PAPLŪDIMIO SKARDIS:

Šia akimirka labiau už viską trokšdamas nusibelsti kur nors toliau nuo aplinkinių ir tuomet pagaliau leisti savo protui suvokti, kokios būtent pasekmės laukia jo kailio, kuomet pagaliau paaiškės tiesa apie tai, kad šis atrodo lengvo konflikto metu atėmė gyvybę vienam iš saviškių. Vilkai, kurie laikėsi iš vien ir nebuvo karštligiškai pasiruošę tapti "demonais", tokiais pat supuvusiais padarais vizualiai, kokie buvo ir iš vidaus, neturėjo ne menkiausios teisės sužeisti ar tuo labiau negrįžtamai sunaikinti vieną iš saviškių. Net tuomet kai vampyrė parodė norą kažkur šį išsitempti, Isaac viso labo suraukęs savo antakius, bei mestelėjęs į jos pusę žvilgsnį reiškiantį "eik velniop...", buvo be patraukęs šalin. Moters užsispyrimas bei tai kad buvo paspausta ant "žaizdos" kažkokiu stebuklingu būdu privertė jį įsėsti į šviesiaplaukės automobilį. Ilgą kelionės laiką būdamas nusukęs savo akis į šoninio lango pusę, nesistengė pratarti ne vieno žodžio. Ir net tuomet, kai į jo pusę buvo nukreipta galimybė labai greitai pagyti, šis tik prunkštelėdamas pasisakė: - Manai kad šis skausmas man yra svetimas? Jūs vampyrai esate pratę prie to, kad pasiekti viską labai lengvai. Aš gi privalau savo visus kaulus sulaužyti kiekvieno virsmo metu. Ir žinai kas? Šis lūžęs šonkaulis, palyginus su šios dienos įvykiais, yra nieko vertas susižalojimas per neapdairumą. - Jis vėl nusuko akis, tačiau šį kartą nebesistengdamas stebėti pralekiančių vaizdų. Jis paprasčiausiai sąmoningai vengė akių kontakto su vampyre, mat tokiu atveju reikėtu pripažinti tai, ką jam teko padaryti dar prieš kelioliką minučių. Merginai nusprendus pasidalinti alkoholiniu gėrimu, jo antakiai savaime pakilo, kuomet šis pasuko savo veidą į vairuotojos pusę: - Kur tu mane veži? Jei pasakysi namo, drįsiu pastebėti kad nenutuoki kur gyvenu. Tai kur velniai rautu mes važiuojame? - Pasiimdamas butelį, jis akivaizdžiai net neketino kaip nors apdoroti savo sužeidimą, o viso labo pritraukdamas butelio kakliuką, godžiai nugėrė ten buvusį skystį. Vėlgi, juos abu aptraukė nemaloni tyla, kuomet šis laisva ranka nusprendė pasikelti savo marškinius, norėdamas nužvelgti krauju sruvenusį sužeidimą. Liežuviu perbraukdamas per savo išsausėjusias lupas, jis viso labo dirstelėjo į kaulą, kuris akivaizdžiai buvo prakirtęs odą, ir būtent šia akimirka neskubėjo sugrįžti atgal į savo vietą: - Mūsų žaizdos nesusitraukia labai greitai, kaip vampyrų, tačiau ir ne taip lėtai, kaip mirtingų žmonių. Ir jei tai nėra mirtinas sužeidimas, o aš matau kad nėra, vadinasi ant manęs viskas sugys kaip ant šuns. - Kvailas juokelis, kuris iš dalies ir buvo tiesa, privertė jo veide pasirodyti trumpalaikei šypsenai. Jis vis dar buvo gerokai padauginęs, ir tai kad net neketino liautis vartojęs toliau, iš dalies buvo naudinga. Automobilis sustojo, ir kuomet moteris išlipo iš transporto priemonės, jis natūraliai nesugebėjo susilaikyti nenužvelgęs jos, kuomet šios atvaizdas aiškiai atsispindėjo šoniniame veidrodėlyje. Jausdamas pareigą išlipti lauk, vis dar laikydamas vienoje rankoje gautą butelį, kita ranka patraukė šoninių durelių rankeną, ir kuomet šios trakštelėjo, išlipo lauk. Apeidamas aplink mašiną, jis kaip mat sustojo per gerą metrą nuo vampyrės, užduodamas esminį klausimą: - Kodėl nesprukai kai turėjai tam galimybę? Pastoviai tvirtini kad gebi susitvarkyti pati, bet, gali nemeluoti man. Mačiau kad sustingai, kai tie du tave apsupo. Nematau mūsų kaip draugų, ir neturiu sumauto paaiškinimo kodėl nusprendžiau traukti tavo kailį iš bėdos jau antrą kartą. Bet kodėl nepasitraukei tu? - Kilstelėdamas vieną ranką, kurioje buvo butelis, jis tvarkingai prispaudė jo kakliuką prie savo lūpų, po ko suskubo pasisakyti: - Ir dabar mes čia. Toliau nuo pašalinių. Ir tu, turiu pripažinti, nepanaši į tą, kuri mėgtu vilkus. - Rankos mostu nurodydama save, ir tokiu būdu primindamas kad pats yra vilkas, pratęsia: - Ko iš manęs nori?

