KAMBARYS # 009

Tiesa buvo tokia, kad jis tikrai neturėjo ko prarasti, todėl nuo tos dienos, kuomet pirmą ir paskutinį, po savo prisikėlimo, kartą matė brolį, darė tokius veiksmus, kurie savaime sulaužydavo visus žmogiškuosius barjerus. Nuoširdžiai kalbant, jam net nebuvo labai svarbu tai, kad atsivežta moteris, kuri iš pasakojimo laukėsi jo brolio vaiko, susikurs vėliau su juo gyvenimą, ar ne. Nebuvo svarbu niekas, kaip tik pačiam išlikti gyvam. Mason'as žinodamas tai, kad jo dukrai grėsė mirtinas pavojus iš to, iš kurio to tikėtis buvo neįmanoma, nebūtu leidęs jam prisiartinti prie Victorios. O pats Richard'as buvo spaudžiamas laiko, todėl neketino vaidinti laimingo dėdės ir taisytis santykius su brolio pasirinkta moterimi. Savo paties gyvybės pervertinimas buvo daug labiau aktualus šiam asmeniui, nei tai, kad pasaulį buvo išvydusi mergaitė, kuri nesudėdama net didžiausių pastangų, būtu galėjusi padėti tašką visoms nemirtingoms būtybėms. Galia, kuri slypėjo jos mažame kūne buvo neapriepiama. Ir tai baisiausiai gąsdino net stipriausias raganas, kurios ir nusiuntė Mason'o brolį į gyvųjų tarpą, reikalaudamos realios aukos. Galu gale, ne veltui Qetsiyah Bennett nepadarė mergaitei to paties, ką padarė su Niklaus Mikaelson sūnumi. Mat būdama paauglės kūne, Victoria būtu mirtinu ginklu, ir tam įtakos turėjo visos aplinkybės kurios ir suvedė jo broli su iš esmės keliautoja, tapusia nemirtinga vampyre. Dievaži, kaip jis niekino Katherine! Akimirka, kuomet jo šiurkščioji plano dalis davė daugiau vaisių, nei kad Royce pasikalbėjimas su buvusiu, jo veide šmėkštelėjo savotiška šypsena: - Neverkšlenk. Padariau tau paslaugą, nes jei jis būtu turėjęs progą susitikti su savo žmona, - Tardamas šį žodį, jis pasirinko atitinkamai paniekinančią intonaciją, - tu būtum akimirksniu jį praradusi. Jis veikiamas tos moters, todėl norėdamas kad ji liktu šalia, padarytu viską, kad ji suprastu ir liktu. O tu manau nereikia nei tau, nei jam. - Prunkštelėjimas kaip mat pertraukė jo mintis, kuomet šis palinkdamas, grubiai suėmė abi brolio rankas, imdamas jį tempti į kambario gilumą. Kuriame jau buvo sukonstruotas aparatas, primenantis vieną tų, kurie buvo naudojami seriale "Pjūklas". Aparatas taip pat buvo pagamintas iš labai stiprių medžiagų, kurias nutraukti būtu sunku net alfa hibridui. Neskubėdamas, jis užtempė suglebusį brolio kūną, bei tvarkingai surakino, sukaustydamas šį visomis reikiamomis grandinėmis. Ir kuomet įsitikino kad šios atlaikys, raktus nuo galybės spynų, švystelėjo ant stalo paviršiaus. Besisukdamas į ant kelių klūpėjusios merginos pusę, te prasitarė: - Žinai kas būtu idealu? Jei aš susitikčiau su Katherine, pranešdamas džiugią žinią apie tai kad Mason'as turės sūnų. Tu tuo tarpu, turi padaryti man paslaugą. - Jis žengė link moters, bei suimdamas šią už žastų, privertė atsisėsti ant patogaus fotelio, priešais prietaisą, prie kurio buvo pritvirtintas jo brolis: - Atsimeni kai sakiau tau, kad jis greičiausiai yra užkalbėtas? Brangute, ta moteris velnias su aukštakulniais, ir jei sugriovė tavo gyvenimą kartą, pagalvok ką padarys dabar. Ji privers Mason'ą padaryti tau žalą. Ir tu juk pati supranti, kad