PAPLŪDIMYS:

Puslapis 33 Previous  1, 2, 3

Rodyti ankstesnę temą Rodyti sekančią temą Go down

Re: PAPLŪDIMYS:

Rašyti by Klaus Mikaelson on Kv. 04 14, 2016 2:00 pm

Pačiame pokalbio įkarštyje, kuomet šviesiaplaukė labai stengėsi jį paveikti žodžiais, kuriems akivaizdžiai prieštaravo šios kūno kalba, hibridas viso labo išlaikė labai menką atstumą, o tiksliau, jo nebuvimą, tarp jo ir žmonos kūno. Akys buvo nuleistos, ir jis net neplanavo daugiau pratarti ne vieno žodžio, kuris atribotu jo norą paimti ją čia ir dabar, ir visai nebuvo motais tai, kad tai nebuvo uždaras kambarys su stačiakampe lova. Ko jis greičiausiai nepasirinktu, kaip dauguma normalių žmonių, vertinančių privatumą. Nereikėjo kokių nors papildomų komentarų apie tai, kad abu kūnai buvo išsiilgę vienas kito, mat vyriškasis tikrai davė apie save žinoti, su lyg akimirka, kuomet "ypatingasis" monstras prispaudė liauną moters kūną prie savojo. Iš tikro visą laiką būnant netoli šios blondinės, originaliam nemirėliui teko apkrauti galvą tuntu, įvairiausių problemiškų klausimų, kad nereikėtu viešai pademonstruoti tai, kad jai pilnai užtekdavo būti šalia, ar netyčiomis dirstelėti į jo pusę, kad būtu paleistas nekontroliuojamas seksualinio troškulio mechanizmas. Jos įsakmus tonas, kurį nusekė labiau drąsus veiksmai, nei ankščiau, privertė vyro veide pasirodyti dantų nešiepiančiam šypsniui. Lūpos vėl geidulingai susijungė į vieną visumą, leisdamos susidūrusiems liežuviams paskelbti tylų "karą", kuris prieš tai buvo remiamas nelabai įtikinančiais žodžiais. Pakilusios rankos, bei vyriškų rankų pirštai sukibo į viršutinius drabužius, kuriuos mūvėjo moteris. Neprireikė net nežmogiškos jėgos, kad ištempus medžiagą, ji išdavikiškai plyštu per nelabai tvirtas siūles. Jos apnuoginta krūtinė buvo apgaubta tvirtų suspaudimų, kuomet originalusis net neatkreipė dėmesio į tai, kad žmonos sukandimas leido jos smakru nuvarvėti keliems lašams hibrido kraujo. Iš esmės tai gal ir nebuvo pats seksualiausias vaizdas, tačiau koks gi skirtumas? Nutraukdamas užsitęsusi bučinį, Mikaelson'as vikriai apsuko savo žmoną, pastatydamas šią nugara į savo pusę. Savosiomis rankomis iškėlė jos šaltas rankutes, įremdamas į medžio kamieną. Pats tuo tarpu priklaupdamas iš galo. Neskubant, tarytum tai buvo malonumą atidėliotinas prisilietimų žaismas, jis lėtai padėjo jai išsivaduoti iš aptempiančių kelnių ir vėliau velniškai jai tinkančių apatinių. Rankos lėtai slydo per jos šlaunis, sustodamos prie sėdmenų, už kurių suimdamas, jis greitai patraukė ją arčiau savęs, taip ir neleidęs paleisti rankų nuo atramą užkeitusio medžio. Subarškėjo atsegamo diržo sagtis, kuomet dar palinkdamas arčiau jos, lūpomis ėmė liesti ryškią stuburo liniją, kildamas link jos kaklo. Ir tik tuomet, kai jis galiausiai pasiekė numatytą tikslą, jos kaklą, viena ranka suėmė moterį už žandikaulio, pasukdamas jos galvą į šoną, bei įtvirtindamas savuosius veiksmus, dar vienu lūpų susiliejimu. Tuo pačiu metu, kuomet originalaus hibrido liežuvis pateko į jos burnos ertmę, jis galiausiai kiek per šiurkščiai įėjo į tik jam vienam priklausančios moters vidų. Slydimas nedideliu nuotoliu, bei nuolatos tramdomi jos veiksmai, buvo nutraukti tuo, kad jis vėl apsuko šviesiaplaukę veidu į save. Įsitempęs kūnas, ir nesibaigiantis bučinių ir sukandimų kontaktas, buvo perneštas ant vėsios žolės, ant kurios po savimi ir paguldė savo laimės objektą. Akivaizdžiai labiau susitelkdamas ne į savo, tačiau į jos poreikius, pratęsė pradėtus veiksmus prie pat medžio kamieno, ir tai tęsėsi kol nebuvo pasiektas dydis "sprogimas", po kurio liovęsis judėti, dar leido sau bent kurį laiką likti ant jos. Alkūnės rėmėsi į žemę, kuomet sunkus, niekur prieš tai nedingęs alsavimas, buvo pristabdytas švelnaus, bet ne greito "pakštelėjimo" pirmiausia į jos žandikaulio liniją, vėliau lūpas. Žodžių trūko, ir nuoširdžiai kalbant, jis nelabai turėjo dabar tam jėgų. Todėl leisdamas savo apsunkusiam kvėpavimui atsitrenkti į jos odą, tylėjo.

_ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _
   
I haven't cared about anyone for c e n t u r i e s. Why on earth do you?
avatar
Klaus Mikaelson

I haven't cared about anyone for centuries. Why on earth do you?


Pranešimų skaičius : 908
Įstojau : 2013-03-14
Miestas : Los Andželas
Meilė : Caroline Mikaelson
Draugai : Marcellus Gerard
Rūšis : Originalusis (1000+)
Darbo paskirtis : Menininkas

Peržiūrėti vartotojo aprašymą

Atgal į viršų Go down

Re: PAPLŪDIMYS:

Rašyti by Caroline Mikaelson on Pen. 04 15, 2016 4:46 pm

{Iki paskutinės sekundės žaisdama provokacijos žaidimą, mergina pajaučia, kad tai veikia, tačiau visai kita linkme. Ir kas galėtų dėl to pykti, juk šis neplanuotas veiksmų posūkis buvo kur kas labiau intriguojantis ir malonesnis. Nereikėjo žodžių, grasinimų kurie jau prarado prasmę, tam, kad suprasti jog abu žmonės buvo besąlygiškai išsiilgę vienas kito, tai puikiai išdavė kūno kalba. Kiekvienas vyro bučinys sujaukdavo visas mintis, o prisilietimai jaudino vis labiau, tad kokio velnio reikėjo priešintis aistrai. Juk ir dabar mergina vadovavosi taisykle nevaržyti savęs ir daryti tai, ką nori, o būtent šią akimirką ji netroško atsisakyti to, ko nori. Mėgaudamasi vyro teikiamomis glamonėmis, mergina atsipalaiduoja, o rankomis apvija stiprų kaklą, taip išlaikydama intymią akimirką ilgiau bei godžiai atsako į bučinį neparodydama norą jo nutraukti. Atvirkščiai, išpešdama viską, kas maloniausia. Jausdama, kaip ištreniruotos Mikaelson rankos slenka jos švelnia oda, paklusniai leidžia šiam ją išlaisvinti iš tamsiai mėlynos, natūralaus šilko palaidinės, kuri prieš tai buvo idealiai prigludusi prie smulkaus sudėjimo, tačiau dailių išlenkimų kūno. Nutolus vyro lūpoms, šviesiaplaukė palaipsniui atmerkia akis įsistebėdama būtent į priešais esančias. Lūpos liko vos vos praviros, o krūtinė vis dar kilnojosi dėl neramaus kvėpavimo. Jos veide suspindėjo šypsena, o žvilgsnis godžiai perbėgo per norimo vyro kūną, kol šis panaudodamas pikantišką grubumą pareiškė norą pakeisti poziciją. Jos kūnas buvo staigiai apsuptas, o rankos įremtos į stiprų medžio kamieną. Atitinkami prisilietimai buvo palydėti malonumo iššauktomis aimanomis, kurios tik išdavė, kad Klausas puikiai žinojo kaip elgtis su savo moterimi. Būdama išlaisvinta iš visų varžančių drabužių, Caroline veide dar kartą pasirodo dantų nešiepianti šypsena, o lūpos gauna paragauti dar vienas aistros prisotinto bučinio, kol galiausiai įvyksta susijungimas. Hibrido bandymas tramdyti savo teisėtos žmonos veiksmus parodė jo norą dominuoti ne tik bet kurioje gyvenimiškoje situacijoje, tačiau ir santykiuose. Atsiduodama visai šiai malonumų ir aštrių pojūčių harmonijai, kiek