KAMBARYS # 009

Puslapis 34 Previous  1, 2, 3, 4  Next

Rodyti ankstesnę temą Rodyti sekančią temą Go down

Re: KAMBARYS # 009

Rašyti by Mason Lockwood on Antr. 10 28, 2014 3:28 pm

Jis nebuvo tam pasiruoses ir nepaisant to, kad zveriskas fizinis jo jauciamas nuovargis isgaravo it rukas, siuo metu jis sunkiai galejo sudelioti savo pacio mintis. Viskas ka zinojo, tai kad privalo veikti greitai. Kuo imanoma greiciau. Greitai pastveres kazkur ant grindu gulejusius savo dzinsus, paskubomis jais apsimove ir priskokes prie merginos, sueme ja aplink liemeni. -Sugebesi laikytis mano kaklo?-suemes ja i glebi Masonas patrauke isejimo link. Kiekviena minute buvo brangi ir jie abu gerai tai zinojo. Jo laimei su lig ta akimirka kai mergina eme klausineti jo apie vaikeli, jie kone kaktomusa susidure su medikais ir jis isvenge atsakymo, kuris butu galutinai sudauzes nesciosios sirdi. -Viskas bus gerai,-surmulys, mediku brigada, nestuvai, vienas per kita kalbantys daktarai - viskas ivyko pernelyg staiga. Masonui buvo liepta paguldyti mergina ant specialiai tam skirtu nestuvu. (-Ar jus esate kudikio tevas?-pasigirdo vieno is atvykusio gritosios personalo balsas) Masonas viska girdejo tarsi butu buves po vandeniu. -Ne...-neigiamai papurtes galva jis is kart sulauke nurodymu, kad drauge jam vykta nebus leista todel i ligonine jis tures nusigauti pats, savo nuoziura. -Renee, viskas bus gerai, as cia...-spejes persimesti su ja dar keliais zodziai netrukus jis buvo grubiai nustumtas i sali. Jie atliko savo darba ir Masonas tai zinojo. Mintis, kad jis negali niekuo jai padeti buvo siaubingai skaudi, taciau zinojimas, kad nei jis, nei medikai kudikio nebeisgelbes, uzgoze viska.
Jiedu ta nakti praleido ligonineje. Masonas nesitrauke nuo persileidusios merginos lovos ne akimirkai ir tik kai ji oficialiai buvo israsyta, jis parsiveze ja atgal i viesbucio apartamentus. Stiprus raminamieji ir daugybe skausmui malsinti skirtu vaistu dave savo rezultatu todel didziaja laiko dali mergina praleido miegodama. Taip praslinko beveik savaite. Fizine Renee bukle gerejo, taciau moralinis skausmas niekur nedingo. Ji nenorejo apie tai kalbeti ir jis jos neverte. Tik laikas galejo uzgydyti gilias ir vis dar kraujuojancias moters zaizdas ir Masonas, geriau nei kas kitas, tai zinojo.
Viena velyva vakara, gryzes is vienos is savo treniruociu jis tyliai uzdare duris. Butas skendejo visiskoje tamsoje todel padares isvadas, kad mergina miega, jis palindo po dusu. Buvo beveik vidurnaktis, taciau intensyvus fiziniai pratimai padare savo todel miegoti jis toli grazu nenorejo. Susirades pora svariu apatiniu jis isisupo i chalata ir tamsoje nusigaves iki svetaines, isitaise priesais televioriu. Kelios garso padalos buvo viskas ko jam reikejo, kadangi nepaprastai astri jo klausa kuo puikiausiai uzfiksavo ir itin zemo daznio garsus. Atsikimses buteli oamegto alaus jis eme jungineti kanalus, ieskodamas tinkamos programos kol pagaliau jo zvilgsni prikauste velyvos vakaro naujienos. Kai tamsoje pasigirde zingsniai atkreipe jo demesi, pakeles akis jis iavydo i anklode susisupusia Renee. Net ir tokioje prieblandoje jis sugebejo identifikuoti blausia sypsena, kurios per pastarasias dienas jis buvo taip pasiilges. Rankoje ji laike buteli jam priklausancio alaus. Zodziai siam nebyliam judvieju dialogui nebuvo reikalingi todel jis viso labo pasislinko, sudarydamas jai vietos ant sofos. Pajutes merginos galva atremta sau i kairi peti jis perkele ranka ja apkabindamas. Delnu perbraukes per kiek susivelusius jos plaukus jis syptelejo. -Skausmas nedings, bet laikui begant, jis nuslugs ir tu ismoksi su tuo gyventi, Renee,-pabuciaves merginos kakta jis vel savo zvilgsni grazino i televizoriu.

_ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _

Mason Lockwood

I fell in love with u because u loved me when i could't love myself.


Būrio simbolis :
Pranešimų skaičius : 1081
Įstojau : 2013-07-28
Amžius : 35
Meilė : Viengungis
Draugai : Sebastian Redford
Rūšis : Beta vilkolakis
Darbo paskirtis : Fire fighter

Peržiūrėti vartotojo aprašymą

Atgal į viršų Go down

Re: KAMBARYS # 009

Rašyti by ATIDUODAMA #3 on Antr. 10 28, 2014 4:12 pm

Tas laikotarpis, kuris buvo prabėgęs nuo tos dienos, kuomet tamsiaplaukė prarado savo gyvenimo prasme vadintą vaikelį, ji stengėsi su viskuo susitvarkyti apie tai nekalbant ne su viena siela. Žinoma, jai buvo labai sunku, ir tai matėsi iš to, kad ji nesistengė išeiti iš viešbučio kambario, o atvirkščiai daugiau laiko skyrė miegui. Šiandiena kaip tyčia buvo pasibaigusios tabletės, kurios leido šiai užmigti, todėl nieko nuostabaus kad ji tiesiog ilgą laiko gulėjo pataluose, stebėdama priešais buvusias lubas. Neskubėdama maišyti Lockwood'ui, moteris sulaukė labiausiai tinkamos progos pasirodyti svetainėje. Jausdamasi su šiuo asmeniu labai saugiai, tamsiaplaukė prislinko prie jo, stipriau įsisupdama į antklodę, kurią buvo užsitempusi ant savęs, kuomet išlipo iš lovos. Bukai įsistebėdama į televizoriaus ekraną, ji pakankamai tyliai, tačiau aiškiai tvirtai, prasitarė: - Žinau, tiesiog aš nenoriu apie tai kalbėti, jei tai nėra būtina. Ir numanau kad tau atsibodau, bet nenoriu grįžti namo, nes ten man viskas primins tai, ko nebe turiu. Todėl, jei tu nieko prieš, norėčiau dar su tavimi pasilikti, bent kurį laiką. - Dar kartą pasistengdama išspausti nuoširdesnę šypseną, ji trumpam dirstelėjo į savo pašnekovo pusę, kuomet pratęsė: - Nagi, verčiau papasakok man kaip šiandiena praėjo tavo diena, neskaitant treniruočių. Ar nuveikei ką nors savo malonumui? - Tuomet ganėtinai greitai apsisukdama, tamsiaplaukė atėmė iš Lockwood'o butelį, laisva ranka pristabdydama jį, kad šis nesistengtu atsiimti minėto daikto: - E. Stop. Jei nieko nenuveikei, tuomet privalai sutikti su manimi šiandiena išgerti. Ir ne vaikišką marmalą kurį pastaruoju metu naudoji, bet rimtus gėrimus, su spalvotais dekoratyviniais papuošimais. - Veide ištempdama šypseną, moteris kaip mat pašoko nuo sofos, patraukdama link mini baro: - Ir mums net nereikės apleisti tavo apartamentų. Bet yra viena sąlyga... ...pasiruošęs jai? - Demonstratyviai kilstelėdama vieną antakį, ji stengėsi kad ir apsimestinai, bet vaidinti kad viskas gerai.

ATIDUODAMA #3

To find what you’re looking for, follow the path left behind.


Pranešimų skaičius : 343
Įstojau : 2013-12-10

Peržiūrėti vartotojo aprašymą

Atgal į viršų Go down

Re: KAMBARYS # 009

Rašyti by Mason Lockwood on Antr. 10 28, 2014 5:11 pm

Renee elgesys buvo kiek neiprastas, bet viskas buvo paaiskinama, turint omenyje, kad mergina dar neseniai buvo patyrusi net ne viena, o du, gyvenimo sukretimus. Jos isreikstas noras pasilikti ji siek tiek nustebino, kadangi Masonas buvo kone isitikines, kad po visko kas nutiko, ji nores gryzti prie prabangaus gyvenimo prie kurio buvo pratusi. Matyti ja vilkincia savo maike, kuri liesai moters figurai atstojo suknele buvo keistas jausmas. Ir nors jis daznai matydavo ja tokia, suveltais plaukais, devincia jo beisbolo marskinelius, visa tai buvo regis taip seniai, tais laikais kai jie oficialiai buvo pora. Keisciausia buvo tai, kad budami drauge jie niekada vienas kito kompanijoje nesijaute tokia atsipalaidave kokie buvo dabar.
Kai alaus butelis buvo nugvelbtas is jo ranku jis garsiai ispute ora pro nosi veide islaikydamas pakankamai skeptiska israiska. -Renee, mes abu gerai zinom, kad esi netikusi barmene,-pagaliau leisdamas savo veide pasirodyti dantis siepianciai sypsenai jis susikrove abi rankas ant sofos atloso. Ji atrode entuziastinga ir nors kitu atveju jis butu sulaukes programos pabaigos ir uzmiges ant sofos, kuri pastarosiomis dienomis atstojo jam lova, Lockwoodas jautesi neturys teises atsisakyti veiklos, kuriai mergina pagaliau, po savaite trukusios apatijos, pagaliau rode iniciatyvos. -Tebunie, tai negali buti blogiau nei siltas alus,-galvos mostu parodes i pustusti buteli netol Royce jis neigiamai papurte galva. -Teko riktis ir deja kraujo paketus teko prioritizuoti,-isspaudes kampine sypsena jis susigriebe paskubomos reikiamu metu isjungti televizoriu mat laikrodziui ismusus vidurnakti, televizija eme transliuoti suaugusiems skirtas programas. -Kokia toji salyga?-kilstelejes viena is antakiu jis atrode mieguistas. Blankiai syptelejes Masonas pakilo nuo sofos ir pastveres gretimais ant vieno is foteliu gulejusias pagalves, sumete jas ant sofos, kurios isskleisti jis siaip ar taip nesivargino. Baiges kloti savo paties guoli jis vel sutelke demesi i mergina. -M?..

_ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _

Mason Lockwood

I fell in love with u because u loved me when i could't love myself.


