PAPLŪDIMIO SKARDIS:

Puslapis 22 Previous  1, 2

Rodyti ankstesnę temą Rodyti sekančią temą Go down

Re: PAPLŪDIMIO SKARDIS:

Rašyti by Klaus Mikaelson on Pir. 10 27, 2014 9:00 am

Žinoma, buvo labai naivu manyti kad ši moteris ilgai užsibūs viena, tuo labiau kad turėti su ja reikalus, yra vienas malonumas. Po vestuvių dienos, kuomet iš Niklaus Mikaelson buvo atimta tai, kas vertė jį būti "geru", prabėgo daugiau nei pusantro mėnesio. Ir jis toli gražu per tą laiką nesielgė taip, kaip būtu, jei netoliese būtu šio žmona. Dabar jis buvo našlys, neturintis nieko švento ir gyvenantis tam, kad aplink kentėtu visi. Šis netroško kliautis savo šeima, tačiau buvo asmuo, su kuriuo šis planavo bent kuriam laikui susieti savo gyvenimą. Ir kad ir kaip tai keistai skambėtu, tai buvo jo paties "kūrinio", asmens kuris jo nekenčia labiau, nei trokšta gyventi, Mason Lockwood, žmona (arba buvusi žmona, nesusigaudau). Kuomet Katherine turimo, lenktyninio, automobilio, keleivio pusės durelės prasivėrė, į salono vidų pateko originalusis. Ir neskaitant to, kad jų klausai ne kiek nebūtu trukdžiusi garsi muzika, kurią buvo pasileidusi moteris, šis ištiesdamas ranką, vienu pirštu pasuko mygtuką, kad muzika būtu vos girdima. Ir kuomet Niklaus Mikaelson pasisuko į savo pašnekovę, kuri pagal viską turėjo jam suteikti bent dalį savo dėmesio, pagaliau prasitaria: - Kaip ir sakiau telefonu, tai vieno karto reikalas. - Šiek tiek sujudindamas antakius, šis kaip mat įsipatogino savo vietoje, elgdamasis taip, tarytum tiek ši transporto priemonė, tiek netoliese esanti asmenybė, priklausytu jam. Veide buvo matoma, savimi patenkinto asmens šypsena, kuomet šis nepasukdamas akių į pašnekovės pusę, pagaliau ėmė dėstyti savo mintis: - Net tuomet, kai žengei į mano namus, buvau tikras, kad ten ne Elena Gilbert. Neskaitant stulbinančio jūsų panašumo, ta tamsuma kuri tave supa, yra vienas iš tų veiksnių, kurie aiškiai leidžia tave atskirti nuo prieš tai minėtosios. Man tik buvo įdomu sužinoti, kokie yra tavo siekiai. Ir prisiekiu, jei ne tai, kas dėjosi toliau, būčiau tave susiradęs tarp minios, bei iš tavo krūtinės išrovęs, vis dar plakančią širdį. - Kuomet jis vėl pasuko galvą į moters pusę, te pridūrė: - Gaila, bet tą vakarą mano šunis liko alkani. - Timptelėdamas kampinę šypseną, originalusis  nukreipė žvilgsnį į priekį. Sėdint transporto priemonėje, veiksmai, kaip be pasukus buvo kiek riboti, todėl viską ką jis troško perteikti, buvo bandoma padaryti kintančia veido išraiška.
- Ir dabar, aš kuo puikiausiai galėjau pasirinkti bet kurį kitą asmenį savo planų įgyvendinimui, kad ir tavo šuniukštį. Kuris dėl nepaaiškinamo prieraišumo man, ir dėl to kad galiu jam suteikti kuo puikiausią progą atsiskleisti, darytu viską, kas jam būtu liepiama. Galu gale, jis alfa hibridas, o tai, kaip be pasukus verčia tam asmeniui jausti pagarbą. Tačiau kai kalba palietė tai, kad man reikalingas asmuo, kuris yra psichotiškas sadistas, nuo turimos galios savo rankose, jaučia didžiulį pasitenkinimą, - Vėl žvilgtelėdamas į Katherine pusę, jis te pridūrė: - Prisiminiau tave. Nagi, Katerina. Negi tu tikrai manei kad visa ta chemija, kuri mus su tavimi siejo nuo pat pradžios, kur nors pradings? Tu padarei klaidą pasirodžiusi mano namuose, pasiimdama tai kas priklauso man. Todėl dabar būsi priversta atidirbti už tai. Ir patikėk manimi, saldute, aš moku įtikinti. - Liežuviu perbraukdamas per savo lupas, originalusis nuleido savo pusės langą, akivaizdžiai pasiruošdamas užtraukti dūmą. Bet, net tada kai šis atrodo neskyrė visiškai jokio dėmesio vampyrei, tęsė savo kalbą: - Kai manai kad turi visas kortas prieš sukčių, prarandi budrumą. O aš, tuo pasinaudoju. Manai nežinau apie tavo praeitį, apie Sebastianą? Hm. Esu kone tikras, kad apie tai sužinojęs tavasis alfa, nebe būtu toks supratingas. - Po trumpos pauzės, jis vėl peršoko prie pradinės kalbos: - Kaip ir sakiau, man reikalingas tokio charakterio asmuo, kaip tu Katherine. Ir po šio darbelio, galėsime vėl sugrįžti prie fazės, kai tu nori mano mirties, o aš tavo. Galu gale, niekam net nereikia žinoti apie mūsų su tavimi, kruviną sutartį. O tu žinai, kad savo pažado aš laikausi, net kai man tai yra labai nenaudinga.

_ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _
   
I haven't cared about anyone for c e n t u r i e s. Why on earth do you?

Klaus Mikaelson

I haven't cared about anyone for centuries. Why on earth do you?


