KAMBARYS # 009

Puslapis 14 1, 2, 3, 4  Next

Rodyti ankstesnę temą Rodyti sekančią temą Go down

KAMBARYS # 009

Rašyti by Genevieve Clarke on Pen. 09 28, 2012 10:13 am

KAMBARYS # 009

Genevieve Clarke

You brought this on yourself. I will not be destroyed with u.


Pranešimų skaičius : 1143
Įstojau : 2011-03-15
Amžius : 30
Miestas : Los Andželas
Meilė : Neįsipareigojusi
Rūšis : Burtininkė /Žmogus
Darbo paskirtis : Kardiochirurgė

Peržiūrėti vartotojo aprašymą http://bloodyrose.forumlt.com

Atgal į viršų Go down

Re: KAMBARYS # 009

Rašyti by Mason Lockwood on Sk. 09 28, 2014 12:43 pm

Merginos pozicija nuolatos keitesi priklausomai nuo to kaip i jos spaudima reaguodavo Lockwoodas. Ji ir toliau spaude ji i kampa, bet kas kart kai pajusdavo, kad gali perlenkti lazda ir issaukti toki pat pasipriesinima, kuri sukeldavo Royce tevo ar Richardo elgesys su Masonu, ji atsitraukdavo. Vel tapdavo pazeidziama, besilaukiancia moterimi, kuriai jo reikejo. Tai buvo genealus emocinis zaidimas, kurio nebutum galejes pavadinti klasta. -Niekada nemelavau tau sakydamas ka tau jauciu, bet nebera prasmes kapstytis po praeity, Renee-,silpna papurtes galva jis pastume puspilni alaus buteli salin. Renee tiesiog pernelyg gerai pazinojo Masona ir buvo pasimokiusi is kadaise padarytu klaidu, kurioms vietos dabartiniame jos plane nebuvo. Kai mergina dviprasmiskai prie jo palinko, instinktyviai nuo jos atsitrauke. Jis pernelyg daug kartu buvo pasidaves akimirkos silpnumui, kad ir vel pakartotu tai del ko taip saves nekente. Jis buvo tvirtai apsisprendes savo gyvenima susieti su ta vienintele moterimi, kuria dievino - Katherine. Renee ji stume i kampa ir tai dave savo rezultatu, ji priverte atsitraukti. Puikiai tai suprasdama ji emesi plano B. Ji dave jam laiko, kurio jam taip siuo metu reikejo. -Ji supras,-tik dar karta pasikartojes jis teigiamai linktelejo galva, o jo balsas si karta skambejo uztikrintai. Jam iki gyvo kaulo buvo pabode, kad niekas netikejo juo kai jis sake, jog jo jausmai Katherine yra tikri, jam igriso tai irodineti. Piktai isputes ora pro nosi jis pakilo. -Tu jos nepazysti todel verciau baikime sita tema,-jam nebuvo malonu girdeti kitus neigiamai atsiliepiant apie jo isrinktaja, juolab, kad ji neturejo su tuo nieko bendra. Supratusi uzsuomina Royce mikliai pakeite tema ir nupasakojusi jam kur siuo metu yra apsistojusi paragino vaikina eiti. Antra karta kartoti jam nereikejo. Masonas dziaugesi galimybe bent kuriam laikui atideti ju neapsakomai slegianti dialoga ateiciai todel isejes laukan netrukus atidare keleivio dureles ir leido i savo juodos spalvos mustanga ilipti merginai, o tada ir pats uzeme vairuotojo sedyne bei pajudejo minetojo viesbucio link.
Planas akivaizdziai nevyko taip sklandziai kaip buvo sumanes Richardas todel jis Renee buvo daves aiskius nurodymus tuo atveju, jei Masonas i zinia apie kudiki sureaguotu butent taip. Ji turejo atvilioti ji iki reikiamo kambario, kuri vyresnysis Lockwoodas buvo isnuomaves Royce pavarde. Tikslas pateisino priemones todel suvaidinusi, jog nekaip jauciasi mergina nesunkiai sugebejo itikinti vaikina kartu pasiekti jos viesbucio numeri. Cia jai duoti nurodymai baigesi, ne pati mergina nenutuoke kas bus toliau.
Ieje i kambari, kuris skendejo visiskoje tamsoje jiedu eme ieskoti sviesos jungiklio. -As maniau, kad esi cia buvusi,-suraukes antakius jis bande apgraibomis surasti mygtuka ant sienos. Staiga pasigirdo i streles suvi panasus garsas, kuri seke skausmo issaukta Masono aimana. Verbena persisunkusi strele kliude vaikino stubura ji visiskai suparalyzuodama. Deginantis skausmas pamazu apeme visa jo kuna. -Renee?!!-jis vis dar negalejo nieko iziureti ir apimtas siaubo jis norejo isitikinti, kad mergina yra sveika, kadangi ne tik jos nemate, bet ir negirdejo. Netrukus pasigirdo uzsidaranciu duru garsas. Richardas ja atsikrate nenoredamas, kad nescia moteris taptu tolimesniu ivikiu liudininke. Renee turejo Masono akyse islikti tyra, ta, kuria jis gali pasitiketi, kai tuo tarpu paciam Richardui nebuvo ko per daug praprasti mat judvieju su broliu santykiai buvo ir taip pakrike todel cia vyresnelis pereme situacija i savo rankas. Jis nezinojo kas ji uzpuole kadangi girdejo tik batu zingsnius artejancius jo kuno link kai jis tuo tarpu it bulviu maisas tysojo ant grindu negaledamas pajudeti. Pries prarasdamas samone po to kai jam buvo nusuktas smakras jis girdejo moteriska balsa prasanti "leisti tai jam padaryti paciam" ir is kart po to suriaumojusi vyriska tenora, jog "bus kur kas efektingiau, jei apie tai vampyre suzinos ne is Masono lupu".

_ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _

Mason Lockwood
bruklino gyventojas

Būrio simbolis :
Pranešimų skaičius : 1071
Įstojau : 2013-07-28
Amžius : 35
Meilė : Viengungis
Draugai : Sebastian Redford
Rūšis : Beta vilkolakis
Darbo paskirtis : Fire fighter

Peržiūrėti vartotojo aprašymą

Atgal į viršų Go down

Re: KAMBARYS # 009

Rašyti by ATIDUODAMA #3 on Sk. 09 28, 2014 2:36 pm

Atsižvelgus būtent į tai, kad jai nebuvo aiškiai pranešta apie tai, kas nutiks, jei ji privers savo buvusį sužadėtinį įžengti į kambarį, kuriame pati dar nebuvo buvusi. Bet tas klaikus, nugaros slankstelį sulaužęs garsas, privertė Royce kaip mat, greitai trauktis atbulai, todėl ji net nepastebėjo to, kad smarkiai susitrenkė su durimis, kurios kaip mat užsitrenkė. Šviesa dar tebebuvo nugesinta, tačiau kuomet jos akys įgavo oranžinį atspalvį, ji matė kuo puikiausiai. Ant grindų buvo sukritęs ją lydėjęs asmuo, o priešais, sau vietos nerado kitas asmuo, kurio dėka ji ir atsidūrė šiame mieste. Kažkuriuo metu ji bandė priešintis ir aiškinti kad taip neturėjo atsitikti, jis neturi teisės taip stipriai peržengti ribos. Bet, įtaigus ir agresyvus Richard'o balsas privertė ją suklusti. Jis buvo lygiai toks pat, kaip ir Renée Royce biologinis tėvas, - kontrolės maniakas. Ji laikė sučiaupusi savo lupas, kaip tik tuo metu kai prieš jos akis buvo nusuktas buvusio sužadėtinio sprandas. Akys savaime susimerkė, kuomet ji nesugebėdama atlaikyti panašaus vaizdo, palei duris, susmuko ant kelių. Viena ranka spausdama sau burną, kad nepradėti šaukti, kita ranka palietė sukritusio asmens juosmenį. Jis buvo toks šiltas, bet klausa nebefiksavo ne vieno gyvybės ženklo. Kuomet Royce akys savaime pakilo į čia tebestovėjusį asmenį, ji tyliai pratęsė: - Jis pats yra sumišęs, Richard'ai. Prisiekiu, būčiau sugebėjusi jį priversti suprasti, ko jis trokšta iš gyvenimo, ir jame nebūtu tos vampyrės. Tai... Tai ką padarei buvo bereikalinga. Jis niekad šito neatleis. - Neigiamai supurtydama galvą, ji vis dar laikė vieną iš savo rankų ant vyro juosmens, kuomet pratęsė mintį: - Nei tau, nei man. Turėjo būti kitas būdas, kuomet jis pats suprastu kas geriausia.

ATIDUODAMA #3

To find what you’re looking for, follow the path left behind.


Pranešimų skaičius : 343
Įstojau : 2013-12-10

Peržiūrėti vartotojo aprašymą

Atgal į viršų Go down

Re: KAMBARYS # 009

Rašyti by ATIDUODAMA #11 on Sk. 09 28, 2014 3:32 pm

Tiesa buvo tokia, kad jis tikrai neturėjo ko prarasti, todėl nuo tos dienos, kuomet pirmą ir paskutinį, po savo prisikėlimo, kartą matė brolį, darė tokius veiksmus, kurie savaime sulaužydavo visus žmogiškuosius barjerus. Nuoširdžiai kalbant, jam net nebuvo labai svarbu tai, kad atsivežta moteris, kuri iš pasakojimo laukėsi jo brolio vaiko, susikurs vėliau su juo gyvenimą, ar ne. Nebuvo svarbu niekas, kaip tik pačiam išlikti gyvam. Mason'as žinodamas tai, kad jo dukrai grėsė mirtinas pavojus iš to, iš kurio to tikėtis buvo neįmanoma, nebūtu leidęs jam prisiartinti prie Victorios. O pats Richard'as buvo spaudžiamas laiko, todėl neketino vaidinti laimingo dėdės ir taisytis santykius su brolio pasirinkta moterimi. Savo paties gyvybės pervertinimas buvo daug labiau aktualus šiam asmeniui, nei tai, kad pasaulį buvo išvydusi mergaitė, kuri nesudėdama net didžiausių pastangų, būtu galėjusi padėti tašką visoms nemirtingoms būtybėms. Galia, kuri slypėjo jos mažame kūne buvo neapriepiama. Ir tai baisiausiai gąsdino net stipriausias raganas, kurios ir nusiuntė Mason'o brolį į gyvųjų tarpą, reikalaudamos realios aukos. Galu gale, ne veltui Qetsiyah Bennett nepadarė mergaitei to paties, ką padarė su Niklaus Mikaelson sūnumi. Mat būdama paauglės kūne, Victoria būtu mirtinu ginklu, ir tam įtakos turėjo visos aplinkybės kurios ir suvedė jo broli su iš esmės keliautoja, tapusia nemirtinga vampyre. Dievaži, kaip jis niekino Katherine! Akimirka, kuomet jo šiurkščioji plano dalis davė daugiau vaisių, nei kad Royce pasikalbėjimas su buvusiu, jo veide šmėkštelėjo savotiška šypsena: - Neverkšlenk. Padariau tau paslaugą, nes jei jis būtu turėjęs progą susitikti su savo žmona, - Tardamas šį žodį, jis pasirinko atitinkamai paniekinančią intonaciją, - tu būtum akimirksniu jį praradusi. Jis veikiamas tos moters, todėl norėdamas kad ji liktu šalia, padarytu viską, kad ji suprastu ir liktu. O tu manau nereikia nei tau, nei jam. - Prunkštelėjimas kaip mat pertraukė jo mintis, kuomet šis palinkdamas, grubiai suėmė abi brolio rankas, imdamas jį tempti į kambario gilumą. Kuriame jau buvo sukonstruotas aparatas, primenantis vieną tų, kurie buvo naudojami seriale "Pjūklas". Aparatas taip pat buvo pagamintas iš labai stiprių medžiagų, kurias nutraukti būtu sunku net alfa hibridui. Neskubėdamas, jis užtempė suglebusį brolio kūną, bei tvarkingai surakino, sukaustydamas šį visomis reikiamomis grandinėmis. Ir kuomet įsitikino kad šios atlaikys, raktus nuo galybės spynų, švystelėjo ant stalo paviršiaus. Besisukdamas į ant kelių klūpėjusios merginos pusę, te prasitarė: - Žinai kas būtu idealu? Jei aš susitikčiau su Katherine, pranešdamas džiugią žinią apie tai kad Mason'as turės sūnų. Tu tuo tarpu, turi padaryti man paslaugą. - Jis žengė link moters, bei suimdamas šią už žastų, privertė atsisėsti ant patogaus fotelio, priešais prietaisą, prie kurio buvo pritvirtintas jo brolis: - Atsimeni kai sakiau tau, kad jis greičiausiai yra užkalbėtas? Brangute, ta moteris velnias su aukštakulniais, ir jei sugriovė tavo gyvenimą kartą, pagalvok ką padarys dabar. Ji privers Mason'ą padaryti tau žalą. Ir tu juk pati supranti, kad pasiduodamas jos įtakai, jis tai padarys. Neturime leisti, kad tavo sūnus nukentėtu nuo kažkokios beprotės. - Kuomet pasukdamas galvą į brolio pusę, jis akimirksniu ištempė lupas į savimi patenkintą šypseną, ko nematė jo pašnekovė, kiek griežtesniu tonu, pratęsė: - Įtariu kad ji maitina ji savo krauju, todėl jis ir jaučia tą prisirišimą. Praleidęs čia kelias savaites, jis atsitokės. Ir tu pagaliau susitiksi su tikruoju mano broliu, o ne monstru, kuriuo ji verčia ta kalė. Aš savo ruoštu, patrauksiu ją iš kelio. - Neleisdamas tamsiaplaukei prasižioti, jis pasisukdamas, rodomąjį pirštą uždeda jai ant lūpų. - Ššš, nesuk sau dėl to galvos. O tik pasirūpink tuo, kad jis jaustųsi kaip galima patogiau, iki kol negrįšiu aš. Ir Renée, dėl jo paties labo, nepasiduok jo žodžiams. Jis sakys bet ką, kad būtu išlaisvintas. Prisimink, kad tai tik nemirtingosios kraujo įtaiga. - Pauzė, per kurią, jis pasitraukia nuo merginos, patraukdamas link durų. - Viskas greitu metu bus taip kaip turėjo būti nuo pat pradžių, aš tau pažadu. - Žinoma, jo motyvai toli gražu nebuvo tokie, kokiais jis juos įvardino. Bet kam tai rūpėjo? Svarbiausia kad buvo tikima tuo, ką jis sakė, daugiau niekas nebuvo svarbu. Patraukti brolį į šalį, buvo taip pat lengva, kaip atimti iš vaiko saldainį. Tamsoje jo šypsena sublizgėjo, kuomet šis išeidamas užrakino duris.