Būrio simbolis :
Pranešimų skaičius : 1081
Įstojau : 2013-07-28
Amžius : 35
Meilė : Viengungis
Draugai : Sebastian Redford
Rūšis : Beta vilkolakis
Darbo paskirtis : Fire fighter

Peržiūrėti vartotojo aprašymą

Atgal į viršų Go down

Re: KAMBARYS # 009

Rašyti by ATIDUODAMA #3 on Antr. 10 28, 2014 6:13 pm

Iš paskutinių stengdamasi pradėti viską nuo pradžios, ir priverstinai versdama save pamiršti tai, ką teko išgyventi dar prieš savaitę, tamsiaplaukė, akivaizdžiai veidmainiavo. Tačiau vien tai, kad tai buvo daroma nepiktybiškai, rodė tai, kad moteris labai stengėsi išsikapstyti iš duobės, į kurią buvo sukritusi tuomet, kai per vieną vakarą neteko dviejų asmenų, kurie turėjo tapti jos ateitimi. Nenuoširdi, tačiau plati šypsena puošė merginos veidą, kuomet ji palinkdama po mini baro stalu, pirštais nesunkiai surado užrakintą šaldytuvą, nuo kurio raktą turėjo vien tik personalas. Klausydama Lockwood'o kalbos, ji iškišo galvą iš už stalo, bei linktelėdama, prasitarė: - Hey, tik dabar pasiruošei pasakyti kad esu niekam tikusi kokteilių meistrė? Velniai griebtu Mason'ai, ko tu tik nepadarai, kad priversti aplinkinius jaustis gerai? - Kiek nuoširdžiai šyptelėdama, ji mikliai išlaužė užraktą, iš ten ištraukdama kelis butelius. Tuomet kai atsitraukė nuo stalo, pakeliui pasiimdama porą taurių, vėl prisėdo ant sofos, kurią vyriškis jau buvo paruošęs miegui: - Sąlyga yra tokia, kad šiandiena turėsi nurungti mane suvartotu alkoholiu ir nenulūžti pirmasis. - Mikliai atsukdama abiejų butelių kamštelius, tamsiaplaukė net nepasivargino pasižiūrėti ar abu gėrimai yra tarpusavy suderinami, kuomet pripildė abi taures. Ištiesdama vieną tavo pašnekovui, ji giliai įtraukė oro į savuosius plaučius, sugalvodama pratęsti: - Pirmasis tostas mano, - Linktelėdama, ji kiek per greitai sujudėjo, kas sukėlė šiokį tokį diskomfortą jos kūne. Visgi, to nesureikšmingama, pratęsė: - Už tai, kad mes su tavimi, kad ir atskirai, jau praėjome juodžiausius kelius, o tai reiškia, kad gyvenimas nebe turi kuo mumis nustebinti. Taigi... Laukia geresni laikai, už ką ir norėčiau pakelti, tikiu kad bjauraus skonio, tačiau tuo pačiu metu per daug laipsnių turintį, gėrimą.

ATIDUODAMA #3

To find what you’re looking for, follow the path left behind.


Pranešimų skaičius : 343
Įstojau : 2013-12-10

Peržiūrėti vartotojo aprašymą

Atgal į viršų Go down

Re: KAMBARYS # 009

Rašyti by Mason Lockwood on Kv. 10 30, 2014 6:01 am

Placiai nusisypsojes jis neigiamai papurte galva. -Tu visuomet tai darydavai su tokiu uzsidegimu, mes nedrysom to is taves atimti,-turedamas omenyje tuos laikus kai jiedu laika leisdavo Royce namuose, o jo ir jos tevo santykiai dar nebuvo paslyje. -Velniai nemate,-zenges arciau su siokiu tokiu nepasitikejimu ivertino neseniai pagaminto kokteilio konsistencija ir galiausiai atsisedo ant sofos salia Renee bei pereme jam skirta taure. -Leisk atspeti, cia dar viena is tavo improvizaciju,-isspaudes kampine sypsena jis iremino savo vilgsni i jos fizionomija, kuri kuo puikiausiai isdave, kad mergina neturejo zalio supratimo ar jos suplakto kokteilio skonis bus toleruotinas. -Ka gi... uz geresnius laikus,-syptelejes jis atsake i Royce pasakyta tosta ir gurkstelejes kokteilio susirauke. -Nieko bjauresnio neesu geres,-garsiai nusijuokes jis vienu mauku istustino savo taures turini. -Juokauju,-pastebejes jos reakcija ir tai, kad ji pati eme dvejoti ar apskritai verta paciai paragauti savo 'sedevro' jis padrasinamai linktelejo. -Tai nera taip blogai kaip atrode is pirmo zvilgsnio, nagi,-galvos judesiu paragines ja isgerti jis nusisypsojo. Masonui buvo gera pagaliau matyti, jog Renee vel kabinosi i gyvenima, vel buvo ta kovotoja, kuria jis pazinojo. Jiedu ir toliau kele tostus, kurie su kiekvina taure tapo vis juokingesni kol galiausiai kambarys prisipilde negarsios muzikos ir apgirtusios merginos juoko, o tai, vienaip ar kitaip, buvo geras zenklas.
-Klausyk, taves apgerti neimanoma,-pagaliau emes jausti, kad suvartoto alkoholio kiekis eme nejuokais veikti ir ji, o mergina vis dar nebuvo praradusi samones jis pakilo nuo sofos ir atemes is ja vis dar pusspilne taure, pastate ja ant kavos staliuko salimais. -Nagi, tau metas i lova,-suemes kikenancia mergina uz ranku jis padejo jai atsistoti, o kadangi si nerode ne menkiausio noro liautis, jis buvo priverstas persimesti liesa jos kuna per peti ir tokiu budu nugabenti ja i miegamaji. Svystelejes ja ant minkstos ir placios lovos jis neigiamai papurte galva, nors jo veide vis dar buvo regima plati sypsena. -Manes rytoj laukia treniruotes, o is to, kad uz lango jau eme svisti, drystu manyti, kad dabar kokios penkios valandos ryto,-pridejes pirsta sau prie lupu jis bande sudrausminti vis dar krizenancia mergina, taciau ir pats netrukus garsiai nusijuoke. -Siaip ar taip, as pazada istesejau,-kilstelejes abu savo antakius reiksmingai zvilgtelejo i girta mergina. -As vis dar samoningas, o tu...-linktelejes galva jis atbulas pajudejo duru link. -Rytoj taves laukia zveriskai nemalonios pagirios, panele Royce,-sustojes tarpduryje jis pasireme peciu i duru stakta ir akimirksniu surimtejes, taciau su vis dar placia sypsena, kiek giliau ikvepe. -Dziaugiuosi, kad pamazu vel stojiesi ant koju, Renee. Didziuojuosi tavim,-sukises abi rankas i savo0 deveto chalato kisenes jis uzgesino sviesa. -Labanakt,-galop priveres duris gryzo atgal i svetaine kur tamsoje sukliudes kavos staliuka skaudziai nusimuse koja sukeldamas sioki toki triuksma. -Man viskas gerai,-suktelejes galop atsikrate chalato ir sudribes i sofa pasikiso abi rankas sau po galva. Tai buvo pirmasis lengvabudiskas ir linksmas vakaras ir nors tai kirtosi su itempta jo dienotvarke, jis dziaugesi, kad sugebejo nors kuriam laikui pamirsti visus ji slegusius rupescius ir nors trumpam visiskai atsipalaiduoti.

_ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _

Mason Lockwood

I fell in love with u because u loved me when i could't love myself.


Būrio simbolis :
Pranešimų skaičius : 1081
Įstojau : 2013-07-28
Amžius : 35
Meilė : Viengungis
Draugai : Sebastian Redford
Rūšis : Beta vilkolakis
Darbo paskirtis : Fire fighter

Peržiūrėti vartotojo aprašymą

Atgal į viršų Go down

Re: KAMBARYS # 009

Rašyti by ATIDUODAMA #3 on Kv. 10 30, 2014 12:00 pm

Po akivaizdžiai linksmai praleisto vakaro, kuris per pastarąją savaitę buvo išskirtinis, mergina kažkuriam laikotarpiui buvo pamiršusi apie tai, kad šios gyvenimas buvo stipriai komplikuotas. Ji buvo praradusi savo mylimą vyrą, patyrusi persileidimą ir dabar buvo tam tikram laikui apsistojusi buvusio sužadėtinio namuose. Viskas vien iš nupasakojimo skambėjo pakankamai keistai. Ir kuomet jos liesas kūnas buvo pamestas ant lovos, ši stipriai kvatojo. Dar prieš Mason'ui patraukiant šalin, tamsiaplaukė spėjo pasigauti šio ranką, tuo pačiu metu pro akivaizdžią šypseną, tardama: - Ačiū tau už tai, kad esi savimi su manimi. - Linktelėdama galva, ji net nepastebėjo kaip greitai atguldama ant pagalvės ši užsnūdo. Jos organizmas puikiai toleravo alkoholį, tačiau tai nereiškė kad galėjo šio poveikiui pasipriešinti. Ryto saulės spinduliai nesunkiai pažadino Royse iš miego, kuomet ši jausdamasi dar apgirtusi, sunkiai išlipo iš lovos. Galva atrodė sunki, skaudanti, kuomet ji kaip galima tyliau nusigavo link vonios, kur pasinaudodama burnos higienos priemonėmis išvalė vakarykščių gėrimų skonį. Mason'as dar buvo įsitaisęs ant sofos, kas reiškė kad jis dar turi laiko, arba vėluoja į treniruotę su vilkais. Kaip be pasukus, jos neblaivus protas tam nesuteikė daug svarbos, todėl atsipraususi veidą, ji ant pirštų galiukų nusigavo iki vaikino miegamos vietos. Būdama užsivilkusi apatinius ir jo marškinius, mergina įsitaisė šalia. Nebuvo galima pasakyti kad ji tai darė tam, kad dar labiau supainioti situaciją, ji viso labo nelabai suvokė ką daro. Kuomet užkeldama vieną iš savo rankų ant jo, galvą parėmė į petį. Sumerktos akys, bylojo apie tai kad ji pati jau ruošėsi miegoti, tačiau čia pat sau prieštaraudama, prasitarė: - Ar tau šiandiena būtina eiti į treniruotes? Nes man atrodo, kad jei tai tęsis pastoviai toliau, patapsi panašus į tuos baisius padarus iš tų vakarinių laidų, kur vyrai išsitepa aliejumi ir demonstruoja neva tikrus raumenys. - Bežiovaudama ji pridūrė, - Tau reikia bent kartą prisiryti ledų. Ir aš irgi to neatsisakyčiau... Braškinių. Ačiū. - Moters balsas buvo toks, tarytum, ši kalbėdama jau sapnavo pirminius sapnus.

ATIDUODAMA #3

To find what you’re looking for, follow the path left behind.


Pranešimų skaičius : 343
Įstojau : 2013-12-10

Peržiūrėti vartotojo aprašymą

Atgal į viršų Go down

Re: KAMBARYS # 009

Rašyti by Mason Lockwood on Kv. 10 30, 2014 3:16 pm

Nepaprastai jautri jo klausa priverte ji pabusti su lig minute kai apartamentuose be jo esanti asmenybe islipo is lovos. Pasikises abi rankas sau po galva jis vel uzmerke akis kas isdave, kad Masonas viso labo ilsejosi, bet nemiegojo. Tai, kad tamsiaplauke nusprende isitaisyti greta ant sofos, kuri pastarosiomis dienomis atsojo jo lova buvo ganetinai nelauktas posukis. Renee elgesi taip naturaliai, taip skalndziai ir tai buvo gan keista, kadangi net jiems draugaujant tarp ju visuomet tvyrodavo siokia tokia itsampa, kurios pastarosiomis dienomis nei vienas is judvieju nejaute. Jie tiesiog buvo savimi, taciau tai, kad pusnuoge moteris ne tik palindo po anklode, bet ir nepasikuklino patogiau isitaisyti pasiremdama galva i jo peti, priverte Lockwooda siek tiek suraukti antakius. Jis gerai nezinojo kaip i toki jos elgesi reguoti todelsiek tiek pakeles galva ketino atsisesti, bet uzteko vos vos sujudeti, kad zveriskas galvos skausmas priverstu ji sukristi atgal ant pagalves. -Primink man, kad daugiau niekada... niekada nedegustuociau tavo suplaktu kokteiliu,-vienos rankos plastaka uzsidenges akis jis vis del to placiai nusisypsojo. -Kiek dabar valandu,-jo vangus balsas isdave, kad jis toli grazu nebuvo pacios geriausios fizines formos. Zvilgtelejes i rankini savo laikrodi jis surauke savo antakius. -Velnias,-sugrabaliojes savo mobiluji, kuriam pasiekti jis nori to ar ne turejo persisverti per is paziuros vel uzsnudusia Renee, jis neskubedamas surinko trumpaja sms zinute, atsiprasydamas del to, kad veluoja i treniruotes. Luktelejes dar akimirka jis pridejo, kad siandienos uzssiemimus verciau atsaukti, del pakitusiu savo paties planu. -Zinai, gal tu ir teisi, vienas laisvadienis nepakenks, kas del ledu... as palysiu po dusu, o tu per ta laika gali uzsakyti pusrycius,-turedamas omenyje kambariu servisui skirta telefona jis atsisedo, taciau nesiskubino keltis. -Kaip jautiesi?-buvo akivaizdu, kad merginai tu keletos valandu miego neuzteko, kad organizmas pilnai atsikratytu pakankamai didelio praeita nakti suvartoto alkoholio kiekio. -Renee, tu miegi?-balsu nusijuokes jis siek tiek sujudino viena jos peti.

_ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _

Mason Lockwood

I fell in love with u because u loved me when i could't love myself.


Būrio simbolis :
Pranešimų skaičius : 1081
Įstojau : 2013-07-28
Amžius : 35
Meilė : Viengungis
Draugai : Sebastian Redford
Rūšis : Beta vilkolakis
Darbo paskirtis : Fire fighter

Peržiūrėti vartotojo aprašymą

Atgal į viršų Go down

Re: KAMBARYS # 009

Rašyti by ATIDUODAMA #3 on Kv. 10 30, 2014 5:19 pm

Šypsena, kuri pasirodė vos tik buvo paminėti vakarykščiai visiškai nevykę "kokteiliai", privertė merginą pasisukti taip, kad jos vaidas galiausiai buvo įremtas į vyriškio krūtinę, kuomet iš po nakties stipriai susivėlę plaukai paslėpė šios veidą. Pasklido malonus vanilės kvapas, balzamas kurį naudojo tamsiaplaukė savo plaukams, visuomet kvepėjo taip pat, saldžiai. Ir neskaitant to, kad beveik visi apartamentai buvo į save įgėrę alkoholio tvaiko, kvapas sklidęs nuo vilkolakės plaukų buvo gana aštrus. Nesistengdama savęs varžyti, moteris delnu paplekšnojo per Lockwood'o krūtinę, kuomet pagaliau prasitarė: - Vadinasi sekantį kartą, tu galėsi nebe vaidinti mandaguolio ir padaryti kokteilius mums pats. O aš, jau galėsiu tai įvertinusi ryte nebe kankintis nuo galvos skausmo. - Atitraukusi savo galvą galvą nuo akivaizdžiai ištreniruotos, vyriškos krūtinės, leido jam atsitraukti, kuomet pati abejomis rankomis apkabino pagalvę. Miego trūkumas akivaizdžiai atsispindėjo jos veide, kuris vis dar atrodė pavargęs nuo pastarosios savaitės įvykių. Keista, tačiau šiandiena jos kūnas buvo pakankamai vėsus, greičiausiai dėl pagirių, bet net atsižvelgiant į tai, kad jai ne prošal būtu ir pačiai palysti po šiltu vandeniu, dabar greičiausiai niekas nebūtu privertęs jos tai padaryti. Kuomet Mason'as susitarė su vilkais kad pasiima laisvadienį, bei tuo pačiu metu sutiko su jos pasiūlymu, mergina plačiai atmerkė akis: - Negaliu patikėti... Ponas "užimtas kiekvieną dieną", šiandien niekur neisi, ir negana to su visiškai girta manimi, kapos ledus? Vau, aš tikrai, tikrai jaučiuosi labai pamaloninta. - Iš karto atsitraukdama nuo sofos, ant kurios buvo įsitaisiusi, po to kai buvo sujudinta, nepaaiškinamai net sau pačiai, pakštelėja Lockwood'ui į skruotą, bei pasitaisiusi marškinėlius, kad neblizgėtu jos nuogas užpakalis, patraukia link telefono: - Jei gerai atsimenu, tavo brolis vis dar apmoka šiuos apartamentus? - Šyptelėdama plačiau, ji tik teigiamai linkteli galva, mat prisimena kad ši vieta buvo apmokėta visam jos nėštumo laikotarpiui. Tad greitai maigydama mygtukus, ši suburba sau po nosimi: - Su šiais pusryčiais, jis tikrai pasigailės savo dosnumo. - Kuomet laikydama telefono ragelį sau prie ausies, pasisuko į pašnekovo pusę, te pratęsė: - Tikiuosi, tu dar valgai žmonių maistą, nes žadu užsakyti visą jų siūlomą pusryčių menių. - Numanydama kad jis galėjo kiek sutrikti dėl jos neaišku iš kur atsiradusios "geros nuotaikos", atsikrenkščia, keliais pirštais užspausdama kalbėjimui skirtą telefono dalį. dar kartą priverstinai šyptelėdama, pratęsia: - Jei nenori kad palydėčiau tave iki dušo, verčiau naudokis proga, kol kalbu telefonu... - Pasigirdus kitam balsui, ji prataria: - Em, labas rytas...

ATIDUODAMA #3

To find what you’re looking for, follow the path left behind.


Pranešimų skaičius : 343
Įstojau : 2013-12-10

Peržiūrėti vartotojo aprašymą

Atgal į viršų Go down

Re: KAMBARYS # 009

Rašyti by Mason Lockwood on Pen. 10 31, 2014 3:39 pm

Tiesa buvo ta, kad itemta dienotvarke suteike jam preteksta gryzti i apartamentus tik permiegoti ir tuo paciu isitikinti, kad Renee viskas gerai. Siaip ar taip, ji didziaja laiko dali praleisdavo miegodama, o budamas vienas jis imdavo permastyti kaip per pastaraji menesi jo gyvenimas subyrejo i sipulius ir tos mintys ji kankindavo todel optimaliausias variantas buvo laikyti save kiek imanoma labiau uzimta. Siandien gi, plystanti galva ir miego stoka nebuvo pagrindine jo pasiimtos iseigines uzduotis. Kaip niekad guvi ir kompanijos trokstanti Royce pirma kart pati savo noru pakilo is lovos todel Masonas jautesi neturys teises palikti jos vienos tam, kad si vel pasinertu i depresija. Vis gi jos elgesys ji siek tiek glumino. Pavieniai, taciau apglvoti prisilietimai, tas nekaltas pakstelejimas i skruosta ir pagaliau uzuomina apie dusa... Kilstelejes abu antakius jis pagaliau pakilo is lovos, taciau dar pries tai kai spejo kanors pasakyti, mergina jau snekuciavosi su kambariu tarnybos personalu ir buvo atsukusi jam nugara. Nusprendes, kad saltas dusas jam nepakenks jis apsidaire ieskodamas vakar vilketo chalato, bet jo nerades, patrauke i vonios kambari vilkedamas vien apatinius.
Tik dabar pastebejes kokie prasmatnus buvo sie apartamentai jis akimirkai sustingo abiem rankom pasiremdamas i praustuve. Paleides vesios vandens srove jis nusiprause veida ir issiplove dantis. Uzsukes ciaupa jis isiklause. Renee vis dar kalbejo telefonu. Palindes po vesiu dusu jis neuztruko ir netrukus apsijuoses viena is baltos spalvos ranksluosciu jis vel stovejo priesais praustuve su veidrodziu. Vandens lasai kapsejo nuo nenusausintu jo plauku kai jis buku zvilgsniu isisteibelejo i savo atvaizda priesais.
Tai kaip pastaruoju metu pakito Renee elgesys nebutu praslydes pro akis nei vienam vyrui ir tai buvo visiskai suprantama. Daugiau nei puse metu jokio intymumo nepatyrusi moteris, kad ir subtiliai, bet flirtavo su juo. Vargu ar galejai ja kaltinti del to, kad greiciausiai jokiems rimtiems santykiams ar isipareigojimams nepasiryzusi moteris trosko to, kas fiziologiskai buvo daugiau nei normalu. Jiedu vienas kita pazinojo jau labai ilgai, beto abu puikiai zinojo vienas kito situacija ir tai, kad ju sirdys priklauso kitiems ir taip, greiciausiai, bus iki mirties, taciau ar tai reiske, kad jie turi atsisakyti visko ka jiems gali pasiulyti viengungiskas gyvenimo budas? Vargu. Butent tokios mintys sukosi Masono galvoje kai gryzes atgal i svetaine jis rado Royce vis dar snekancia telefonu. Neskubedamas jis priejo arciau ir sustojes jai uz nugaros vienos rankos pagalba nubrauke jos kakla dengusius plaukus. Tai, kad mergina padare pauze viduryje sakinio dave suprasti, kad jo elgesys ismuse ja is pusiausvyros. Ikvepes aromato, kuriuo visada kvepedavo jos plaukai jis keletui akimirku sumerke akis. -Tikrai esi tokia alkana?-syptelejes jis zenge arciau bei padejo savo smakra ant apnuoginto jos peties.

_ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _

Mason Lockwood

I fell in love with u because u loved me when i could't love myself.


Būrio simbolis :
Pranešimų skaičius : 1081
Įstojau : 2013-07-28
Amžius : 35
Meilė : Viengungis
Draugai : Sebastian Redford
Rūšis : Beta vilkolakis
Darbo paskirtis : Fire fighter

Peržiūrėti vartotojo aprašymą

Atgal į viršų Go down

Re: KAMBARYS # 009

Rašyti by ATIDUODAMA #3 on Pen. 10 31, 2014 5:45 pm

Stengdamasi susitelkti į atsiliepusios moters vardinamus pasiūlymus, tamsiaplaukė kuriam laikui buvo atsidavusi telefoniniam pokalbiui, todėl net neketino pasisukti, bei "paganyti akis", į seksualaus vyro, vien su apatiniais kelionė iki vonios kambario. Diskutuodama su moteriške, ji stengėsi patikinti ją, kad ji tikrai yra pasiruošusi užsisakyti visą pusryčių meniu, net jei jis yra skirtas mažiausiai penkiolikai asmenų. Ir net tada, kuomet moters balsas kitapus laido su jaučiamu nuovargiu pasisakė kad perduos užsakymą virtuvei, tamsiaplaukė nesiliovė kalbėti. Stengdamasi užimti save šiuo, atrodo visiškai jokios prasmės neturinčiu pokalbiu, liovėsi tauškėti tik tuomet, kai pajuto už nugaros atsiradusį asmenį. Jo prisilietimas privertė ją iš malonumo užversti akis, ko pasekoje jas sumerkti: - Tai būtu protingiausia, mano organizmui... Aš vis dar jaučiuosi apgirtusi, o nuo vakar nieko nevalgiau. Aš... - Prieštaraudama saviems įsitikinimams, ji kaip mat pasisuko į Lockwood'o pusę, visiškai be pašalinių komentarų įsisiurbdama į šio lupas. Ir neskaitant to, kad jos jausmai mirusiam asmeniui toli gražu niekur nebuvo dingę, jai buvo būtina pasijausti reikalingai, kas ir paaiškino šios keistą nuotaikos pasikeitimą, nuo vakar dienos. Išlaikydama bučinį, vilkolakė kaip mat laisvų rankų dėka nutraukė nuo savęs marškinius, kurie prieš tai dengė jos viršutinę kūno dalį. Beveik tuo pačiu metu iš rankų išmesdama telefono ragelį, ji šoktelėjo ant spintelės, prie kurios tuo metu stovėjo, bei apsivijo abejomis savo kojomis hibrido liemenį. Elgdamasi visiškai netinkamai ir švelniai tariant neapgalvotai, davė visus signalus į tai, kad jai buvo būtina pasimylėti, lyg tai atimtu iš šios visas problemas, kurios spaudė galvą. Kuomet visiškai atsitiktinai užkabino pleistrą, kuris dengė šios pilvo apačią po cezario pjūvio, kaip mat liovėsi rodyti iniciatyvą: - Palauk, palauk... - Įsistebėdama į Mason'o veidą, te pratarė: - Aš negaliu, noriu, bet negaliu... Nenoriu tavęs supainioti dar labiau, nei būtina.