Pranešimų skaičius : 895
Įstojau : 2013-03-14
Miestas : Los Andželas
Meilė : Caroline Mikaelson
Draugai : Marcellus Gerard
Rūšis : Originalusis (1000+)
Darbo paskirtis : Menininkas

Peržiūrėti vartotojo aprašymą

Atgal į viršų Go down

Re: PAPLŪDIMIO SKARDIS:

Rašyti by Katherine Pierce on Pir. 10 27, 2014 3:38 pm

*Vien todėl kad nuo pat pradžių kuo puikiausiai žinodama kas galiausiai nuspręs palaikyti tamsiaplaukei kompaniją, ši net nepasisuko į keleivio pusę, kuomet automobilio salone pasirodė dar vienas asmuo. Pasukdama akis į savo lango pusę, Katherine Pierce-Lockwood švelniai perbraukė per savo nosies pertvarą, leisdama suvartotai medžiagai geriau pasklisti per jos kraujotakos sistemą. Akivaizdžiai neskubėdama ką nors pridurti, moteris leido pirmiausia savo nuomonę išsakyti čia pasirodžiusiam asmeniui. Stebėdama viską aplinkui, apart savo pašnekovą, galima pasakyti kad vampyrė klaidžiojo savo pačios mintyse, kurios kaip visuomet, švelniai tariant, buvo sujauktos. Kuomet pirštais braukdama per savo kaklą, moteris užtiko grandinėlę, timptelėjo ją šiek tiek, ko pasekoje buvo galima pamatyti kad ir tamsiame apšvietime, tačiau vis tiek suspindėjusį vestuvinį žiedą. Tiesa, išsikrausčiusi į savo naujus namus, moteris galiausiai paklausė savo pačios vidinio balso patarimo, kuris jau seniai kuždėjo "galiausiai ateis laikas, kuomet žiedas praras savo vertę, ir kadaise reiškęs tavo atsidavimą, galiausiai taps eiliniu papuošalu". Liežuviu švelniai perbraukdama per savo lupas, Pierce-Lockwood pasuko akis į dabartinio savo pašnekovo pusę, kuomet su kuo puikiausiai atsispindinčia panieka balse, prabilo* - Pradėkime nuo to, kad iš tavo namų paėmiau tai, kas iš tikro niekuomet tau ir nepriklausė. Tik nebandyk prieštarauti, ir pats ieškodamas tos informacijos, galu gale balto ąžuolo kuolo, paėmei tai iš kitų asmenų. Taigi, negali manęs kaltinti kad padariau tą patį. O tai kad tuomet manęs nedemaskavai, Niklaus'ai, tai yra tavo asmeninė bėda. Tačiau, ne vieno iš pasisavintų daiktų, nežadu tau atiduoti. - *Specialiai pasistengdama iš savęs išlaužti saldžiai mielą išraišką, priduria* - Juk negaliu rizikuoti, kad suvarysi kuolą į mano širdį. O kaip be pasukus, tau to paties nepadarysiu, dėl pats supranti kokių priežasčių. Tu mano rankose, Niklaus Mikaelson, net jei dedi visas savo pastangas į tai, kad tai paneigti. - *Šiek tiek sujudindama savus antakius, moteris vėl nusuko savo akis į lango pusę, kuomet, tuo pačiu metu leido sau įsigilinti į prieš tai pašnekovo ištartus žodžius apie sandėrį* - Meilė yra didžiausia vampyro silpnybė, bei aš pridurčiau kvailystė. - *Padarydama tylos pauzė, moteris užlaikė savo žvilgsnį į tam tikrą tašką, kuomet nusprendė paaiškinti savo pačios, prieš tai ne laiku ir atrodo ne vietoje pavartotus žodžius* - Nesuklysiu pasakydama, kad susiradai būtent mane, ne dėl to kad esu, kaip ten sakei? Psichotiškai sadistiška? Ne, susiradai mane vien todėl, kad visame šiame pasaulyje, esu vienintelis asmuo, kurį gali sulyginti su savimi. Ir žinoma, turiu tuos pačius priešus, kaip ir tu? Tuo labiau, kad dabar niekas nesistengia riboti mano veiksmų laisvę. Ir štai, pažvelk kur mane tai atvedė... ...Šnekučiuojuosi su tavimi, tarytum pastarųjų penkių šimtų metų nebuvo. - *Prunkštelėdama ji te pridūrė* - Nesunku suprasti ko norėsi iš manęs, nesunku suprasti net tai kad visą tai darai dėl jos... Caroline. Nori kad ji būtu gyva, ir aš esu vienintelis asmuo, kuris gali tave atvesti pas raganą. Arba Sebastianą, kurį paminėjai prieš tai. - *Tam tikri žodžiai apie Mason'o nuomonę, jei tik jis žinotu visą tiesą apie jos praeitį, pakankamai greitai pradangino vampyrės veide, pašaipią šypseną. Net jei būtu bent menkiausia galimybė, kuri pagaliau suvestu juos du, kaip mat išskirtu, jei būtu pasakyta, kokia būtent praeitis siejo Katherine Pierce-Lockwood su Sebastian Coombs. Lemtingu metu, prunkštelėdama, tačiau neatsukdama akių, ji pratęsė* - Jam tai nieko nereikštu, Niklaus. Gali nemėtyti man grasinimus. Mason'as gyvena savo gyvenimą, aš savo. Ir mus du sieja tik dukra. Tad, nesuklysiu pasakydama, kad jo nepaveiktu tai, ką žinai apie mane. - *Ištempdama akivaizdžiai labai prastai suvaidintą, nenuoširdžią šypseną, ji pasuko akis į originaliojo vampyro pusę* - Aš sutiksiu su tavo prašymu, bet kokia yra sutarties prasmė, jei ji nėra naudinga abiems šalims? Aš padarysiu viską, ko tu nori. Už tai, tu padarysi paslaugą man. Nei didelę nei mažą, tik tai, ką geba padaryti originalūs vampyrai, kitiems. - *Palenkdama galvą link vieno iš savo pečių, moteris ištiesė savo plaštaką į hibrido pusę, paragindama šią trumpalaikę sąjungą užtvirtinti fiziniu kontaktu*

_ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _
 u're not going to stop
I apologize if I seem rattled. Circumstances have changed suddenly, and I had to adjust. (She sits on the bed.) Mind control is a necessary evil. You see, I need a werewolf, and I've lost the one that I had. Now, tell me what you're going to do to help me get a new one?

2016-tų metų geidžiamiausias personažas. Woooohoooo!

Katherine Pierce

I'm the only non bitter person at this bitter ball.


Pranešimų skaičius : 2671
Įstojau : 2013-04-10
Miestas : Čikaga / Manhetenas
Meilė : I DON'T DO love
Draugai : Andrea Argent
Rūšis : Originali vampyrė (19/538)

Peržiūrėti vartotojo aprašymą https://www.youtube.com/watch?v=ZXcAh3XDtDY

Atgal į viršų Go down

Re: PAPLŪDIMIO SKARDIS:

Rašyti by Caroline Mikaelson on Št. 03 07, 2015 4:01 pm

{Po Caroline sugrįžimo į gyvųjų pasaulį praėjo ne viena diena. Vizualiai mergina atrodė tokia pati. Tos pačios manieros, ta pati šypsena, tačiau kažkas vis tiek buvo ne taip, kažkas pakito. Šviesiaplaukė nevengė susitikimų su draugais, nevengė ir savo vyro, šeimos, tačiau buvo galima pastebėti kad kažko trūksta. Kitaip sakant, ji tapo labiau abejinga, šalta. Vampyrei neberūpėjo artimųjų gyvenimai, net nuoširdumas, kuriuo pasižymėdavo mergina anksčiau dabar atrodė labiau suvaidintas, nei tikras. Dabar daugiau laiko skirdama sau, Caroline, paniro į naujus pomėgius, nebejausdama ribos tarp gėrio ir blogio. Viskas švietė vienodai. Ir tai buvo gerai, mat galvos nespaudė jokie rūpesčiai. Vieną iš vėlyvų vakarų, "nukniaukusi" vyro mėgstamą automobilį, šviesiaplaukė "pabėgo" iš namų. Neatsitiktinai praleisdama  laiką nepažįstamų žmonių kompanijoje, Mikaelson atvyksta prie skardžio. Sustabdydama vyrui priklausančią transporto priemonę, prieš išlipdama įkvėpti gryno oro, mergina pirmiausia žvilgteli į veidrodėlį, įsitikindama, kad veidas vis dar atrodo taip pat nepriekaištingai. Šyptelėdama, grakščiai kilsteli ranką arčiau savo lūpų, bei nykščiu nuvalo užsilikusius kraujo likučius, kol galiausiai žvilgsnis užkliūna už ant galinės sėdynės pasodinto leisgyvio vyriškio silueto. Nesivargindama užgesinti variklio, nei užvedančios muzikos, ryškiai, šventiškai apsirengusi šviesiaplaukė, grakščiai išlipa iš mašinos, bei atidarydama galines dureles "padeda" išsiropšti paslaptingam nepažįstamajam. Vis dar išsaugodama draugiškumo likučius, leidžia vyrui pasiremti į ją, mat jis buvo praradęs per daug kraujo, o tai reiškia, buvo per silpnas judėti savarankiškai. Nereikia pamiršti paminėti, kad ant vyro kaklo puikavosi vis dar šviečia kastinė žaizda. Pasiekdama skardį, Caroline žaismingai žvilgteli į šio vakaro aukos veidą} - Žinai, gyvenimas tuo ir yra įdomus, niekada nežinai, kada jis vėl prasidės, o kada pasibaigs. Tarkim, taviškis ką tik pasiekė finalą. - {Tuo užbaigdama monologą, vampyrė iššiepė iltis, kurias netrukus susmeigė vaikinui į kaklą, išsiurbdama iš jo paskutinius gyvybės lašus. Pasimėgaudama tokia akimirką, staiga ji paleidžia vyro kūną, leisdama jam nukristi nuo skardžio ir pradingti tamsoje. Tuo tarpu merginos veidas išliko keistai abejingas, kol jame sušvietė šypsnis. Apsisukdama, lėtu žingsniu Caroline pasiekia automobilį. Įsitaisydama ant kapoto, išsitraukia cigarečių pakelį (atsižvelkime į faktą, kad prieš tai mergina nerūkydavo) bei "paskęsdama" vis dar girdimoje muzikoje, atsiduoda esamai akimirkai, net nesusimąstydama, kad savavališkai atėmė gyvybę nieko dėtam žmogui}

_ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _
Caroline Mikaelson, - «They don’t understand That I am a woman Who thinks like a warrior, charms like a snake, Walks like a God, And believes she’s a saint.»

Caroline Mikaelson

You know what I'll start with? Always and forever.


Pranešimų skaičius : 330
Įstojau : 2012-09-28
Amžius : 28
Miestas : Manhetenas
Meilė : Klaus Mikaelson
Draugai : Elena, Bonnie
Rūšis : Vampyrė (23/25)
Darbo paskirtis : Verslininkė

Peržiūrėti vartotojo aprašymą

Atgal į viršų Go down

Re: PAPLŪDIMIO SKARDIS:

Rašyti by Genevieve Clarke on Tr. 04 01, 2015 8:14 am

Menkas spragtelėjimas pirštais davė įtakos tam, kad visi mechaniniai garsai kaip mat nutilo, nustojo aidėti ir iš transporto priemonės prieš tai grojusi muzika. Genevieve Clarke buvo viena iš tų raganų, kurios buvo ne vien visiškai nenuspėjamos būtybės, bet ir tos, kurios sugebėjo tam tikrais burtais apgauti mirtį, kuri turėjo paglemžti šios gyvybę jau prieš daugybę metų. Žinoma, viskas turi savo kaina, tačiau kokia yra Genevieve? Nėra žinoma ne vienam gyvam padarui. Didžiulės galios, žuvusių raganų parama ir tikslai, kurie iki pat šios dienos nebuvo įvardinti, buvo daugiau, nei bet kuri kita galėtu "išnešti". Todėl raudonplaukė ragana buvo ta, kuri pasirodydavo tik tinkamu metu ir tinkamoje vietoje. Žinodama kad šviesiaplaukė kaip niekad puikiai girdi viską, kas vyksta aplink, ji artėdama prie transporto priemonės, ėmė kalbėti:
- Visuomet maniau kad Niklaus žaisliukai yra sustatyti po lentynas, bei klauso kiekvieno savo šeimininko nurodymo. Negi nutrūkai nuo auksinės grandinėlės mieloji? - Kampinio pobūdžio šypsnis pasirodė kaip tik tuomet, kai raudonplaukė palenkė savo galvą. Klausiamas žvilgsnis kaip mat atsidūrė ant pašnekovės pakaušio, kuomet ragana keliais pirštais perbraukė per šios vaizduojamos transporto priemonės kapotą. Pasirodymas čia, veikiausiai nebuvo remiamas "pasilabinimu", ypatingai kad Caroline vargu ar ketino būti "pričiupta" nepažįstamo asmens. O gal... Ne tokio ir nepažįstamo? Vienaip ar kitaip, Genevieve jau ne kartą buvo palietusi Niklaus asmeniškai, bei jo likusios šeimos narių gyvenimus. Šis kartas nebuvo kažkuo kitokiu. Sustodama, raudonplaukė susikryžiavo abi savo rankas po krūtine, kuomet nusprendė pratęsti prieš tai nebaigtą kreipinį: - Nesibaimink, nepasakysiu tavo brangiausiam ką išdarinėji, kuomet jis nemato. Galu gale... Man mažiausiai naudinga matyti jį pamokslaujant apie gyvenimą. - Primerkusi savas akis, ji tęsė, net nesivargindama per stipriai akcentuoti tam tikras savo kalbos dalis: - Turiu tau pasiūlymą... Ir sprendžiant iš to, kad realybė visiškai neatitinka pasakojimo. Manau kad tu su mielu noru sutiksi su mano pasiūlymu, vien smagumo daliai. - Kilstelėdama antakius, moteris pagaliau davė progą pasisakyti Mikaelson.

_ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _

Genevieve Clarke

You brought this on yourself. I will not be destroyed with u.