- Mano gyvenimo istorija nėra tai, kas būtu aktuali tema pokalbiui su asmeniu, kurį matau ketvirtą kartą gyvenime. - Šiek tiek kilstelėdamas savus antakius, jis nusprendė aiškiai išsisukti nuo merginos klausimo apie jo padėtį šeimoje. Atvirai kalbant, jis tokios niekuomet neturėjo, nuo pat tos dienos, kuomet neteko savo biologinės motinos. Liežuviu perbraukdamas per savo lūpas, kurios buvo pakankamai išdžiuvusios dėl to kad šis neteko nemažai kraujo, jį "užkeisdamas" stipriu alkoholiniu gėrimu. Kuomet mergina nusprendė atsiimti butelį iš jo rankos, sekdamas net menkiausius jos sujudimus, nesistengė nieko pasakyti leisdamas jai išsakyti savo mintis, apie tai kas vyko prieš tai, bare. Stengdamasis iš paskutinių nesusijuokti, Lahey nuleido savo akis, bei tuo pačiu metu neigiamai supurtė galvą. Tai kas buvo sakoma jam, atrodė nerealu, palyginus su tuo, kas vyko susitikus su Bowman broliais. Akimirka kuomet jis nebe atlaikė, įžūliai nusprendė pertraukti merginą savo kalba: - Teisingai, dar pasakyk kad esi pratusi prie to, kad asmenys kurie prieš tai bandė tave nužudyti, faktiškai ant to paties baro stalo ketino tave patvarkyti? - Liežuviu dar kartą perbraukdamas per savo lupas, nusprendė pratęsti savo kalbą: - Ir taip, tai kad kai kuriems tai neatrodo priimtina, tau visgi keista. Nesvarbu kas būtu pasodintas ant tos kėdės, bet kai buvo provokacija nukreipta ir į mano pusę, Lexi. Atleis, bet nesugebėjau išsėdėti vietoje, tai stebint. - Kažkuriuo metu buvo aiškiai matyti kad šis nemenkai susierzino, ir nerangiai pasisukdamas, atrodė kad ketino patraukti šalin, tačiau kuomet merginos užduotas klausimas privertė jį pasisukti, šis tik trūktelėjo savais pečiais, jau nebe taip garsiai, tačiau atsakydamas: - Galimas daiktas, kad trauki mane. Kas? - Kilstelėdamas savus antakius, jis viso labo leido sau įsistebėti į pašnekovės pakitusią išraišką. - Nereikia man priminti ką padariau prieš tai. Užstojau tave ir tai viskas. Mes ne draugai ar kas nors panašaus, bet, man buvo šlykštu kai jų rankos slydo tavo kūnu. Velniop. Gali pamiršti ar apsimesti kad nieko panašaus nebuvo. Man visiškai vienodai šviečia. - Šiek tiek sukrypuodamas, jis aiškiai kalbėjo tai, ko būdamas blaivus nebūtu pasakęs, ir akimirka, kuomet buvo priverstas atsiklaupti, privertė jo akis įsižiebti plieno spalva. Šį kartą jis nebuvo nepasiruošęs, kaip kad jai pavyko pričiupti jį, netoli sandelių. Staigiai pasisukdamas, bei nustumdamas merginą ant kapoto, nei pats nepastebėjo kaip atsidūrė ten pat, tačiau nestipriai užspausdamas savo kūnų jos kūną. Tyla. Akivaizdžiai sutrikęs kvėpavimas, ir tai kas jis įsistebėdamas į šviesiaplaukės lūpas, liežuviu perbraukė per savąsias, leido be žodžių suvokti jo prieš tai rodytus "kaprizus". Kažkurio metu, jis ėmė lenktis labiau prie jos veido, vizualiai bandydamas sujungti savo lūpas, su jos. Tačiau kuomet gavo šalto dušo po komentaro apie pasitraukimą, iš kart nusuko savo veidą. Tikėdamasis kad jo polinkis nebuvo pastebėtas, Lahey abiem delnais įsiremdamas į automobilio kapoto, kaip mat atsitraukė nuo moters, pats tuo pačiu metu delnu perbraukdamas per savo smakrą, lyg tarp kitą ko, tarstelėjo. - Taip. Man. Metas.