ATIDUODAMA #3

To find what you’re looking for, follow the path left behind.


Pranešimų skaičius : 343
Įstojau : 2013-12-10

Peržiūrėti vartotojo aprašymą

Atgal į viršų Go down

Re: KAMBARYS # 009

Rašyti by Isaac Lahey on Pen. 10 31, 2014 5:51 pm

Dienos slinko nepastebimai, nuo tos akimirkos, kuomet Isaac Lahey tapo savo kūno kaliniu. Pirmasis ir paskutinis susidūrimas su jauniausiu iš originaliosios šeimos, stipriai pakeitė nusistovėjusią situacija. Treniruotės, kurias lankė tikrasis vilkolakis, padarui kuris užvaldė šio kūną, tapo visiškai neaktualios. "Unikalus" planas, kuris buvo sukurtas pirmų vampyrų šeimoje, davė savuosius vaisius. Kuomet Niklaus Mikaelson paskyrė save tam, kad susirasti bei palaužti vieną iš stipriausių raganų, Kol'as buvo pasiųstas "įsitrinti" į vilkolakių gretas. Kuomet apartamentų patalpose buvo bandoma vaidinti darnius poros santykius, už elektroninės sistemos pagrindu sumontuotų durų, pasigirdo vyriški žingsniai, kurie kaip tyčia keliavo būtent link šio kambario. Galiausiai kuomet žingsnių atgarsiai nutilo, pasigirdo krumplių susidūrimas su mediena. Beldimas buvo ryžtingas, kas bylojo apie tai, kad svečias ne kiek neabejojo savo sprendimu pasirodyti čia. Neturėdamas galimybės patekti į vidų, kol nebus atidarytos durys, tariamai Isaac lūkuriavo, kol kuris nors iš čia gyvenančių teiksis pasirodyti. Rankose buvo laikomas mobilusis telefonas, su tomis pačiomis žinutėmis, kurias vos prieš kelias minutes buvo išsiuntęs alfa. Visgi, tai kad Lahey pasirodė čia per daug greitai, buvo aišku, žinutės neturėjo su tuo nieko bendro. Tačiau informacija, kuri buvo saugomam išmaniajame aparate, turėjo savo svarbos. Tai buvo kruopštaus plano dalis, todėl, vaikinukas tikėjosi, kad alfos nuosprendis pasiimti laisvadienį, neuždraus jam paskirti kelias minutes vienam iš "savų". O kadangi vizualiai nebuvo įmanoma vilkolakio atskirti nuo jį apsėdusio asmens, nieko nuostabaus, kad viduje tūnąs originalusis, jautėsi it savame kūne. Kuomet lukuriodamas už durų, jis ėmė nervingai trypčioti, įsiliedamas į savo paties naują vaidmenį, stengėsi rasti labiausiai tinkamus žodžius, kurie apibūdintu situacijos rimtumą. Žinia su kuria čia pasirodė šis asmuo, buvo per daug svarbi, kad ją atidėti. Todėl, jis vėl išreikšdamas nekantrumą, pabarbeno į duris, mat buvo visiškai tikras tuo, kad apartamentuose buvo žmonės: - Mason'ai, čia aš. Nagi žmogau, atidaryk duris. Pažadu kad neužlaikysiu tavęs ne ilgiau nei keletą minučių. Tai svarbu, ir nors tau nepatiks ką turiu pasakyti, tai vis tiek yra svarbu. Tu turi tai žinoti.

_ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _

Isaac Lahey

if there are different progressive states, what's the last one?


Būrio simbolis :
Pranešimų skaičius : 1086
Įstojau : 2013-08-18
Amžius : 29
Miestas : Kvinsas
Meilė : Neįsipareigojęs
Draugai : Tyler Lockwood
Rūšis : Beta vilkolakis
Darbo paskirtis : Studentas

Peržiūrėti vartotojo aprašymą https://www.youtube.com/watch?v=vEBQxQUck5E

Atgal į viršų Go down

Re: KAMBARYS # 009

Rašyti by Mason Lockwood on Pen. 10 31, 2014 7:04 pm

Pasidavusi tai nedidelei Masono provokacijai Renee netiesiogiai dave ''zalia sviesa'' tam kas seke is kart po bucinio. It du isbandeje zverys sie sukibo i vienas kito kuna ir to svelnumu tikrai nebutum pavadines. Aistringai atsakes i jos iniciuota bucini jis sunere savo pirstus i tamsius jos plaukus ir neatsitraukdamas ne per centimetra nuseke ja komodos link. Viskas vyko taip staiga, tarsi jie abu zinojo, kad sustoje ir gerai apsvarste situacija jie abu sio sprendimo atsisakytu. Butent todel pasidave akimirkos aistrai jie elgesi neapgalvotai ir to sukeltas nenusakomas adrenalino anpludis kone vare abu ''nusidejelius'' is proto. Renee uzsokus ant komodos vei atsikracius jam priklausanciu marskiniu, jo rankos akimirksniu atsidure ties jos iskilumais. Buciuodamas jos kakla jis suteike jai sansa kalbeti ir tai buvo didziule klaida. Kuomet pasigirdo prasymas ''palaukti'', jis siek tiek atslyjo, taciau rankas vis dar laike ties jos slaunimis. Jo krutines lasta ryzkiai kilnojosi nuo padaznejusio kvepavimo, o akys kuriam laikui buvo nudelbtos i viena is savo plastaku. Kai jis galop pakele savo zvilgsni i merginos akiu lygi, jo veide atsispindejo dviprasmiska sypsena. -Tai tik seksas. Jokiu isipareigojimu, jokiu pazadu,-neigiamai paputes galva jis apsilaize sausas savo lupas bei nesulaukes priestaravimo vel sukibo i merginos lupas, taciau cia pat pasigirdo gan ikyrus beldimas i duris. Atsitraukes nuo tamsiaplaukes jis paskubomis patrauke link duru is kart po to kai kolidoriuje pasigirdo vaikino balsas. Pastveres ant grindu numestus, pries tai Renee devetus marskinius jis pamete juos merginai. -Apsirenk, tai vienas musiskiu,-sagstydamasis dzinsu uztrauktuka jis zvilgtelejo i Renee ir nesusilaike placiai nenusisypsojes bei valiukiskai pamerkes jai aki pagaliau patrauke duru link. -Kantrybes, velniai rautu!-piktai suktelejes jis pastvere ant kedes atloso pakabinta savo maike ir jau atidares duris, ja apsivilko. Neskubedamas rodyti svetingumo ar kviesti vaikino uzeiti jis vis dar placiai sypsojosi. -Kas nutiko?-zenges zingsni atgal jis leido vaikinui uzeiti. Zvilgtelejes sau per peti i vien jo markskiniais vilkincia labai isvaizdzia mergina ir vel atgal i Isaac jis viena ranka uzsikele sau ant sprando, kas isdave apie ne itin patogia padeti, i kuria jis buvo pastatytas.

_ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _

Mason Lockwood

I fell in love with u because u loved me when i could't love myself.


Būrio simbolis :
Pranešimų skaičius : 1081
Įstojau : 2013-07-28
Amžius : 35
Meilė : Viengungis
Draugai : Sebastian Redford
Rūšis : Beta vilkolakis
Darbo paskirtis : Fire fighter

Peržiūrėti vartotojo aprašymą

Atgal į viršų Go down

Re: KAMBARYS # 009

Rašyti by Isaac Lahey on Pen. 10 31, 2014 7:41 pm

Greičiausiai dėl to, kad pačiam Mikaelson'ui vienodai švietė su kuo savo asmeninį laiką leidžia vilkolakių vadas, šis visiškai neatkreipė dėmesio į tai, ar apartamentuose buvo hibrido žmona, ar bet kuri kita moteris. Jo elgsena buvo pakankamai natūrali, todėl kuomet pagaliau, kad ir ne iš karto šiam buvo suteikta galimybė patekti į vidų, bei apsisaugoti nuo tokio dalyko, kad pokalbis gali būti nugirstas pašalinių žmonių. Susidurdamas su ne pilnai apsirengusia moterimi, jis iš karto pirštais perbraukė per savus, pakankamai vešlius plaukus, sudarydamas tokį vaizdą, kad šiek tiek išsimušė iš vėžių. Royce šiam asmeniui buvo prieš tai nematyta, todėl jis nebuvo tikras ar pats Lahey pažinojo tamsiaplaukę. Visgi, surizikuodamas, ir pasiduodamas improvizacijai, jis iš karto pradėjo pasiaiškinimą: - Pažadu, tai netrūks ilgai. Bet kadangi tai buvo ne telefoninis pokalbis, kitaip pasielgti negalėjau. Kitą kartą, perspėsiu. - Nesugebėdamas susilaikyti nuo kampinės šypsenos, šis primetė kad tolimesnis susitikimas su broliu, bus įdomus. Ir neskaitant to kad vilkolakis greičiausiai nespinduliuotu šiuo "man visiškai vis vien", Mikaelson'as kitaip negebėjo. Kuomet praeidamas toliau, vilkolakio kūne esantis asmuo ėmė gestikuliuoti rankomis, tai davė įvadą į tai kas buvo sakoma toliau: - Panašu kad tau arba tai neaktualu, arba žinios dar nespėjo pasiekti. Prieš kelias dienas mane aplankė nelabai malonus svečias, su dar keistesniu pasiūlymų. Sunku paaiškinti viską greitai, bet esmė tame. Kad Armstrong'ai ruošia savo kariauną. Sugrįžo keletas veikėjų iš jų praeities, ir su buvo susisiekta su manimi. Nežinau kiek dar vilkų gavo šį pasiūlymą, bet prieš tave rezgamas sąmokslas, norint labiausiai apmokytus patraukti į savo pusę. - Trumpam žvilgtelėdamas į merginos pusę, vaikinukas mikliai sugrąžino žvilgsnį atgal į alfą: - Man asmeniškai buvo pasiūlyta galimybė tapti hibridu, šilta vieta ir... - Dar kartą perbraukdamas per savo plaukus, ir tokiu būdu juos suguldydamas į vietą, Lahey darydamas ypatingai menkas pertraukas atokvėpiui, nusprendė dėstyti toliau: - ...tikimybė išgyventi. Aš nesiruošiu tapti išdaviku, bet, nesu tikras kad visi laikysis tokios pačios nuomonės. Po to kas nutiko originaliosios šeimos namuose, kai buvo nužudyta Niklaus lėlė, jis paskelbė likusioms dviems rūšims karą. Niklaus, Richard Armstrong su savo kariauna ketina naikinant mus, atsiimti iš tavęs tą valdžią, kurią suteikei vilkams. - Nutildamas, ir kaip tik tuo metu nuleisdamas akis, jis stengėsi iš paskutinių, kad jo balsas neskambėtu taip, tarytum jis mėgavosi tuo, ką sakė: - Tavo žmona, - Vėl dirstelėdamas į tamsiaplaukę, tęsė, -  yra iš vien Niklaus Mikaelson, ir ji jau atėmė gyvybę vienam iš mūsų rūšies.
Numanydamas kad kils klausimas, iš kur paprastas beta vilkolakis žino tiek daug apie dabartinę situaciją, Kol'as nusprendė pasinaudoti tuo, kad žino jog Lahey, pastaruoju metu trynėsi su viena iš vampyrių. O tai kaip be pasukus, skambėjo kaip įtikinamas šaltinis: - Didžiąją dalį sužinojau iš Armstrong'o, likusią iš... - Užkritęs vampyrės vardas, privertė jį trumpam nutilti, ko pasekoje susidarė nemaloni tyla, todėl kuomet jis pakėlė akis, nutaisė kiek "apgailestaujančią" išraišką, pagaliau ištardamas: - Lexi. Ir tai yra viskas, ką manau tau yra pravartu žinoti. Bent dabar.

_ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _

Isaac Lahey

if there are different progressive states, what's the last one?


Būrio simbolis :
Pranešimų skaičius : 1086
Įstojau : 2013-08-18
Amžius : 29
Miestas : Kvinsas
Meilė : Neįsipareigojęs
Draugai : Tyler Lockwood
Rūšis : Beta vilkolakis
Darbo paskirtis : Studentas

Peržiūrėti vartotojo aprašymą https://www.youtube.com/watch?v=vEBQxQUck5E

Atgal į viršų Go down

Re: KAMBARYS # 009

Rašyti by ATIDUODAMA #3 on Št. 11 01, 2014 1:33 pm

Net tuomet kai vilkolakės protas buvo akimirkai įgavęs šviesumo, ir ji pasistengė pasakyti tai, kad labai nenori kad tai kas vyko dabar kaip nors supainiotu Lockwood'o gyvenimą, jis patikino tai, kad tai viso labo bus seksualinė iškrova. Tokie rėmai moteriai pasirodė labiau nei tinkami, todėl ji kaip mat buvo pasiruošusi pratęsti pradėtą veiklą. Bet įkyrus bildenimas į duris, privertė Mason'ą atsitraukti, o Royce prasitarti: - Jis tikriausiai nepasitrauks nuo durų tol, kol jų neatidarysi. - Pakankamai mikliai pasigaudama jai pamestus, prieš tai ant žemės sukritusius marškinėlius, į juos įlindo kaip tik tuo metu, kai buvo atidarytos durys. Pastebimai suraukusi savo antakius, bei pirštais perbraukė per savo susitaršiusius plaukus, kuomet visiškai atsitiktinai atkreipė dėmesį į tai, kad prasižergusi sėdėjo ant tos pačios komodos, ant kurios prieš tai užšoko. Pasijusdama kiek nejaukiai, kad ši aplinka ne kiek nesutrikdė svečio, tvarkingai nulipo nuo komodos. - Aš gal trumpam nulėksiu į dušą, kol abu pasikalbėsite... O tuomet, na. Žodžiu, nenoriu lysti į pokalbį, kuris manęs ne kiek neliečia. - Linktelėdama, bei vos sulaikydama norą nusijuokti, moteris plačiai nusišypsojo, pasistengdama kaip galima greitai pasislėpti už vonios durų, tuo pačiu metu priverstinai palendant po vandeniu.

ATIDUODAMA #3

To find what you’re looking for, follow the path left behind.


Pranešimų skaičius : 343
Įstojau : 2013-12-10

Peržiūrėti vartotojo aprašymą

Atgal į viršų Go down

Re: KAMBARYS # 009

Rašyti by Mason Lockwood on Sk. 11 02, 2014 2:56 pm

-Nusiramink,-suraukes antakius jis neigiamai papurte galva mat vaikino it zirniai i siena beriami zodziai skambejo kaip karstines sukeltos sapaliones. Paragindamas vaikina pajudeti svetaines link jis tiesiog linkteljo Renee kai si pareiske nora vaikinu pokalbyje nedalyvauti. -Tai skamba absurdiskai, nei vienas musiskiu taip nepasielgtu,-savo burio vilkus jis pazinojo, beto mate juos kone kiekviena diena, todel butu suprates jei bent vienas butu emes kelti itarima. -Tapti hibridu?-suraukti jo antakiai siek tiek pakilo, o jo veida papuose gan kritiska sypsena. -Vienintelis Klausas gali tai padaryti, beto visi vilkai zino, kad tai isvysto sumautai sunkiai sutraukiama priklausomybe tam kales vaikui,-neigiamai papurtes galva jis pastvere netoli gulejusi sportinio tipo dzemperi bei ji apsivilko. Masonas ir toliau laikesi pakankamai skeptikos pozicijos ir tik isgirdes apie Katherine jis sustingo. -Tai…-inirtingai papurtes galva jis atrode inirses, nors to ir neparode. -Visa tai nesamone, Isaacai. Gal Kat ir nera vilkolakiupalaikymo komandos kapitone, bet ji niekuomet neitu is vien su Klausu. Nezinau is kur visa tai trauki, bet tai yra absurdas,-prunkstelejes jis garsiai ispute ora pro nosi. -Lexi?-suraukes antakius jis leido pasnekovui suprasti, kad merginos vardo lig siol nera girdejes. -Tik nesakyk, kad tai ta pati vampyre del kurios vos nenusukai sprando vienam is dvyniu?-pastaruoju metu jis buvo asmeniskai pasirupines, kad fizinis Lahey tenkantis kruvis butu ypac sekinantis, o tai, kad vilkolakis uoliai lanke treniruotes priverte Masona manyti, kad nori jis to ar ne, susitikimams su vampyre laiko jis paprasciausiai nebeturejo. -Dziaugiuosi, kad su manimi susisiekiai, bet netikiu nei vienu zodziu, ypa jei jis buvo pasakytas Richardo Armstrongo lupomis. Tas kales vaikas… turejau ji nudeti kai turejau tam proga,-piktai atsiduses jis staiga sukluso. -Palauk, tu minejai Caroline?...

_ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _

Mason Lockwood

I fell in love with u because u loved me when i could't love myself.


Būrio simbolis :
Pranešimų skaičius : 1081
Įstojau : 2013-07-28
Amžius : 35
Meilė : Viengungis
Draugai : Sebastian Redford
Rūšis : Beta vilkolakis
Darbo paskirtis : Fire fighter

Peržiūrėti vartotojo aprašymą

Atgal į viršų Go down

Re: KAMBARYS # 009

Rašyti by Isaac Lahey on Sk. 11 02, 2014 3:36 pm

- Ar turi ko nors išgerti? Man tikrai būtina išgerti, ir kaip galima greičiau. - Faktiškai iš karto sustabdyta originalaus vampyro, kuris slėpėsi už laikino "viršelio", kalba, privertė vaikinuką ne vien praeiti į kambario vidų, bei nerangiai sukristi ant sofos. Viena ranka dar kartą perbraukdamas per savo plaukus, iš dalies leido alfai įsiklausyti į pavienius žodžius, kuriuos barstė prieš tai. Informacijos buvo labai daug, todėl tik tuomet kai jam buvo suteikta pilna kalbėjimo laisvė, šis pasistengė viską detalizuoti: - Paklausyk, viskas yra labai rimta, o blogiausia kad vyksta tau po nosimi. Mikaelson'ų šeima veikia labai apgalvotai, ir manau kad tau niekada nebuvo paslaptis tai, kad Džeiko dėdė buvo Niklaus kalė nuo pat tos dienos, kai jis pabandė iš jo padaryti tokį kaip tave. Atvirai kalbant, netikiu kad Džeikas su tuo turi ką nors bendro, bet pamąstyk pats. - Šis savo džemperio kišenės ištraukdamas mobilų telefoną, kuriame buvo likusios visos, realios žinutės nuo Richard Armstrong, jis rankos gestu tik paragino, kad hibridas paimtu aparatą į savo rankas: - Čia yra ne vien tekstas, kuriame jis pranešė susitikimo su manimi vietą, bet ir paskui sms tekstu pakartojo savo pasiūlymą. Jei ir šito tau per mažai... - Gūžtelėdamas pečiais, jis ėmėsi kraštutinumų, kurie žinoma kad būtu paveikę vilkolakį, tačiau jokiais būdais originaliais burtais sukurtą vampyrą: - Priversk mane sakyti tiesą, padaryk tą savo fokusą su užkalbėjimų ir išdėsiu tau kiekvieną to susitikimo detalę. Mason'ai, aš nežinau nieko apie tapimą hibridu, ir manau kad ne vienas toks esu. Bet, tai buvo siūloma man su galybe jo pavardintų privalumų. Manai kad jis galiausiai nepasieks kitų? Dvynių pavyzdžiui? Ne paslaptis, kad nesu jiems draugas. Bet, patikėk, nenustebčiau jei jie sutiktu, ir ne žodžio netartu tau. Richard'as siūlo tai, ką draudi tu. Ir tai kai kuriems, gali pasirodyti labai viliojančiu dalyku. - Kilstelėdamas savus antakius, tuo pačiu metu, vos pastebimai susiaurino savo akių vokus, po ko, nusprendė trumpam nutilti, kad pradinė informacija būtu suvirškinta. Todėl, kuomet jis prakalbo toliau, nusprendė paaiškinti: - Aš žinau kad tai absurdiškai skamba. Patikėk manimi, tavo žmonos nėštumo metu buvau netoliese, nes Džeikas buvo liepęs rūpintis jos saugumu, kai tavęs nebuvo šalia. Todėl žinau, kad iš pažiūros ji to nepadarytu, nebent, tam būtu svarbi priežastis. Bet negi manai kad Klausas nėra tas asmuo, kuris gali suteikti jai ar bet kam kitam tą priežastį? Ji nusuko sprandą tam nelaimeliui, omegai. Sebastian'ui, atrodo toks jo vardas. Ir kai Lexi man tai pasakė, iš pradžių ir pats nesiteikiau tikėti. Bet, nori tu tuo tikėti ar ne, ji man nemeluotu. - Pastebėdamas kad apie vilkolakio "pasilinksminimus" alfa žino kur kas daugiau, nei originalusis, iš dalies žavėdamasis užvaldyto kūno savininku, jis sunkiai sulaikė šypseną, todėl ėmė kalbėti: - Ji man patinka, labai. Ir atleisk, bet nesi tas asmuo, kuris man turi aiškinti ką daryti asmeniniu laiku, o ko ne. Broliai gavo į kailį ne beprasmiškai, tą galiu garantuoti. Bet, dabar ne tai aktualiausia. - Tai kad alfa nebuvo toks naivus, kaip kad tikėjosi originalusis, vertė jį nertis iš kailio, kad kaip nors šį įtikinti. Klausimas apie Caroline, padavė jam mintį: - Taip, ji buvo nužudyta savo vestuvių dieną. Pameni raganą kuri buvo užvaldžiusi Argent kūną? Ji gyva. Ir buvo tuo asmeniu, kuris ir nutraukė tos blondinės gyvybę, šį kart amžiams. Štai tau ir paaiškinimas, kad dabar iš originaliųjų galima laukti visko.

_ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _

Isaac Lahey

if there are different progressive states, what's the last one?


