KAMBARYS # 009

Puslapis 24 Previous  1, 2, 3, 4  Next

Rodyti ankstesnę temą Rodyti sekančią temą Go down

Re: KAMBARYS # 009

Rašyti by ATIDUODAMA #3 on Sk. 10 05, 2014 3:33 pm

Tai, kaip prieš Katherine pasirodymą buvo susidėsčiusios aplinkybės, buvo kaip niekad vilkolakės naudai. Ir nors protas jai aiškiai davė suprasti tai, kad bet kuriuo metu, ji gali pati tapti ilgai kalinto ir kankinto asmens auka, "širdis" bei kūno kalba kuždėjo visiškai ką kitą. Tai, kaip jo lūpos švelniai slydo jos kaklo oda, atsiliepė. Kvėpavimas tapo kiek gilesniu, kas davė suprasti tai, kad net tokiomis, absurdiškomis aplinkybėmis, ji susijaudino. Aišku, savo davė ir tai, kad po pastojimu jos nebuvo palietęs ne vienas vyras, ir tas geidžiamas dviejų asmenų kontaktas, buvo stipriai norėtas. Galu gale, reikėjo pripažinti ir tai, kad su savo sužadėtiniu, lovoje ji visuomet jautėsi nuostabiai. Ji lėtai atsiduso, kuomet nuo jo lūpų atšokę žodžiai, privertė jos miną įgauti visiškai kitokias "spalvas". Širdies plakimas išdavė tai, kad ji susierzino. Kodėl velniai rautu, net dabar jis galvojo apie tą vampyrę? Jai ne kartą buvo kilęs klausimas, ką būtent tokio unikalaus turi Katherine, ko neturi ji ar bet kuri kita. Ir kuomet ši neigiamai supurčiusi galvą, jau ketino pasisakyti, čia pasirodžiusios vampyrės tonas, privertė ją atsitraukti. Delnu perbraukdama per kaklą, kaip tik tą vietą, kur prieš tai lietė Mason'o lūpos, ji giliai įtraukė oro, nežinodama kas būtent bus toliau. Būdama akivaizdžiai sutrikusi, mat nemanė, kad Pierce-Lockwood kada nors sugrįš atgal į savo vyro gyvenimą. Richard'as patikino ją, kad šios moters nebe liks, ir tai kad ši buvo gyva, ir tuo labiau čia, vertė ją ne juokais sunerimti. Dviejų asmenų tarpusavio pokalbis, buvo akivaizdžiai grindžiamas vienas kito pasitikėjimu, ir tuomet nėštukė nuleido akis. Jos niekad nesiejo su Mason'u tai, kuo šis dalinasi su Katherine. Kuomet mergina nusprendė vyrą "pavaišinti" savo krauju, Royce antakiai savaime pakeitė formą, dabar, matydama tai, kad net kruopštus Richard'o ir jos planas netenka vertės, ji neketino pasiduoti. Shannon pasirodymas privertė ją pasisukti į merginos pusę: - Man nėra reikalinga auklė. - Tai tardama ji kaip mat pasisuko į priešingą, susirinkusiems žmonėms pusę. Tuo pačiu metu pasinaudodama savo gabumais, melu gauti tai, kas norima. Dabar ji nenorėjo to, kad Mason'as išeitu su Katherine, nes tuomet jis kaip nėra ką veikti, priverstu ją pasilikti, ir toliau "kautis". Nors prieš tai, jis akivaizdžiai manė visai ką kitą. Susiimdama už savo apvalaus pilvuko, ji aiškiai susiraukė, tuo pačiu metu, išleisdama neesamo skausmo aimaną. Tai atrodė taip įtikinamai, kad bet kas pamatęs tokią "sceną", būtu nesunkiai suvokęs, kad nėščiai moteriai vyksta kažkas, negero.

ATIDUODAMA #3

To find what you’re looking for, follow the path left behind.


Pranešimų skaičius : 343
Įstojau : 2013-12-10

Peržiūrėti vartotojo aprašymą

Atgal į viršų Go down

Re: KAMBARYS # 009

Rašyti by Mason Lockwood on Kv. 10 09, 2014 7:59 am

Jis nepaprastai dziaugesi matydamas Katherine ir įsitikinęs, kad mergina visiškai sveika bei bent jau šiuo metu nerodė noro aiškintis ju tarpusavio santykiu nesusivaldes blankiai šyptelėjo. Jo kūnas maudė ir kai mergina ištiesė jam savo riesa, nieko nelaukdamas priglaudė ji sau prie lupu. Puikiai suvokdamas, kad toks poelgis tik sustiprins cia buvusios Renee Richardo jai įbruktą nuomone, jog būtent tokiu būdu Katherine "laike Masona savo voratinklyje" jis specialiai vengė i ji nukreipto merginos žvilgsnio. Katherine kraujas greitai atstatė jo jėgas ir tai buvo svarbiausia. Nekreipdamas dėmesio i cia pasirodžiusia mergina, kurios nebuvo pries tai matęs jis galop pakilo ant dviejų kojų. Adrenalino banga uzpludusi jo kuna užgožė skausmą bei nuovargį ir jis nieko nelaukdamas eme judėti išėjimo link. Jo išraiška buvo grėsminga ir sunkiai įskaitoma. Masonas dar niekada nebuvo toks įsiutęs. Jo dukra, brangiausias asmuo pasaulyje buvo atsidūrusi pavojuje ir tai buvo viskas kas siuo metu sukosi jo galvoje. Jis buvo pasirengęs absoliučiai viskam. Lockwoodas privalėjo nuvyti baime del to ka galbūt spėjo padaryti jo paties brolis šalin ir kaip niekad susikoncentruoti. Planas buvo aiškus. Katherine turejo vykti kartu su juo, o nepažįstamoji bei Renee, pasilikti viešbučio kambaryje, taciau cia kortas sumaišė nėščiosios išleista skausminga aimana. Jau stovėdamas tarpduryje jis buvo priverstas skubiai atsigręžti. -Ne, ne, ne...-jos išvaizda ir povyza atrodė, kad merginai prasidėjo ankstyvi sąrėmiai ir tai buvo logiska turint omenyje ka jai teko patirti per pastarąsias dvylika valandų. -Renee, prašau, tik ne dabar,-pripuolęs prie merginos jis priklaupe ant vieno kelio. Akivaizdziai susirupines del merginos ir kudikio bukles jis akimirka sudvejojo. Galop pakeles akis i Katherine jis neigiamai papurtė galva. -Bus geriausia jei jus trys pasiliksit cia,-kaip ir tikėtasi sulaukęs didžiulio žmonos pasipiktinimo, jis atrodė kaip niekad ramus. Tas "ramus ir šaltas" jo žvilgsnis turejo leisti Pierce suprasti, kad pirma kart gyvenime Masonas neketino klausyti jos nuomones ar leistis i kompromisus. Kalba ėjo apie jo dukterį, jo Victoria. -Paklausyk,-suemes priesgyniaujancios ir pasipiktinusios merginos veida jis buvo kategoriskas. -Jei Richardas ryžosi padaryti tai... Jei jo sugrįžimo kaina is tiesu yra Victorios mirtis, tu ten būsi tik emocinis trukdis,-jo balsas buvo šaltas. -As zinau ka turiu padaryti, Katherine,-nutraukdamas ja viduryje žodžio jis pakelę balsą užtikrinamas ja tuo del ko mergina nebuvo tikra. Jo ranka nesudrebes jei jam teks atimti savo paties brolio givybe tam, kad išgelbėtu savo vaiką. -Tu gaišti laika, laika, kuris gali kainuoti mums labai daug, Katherine, po velniu, paklausyk! -uzriaumojes jis sunkiai tvardesi. -Viska issiaiskinsime paskui, tas kūdikis kaip ir Victoria, nera del nieko kaltas ir turi teise gyventi!-pagaliau išgaves supratima moters akyse, jis linktelėjo galva. Tai buvo viskas ko jam reikėjo -žinoti, kad Renee bus pasirūpinta. -Viskas bus gerai,-sutikęs Renee zvilgsni jis jautėsi kaltas del to, kad palieka ja dviejų, nepažįstamu moterų kompanijoje, bet kitos išeities nebuvo. Nieko daugiau nelaukęs jis is cia pasišalino.

_ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _

Mason Lockwood
bruklino gyventojas

Būrio simbolis :
Pranešimų skaičius : 1071
Įstojau : 2013-07-28
Amžius : 35
Meilė : Viengungis
Draugai : Sebastian Redford
Rūšis : Beta vilkolakis
Darbo paskirtis : Fire fighter

Peržiūrėti vartotojo aprašymą

Atgal į viršų Go down

Re: KAMBARYS # 009

Rašyti by Katherine Pierce on Kv. 10 09, 2014 10:36 am

*Netrūkus po to, kai krauju iš jos prakastos venos buvo pasimaitinta, atitraukdama riešą nuo Lockwood'o, ji nykščiu nubraukė kraują nuo savosios rankos, įsitikindama tuo, kad žaizda kaip mat ėmė trauktis. Tai, kaip pastarosiomis dienomis jos organizmas reagavo į sužeidimus, buvo neįtikėtina. Paprastiems vampyrams tekdavo šiek tiek palaukti, o nemirtingumo prakeiksmo dėka, egzistuojanti vampyre pastoviai imdavo gyti faktiškai ant akių. Galiausiai, kuomet visa situacija pasiekė būtent tą tašką, kuomet ši buvo priversta stebėti suvaidintą sceną, kurią ne laiku ir ne vietoje, o tuo labiau ne su tinkamais asmenimis nusprendė prasukti Renée Royce, privertė jos antakiams akivaizdžiai pakilti. Iš dalies Katherine buvo priblokšta to, kad akimirka, kuomet jos dukrai grėsė mirtinas pavojus, ją norėjo pastatyti į auklės vietą, ypatingai tai, su kuria jos vyras buvo neištikimas ir dar vaiką istatęs. Jokiais būdais nerodydama pritarimo, iš karto neigiamai supurtė galvą, bei nedelsdama laiko, pro akivaizdžiai sukastus dantis, prabilo* - Tau tikriausiai protas pasimaišė, kad apskritai manęs to prašai. Mason'ai, tai kad aš esu čia, toli gražu nereiškia, kad žadu užmerkti akis į tai, kas vyksta ir tuo labiau slaugyti dar vieną tavo kekšę. - *Kuomet užtikrintai linktelėjo galva, kaip mat nusuko savo akis, negalėdama net žiūrėti į savo vyro pusę, po to kas buvo pasakyta prieš tai. Kilstelėdama ranką, ji pirštais perbraukė per savo plaukus, tarytum priversdama juos sukristi taip, kad jos veidas būtu kaip galima labiau atidengtas. Ji leido Lockwood'ui išeiti iš šios vietos, kuomet pasukusi akis į Royce pusę, išlaužė atitinkamai paniekinantį žvilgsnį. Vien jos dabartinė išraišką bylojo tai, kad moteriai tikrai nebuvo geriausia likti ten pat, kur buvo Katherine. Dar kurį laiką stebėdama priešais buvusią moterį, kuri akivaizdžiai darė viską neteisingai, ji neigiamai supurtė galvą* - Ar žinai kas esu? - *Jos akių vokai atitinkamai susiaurėjo, kuomet ji ryžtingai žengė kelis žingsnius link merginos, kaip tyčia įsiklausydama į tai, kas kunkuliavo jai žemiau krūtinės. Neliesdama jos, tačiau sudarydama kaip galima menkesnį atstumą, te pratęsė* - Vadinasi žinai ką galiu tau padaryti. Tad jei nenori, kad dabar pat plikomis rankomis ištraukčiau iš tavęs tą benkartą, verčiau susikišk ir neleisk ne vieno garso. Vaidinti gali prieš ką tik nori, bet ne prieš mane. - *Kilstelėdama ranką, ir sudarydama būtent tokį vaizdą, kad ketina jai nelengvai užtvoti, laiku bakstelėja sau į ausies kaušelį, pilnai paaiškindama savo minčių srautą* - Girdžiu tavo vaiko širdies plakimą, ir galiu patvirtinti tai, kad jis visiškai ramus. Ir patikėk manimi, nėštumas man ne svetimas dalykas. Žinau kaip visą tai vyksta. - *Veide pasirodo pašaipi, kampinė šypsena, kuomet ši atsitraukdama nuo moters, pasitraukia šalin, toliau jau paskirdama savo komentarą čia pat esančiai Shannon* - Jei jis tikisi kad aš būsiu nužeminta žemiau plintuso, tuomet labai klysta. Arba aš su šia boba susiduriu paskutinį kartą, arba nuo šiandienos jis bus priverstas stebėti varžybas su visais buvusiais mano partneriais. - *Aiškiai būdama labai nepatenkinta, tačiau tuo pačiu metu ir neketindama čia pasilikti, daugiau nebe pratardama ne vieno žodžio, pasišalina iš šio kambario, už savęs garsiai užtrenkdama duris*

_ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _
 u're not going to stop
I apologize if I seem rattled. Circumstances have changed suddenly, and I had to adjust. (She sits on the bed.) Mind control is a necessary evil. You see, I need a werewolf, and I've lost the one that I had. Now, tell me what you're going to do to help me get a new one?

2016-tų metų geidžiamiausias personažas. Woooohoooo!

Katherine Pierce

I'm the only non bitter person at this bitter ball.


Pranešimų skaičius : 2664
Įstojau : 2013-04-10
Miestas : Čikaga / Manhetenas
Meilė : I DON'T DO love
Draugai : Andrea Argent
Rūšis : Originali vampyrė (19/538)

Peržiūrėti vartotojo aprašymą https://www.youtube.com/watch?v=ZXcAh3XDtDY

Atgal į viršų Go down

Re: KAMBARYS # 009

Rašyti by ATIDUODAMA #7 on Kv. 10 09, 2014 11:49 am

[Šioje situacijoje būdama pakankamai šališku asmeniu, matė viską būtent taip, kaip tai ir buvo bandoma atvaizduoti. Kuomet tamsiaplaukei merginai atsirado skausmai, ji kaip mat nukreipė savo žvilgsnį į jos pusę, ir akivaizdu kad ketino prie jos prieiti, tačiau lemtinga akimirką kelią užstojęs buvo ne kas kitas, kaip Mason'as. Sustodama pusiaukėly, pirmiausia ką nusprendė padaryti, tai pripilti nėščiai moteriai stiklinę vandens. Kuomet patraukė prie stalo, ant kurio buvo pastatytas ąsotis su šviežiai pripiltu vandeniu, buvo palikta kiek šokiruota. Akivaizdu kad vyriška logika neleido hibridui tinkamai įvertinti savo veiksmų žmonos atžvilgiu. Ir kuomet Shannon neigiamai supurtė galvą, bei ketino pasisukusi atskaityti menką moralą, jo jau nebe buvo. Savaime nukreipdama savo dėmesį į vampyrę, ji tik burbtelėjo sau po nosimi] - Tik nepadaryk nieko, ko paskui būsi priversta gailėtis. - [Žinoma, priversti žmoną pasilikti slaugyti meilužės, buvo labai keistas žingsnis, tuo labiau kad tos pačios žmonos dukrai (realiai abejoms) grėsė mirtinas pavojus. Nemanydama kad Katherine būtu pamaišiusi, jei važiuotu kartu, arba ji pati nesusitvarkiusi, likdama čia. Ji liko nieko nepasakiusi, iki pat tos akimirkos, kai pastebėjo kad Katherine ši situacija ne juokais užkabino] - Jis tikriausiai nepagalvojo apie tai ką sakė... ...ar darė. - [Visą tai buvo akivaizdžiai Royce naudai, ir kuomet Katherine dar kartą užgauta paliko šią vietą, Shannon žengė link nėščios, paduodama jai vandeniu pripildytą stiklinę] - Imk, kartais net toks paprastas dalykas kaip vanduo, sugeba palengvinti savijautą. O jei jau nepalengvės... Tuomet pati nuvešiu tave į ligoninę. Nagi, nesibaimink... Tai viso labo vanduo.

ATIDUODAMA #7
manhetteno gyventoja

Pranešimų skaičius : 195
Įstojau : 2012-09-27

Peržiūrėti vartotojo aprašymą

Atgal į viršų Go down

Re: KAMBARYS # 009

Rašyti by ATIDUODAMA #3 on Pen. 10 10, 2014 2:11 pm

Visa situacija, kuri dar prieš kelias akimirkas atrodė kad nusisuko jos nenaudai, vertė vilkolakę imtis labai beviltiškų veiksmų. Tikėdamasi kad akimirka, kuomet Lockwood'as pastebės kad jų bendram vaikui gresia pavojus, jis pasiliks čia. Taip nenutiko, tačiau negalima pasakyti, kad jis nepastatė jos į pirmą planą, kas galiausiai ir iššaukė neigiamą vampyrės reakciją. Laikydamasi už savo akivaizdžiai padidėjusio pilvuko, išlaikė žvilgsnį nukreiptą žemyn, kuomet vampyrė nepagailėjo paberti kelis nemaloniai jai skambančius žodžius. Ir jei ne tas faktas, kad čia buvo dar vienas asmuo, ji būtu pratrūkusi ir nustojusi vaidinti. Visgi, Shannon jai tapo naudinga, kaip liudininkė, prieš kurią buvo galima pavaidinti silpną. Išnaudodama savo aktorinius gebėjimus, Katherine išėjus lauk, ji atsargiai, su atitinkamai skausminga išraiška, prisėdo ant fotelio. Nepatraukdama vienos rankos nuo savo pilvuko, kita paėmė jai paduotą stiklinę. Kalbėti buvo sunku, mat ji net nenutuokė kas per viena yra ragana, kuri čia pasiliko. Ir kiek įtakos duos visas spektaklis, kurį ji buvo pasiruošusi tęsti: - Aš susitvarkysiu, nenoriu atsidurti tokių daktarų rankose, kuriais nepasitikiu. Juk tikriausiai akivaizdu, kad vaikas kurio laukiuosi yra antgamtinė būtybė. Todėl nėštumą turi prižiūrėti ne kas kitas, kaip asmuo, žinantis su kuo susiduria. - Liežuviu perbraukusi per savo lupas, bei pritraukusi stiklinę arčiau veido, ji kelis kartus gurkštelėjo ten buvusio vandens, kuomet specialiai vengdama susidūrimo su pasilikusios merginos akimis, it apgailestaudama, taria: - Padariau klaidą kad čia sugrįžau... Nemanau kad ilgai sugebėsiu atsilaikyti prieš Mason'o žmoną. Bijau, kad ateis diena, kuomet ji nesusilaikys ir padarys tai, ką sakė prieš išeidama. O aš dėl tos, pavydo persmelktos asmenybės, nenoriu prarasti savo gyvenimo prasmės, savo ir Mason'o sūnaus.

ATIDUODAMA #3

To find what you’re looking for, follow the path left behind.


Pranešimų skaičius : 343
Įstojau : 2013-12-10

Peržiūrėti vartotojo aprašymą

Atgal į viršų Go down

Re: KAMBARYS # 009

Rašyti by Mason Lockwood on Pir. 10 20, 2014 11:07 am

Giliai vide jis nuo pat pradziu zinojo, kad tai nera gera mintis, taciau jis privalejo su ja susitikti. Nuo akimirkos kai pokalbio su Katherine metu jis buvo priverstas pripazinti, kad gerai nepamine nakties, kuria jiedu praleido drauge, jis negalejo to ismesti is galvos. Sustojes prie duru, kurios buvo pazymetos numeriu "009'' jis kelis kartus pabelde. Nereikia ne sakyti, kad sis vizitas buvo kruopsciai nusleptas nuo teisetos jo zmonos. Kodel aks karta kai reikalai pasisukdavo apie Renee, Masonas buvo priverstas meluoti? Vien si mintis priverte jo antakius atitinkamai issilenkti. Nuryjes burnoje susikaupusias seiles jis susikiso rankas i odines savo striukes kisenes. Uz duru pasigirdo zingsniai. Dirstelejes i laikrodi sau ant rieso jis isitikino, kad dar ne vidurnaktis, taciau vienuolikta valanda nebuvo pats tinkamiausias laikas pokalbiui, del kurio jis cia atvyko. Pasigirdus trankstelejimui, kuris reiske, jog viesbucio kambario durys buvo atrakintos is vidaus, jis giliai ikvepe. Vaizdas, kuri isvydo toli grazu nebuvo tai ko jis tikejosi. Priesais ji stovejusi Renee atrode uzsimiegojusi, taciau trumpa silkine, miegojimui skirta suknele, dailiai isryzkinanti plika akimi pastebima nestuma jai zveriskai tiko. Desine ranka pasiremes i duru stakta jis sustojo tarpduryje, nenoredamas sudrayti merginai ispudzio, kuri veikiausiai butu susidares bet kuris sia situacija is sono matantis asmuo. -Sveika,-jo balsas buvo tylus ir siek tiek uzkimes. Silpnai syptelejes jis galvos mostu pasiteiravo ar jam bus suteiktas leidimas uzeiti. Kadangi i tai buvo atsakyta teigiamai sprendziant is mieguistos, taciau kaip visuomet zavingos, Royce sypsenos, jis zenge kelis zingsnius i prieki, uzverdamas paskui save duris. Jis nezinojo kaip prieiti prie reikalo, taciau tiesmukas buti taip pat nenorejo, todel nusprende elgtis kiek imanoma naturaliau, kas vel gi merginai galejo sufleruoti, jog jo apsilankymo priezastys yra visai kitos. -Atleisk, kad vakar taip tave palikau,-zvilgtelejes i vienintele staline lempa, kuri pripilde prieangi blausios sviesos jis uzsikirto. Kaip, velniai rautu, jam reikejo jos to paklausti? Kokia teise jis apskritai turejo ja abejoti?! Perbraukes abejomis rankomis sau per veida jis giliai ikvepe. -As nezinau ko cia atejau,-neigiamai papurtes galva jis apsilaize apatine savo lupa po ko is kart jie prikando, kas isdave jo nervinga busena.

_ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _

Mason Lockwood
bruklino gyventojas

Būrio simbolis :
Pranešimų skaičius : 1071
Įstojau : 2013-07-28
Amžius : 35
Meilė : Viengungis
Draugai : Sebastian Redford
Rūšis : Beta vilkolakis
Darbo paskirtis : Fire fighter

Peržiūrėti vartotojo aprašymą

Atgal į viršų Go down

Re: KAMBARYS # 009

Rašyti by ATIDUODAMA #3 on Pir. 10 20, 2014 12:58 pm

Pokalbis su Katherine pusę palaikančia asmenybe, buvo baigtas pakankamai greitai, mat tamsiaplaukė mergina labiausiai netroško susidėti su raganomis, kuo ir buvo pasirodžiusi asmenybė. Paaiškinusi tai, kad jaučiasi kur kas geriau, bei nori pasilikti viena, išprašė nelauktą svečią iš savo namų. Toliau, visas laikas buvo skirtas poilsiui, ji pati net nesistengė susisiekti ne su vienu iš Lockwood giminės. Suteikdama jiems galimybę, pasiekti ją patiems. Ir šis vakaras, buvo kaip tik tai, ko moteris tykiai laukė. Beldimas į duris buvo skardus, todėl šios klausa pakankamai greitai tai užfiksavo. Atsidėdama rankose laikytą knygą, kuri neva buvo skirta pirmą kartą pastojusioms asmenybėms. Įvairios smulkmenos, įvairūs aspektai, viskas buvo surašyta bet kokiam skaitytojui suprantama kalba. Knyga liko ant lovos, kuomet moteris pasidabinusi pakankamai seksualiai, nepasivargino net užsimesti chalato, kuomet pradarė duris. Prieš akis buvo būtent tas asmuo, kurio moteris laukė. Laiku pasitraukdama nuo durų, ji tik dusliai tarstelėjo: - Žinoma, užeik. - Praleisdama svečią į vidų, moteris kaip mat patraukė prie svetainės mini baro, ant kurio stalo, netradiciškai buvo pastatytas virdulys su antikvariniais puodeliais, kurie vien iš savo vaizdo leido suprasti, kai kainavo absurdiškai didelę kainą. Visgi, dėl tėvų ir savo pačios pasiekimų gyvenime, Royce galėjo sau leisti tokią prabangą. Spustelėdama elektrinio virdulio mygtuką, tamsiaplaukė nukreipė savo akis į pasirodžiusio pusę, kuomet jos veide pasirodė pakankamai plati šypsena: - Neturi teisintis, suprantu kad tavo pirmagimei grėsė pavojus, o tai buvo svarbiau už likusius dalykus. Nors neneigsiu, Katherine pasilikimas čia, įvarė man nemažai baimės. Laimei, viskas pasibaigė gerai. Tikiuosi tavo situacija namuose taip pat? Iš Richard'o negirdėjau nieko, ir tiesą pasakius, po to ką išgirdau vakar, net nenoriu to. - Šypsena tapo mažiau šiepianti dantis, kuomet jos žvilgsnis buvo nudelbtas į Lockwood'o veidą: - Pavyzdžiui, atėjai čia su manimi atsigerti arbatos... Neprivalai ieškotis priežasties, nesu tau svetimas asmuo. Norėsi ko nors? Alkoholio neturiu, nes dar vakar liepiau visą tai išnešti iš mano kambario... Bet, yra gazuoto vandens, sulčių, arbatos, kavos? - Šiek tiek užsikirsdama, mat pastebėjo kad jis nerimauja, todėl pasisukdama prie spintelės, bei tuo pačiu atsukdama pašnekovui nugarą, dar užklausia: - Tikiuosi nieko nenutiko? Atrodai sunerimęs.

ATIDUODAMA #3

To find what you’re looking for, follow the path left behind.


Pranešimų skaičius : 343
Įstojau : 2013-12-10

Peržiūrėti vartotojo aprašymą

Atgal į viršų Go down

Re: KAMBARYS # 009

Rašyti by Mason Lockwood on Pir. 10 20, 2014 2:22 pm

Jis nesitikejo tokio silto sutikimo, o ramybe, kuria spinduliavo nescioji buvo tai ko jam dabar reikejo. Masonas jausmai kuo puikiausiai atsispindejo jo elgesyje mat vietos sau nerandantis vaikinas ne is kart sumojo ar taip ir likti stoveti prie duru ar sekti paskui pasnekove link mini baro, kur si emesi svetingumo atributikos. Giliau ikvepes jis susikiso abi rankas i striukes kisenes vos regimai susikuprindamas ir savo ruoztu patrauke jai ikandin. -Klausyk, atleisk, kad atejau taip velai,-atsikrenkstes jis stabtelejo. -Gal bus geriau jei sugrysiu rytoj…-sutikes besisypsanti Renee zvilgsni, kuris aiskiai leido suprasti, kad ji nepriestarauja jo buvimui cia, jos apartamentuose, Lockwoodas galiausiai prisedo ant vienos is mini baro kedziu, visai priesais seimyninkaujancia Royce. -Ne, dekui,-jis ketino neuzsibuti, tai bylojo ir tai, jog jis nepasivargino nusivilkti savo devetos striukes, nors patalpoje buvo gerokai karsta. -Visa laime, kad neturi alkoholio, kitaip vel griebciausi lengviausio budo, semdamasis drasos is stiklines,-silpnai kilstelejes viena is savo lupu kampuciu jis nudelbe akis i stala. Pasiremes i mineta balda alkunemis jis sunere savo ranku pirstus. -Ne, nieko nenutiko, bet sakyti, kad viskas gerai irgi negaliu,-zvilgtelejes i mergina jis delse. -Renee, nezinau kaip elgtis, jei atvirai, nesu tikras, kad esi saugi, nes velniai rautu, visi kas mane supa yra isitikine, jog tu esi… kaip cia pasakius.. "Blogos naujienos",-neigiamai papurtes galva jis is kart parode, kad jis pats su tuo nesutikinka. -Bandziau visiems paaiskinti, kad tai Richardas, kad tu su tuo neturi nieko bendra,-emes destyti jis atrode pakankamai sugniuzdytas. Per pastaruosius metus Masonuji teko patirti labai daug isbandymu. Vienas sunkiausiu buvo atskirti priesus nuo draugu ir tiesa pasakius, pastaruoju metu jam tai sekesi gan sunkiai. Brolis, kuriuo jis pasitikejo labiausiai, kesinosi i jo seima, geriausi draugai nebuvo jo puseje kai kalba sukosi apie jo paties sunu… Jo galvoje buvo visiska sumaistis ir tai atsispindejo jo akyse kai jis ryzosi savo zvilgsni pakelti i mergina, kurios svelnus pirstai buvo uzdeti jam ant peties. Pasisukes ant kedes jis savo ruoztu savo ranka perkele merginai ant apvalaus pilvuko. Liudnai syptelejes jis giliai ikvepe. -Renee, ar yra sansu, kad… kad,-rankomis perbraukes per savo veida jis garsiai pro burna ispute ora. -Kad jis ne mano?-negaledamas leisti, kad cia isivyrautu zudanti laukimo pauze, jis is kart eme kalbeti. -Suprask mane, visi kas netingi, aiskina man, kad uz tavo sugryzimo slypi kazkas, ko man nesakai ir kad ir kaip as noreciau, tai zaidzia su mano psichika!-nukreipes maldaujanti zvilgsni i merginos veida jis sueme jos rankas. -Renee, kaip galiu visiem irodineti, jog tu nemeluoji kai pats sunkiai sulipdau to vakaro ivikius?

_ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _

Mason Lockwood
bruklino gyventojas

Būrio simbolis :
Pranešimų skaičius : 1071
Įstojau : 2013-07-28
Amžius : 35
Meilė : Viengungis
Draugai : Sebastian Redford
Rūšis : Beta vilkolakis
Darbo paskirtis : Fire fighter

Peržiūrėti vartotojo aprašymą

Atgal į viršų Go down

Re: KAMBARYS # 009

Rašyti by ATIDUODAMA #3 on Pir. 10 20, 2014 2:53 pm

Dar prieš kelias valandas, kuomet moteris buvo atvertusi prieš tai minėtą knygą apie nėštumą, ji tvarkingai supakavo savo lagaminus, kuriuos prieš tai buvo spėjusi išsikrauti. Daiktai, kuriuos tamsiaplaukė buvo atsivežusi su savimi vėl buvo paruošti kelionei, kelionei namo. Beliko tik paskutiniai štrichai, arba toliau tęsti visą šį žaidimą, ar pagaliau pripažinti sau tiesą, pastatyti prieš faktus ir pasiskirti tam, kad moteriai tikrai yra šventa - jos sūnaus gimimui. Sūnaus, kurio, kad ir kaip ši būtu to norėjusi, tėvas nebuvo tas asmuo, kuris šiuo metu buvo priešais. Tačiau ji pati spėjo paskęsti savo mele, bei įsigyveno į savo vaidmenį, kad pasakyti tiesą, tai būtu per daug neįmanoma. Bandydama susirasti sau veiklos, Royce išsitraukė iš spintelės kažkokius, skaniai atrodančius trapučius, kuomet pakeldama akis į savo pašnekovą, pasistengė pakomentuoti - Pasilik, nemanau kad reikėtu atidėti tai, kas neišvengiama. Tikiu, kad normaliomis aplinkybėmis, tu nori man užduoti galybę klausimų, ir kai čia nėra ir nebus Richard'o, galiu būti su tavimi kaip galima atviresnė. Ir nesirūpink... Mes miegoti einame tik vėlai po vidurnakčio. Nepamiršk iš ko kilęs esi, naktis yra mūsų laikas. - Akivaizdžiai šyptelėdama, tamsiaplaukė pasidėjo ant lėkštutės trapučius, bei pati tuo tarpu patraukė prie Lockwood'o. Jis buvo ant tiek artimas jai asmuo, kad ji nepasikuklino sumažinti jų atstumo iki minimumo. - Nepamiršk kad aš galiu savimi pasirūpinti. Tai, kad atlaikiau savo tėvo nuomonę apie savo nėštumą, buvo daug baisiau, nei tavo žmonos ar ko nors kito bandymai mane įbauginti. Kad ir kaip tai keistai skambėtu iš manęs, nemanau kad tavo vampyrė padarytu man ką nors. Kad ir kokia ji stengiasi atrodyti stipri, ji yra viena labiausiai dužusių asmenybių, kokias man teko matyti. Ir patikėk manimi, studijuodama pasichologiją, mačiau visko labai daug. - Vėl iš savęs išspausdama blankią šypseną, ji ramiai leido jam pratęsti savo kalbą toliau. Kiekvienas jo prisilietimas, buvo toks trokštamas ir taip stipriai keliantis sumaištį. Ji sumerkė savo akis, ir kaip tik tuo metu pasistengė save įtikinti kad daro teisingai, net tai kad jis nėra tėvas, jam būtina gauti kažką žemiško, ką būtent galėtu parūpinti jo buvusi sužadėtinė. Tokia bent jau buvo jos pačios asmeninė nuomonė. Tačiau klausimas apie tai ar yra galimybė kad vaikas yra ne jo, privertė ją tuo pačiu metu, tiek atsimerkti, tiek delnu pakankamai stipriai trenkti šiam per žandą. Sukandusi dantis, bei kaip mat atsitraukusi toliau, ji akivaizdžiai pyko. Tačiau, ant savęs. Užeidama už stalo, bei ir toliau nepratardama ne žodžio, ji suėmė vieną iš puodelių, kurį pastatė ant stalo paviršiaus. Ir akimirka kuomet moters ranka pasiekė virdulio rankeną, privertė ją gana greitai atsukti pašnekovui nugarą. Pečiai ėmė trūkčioti, kas išdavė tai, kad ji pravirko. Tačiau, dėl to kad buvo pakankamai stipri asmenybė, kad ir pro varvančias ašaras, ji delnais perbraukė per savo skruostikaulius: - Ar žinai kaip smarkiai aš troškau su tavimi sukurti šeimą, Mason'ai? Užmerkdavau akis į visus tavo paklydimus, nes, tuo metu maniau kad nieko kito nenoriu kaip tik tavęs. - Delnais pasiremdama į stalo paviršių, tačiau vis dar nepasukdama akių į jo pusę, ji pratęsė: - Aš sąmoningai pasinaudojau palankiomis man aplinkybėmis, kuomet sutikau tave po tariamos Katherine mirties. Tu buvai prislėgtas, ir alkoholis tave domino labiau nei aš. Nieko nesakau, seksas buvo. Gal, visiškai ne toks, prie kokio esame pratę... Tai trūko per daug trumpai, ir tu pradėjęs svaičioti apie savo žmoną, atkritai ant šono. - Galiausiai privertusi save pasukti akis į jo pusę, tik neigiamai supurto galvą, leisdama ašaroms toliau riedėti skruostais: - Vaikas nėra tavo. - Kiek giliau įtraukdama oro į savo plaučius, ji pasistengė kaip galima sušvelninti situaciją: - Mason'ai, tu būsi nuostabus tėvas savo dukrai. Ir aš tikrai būčiau norėjusi, kad mano sūnus būtu nuo tavęs... Bet ne. Ir daugiau nebe galiu žaisti šio žaidimo. Nors, tikiu kad pats viduje turėjai abejonių. Ir man, patikėk, man labai gaila kad viskas taip susisuko. Nenorėjau kad tu kentėtum, ir vaikas atrodė geriausias būdas atgauti tave atgal.