Nepaisant to kad buvo akinamai tamsu, ir šiokį tokį apšvietimą suteikė vien mėnulio šviesa bei transporto priemonės priekiniai žibintai, kurie per neapdairumą buvo pamiršti. Jo veidas buvo sunkiai įskaitomas, vien todėl kad jis kuo puikiausiai suvokė tai kad šviesiaplaukės žodžiai, kurie privertė jį atsitraukti, buvo labai teisingi. Ir būtent dėl to kad jo nuo alkoholio pritemęs protas nelabai suprato, kokio velnio jis taip greitai pasidavė, šis ant savęs labai pyko. Ir pats tinkamai nesuprasdamas kas vyksta su juo pastaruoju metu, kai šis susitinka su būtent šia vampyre. Mikliai pasigaudamas į jo pusę pamestą butelį, jis stengėsi nekomentuoti to, kas nutiko mažiau nei prieš minutę. Buvo labai nejauku, ir tuo labiau kad po tapimo vilkolakiu, jis buvo visiškai atpratęs nuo to, kad yra toks dalykas kaip "atstūmimas". Pritraukdamas butelio kakliuką, jis buvo nusukęs savo akis, todėl net nepastebėjo kad moteris jau buvo ten "suleidusi" savo kraujo. Alkoholis nebe taip maloniai nuslydo virškinimo takais, kuomet Lahey, kad ir blankiame apšvietime aiškiai susiraukė. Nemirtingo asmens kraujas kėlė priklausomybę lengviausiam išsisukimui nuo sužeidimų, bei švelniai dirgino skrandį. Jis jautėsi taip, tarytum bet kuriuo metu būtu pasiruošęs atpilti visą suvartotą skystį atgal. Visgi, akivaizdžiai suvokdamas kad tai te buvo pasąmonės blokas, principai. Šis atitraukdamas butelį, dar kartą dirstelėjo į šviesiaplaukę, kuri kaip tik tuo metu nusprendė pakartoti tuos pačius žodžius, kokiais kaskart pasibaigdavo jų susitikimai: - Sakai tai taip dažnai, kad pradedu įtarti, kad tuo įtikinti bandai ne mane, o save. Mūsų pasauliai, juk visuomet kertasi. O aš nebūsiu tas, kuris slepiasi. - Susiraukdamas dar stipriau jis net pats nesuprato, kodėl po prieš tai buvusio kontakto, kuriam akivaizdžiai buvo pasiruošę abu asmenys, jie vėl ėmė kalbėti tuščiais pasiūlymais ir pastebėjimais. Mergina buvo spėjusi patraukti prie savo automobilio, kuomet šis mintyse savęs paties paklausė ar tikrai ketina ją šitaip paleisti? Nuo mėnulio apšvietimo, jo akys įgavo labai skaidrų atspalvį, kuomet šis patraukė link Branson, kaip tik tuo metu, kai ši atlapojo savo automobilio, vairuotojo pusės dureles. Stengdamasis būti pakankamai užtikrintu savo veiksmais, jis net neužkliuvo (nors realiai laikysena nebuvo paties blaiviausio asmens), kuomet suimdamas merginą už dilbio, pasuko į savo pusę. Jis nesuteikė šviesiaplaukei net progos ką nors pasakyti, pabandant jį atstumti dar kartą. Kuomet jis dar kartą trūktelėjo vampyrę į savo pusę, jos kūnas kone buvo priverstas sukristi į vilkolakio glėbį, kaip tik tuo metu, kuomet šis sujungė savo ir jos lupas iš pat pradžių keistam, bet po akimirkos jau tikram, geismo perpildytam bučiniui.