Būrio simbolis :
Pranešimų skaičius : 1086
Įstojau : 2013-08-18
Amžius : 29
Miestas : Kvinsas
Meilė : Neįsipareigojęs
Draugai : Tyler Lockwood
Rūšis : Beta vilkolakis
Darbo paskirtis : Studentas

Peržiūrėti vartotojo aprašymą https://www.youtube.com/watch?v=vEBQxQUck5E

Atgal į viršų Go down

Re: KAMBARYS # 009

Rašyti by Mason Lockwood on Pir. 11 03, 2014 1:59 pm

Originaliuju planas is esmes neturejo spragu. Ir jei visa tai butu ivyke dar keleta dienu anksciau, galimas daiktas Masonas butu patikejes kiekvienu Isaac lupomis pasakytu zodziu, taciau dabar jis zinojo, jog Katherine vis dar jam nera abejinga, todel nieku gyvu nebutu sutikusi bendradarbiauti su vieninteliu jos dukters tevui givybe atimti galejusiu asmeniu. Ypac po to kai Lahey paminejo Sebastiana, Masono israiska tapo neiskaitoma. -Klausyk, Isaac…-jo paties organizmas toli grazu netrosko vartoti alkoholio, taciau neprarasdamas manieru jis nurode i ta puse, kur buvo apartamentu mini baras. -Vaisinkis,-nugara pasiremes i kambario siena jis sunere rankas sau ties krutine. Dauguma labai greitai susakytos informacijos skambejo kiek itartinai ir nors pats hibridas negalejo tiksliai pasakyti kas butent verte ji nepasitiketi savo informacijos saltiniu, jis niekaip neissidave. -Padarei teisinga dalyka ateiadmas cia, Isaac,-teigiamai linktelejes galva jis tyliai atsikrenkste. -Tikriausiai nenustebsi del to, kad drystu abejoti tavo teorija kas liecia Bowman dvynius,-lupu kamputyje islauzes kiek pasiepiania sypsena jis apsilaize priekinius dantis tarsi butu inirtingai mastes kaip pateikti zodzius, kurie akivaizdziai kabojo ant jo liezuvio galo. -Tu visiskai teisus tai ne mano reikalas, gali susitikineti su kuo tinkamas, bet leisk tave pataisyti,-jo veidas staiga apniuko. -Galbut jus ir dvyniai turite asmeniniu nesutarimu, bet tai niekaip neveikia musu visumos, kaip burio, kaip seimos, kuri yra vieninga. Praleidau jusu pestynes pro akis, nes ta kart nemaciau tame jokios potencialios gresmes apart keletos neapsiplunksnavusiu vaikigaliu, kurie kazkuo nepasidalino, pestynemis. Noriu, kad gerai manes paklausytum. Mes vieni apie kitus labai daug zinom, vadinasi susidedamas su vampyre, tu rizikuoji ne tik savo, bet viso burio kailiu, todel taip, tai yra mano reikalas ir jei as matysiu, kad tampi kraujasiurbes uzverbuota marijonete, tu turesi rinktis, ji arba mes,-jo israiska buvo kaip niekad griezta. -Zinau, kad retas kuris pasimoko is svetimu klaidu, bet as pats savo kailiu isitikinau, kad musu pasauliai yra pernelyg skirtingi, mes priklausome skirtingoms barikadu pusems ir tai niekuomet nepasikeis. Tu niekada nebusi pripazintas vampyru tarpe, net jei taptum hibridu, jie tavimi pasinaudotu tam, kad atliktum juodziausius darbus, naikindamas tuos, kurie nera aprankus Mikealsonams. Todel pries ateidamas cia ir sakydamas man, kad Katherine yra ju puseje, turi zinoti du dalykus. Taip, Kat niekada nebus musu puseje ir, deje, man teko tuo isitikinti ne itin maloniu budu ir antra… Ji nepadarys nieko kas suteiktu Klausui persvara pries vilkolakius, tik ne dabar kai jos pacios dukra priklauso musu rusiai,-giliai ikvepes jis eme neramiai vaikstineti po kambari. -Renee?-isgirdes, kad vonios kambaryje pries tai beges vanduo jau kuri laika buvo nutiles jis nusprende, kad astrus Royce protas gali atnesti daugiau naudos, nei kartais pernelyg impulsyvus jo paties budas. -Yra vienintelis budas viska issiaiskinti,-issitraukes mobiluji jis surinku vieno is dvyniu numeri, taciau nesulaukes atsako tiesiog paliko balso pasto zinute su savo adresu, prasydamas kuo skubiau su juo susisiekti. -Viena yra akivaizdu, Klauso mergina buvo nuzudyta ir jis bandys surasti atpirkimo ozi tam, taciau jei jis ir renka kariauna pries ta ragana, as buciau tai suzinojes pirmas,-gerai zinodamas, kad jo skola Niklausui taip ir nebuvo grazinta jis buvo isitikines, kad prireikus hibrido, originalusis verciau butu pasitelkes igudusi ir fiziskai pasiruosusi. -Beto,-staiga jo veida papuose plati sypsena. -Gilbert yra vampyre, vadinasi daugiau hibridu sukurti jis negali. Zinoma, yra sansas, kad jis turi siokiu tokiu kraujo rezervu, bet patikek manimi, uzuot svaistes ji ant betu ir rizikuodamas, kad net ir istvere transformacija jie nebus jam pavaldus, jis verciau imtusi omegu. Zinau apie ka kalbu…

_ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _

Mason Lockwood

I fell in love with u because u loved me when i could't love myself.


Būrio simbolis :
Pranešimų skaičius : 1081
Įstojau : 2013-07-28
Amžius : 35
Meilė : Viengungis
Draugai : Sebastian Redford
Rūšis : Beta vilkolakis
Darbo paskirtis : Fire fighter

Peržiūrėti vartotojo aprašymą

Atgal į viršų Go down

Re: KAMBARYS # 009

Rašyti by Isaac Lahey on Pir. 11 03, 2014 3:27 pm

- Aš tau ir nedraudžiu tikrinti to ką sakau, atvirkščiai skatinu kad tai padarytum. Nes patikėk manimi, mažiausiai noriu kad tavo, kaip mano akimis tobulo vado, likimas taptu panašiu kaip Armstrong'o. Neturiu omeny tavo draugo, turiu omeny Richard'ą. Žinau jo "karaliavimo" istoriją, ir tam kad tai ištraukti užteko poros viskio butelių ir Džeikas pasakė didžiąją savo gyvenimo istorijos dalį. Tik sakau, kad neklapsėtum akimis, kuomet tau už nugaros stengiamasi sukelti chaosą. Nes net jei aš matau kad geruoju tai nesibaigs ne vienam iš mūsų, tai turėtum žinoti ir tu. Ir velniai griebtu, bent būti pasiruošusiam atakai, kuri gali įvykti bet kuriuo metu. - Teigiamai linktelėdamas galva, bei tokiu būdu patvirtindamas savus žodžius, tūnąs viduję asmuo, kaip tyčia ėmė kalbėti pakankamai lėtai, lyg bandydamas akcentuoti kiekvieną savo žodį. Pakildamas nuo sofos, ant kurios prieš tai buvo prisėdęs, šis patraukė prie mini baro kaip tik tuo metu, kai šiam buvo suteiktas leidimas pasivaišinti gėrimais. Atrasdamas vodkos butelį, mikliai skaidrų skystį įpylė į vieną iš taurių, pats tuo pačiu metu, nuspręsdamas kalbėti toliau. Jis beveik nežinojo nieko, kokį konfliktą apturėjo Lahey su Bowman broliais, tačiau, tuo pačiu metu stengėsi kalbėti iš savęs tai, kas turėtu atitikti bendrą nuomonę: - Esu pirmasis beta, kuris nusprendė palaikyti tave, net kai visi sakė kad velniop, nėra verta, gi esi pusiau vampyras. Todėl nebandyk man trinti apie šeimos svarbą. Šeimos apart vilkus, nesu turėjęs. Todėl žinau ir vertinu tai, bet, gali tūžti kiek tik nori, bet nesirinksiu jos, - Omeny turėdamas vilkolakio pasirinktą moteriškosios lyties atstovę, jis tęsė: - arba šeimos. Kas jei ne tu, turėtum tai suprasti geriausiai? Pasimokyti iš svetimų klaidų? Žinoma, lengviausias būdas. Pasislėpti ir apsimesti kas niekas nerūpi. Apsimesti kad asmuo, kuriam jauti trauką, tai viso labo menka intriga, kuri net nėra verta pastangų. Bet tu kiek laiko kovojai dėl Katherine, kad galiausiai pasakytum kad viskas, daugiau nebe gali? - Neigiamai supurtęs galvą, Mikaelson'as keitė vardus, kuomet realiai kalbėjo apie savo pasiskyrimą Argent, nuo pat pirmos dienos, kuomet jie susitiko. Dėl šios moters jis buvo pasiruošęs paaukoti savo nemirtingumą, todėl geriau nei kas kitas, žinojo tai, kad dėl to kas artima, reikia kautis iki paskutinio atodūsio, o ne trauktis šalin: - Paklausyk ir tu manęs. Nesu nupezęs vaikėzas, kuris nesupranta gyvenimo prasmės. Užduok sau klausimą, ar kautumeisi su visais, dėl to kas tavo, kai visi aplinkui tavam žmogui bando sukelti skausmą? Štai tau ir atsakymas, Mason'ai. Ji jo. - Užsikalbėdamas, vaikinukas užvertė akis, tuo pačiu metu neigiamai supurtydamas galvą: - Mano. Ji mano asmuo, ir dėl šventos aplinkinių ramybės pažadu, vartosiu verbeną. Negana to, nesu tas asmuo, kad visiems aplink pasakoti apie tai ko mokai mus tu. Tai kas vyksta būry, ten ir lieka. Manimi gali pasitikėti. - Linktelėdamas, jis galiausiai suraukė savus antakius, kaip tik tuo metu, kai kalba šiek tiek pakito. Nesiskubindamas atsakyti, jis ganėtinai greitai nuleido savo akis, ir palengva sugrįžo atgal, įsitaisydamas ant sofos. Akys vėl buvo nukreiptos į viršų, kuomet jis stengėsi gerai apgalvoti savo kalbą, prieš ją pratęsdamas: - Mūsų rūšiai? Mason'ai, kad ir kaip norėtum tuo tikėti, ir neskaitant to, kad tavo dukrą mes priimsim. Ji nėra mūsų rūšies. Ji paveldėjo tai iš tavęs, tad greičiausiai yra ne vilkas, o hibridė. Dalis vieno, dalis kito. Tokia kaip tu. O čia, kaip be pavadinus, visai kita istorija. - Sujudindamas savus antakius, jis vėl ranka perbraukė per savo kiek per ilgus plaukus, prie kokių originalusis buvo visiškai nepratęs: - Gali manimi netikėti, nekaltinu. Bet, sakau ką žinau. Ir niekas nevaržo tavęs paprasčiausiai susitikti su Katherine ir tiesiai į akis užduoti klausimą apie tai, kas nutiko su Sebastian'u. - Įtraukdamas oro į savuosius plaučius, jis galiausiai nusprendė daugiau nesigilinti į tai, mat istoriją iš tikro žinojo iš savo brolio, ir tos smulkmenos kurios bet kuriuo metu galėjo išsprūsti, buvo per daug nenaudingos, dabar. Tai, kokį kontraktą su "velniu" pasirašė Pierce, žinojo tik trys asmenys, todėl, nieko nuostabaus kad vampyrams paprastiems, smulkmenos nebuvo pranešamos. Todėl savo saugumo daliai, jis nutilo. Tik iki tos akimirkos, kuomet Mason'as tarė savo finalinius žodžius: - Omegos vienišiai, ir toli gražu net nėra tokie stiprūs kaip Betos. Ir gali būti kad taip elgtis, kaip sakai, būtu protingiausia. Bet ar kada nors tau pačiam atrodė Niklaus veiksmai remiami protu? Jis veikia iš savo paties siaurų pažiūrų spektro. Galu gale, nei tu nei Tyler'is, nei Richard'as, nebuvote betomis, kuomet jis pasirinko jumis savo bandymams. Tai kas galėjo pakisti dabar? Juk tik Lockwood'ai, ir tai ne be pagalbos rado kaip atsikirsti jam. Kuomet Armstrong'as padarė priešingai. Vienaip ar kitaip, tai tik mano nuomonė. - Tai tardamas, jis užsivertė gėrimą į burną.

_ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _

Isaac Lahey

if there are different progressive states, what's the last one?


Būrio simbolis :
Pranešimų skaičius : 1086
Įstojau : 2013-08-18
Amžius : 29
Miestas : Kvinsas
Meilė : Neįsipareigojęs
Draugai : Tyler Lockwood
Rūšis : Beta vilkolakis
Darbo paskirtis : Studentas

Peržiūrėti vartotojo aprašymą https://www.youtube.com/watch?v=vEBQxQUck5E

Atgal į viršų Go down

Re: KAMBARYS # 009

Rašyti by ATIDUODAMA #23 on Pir. 11 03, 2014 4:08 pm

Po to, kuomet net nesureagavo į tai, kad buvo atsiustos kelios žinutės į šio mobilų telefoną, Bowman'as leido laiką prie brolio, ligoninės intensyvios terapijos palatoje. Vaikinuko būklė kuo toliau, tuo labiau tapo prastesnė, o Scott'as kuriam buvo paliepta paprašyti vampyrės paslaugos, taip ir nepasirodė. Trumpam išeidamas iš palatos tam, kad iš aparato pasiimti kavos, Aiden'as atkreipė dėmesį į tai, kad šio telefone buvo paliktos kelios žinutės. Paskaitydamas vienas, bei išklausydamas likusias, šis galiausiai paprašė kad viena iš skyriuje dirbančių moterų su baltu chalatu daugiau dėmesio skirtu jo dvyniui, ir kuomet ši sutiko, jis kaip mat patraukė link viešbučio, kurio adresas buvo nurodytas telefone. Laimei, abu pastatai buvo visai netoli vienas nuo kito, todėl beta vilkolakis trūko ne ilgiau kaip penkioliką minučių, kuomet pasiekęs nurodytas adrese kambario duris, kilstelėjo ranką, pabarbendamas į paviršių, bei tokiu būdu laukdamas kol jam būtu atidaryta.

ATIDUODAMA #23
laikinai atvykęs į niujorką

Būrio simbolis :
Pranešimų skaičius : 31
Įstojau : 2014-03-23

Peržiūrėti vartotojo aprašymą

Atgal į viršų Go down

Re: KAMBARYS # 009

Rašyti by Mason Lockwood on Kv. 11 06, 2014 7:58 am

Masonas pazinojo Isaac jau labai ilga laika. Jie susipazino dar tuomet kai Lockwoodas priklause Armstrongo vadovaujamam buriui, o Lahey salinosi saviskiu ir buvo patyres viso labo pirmuosius savo virsmus. Ju draugyste uzsimezge Masonui tapus alfa. Visuomet mates jame potenciala jis nenuilsdamas stengesi itraukti nepatyrusi vilkolaki i savo organizuojamas treniruotess, nepaisydamas, kad jam ne viena karta buvo liepta palikti ji ramybeje. Kai Lahey galop visu netiketumui pasirode uzsiemimuose, vilku burys prieme ji kaip viena ju, o spartus vaikino progresas ilgainiui paverte ji Masono partneriu, mat tik jis vienas sugebedavo atlaikyti uolaus savo mokinio smugius.
-Isaac, geriau nei kas kitas zinai, kad susu su Katherine situacija yra kitokia…-staiga nutiles jis isisteibelejo i neiprasta vaikino pasirinkima ties alkoholiiu, taciau susilaikes nuo komentaro tiesiog teigiamai linktelejo galva. Pernelyg gerai pazinodamas karstakosi vilkolaki jis greitai suprato, kad kazkas cia ne taip. Isaac visuomet buvo vienas tu, kurie vadovaudavosi savo instinktais, priesingai nei kitus vilkus, ji sutramdyti nebudavo lengva. Butent del sios priezasties, alfai buvo sunku patiketi, kad suzinojes apie ju buriui uz nugaros rezgama samoksla, jis nusprende pirma ateiti cia uzuot pats emesis kontraatakos. -Butelis ana tenai,-rankos mostu parodes i permatomos spalvos buteli su jame pluduruojancia verbenos zole, jis teigiamai linktelejo galva nenuleisdamas savo skvarbaus zvilgsnio nuo vaikino jis ne nesureagavo i beldima i duris. -Renee, buk gera, atidaryk duris,-suktelejes merginai, kuri pagal viska vis dar turejo buti vonios kambaryje jis susikiso rankas i dzemperio kisenes. Kazkas cia buvo ne taip ir cia pariodes dvinys buvo trukstama deliones dalis. Zinodamas, kad pykcio pagautas Lahey ne juokais suzeide viena dvyniu, bet lig siol nerode jokios iniciatyvos istraukiant Bowman broli is ji istikusios komos, Masonas eme dvejoti ar priesais stovejes asmuo is tiesu buvo tas kuo dejosi. Isaac nebuvo is tu, kurie negailestingai zudo, juolab jei kalba eina apie jo paties buriui priklausanti asmeni ir nesvarbu kokie pasipute sunksnukiai dvyniai kartais galejo buti.

_ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _

Mason Lockwood

I fell in love with u because u loved me when i could't love myself.


Būrio simbolis :
Pranešimų skaičius : 1081
Įstojau : 2013-07-28
Amžius : 35
Meilė : Viengungis
Draugai : Sebastian Redford
Rūšis : Beta vilkolakis
Darbo paskirtis : Fire fighter

Peržiūrėti vartotojo aprašymą

Atgal į viršų Go down

Re: KAMBARYS # 009

Rašyti by ATIDUODAMA #3 on Št. 11 08, 2014 4:38 am

Palyginamai visai neilgai praleisdama savo laiką vonioje, moteris specialiai buvo paleidusi vandens srovę tam, kad negirdėti tai kas buvo kalbama už durų. Nepaisant to kad buvo pakankamai smalsi asmenybė, puikiai suprato kad "būrio" reikalai, yra tai, kur svetimi neturėtu kišti savo nosies. O ji kaip be pasukus, vis dar priklausė savo tėvo būriui, todėl tai kas vyko Mason'o gyvenime bei lietė jo mokinamus vilkus, jai mažu mažiausiai buvo neaktualu. Per tą laiką, kuomet vyko intensyvus pokalbis, moteris sugebėjo palysti po vandeniu, ir vėliau išsidžiovinti plaukus. Įsisupdama į ant durų pakabintą chalatą, kuris priklausė viešbučio administracijai, ši mikliai pasirodė kambary, kuomet buvo pakviesta, tačiau jau tik antrą kartą. Dar kartą nužvelgdama abu iš čia buvusių asmenų, ji veide timptelėjo vos pastebimą šypseną, kuomet patraukė prie durų. Kadangi grėsmės šiuo metu nejautė visiškai, kas bylojo apie tai, kad alkoholis dar nebuvo visiškai pasišalinęs iš jos sistemos, ji negalvodama, atidarė duris. Priešais matėsi jaunas, pakankamai išvaizdus vaikinukas. Dirstelėdama į Lockwood'ą, bei įsitikindama tuo, kad tai buvo tas asmuo, kuriuo jis laukė, patraukė savo ranką nuo durų, duodama suprasti, kad svečias gali patekti į vidų: - Užeik, manau kad esi laukiamas. - Praleisdama Bowman'ą, moteris, uždarė duris, o pati jau nebe parodė didelio noro pasitraukti šalin, todėl vietoje savivaliavimo, dar kartą nusprendė didžiausią savo dėmesio dalį atiduoti ne kam kitam, kaip šių berniukščių alfai: - Man išeiti, ar nemaišysiu jūsų diskusijai? Nenoriu būti tuo aspektu, dėl kurio varžysitės kalbėti tai, ką reikia. - Šiek tiek sujudindama savo pečius, tamsiaplaukė nepajudėjo iš vietos, lyg laukdama konkrečios komandos, kuri nulemtu likusios šios dienos įvykius, jos gyvenime.

ATIDUODAMA #3

To find what you’re looking for, follow the path left behind.


Pranešimų skaičius : 343
Įstojau : 2013-12-10

Peržiūrėti vartotojo aprašymą

Atgal į viršų Go down

Re: KAMBARYS # 009

Rašyti by ATIDUODAMA #23 on Št. 11 08, 2014 5:52 am

- Labas. - Trumpas pasisveikinimas kaip mat pasigirdo, vos tik viešbučio kambario durys buvo atvertos. Praeidamas į apartamentų vidų, vilkolakis, negaišdamas laiko, nusitraukė nuo savo pečių odinį švarką, pakabindamas šį ant pakabos. Per daug nesistengdamas ką nors sakyti, mat net nenutuokė kodėl būtent buvo čia pakviestas, jau buvo besiruošiantis įsitaisyti ant vieno iš sėdimų baldų, tačiau kaip tik tuo metu susidūręs žvilgsniu su Lahey, pastebimai įsitempė. Jam iki pat dabar buvo labai keista, kad su prasikaltusiu prieš savus asmeniu buvo elgiamasi kaip tyčia, įprastai. Įtemptas nuo neigiamų emocijų antplūdžio, kūnas, bei įtūžio kupinas žvilgsnis nebuvo blaškomas nieko, kas čia pat vyko: - Tikiuosi kad nevaidinsime vaikų darželio ir nespausime vienas kitam rankų tik todėl, kad tu taip nori. - Dirstelėdamas į Lockwood'ą, aiškiai parodė kad net esant reikalui būti su Lahey viename kambary, neprivers jo vaidinti draugo. Pastarojo pasirinkimas eiti prieš savus vardan pasimaivymo prieš vampyre, nebuvo atleistinu veiksniu, bent jau kol nebus ant kojų pastatytas, dabar ligoninėje gulintis, asmuo. Liežuviu brūkštelėdamas per savo lūpas, vilkolakis galiausiai ryžosi susitelkti į tai, kas buvo ne tokiu erzinančius dalyku, kaip kad Isaac. Nukreipdamas žvilgsnį į hibrido pusę, jis timptelėjo savo marškinių rankoves iki alkūnių, bei nebe delsdamas laiko, įsitaisė ant kėdės.
- Įtariu kad nenutiko nieko gero, jei prieš tai atšaukdamas užsiėmimus, sukvietei mus abu į savus namus. - Stengdamas suvaldyti emocijas, kurios aiškiai atsispindėjo jo veide, Bowman nusprendė vengti susidūrimo su Lahey, todėl nenuleido akių nuo šios vietos laikino šeimininko: - Tai kaip, lauksime dar ko nors, ar tai viskas? Nors kaip ir sakiau prieš tai, nežadu turėt reikalų su šiuo subingalviu, kol Ethan'as vėl nebus sveikas.