ATIDUODAMA #11
manhetteno gyventojas

Pranešimų skaičius : 101
Įstojau : 2014-09-02

Peržiūrėti vartotojo aprašymą

Atgal į viršų Go down

Re: KAMBARYS # 009

Rašyti by Mason Lockwood on Sk. 09 28, 2014 4:07 pm

Masonas pabudo su lig pasigirdusiu uzsitrenkusiu duru garsu. Visu kunu kruptelejes jis eme desperatiskai i plaucius traukti ora. Velniai rautu, kaip jam nepatiko sis jausmas. Vaikinas eme dairytis po vis dar tamsoje skendinti kambari ir tik kai jo akys po truputi priprato prie tamsos jis eme iziureti netoliese ant fotelio is paziuros sukniubusia merginos figura. -Renee!-visomis isgalemis jis pasidave i prieki, bet tai buvo bergzdzios apstangos. Maza to, jo kune vis dar likusi istrigusi verbena uznuodyta strele, jam taip staigiai sujudejus sukele neapsakomo skausmo banga privertusi vaikina balsu saukti is skausmo. -Velnias...-trumpam uzmerkes akis jis labai intesnyviai kvepavo, o jo sirdies ritmas normaliam zmogui butu sukeles infarkta. Jis nesuprato kieno buvo uzpultas ir kodel, o vien mintis, kad mergina galejo buti nepagydomai suzeista, ji kauste. -Renee, ar tu suzeista?-jis akimirksniu nustojo muistytis kai mergina letai pakilo ir eme artintis link jo. Jos laikysena ir veido israiska isdave, kad ji visiskai sveika, taciau blasktienu tusu issitepe paakiai isdave, jog ji verke. -Kas per velnias?!-jo israiska buvo pasibaisejusi, o kiekvienas judesys kele zveriska skausma. Emes dairytis po kambari jis netrukus pastebejo ant stalo gulejusi sidabrines spalvos raktu rysuli. -Raktai, Renee, ant stalo yra raktai!-surakintos jo rankos ateme is jo galimybe kaip nors nurodyti merginai reikiama krypti, bet netrukus eme aisketi, kad ji neketino jam padeti. Suraukes antakius jis nenuleido akiu nuo priesais stovincios moters, kurios skruostais vis dar riedejo asaros, o burna buvo pridengta vienu is jos delnu. -Renee, po velniu, kas cia vyksta?!-jam inirsus pasirode jo iltys ir jis sukandes dantis pabande istraukti rankas is jas laikiusiu grandiniu, taciau metaliniai gniauztai taip lengvai nepasidave.

_ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _

Mason Lockwood
bruklino gyventojas

Būrio simbolis :
Pranešimų skaičius : 1071
Įstojau : 2013-07-28
Amžius : 35
Meilė : Viengungis
Draugai : Sebastian Redford
Rūšis : Beta vilkolakis
Darbo paskirtis : Fire fighter

Peržiūrėti vartotojo aprašymą

Atgal į viršų Go down

Re: KAMBARYS # 009

Rašyti by ATIDUODAMA #3 on Sk. 09 28, 2014 4:35 pm

Matyti kaip yra kankinamas, kaustomas ir galu gale, kad ir trumpam nužudomas, jos buvęs sužadėtinis, vertė ją jaustis neapsakomai bjauriai. Jai buvo sunku patikėti tuo, kad ji pati sutiko panašiai elgtis. Tačiau Richard'o žodžiai skambėjo taip įtikinamai, kad kitokio įvykių varianto ji net įsivaizduoti negalėjo. Mason'o dabartinė žmona buvo "nupiešta" it harpija, kuri kuo toliau, tuo labiau griovė jos širdį kadaise suvirpinusio vyro, gyvenimą. Tuo metu kai jos biologinio tėvo geriausias draugas kalbėjo apie galimą jos ateities variantą, ji net buvo apsvarsčiusi galimybę, susigrąžinti Mason'ą, pasiimti Victoria ir gyventi taip, kaip jie keturi yra nusipelnę. Ji buvo tikra, kad tai kaip elgėsi dabar, buvo teisinga. Nors tai ir vertė tamsiaplaukę jaustis labai prastai. Ašaros savaime riedėjo jos skruostais, mat smurtas jai buvo svetimas. Mason'ui atsibudus, ji atsargiai pakilo nuo fotelio, tuo pačiu metu, vienu rankos mostu, pajungdama pritamsintą stalinę lempą: - Atleisk, bet taip bus geriausia. Jis pažadėjo man, kad kuomet pasibaigs jos kraujo veikimas, tavo sistemoje... Tu vėl būsi toks pat, kaip ankščiau. Priimsi sprendimus taip, kaip iš tikro nori. - Ji buvo pakankamai arti, kuomet jis ėmė blaškytis. Atitraukdama ranką nuo savo lūpų, ji atsargiai perbraukė delnu šiam per skruostą, viso labo pratęsdama: - Aš nenorėjau šito padaryti. Niekada nebuvau gerbėja to, kaip veikia tavo brolis. Bet jo pasirodymas čia, ir tai ką jis pasakė. - Neigiamai supurtydama galvą, pasisako: - Tu pyksti. Gali būti kad niekini mane dabar, bet. Kai viskas pasibaigs, pamatysi. Tu būsi savimi, o iki tos akimirkos. Aš būsiu čia, kartu. Kaip ankščiau. ...Ir kai tai nutiks, iš kart, pažadu, išlaisvinsiu tave.

ATIDUODAMA #3

To find what you’re looking for, follow the path left behind.


Pranešimų skaičius : 343
Įstojau : 2013-12-10

Peržiūrėti vartotojo aprašymą

Atgal į viršų Go down

Re: KAMBARYS # 009

Rašyti by Mason Lockwood on Pir. 09 29, 2014 12:35 pm

Praejo dar keletas minuciu kol Masono samone pradejo viska delioti i vietas. Kai kamabri apsviete neryzki elektros lempute, to uzteko, kad tas mazas sviesos trumpam ji apakintu. Nusukes akis i sona leido joms apsiprasti su apsvietimu ir galiausiai vel grazino savo klausianti zvilgsni i Renee, kuriai akivaizdziai viskas buvo gerai. -Jis? Kas? Apie ka tu sneki?-susijaudines jis neisgalejo laukti todel pertraukdamas priesais stovejusia moteri jis piktai surauke antakius. Renee pritupus ir atsidurus arciau jo, jis galejo grdeti jos sirdies plakima ir to uzteko suprasti, kad mergina patyre didziuli stresa, kone lygiaverti tam, kuri isgyveno sukaustytas ir sunkiai suzeistas vaikinas. -Richardas?-isputes akis jis negalejo patiketi tuo ka girdejo. Tvirtai sukandes zadikauli jis nenaturaliai isitempe. Staiga viskas eme igauti prasme. Faktas, kad Renee gryzo i miesta ir tai, kad jo giminaitis jau kuri laika nesirode nei jo, nei Jules akivaizdoje. Tai, kad vyresnelis is paziuros nusileido bandydamas susitaikyti su brolio pasirinkimu buvo klaidinga apgaule, tyla pries audra. -Renee, privalai mane tuc tuojau atrakinti,-jo tonas buvo isakmus ir skubotas. -Viskas ka jis tau sake, tai skiedalai, brangute, gerai manes paklausyk,-jis buvo pasriruoses pasitelkti visus savo igudzius, kad kaip imanoma greiciau persivestu Renee i savo puse. -Richardas nera toks, koki mudu ji pamename. Jis greiciausiai yra pakeliui pas Katherine!-vien ta mintis, kad jo brolis gali tureti piktu ketinimu ties jo moterimi, verte jo oda pasiurpti. Jam ne i galva nebutu ateje, kad vyresnelis ketina pasikesinti ne i naujai iskepta ponia Lockwood, o i savo apties dukterecia. Tai kaip Renee ir toliau deste savo ji ne juokais siutino, ypac dabar kai kiekviena minute atrode tokia svarbi. -Renee, tuc tuojau mane atrakink!-jo kantrybe eme sekti ir suprates, kad graziuoju nieko nepes, jis paskutinius savo zodius garsiai suriaumojo visu kunu pasiduodamas i prieki, taciau grandines nepasidave ir inercijos desnio deka atgal siek tiek pasidaves vaikino kunas priverte jo nugaroje styrojusia strele, sulysti dar giliau i minkstuosius jo nugaros audinius. Skausmo issaukta aimana priverte Lockwooda, kuriam laikui uzsiciaupti. Stipriai sukandes dantis jis keleta akimirku garsiai snopavo, kesdamas didziuli skausma. -Maldauju, Renee, paklausyk manes,-merginai pasitraukus toliau jis eme baimintis, kad ji paliks ji viena todel vel griebesi siaudo, kas tik sustiprino merginos iliuzija, jog Richardas vis gi buvo teisus, sakydamas, kad Masonas pasakys viska tam, kad butu paleistas. -Prasau… Renee, jis niekada nesusitaikys, kad nesutikau gyventi jo man primesto gyvenimo, bet tai yra mudvieju problema, Katherine cia niekuo deta,-jo kraujas regis stingo gyslose pagalvojus apie galimas sios nakties pasekmes.

_ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _

Mason Lockwood
bruklino gyventojas

Būrio simbolis :
Pranešimų skaičius : 1071
Įstojau : 2013-07-28
Amžius : 35
Meilė : Viengungis
Draugai : Sebastian Redford
Rūšis : Beta vilkolakis
Darbo paskirtis : Fire fighter

Peržiūrėti vartotojo aprašymą

Atgal į viršų Go down

Re: KAMBARYS # 009

Rašyti by ATIDUODAMA #3 on Pir. 09 29, 2014 1:01 pm

Vyras, kuris buvo stipriai prirakintas prie kažkokios, įmantriai atrodančios konstrukcijos, pats to nesuvokdamas palaipsniui atsakė į klausimus, kuriuos prieš tai uždavė balsu. Pašnekovės širdis daužėsi neritmingai, mat jai neteikė visiškai jokio malonumo stebėti tai, kaip jis yra priverstas kentėti. Tačiau, tai kas buvo pasakyta Mason'o brolio lūpomis, atrodė taip realistiška, kad ji negalėjo imti ir paklusti dabartiniams prašymams. Jo pastovus bandymas nutrūkti nuo "grandinių", privertė tamsiaplaukę atsitraukti, kuomet ji atsargiai vėl atsisėdo ant fotelio, ant kurio buvo pasodinta prieš tai. Ant stalo buvo padėtas Lockwood'o mobilusis telefonas, kuris jam bekrentant ant grindų, iškrito iš kišenės. "Užsidegęs" ekranas, kaip mat pranešė apie tai, kad atėjo pirmoji žinutė nuo Katherine Lockwood (bandau sekti įvykius, garbanės namuose), jos tamsios akys kaip mat nusileido, kuomet ši prasižiodama, pasistengė išsakyti savo poziciją: - Richard'as mane perspėjo dėl to, kad kalbėsi panašiai, Mason'ai. Bet, prabėgus bent kelioms dienoms, tu pats suvoksi kad tai buvo geriausia tau pačiam. Kuomet nebe būsi valdomas tos motes nuodų, galėsi realiau matyti į kokią klampynę esi patekęs. - Jos pečiai staiga pakilo, kuomet ši pasigavusi telefoną, nusprendė peržengti asmeniškumo ribas, perskaitant Lockwood'ui atsiustą tekstą. Kuomet mergina akivaizdžiai stengėsi nesiklausyti vyriškio kalbos, instinktyviai supurtė galvą: - Jis nieko jai nepadarys. Richard'as nėra negailestingas žudikas, kuris pabandytu nutraukti gyvybę, nieko jam nepadariusiam asmeniui. Jis te norėjo, kad iš tavo organizmo pasišalintu kraujo poveikis. Ir patikėk manimi, jis nieko blogo nelinkėjo tau, kitaip nebūtu palikęs manęs čia, kartu. - Ji vėl atsargiai delnu ėmė trinti savo akivaizdžiai matomą pilvuką, kuomet privertė pakelti savo akis į jo veidą. Jo rankose dar tebebuvo laikomas ne jai priklausantis telefonas, kuomet ji tarė savo sekančius žodžius, labai tyliai: - Richard'as paaiškins jai kad esi saugus. Ir atskleis tiesą apie mus. - Negalima pasakyti, kad dėl to kad vilkolakis nusprendė pats susitvarkyti su Katherine, jos nedžiugino. Tuo labiau kad buvo aišku kaip diena, kad veikiausiai jo ir vampyrės susitikimas nebus grįstas vien pokalbiais. Jis patrauks ją iš kelio. Ir tai bus naudinga daugumai. Kuomet ji pasuka laikyto telefono ekraną į Mason'o pusę, parodo tekstą kurį buvo išsiuntusi, iš po vestuvių sugrįžusi, Katherine: - Matai, jai viskas gerai. Ji tik nori su tavimi susitikti. Ir tai nutiks, tačiau pirmiausia, tu atgausi savo sveiką protą.

ATIDUODAMA #3

To find what you’re looking for, follow the path left behind.


Pranešimų skaičius : 343
Įstojau : 2013-12-10

Peržiūrėti vartotojo aprašymą

Atgal į viršų Go down

Re: KAMBARYS # 009

Rašyti by Mason Lockwood on Pir. 09 29, 2014 2:10 pm

-Ko jis tau prisnekejo?-jam buvo sunku patiketi kaip toli ryzosi zengti jo brolis vardan to, kad irodytu savo, taciau dvejoti Renee zodziais nebuvo prasmes. Grandines, kuriomis jis buvo sukaustytas akivaizdziai priklause Lockwoodams ir sprendziant is to, kad viskas buvo taip kruopsciai parengta, jo giminaitis siam planui apgalvoti turejo marias laiko todel klaidu is jo tiketis buvo naivu. -Nejau nesupranti kaip absurdiskai tai skamba? Kam man reiektu gerti Katherine krauja? Taip, as pastaruoju metu emiau maitintis zmoniu krauju ir ketinu liautis, nes… turiu problemu su saiko pojuciu, bet tai velgi neturi nieko bendra su Kat, Renee. Suprantu, kad nejauti jai simpatiju, bet tu nepazysti mano brolio kaip manai ji pazystanti. Renee, tu juk zinai, kad as niekada nebuvau tas, kuriuo butu lengva manipuliuoti, nejau manai, kad jai tai pavyko po to kai to nesugebejo padaryti nei tavo tevas, nei mano brolis?!-stipriai sumerkes akis jis issiepe dantis kas bylojo apie ji varsciusi skausma. -Prasau, istrauk ja…-pakeles maldaujancias akis i priesais sedejusia moteri jis atrode visiskas bejegis. Greiciausiai susimylejusi ji ryzosi prisiartinti prie it laukinis zveris pries tai besimuisciusio Masono. Nestipriai truktelejusi strele ji priverte vaikina dar karta suriaumoti is skausmo kas priverte ja nuo jo per kelis zingsnius atsitraukti. -Tiesiog padaryk tai, velniai rautu!-ragindamas akivaizdziai dvejojancia moteri jis tvirtai suciaupe savo zandikauli ir sukandes dantis susitelke artejanciai skausmo bangai. Kai ji svelniai prisiliete prie jo nugaros ir bandydama pirma kaip galima tvirciau suimti nelemtaja strele, jos lupmis nuskambejo zodziai priverte Masona visu kunu, bent jau tiek kiek jam tai leido grandines, i ja pasisukti. -Ka?!-zinia, kad vyresnysis Lockwoodas ketina pranesti Katherine apie Renee ir tai, kad ji laukiasi Masono kudikio, buvo it saltas dusas ir taip dabartines savo situacijos sokiruotam Lockwoodui. -Sumautas kales vaikas!-pamirses strele ir tai, kad pries tai zadejo meilikaudamas priversti Renee ji islaisvinti, jis galutinai prarado savitvarda. Is visu jegu visu savo kunu jis pasidave i prieki ir jam pavyko islaisvinti viena savo ranka todel nieko nelaukdaas jis emesi bandyti nutraukti kita grandine, taciau vos ja palietes tuoj pat atitrauke savo plastaka, kuri buvo nuseta nudegimo zymemis. Verbena. Viskas buvo ismirkyta toje nelemtoje zoleje. Is pradziu nekreipes demesio i tai ka toliau snekejo Renee, vel sutelkia i ja demesi tik tuomet kai ji istiesia jo paties telefona siam pries nosi. Trumpam nustojes muistytis jis savo vis dar susirupinusia fizionomija pakele i pasnekove. -Kuo ilgiau mane cia laikysit, tuo didesne tikimybe, kad paleistas issiusiu Richarda ten is kur jis dar nesniai sugryzo,-jo akys dege pykciu, o tai, kad jis nebezinojo kuo tiketi verte ji elgtis kaip laukiniam zveriui. Isprovokuodamas dalini savo virsma jis priverte savo krutines lasta siek tiek padideti, tikedamasis, kad spaudimas tures kokios nors itakos grandinems, taciau apart suplesytu savo marskiniu jis nieko daugiau nepasieke. Verbenos svilinimas priverte ji liautis dar pries tai kai jis spejo uzsiauginti vilkolakiams budingus nagus ir jis vel liko tysoti zmogaus pavidale.

_ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _

Mason Lockwood
bruklino gyventojas

Būrio simbolis :
Pranešimų skaičius : 1071
Įstojau : 2013-07-28
Amžius : 35
Meilė : Viengungis
Draugai : Sebastian Redford
Rūšis : Beta vilkolakis
Darbo paskirtis : Fire fighter

Peržiūrėti vartotojo aprašymą

Atgal į viršų Go down

Re: KAMBARYS # 009

Rašyti by ATIDUODAMA #3 on Pir. 09 29, 2014 2:40 pm

- Nori pasakyti kad tai kad tu pradėjai žudyti nekaltus žmones, taip pat yra viso labo tavo brolio sekamos pasakos? - Neskaitant to, kad būtent šia akimirka ji atrodė taip, tarytum būtu visiškai nekalta, dėl situacijos, kuri sujungė kelis, jau seniai skirtingais keliais patraukusius žmones, į vieną situaciją, tai toli gražu buvo ne visiška tiesa. Žinoma, ji neturėjo net menkiausio pagrindo netikėti tuo, kas buvo sakoma Richard'o lūpomis, mat tai kad Mason'as aiškiai buvo pasikeitęs, kone stipria srove stūmė tamsiaplaukė prie to, kad tikėti tuo ką dabar tvirtino Lockwood'as nebuvo galima. Jai buvo labai nemalonu tai, kad jis buvo priverstas kentėti, bet... Paleisti jį, būtu tas pats, kas leisti šiam padaryti didžiulę kvailystę, dėl kurios jis galiausiai pats save paniekintu. Ji neigiamai supurtė galvą, akivaizdžiai leisdama suprasti, kad nepasiduos jo prašymams: - Net jei tai ką sakai yra tiesa. Primeskime, kad tu nesi veikiamas tos vampyrės įtaigos. Negi tau taip sunku imti ir suklusti? Išbūtum čia kelias dienas ir tuomet galėtum patvirtinti savo poziciją, kad tai ką sako tavo brolis, yra melas. Nebent, tu pats abejoji tuo, Mason'ai? Aš negaliu tavęs išleisti, kad ir kaip to norėčiau... Turiu būti tikra, kad finale tu galvosi savo galva, o ne darysi tai, ko norės vampyrė. Ir nebandyk priešgyniauti... Tu pasikeitei. Tikrai pasikeitei. - Veikdama psichologinio spaudimo, ir tai kad negeba matyti kad jam pastoviai yra keliamas fizinis skausmas, tamsiaplaukė atsargiai pakilo nuo savo vietos, užeidama jam už nugaros, bei su pastebimu rūpesčiu trūktelėdama strėlę, kuri deja buvo pernelyg giliai įsmigusi. Tai sukėlė skausmo jam, ir nemalonius pojūčius jai, kaip tik tuo metu, kuomet jo reakcija į jos pasakytus žodžius, buvo labiau nei bauginanti. Viena iš grandinių nutrūko, kas privertė Royce žengti kelis žingsnius šalin. Ji išsigando, ir tai kuo puikiausiai atspindėjo jos širdies plakimas, bei aiškiai pakitęs kvėpavimo tempas. tačiau nepaisant visko, ji vėl suėmė strėlę, šį kartą pilnai ištraukdama ją iš hibrido kūno. Mestelėdama aštrų daiktą ant grindų, ji vėlgi atsitraukė toliau: - Liaukis! Prašau, taip sukelsi tik dar daugiau žalos sau... Mason'ai, aš suprantu kad tai buvo tavo pareiga, pranešti jai apie tai kas nutiko tarp mūsų. Velniai griebtu, pati prašiau jo kad to nedarytu. Bet pats kuo puikiausiai supranti, koks yra nesukalbamas tavo brolis. Tačiau tai bus tik pokalbis, jis man pažadėjo kad nelies tos moters, jis tik praneš jai tai. Juk, tai nebus taip baisu, kaip kad įsivaizduoji. - Vėl melas, ji geriau nei kas kitas žinojo, kad sakydamas "patrauksiu ją iš kelio", Richard'as omeny turėjo ne tai, kad paprašys ją išvažiuoti ir daugiau niekuomet nebe sugrįžti. Ten nukeliaudamas jis turėjo užduotį, ir ji tikėjo tuo, kad ta užduotis buvo amžiams sunaikinti Katherine. Sunkiai nurydama seilių susikaupimą burnoje, ji vėl patraukė prie fotelio, kuomet mestelėjo finalinę frazę: - Būtent todėl ir negaliu tavęs paleisti, tu dar negalvoji blaiviai. Ir jei padarysi jam ką nors panašaus, paskui per amžius sau neatleisi. Tai viso labo tik pokalbis. - Ji stengėsi įtikinti Mason'ą, kad jo žmonai grėsmės nėra.

