas ant priekinės keleivio sėdynės, jau seniai buvo pastebėjęs tolumoje esančius antgamtinius padarus, tačiau akivaizdžiai nesiskubino ką nors daryti, paprasčiausiai suteikdamas savo kadaise mylėtai moteriai „pasismaginti“ su originaliu vampyru, ne juokais atspardant jam užpakalį. Dievaži, kaip tobūlai atrodo stiprios moterys, kurios tuo pačiu metu gali ir tave sumušti ir susitvarkyti nagus. Veide pasirodė kampinė šypsena, neryški tačiau prie didelio noro pastebima. Svetimo būrio vilkolakiui perklausus ar šis turėtu pasilikti automobilio salone, alfa viso labo linktelėjo galva. Ketino išlipti iš transporto priemonės tam, kad pagaliau pradėti įgyvendinti savo paties planą, tačiau buvo sustabdytas keistos reakcijos į Iphone skambutį. Vien iš smalsumo, kuris buvo iššauktas tos menkos pažinties su Gomez‘u, nusprendė pasilikti tam, kad įsitikinti savo paties akimis, kad vaikis pasirinko „kalės“ vaidmenį, vietoje to kad pasinaudotu potencialu, kuris jam ant kaktos šviečia. Visada buvo smalsu, ar visi tie sklindantis gandai apie šį vaikį, kurie aiškiai kirtosi su jo tėvo „paveldu“ tikrai nebuvo iš piršto laužti. Nepajudindamas didžiosios savo kūno dalies, viso labo pasuko galvą, paruošdamas jam savo „firminį“ kiaurai išdeginantį žvilgsnį. Betrūko išgirsti „Brangioji, ar man atvažiuoti dabar pat, bei nulaižyti tau tą karštą subynytę, po to kai padarei 2-tą numerį?“. Visiškai tyliai, kad nebūtu išgirstas kitame ragelio gale, alfa išleido prunkštimą, o tam kad parodyti koks gi vaikis atrodo apgailėtinas pasiekusio antgamtinio padaro akyse, persisvėrė per sėdynės šoną, iš galo ištraukdamas alyvos buteliuką. Atkišdamas jį į Anthony pusę, paraginančiai papurtė galvą, lyg nebyliai pasiūlytu lengvesnį patekimą į šiknaskylę. Ir kuomet atgal greičiausiai sulaukė smerkiantį žvilgsnį, pasidabindamas plačia šypsena, trūktelėjo pečiais. Maždaug išreikšdamas, „nenori? na gerai. o! aš turiu dar kai ką!“. Iš „bardačioko“ ištraukdamas vienkartinį skysto muilo pakelį, kurį nugvelbė iš viešbučio, kuriame kadaise buvo apsistojęs, pakiša vaikiui prieš nosį, su lyg akimirka, kuomet šis ima meilikaujančiai klausti ar alfa jo pasiilgo. Suspaudęs lūpas, nuoširdžiai stengėsi susilaikyti nuo noro sulaužyti duotą pažadą neleisti Lili suprasti apie šį menką nuotykį, bei nusikvatoti. Mestelėdamas į jo pusę tą skysto muilo pakelį, pats tuo tarpu nusuko akis. Buvo akivaizdu kad vaikis norėjo gauti erdvės, kitaip kokio velnio jis būtu skubinęs alfą išlipti? Dar būdamas salone, Armstrong‘as nusivilko prabangų odinį švarką, nenorėdamas kad jis būtu sugadintas inicijuoto virsmo metu. Taip, priešingai nei beta vilkai, alfos savo pavidalą galėjo pakeisti bet kuriuo metu, žinoma tam kad tai išmokti reikėjo paskirti nemažai laiko. Pradarydamas dureles, akivaizdžiai treniruočių salėje ilgas valandas leidžiantis vyras, įsistebėjo į priešais esančius asmenys. Neketino pasiduoti bereikalingiems pokalbiams apie nieką. Tačiau kad paspausti virsmo „mygtuką“ eilinį kartą teko kliautis tuo „varikliuku“ kuris veikė konkrečiai jo atžvilgiu. Kiekvienas vilkas rėmėsi į tam tikrus išgyvenimus ar jausmus, kurie leido arba susivaldyti arba ne. Jake atžvilgiu tai buvo pyktis. Galvoje ėmė skambėti konkrečių asmenų citatos, Scott – „Tai tik tavo kaltė!