Nuo pat pirmosios dienos, kuomet jo kelias visiškai atsitiktinai susidūrė su vampyrės, buvo atsiradusi nepaaiškinama trauka, kuri mažu mažiausiai bent kartą per dieną vertė jį atsiminti jos išskirtinius veido bruožus. Pastovios treniruotės, bandymas visapusiškai atsiduoti naujai sukurtai vilkolakių komandai, konkretaus tikslo siekimas ir net tas faktas, kad jis stengėsi savo emocinius poreikius išlieti ant atsitiktinių, lytiškai patrauklių vienos nakties palydovių šiek tiek buvo sumažinę trauką vampyrei. Ypatingai kad jis buvo kone šimtu procentų tikras, kad vampyras, kuris tą kartą sutrukdė jiems bent persimesti dar keliais žodžiais, buvo šviesiaplaukės "kadras". Visgi, su kiekvienu sekančiu susitikimų, kurie toli gražu nebuvo panašūs į susitikimus kuriuos turėtu tipinė, simpatizuojanti vienas kitam pora žmonių, situacija kaito vis smarkiau. Akimirka, kuomet jis nepanaudodamas per daug pastangų, apart peržengimą visoms taisyklėms, kuriomis vadovavosi,  praskleidė švelnias vampyrės lūpas, kaip mat sudurdamas savo liežuvį su jos. Tas menkas bandymas vilkolakį pastumti šalin, kažkuriuo metu privertė jo lūpas įsitempti, kas leido suprasti kad jo veide trumpam buvo pasirodžiusi išdavikiška šypsena. Tačiau kontaktas nebuvo nutrauktas. Normali vilkolakio kūno temperatūra visuomet siekė mažiausiai 38 laipsnius, tačiau šia akimirka atrodė kad jis liepsnojo iš vidaus. Lahey rankos, kažkodėl šiuo metu jausdamos veiksmų laisvę, tvarkingai nuslydo per vampyrės liauną liemenį, kuomet sustodamos prie šlaunų, privertė ją kiek šoktelėti aukštyn. Kone inicijuodamas tai, kad moters kojos atsidurtu jam ant klubų, vienas žingsnis į priekį, ir ji buvo užsodinta ant automobilio kapoto. Jo kūnas aiškiai reagavo į jos kūną, todėl buvo labai lengva pastebėti tai, kad net toks, atrodo lengvas kontaktas, iššaukė jaučiamą erekciją. Sustodamas moteriai tarp kojų, ir kaip galima labiau sumažindamas atstumą, viena ranka pakilo per jos liemenį, krūtinę iki pat veido, kuomet ir buvo nutrauktas bučinys. Akivaizdžiai sutrikęs kvėpavimo tempas, vertė jį padaryti neilgą pertrauką, po kurios, įsistebėdamas į šviesiaplaukės akis, jis te pratarė: - Jei tikrai manai, kad turėčiau liautis, pasakyk tai dabar. Ir aš pažadu, pasitrauksiu iš tavo gyvenimo. Bet, jei jauti tą patį, nepaaiškinamą jausmą man, kurį jaučiu tau, pasiduok. - Vis dar neatitraukdamas rankos nuo jos kaklo, Isaac nykščiu perbraukė per jos apatinę lūpą, pats iš savęs išspausdamas kampinį šypsnį, pabandydamas inicijuoti dar vieną bučinį. Atrodė kad nuo adrenalino jausmo, kurį sukėlė lytiškas susijaudinimas, neblogai paveikė dalies alkoholio išgaravimą iš organizmo. Todėl tai ką šis sakė dabar buvo labiau paremta jutimais, o ne stimuliatoriais.