ATIDUODAMA #3

To find what you’re looking for, follow the path left behind.


Pranešimų skaičius : 343
Įstojau : 2013-12-10

Peržiūrėti vartotojo aprašymą

Atgal į viršų Go down

Re: KAMBARYS # 009

Rašyti by Mason Lockwood on Tr. 10 01, 2014 2:51 pm

Visa si situacija buvo tokia absurdiska, kad tai paprasciausiai netilpo jam galvoje. Neigiamai papurtes mineta kuno dali jis negalejo toliau klausytis kas jam buvo sakoma todel grubiai nutraukdamas moters sneka, eme kelti balso intonacija: -Zinoma pasikeiciau, nes nebesu tampomas uz virvusiu tavo tevo, Rene!-jo kantrybe seko ir tai kaip tarytum butu visiskai uzverbuota Richardo mergina jam kartojo, jog jis neva nemasto blaiviai, ji siutino. -Nei tu, nei Richardas, nei kas nors kitas turit teises atimti is manes teises gyventi mano paties gyvenima, kada pagaliau isikalsit tai i galvas? Rene, tu neturi jam padeti. Negi nematai ko jis siekia? Jis ketina viska iskreipti ir priversti Katherine mane palikti, negi nesupranti?-tas nepaaiskinamas baimes, nekantravimo ir bejegiskumo jausmas buvo apemes visa jo kuna. Mintis ka zinia apie kita jos vyro kudikio besilaukiancia moteri gali priversti isgyvneti jo isrinktaja, skaudino ji kone taip kaip tai skaudino pacia Kat. Jis turejo tai padaryti pats, jis turejo buti salia kai ji apie tai suzinos, turejo ja palaikyti ir prisiekti, kad tai nieko tarp ju nepakeis. Vienas dievas tezino kaip moters nekenciantis Richardas tai pateike, kiek tame buvo tiesos, o kiek melo. Visos sios mintys dabar sukosi Masono galvoje ir kone uzgoze siuo metu jauciama fizini skausma. Jis nezinojo kiek praejo laiko nuo tos akimirkos kai jiedu izenge i viesbucio kambari, bet sprendziant is to, kad uz lango jau po truputi svito, jis visa nakti praleido nieko apie save nepraneses zmonai. -Jules…-staiga po keleta minuciu trukusios tylos, jis pakele galva i mergina. -Jules buvo su manimi kai mudu susitikome, manai ji nepasiges manes kai pabudusi supras, kad nebuvau gryzes ir nieko apie save nepranesiau namiskiams? Rene, prasau, vardan to kas tarp musu buvo, neleisk mano broliui sugriauti to ka taip ilgai kuriau… ko taip ilgai troskau,-jis nutilo suvokes, kad jo prasymas galejo nuskambeti gan ciniskai, kadangi palikdamas Royce jis negalvojo apie taip kaip tai paveiks jos gyvenima, jis pasielge savanaudiskai ir ta kart kai jie susitiko pries beveik pusmeti. Jo pasamone buvo sujaukta, galbut jei jo gyvenime nebutu tiek daug ivyke ir jis ta nakti nebutu saves taip stipriai intoksikaves neapsakomai dideliu alkoholio kiekiu, dabar jis zinotu, kad tos nakties ivikiai negalejo baigtis moters nestumu. Lemtinga akimirka jis tiesiog atsijunge, o kadangi atsibudo visiskai nuogas, neliko nieko kita kaip padaryti isvadas. Taip, jie ta nakti mylejosi, bet viso labo sugebejes patenkinti mergina jis atsijunge dar pries tai kai butu kulminacija spejes pasiekti pats. Visa tai niekadada nebuvo smesteleje jo pasamoneje antra kart, todel kai mergina pasirode ir konstatavo nestuma, jis tiesiog patikejo, kad tevas buvo ne kas kitas, o jis.
Ilgainiui jis liovesi priesinesis. Nebuvo prasmes. Per tiek laiko Richardas jau turejo buti spejes savo plana igyvendinti. Kad ir kaip stipriai jis stengesi issilaisvinti, grandines nepasidave. Prieblandoje jo veidas atrode prarades ta jam taip budinga gyvybinguma, jame neatsispindejo jokia israiska. -Kas tau is viso to?-po ilgai trukusios pauzes jo balsas nuskambejo labai zemai, o zvilgsnis buvo nudurtas i zeme.

_ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _

Mason Lockwood
bruklino gyventojas

Būrio simbolis :
Pranešimų skaičius : 1071
Įstojau : 2013-07-28
Amžius : 35
Meilė : Viengungis
Draugai : Sebastian Redford
Rūšis : Beta vilkolakis
Darbo paskirtis : Fire fighter