pasiduodamas jos įtakai, jis tai padarys. Neturime leisti, kad tavo sūnus nukentėtu nuo kažkokios beprotės. - Kuomet pasukdamas galvą į brolio pusę, jis akimirksniu ištempė lupas į savimi patenkintą šypseną, ko nematė jo pašnekovė, kiek griežtesniu tonu, pratęsė: - Įtariu kad ji maitina ji savo krauju, todėl jis ir jaučia tą prisirišimą. Praleidęs čia kelias savaites, jis atsitokės. Ir tu pagaliau susitiksi su tikruoju mano broliu, o ne monstru, kuriuo ji verčia ta kalė. Aš savo ruoštu, patrauksiu ją iš kelio. - Neleisdamas tamsiaplaukei prasižioti, jis pasisukdamas, rodomąjį pirštą uždeda jai ant lūpų. - Ššš, nesuk sau dėl to galvos. O tik pasirūpink tuo, kad jis jaustųsi kaip galima patogiau, iki kol negrįšiu aš. Ir Renée, dėl jo paties labo, nepasiduok jo žodžiams. Jis sakys bet ką, kad būtu išlaisvintas. Prisimink, kad tai tik nemirtingosios kraujo įtaiga. - Pauzė, per kurią, jis pasitraukia nuo merginos, patraukdamas link durų. - Viskas greitu metu bus taip kaip turėjo būti nuo pat pradžių, aš tau pažadu. - Žinoma, jo motyvai toli gražu nebuvo tokie, kokiais jis juos įvardino. Bet kam tai rūpėjo? Svarbiausia kad buvo tikima tuo, ką jis sakė, daugiau niekas nebuvo svarbu. Patraukti brolį į šalį, buvo taip pat lengva, kaip atimti iš vaiko saldainį. Tamsoje jo šypsena sublizgėjo, kuomet šis išeidamas užrakino duris.

Po susidūrimo su broliu, kuris kaip be pasukus pasibaigė seno vilko naudai, buvo prabėgusios kelios valandos. Lauke švito, ir Richard'as, buvo kaip niekad puikiai nusiteikęs, mat visas veiksmas kuris vyko Katherine Pierce-Lockwood namuose, gavosi geresniu, nei kad šis fantazavo. Vos keliais žodžiais, kurie buvo "pagardinti", jo stiliumi, t.y. jėgos panaudojimu, jis sugebėjo sugriauti sąjungą, kuriai niekuomet nepritarė. Vampyrės poelgiai po to kai jis apleido namus, bet ne pačią valdą, buvo daugiau nei naudingi. Jis kuo puikiausiai žinojo kur link buvo nuvažiavusi Pierce-Lockwood, ir numanė kur būtu galima surasti Petrova, pas kurią šiuo metu ir buvo Victoria. Mergaitė, kurios mirtis garantuotu jam "bilietą" pasilikti čia amžiams. Tačiau prieš sekant pėdsakus, kurie privestu jį prie mažo vaiko, jis tiesiog turėjo pasirodyti visu gražumu prieš jaunėlį. Mat kokia yra visko esmė, jei tai neturi liudininkų? Nesivargindamas persirengti, jis iš karto patraukė link viešbučio, kuriame buvo užsakęs kambarį Renée Royce vardu. Kildamas liftu iki reikiamo aukšto, jis atkreipė dėmesį į savo atvaizdą veidrodiniuose sienose. Lūpą, kurią taip vikriai praskėlė vampyrė, buvo susitraukusi. Tačiau jo marškiniai buvo akivaizdžiai kruvini, o blogiausia kad nebuvo įmanoma plika, nepatyrusia akimi atskirti ar kraujas buvo jo, ar kieno kito. Kuomet šis išlipdamas iš lifto kabinos, patraukė link kambario, spėjo laiku. Renée Royce dar nebuvo spėjusi pilnai išlaisvinti Mason'o, todėl jo žemas balsas, kaip mat liepė šiai atsitraukti. Buvo išlaisvinta viena koja, ir viena ranką, ką pasistengė padaryti pats alfa hibridas. Jis galvos mostelėjimu nurodydamas kad tamsiaplaukė pasitrauktu, kartu su savimi nuo stalo atsitempė kėdę, kurią apžergdamas, atsisėdo priešais. Kelias minutes nagrinėdamas brolio