“, Isaac – „Erica ir Boid‘as mirė gindami tave, o tu nedarai visiškai nieko!”, Cora – “Tu nori pasakyti kad aš sugrįžau dėl šito, dėl tavo apgailėtinos sėdynės kuri nieko nedaro, stebėdama kaip visi aplinkui miršta?!”, Isaac – “Tu sugriovei man gyvenimą, aš neprašiau kad padarytum iš manęs monstrą!“, Jennifer – „Tu nori apkaltinti mane? Tuomet leisk man pasakyti, kad tai ne aš iš paauglių darau žudikus!“. Neigiamos emocijos savaime paėmė viršų, kuomet staigiai pasukdamas galvą, alfa kaip mat pasiekė pradinę virsmo stadiją: kraujo raudonumo spalva įsižiebė akys, o pats veidas, žandikaulis pasidavė deformacijai. Stiles, - „Jei visą tai buvo košmaras, kodėl tu atrodai toks sunerimęs?“, ir pats Jake, - „Nes aš neatsimenu kad būčiau nubudęs“. Raumeningas kūnas ėmė įgauti visiškai kitokią, skeleto formą. Pats vyras ant akių ėmė didėti, keisti pavidalą, ir iš pažiūros atrodė kad visas šis nežmogiškas skausmas jam neteikia visiškai jokių prastų jutimų. Buvo per daug papratinęs save prie fizinio skausmo, kad imti ir sureikšminti tai. Tuo labiau, kokia prasmė buvo kaunantis su originaliu vampyru, kuris prie to pačio yra visiškas asilas, save žaboti? Jokios. Prabėgo ne daugiau nei pusė minutės, kuomet iš žmogiško pavidalo nebe liko nieko. Monstras, visiškas monstras stovėjo ant galinių letenų, akivaizdžiai šiepdamas savo aštrius kaip skalpelio ašmenys dantis. Ši patobulinta jo paties forma buvo įgyta visai ne seniai, gal prieš du ar trys metus. Bet ji velniškai tiko alfa statusą turinčiam kietakakčiui. Snukis buvo „padailintas“ aiškiu randu, kurio nesimatė kuomet vyras tapdavo viso labo žmogumi. Iššiepęs dantis, vilkolakis nebedelsė ne akimirkos, kuomet stipriai atsispirdamas nuo žemės, ant kurios asfalto liko įlūžimas, pašoko tiesiai į originalaus vampyro pusę. Vaizdas atrodė atimančiu amą. Visiškai suplėšyti drabužiai, skuteliais išsitaškė į visas puses, kuomet Armstrong‘as sugebėjo pasiekti matomą tikslą. Puldamas originalų vampyrą, jis nesicackino, kaip mat susmeigdamas savo aštrius dantis tiesiai į peties linijos susiliejimą su kaklu. Išplėšdamas ne vien didelį gabalą mėsos, tačiau apgalvotai užkabindamas miego arteriją. Kraujas plūstelėjo tiesiai į gauruotą monstro snukį. Tačiau buvo panašu kad alfa net neplanavo sustoti, o visą tai tebuvo kažkas panašaus į apšilimą prieš finalą, kuris kuo toliau, tuo labiau buvo panašu, kad tapo neišvengiamas.

_ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _
i'll tell you my sins and you can s h a r p e n your knife

Jake Armstrong

Was I dead? No. I was evolving. Something you'll never do.


Būrio simbolis :
Pranešimų skaičius : 1304
Įstojau : 2012-10-05
Amžius : 31
Miestas : Los Andželas
Meilė : Šiuo metu vienišas
Draugai : Mason Lockwood
Rūšis : Alfa Vilkolakis

Peržiūrėti vartotojo aprašymą

Atgal į viršų Go down

Re: GREITKELIS:

Rašyti by Sponsored content Today at 7:11 am


Sponsored content


Atgal į viršų Go down

Rodyti ankstesnę temą Rodyti sekančią temą Atgal į viršų


 
Permissions in this forum:
Jūs negalite atsakinėti į pranešimus šiame forume