- Tu manai kad po to kas nutiko šiandiena, tu labiausiai aktuali busi jiems? - Veide trumpam šmėkštelėjusi šypsena, pakankamai greitai pradingo, kuomet šis savo rankas nuo šviesiaplaukės perkėlė ant kapoto, į kurį įsirėmė abiem delnais. Šviesios akys buvo nuleistos, kuomet šis pagaliau, kad ir labai trumpam laikotarpiui įgavo kiek rimtesnę išraišką, kuri reiškė tik tiek, kad jis kuo puikiausiai žinojo tai, kad sako tiesą: - Tai nebe pasikartos. Pažadu, neleisiu kad kuris nors iš vilkų prie tavęs prisiliestu. Ir sššš... - Atitraukdamas ranką nuo kapoti, jis vėl pirštu palietė moters lupas, lyg norėtu kad ji bent dabar nesistengtu priešgyniauti. Tai kad Branson nepasitikėjo kitais, buvo aišku kaip diena. Tačiau Lahey, kaip įmanydamas stengėsi sulaužyti šios nusistovėjusią nuomonę. Todėl sekantis kartas, kuomet šis prasižiojo, buvo paremtas nebaigtos minties baigimu: - Gali tuo netikėti dabar, bet su laiku, tikiu kad pakeisiu tavo nuomonę. - Vėl išspausdamas pastebimą šypseną, jis ne kiek nesutriko, kuomet sulaukė iš jos nustatytų taisyklių. Neigiamai supurtydamas galvą, vilkolakis net neketino priimti to, kaip įžeidimą. Tai atrodė iš dalies juokinga, todėl jis tramdydamas norą sukrizenti, dar kartą palietė jos lūpas savosiomis. Ir per daug nepasitraukdamas, pakankamai užtikrintu balsu, pasisakė: - Bus sutarta tik tuomet, jei tas "tik seksas" vyks dažniau nei mes vienas kitam pasakysime "labas". - Eilinį kartą pakeldamas savo šviesias akis, kurios kaip tyčia įgavo vilkolakišką, plieninį atspalvį, ir tuojau pat vėl tapo žmogiškomis. Jis žaidė, akivaizdžiai žaidė su ugnimi, mat bet koks fizinis kontaktas su vampyru, būtu arba jam pačiam, arba jai, atnešęs nelaimingą pabaigą. Tačiau trauka kurią jis jautė šiai moteriai buvo per daug stipri. Kuomet nuo jo buvo nuimta maikė, jis tik staigiau palinko prie merginos, tarstelėdamas: - Labas. - Rankomis sugrįždamas prie šviesiaplaukės kūno, jis iš pat pradžios neskubėdamas keliavo per nepažintas, tačiau akivaizdžiai trokšdamas jos kūno linijas. Nesivargindamas rasti patogesnę, nei automobilio kapotas, vietą, jis tvarkingai nutraukė nuo jos marškinius, kurie slėpė jos viršutinę kūno dalį. Toliau tęsė tie suplėšyti džinsai, dalinai atidengiantis jos kūną, ir taip daug jo dėmesio atėmę šiandiena. Visa viršutinė moters apranga atsidūrė ant žvyrkelio, kuomet šis jau nebe vien rankomis, tačiau ir lūpomis tyrinėdamas jos švelnią odą, keliavo per jautriausias vietas. Kartas nuo karto, švelniai krimstelėdamas (ne iki sužeidimų) vieną ar kitą, jos kūno jautriausią colį. Kuomet jau ir pats nebe sugebėdamas atsilaikyti, pagaliau nutraukė nuo moters apatinį trikotažą, netrūkus po to pradžiai bent iki kelių nusmaukdamas savo džinsus. Stipriau pritraukęs vėsoką vampyrės kūną arčiau savęs, įėjo į ją. Buvo labai akivaizdu, kaip didžioji vilkolakio raumenų dalis, stipriai įsitempė, kuomet šis dar kartą ranka suėmė Lexi sprandą, pritraukdamas arčiau, bei pratęsdamas bučinių srautą. Šviesiaplaukės kūnas buvo ne vien vizualiai kaitinantis, tačiau ir kiekvienas jos sujudimas vedė iš proto atrodo jauną vilkolakį. Judesys pirmyn atgal, netrūkus privedė ją prie daugkartinio orgazmo, ko pasekoje, nuo moters veikiausiai skleidžiamų malonumo atgarsių, baigė ir jis. Kvėpavimas buvo akivaizdžiai sutrikęs, o nugara žliuogė prakaitas, nežiūrint net į tai, kad vakaras buvo pakankamai žvarbus. Jis trumpam atsitraukė, tačiau kuomet palinkdamas vėl arčiau prie šviesiaplaukės, nykščiu dar kartą perbraukė per šios apatinę lūpą. Jo veide buvo akivaizdi "patenkinto asmens" šypsena.