ATIDUODAMA #23
laikinai atvykęs į niujorką

Būrio simbolis :
Pranešimų skaičius : 31
Įstojau : 2014-03-23

Peržiūrėti vartotojo aprašymą

Atgal į viršų Go down

Re: KAMBARYS # 009

Rašyti by Isaac Lahey on Št. 11 08, 2014 9:22 am

- Nepamiršk kad ir tu nesugebėsi manęs užkalbėti, vos tik išgersiu verbenos nuoviro. - Šiek tiek sujudindamas savus antakius, vaikinukas pakilo nuo sofos, ant kurios prieš tai buvo įsitaisęs. Pakeliui ant stalo palikdamas tuščią taurę, jis ganėtinai greitai pasiekė minėtą butelį su žole. Šis skystis nebūtu sukėlęs originaliam vampyrui žalos tol, kol jo sąmonė buvo patalpinta į svetimą kūną, būtent dėl šios priežasties šis jautėsi labai užtikrintas. Tad, manydamas kad tai savisaugos priemonės dėl to, kad Lahey bendrauja su jo, prieš tai matyta šviesiaplauke, atsukdamas kamštelį, žengė atgal prie stalo, ant kurio paliko taurę. Nesisėsdamas, o tik ramiai perpildamas skystį iš vienos vietos, į kitą, originalusis pakėlė akis į savo pašnekovą, kaip tik tuo metu įsisąmonindamas tai, kas jam buvo sakoma: - Kaip ir sakiau, negaliu tavęs kaltinti, kad netiki tuo, ką tau sakau. Bet, argi ne absurdiška, kad visas mūsų pokalbis dabar sukasi vien apie Katherine, bei tavo palyginimus kad neva tavo situacija skiriasi nuo manosios, nei kad apie tai, kad verta pradėti sukti smegenys, nes prieš tave pasiruošė eiti ne vien visa originali šeima, bet ir tavo draugo šeima? - Timptelėdamas lupas, jis viena ranka suėmė taurę, kuomet kita perbraukė per vampyrui per ilgus plaukus. Prieidamas arčiau prie alfos, jis vis dar buvo per daug ramus, ką išdavė tai, kad besidaužanti šio širdis ne karto nebuvo išsiderinusi iš įprasto ritmo: - Tai kuo gi mano situacija su Lexi skiriasi nuo tavosios su Katherine? Kiek pamenu, kai susiėjot, ji jau buvo vampyrė, o tu dar buvai vilkolakiu. Kaip ir sakei, Niklaus nerizikuotu manęs paversti hibridu, o kitas asmuo to padaryti negali. Vadinasi, manęs nelaukia lemtis panaši į tavąją. Taigi, apart to kad garbanė sugebėjo pastoti nuo tavęs, skirtumo nėra. - Veide ištempdamas per daug savimi pasitikėjimo įgavusią šypseną, jis ėmė kalbėti kiek tyliau: - Ir pataisyk mane, jei klystu. Atsidurdamas panašioje situacijoje, kaip aš. Net jei ji seniai nebe priklausytu tau, tu būtum ne vien paralyžiavęs vieną iš savų, tu būtum nudėjęs juos visus. Nes nėra nieko, ką ji padarytu, o tu nesugebėtum atleisti. - Čia pasirodęs kitas asmuo, bei išlindusi tamsiaplaukė, kiek išderino jo kalbą, todėl šis vėl pasitraukdamas per žingsnį, kiek kilstelėjo taurę, lyg būtu paskelbęs nebylų tostą. Tačiau nespėdamas pritraukti indo prie savo lūpų, akivaizdžiai suprunkštė: - O jis ir nebus. Nes asmeniškai aš, nežadu nieko daryti, kad tai pakeisti. Patikėk manimi, mate, jam geriau būtu pasilikti ten pat, kur yra dabar. Nebent, pats esi pasiruošęs papasakoti, dėl kokios priežasties būtent, jis tapo invalidu? - Tuomet kai baigė savo kalbą, pritraukdamas taurė prie savo lūpų, bei išgerdamas dozę verbenos nuoviro, parodė kad nežada daugiau kontraatakuoti, todėl, nutildamas vėl sukrito ant sofos.

_ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _

Isaac Lahey

if there are different progressive states, what's the last one?


Būrio simbolis :
Pranešimų skaičius : 1086
Įstojau : 2013-08-18
Amžius : 29
Miestas : Kvinsas
Meilė : Neįsipareigojęs
Draugai : Tyler Lockwood
Rūšis : Beta vilkolakis
Darbo paskirtis : Studentas

Peržiūrėti vartotojo aprašymą https://www.youtube.com/watch?v=vEBQxQUck5E

Atgal į viršų Go down

Re: KAMBARYS # 009

Rašyti by Mason Lockwood on Sk. 11 09, 2014 3:25 pm

-Nesuprantu kodel mes apie tai kalbame. Jei mane reikiamu laiku butu sustabdes reikiamas zmogus ir savo pavyzdziu pamonkes, jog isimyledamas vampyre as pasirasysiu sau saumauta mirties nuosprendi, as buciau to zmogaus paklauses. Tada, kai dar buvo nevelu. Tada kai visa tai buvo tik susiktas seksas. Mazdaug ten, kur veikiausiai siuo metu ir apsiriboja judvieju ir Lexi ''romanas''. Todel uzuot kalbejes, isiklausyk kas tau sakoma. Ji - blogos naujienos. Tai nesibaigs gerai ir tu kuo puikiausiai tai zinai ir kuo ilgiau sau tai neigsi, tuo didesnes galimybes, jog galiausiai tikrai imsi jai jausti kazka daugiau nei fizine trauka ir tada bus per velu pasitraukti. Sakau tau tai todel, kad pats esu istriges tame taske ir negaliu judeti pirmyn…
Kambaryje pasirodzius Renee, Masonas nevalingai atkreipe i ja demesi. Tai, kas dar taip neseniai vos per plauka tarp ju neivyko, priverte jo veide pasirodyti isdavikiskai sypsenai kuomet ju zvilgsniai akimirkai susitiko. -Dekui, Renee. Nemanau, kad kas priestarautu jei cia pasiliksi,-pasitikdamas Aidena jis istiese jam ranka ir siedu be zodziu pasisveikino viso labo rankos paspaudimu. -Aciu, kad atvykai,-linktelejes galva jis siek tiek primerke akis kuomet savo zvilgsni grazino ties Isaac. -Man visiskai nusispjaut kokia buvo to priezastis, zinau tik tiek, kad vienas musiskiu siuo metu merdeja, o tu esi perdaug isdidus, kad issrebtum savo paties privirta kose… Gal abu teiksites man paaiskinti kas cia vyksta?-suraukes antakius jis atsisedo ant sofos krasto vis dar nenuleisdamas skvarbaus savo zvilgsnio nuo itartinai besielgiancio vilkolakio. -Jei yra taip kaip tu sakai ir Armstrongai is tiesu megina isjudinti musu burio pamatus, jiems tai padaryti bus vieni juokai, nes judu ir jusu moteriskos problemos yra silpnoji musu grandis,-suraukes antakius jis piktai siek tiek apsilaize savo lupas. Stebedamas kaip Lahey be didesniu priesgyniavimu gurkstelejo verbenos jis ir toliau inirtingai seke kiekviena vaikino judesi mat kazkas kuzdejo jam, jog neiprastas vaikino elgesys gali tureti kazka bendra su jo nesama zinia.
Masonas vis dar negalejo suprasti kaip jis, budamas taip arti Klauso ir apskritai, vampyru, nepastebejo pries ji neva rezgamo samokslo. Maza to, kokia buvo viso to prasme. Juk jie, vilkai, nekele jokio pavojaus originaliesiems, priesingai, dabartinis alfa buvo kaip niekad suinteresuotas, kad Niklausas isliktu gyvas, nes nuo to priklause ir jo givybe. -Turi man ka nors pasakyti?-zvilgsni nukreipes i viena is dvyniu jis atrode labiau susidomejes nei, kad piktas.

_ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _

Mason Lockwood

I fell in love with u because u loved me when i could't love myself.


Būrio simbolis :
Pranešimų skaičius : 1081
Įstojau : 2013-07-28
Amžius : 35
Meilė : Viengungis
Draugai : Sebastian Redford
Rūšis : Beta vilkolakis
Darbo paskirtis : Fire fighter

Peržiūrėti vartotojo aprašymą

Atgal į viršų Go down

Re: KAMBARYS # 009

Rašyti by ATIDUODAMA #23 on Sk. 11 09, 2014 3:48 pm

- Užsikišk srėbtuvę, Isaac'ai. Po visko kas nutiko, aš stengiuosi iš paskutinių su tavimi kalbėtis normaliai, nes nesu sumautas išdavikas, kuris žengia prieš savus, dėl kažkokios mergos tarpukojo. Kas? Nepakilo ant normalios asmenybės, todėl užsimanei seniai mirusios? - Pašaipi šypsena ne akimirkai nedingo nuo Bowman'o veido, kuomet jis pagaliau gavo galimybę pasakyti tai ką mano. Jis nemėgo vampyrų, ir tai buvo akivaizdu kaip diena, todėl net nesikuklino sakyti tai ką mano, net tada, kai kuo puikiausiai žinojo su kuo buvo sudėjęs savo gyvenimą Lockwood'as. Visgi, dabar nematydamas didelės prasmės kalbėtis apie tai, kas ir taip aišku kad nepasikeis, te pratęsė: - Nesuk sau galvos, lovelase. Aš ir pats rasiu būdą, kaip ištraukti savo brolį iš ligoninės lovos, o tuomet verčiau pasisaugok. Nes iškaršiu tau kailį, kaip mažam. - Numanydamas kad jo pasirodymas nebuvo remtas tuo, kad jis bus verčiamas paspausti ranką Lahey, aiškiai suraukė antakius, kuomet išgirdo tiesioginį klausimą, skirtą sau. Tiesą pasakius nelabai numanydamas apie ką eina kalba, nelabai sugebėdamas paslėpti sutrikimo, perklausia: - Ką būtent turi omeny? - Prieš tai alfos paminėta pavardė, privertė Bowman'ą užversti akis, tuo pačiu metu nugara atsiremiant į stalą, prie kurio buvo įsitaisęs: - Tu čia apie Richard'ą? Pasiunčiau jį velniop, vos tik anas sumanė su manimi persimesti keliais žodžiais. Nemaniau kad buvo būtina bėgti čia ir bičintis kaip viskas blogai. Tame esmė? - Į savo kalbą įtraukdamas šiek tiek gestikuliavimo, vilkolakis galiausiai pakilo iš savo vietos, įsistebėdamas į Lahey, kurio kalba skambėjo taip, tarytum jis suktu viską į vatą, taip nieko ir nesugebėdamas pasakyti. Net neišbuvus čia kelių minučių, pastarasis jau pasirodė keistas. Arba tai tebuvo antipatijos, atsiradusios dar tuomet, kai vilkolakis pasirinko vampyrės saugumą, nei kad savus. Sugrąžindamas žvilgsnį atgal į alfą, vilkas te pridūrė:
- Tai viskas. Paklausyk, be treniruočių aš beveik visą laiką leidžiu ligoninėje, todėl net jei kas nors ir vyksta, esu mažiausiai suinteresuotas į tai gilintis. Girdėjau kad Richard'as stengiasi atkurti savo būrį, bet tai viskas. Man jo pasiūlymai nebuvo įdomūs. Daugiau neturiu ko pridurti.

ATIDUODAMA #23
laikinai atvykęs į niujorką

Būrio simbolis :
Pranešimų skaičius : 31
Įstojau : 2014-03-23

Peržiūrėti vartotojo aprašymą

Atgal į viršų Go down

Re: KAMBARYS # 009

Rašyti by Sponsored content


Sponsored content


Atgal į viršų Go down

Puslapis 34 Previous  1, 2, 3, 4  Next

Rodyti ankstesnę temą Rodyti sekančią temą Atgal į viršų

- Similar topics

 
Permissions in this forum:
Jūs negalite atsakinėti į pranešimus šiame forume