Pranešimų skaičius : 1143
Įstojau : 2011-03-15
Amžius : 30
Miestas : Los Andželas
Meilė : Neįsipareigojusi
Rūšis : Burtininkė /Žmogus
Darbo paskirtis : Kardiochirurgė

Peržiūrėti vartotojo aprašymą http://bloodyrose.forumlt.com

Atgal į viršų Go down

Re: PAPLŪDIMIO SKARDIS:

Rašyti by Caroline Mikaelson on Antr. 04 07, 2015 4:38 pm

{Prieš kelias minutes įvykdyta žmogžudystė visiškai nekaustė šviesiaplaukės vampyrės. Baigdama surūkyti suktinę, lengvu spragtelėjimu numeta nuorūką toliau nuo savęs. Užmerktos akys, atlošta galva ir visiška ramybė užvaldė Caroline. Buvo taip gera nejausti jokios sąžinės graužaties, jokio nerimo. Nieko. Foną užpildžiusi tranki muzika staiga nutiko, kartu su visais kitais automobilio leidžiamais garsais. Buvo nesunku suprasti, kad merginos ramybė buvo sudrumsta kažkieno svetimo pasirodymo. Tuo labiau, kad vampyrė iš karto pajuto, kad yra ne viena. Atmerkdama akis, ji ilgesingai atsiduso, tačiau nepajudėdama iš vietos, net nepasukama galvos į pasirodžiusią raganą, taria} - Klauso žaislai ir yra sustatyti į savo vietas. Aš jo žmona, o tai du skirtingi dalykai. Nemanai taip, Geneviene? - {Ištartas raganos vardas aiškiai leido suprasti, kad vampyrei ši ragana nėra nepažįstama. Atsitraukdama nuo savo vyro automobilio kapoto, Mikaelson vaizdingai atsistoja priešais raganą, įsistebėdama į šios veidą, savame, švelnių bruožų veide ištempia jai būdingą, mielą šypsnį, kuris šiuo metu visai neatitinka situacijos} - Nesibaimink? Kodėl tau atrodo, kad aš bent per plauką turėčiau baimintis? - {Merginai neartimas abejingumas, šį kartą matomai atsispindėjo jos esybėje. Tačiau įgimtas smalsumas niekur nebuvo dingęs. Faktas, raganos jos be reikalo niekada nesusiranda, tad, Clarke pasirodymas čia, turėjo prasmę, ir Caroline buvo smalsu ją sužinoti} - Smagumo daliai... tavo kalba mane intriguoja. Sakyk, ką turi man pasiūlyti ir kodėl pagal tave mielai tai priimčiau?  

_ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _
Caroline Mikaelson, - «They don’t understand That I am a woman Who thinks like a warrior, charms like a snake, Walks like a God, And believes she’s a saint.»

Caroline Mikaelson

You know what I'll start with? Always and forever.


Pranešimų skaičius : 330
Įstojau : 2012-09-28
Amžius : 28
Miestas : Manhetenas
Meilė : Klaus Mikaelson
Draugai : Elena, Bonnie
Rūšis : Vampyrė (23/25)
Darbo paskirtis : Verslininkė

Peržiūrėti vartotojo aprašymą

Atgal į viršų Go down

Re: PAPLŪDIMIO SKARDIS:

Rašyti by Genevieve Clarke on Antr. 07 28, 2015 9:52 am

Pasirodydama čia, mirtį apgaunanti ragana buvo iš anksto numačiusi įvykių seką. Negalima buvo pasakyti net to, kad ji atsitiktinai aptiko šviesiaplaukę. Tiesa buvo tame, kad Caroline buvo reikalinga raudonplaukei tam, kad įgyvendinti savo asmeninius planus. Kurie kaip be pasukus, nebuvo sunkiai perkandami. Ne viena siela nenumanė apie tai kas laukė toliau. Ne vienas asmuo, net negalėjo įsivaizduoti to, kokie triuškinantis planai sukosi raganos mintyse. Blogiausia buvo tik tai, kad dėl galutinio tikslo pasiekimo, ji buvo pasiruošusi ne vien manipuliuoti visais, bet ir lipti per galvas. Gilus įkvėpimas, ir akivaizdus dėmesio nekreipimas į monologo pradžią, te privertė ragana išspausti kiek klastingą šypseną.
- Pripažink Caroline, kad ir kaip garbintum savo vyrą, jis atėmė iš tavęs gyvenimo prasmę. Prisimink save, kokia buvai ankščiau, kiek daug siekių turėjai. O būdama su juo, tesi inkaras... Kuris neleidžia jam nutrūkti. Atsiranda vis daugiau priešų, norinčių jį sunaikinti. Ir vietoje to, kad būti karaliumi, kuo jis visuomet troško. Dabar jis pirmiausia bando apsaugoti tave, ir kas iš to? - Vos pastebimai kilstelėdama antakį, moteris tęsė savo kalbą: - Tavo asmenybė vėl yra spaudžiama. - Prunkštelėdama, ragana specialiai išspaudžia ryškesnę šypseną: - Tiksliau, ką aš čia kalbu? Tu seniai nebe turi asmenybės. Nes tas vyras iš tavęs, ir tuo pačiu iš savęs atėmė viską. Ir tu... toliau gyveni visame šiame mele. Kartas nuo karto pasprukdama nuo jo, įkvėpti laisvės. O tuomet vėl sugrįžti į savo auksinį narvelį.
Šiek tiek pasitraukdama iš savosios vietos, moteris įsistebi į tai, koks vaizdas atsiveria skardžio apačioje. - Nieko nesakau apie tai, kad visi aplink tave esantis artimi tau žmonės miršta. Arba dar blogiau, prieš savo norą tampa tuo, kuo šlykštisi. Elena. Manai Elena yra laiminga būdama nemirtinga? Kuomet didžiausias šios noras buvo turėti pasirinkimo laisvę... Būti su trokštamu žmogumi, pelnyti norimą profesiją. Ištekėti ir atėjus laikui nuspręsti ar ji nori būti motina. Visi jos norai sugriuvo, iš kart po to kai tavo padermės asmenys atvyko čia. O ji te norėjo žmogiškos laimės... Dabar, visi jai artimi žmonės mirę, arba pasprukę be galimybės sugrįžti, nuo šios baisios realybės. - Pasisukdama veidu į šviesiaplaukę, ragana pratęsė: - Ar nenorėtum kad tavo draugė, kuria vis kartoji kad be galo brangini, būtu laisva? Turėdama galimybę, ar pakeistum jos gyvenimą, pasukdama taip, kaip ji troško nuo pat pradžių? Ar nedarytum nieko, Caroline?
- Aš galiu tau suteikti tokią galimybę... Už visiškai nedidelę kainą. Ir sprendžiant iš tavo laisvės troškimo, net suteikiančią tau malonumą. - Liežuviu perbraukdama per savo lupas, raudonplaukė iš savo kišenės ištraukia senovinį indą, iš dalies primenantį mėgintuvėlį. Šis daiktas yra identiškai panašus į tai, ką buvo suvartojusi Katherine Pierce-Lockwood, prieš tapdama mirtinga.
- Viena mirtis, Caroline. Vardan to, kad gyventu asmuo, kuris tau yra be galo svarbus. Ir aš turiu omeny gyvenimą, o ne egzistencija, kuri sukelia Elenai šitiek skausmo. Nesibaimink, aš neliepsiu tau sunaikinti kokios antgamtinės būtybės, ar mažo vaiko. Man reikalinga tam tikra auka. O žinant kad esi patyrusi vampyrė, susidoroti su žmogumi, tau nebus neįgyvendinama užduotis. - Pamaskatuodama turimu mėgintuvėliu, nusprendė pakartoti klausimą: - Ar mes sutarėm, Carolina? Ar man šį pasiūlymą pateikti kitam vampyrui, norinčiam "išgelbėti" sau artimą?

_ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _

Genevieve Clarke

You brought this on yourself. I will not be destroyed with u.


Pranešimų skaičius : 1143
Įstojau : 2011-03-15
Amžius : 30
Miestas : Los Andželas
Meilė : Neįsipareigojusi
Rūšis : Burtininkė /Žmogus
Darbo paskirtis : Kardiochirurgė

Peržiūrėti vartotojo aprašymą http://bloodyrose.forumlt.com

Atgal į viršų Go down

Re: PAPLŪDIMIO SKARDIS:

Rašyti by Caroline Mikaelson on Kv. 08 27, 2015 3:04 pm

- Tu bandai mane nuteikti prieš mano vyrą? – {Sukreivinusi antakius mergina pagaliau šypteli nukreipdama žvilgsnį į tolį, kur atsiveria tiesiog tamsi toluma, kurioje sunku ką nors įžvelgti. Bandydama įsigilinti į tai kaip raudonplaukė nupasakoja sugadintą Carolinos gyvenimą, mergina ilgisingai atsidūsta, lyg žodžiai ją būtų paveikę, kuomet ji “apsvarstė” savo dabartinį gyvenimą, pokyčius, kurie įvyko, nuopolius, kuriuos teko patirti tiek vienai, tiek kartu. Palaipsniui merginos veide pasirodo šypsena, o tyloje nuskamba tylus kikenimas} – Naivioji jaunoji Caroline… Žinai tos merginos jau seniai nebėra, ji mirė. Ir būtent ji gyveno melo apsuptyje. Galiausiai, tu manęs gerai nepažįsti kaip gali teigti kokia buvau anksčiau ir kokia esu dabar? – {Atlošdama galvą, šviesiaplaukė garbanė įsistebi į žvaigždėmis išpuoštą dangų} – Klausas man atvėrė akis. Su juo aš jaučiuosi gerai, saugi, svarbi. Niekas dėl manęs nėra tiek daug padaręs, kiek padarė jis. Esu mylima ir myliu. Turiu šeimą,. Todėl sakyk kokio velnio turėčiau nuo viso to pabėgti? Auksinio narvelio įvardinimas čia neturi prasmės, Genevieve. Tuo labiau, kad nesu slopinama, ar verčiama daryti ką nors prieš savo valią. Pati pasirinkau gyvenimą su savo vyru. – {Toliau stebėdama žvaigždėtą dangų, šviesiaplaukė vampyrė atremia rankas į mašinos kapoto paviršių, taip labiau įsipatogindama ir leisdama sau įsiklausyti į raganos dėstomą kalbą. Clarke monologe buvo tiesos. Anksčiau Caroline gyvenimas buvo kitoks, be galo lengvas. Dabar vos ne kiekviena diena buvo lyg išbandymas likti gyvai, bijoti dėl mylimo vyro, sūnaus, galiausiai ji pati buvo ne viena karta pasirinkta kaip išpuolių auka ir teko net pabūvoti mirusiųjų pusėje. Mikaelson gyvenimas su Klausu buvo kitoks, jis nebuvo tipinis ir ramus. Dalinai abejingai, dalinai mįslingai išlaikydama tyla, mintimis perbėga per draugės gyvenimo etapus. Iš tiesų Elena troško žmogiško gyvenimo, šeimos, darbo, galiausiai ramiai numirti žinodama, kad atliko savo paskirtį, tačiau visa tai iš jos buvo atimta} – Klausas nėra kaltas, kad Elena buvo priversta virsti vampire. Tai Katherine Pierce nuopelnas. Ta kalė nusuko jai spranda jos vestuvių dieną. – {Neigiamai supurčiusi galvą, mergina pagaliau užkimba už tam tikrų raganos ištartų žodžių apie pagalbą draugei. Suraukdama antakius, mat jos dėmesys buvo patrauktas, veidą pasuka į raudonplaukę. Kuomet prieš akis išvysta kapsulę pripildytą vaistu nuo vampyrizmo, Klauso Mikaelsono žmona nuslysta nuo mašinos kapoto aukštakulniais pasiekdama žemės paviršių. Nepatikliai įsistebėdama į objektą, perklausia} – Iš kur jį gavai, Genevieve? Vaistas buvo tik vienas ir jį suvartojo Katherine. Galiausiai iš kur man žinoti, kad visa tai nėra tik tavo raganiškas blefas? – {Pirštu pabaksnodama sau ties smilkiniu, pratęsia} – Neitin pasitikiu jumis.

_ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _
Caroline Mikaelson, - «They don’t understand That I am a woman Who thinks like a warrior, charms like a snake, Walks like a God, And believes she’s a saint.»

Caroline Mikaelson

You know what I'll start with? Always and forever.