Iš dalies, buvo nesunku įvardinti tai, kas vyko mažiau nei prieš kelias minutes, tikslo pasiekimu. Nuo pat pirmos dienos, kuomet neseniai virtusio ir tuo metu savęs visiškai nemokėjusio kontroliuoti vilkolakio akiraty pasirodė konkreti vampyrė, viskas tapo labai komplikuota. Kiekvienas jų susitikimas, iki šio vakaro pabaigos, buvo remtinas vieninteliu troškimu, sunaikinti vienas kitą arba kaip galima labiau išnaudoti. Ir nors vizualiai ir atrodė taip, kad jis viso labo siekė to, uždrausto kontakto su nemirtinga moterimi, jo mintys sukosi visiškai kita linkme. Nesvarbu net tai, kad net dabar jis kuo puikiausiai suvokė tai, kad geruoju jų susitikimai nepasibaigs, jis troško vis daugiau. Ši moteris, jos kūnas, charakteris tiesiogine to žodžio prasme "susuko" vilkolakiui smegenys. Ir kuomet jis, kad ir trumpam palinko apačion, užsitempdamas džinsus ant savo sėdimos, nuo žvyrkelio taip pat pasikėlė savo, kad ir krauju suteptą odinį švarką. Kuris ne ilgainiui atsidūrė ant šviesiaplaukės pečių. Netikėtai gamtai pareiškus savo "nuomonę", o šviesiaplaukei tuo pačiu metu pasakius savąją, jis vėl palinko prie jos, įspausdamas save tarp šios, akivaizdžiai ilgų kojų. Lūpos vėl buvo sujungtos aistringam bučiniui, kaip tik tuo metu, kuomet vilko rankas vėl atsidūrė ant jos šlaunų. Netikėtai, jo veido raumenys susitraukė, kas buvo akivaizdu, kad šis susiraukė. Visgi, per daug neatitraukdamas savęs nuo geidžiamo moters kūno, jis tik pašnibždomis pratarė: - Nekenčiu lietaus. - Su lyg šiais žodžiais, pakankamai stipriai suimdamas Branson, užsikėlė ant savęs, bei daugiau nebe gaišdamas laiko, perkėlė juos du į automobilio salono vidų, prieš tai atitraukdamas vairuotojo pusės sėdynę atgal. Ir kuomet pats užimdamas sėdimą vietą, paliko jos vis dar tik švarku, bei ilgais plaukai pridengtą kūną ant savęs, kuomet su pastebimai tramdoma šypseną, pratęsė: - Turi man pasakyti kur galėsiu tave rasti? Nagi, negali manęs kankinti, bei versti lakstyti Niujorko gatvėmis, bandant tave atrasti pagal "kvapą". - Prunkštelėdamas, specialiai įrėmino tam tikrą žodį į vaizdines kabutes, kuomet vėl kilstelėdamas ranką, patraukė vieną iš šlapių sruogų, dengusių jos veidą, už ausies, tuomet grąžindamas savo rankas ant jos liemens. Ir akimirka, kuomet nutaisė labai ironišką miną, specialiai pajuokaudamas, pasisakė: - Turėsiu atsiimti už tą "labas". Ir dabar jau mažiausiai du kartus. - Išlauždamas iš savęs valiūkišką šypsnį, jis vėl patraukė arčiau prie jos veido, dar vienam bučinius, atrodo kad šiandiena paprasčiausiai nesugebėdamas atitraukti savęs nuo šios moters. Ir ne motais buvo net tai, kad švarke esantis jos mobilus telefonas, ėmė vibruoti kažkelintą kartą, primindamas apie tai kad vilkai, žinantis kas nutiko, reikalavo dėmesio.