veidą, jis galiausiai sukišo ranką į savo kišenę, bei iš ten ištraukdamas senovinį žiedą, grubiai padėjo šį ant stalo paviršiaus. Stebėdamas brolio miną, jis galiausiai privertė save prasižioti: - Ar aš tau nesakiau, kad menkiausias išbandymas, kurį mesi savo, taip vadinamos "žmonos" kely, ir ji kaip mat nusisuks nuo tavęs. - Jo veide buvo matoma šypsena, kuri leido suprasti, kad savo veiksmais šis buvo labai patenkintas. Tai kad jis matė iš toliau, kaip Pierce-Lockwood išsiuntė savo surašytus tekstus priešais esančio asmens adresu, nuo stalo pastverdamas jo telefoną, garsiai prunkštelėjo: - O tu šiandiena populiarus. - Nepakeldamas akių į brolio pusę, jis mikliai perskaitė tai, kas buvo surašyta žinutėse, ir tuomet kai įsitikino tuo, kad Katherine iš tiesų pasitraukė, pametėjo aparatą ant brolio kelnių, leisdamas jam pačiam viską perskaityti. Žvilgsnis tuo metu buvo perkeltas ties vaizdu į Royce: - Turėjau numanyti kad esi silpnavalė. Tik pagalvok kiek bėdos būtum padariusi, jei laiku nepasirodyčiau. Nors, kitą vertus, Mason'as turi kalbėjimo dovaną. Visai kaip ir aš. Pribūrė tau pasakų, o tu naiviai priėmei kaip faktą. Gali išeiti Renée, tavo paslaugos man nebe reikalingos. Ir saugok vaiką, jis gi mano sūnėnas.

Surakinto asmens beviltiškas noras ištrūkti iš jį laikiusių grandinių, neprivertė jo oponento kūne įsitempti ne vienam raumeniui. Būdamas įsitaisęs ant kėdės vos per žingsnį nuo brolio, kuris įtempė jį laikiusias grandines, jis viso labo susiaurino savo akių vokus. Tas šaltas, priešiškas žvilgsnis, kuris šiuo metu buvo matomas vyresniojo Lockwood'o veide, nereiškė nieko gero. Jis leido brolio fantazijai sužaisti žudantį žaidimą, įsivaizduojant įvairiausias teorijas to, kaip iš tiesų viskas pasibaigė, susitikus su Katherine Pierce-Lockwood. Balti marškiniai, kuriuos vilkėjo vilkolakis, buvo aiškiai sutempti krauju, kuomet šis sekdamas hibrido akis, nuleido savąsias į aprangą, kuri nebe atitiko standartinio Richard'o vaizdo. Ilgai specialiai išlaikydamas tą nebylią kančią, kurią suteikė broliui, galiausiai pakėlė akis į už Mason'o nugaros buvusią moterį: - Man atrodo aš aiškiai pasakiau kad išsinešdintum iš čia. Brangute, nenorėk kad aš atsikelčiau ir tave palydėčiau. Nes esu kone tikras, kad tau tai nepatiks. Ir Renée, jei bent žodžiu užsiminsi kam nors, apie tai ką čia matei. - Timptelėdamas savo lupas į dantų nešiepiančią šypseną, jis neigiamai papurtė galvą, aiškiai leisdamas suprasti kad tai geruoju nesibaigs. Žinoma, grasinimai buvo netikri, mat prieš atvykstant į viešbutį, jis kelis kartus, pokalbio su Royce, metu, patikino kad privalės sakyti ir daryti žiaurius dalykus, vardan geresnio finalo. Ir būtent šiuo motyvu remdamasis, jis tik dar kartą pabrėžė tai, kad tamsiaplaukė vilkolakė, čia nėra prikišusi savo nagų. Tikėdamasis kad mergina paklausys duoto patarimo, bei bent kuriam laikui paliks juos du vienus, krestelėjo galvą į durų pusę, dar kartą paskubindamas ją. Ir tik tuomet, kai mergina patraukė šalin, jis sugrąžino savo žvilgsnį į brolio pusę. Delnu tvarkingai perbraukdamas per kruvinus marškinius, pirmiausia krenkštelėjo, o paskui jau nusprendė pradėti savo "pamokslus".