Pranešimų skaičius : 330
Įstojau : 2012-09-28
Amžius : 28
Miestas : Manhetenas
Meilė : Klaus Mikaelson
Draugai : Elena, Bonnie
Rūšis : Vampyrė (23/25)
Darbo paskirtis : Verslininkė

Peržiūrėti vartotojo aprašymą

Atgal į viršų Go down

Re: PAPLŪDIMIO SKARDIS:

Rašyti by Genevieve Clarke on Sk. 09 27, 2015 11:47 am

- Argi aš bandau? - Pasipuošdama pakankamai mįslinga šypsena, raudonplaukė kaip tyčia iškelia vieną iš savo antakių, kaip tik tuo metu, kai pašnekovė nusprendžia pratęsti savo minčių srauto dėstymą. Neskubėdama šios pertraukti, nespecialiai parodo savo ir plika akimi pastebima labai stiprų išsiauklėjimą, kas tik primena kad moteris nėra gimusi šiais laikais, kuomet apie tradicijas kalbama kaip apie kažką seno ir pamiršto. Šiek tiek palenkta galva, bei skvarbus žvilgsnis nukreiptas į pašnekovę sudaro vaizdą, kad burtininkei nepaprastai įdomu sužinoti tai, kas šiuo metu sukasi šviesiaplaukės mintyse. Ir tik tuo metu, kai pašnekovė padaro šiokią tokią tylos pertraukia, žengia žingsnį link automobilio, netoli kurio jos abi įsitaisiusios. Atsiremdama nugara į svetimos transporto priemonės dureles, pasiruošia kalbai: - Tu tikrai manai kad aš vakar gimusi? Ar, kad tampant vampyru asmuo įgauna galimybę būti savimi? Caroline, man visuomet kėlė krizenimą tokia nuomonė. Juk, ne vienas ne karto nesiryžo pasidomėti, kas iš tikro slypi už nemirtingumo kerų, kuriuos tarp kitą ko, sukūrė viena iš mano rūšies atstovių.
Vos pastebimai trūktelėdama pečiais, mergina akimirksniu nusprendžia prieiti sekančios dialogo dalies, kuri jos nuomonė reikšmingesnė:
- Nežinau Caroline, nesiūlau tau sprukti. Ir nesakyk kad saugi ir mylima buvai tik su Niklaus Mikaelson. Nemeluosiu tau, šio hibrido vardas man nėra svetimas. Ir priešingai nei dauguma raganių, esu linkusi palaikyti šio pusę. Vardan to, kad kadaise buvau likusi skolinga jam paslaugą, už galimybę būti čia ir dabar. - Liežuviu brūkštelėdama sau per lūpas, raudonplaukė stipriau pirštais suspaudžia laikytą mėgintuvėlį.
- Pasiūlyčiau tau pabandyti vaistą pačiai. Tik įtariu, kad tapti mirtinga nėra tarp tavo prioritetų. - Vos pastebimai šyptelėdama moteris pasitraukia nuo transporto priemonės, įsistebėdama į atsiveriančius vaizdus priešais. Naktinis peizažas atrodė prabangiai. Gamta kaip tyčia papuošė nakties dangų įdomiais atspalviais, kurie tapo tik dar ryškesniais, atsižvelgiant į už nugaros likusį nemiegantį miestą. Tyla vėl paėmė viršų, kol pašnekovė nenusprendė baigti savo kalbos. Ir tuomet, burtininkė, prunkštimu pratęsė savo pasiūlymo įgarsinimą:
- Jei pradėsiu tau pasakoti apie tai, kad egzistuoja laiko kilpos, kitaip tariant įkalinimo vietos, to vertoms antgamtinėms asmenybėms. Nemanau kad sukelsiu pašalinį galvos skausmą? Visa tiesa tame, kad vaistas mano rankose, jis tikras. Ir jis gali būti tavo, su menkute sąlyga. Man reikia kad mirtu viena iš perspektyviausių medžiotojų. Allison. - Šyptelėdama specialiai atsisuka į merginą, pratęsdama: - Jos ateity numatomas susidūrimas su tavo šeima. Jos rankose bus durklas, galintis sunaikinti originaliuosius. Man nėra naudinga kad Niklaus mirtu, manau ir tu to nenorėtum. Juk, būtent nuo jo priklauso tavo gyvybė? - Trumputė pertrauka atodūsiui, ir raudonplaukė ištaria savo finalinius žodžius: - Mano buvimo čia kaina yra tai, kad negaliu naudoti savo sugebėjimu prieš mirtinguosius. Todėl negaliu to padaryti pati... Ir tau spręsti ar nori šio sandorio, ar man surasti tinkamesnį ir labiau suinteresuotą asmenį?

_ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _

Genevieve Clarke

You brought this on yourself. I will not be destroyed with u.


Pranešimų skaičius : 1143
Įstojau : 2011-03-15
Amžius : 30
Miestas : Los Andželas
Meilė : Neįsipareigojusi
Rūšis : Burtininkė /Žmogus
Darbo paskirtis : Kardiochirurgė

Peržiūrėti vartotojo aprašymą http://bloodyrose.forumlt.com

Atgal į viršų Go down

Re: PAPLŪDIMIO SKARDIS:

Rašyti by Caroline Mikaelson on Kv. 10 01, 2015 3:13 pm

{Kilstelėdama pečius į viršų, bei tuo pačiu skėstelėdama rankas į šonus, netrukus šiuos veiksmus palydi ir žodžiais, taip greitai rasdama atsakymą į pirmutinius raganos žodžius} – Nežinau, juk ne aš ką tik kalbėjau kaip mano vyras iš manęs atėmė gyvenimo prasmę, o aš jam užstojau kelią tapti karaliumi. – {Šyptelėdama, atsistoja taip, kad būtų priešais raganą, tačiau nesistengdama trugdyti jai kalbėti išlieka net labai rami. Sukryžiuodama rankas sau po krutine, sulaukia tinkamos akimirkos pasireikšti, tuomet patenkindama savo smalsumą, taria} – Būvimas vamyru tik paryškina tavo asmenybę, pojūčius, galimybęs, suteikia tau tai, ko įprastas žmogus niekada negalės turėti. Tiesa, turi išmokti visa tai suvaldyti, susitaikyti su kitokiu gyvenimo, išgyvenimo būdu, tačiau… tai vis tiek esi tu. Nepatyręs to nesupras. Tačiau, leisk man paklausti, kas būtent tave sieja su mano vyru?
{Kilstelėdama antakius, šviesiaplaukė garbanė tik išreiškia susidomėjimą laukiamu atsakymu. Nenuleisdama akių nuo raganos, įtariai seka kiekviena jos žodį, mat nebūdama labai patikli, naiviai netikėjo viskuo, kas buvo sakoma. Visgi keli dalykai ją užkabino. Pirma, kokie ryšiai sieja raganą ir jos vyrą, antra – vaistas nuo vampyrizmo. Tad palaipsniui pereidama prie antrosios pokalbio dalies, neleisdama įsivyrauti tylai, greitai ją užpildo savo balso skambesiu} – Antgamtiškas gyvenimas pateikia tiek siurprizų, kad net laiko kilpų kalėjimai manęs nei kiek nestebina. Juk dabar net mirusį gali sugrąžinti į gyvenimą. – {Lapiškai šyptelėdama, neatsitiktinai akis pakreipia į dešinę pusę, lyg kažkas būtų nukreipęs jos dėmesį. Kol nepanaikindama šypsenos, neigiamai supurto galvą} – Perspektyviausia medžiotoja ir durklas skirtas nužudyti originalųjį… Žinai, mano vyras stojo prieš savo tėvą, kuris ne kartą mėgino jį nužudyti šiuo durklu, tačiau liko gyvas. Kuo kažkokia Allison yra pranašesnė už originalųjį medžiotoją, kurioje, beje, jau nebėra gyvųjų tarpe? – {Kuriam laikui nutildama, leidžia sau  dar kartą pergalvoti gautą informaciją ir pasverti visus už ar prieš. Mikaelson žmona nė kiek neabejojo, kad jos vyras nesunkiai susidorotų su medžiotoja, mat pagal ją jam teko sunaikinti ir daug pavojingesnius priešus nei žmogus su ginklu. Kita vertus, vampyrę intrigavo ir kita istorijos dalis. Pagaliau ryšdamasi atsakyti, mandagiai žvilgsnį pasuka į savo pašnekovę, bei veide nutaisiusi keistai draugišką šypseną, ištiesia į priešais esančią merginą ranką} – Tarkim. Medžiotoja mirs. Tačiau, noriu vaistą nuo vampyrizmo gauti dabar.

_ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _
Caroline Mikaelson, - «They don’t understand That I am a woman Who thinks like a warrior, charms like a snake, Walks like a God, And believes she’s a saint.»

Caroline Mikaelson

You know what I'll start with? Always and forever.


Pranešimų skaičius : 330
Įstojau : 2012-09-28
Amžius : 28
Miestas : Manhetenas
Meilė : Klaus Mikaelson
Draugai : Elena, Bonnie
Rūšis : Vampyrė (23/25)
Darbo paskirtis : Verslininkė

Peržiūrėti vartotojo aprašymą

Atgal į viršų Go down

Re: PAPLŪDIMIO SKARDIS:

Rašyti by Genevieve Clarke on Kv. 10 01, 2015 7:17 pm

- Tikriausiai neteisingai išsireiškiau. Gyvenimo prasmė slypi ne tame kas esi, o tame, ką gali pasirinkti. Ir taip, galima pasakyti kad iš tavęs buvo atimta pasirinkimo laisvė. Nes galiu net sukirsti rankomis iš to, kad nebūdama dalinai nemirtinga, būtum susikūrusi savo gyvenimą visiškai ne tokį, koks yra dabar. - Privertusi savo veide pasirodyti lengvam šypsniui, pratęsia: - Net jei būtum pasirinkusi Niklaus, negi norėtum kad tavo sūnus būtu tuo, kas yra dabar? Gyventu taip, kaip gyvena dabar? Čia tik balsu tariami pamąstymai... Kad viskas toli gražu nėra taip aišku ir gera, kaip tu iš tikro norėtum. - Trumpam nuleistas žvilgsnis, privertė pokalbį įgauti dar labiau mįslingą kryptį. Neskubėdama pratęsti pokalbio, raudonplaukį burtininkė paprasčiausiai leido savo pašnekovei išdėstyti savo mintis. Ir tik tuomet prasitarė:
- Tačiau vienas dalykas tavo žodžiuose yra tiesa. Niklaus buvo priverstas atsisakyti to, ko siekė beveik visą savo gyvenimą. Tačiau tam esu aš, kad nukreipčiau tave tinkama linkme, ir tokiu būdu jis nustotu vaidinti tavo auklę, ir pagaliau priimtu savo paties trokštamą vaidmenį. Negi pati to nenorėtum? Kad po visko kas nutiko, Niklaus Mikaelson vėl taptu savimi? Turiu omeny, tikruoju savimi.
Netikėtas klausimas apie sąsajas kurios riša raudonplaukę ir originalų hibridą, privertė moters antakius pakilti. Sunkiai slėptą nuostabą buvo galima pastebėti net naktiniame apšvietime. Ir neskaitant to, kad tiesa buvo vienokia, moteris nusprendė kad neturi ne menkiausios teisės atskleisti savosios tapatybės iki galo, bei tokiu būdu priartinti vampyrę prie tiesos atskleidimo. Teko suktis iš situacijos, o ji gebėjo įtikinėti:
- Moteriškas pavydas prabudo? Caroline, Mikaelson'ų šeima man nėra svetima. Niklaus pažinau vėliausiai, ir dėl tam tikrų įvykių, likau jam stipriai skolinga. Patikėk manimi, skolinga būti tikrai nenoriu. Ir tu man padėsi išsisukti, gaudama dvigubos naudos sau. - Iš kart po ištarto komentaro, vos pastebimai nusuko savo akis, kaip tik ta linkme, kur prieš tai dirstelėjo Caroline. Trumpa tylos pauzė buvo nutraukta, kaip tik tuo metu, kai burtininkė nusprendė pratęsti savo mintį: - Nes ji ypatinga... - Kalba vėl palietė užduoties kainą. Allison tikrai buvo ypatinga, tačiau ne taip, kaip tai nusprendė perteikti raudonplaukė. Jai buvo naudinga kaip galima geriau pateikti "tiesą", kurią buvo suplanavusi dar prieš susitinkant su šviesiaplauke: - Kaip ir sakiau, mums raganoms yra atveriamas visai kitas pasaulis. Ypatingi raštai, kuriuose aprašomas tam tikrų diktatorių likimas. Tame pačiame rašte aprašytas ir ypatingos medžiotojos gimimas, bei pirmo hibrido mirtis. - Pakeldama savo žvilgsnį į Mikaelson, moteris nesiliovė kalbėti: - Ji bus atsakinga už vampyrų išnykimą. Ir mieloji, manau man nereikia tau priminti to, kad visus sunaikinti galima sunaikinant pradininkus, kurių tarpe yra tavo vyras. Tai kaip? Pateikiau atsakymus į tavo klausimus, ar nori viską palikti likimui? - Galiausiai sulaukdama palankaus atsakymo, moteris viso labo linktelėjo galva. Toliau, neužlaikydama vaisto, ir net neparodydama dvejonės, perduoda minėtą daiktą savo pašnekovei, viso labo pridurdama: - Juk supranti, kad jei netesėsi savo žodžio, vaistas išgelbės tavo draugę, tačiau Allison būnant gyvai, ne vienas asmuo nuo pražūties nepadės pasislėpti nei tau, nei likusiems vampyrams? - Pastebimas pasitikėjimas savo pačios žodžiais, privertė raudonplaukę išspausti iš savęs dviprasmišką šypsnį.

_ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _

Genevieve Clarke

You brought this on yourself. I will not be destroyed with u.