ATIDUODAMA #3

To find what you’re looking for, follow the path left behind.


Pranešimų skaičius : 343
Įstojau : 2013-12-10

Peržiūrėti vartotojo aprašymą

Atgal į viršų Go down

Re: KAMBARYS # 009

Rašyti by Mason Lockwood on Pir. 10 20, 2014 3:31 pm

Dalis jo trosko gauti atsakymus i visus sau rupimus klausimus, bet kazkas, giliai viduje bijojo, jog jo dvejones gali pasitvirtinti. Masonas jaute nepaaiskinama prisirisima prie besilaukiancios moters. Jis kuo puikiausiai zinojo, kad dar jiems bunant kartu ji trosko susilaukti vaiku, Renee norejo seimos, kurios Lockwoodas, deje, nebuvo pasiruoses sukurti. Gaves antausi jis uzmerke akis ir ikvepe oro i savo plaucius, kadangi is kart po to pasigirde tylus kukciojimai reiske, jog jo zodziai ja skaudino ir maza to, pravirkde. Pakiles nuo kedes jis is kart atsidure jai uz nuagros. -Renee, prasau, suprask mane,-apkabines ja is uz nugaros jis viena savo plastaka uzdejo merginai ant pilvo. -Prisiekiu daugiau niekada sia tema nekalbeti, as atsiprasau, tiesiog… tiesiog turejau buti tikras,-jis jautesi paskutinis sunsnukis del to, kad dryso ja abejoti. Pasigirdes retorinis pasnekoves klausimas priverte ji uzsimerkti. -Zinau…-nespejes pasakyti ko nors daugiau jis buvo priverstas nutilti mat toliau sekantys jos zodziai ateme jam ama. Atslyjes nuo moters kuno jis zenge atatupstas bet susidures su baro stalu, buvo priverstas i ji pasiremti. Nenuleisdamas savo sunkiai iskaitomo zvilgsnio nuo merginos jis abejomis rankomis perbrauke sau per veida. Delnui sustojus ties ju burna, jis pridenge mineta vieta, iremindamas savo akis i siena. Jis nezinojo ka pasakyti. Net jei butu bandes prabilti, jo zodziai veikiausiai butu uzstrige jo paties gerkleje. Masonas buvo spejes susitaikyti su mintimi, jog taps tevu dar karta ir nepaisant visu keblumu, tai ji dare laimingu. Jis visuomet trosko sunaus, galbut todel, kad galetu realizuoti save aspektais, kuriuose jo paties biologinis tevas kaip reikiant susimove…
-Vadinasi visa tai buvo…-uzsikirtes jis norejo saukti, norejo iskoneveikti priesais stovejusia mergina, bet tuo paciu metu kaip niekad trosko stverti ja i savo glebi ir pasakyti, kad viskas bus gerai. Jam skaudejo. Zinia, kad kudikis, kurio tevu jis mane esantis nera jo buvo tarsi perkunas is giedro dangaus nepaisant, kad ateidamas cia jis pats tuo dvejojo. Jis nebuvo tam pasiruoses. Kelias akimirkas sudvejojes jis vis gi zenge piryn ir apkabines Renee, pabuciavo jos kakta. -Viskas gerai,-pajutes kaip pries tai tramdytas merginos kukciojimas pamazu peraugo i nuosirdu verksma, jis eme viena ranka glostyti jos plaukus vis dar tvirtai spausdamas ja prie saves. -Viskas bus gerai, Renee, as cia,-uzmerkes akis sia akimirka Masonas suprato neklydes. Royce visuomet buvo ir bus ipatingas zmogus jo gyvenime. Mergina, kuria jis gerai pazinojo, vis dar buvo ta pati, mylinti ir tikra, Renee, kuri niekada nelinkejo jam bloga nepaisant to ka ji buvo priversta patirti del sunkiai pazabojamo jo paties budo.

_ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _

Mason Lockwood
bruklino gyventojas

Būrio simbolis :
Pranešimų skaičius : 1071
Įstojau : 2013-07-28
Amžius : 35
Meilė : Viengungis
Draugai : Sebastian Redford
Rūšis : Beta vilkolakis
Darbo paskirtis : Fire fighter

Peržiūrėti vartotojo aprašymą

Atgal į viršų Go down

Re: KAMBARYS # 009

Rašyti by ATIDUODAMA #3 on Pir. 10 20, 2014 4:02 pm

Tuo metu, kai stiprus sąžinės jausmas galiausiai paėmė viršų, bei moteris nusprendė visas savo turimas kortas mesti ant stalo, vildamasi kad gali būti bent menka galimybė, kad vyras esantis jos laikinuose namuose, nepaniekins šios dėl akivaizdžiai klaidingo noro turėti tai ko ši troško. Negalima net sakyti, kad ji negalėjo įsivaizduoti savo gyvenimo be Lockwood'o. Tačiau prisiminimai kad ankščiau ne viskas buvo blogai, ir tai kad kažkada ji tikrai be proto mylėjo šį vyrą, davė savo. Apgautas buvo net tas pats Richard'as, kuris nieko nenutuokė apie tai, kad vaikas, kurio laukėsi Renée, viso labo buvo audringų atostogų "pasekmė", kurią moteris priėmė kaip dovaną sau. Ji buvo nepriklausoma, ir šiai akivaizdu kad nebūtina buvo turėti vyriškosios lytės atstovą šalia, kad ji jaustųsi laiminga. Situacija su Mason'u buvo "kaprizas", nors ji net pati tuo metu nenutuokė kiek daug žalos gali padaryti. Tyla, kurioje pirmiausia paskendo pašnekovas, buvo žudanti, todėl tai akimirkai kad ir kaip moteris stengėsi, negebėjo sulaikyti verksmo. Ir kuomet nutiko tai, ko tamsiaplaukė mažiausiai galėjo tikėtis, atsidurdama jo glėby, ji pagaliau liovėsi save veržyti, ir tampoma hormonų nuoširdžiai pravirko: - Prašau, atleisk man už tai. Aš tik norėjau parūpinti savo vaikui kaip galima geresnę ateitį, ir žinodama kad tu būtum tobulas tėvas jam, pasidaviau pagundai. Bet jei būčiau bent numaniusi kiek tai skausmo atneš tau, niekad to nebūčiau padariusi. Prašau, tik nepaniekink manęs už tai. Žinau, kad pyksti. Bet... Daugiau nebe galiu tau meluoti, tiesiog nebe galiu. - Jo raminanti kalba, veikė teigiamai, mat moteris, kilstelėdama ranką, bei atsargiai nubraukdama nuo savo veido ašaras, kelis kartus teigiamai linktelėjo galva: - Pasistengsiu ištaisyti tai ką padariau, ir paskui išvažiuosiu namo. Privalau susitvarkyti su savo gyvenimu, keli mėnesiai ir tapsiu mama. Ir aš negaliu gimdyti, kuomet esu apsupta melo. - Kuomet atlošdama galvą, įsistebėjo į jo veidą, kiek lengviau atsikvėpė. Vien iš dabartinio moters širdies plakimo, buvo galima suprasti, kad pasakiusi tiesą, ji pasijuto kur kas geriau: - Man būtina išsrėbti košę, kurią priviriau. O tu... Aš tikiu, kad būsi laimingas. Tos dvi moterys, tavo mažylė ir jos mama. Jos tavo gyvenimas, kabinkis jų. Nes, pažvelgus į visus tavo aplinkinius, net aš matau, kad joms esi pasaulis. Ir man labai bjauru, kad vos viso to nesugrioviau.

ATIDUODAMA #3

To find what you’re looking for, follow the path left behind.


Pranešimų skaičius : 343
Įstojau : 2013-12-10

Peržiūrėti vartotojo aprašymą

Atgal į viršų Go down

Re: KAMBARYS # 009

Rašyti by Mason Lockwood on Antr. 10 21, 2014 12:32 pm

Is esmes, jam nebebuvo prasmes cia likti, bet kazkas ji laike, neleido jam jos tokios palikti. Keliu pirstu pagalba nubraukes asaras nuo merginos skruosto jis neigiamai papurte galva. -Viskas gerai, Renee, nurimk,-tai kaip audringai i situacija sureagavo Royce eme ji neraminti. Masona kamavo daugyve klausimu. Vienas ju, kas vis del to yra vaiko tevas ir kodel jo nera salia merginos. Jo galvoje buvo tikra sumaistis, bet jo krutine uzpludo palengvejimo jausmas. -Nera ko taisyti, paklausyk, Renee,-suvokes, kad mergina yra pernelyg susijaudinusi jis svelniai sueme besilaukiancia moteri ir nesulaukes jokio pasipriesinimo, patrauke miegamojo link. -Buk gera, pasistenk nurimti, tai nera gerai nei tau, nei kudikiui,-stengdamasis isiklausyti i abieju - vaiko ir motinos -sirdies plakimus jis pagulde Renee ant mikstu patalu, o pats tuo tarpu atsisedo ant lovos krasto. -Tu del nieko nekalta, jei ta vakara pats nebuciau taves susirades ir nesuteikes vilciu, nieko panasaus nebutu nutike,-jo balsas buvo tylus. Atsiremes i lovos atrama jis prisitrauke mergina arciau saves ir apglebes ja viena ranka, kita uzklojo ja pukine anklode. -Paklausyk,-jis atrode kaip niekad ramus. -Jei vaiko tevas… nesvarbu kas nutiko su juo, esme tame, kad jei man leisi, su mielu noru suteiksiu tam mazyliui savo pavarde,-jis gerai zinojo, kad seimynines problemos, kurias Renee sukele jam ir Katherine buvo vaiku zaidimai palyginus su tuo kas laukia besilaukiancios merginos kai apie tai suzinos jos tevas, kuris labiau uz viska vertino sviesia reputacija. -Esu tau skolingas,-dar pries tai kai ji spejo ji uzgincyti jis lupu kamputyje isspaude sypsena. -Neprivalai atsakyti dabar, viskas ko prasau, tai, kad apie tai pagalvotum,-del savo sedimos padeties jis negalejo amtyti merginos veido israiskos todel viso labo glostydamas jos galva jis jaute kaip pamazu atsipalaidavo pries tai toks isitempes jos kunas. Sirdies ritmas tapo iprastas, o tai reiske, kad pavojus jiems nebegrese. -Nori, kad pasilikciau?-jo tylus balsas perskrode pries tai isivyravusia mirtina tyla. Suraukes antakius jis keleta akimirku palauke kokio nors atsakymo, bet viskas ka jam pavyko isgirsti tai ramus ir suletejes moters alsavimas, kas galejo reiksti tik viena. Ji uzmigo. -Tu tiesiog neatsilaikai kai kas nors tau glosto galva,-susnabzdejes jis nusisypsojo pats sau. -Viskas bus gerai,-stebedamas ramia jos israiska jis atsiduso. Kuri laika jis dar lauze galva bandydamas suprasti kada butent jo gyvenimas eme tapti toks komplikuotas kuomet pats to nepajutes pats prisnudo sedimoje padetyje.

_ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _

Mason Lockwood
bruklino gyventojas

Būrio simbolis :
Pranešimų skaičius : 1071
Įstojau : 2013-07-28
Amžius : 35
Meilė : Viengungis
Draugai : Sebastian Redford
Rūšis : Beta vilkolakis
Darbo paskirtis : Fire fighter

Peržiūrėti vartotojo aprašymą

Atgal į viršų Go down

Re: KAMBARYS # 009

Rašyti by ATIDUODAMA #3 on Antr. 10 21, 2014 3:21 pm

Ankstyvo ryto, saulės spinduliai nesunkiai pažadino merginą, iš saldaus miego, į kurį ši buvo nugrimzdusi vos tik buvo priverstinai nuraminta akivaizdžiai maloniu elgesiu su ja. Atsargiai išlipdama iš lovos, pirmiausia įsisupo į chalatą, kuris buvo pamestas ant lovos krašto. Ir kuomet pataisė užsilikusiam svečiui kavos, o sau arbatos, pastatė viską ant staliuko prie lovos, kuomet, atsargiai sujudindama Lockwood'ą, iš karto prabilo: - Turi priprasti miegoti savo namuose, nenoriu kad toliau viskas tik dar labiau būtu komplikuota. Ir palauk... Leisk man baigti. - Giliai įtraukdama oro į savuosius plaučius, ji kaip man nusprendė pratęsti savo mintis, kurios nedavė jai ramybės: - Noriu susitikti su tavo žmona, nors ir tikiu kad tiesą geriausia jai būtu pranešti tau, noriu asmeniškai jos atsiprašyti. Negana to... - Trumpam nutildama, moteris pasistengė iš savęs išspausti kaip galima nuoširdesnę šypseną, po ko pratęsė: - Mano tėvas turi žinoti tiesą, kas yra vaiko tėvas. Todėl, nenoriu kad tu prisiimtum ne savo atsakomybę. Bet, norėčiau paprašyti tavęs kai ko kito. Noriu kad tu kartu su savo žmona, taptum mano sūnaus krikšto tėvais. Gal tai yra kiek per didelis prašymas, bet esu labiau nei tikra, kad jei man kas nors nutiktu, jis patektu į geras rankas. O mano tėvo rankos toli gražu nėra tokios. Noriu, kad abu taptumėte mano sūnaus globėjais. - Patvirtindama savo sprendimą, ji tik aiškiai linktelėjo galva.

ATIDUODAMA #3

To find what you’re looking for, follow the path left behind.


Pranešimų skaičius : 343
Įstojau : 2013-12-10

Peržiūrėti vartotojo aprašymą

Atgal į viršų Go down

Re: KAMBARYS # 009

Rašyti by Mason Lockwood on Antr. 10 21, 2014 5:36 pm

Jis pabudo jau ta akimirka kai mergina pakilo is lovos, taciau leido sau pasilikti lovoje. Kai Renee gryzo i kambari nesina dviems kavos puodeliais, jis buvo isitaises lovoje kur kas patogiau, nei praleido dali nakties. Susidejes rankas sau po galva jis pasitiko ja su sypsena veide. Viskas kas buvo susije su Renee buvo taip zmogiska, taip normalu. Pramerkes akis jis nespejo ne prasizioti kai mergina eme kalbeti monologu. -Wow... Wow...-siek tiek suraukes antakius, taciau veide islaikydamas sypsena jis atrode siek tiek nustebes. Tai kaip kardinaliai pakito jos elgesys jam buvo nesuvokiama. -Renee, tu mane isprasai lauk?-klausiamai pakreipes galva jis isisteibelejo i ryztinga pasnekoves israiska. -Klausyk, suprantu, kad turi pacius nuosirdziausius ketinimus, bet tai absurdiskiausias mano kadanors girdetas dalykas. Pasiremes alkunemis jis tiek pakilo nuo lovos. -Katherine niekada tam nepritars,-gerai pazinodamas savo zmona ir kuo puikiausiai zinodamas pastarosios nuomone apie Lockwoodo ''suguloves'' jis kelis kart neigiamai papurte galva. -Renee, visu pirma tau nera ko baimintis del savo givybes, tau ir tavo sunui niekas negresia,-vis dar negaledamas suprasti kodel ji tapo tokia salta jo atzvilgiu jis pasikiso viena is pagalviu sau po galva kas sudare sioki toki lengvabudiskumo ispudi. -Tikrai nemanau, kad biciuliautis su Katherine yra gera mintis, bent jau ne dabar. As susitvarkysiu pats. Galu gale, tai nekeicia fakto, jog ji zino, jog vis dar neesu tau abejingas,-sutikes klausiama merginos zvilgsni jis galop atsisedo iskeldamas abi savo kojas is lovos ir paemes kavos puodeli, visa savo demesi sukoncentravo i juodos spalvos gerima. -As esu tikras, kad padariau teisinga sprendma ja vesdamas, nesuprask manes klaidingai. Bet faktas, jog ta vakara susisiekiau butent su tavimi, tai, jog nuosirdziai troskau buti to vaiko tevas, tai turi kazka reiksti... nemanai?-buvo akivaizdu, kad Masonas buvo savo paties jausmu kryzkeleje. Kalte, melas, uzuojauta, prisirisimas, o galbut tai, kad bunant su jis galejo vel buti tiesiog Masonu, tiesiog vilkolakiu. Butent del sios priezasties jis nenorejo jos paleisti is savo gyvenimo.

_ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _

Mason Lockwood
bruklino gyventojas

Būrio simbolis :
Pranešimų skaičius : 1071
Įstojau : 2013-07-28
Amžius : 35
Meilė : Viengungis
Draugai : Sebastian Redford
Rūšis : Beta vilkolakis
Darbo paskirtis : Fire fighter

Peržiūrėti vartotojo aprašymą

Atgal į viršų Go down

Re: KAMBARYS # 009

Rašyti by ATIDUODAMA #3 on Antr. 10 21, 2014 10:47 pm

Negalėdama nepriimti jai skirtos nuomonės apie pasiūlymą, pastebimai linkteli galva, tokiu būdu išreikšdama savo supratingumą. Ir akimirka, kuomet moteris prieš tai laikiusi savo puodelį rankose, pasistatė jį ant to paties staliuko, kuris buvo paminėtas prieš tai, abiem delnais pasiremdama į lovos patalinę, atitrūko nuo savo sėdimos vietos, pasitraukdama prie lagaminų, kurie nuo vakar dienos laukė savo kelionės tikslo. Trumpam dirstelėdama į svečio pusę, galiausiai pasisakė: - Gerai, aš suprantu tavo nuomonę. Tačiau, kaip ir sakiau, negaliu sutikti su tavo pasiūlymu ties pavarde. Vyras, kieno vaikas yra mano sūnus... Jis ankščiau ar veliau sužinos apie mano padėtį. Ir aš nežinau kaip pasisuks mano gyvenimo istorija, tačiau žinau vieną... Kad jei nori būti šalia mano sūnaus, dėl nepaaiškinamų priežasčių, mano pasiūlymas tau yra labiausiai realus. - Veide pasirodžius maloniam šyptelėjimui, tamsiaplaukė pradarė vieną iš lagaminų, iš ten ištraukdama kelis lauko drabužius, kurie šiuo metu jai atrodė labiausiai patogūs. Visgi, Lockwood'o tolimesnė kalba, privertė ją atsisukti į pašnekovo pusę: - Palauk, liaukis kalbėti dabar pat. Ar suvoki kaip tai skamba iš šalies? - Pati atsakydama į savo užduotą klausimą, neigiamai supurto galvą. Tačiau nenorėdama per daug nutolinti savęs nuo Mason'o, kalbant apie tai, apie ką užsiminė jis, sugrįžo atgal prie lovos, ant kurios ir prisėdo: - Ką tu tuo nori pasakyti? Nesigaili kad vedei, tačiau kone prisipažįsti man kad... ...mažiausiai nesi abejingas? - Kilstelėdama savus antakius viršun, vėl neigiamai supurto galvą, kol galiausiai užduoda esminį klausimą, kuris bent jai pačiai suteiktu galimybę, suvokti kas dedasi: - Ar labai toli būsiu nuo tiesos, jei pasakysiu kad tuo pačiu metu myli ir Katherine ir mane? Nes atleisk, kitaip tavo žodžių interpretuoti negaliu...

ATIDUODAMA #3

To find what you’re looking for, follow the path left behind.


Pranešimų skaičius : 343
Įstojau : 2013-12-10

Peržiūrėti vartotojo aprašymą

Atgal į viršų Go down

Re: KAMBARYS # 009

Rašyti by Mason Lockwood on Tr. 10 22, 2014 10:47 am

-Klausyk, Renee,-prisiverstinai syptelejes jis neigiamai papurte galva. -Nezinau,-giliau ikvepes jis uzlaike ora burnoje, o po keliu sekundziu garsiai ji isputes jis pakilo is lovos. -Zinai, taip karstligiskai bandziau visiems, o svarbiausia sau, ikalti i galva, kad neesu toks kaip mano tevas ar brolis, bet paziurek i mane,-jo sypsena vis dar buvo priverstine. Tiesa buvo ta, kad visa gyvenima venges isipareigojimu, jis nere i tai stacia galva. Vestuves, kudikis, alfa pareigos... Bet kokiam vyrui to butu per akis, ka ja kalbeti apie Masona, kuris salinosi seslaus gyvenimo it velnias kryziaus. Budamas su Renee jis niekuomet nesijaute supanciotas. Mergina gerai zinojo kaip priversti ji sugryzti ir tam visuomet budavo pasitelkiamos moteriskos gudrybes, ji niekuomet nestate jam ultimatumu. -Nera taip lengva atleisti ir apsimesti, kad nieko nebuvo... gyventi toliau,-zvilgtelejes i Renee, netrukus jis savo zvilgsni nukreipe i kambaryje buvusi langa. -Tiesa ta, kad as nezinau ka tau jauciu. Gerai suprantu, kad tai skamba absurdiskai,-abi rankas susikroves sau ant sprando ji trumpai artsiduso. -Tai neimanoma, turiu omeny, vienu metu...-jis samoningai venge zodzio ''meile''. Butent sia akimirka Masonas gerai nezinojo kas dedasi jo galvoje, buvo aisku tik tai, kad jis buvo kaip niekad nepavydetinoje kryzkeleje. -Galbut Lockwoodu prakeiksmas yra visai ne menulis, gal mes tiesiog esam niekam tike partneriai?-jo klausimas buvo retorinis ir priverte jo veide pasirodyti blankiai sypsenai. -Jei gerai pagalvoji, nei mano tevas, nei brolis nesugebejo pasisvesti vienai moteriai... O as... budamas su tavimi, dejau i kojas bijodamas isipareigojimu, o dabar kai pats sukuriau seima, jauciuosi it kalinys, tarsi kiekviena sumauta diena vel ir vel susimauciau bandydamas jas dvi apsaugoti. Negana to, visas sumautas pasaulis yra nusiteikes pries musu sajunga iskaiant mano paties broli,-kuo toliau tuo labiau daresi panasu, kad ji netrukus istiks panikos priepuolis. -Visi man nuolatos teigia, jog esu ja naudingas, as stengiuosi ja pasitiketi, Renee, dievazi, as tikrai stengiuosi, bet vos man nusisukus ji ima veikti viena, man uz nugaros. Maza to, mano givybe priklauso nuo Kauso apdairumo, nes jei kam nors pavyks ta sunsnuki nudeti, kartu su juo mirsiu ir as. Ar zinai ka reiskia gyventi sia diena, kiekviena diena?-pagaliau jo zodziuose eme atsispindeti tikroji jo nenoro isipareigoti priezastis nors jis jos ir neistare garsiai. Tiesa buvo ta, kad Masonas nenorejo, jog Victoria su Katherine ir toliau gyventu lyg ''ant tiksincios bombos''.

_ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _

Mason Lockwood
bruklino gyventojas

Būrio simbolis :
Pranešimų skaičius : 1071
Įstojau : 2013-07-28
Amžius : 35
Meilė : Viengungis
Draugai : Sebastian Redford
Rūšis : Beta vilkolakis
Darbo paskirtis : Fire fighter

Peržiūrėti vartotojo aprašymą

Atgal į viršų Go down

Re: KAMBARYS # 009

Rašyti by ATIDUODAMA #3 on Tr. 10 22, 2014 11:52 am

- Paklausyk, pažįstu tave jau nuo labai senų laikų. Ir mačiau tave tikriausiai iš visų įmanomų pusių, todėl galiu pasakyti kad tai yra visiškai normalu. Abejoti, savo sprendimais. Sunkiomis akimirkomis manyti kad darai kažką ne taip, kad paskubėjai ir panašiai. Toks jau yra tas suaugusių pasaulis, kuomet pastoviai stengiesi būti geru, visi aplinkui iš tavęs to tikisi, bet tai nesi tu... - Susiaurinusi savo akių vokus, tamsiaplaukė vilkolakė, atsargiai uždėjo savo delną ant jo, lyg priversdama atkreipti dėmesį į save: - Kodėl neleidi visiems pamatyti koks esi iš tikro? Nepatikėsiu jei visi dėl to nuo tavęs nusisuks. Tu turi teisę klysti, abejoti, trauktis ar pulti stačia galva. Po visa šia antgamtinio, nesunaikinamo padaro kauke, yra paprastas žmogus, vyras. Su visais savo pliusais ir minusais. Supranti? Bent prieš tau artimus, turi būti tas, kas esi. Kaip kad dabar, su manimi. - Nenorėdama neleisti jam išsisakyti, kažkuriam laikui nutilo, pasverdama visus pašnekovo tariamus žodžius, kurie jai atrodė pakankamai suprantami. Linksėjimas galva nebuvo vaidinimas to, kad ji klauso. Šiandiena ji kaip tik stengėsi įsiklausyti į tai ką jis sakė, kas jam nugulėjo: - Leisk tau padėsiu apsispręsti, ir tai nereiškia kad stumiu tave prie Katherine. Galimas daiktas, kad tau reikia pabūti vienam, arba su bet kuo, kad atrasti ir suprasti ko iš tikro nori. Vyras, Samuelis. - Giliai įkvėpdama, ji atrodė kaip niekad nuoširdi. - Aš myliu tą žmogų, todėl kad ir kaip be pasukus, tarp mūsų nieko nebūtu. Jis susidirbęs labiau nei tu kada nors buvai, jis medžiotojas. Ir aišku kaip diena, kad niekada nebus taip, kad galėsiu būti su juo ir būti laiminga. Tu gi žinai, mano tėvą... Jei jis tik žinotu kad laukiuosi nuo to, kuris naikina mūsų rūšį, o ne jai priklauso. Ir tuo labiau jis nėra grynakraujis, kaip tu. Jis pasiustu. Bet tokia yra tiesa, aš tave myliu... Labai, esi ir liksi man artimas. Bet, nesu tavęs įsimylėjusi Mason'ai. Ir dėl to, man skauda širdį, nes savo spektakliais, padėjau tiems, kurie tau linkti blogo, sugriauti tavo gyvenimą. - Liežuviu perbraukdama per savo, kiek išsausėjusias lupas, moteris stengėsi neprarasti akių kontakto su savo pašnekovu. Kuomet išklausė ir finalinių šio žodžių. Savo gležnais pirštais suimdama jo tvirtą plaštaką, ji kaip tik parodė palaikymą, po ko pasekė toks komentaras: - Aš net negaliu įsivaizduoti, kaip tau yra sunku, priklausyti nuo to asmens gyvybės, tuo labiau kad žinau kad niekini jį visa savo siela. Net nežinau ką reikėtu patarti, nes ši situacija skamba taip, tarytum iš jos išeities nebūtu. Bet tu ir pats turi suprasti, kad tau nereikia būti tuo pasakų princu, kuris gina visus ir viską. Tavo žmona, net jei nuspręsi kad ji yra tas asmuo, su kuriuo nori pasilikti. Ji juk vampyrė, vadinasi stipri. Tavo dukra, nesumeluosiu pasakydama, kad bus ypatinga, tuo pačiu ir savo charakteristika, ir jėga. Irgi ankščiau ar veliau išmoks susitvarkyti su bėdomis. Turi gyventi dėl savęs, ir... - Specialiai ištiesdama ranką, rodomuoju pirštu baktelėja jam per smakrą: - Ir atsikratyti šios kaukės, kuria apsisaugai nuo aplinkinių. Tai kas tu esi, yra kur kas gražiau, nei kuo apsimeti. Patikėk manimi, pažinau tave tikrąjį ir net buvau be proto įsimylėjusi.

ATIDUODAMA #3

To find what you’re looking for, follow the path left behind.


Pranešimų skaičius : 343
Įstojau : 2013-12-10

Peržiūrėti vartotojo aprašymą

Atgal į viršų Go down

Re: KAMBARYS # 009

Rašyti by Mason Lockwood on Tr. 10 22, 2014 1:51 pm

Ji buvo teisi, bet net pats Masonas negalejo gerai paaiskinti kas verte ji slepti ta tikraji ''as''. Jis nuolat turejo dairytis sau uz nugaros, negalejo pasirodyti silpnas pries savo burio vilkolakius ir tai kad ji viena po kitos eme vytis praeityje padarytos klaidos, priverte Lockwooda pasikeisti. Bent jau isoriskai. -Zinau, kad mane pazysti, todel vis dar esu cia,-galiausiai prisedes ant lovos jis alkunemis pasireme sau i kelius bei nudelbes galva isklause tolimesnio Royce pasakojimo. Buvo akivaizdu, kad merginos gyvenimas toli grazu nestovejo vietoje. -Vadinasi stacia galva nerei i tai, kas tau buvo draudziama...-jo veida staiga papuose nuosirdi pikdziugiska sypsena.-Leisk pagalvoti.... kur man si istorija girdeta,-dramatiskai perbraukes delnu sau per smakra jis nesusivaldes susijuoke. Tapo kaip niekad akivaizdu, kad judvieju gyvenimai buvo kone analogiski. Abu pasirinko buti su tais, su kuriais jiems buti buvo draudziama. Abieju santykiu rezultatas buvo naujai uzsimezgusi givybe ir panasu, kad tuo panasumai nesibaige. -Renee, nejau tau nekilo itarimas del to, kad manes lig siol niekas nepasigedo?-turedamas omenyje, kad normaliomis aplinkybemis vedes vyras nebutu taip paprastai issisukes praleides nakti kitos moters viesbucio apartamentuose jis pakele akis i pasnekove. -Mes su Katherine..-tai buvo pirmas kartas kai jam reikejo tai istarti balsu ir pries tai uztikrintas ir drasus jo veidas staiga buvo pasleptas abieju jo plastaku. Jo alkunes vis dar buvo paremtos i kelius, o veidas nudelbtas zemen. -Mums tik reikia pabuti atskirai, supranti?-pirma karta tiek jo trukinejantis balsas, tiek blizgancios akys isdave, jog vaikinas yra visiskai paluzes. Atrode, kad jis bande itikinti Renee tuo ka pats sake nebudamas visiskai tikras savo zodziu teisingumu. -Mes eilini karta susipykom, bet si kart viskas buvo kitaip, supranti? Mudu patyrem tiek daug, kad nebezinau ar mudviem yra kelias atgal...-jis buvo palikes jas tris (Jules, Katherine ir Victoria) savo bute ir tai, kad jis praeita nakti pasirode butent cia nebuvo atsitiktinumas. Masonas nebezinojo kur eiti, juolab, kad jo geriausia drauge akivaizdziai siuo klausimu nepalaike jo puses. -Atleisk, man nederejo cia ateiti, tai nera tavo problema,-po merginos zodziu, kurie turejo reiksti, jog si yra pasisventusi kitam, vyriska savimeile priverte ji susigriebti. Pakiles ant dvieju koju jis viena ranka perbrauke sau per spranda. -Jei tu nieko pries, man tereikia palysti po dusu ir jei noresi, pats nuvesiu tave i oro uosta,-zvilgtelejes i sukrautus lagaminus jis atrode vel susvetimejes, tarsi vel butu uzsidejes ta kauke apie kuria dar neseniai kalbejo Renee.

_ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _

Mason Lockwood
bruklino gyventojas

Būrio simbolis :
Pranešimų skaičius : 1071
Įstojau : 2013-07-28
Amžius : 35
Meilė : Viengungis
Draugai : Sebastian Redford
Rūšis : Beta vilkolakis
Darbo paskirtis : Fire fighter

Peržiūrėti vartotojo aprašymą

Atgal į viršų Go down

Re: KAMBARYS # 009

Rašyti by ATIDUODAMA #3 on Tr. 10 22, 2014 2:16 pm

Pastebėjimas apie jų dviejų gyvenimo panašumą, privertė merginos veide pasirodyti blankiai, tačiau nuoširdžiai šypsenai, kurią papildė pastebimai pradėję kaisti skruostai. Ji neskubėjo pasakyti ką nors iš karto, pasistengdama pirmiausia surinkti labiausiai tam tinkamus žodžius: - Man ne tau reikia sakyti tai, kad uždraustas vaisius visuomet atrodo labiausiai viliojantis. Tačiau mano situacija yra kiek labiau komplikuota. Nes, tu dar turi pasirinkimą, ar pakeisti tai, vėl tampant savimi ir pasiimant iš gyvenimo tai, ko iš tikro nori. Man, ankščiau ar veliau teks pasipriešinti tėvui, ir tam vyrukui, Samuelio broliui, kuris padarė viską, kad vizualiai atrodytu kad mano pasirinktas asmuo yra netekęs proto. Dean'as yra dar tas šunsnukis. Bet aš susitvarkysiu, nes pagaliau pripažinau sau ko noriu. O noriu kautis, dėl savo pačios laimės, net jei tam yra visai visai mažytė galimybė. - Tolimesnė kalba, kuomet Lockwood'as prasitarė apie savo išgyvenimus ir tai, kad iš tiesų, iki pat šios akimirkos net jo mobilusis telefonas nedavė apie save žinoti, privertė ją nuleisti akis. Tai buvo pirmasis kartas, kuomet jai teko matyti šį vyrą tokį palaužtą. Ir blogiausia kad kaip tik tuo metu, trūko žodžių, kurie būtu galėję kaip nors padėti. Jam atsikėlus ir vėl pasinaudojus ta pačia kauke, kuri slėpė jo asmenybę, privertė iš paskos pakilti ir tamsiaplaukę. Priešingai nei jis, moteris nebuvo pasiruošusi nuleisti rankų ir pasirinkti lengviausią būdą, apsimesti kad nieko nenutiko. Pasigaudama pasilikusio svečio ranką, ji nestipriai timptelėjo jį į savo pusę, ko pasekoje greičiau net ne jis, o ji, pasiekusi vyrą, kaip mat apvijo abi savo rankas jam aplink kaklą. Išlaikydama apkabinimą, ji tik tyliai prasitarė: - Nereikia. Neapsimetinėk prieš mane, nes patikėk manimi, geriau nei kas kitas žinau ką jauti. Ir tu negali likti vienas, tik ne dabar. - Pakštelėjusi jam į smilkinį, atsargiai paleido Lockwood'ą iš savo glėbio: - Pažadėk man, kad pirmiausia išsiaiškinsi tai, ko tu nori iš gyvenimo. Nesvarbu ar tai atrodo teisinga, arba atvirkščiai, tai gali sukelti nepataisomų pasekmių. Išsiaiškink tai, ir griebk. Griebk taip stipriai, lyg nuo to priklausytu tavo gyvybė. Aš žinau ką reiškia tos pertraukos... Bet Mason'ai, dėl to, kad gali būti kad ji susikurs kitą gyvenimą, tavasis nesustos. - Kilstelėdama ranką, ji švelniai perbraukė pašnekovui per skruostą: - Tu geras žmogus, ir aš žinau kad iš manęs laukei gali būti kad kitos reakcijos į savo žodžius, bet negaliu įsakyti savo širdžiai daryti tai, ko ji nenori. Kaip ir tu savajai. Bet žinai... Padarykime vienas kitam paslaugą. - Atrodydama gal kiek globėjiškai, ji kelis kartus teigiamai linktelėjo galva: - Aš pasiliksiu čia, dar kuriam laikui. Ir tu, taip pat, gali pasilikti. Pagalvoti, atsipūsti, pasijausti nevaržomam jokių aplinkybių. Tiksliau būti savimi. Ir taip mes vienas kitam padėsime. Galu gale, mano būklė dar nėra visiškai stabili, kad galėčiau lakstyti po pasaulį, ieškant savo "kelio". Prašau... Pasilik.

ATIDUODAMA #3

To find what you’re looking for, follow the path left behind.


Pranešimų skaičius : 343
Įstojau : 2013-12-10

Peržiūrėti vartotojo aprašymą

Atgal į viršų Go down

Re: KAMBARYS # 009

Rašyti by Mason Lockwood on Tr. 10 22, 2014 3:34 pm

Siuo metu jam atrode, kad viskas ka sake Renee buvo niekaip nepritaikoma jo situacijoje. Ji spinduliavo optimistiskumu, atrode turinti pagrindo siekti uzsibrezto tikslo. Tokios pasiryzusios stoti pries savo pacios teva Masonas jos dar nebuvo mates ir tai bylojo, jog mergina buvo isimylejusi. Tamsiaplaukei iniciavus fizini judvieju kontakta jis ir pats instinktyviai sukrove savo rankas jai ant peciu. Pajutes svelnu jos bucini sau i smilkini jis uzmerke akis. Net ir dabar jis negalejo pykti ant it uraganas i jo nusistovejusi gyvenima isibrovusios merginos, kurios deka jo ''kortu namelis'' eme nesustabdomai byreti. Jis neturejo tamteises. Juk ne kas kitas, o jis pats dar preis keleta metu paliko ja suzlugdyta tokia koks dabar buvo jis. -Karma yra kale, argi ne taip sakoma..-susnabzdejes jis ironiskai syptelejo merginai, kurios veidas buvo labai arti jo. -Renee, as nenusipelniau tavo pagalbos, tai kas vyksta mano gyvenime... as to nusipelniau, nemanai?-siek tiek atsitraukes jis, kuri laika dvejojo. Realybe buvo tokia, kad didelio pasirinkimo jis neturejo, bet pasilikti cia su ja nebuvo teisingas sprendimas ir jis tai zinojo. -Aciu, bet nemanau, kad tai gera mintis,-jis norejo vel apsisarvuoti, Masonas jautesi taip, tarsi atsiveres Royce tik bereikalingai parode savo silpnuma.

_ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _

Mason Lockwood
bruklino gyventojas

Būrio simbolis :
Pranešimų skaičius : 1071
Įstojau : 2013-07-28
Amžius : 35
Meilė : Viengungis
Draugai : Sebastian Redford
Rūšis : Beta vilkolakis
Darbo paskirtis : Fire fighter

Peržiūrėti vartotojo aprašymą

Atgal į viršų Go down

Re: KAMBARYS # 009

Rašyti by ATIDUODAMA #3 on Tr. 10 22, 2014 4:20 pm

Vien todėl kad vyro tariami žodžiai skambėjo būtent taip, tarytum pagrindinę vietą jo gyvenimą jis planavo atiduoti ne savo žmonai, o Royce, tai vertė ją jaustis tik dar labiau prasikaltusiai. Akys buvo nuleistos, kaip tik tuo metu kai jis vėlgi išreiškė savo nuomonę apie tai kad šios pasiūlymas buvo niekam tikęs. Kelis kart linktelėjusi galva, tamsiaplaukė kaip mat atsitraukė. Ir kuomet ji privertė save giliau įtraukti į savuosius plaučius oro, nusprendžia pasakyti tai, kokią nuomonę susidarė: - Žinai, kartą vienas išminčius pasakė, kad negalima mylėti dviejų asmenų tuo pačiu metu. Ir tuomet kaip suprasti, kuriam iš tikro yra skirti tavo jausmai? Ogi antram, nes jei iš tikro mylėtum pirmą asmenį, niekad nebūtum pamilęs kito. - Tokiu būdu leisdama vyrui susistatyti savas išvadas, ji patraukė per kelis žingsnius, kuomet nusprendė pratęsti savo kalbą: - Man labai gaila, kad negaliu tau atsakyti tuo pačiu. Bet tavo gyvenime dar atsiras moteris, kuri tave privers suvokti, kad kiekviena akimirką kurią gali praleisti su ja, bus svarbesnė, nei tavo paties egzistavimas. Ir tai akivaizdu, nesu nei aš, nei Katherine. - Mostelėdama ranka sau už nugaros, ji pratęsia: - Vonia einant koridoriumi, iš kairės. Ir Mason'ai... - Kuomet ji pasisuko, tapo aišku, kad ji nenori kad jis būtu tas asmuo, kuris ją išlydėtu į kovą dėl savo laimės, todėl ji pratęsė: - ...tai yra atsisveikinimas. Jei tau nereikia manęs, kaip draugės čia ir dabar. Nebėra priežasties, kuri mane verstu pasilikti šiame mieste, o kelionę noriu pradėti viena. Net jei tau tai gali pasirodyti nelabai suprantama.

ATIDUODAMA #3

To find what you’re looking for, follow the path left behind.


Pranešimų skaičius : 343
Įstojau : 2013-12-10

Peržiūrėti vartotojo aprašymą

Atgal į viršų Go down

Re: KAMBARYS # 009

Rašyti by Mason Lockwood on Pir. 10 27, 2014 4:46 pm

Judvieju su Royce pokalbis baigesi tuo, kad mergina patrauke savais keliais palikdama keletui menesiu rezervuotus viesbucio apartamentus Masono valioje. Masonas nebuvo tikras ka jai jaute, taciau zinia, jog mergina laukesi kito vyro vaiko ir akivaizdziai vis dar ji mylejo, nepaliko jam kitos iseities kaip tik leisti jai iseiti. Geriau nei kas kitas zinodamas koks jausmas yra buti atskirtam nuo mylimo zmogaus, kai rodos visas sumautas pasaulis priesinasi tam, kad judu butumet kartu, jis padejo jai susikrauti likusius daiktus ir islydejo ja i kelione, kurioje ji turejo surasti visus atsakymus i jai rupimus klausimus.
Tiesa buvo ta, kad ateidamas cia jis ieskojo paguodos, ka daznai darydavo kai jausdavosi silpnas. Tai buvo lengviausias budas, juolabiau, kad Royce ji gerai pazinojo. Beda buvo ta, kad Masonas turejo pabuti vienas, patinka jam tai ar ne. Jis turejo sudelioti viska i savo vietas, gyvenime, kuris primine chaosa ir tam reikejo laiko. Laiko, kuris uzgydytu visas zaizdas.
Palikes Jules seimininkauti savo paties bute netrukus jis suzinojo, kad Katherine su judvieju dukra issikele gyventi kitur. Jam buvo leista matytis su mazaja Victoria tik savaitgaliais, taciau to uzteko turint omenyje koks itemtas vel tapo jo treniruociu grafikas. Masonas gryzdavo i viesbuti tik permeigoti. Tuscia lova, tyla, kuri apgaubdavo ji vos tik izengus i prasmatniu apartamentu patalpas versdavo ji prisiminti ir tai vare ji is proto. Slinko dienos ir pamazu daresi vis lengviau. Lengviau pasinerti i kasdiene rutina, negalvoti apie moteri, kuri taip stipriai ir greiciausiai negryztamai buvo sujaukusi jo gyvenima. Jis ne karto nebuvo nusimoves ziedo, kuri vos pries kelis menesius Katherine Pierce-Lockwood buvo uzmovusi ant jo bevardzio pirsto, priesiekdama, jog vienintelis dalykas galesiantis juos isskirti, bus mirtis.
Velyva vakara gryzes po vienos is alinanciu treniruociu jis gryzo siek tiek padaugines ir tai nebuvo pirmas kartas. Palindes po saltu dusu ir siek tiek prablaivejes jis rankomis pasireme i praustuve isisteibeledamas i savo paties atspindi veidrodyje. Treniruotes akivaizdziai dave vaisiu. Jo kunas buvo kaip niekad tvirtas. Fiziniu treniruociu bei pastovaus maitinimosi deka jo raumenys buvo kaip niekad isryzkeje. Jo zvilgsnis nejucia uzkliuvo uz ant jo pisto buvusio ziedo. Nusimoves mineta papuosala jis kuri laika ji apziurinejo kol galop nusprende pasikabinti judvieju su Kat santuoka simbolizavusi daikteli sau ant kaklo. Praejo menuo kai jiedu vienas kito nemate. Dar niekada lig siol ju nesutarimai nebuvo pasieke tokiu aukstumu ir Masonas buvo emes rimtai svarstyti, kad tai reiske ju santykiu baigti, kad ir kaip tam priesinosi jo sirdis ir protas.
Uzsimoves baltos slapvos sortus jis patrauke i lova kur jo lauke nepoaprastai minkstos pagalves. Kambaryje buvo tvanku todel uzmigti jam sekesi nekaip. Pakiles is lovos jis siek tiek pravere balkono duris ir jau buvo besirengoiantis gryzti atgal i lova kai kolidoriuje pasigirdo zingsniai ir moteriskas balsas. Balas, kuris veikiau primine moteriska dejone. Nuskubejes ten is kur sklido triuksmas jis isvydo ne ka kita, o Royce, kuri vis dar turejo apartamentu raktus. -Kas nutiko?-uzdeges sviesa jis susirauke bandydamas pripratinti akis prie skaiscios lempu sviesus. -Renee, tau viskas gerai?!

_ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _

Mason Lockwood
bruklino gyventojas

Būrio simbolis :
Pranešimų skaičius : 1071
Įstojau : 2013-07-28
Amžius : 35
Meilė : Viengungis
Draugai : Sebastian Redford
Rūšis : Beta vilkolakis
Darbo paskirtis : Fire fighter

Peržiūrėti vartotojo aprašymą

Atgal į viršų Go down

Re: KAMBARYS # 009

Rašyti by ATIDUODAMA #3 on Pir. 10 27, 2014 5:03 pm

- Aš nežinojau kur daugiau galiu eiti... - Viena ranka akivaizdžiai laikydamasi už savo padidėjusio pilvuko, moteris atrodė sugniuždyta. Patinę paakiai, išraudusios nuo verkimo akys, ir drebančios rankos akivaizdžiai leido suprasti kad nutiko kažkas, su kuo tamsiaplaukė nebuvo pajėgi susitaikyti pati. Ir žinoma, geriausia buvo dabar pasirodyti pas kokią nors draugę ar dar ką nors, kas galėtu atseit užjaučiančiai palinksėti galva, ir apsimesti kad tai yra įdomu. Ji visgi nusprendė pasirodyti būtent pas Mason'ą, asmenį, kuris po visko, ką ši privertė jį patirti, nepastūmė moters šalin. Atitraukusi ranką nuo savo pilvuko, moteris akimirksniu delnu užsidengė savo burną, kad nepradėti garsiai raudoti, kuomet žengdama arčiau, įsmeigė veidą į apnuogintą Lockwood'o krūtinę. Akivaizdžiai imdama kukčioti, ką išdavė ir jos sutrikęs kvėpavimas, ir tai kad jos pečiai pastoviai kilnojosi, ji laiku atitraukė ranką nuo savo burnos, pratęsdama: - Aš mačiau jį. Karste. Mason'ai, jis spruko iš ligoninės dėl manęs... Ir vairuotojas, tas vairuotojas jo nepamatė. Mason'ai, Semas, mano Semas, jis negyvas... - Neigiamai supurčiusi galvą, ji vėl abejomis rankomis susiėmė už pilvuko, lyg ir norėdama tūpti, nes nesugeba savęs išlaikyti ant kojų, nukabino galvą. Buvo akivaizdu, kad moteris buvo emociškai stipriai sužeista, dėl to ką teko matyti vos prieš kelias valandas. Kuomet jos balsas tapo vos girdimas, ši kone šnabždėdama, pridūrė:
- Aš nebe žinau ką daryti... Ir aš neturėjau apkrauti tavęs savo problemomis. Bet, aš neturiu kur daugiau eiti. Ir negaliu dabar likti viena.

ATIDUODAMA #3

To find what you’re looking for, follow the path left behind.


Pranešimų skaičius : 343
Įstojau : 2013-12-10

Peržiūrėti vartotojo aprašymą

Atgal į viršų Go down

Re: KAMBARYS # 009

Rašyti by Mason Lockwood on Pir. 10 27, 2014 5:32 pm

Moters bukla buvo nepavydetina ir Masonui neprireike daug laiko, kad tai suprastu. Blogiausia buvo tai, kad priesingai nei merginos, kurios sirdies ritmas buvo nepaprastai greitas, Lockwoodas neistenge uzfiksuoti jos kudikio pulso ir tai priverte ji veikti is inercijos. Pripuoles prie merginos jis priklaupe ant vieno kelio. -Renee, gerai manes paklausyk. Turi nurimti. Del dievo meiles, tu pakenksi ne tik sau, bet ir kudikiui,-bijodamas istarti tai kas kabejo ant liezuvio galo jis pasistenge padeti jai nusigauti iki artimiausios sofos, taciau cia viskas pasisuko dar blogesne linkme. Net ir prieblandoje buvo matyti, kad mergina kraujavo, taciau patiriamas sokas ir adrenalino antpludis jai neleido jausti skausmo, bent jau ne visu pajegumu. -Renee, as iskviesiu greitaja, viskas bus gerai,-atitraukes krauju istepta ranka nuo jos slaunies jis paciupo apartamentuose buvusi kambario servisui skirta telefona ir paskubomis liepe registraturoje dirbanciai moteriai iskviesti greitaja. Jo paties sirdis dauzesi it paselusi, kadangi niekuomet panasioje situacijoje atsidures nebuvo. Jis negalejo jai padeti, viskas ka galejo padaryti tai neleisti jai mirtinai nukraujuoti. Atsitupes priesais jis sueme merginos rankas. -Viskas bus gerai, mazute, taciau tu privalai nurimti,-jo israiska buvo sunerimusi, taciau instinktai skatino ji imtis iniciatyvos. -Zinau, kad tam nepritari ir prisiekiu, kad niekuomet to neprasyciau, bet tu stipriai kraujuoji,-nestipriai isikandes sau i riesa jis pikiso ji merginai prie lupu. -Tai pades atstatyti hemoglobino kieki tavo kraujyje, tu negali dabar prarasti samones, girdi? Greitoji jau pakeliui...

_ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _

Mason Lockwood
bruklino gyventojas

Būrio simbolis :
Pranešimų skaičius : 1071
Įstojau : 2013-07-28
Amžius : 35
Meilė : Viengungis
Draugai : Sebastian Redford
Rūšis : Beta vilkolakis
Darbo paskirtis : Fire fighter

Peržiūrėti vartotojo aprašymą

Atgal į viršų Go down

Re: KAMBARYS # 009

Rašyti by ATIDUODAMA #3 on Pir. 10 27, 2014 5:59 pm

Kad ir kaip tamsiaplaukės moters pasąmonė stengėsi atmesti teorijas apie tai, kad ji jau kuris laikas nejuto savo vaiko judėjimo, emocinis šokas, kuriame ji buvo nuo pat tos akimirkos, kuomet buvo pastatyta prieš faktą, kad ne viskas gyvenime rožėmis klota, ir mirtingi asmenys kartais patenka į visiškai absurdiškas situacijas, kurios iš jų atima gyvybes. Ji prarado vienintelį asmenį, kuriam buvo atsidavusi taip stipriai, kad ketino pasipriešinti kiekvienam, kuris bent būtu bandęs ją patikinti, kad vilkolakei draustina susidėti su asmeniu, kurio pagrindinis gyvenimo tikslas yra antgamtinių būtybių medžioklė. Ji buvo švelniai tariant pametusi galvą dėl to, todėl "užmesti" atsakomybę savo buvusiam sužadėtiniui už vaiką, kurio ji laukėsi, buvo labai paprasta. Tėvas, kuris ilgai šakodamasis, galiausiai susitaikytu su mintimi, kad butu sujungtos dvi šeimos, kurios būtent tokio finalo ir laukė. Renée visgi, pačiu tinkamiausiu metu nusprendė kad neturi ne menkiausios teisės griauti jai svarbaus asmens gyvenimą, vardan savo stabilumo. Todėl ir prieš išvažiuodama iš čia, išsakė Mason'ui visą tiesą, sugrąžindama jo teisę į "laisvę". Tačiau ji vėl dabar buvo sugrįžusi į savo pradinį tašką, ir kad ir kaip tai buvo nejauku, ji negalėjo pasitikėti niekuo kitu, kaip tik tuo, kuris vis dar jos gyvenime užėmė svarbią vietą, ir žinojo apie ją, tikriausiai daugiausia. Emocinis skausmas, kurį jautė moteris buvo kur kas stipresnis, nei fizinis, todėl ji net nejuto kaip per abi šios šlaunis varvėjo kraujas. Gavusi galimybę atsisėsti, moteris akimirksniu stipriai įsitempė, kuomet pagaliau pajuto didžiulę skausmo bangą, kuri pasireiškė kaip tik tuo metu, kai jos viduje plyšo placenta. Iš apačios pasipylė drumstas vanduo, sumaišytas su tirštu krauju. Įsmeigdama nagus į fotelio rėmus, vilkolakė iš kart nukreipė akis į asmenį, pas kurį buvo nusprendusi pasirodyti: - Aš negaliu, man trūksta oro... - Kone gaudydama oro gūsius, ji kažkuriuo metu nusuko savo veidą šalin, mat jos asmeniniai principai stipriai prieštaravo tam, kad vartoti svetimą kraują, net jei tai būtu vieninteliu vaistu. Skausmas vertė moterį kalbėti neadekvačiai, ypatingai atsižvelgiant į tai kad ji visuomet buvo ta asmenybę, kuri pasiekdavo ko nori, tačiau dabar... ...visas vaizdas prieštaravo sukurtam įvaizdžiui.
- Mason'ai, aš nesugebėsiu su tuo sugyventi pati. Aš negaliu, man taip skauda. - Kuomet net jos kaklo raumenys stipriai įsitempė, o ši akivaizdžiai ėmė netekti sąmoningumo, prieštaraudama net savo pačios principams, ji manė kad tokiu žingsniu galimas daiktas kad padės vaikeliui, kuris deja, šiuo metu jau buvo netekęs gyvybės. Todėl atplėšdama vieną ranką nuo fotelio rėmo, ji suėmė Lockwood'o kraujuojanti riešą, kone per prievartą sau, prispausdama jį prie savo lūpų. Metalinis kraujo skonis buvo vimdantis, kuomet ši gausiai gurkštelėdama, kaip mat nusuko veidą. Hibrido kraujas, greitai pasklido pro moters sistemą, tačiau tai tik prislopino jaučiamą fizinį skausmą, kuomet emocinis niekur nebuvo dingęs. Ji nepaleido Mason'o rankos, tačiau neatsisukdama, perklausė: - Prašau, pasakyk kad jis gyvas... Žinau kad tu gali išgirsti daugiau nei kiti. Pasakyk, kad aš bent jo nepraradau. - Kalbėdama apie savo jau mirusį leliuką, ji stipriai sumerkė akis, lyg ir suprasdama kas nutiko.

ATIDUODAMA #3

To find what you’re looking for, follow the path left behind.


Pranešimų skaičius : 343
Įstojau : 2013-12-10

Peržiūrėti vartotojo aprašymą

Atgal į viršų Go down

Re: KAMBARYS # 009

Rašyti by Sponsored content Today at 9:29 pm


Sponsored content


Atgal į viršų Go down

Puslapis 24 Previous  1, 2, 3, 4  Next

Rodyti ankstesnę temą Rodyti sekančią temą Atgal į viršų

- Similar topics

 
Permissions in this forum:
Jūs negalite atsakinėti į pranešimus šiame forume