- Tu esi tikras kad nori išgirsti atsakymus  į savo klausimus? - Trumpa pauzė, galėjo leisti pašnekovui prisigalvoti visko dar daugiau. Ir tai vertė Richard'ą tik dar labiau pasimėgauti savo paties taikoma taktika: - Nieko nebūto. Pasakiau tiesą, kad laiką leidi su savo buvusia, ir tai kad ji laukiasi tavo sūnaus. Būtum nustebintas, kaip tavo žmona priėmė šią žinią. - Gūžtelėdamas pečiais, jis tik dar kartą galvos krestelėjimu nurodė telefoną, kurį pametė į brolio pusę: - Ji gi tau pati parašė, kad nebe nori tavęs matyti, dingsta iš tavo gyvenimo ir panašius dalykus. - Neigiamai supurtęs galvą, senas vilkas giliai įtraukė oro į savuosius plaučius, ir galiausiai ėmė pratrūkti, kuomet brolis taip neapgalvotai ėmė švaistytis grasinimais: - APSIRAMINK! - Tardamas vos vieną žodį, jis staigiai palinko link Mason'o, leisdamas savo akims sušviesti raudona spalva. Taip, mirdamas jis buvo alfa, vieno iš galingiausių būrių istorijoje, kurie egzistavo per pastaruosius kelis šimtmečius. Ir atgimdamas, jis vėl buvo tuo pačiu asmeniu, tiesiog be "palaikymo" komandos. Žinoma, jei brolis būtu nutrūkęs nuo grandinių, jis turėjo daugiau 25-30 proc. tikimybę, kad atsilaikytu. Bet, buvo naivu manyti, kad supykęs alfa hibridas, parodytu gailestingumą, ypatingai po to, kai Richard'as, akivaizdžiai padarė jo žmonai kažką, kas galu gale nepraslys pro akis. Iltiniai dantys atsakomai pailgėjo, tačiau virsmas buvo labai greitai sustabdytas. Kuomet jis privertė save šiek tiek atsitraukti, įsistebėdama į jo veidą, te perklausė: - Tave domina ar aš nudėjau tą kalę? - Vėl pauzė, iš proto vedanti pertrauka, kurią Richard'as dar kartą išnaudojo savo naudai. Tačiau, kad ir kaip be pasukus, jis neketino ilgai tyčiotis iš artimo asmens: - Ne. Bet tiesa ta, kad ji pati nusprendė dingti iš tavo gyvenimo. Tačiau, negi tave tikrai tai stebina? Aš nežinau kur ji. Bet galiu patikinti, kuomet apleidau vampyrės namus, jos širdis dar pumpavo kraują per jos mažą, drabužiais vos pridengtą kūną. - Prunkštelėdamas, jis galiausiai pakilo nuo kėdės, imdamas kaip vanagas, sukti ratus aplink savo "auką". Stebėdamas jo kiekvieną krustelėjimą, bei nudegimus ant kūno, kuriuos paliko verbena. Staiga perklausė: - Kai atsipaipaliosi, ir suvoksi kiek iš tikro ji buvo verta, dar ne kartą padėkosi man, kad išlaisvinau tave nuo tos manipuliatorės. - Specialiai sustodamas už brolio nugaros, jis sudėjo abi savo rankas ant jo pečių, atskleisdamas vieną iš savo planų: - Kiek laiko čia praleisi, priklausys tik nuo tavęs, ir tavo suvokimo, kad visuomet buvau teisus. - Šypsnys staiga pertraukė jo kalbą, kuomet po poros sekundžių, jis tarė savo finalinius žodžius: - Jei iš tiesų tai moteriai būtum svarbus, ji jau seniausiai būtu čia. Bent su dideliu noru, sužinoti tą pačią istoriją iš tavo lūpų. Bet kaip matai, čia esu tik aš. Darykis išvadas Mason'ai, nes tikiu kad turi tam marias laiko. O ir aš, niekur neskubu.