grubokai ji vėl buvo apsukta priekiu į savo žmogų kol galiausiai veiksmas persikėlė ant žolės. Šį kartą drausdama būti  pastoviai tramdoma ir nepasirodydama pačia didžiausia savanaude, vampyrė taip pat pasistengė pamaloninti savo vyrą, leisdama šiam pasijusti itin trokštamam. Kiekvienas bučinys, veiksmas, sukandimas ar apkabinimas buvo stiprus, kupinas nesuvaidintų emocijų. Ir tik tuomet kai visa tai pasiekia finalinę gaidą, stipriau apkabindama Niklausą, leidžia sau pasimėgauti ta ramia tylos minute. Jausdama kaip kūnas vis dar dilgčioja, sumerkdama akis, priima lengvus pakštelėjimus. Ir pati kurį laiką nesakydama visiškai nieko, išlieka prigludusi šalia jo ir kas svarbiausia, ji jautėsi saugi. Tačiau... juk nebuvo galima tikėtis, kad viskas užsibaigs tuo nepakartojamai mielu penkių raidžių žodžiu "myliu". Pramerkdama akis, Caroline suduria savo žvilgsnį su vis dar ant jos esančiu Klausu. Maloninga šypsena puošė skaistų vampyrės veidą, kol ši vedžiodama švelniais judesiais per vyro krutinę, galiausiai jį nustumia nuo savęs, priversdama sukristi bent jau ant šono.  Įsistebėdama į jo veidą, keliais pirštais perbraukia per skruostą, kol pagaliau nutraukia įsivyravusią tylą} - Tikiuosi namuose kol manęs nebuvo neįvyko jokių pasikeitimų, kuriuos aš turėčiau žinoti? - {Šie nelabai į temą numesti žodžiai buvo lyg patvirtinimas, kad hibrido žmona grįš kartu su savo teisėtu vyru ten, kur jau seniai turėjo būti. Prikasdama apatinės lūpos odelę, pratęsia} - Nors aš ir nemelavau sakydama, kad jaučiausi gerai išvykusi, visgi tenka pripažinti, kad tavęs man trūko. Labai labai.  - {Apdovanodama jį paskutiniu bučiniu, atsitraukia. Pasiremdama delnais į žemę, mergina atsistoja ant kojų, bei grakščiais nedideliais žingsniais pasiekia klauso marškinius, kuriuos ir savanaudiškai pasisavina, taip uždengdama savo nuogą kūną, mat jos viršutinė apranga švelniai tariant buvo sudraskyta. Besagstydama nedideles sagas, akis laikė nuleidusi į apačią, tačiau ramiu savo balso skambesiu ir toliau neleido įsivyrauti tylai} - Grįšiu kartu, tačiau nebūk naivus galvodamas, kad viskas yra taip pat, kaip buvo anksčiau.

_ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _
Caroline Mikaelson, - «They don’t understand That I am a woman Who thinks like a warrior, charms like a snake, Walks like a God, And believes she’s a saint.»
avatar
Caroline Mikaelson

You know what I'll start with? Always and forever.


Pranešimų skaičius : 330
Įstojau : 2012-09-28
Amžius : 29
Miestas : Manhetenas
Meilė : Klaus Mikaelson
Draugai : Elena, Bonnie
Rūšis : Vampyrė (23/25)
Darbo paskirtis : Verslininkė

Peržiūrėti vartotojo aprašymą

Atgal į viršų Go down

Re: PAPLŪDIMYS:

Rašyti by Klaus Mikaelson on Št. 04 16, 2016 6:34 am

Būtu iš tikro naivu ir kvaila manyti kad būtent tokiomis, ramybės akimirkomis originalusis hibridas nesimėgavo. Kartais sau leisti pabūti atsiribojusiam nuo pastovaus ir rutiniško kraujo praliejimo, nebuvo tokia ir didelė nuodėmė, ypač jei viso to priežastimi buvo ši ypatinga blondinė. Liežuviu perbraukdamas per savo sugyti nuo sukandimo spėjusias lūpas, aiškiai iškėlė savus antakius aukštyn. Žmonos noras išsiaiškinti apie tai, kas galimai nutiko namuose, kol ji buvo sugalvojusi pasiimti neplanuotas „atostogas“, privertė nemirėlį susimąstyti ar tikrai buvo verta prabilti apie tai dabar, ar aplamai kada nors? Galu gale, Mikaelson‘ų gyvenime nelabai kada buvo užpuolusi ramybės oazė, nes vienos problemos pasikeisdavo kitomis, ir tai nesibaigdavo taip, tarytum jų gyvenimas būtu romantinis veiksmo filmas, su dailia pabaiga. Pagalvojus vien apie paskutinius įvykius, kuriuose jis gavo sau naują hibridę, su kuria sėkmingai sunaikino biologinę motiną, o Džeksonas buvo sėkmingai patepus slides kažkur, kur net nekilo ranka ieškoti, verčiau norėjosi nutylėti. Nes viskas buvo tik nekalti žaidimai, kuriems buvo pasiryžęs hibridas, palyginus su netikėtai atsiradusia Freya ir jos pranašyste, kad visiems originaliosios šeimos atstovams gresia mirtis, skirtinga ir aiškiai persmelkta išdavystėmis. Suvaidintos nuostabos išraiška nepasikeitė net tuomet, kai vyriškis nuožmiai svarstė ar nori kad Caroline apsikrautu naujausiais įvykiais namuose. Todėl numyktas atsakymas nuskambėjo šiek tiek neužtikrintai.
- Ne, ne nemanau. O tavęs ir nenustebins tai, kad namuose kaip visuomet niūru. Tikriausiai pats laikas būtu pakeisti lemputes, arba bent jau periodiškai įžiebti židinį. - Akivaizdžiai pasistengdamas nesusireikšminti ties labai netinkamai parinktais žodžiais, nepraleido progos nužvelgti to patrauklaus kūno, kuriuo buvo apdovanota jo paties kraujo linijai priklausanti vampyrė. Pradingo ir suvaidinta ir net labai perspaustai išreikšta nuostabą, suteikdama veidui didesnį atsipalaidavimo efektą, kuriame net pasirodė dalinė šypsena. Tam tikru metu kone nustumtas nuo jos švelnaus kūnelio, atsidūrė ant nugaros, tačiau nesivargindamas greitai pakilti, užsikišo vieną iš savo rankų, už galvos. Tikėdamasis kad pavyks gana greitai atgauti prarastas jėgas. Nesikuklindamas nužiūrėti kiekvieną šviesiaplaukės