Pranešimų skaičius : 1143
Įstojau : 2011-03-15
Amžius : 30
Miestas : Los Andželas
Meilė : Neįsipareigojusi
Rūšis : Burtininkė /Žmogus
Darbo paskirtis : Kardiochirurgė

Peržiūrėti vartotojo aprašymą http://bloodyrose.forumlt.com

Atgal į viršų Go down

Re: PAPLŪDIMIO SKARDIS:

Rašyti by Caroline Mikaelson on Tr. 10 14, 2015 3:04 pm

- Aš galėjau mirti nuo kuolo, kuris buvo skirtas ne man, tačiau gavau šansą gyventi ir tuo pačiu amžiną jaunystę. Tiesa, ne pati tai pasirinkau, tačiau tai daug geriau nei gulėti po žeme. – {Leisdama suprasti, kad nieko nejaučianti vampyrė nė kiek nesureikšmina raganos žodžių apie gyvenimo prasmę bei pasirinkimą, tiesiog šypteli. Gal, jei Caroline būtų savimi, šie žodžiai verstų ją susimąstyti. Kaip bepasukus, nuosprendis nejausti nieko nebuvo šiaip sau įvykdytas. Gracingai pamosikuodama pirštu į šonus. Šviesiaplaukė garbanė taria} – Tik nereikia žaisti mano sūnaus korta. – {Aišku, sūnus Carolinai reiškė be galo daug, ji kaip tik sugebėjo stengėsi jam padėti, palaikyti, darė viską, kad jo gyvenimas būtų kuo geresnis, tačiau ir šis atsitraukė. Nesiplėtodama per daug, nusprendžia geriau nutylėti savąją nuomonę, tad akylai stebėdama raganos reakcijas kalbant ir klausant tai kas sklido iš Caroline lūpų, šviesiaplaukė palaipsniui susiaurina akių vokus, o smakrą kilsteli kiek aukščiau. Visgi palaukdama palankios progos pasireikšti, atsako} –  Tu sutrikai. Nepasakai man visos tiesos, Genevieve.  O paslaptys man nepatinka, ypač jei yra sudaroma sutartis. – {Pagaliau gaudama progą savo rankoje laikyti “žymųjį” vaistą nuo vampyrizmo, atsargiai paimdama jį už kraštų, atidžiai nužiūri. Kapsulė, pripildyta skaidraus raudono skysčio atrodė lygiai taip pat, kaip ta, kurią kadaise buvo suvartojusi ji pati. Tiesa, jai buvo pakišta klastotė tik laikinai vampyrą paverčiantį žmogumi. Carolinai trumpam mintimis nukeliauja į tuos laikus, kuomet vėl turėjo trumpą galimybę tapti mirtinga. Ar kas nors tuo metu jos gyvenime pasikeitė? Matyt vienintelis geras dalykas buvo sūnaus gymimas. Nejučia šyptelėdama, įsimeta vaistą į priekinę džinsų kišenę} – Tam, kad nužudyti originalųjį tereikia vieno atitinkamo durklo, tačiau kiek gudruolių tai bandė ir kiek liko be galvų? Daug. Na, bet jei ta medžiotoja gali būti atsakinga už mūsų visų pabaiga, tebunie. Patikėsiu tavo žodžiu, jos kraujas bus pralietas. – {Atsitraukdama nuo mašinos kapoto, gracingai keldama kojas, pasiekia vairuotoja dureles, kurias ne trukus ir atidaro} – Duok man kelias dienas, ir Allison bus dar viena medžiotoja kritusi nuo vampyro rankos. – {Padarydama trumpą pauzę, Klauso Mikaelsono žmona, veide leidžia pasirodyti klastingumu dvelkiančiai šypsenai} – Mes dar susitiksime, Genevieve. – {Tuo užbaigdama pokalbį, mergina įsėda į automobilio saloną, užveda transporto priemonę bei išvažiuoja savais keliais. Klausimas tik vienas, kiek galima pasitikėti bejausme vampyre, kuri akivaizdu nedarys paslaugos, jei neišpeš naudos sau?}

_ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _
Caroline Mikaelson, - «They don’t understand That I am a woman Who thinks like a warrior, charms like a snake, Walks like a God, And believes she’s a saint.»

Caroline Mikaelson

You know what I'll start with? Always and forever.


Pranešimų skaičius : 330
Įstojau : 2012-09-28
Amžius : 28
Miestas : Manhetenas
Meilė : Klaus Mikaelson
Draugai : Elena, Bonnie
Rūšis : Vampyrė (23/25)
Darbo paskirtis : Verslininkė

Peržiūrėti vartotojo aprašymą

Atgal į viršų Go down

Re: PAPLŪDIMIO SKARDIS:

Rašyti by Genevieve Clarke on Št. 10 24, 2015 11:59 am

Blausi šypsena papuošė raudonplaukės veidą, kuomet pokalbio dalyvė akivaizdžiai leido suprasti kad sutinka įvykdyti burtininkės reikalavimus, mainais į vaistą, kuris buvo autentiškas, tačiau iš paralelinės realybės. Nuleistas žvilgsnis, simbolizavo tai, kad toli gražu ne viskas, kas buvo pasakyta burtininkės lūpomis, buvo tiesa. Tačiau mažai kas dar buvo pasiruošęs išgirsti viską, kaip yra iš tikro. Ypatingai Mikaelson šeimos šviesiaplaukė. Giliai įtraukdama oro į savuosius plaučius, moteris vos girdimai prasitarė: - Patikėk manimi, Caroline, mes tikrai dar susitiksime. - Pasidabinusi tik dar platesne šypsena, ji pasisuko vos ant vieno kulno. Kelias buvo sunkiai apšviestas, o jai užteko ištarti vos kelis žodžius, mirusių kalba, kad visi prieš tai perdegę gatvės žibintai vėl imtu skaisčiai šviesti. Ji nesibaimino ne vienos nemirtingos rūšies. Todėl, nieko nuostabaus kas specialiai pasirinko kelią atgal pėsčiomis. Juk naktis visuomet buvo žavinga savo paslaptingumu...

_ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _

Genevieve Clarke

You brought this on yourself. I will not be destroyed with u.


Pranešimų skaičius : 1143
Įstojau : 2011-03-15
Amžius : 30
Miestas : Los Andželas
Meilė : Neįsipareigojusi
Rūšis : Burtininkė /Žmogus
Darbo paskirtis : Kardiochirurgė

Peržiūrėti vartotojo aprašymą http://bloodyrose.forumlt.com

Atgal į viršų Go down

Re: PAPLŪDIMIO SKARDIS:

Rašyti by Sponsored content


Sponsored content


Atgal į viršų Go down

Puslapis 22 Previous  1, 2

Rodyti ankstesnę temą Rodyti sekančią temą Atgal į viršų

- Similar topics

 
Permissions in this forum:
Jūs negalite atsakinėti į pranešimus šiame forume