- Šis viešbutis yra beveik tuščias, manai kad ji nesugebės sau rasti tinkamos vietos permiegoti? Galu gale, jei mano atmintis nešlubuoja, tavo draugužė turi pakankamą banko sąskaitą, kad apsimokėtu vieną iš čia esančių lovų. - Šiek tiek sujudinęs savus antakius, jis puikiai matė tai, kad tamsiaplaukė palaipsniui linko prie jo brolio pusės, kad bet kuriuo metu galėjo sugriauti visus jo planus. O juk šiandiena jis turėjo pirmą kartą akis į akį susitikti su savo mažąją dukterėčia. Giliai įtraukdamas oro į savuosius plaučius, mintimis sugrįžo į savo kelionės iki pat viešbučio, laikotarpį. Turėdamas savus patikėtinius, jis buvo liepęs keliems iš jų, sekti Katherine, kitiems, išsiaiškinti kur yra "saugoma" hibrido ir vampyrės dukra. Antakiai savaime šoktelėjo aukštyn, kuomet tam tikri brolio žodžiai sugebėjo sugrąžinti jo esybę iš apmąstymų į realų pasaulį. Visgi per daug nesureikšmindamas savo reakcijos, jis akivaizdžiai stengėsi susilaikyti nuo šypsenos. Vien atsiminimas apie tai, koks iškreiptas buvo Pierce-Lockwood veidas, vertė jį manyti, kad ji darys viską, kad tik būti kaip galima toliau nuo jo šeimos. Žodžiai, kuriuos jis vartojo šios dienos pradžioje, buvo grindžiami nebūtų, tačiau labai skausmingų argumentų. O kas gali būti blogiau nei melu įtikinta moteris, kurios savimeilė buvo sutrypta, o gyvenimas perteiktas taip, tarytum ši buvo už nosies vedžiojama jau ne vienerius metus.
- Optimistas. - Liežuviu perbraukdamas sau per lupas, jis specialiai pasuko akis į ant stalo padėto žiedo pusę, kuomet smagindamasis toliau, ėmė pasakoti: - Iš dalies esi teisus, ji nenorėjo tuo patikėti. Bent tai išdavė jos žodžiai, visgi kūno kalba aršiai priešinosi. Ir kuomet sugebėjau įtikinamai pateikti savo istorijos pusę, ji neturėjo kito pasirinkimo. Moteris, už kurią būtum padėjęs savo gyvybę ant kortos, paliko šį daiktą, - Omeny turėdamas žiedą, pratęsė: - Ir išsakiusi kaip niekina tave, už tai kad nesugebi savo daikto nulaikyti kelnėse, pabaigė kalbą žodžiais, kad jai gana. Nenori tavęs matyti ir žada palikti. Kas beveik tais pačiais žodžiais parašyta tavo telefone. Ir broli, neversk manęs su didžiausiu pasimėgavimu pasakyti tau tai, kad aš tave buvau perspėjęs. Buvai jai naudingas, bet kai tai palietė jos savimeilę, ji pasitraukė. Ir žinai ką? Turėtum būti man dėkingas, kad nematei viso to savosiomis akimis. - Jo pasakojimas turėjo ne vieną spragą, vien atsižvelgus į tai, kad bet kurio metu surinkus Katherine numerį, kad ir iš nežinomo kontakto, telefonas butu išjungtas. O kraujas, kuris aiškiai buvo pralietas ant Richard'o marškinių, kone šaukte šaukė kad susitikimas nebuvo grindžiamas vien pokalbiu. Tačiau kažkodėl, būtent šia akimirka jis buvo tikras tuo, kad šios smulkmenos bus nepastebėtos. Pyktis, įsiūtis ir neapgalvoti veiksmai visuomet verčia neatsižvelgti į tai, kas atrodo prieš nosį. Jis sprendė kad brolis reaguos