kūno lopinėlį, liovėsi blaškytis tik tuomet, kai moteris ant savęs užsitempė jam priklausiusius marškinius. Tuomet pavyko susikoncentruoti ties jos veidu, ir tai iš dalies palengvino visą pokalbį, kuris jos manymu buvo reikšmingas. Tai kad Caroline elgėsi it nesava, neleido jam susidaryti klaidingos nuomonės, kurią būtu įtakojęs seksas. Iš savo patirties žinodamas kad tam kad susigrąžinti „žmogiškumą“ reikėtu mažu mažiausiai labai didelių ir ne kasdieninių emocijų, jis tik stebėjo tai, kas vyko toliau. Jos žodžiai skambėjo kitaip, tiksliau ne tokiame kontekste, koks buvo naudojamas ankščiau. Ir nors ji elgėsi su savo vyru taip, tarytum būtu visiškai kita moteris, nei jis buvo vedęs. Pripažinkime, hibridą tai užvedė labiau, nei jis tai leido parodyti. Galiausiai palinkdamas į priekį, ganėtinai greitai pakilo ant kojų, savo „bagažą“ sukišdamas atgal po apatiniais drabužiais, kurie taip ir liko pusiau kabėti ant užpakalio. Užsisegdamas diržą, pakėlė akis į Caroline, kuomet iš savęs išpešė dar vieną, nelabai reikšmingą komentarą: - Tavo žodžiai greičiau skambėjo taip, „man tavęs nereikia, nes aš pavargau nuo to, kad esi toks“, - Užsivedęs, originalusis nelabai įtikinamai atkartojo apytiksliai tai, kaip pačioje pradžioje buvo nusiteikusi priešais buvusį moteris. Pasilenkdamas, originalusis nuo žolės pasikėlė savo švarką, ir tik tuomet pajuto kaip suvibravo šikna. Suraukęs antakius, jis net buvo pamiršęs apie tai, kad antrasis turimas aparatas buvo likęs džinsuose. Tarytum apgailestaudamas kad taip ir nesugebėjo pasisakyti iki galo, ištraukė aparatą, kaip mat įsistebėdamas į ekrane pasirodžiusį vardą, kuris vargu ar pranašavo geras žinias.
- Tai Rebekah, - Neatsiliepdamas pakėlė akis į savo pašnekovę, kaip tik tuo metu, kai jo veidas tapo kiek labiau įgavęs irzėlį. Neplanavo jis šiandiena daryti ką nors, apart savo žmoną. Todėl buvo priverstas susičiaupti, bandydamas sustatyti savo mintis taip, kad prasižiojus būtu galima normaliai paaiškinti faktą, kad jis turi eiti. Ir taip, tai sumautai atrodė nepagarbu šviesiaplaukės atžvilgiu, nes susidarė netinkamas vaizdas, kad jis ją susirado vien tam, kad patvarkyti miške. Neigiamai supurtęs galvą, galiausiai pražiojo burną. - Man tikrai reikia...
Kalba nutrūko, todėl jis eilinį kartą neigiamai supurtė galvą. Numatyti kaip reaguos į tai Caroline, buvo sunku, o jis ir pats netroško  pabėgti.

_ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _
   
I haven't cared about anyone for c e n t u r i e s. Why on earth do you?
avatar
Klaus Mikaelson

I haven't cared about anyone for centuries. Why on earth do you?


Pranešimų skaičius : 908
Įstojau : 2013-03-14
Miestas : Los Andželas
Meilė : Caroline Mikaelson
Draugai : Marcellus Gerard
Rūšis : Originalusis (1000+)
Darbo paskirtis : Menininkas

Peržiūrėti vartotojo aprašymą

Atgal į viršų Go down

Re: PAPLŪDIMYS:

Rašyti by Caroline Mikaelson on Antr. 04 19, 2016 4:29 pm

- Šmaikštuolis. - {Trumpas, tačiau pakankamai aiškus atsakymas leido suprasti, kad Klauso bandymas gražiai užglaistyti tiesą nuėjo veltais. Tiek laiko gyvendama su originaliąja šeima, Caroline buvo įpratusi, kad praktiškai nėra nei vienos dienos, kuomet šios šeimos pečių neslegia vienokia ar kitokia problema. O jei pasitaiko priešingai, vadinasi tai šventė. Kita vertus, kad ir kaip liūdnai tai skambėtų, mergina buvo pratusi prie tokio gyvenimo, na bent jau iki to momento, kuomet neįvyko galutinis lūžis} - VIsada buvai nevykęs melagis mano akyse, Klausai, todėl nagi, sakyk skelk visą tiesą kas ir kaip. - {Užsegdama paskutinę marškinių sagutę, pasilenkia arčiau žemės tam, kad susirinkti ir kitus sau priklausančius rūbus. neskubėdama užsimauna kelnaites, o paskui užsitempia ir aptemtas, ilgas kojas išryškinančias kelnes. Kuomet akys užkliūna vis dar ant žolės patogiai įsitaisiusio vyro, nutaisydama sau nebūdingą kampinio pobūdžio šypsena, leidžia šiam išreikšti mintis. Puikiai matydama, kad jos teisėtas vyras nesislėpdamas gano akis, nė kiek nesigėdydama, dar kartą pasilenkia arčiau žemės, kur vis dar tarp suplėšyto lėktuvo bilieto liekanų buvo numesta ir nedidelė rankinė. Ištraukdama iš jos vidaus rankinį paauksuotą veidrodėlį, įsistebi į savo atvaizdą. Nusišypsodama, rankomis perbraukia per šviesius, lengvai sugarbanotus plaukus, taip jiems suteikdama tvarkingesnę formą nei prieš tai. Visgi Caroline Mikaelson mėgo visada atrodyti tinkamai, nuo jos turėjo sklisti aukštos klasės jausmas. Vyro žodžiai privertė akis nukreipti į jį, kol atsitraukdama nuo savo tuometinės veiklos, atsisuka į hibridą. Žengdama tuos kelis žingsnius, kurie juos skyrė, abejomis rankomis, perbraukia per vyro švarko kraštus, kol įsikabina į jo šonus, taip staigiu judesiu pritraukdama jį arčiau savęs. Akys buvo nukreiptos į vyro veidą, o žvilgsnis buvo atitinkamai skvarbus, nutraukdama įsivyravusią tyla savo švelniu balsu, taria} - Ką galiu pasakyti, brangusis, mūsų santykiai komplikuoti. - {Lyg ir sudarydama vaizdą, kad nori savo vyrą apdovanoti dar vienu bučiniu, yra pertraukiama telefono skambučio, kuris priverčia merginą užversti akis. Atsitraukdama pora žingsniu nuo jo toliau, leidžia vyrui pasikalbėti, kol šio veido išraiška jau leido suprasti, kad kažkas yra ne taip. Pati, tuo tarpu išlikdama kaip niekada rami, trumpam sumerkia akis lyg leistų sau pasimėgauti paskutinėmis ramybės akimirkomis, kol Mikaelsono balsas vėl privertė savo dėmesį sutelkti į jį. Neigiamai supurčiusi galvą, taria} - Tau tikrai reikia... Ko? Išeiti, nes iškilusios bėdos yra svarbesnės už mus? Prašai manęs sugrįžti, o paskui sugulęs bėgi pašauktas sesers. - {Nesulaikydama irzlios šypsenos veide, ranka nurodo į atitinkamą pusę, vedančią lauk iš miško gludūmos} - Eik. Aš tavęs nelaikau. - {Faktas, kad vaizdas susidarė net labai nemalonus, ir tiesą sakant tai net labai suerzino šviesiaplaukę. Tačiau išlaikydama keistai ramią būseną, atsuka šiam nugarą iš rankinės ištraukdama mašinos raktelius. Matyt kitokiu atveju būdama savimi jos reakcija būtų visai kitokia, labiau pabrėžta emocijomis, o dabar tebuvo išlikęs labiau šaltumas su dalinės pašaipos priemaišu. Bet, buvo galima pastebėti, kad vien mintis, kad jis pasirenka bėgti pas savo šeimą vos tik buvo pakviestas, o nepasilikti su ja, kuomet pats sugalvojo ją susigrąžinti švelniai tariant labai erzino} - Juk Rebekah  tavęs neieškotų, jei tai būtų nesvarbu.

_ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _
Caroline Mikaelson, - «They don’t understand That I am a woman Who thinks like a warrior, charms like a snake, Walks like a God, And believes she’s a saint.»
avatar
Caroline Mikaelson

You know what I'll start with? Always and forever.


Pranešimų skaičius : 330
Įstojau : 2012-09-28
Amžius : 29
Miestas : Manhetenas
Meilė : Klaus Mikaelson
Draugai : Elena, Bonnie
Rūšis : Vampyrė (23/25)
Darbo paskirtis : Verslininkė

Peržiūrėti vartotojo aprašymą

Atgal į viršų Go down

Re: PAPLŪDIMYS:

Rašyti by Klaus Mikaelson on Kv. 04 21, 2016 5:33 pm

Iškeldamas antakius, ir tokiu būdu suvaidindamas nuostabos išraišką, kurį laiką net nesistengė ką nors pridurti, paprasčiausiai leisdamas šviesiaplaukei susakyti savo nuomonę apie jo gabumus meluoti, iki pat galo. Iš dalies tai būtu sukėlę ir tikrą nusistebėjimą, mat laikė save pakankamai apdovanotu šiuo gabumu. Jis ne kartą padėjo įstumti priešus į spąstus, ar prasisukti taip, kad būtu galima išlipti iš vandens sausam. Tik ne šios moters akyse, ir kalbant ne apie tai, kokiame gyvenime buvo linkęs gyventi. Ramios dienos jau seniai buvo apleidusios namus, todėl nieko nuostabaus kad ji net neketino prisileisti minties, kad gal viskas nėra taip blogai, kas būtu galima tai kokiu nors būdu akcentuoti. Teko giliau įkvėpti, mat originalusis hibridas net nenumanė kaip derėtu pasielgti, kad skambėti įtikinančiai. – Nemanai kad būtu kur kas paprasčiau, jei imtum ir patikėtum tuo ką sakau? – Vos pastebimai iškeldamas antakius, susidūrė su nelabai maloningu moters žvilgsniu, po ko tarytum pasiteisindamas iškėlė savo rankas, delnais į jos pusę. – Mūsų šeima padidėjo dar vienu asmeniu. Pasirodo aš turiu seserį, raganą. Ypatinga, nes ji gyvena kur kas ilgiau, nei visi likę mes. Ir turiu pripažinti tai, kad niekuomet nemačiau tokios stiprios TOS rasės atstovės. Kas mane verčia didžiuotis tuo, kad ji yra Mikaelson. Bet, su geromis naujienomis, yra ir blogos. – Ši kalbos dalis įgavo kiek mažiau nuotaikingą gaidą, todėl kad pripažinti galimą pralaimėjimą, buvo kur kas sudėtingiau, nei kad apsimesti kad to paprasčiausiai nėra. Neturėjo net menkiausios priežasties nepasitikėti Freya, todėl galiausiai ėmė kalbėti gana painiai. – Ji regėjo pranašystę, kad mes būsime sunaikinti. Vienas mirs nuo šeimos nario rankos, kitas nuo draugo, trečias nuo priešo, ir galiausiai ketvirtas nuo mylimo. – Žvilgsnis vėl susidūrė su moters veidu, nors akivaizdu kad net kalbant apie rimtus dalykus, kurie turėjo įbauginti kiekvieną iš originaliosios šeimos narių, jis geriau leido sau pasimėgauti tuo, kaip moteris viską „gadino“ užsidėdama visus tuos drabužius atgal. Sukandęs dantis, ir tuo pačiu metu galiausiai sustojęs priešais, uždėjo savo ranką jai ant peties, nykščiu švelniai perbraukdamas per jos žandikaulio liniją, – Viskas gerai, nėra nieko, su kuo negalėčiau susitvarkyti. – Kuomet viską sutrukdė vibruojantis telefonas, buvo kone priverstas įsikišti jį atgal į kišenę. Susierzinimas, kuriuo buvo pasidabinusi Caroline, buvo matomas net aklam, o tą tik dar labiau išreiškė jos komentarai. Jausdamasis tikrai nesąžiningai šios atžvilgiu, vos pastebimai papurtė galvą, lyg ir pritardamas – Tu teisi, ji neskambintu man, jei tai nebūtu svarbu. Bet, – Nebaigdamas savo kalbos, susigrąžino savo žvilgsnį, ties žmonos veidu, kuomet visgi nusprendė pratęsti. – Atsimeni kad ateinantį šeštadienį namuose pokylis? Vadinasi tau reikia kažko naujo, kas galėtu priminti visiems esantiems namuose, kas yra ten gražiausia moteris. Važiuojam kartu, pamėtėsiu tave prie kokių nors butikų, o pats tuo tarpu iki tau ištuštinus mano kreditinę, susitvarkysiu su bėdomis namuose. Tuomet iš karto atvažiuosiu tave pasiimti. – Kilstelėdamas antakius, bei tokiu būdu paskatindamas ją apsispręsti, leidžia veide pasirodyti savitai šypsenai. – Nesispyriok, nes aš žinau kaip veiksminga tave pasigauti ir nusinešti ten, kur noriu. Ar eisi savo noru?

_ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _
   
I haven't cared about anyone for c e n t u r i e s. Why on earth do you?
avatar
Klaus Mikaelson

I haven't cared about anyone for centuries. Why on earth do you?


Pranešimų skaičius : 908
Įstojau : 2013-03-14
Miestas : Los Andželas
Meilė : Caroline Mikaelson
Draugai : Marcellus Gerard
Rūšis : Originalusis (1000+)
Darbo paskirtis : Menininkas

Peržiūrėti vartotojo aprašymą

Atgal į viršų Go down

Re: PAPLŪDIMYS:

Rašyti by Caroline Mikaelson on Sk. 04 24, 2016 3:43 pm

- Kuomet kalbi būtent taip... nė velnio. - {Vien tai, kad šviesiaplaukė galėjo pasigirti labai švelniais, mielais veido bruožais, net būdama pikta, vizualiai tokia neatrodė. Dalinai tai buvo įdomu, mat buvo sunku suprasti kas iš tiesų sukasi jaunos vampyrės galvoje. Tam, kas jos nepažįsta, tai būtų nelengvas galvosūkis. Sumesdama rankas ant liauno liemens, svorį perkelia ant vienos kojos, kitą paprasčiausiai ištiesdama. Įsiklausydama į tai, kokias naujienas praleido per tą laiką, kuomet nusprendė pagyventi tik dėl savęs, nežymiai primerkia akis, lyg bandytų tolumoje įžvelgti kažką tokio, kas būtų patraukę dėmesį. Mikaelson šeima ir taip buvo didelė, buvo keista, tačiau tuo pačiu įdomu sužinoti, kad egzistuoja dar viena sesuo, ir svarbiausia kitokia, nei likę šeimos nariai} - Dar viena Mikaelson? Tokios naujienos nelaukiau. Ir dar tai, kad ji ragana, o ne vampyrė kaip visi jos likę giminaičiai rodo, kad ji išties ypatinga. - {Trumpa pauzė, kuomet šviesiaplaukės veide pasirodo trumpa šypsena} - Ne keista, kad apie ją sužinai tik po daugiau nei tūkstančio metų gyvenimo? Nors neneigsiu, man bus garbė ją pažinti. - {Kuriam laikui sučiaupdama lūpas, nė kiek nesipriešino vyro prisilietimams. Galima sakyti, kad net labai maloniai juos priėmė. Vos tik pajuto jo ranką ant savo veido, iškart užmerkdama akis, priima šį malonų gestą. Kad ir išjungdama savo žmogiškumą, vampyrė nebuvo tapusi visiška bejausmė, greičiau ji užgniaužė tai, kas ją slėgė. O malonūs prisilietimai iš artimo žmogaus visada kėlė geras emocijas. Apart viso šito, pokalbio kontekstas buvo anaiptol ne mielas. Nors... ir nestebino, matyt todėl vietoje susirūpinimo, išgąsčio merginos veide pasirodė lengva, dantų nešiepianti šypsena. Ir kuomet ji atmerkė akis, abiejų pašnekovų žvilgsniai susidūrė} - Ar ji matė taip pat būtent kuris nuo kurios mirties kris? Juk tu netiki tuo, tiesa? Pats man visada kartojai, esate nesunaikinami, o likimą savo rankose laikote patys. Tai kodėl, po velnių, viena pranašystė tau kelią susirūpinimą? - {Nepaisant to, kad sekantys Klauso žodžiai ją nuneigė, tai, kad raganos pranašystė jam kėlė nerimą buvo nesunku suprasti vien iš to, kad šis apie tai užsiminė Caroline. Juk kitu atveju, jam net nebūtų tikslo apie tai kalbėti. Stebėdama šio veidą taip, lyg jame bandytų išskaityti tinkamus atsakymus, savajame bandė nuslėpti ir taip aiškų susierzinimą dėl to, kad Mikaelson nusprendė paklausyti sesers, vos tik ji jam paskambino. O ką tik išgirsta žinia taip pat paliko pėdsaką merginos galvoje. Visgi ši šeima priešų turėjo į valias, tačiau išdėstytos mirtys buvo net nesusijusios su karu, kuris visą gyvenimą tik ir lydį šią šeimą. Prieš tardama savo verdiktą, į plaučius įkvepia gryno gamtos oro} - Mmm, tu žinai kaip mane papirkti. - {Trumpas komentaras leidžiantis suprasi, kad moteris pasirinko grįžti su savo vyru dabar ir ši įdavė automobilio raktus jam, įteikdama juos vyrui į delną, o veidą dar kartą papuošdama paslaptinga, dviprasmiškumu dvelkiančia šypsena} - Nebūčiau galėjusi pamiršti tokios svarbios jums progos. Grįžtam namo.

_ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _
Caroline Mikaelson, - «They don’t understand That I am a woman Who thinks like a warrior, charms like a snake, Walks like a God, And believes she’s a saint.»
avatar
Caroline Mikaelson

You know what I'll start with? Always and forever.


Pranešimų skaičius : 330
Įstojau : 2012-09-28
Amžius : 29
Miestas : Manhetenas
Meilė : Klaus Mikaelson
Draugai : Elena, Bonnie
Rūšis : Vampyrė (23/25)
Darbo paskirtis : Verslininkė

Peržiūrėti vartotojo aprašymą

Atgal į viršų Go down

Re: PAPLŪDIMYS:

Rašyti by Sponsored content


Sponsored content


Atgal į viršų Go down

Puslapis 33 Previous  1, 2, 3

Rodyti ankstesnę temą Rodyti sekančią temą Atgal į viršų

- Similar topics

 
Permissions in this forum:
Jūs negalite atsakinėti į pranešimus šiame forume