Tik trumpam atitraukdamas vieną iš savo rankų nuo gundančio, nuogo, moters kūno, iškelia du pirštus, taip duodamas įžangą tam ką ketino pasakyti toliau. Tai kad moteris stengėsi akivaizdžiai vadovauti jų susitikinėjimui, vertė vilkolakį sąmoningai tam priešintis. Tačiau, nesielgdamas taip, kad jo žodžiai veiktu atbaidančiai, pagaliau ryžosi pasisakyti: - Dvi dienas. Duosiu tau daugiausia dvi dienas, kad mane susirastum. Nes kitaip, būsiu priverstas tavęs ieškotis pats. Nes net dabar negaliu įsivaizduoti, kaip teks praleisti likusį laiką toli nuo šito. - Šiek tiek krėstelėdamas galvą, Lahey specialiai nurodė moters kūną, kuris tuo metu buvo jam tiesiai priešais akis. Neskubėdamas savo gesto patvirtinti žodžiais, nuslydus švarkui, šis pirštais neskubėdamas perbraukė per jos pakankamai ilgo kaklo liniją, vėliau paliesdamas pečius, stabtelėdamas ties krūtimis, ir galiausiai baigdamas ties liemeniu su pilvo apačia. Visus savo veiksmus sekdamas žvilgsniu, kuris kone švietė plieniniu atspalviu, finale privertė save pakelti akis į viršų, kur ir susidūrė su šviesiaplaukės žvilgsniu: - Tu tobula. Ir nebandyk sakyti kad meilikauju tik dėl to kad man atsidavei. Pamačiau tai dar per pirmą mūsų susitikimą. Turiu omeny, ne bare. Miško kely, kuomet pirmiau nei aš sutikai ką tik paverstą vilku asmenį. - Jos ne laiku paminėtas komentaras privertė jį šiek tiek atitrūkti nuo atlošo, bei palinkus į priekį, bei tuo pačiu metu tik dar labiau prispaudus Branson tarp savęs į vairo, mikliai ranka susirenka nuo jos kūno prieš tai nuimtus drabužius: - Kas sakė kad aš baiminuosi būti areštuotam už tai, kad ant manęs sėdi šis grožis? - Šiek tiek kilstelėdamas savus antakius, nutaisė veidmainiškai nepatenkintą išraišką, tuo pačiu metu kiek per stipriai nužemindamas balso toną: - Tačiau jei tau bus nuo to kiek geriau, gali mane apriboti nuo malonaus vaizdo, ir apsirengti. - Kuomet nebe atlaikydamas, vėl veide leido pasirodyti šypsenai, ši neužsiliko ilgam. Telefone, kurį ištraukė šviesiaplaukė, buvo minimi vardai, kurie kaip mat sugrąžino jį į tą laikotarpį, kuomet buvo pakeista vilkolakio akių spalva. Kuomet šis prarado savo "sielą". Sukandęs žandikaulius, jis ne neketino pasiimti telefono į savo rankas, tačiau jos komentaras apie afa privertė sureaguoti: - Nesuk sau galvos, jau sakiau, neleisiu kad bent vienas jų tave sužeistu. Visgi, nuo Mason'o ilgai slapstytis nepavyks. - Pasukdamas savo akis į moters pusę, jis tik dar kartą užtikrintai linktelėjo galva, po ko suskubdamas, pratęsė: - Nemanau kad kuris nors iš likusių norės atskleisti tiesą apie tave, todėl, suvelsiu kad tipinės muštinės nepasibaigė taip, kaip planuota. Galu gale, šiuo metu mes ne tiek te rūpim jam, tad greičiausiai esu ieškomas dėl kokios kitos priežasties. - Mirktelėdamas viena akimi, šis galiausiai sujuda, bandydamas įsitikinti kad krintantis ant automobilio lašai, yra nuo medžių lapų. Ir kuomet tai pavyksta padaryti, atsargiai perkeldamas nuo savęs šviesiaplaukę, pats išlipa iš automobilio. Kuomet abi jo rankos atsiduria ant transporto priemonės stogo, jis vėl išlauždamas valiūkišką šypsena, pasilenkia: - Nepamiršk, daugiausia dvi dienos.

- Nesakiau kad gaminsiu vakarienę, ar nešiu tau gėlių. - Šiek tiek palenkdamas savo galvą, vilkolakis kaip mat pasidabino plačia šypsena, delnu kelis kartus nestipriai trenkdamas per transporto priemonės stogą, bei tokiu būdu leisdamas merginai suprasti, kad nežada daugiau versti šios užsibūti, per žingsnį atsitraukė nuo automobilio. Ir kuomet šis nurūko, Lahey pasisukdamas į miškingą pusę, giliai įtraukė oro į savuosius plaučius. Mobilusis telefonas nerimo, tačiau tai šiandiena nebuvo tai, ką vilkolakis laikė svarbiu veiksniu. Dalis nakties, praleista su vampyre, buvo palikusi didelį įspūdi, todėl likusią šios paros dalį, Isaac nusprendė praleisti, taip, kaip tai darydavo ankščiau. laisva treniruotė, skirta pačiam sau. Įsibegėdamas vaikinukas, kone ore pasikeitė pilną pavidalą, patapdamas tuo, kuo jį pavertė prakeiskmas. Mobilusis aparastas buvo suspaustas nasruose, kuomet šis pakankamai greitai pradingo tarp nakties spalvomis nusidažiusių medžių.