taip, kaip dauguma. Todėl, kuomet šio raudonos spalvos akių žėrėjimas, pagaliau pradingo, ir jis taip lengvai atgavo žmogišką pavidalą, sudėjo savo rankas ant kėdės atramo, neprarasdamas kontakto su Mason'u. Prunkštimas, savaime išsprudo iš jo vidaus, kuomet šis neigiamai supurtęs galvą, pasisakė: - Rimtai?! Jei viskas būtu baigta, tuomet ji nesilauktu tavo vaiko, dabar. Ir nepagalvok, kad man tai nepatinka. Atvirkščiai, šiuo klausimu aš net labai didžiuojuosi tavimi. Tai kad atsiras Royce-Lockwood vaikas... Berniukas. Mane nuteikia ypatingai gerai. O atsižvelgus į tai, kad tavo seksualinių fantazijų objektas, daugiau nebe stos skersai kelio. Tai vien pliusai, Mason'ai. Vien pliusai. Ir būk tikras, aš gerai įvertinu tavo galima sakyti buvusios žmonos mąstyseną. Ji nebe sugrįš. Kliaukis manimi, šį kartą ji jau nebe sugrįš. - Jis buvo labai patenkintas tuo, kokie žodžiai sklido iš jo. Todėl kuomet čia įsimaišė tamsiaplaukė, kuri taip ir neišėjo, nors buvo liepta visai kas kita, susiaurindamas akių vokus, jis nutilo. Nebuvo galima pasakyti, kad tai kad brolis susilaikė nepasimaitindamas, kuomet "auka" buvo labai arti, kėlė jam labai prieštaringus jausmus. Richard'as nuo pat pradžių kuo puikiausiai žinojo tai, kad ateis diena, kuomet Mason'as žengs iš jo šešėlio, bei taps kelis kart stipresniu padaru nei jis. Ir dabar, tai kas nutiko dabar buvo tiesioginiu įrodymu to, kad jo kūnas sutvertas taip, kad beveik neturi silpnų vietų. Jo veidas būtent tai ir atspindėjo, nuostabą. Ir tik šią akimirka, pirmą kartą jis apsvarstė galimybę, kad bet kokios pastangos, kurias šiuo metu jis deda, nepadės. Vos tik Mason'as bus išlaisvintas, jo paties lauks ne pats maloniausias likimas. Kostiuminių kelnių kišenėje ėmė vibruoti telefonas, todėl, jis kaip pritūpęs ant adatos, pašoko lauk nuo kėdės. Ekrane buvo surašytas tekstas, kur šiuo metu randasi Victoria. Giliai įtraukdamas oro į savuosius plaučius, jis kaip mat sugrąžino taip ir nebaigtą pokalbį su broliu: - Viskas yra tavo labui, Mason'ai. Ir man nuoširdžiai gaila, kad teko imtis panašių veiksmų. - Ne velnio, jis nesigailėjo to, ką padarė Katherine, tačiau kelti ranką prieš savus, jam neteikė pasitenkinimo. Todėl nuspręsdamas paminėti dėl ko būtent jaučia gailestį, ta ranka, kurioje laikė savo mobilų, mostelėdamas į jo pusę, te pratarė: - Viskas būtu buvę daug paprasčiau, jei būtum tiesiog išgirdęs mane nuo pat pradžių. Tuomet man nebūtu reikėję laikyti tavęs supančioto, bei bejėgio. Iš dalies, gal tai tik parodymas to, kad esi niekam tikęs alfa. - Vėl sugeldamas jam per skausmingą vietą, leido savo veide pasirodyti menkai šypsenai: - Manęs laukia susitikimas, šiandiena paskutinis. Todėl aš labai viliuosi, kad būsi geras berniukas, ir suvoksi kad neverta šakotis. Aš vienaip ar kitaip, jau laimėjau. Su alkiu... Teks susidoroti pačiam. Gi pats ką tik parodei, kad tai tau nėra neįmanoma.