Peržiūrėti vartotojo aprašymą

Atgal į viršų Go down

Re: KAMBARYS # 009

Rašyti by ATIDUODAMA #3 on Tr. 10 01, 2014 3:39 pm

Kuomet prirakintas asmuo ėmė dėstyti savo nuomonę, tamsiaplaukės žvilgsnis pagaliau nusileido. Neskaitant to, kad jo brolis kuo puikiausiai sugebėjo praplauti jai smegenys, o tai kad jis pasirodė jos tėvo namuose, leido jau pasinaudoti labai tinkama proga, dabar ji jautėsi labai kalta. Ant stalo padėtas telefonas, vis nerimo, mat pagal visus susidėjusius įvykius, buvo atėjusios dar dvi žinutės nuo Lockwood'o žmonos, vėliau vienas skambutis nuo Nadios, ir pora nuo Isaac Lahey. Tamsiaplaukė per tą laiką nepratarė ne žodžio, pagaliau leisdama sau bent akimirkai suabejoti tuo, kas jai buvo bandoma įskiepyti. Nemalonus jausmas, kuris vertė ją tylėti, galiausiai nusileido žemiau šonkaulių. Dėl šiandienos pergyvenimų, buvo padarytas pakankamai neigiamas poveikis jos besivystančiam berniukui. Ir tai, švelniai tariant labai neramino vilkolakę. Jos skruostikauliais nebyliai tekėjo ašaros, kuomet prieš palinkdama į priekį, ji švelniai pirštais nusivalė savo veidą nuo akivaizdžios drėgmės, kuomet pagaliau ėmėsi kalbėti: - Ar ji iš tiesų yra tiek daug verta tau? - Klausdama to, ji jau seniai nutuokė koks bus atsakymas, tačiau atrodė kad būtent šiuo metu, Renée būtent to ir reikėjo, tiesos, kuri susilietu su hibrido širdies plakimu. Ir kadangi ji pati visuomet buvo it vaikštantis melo detektorius, tokiu būdu bandė išsiaiškinti ar jis tikrai nebuvo valdomas kokios nors nepaaiškinamos priklausomybės, kaip kad aiškino Richard'as. Lemtinga akimirka, kuomet pasigirdo McManus vardas, ji galiausiai linktelėjo galva: - Esi teisus, ankščiau ar vėliau Jules viską supras, ir tuomet... - Tardama šiuos žodžius, ji galiausiai pasiekė sidabrinės spalvos raktus, kurie buvo skirti tam, kad atrakinti / užrakinti spynas, kurios taip aršiai varžė Lockwood'o kūną. Vieną ranką vis dar laikydama ant savo atsikišusio pilvuko, ji pakankamai arti pasilenkė prie savo buvusio, kuomet rodomuoju pirštu kilstelėdama jo smakrą, privertė pažvelgti į save: - Nemanyk kad aš pritariu tokiems veiksmams, kurių imasi tavo brolis, ar mano tėvas. Ar dar bele kas, kas mano kad jėga galima asmenį priversti daryti tai, kas atrodo reikalinga. Niekuomet nenorėjau kad tu kentėtum, todėl nebe galiu daugiau tai stebėti. - Neskaitant to, kad ji jau kuo puikiausiai suvokė tai, kad pataisyti Richard'o padarytą žalą buvo pakankamai vėlu, ji visgi ištiesė savo abi rankas, jas uždėdama ant Mason'o kelių: - Jo žodžiai skambėjo taip įtikinamai, kai tvirtino kad Katherine nuo pat pradžių burtais laikė tave apsivijusi aplink pirštą, vertė daryti tai kas jai buvo reikalinga. Galiausiai pripratino prie to kad žmonių žudymas tau tapo kasdienybe... Ir aš prisimindama mūsų paskutinį susitikimą, patikėjau. Kad tai ką jis sako tiesa. Kitaip, manydamas kad jos nėra, nebūtum taip greitai pajudėjęs pirmyn. - Sukukčiodama, ji vėl staiga nutilo. Ir kuomet pakilo nuo fotelio, užėjo buvusiam už nugaros, bei ėmė palengva rakinti visas grandines, lauk. O kadangi tai trūko labai ilgai, mat raktų buvo atitinkamai daug, ir kiekvienas jų buvo skirtas tik konkrečiai spynai, ji pratęsė: - Aš neversiu tavęs būti su manimi, kai akivaizdu kad to nenori. Leisiu tau lankyti sūnų, vos tik to panorėsi. Tik prašau... Atleisk. Aš ir pati, nesupratau, kaip visą tai nutiko. - Neskaitant pakankamai graudžios kalbos, jam nematant, jos veidas toli gražu neatitiko to, kas buvo sakoma. Atvirkščiai, ji buvo įtartinai perdėtai rami. Ir galima sakyti kad net specialiai nesistengė jo greitai išlaisvinti.

ATIDUODAMA #3

To find what you’re looking for, follow the path left behind.


Pranešimų skaičius : 343
Įstojau : 2013-12-10

Peržiūrėti vartotojo aprašymą

Atgal į viršų Go down

Re: KAMBARYS # 009

Rašyti by ATIDUODAMA #11 on Tr. 10 01, 2014 3:59 pm

Po susidūrimo su broliu, kuris kaip be pasukus pasibaigė seno vilko naudai, buvo prabėgusios kelios valandos. Lauke švito, ir Richard'as, buvo kaip niekad puikiai nusiteikęs, mat visas veiksmas kuris vyko Katherine Pierce-Lockwood namuose, gavosi geresniu, nei kad šis fantazavo. Vos keliais žodžiais, kurie buvo "pagardinti", jo stiliumi, t.y. jėgos panaudojimu, jis sugebėjo sugriauti sąjungą, kuriai niekuomet nepritarė. Vampyrės poelgiai po to kai jis apleido namus, bet ne pačią valdą, buvo daugiau nei naudingi. Jis kuo puikiausiai žinojo kur link buvo nuvažiavusi Pierce-Lockwood, ir numanė kur būtu galima surasti Petrova, pas kurią šiuo metu ir buvo Victoria. Mergaitė, kurios mirtis garantuotu jam "bilietą" pasilikti čia amžiams. Tačiau prieš sekant pėdsakus, kurie privestu jį prie mažo vaiko, jis tiesiog turėjo pasirodyti visu gražumu prieš jaunėlį. Mat kokia yra visko esmė, jei tai neturi liudininkų? Nesivargindamas persirengti, jis iš karto patraukė link viešbučio, kuriame buvo užsakęs kambarį Renée Royce vardu. Kildamas liftu iki reikiamo aukšto, jis atkreipė dėmesį į savo atvaizdą veidrodiniuose sienose. Lūpą, kurią taip vikriai praskėlė vampyrė, buvo susitraukusi. Tačiau jo marškiniai buvo akivaizdžiai kruvini, o blogiausia kad nebuvo įmanoma plika, nepatyrusia akimi atskirti ar kraujas buvo jo, ar kieno kito. Kuomet šis išlipdamas iš lifto kabinos, patraukė link kambario, spėjo laiku. Renée Royce dar nebuvo spėjusi pilnai išlaisvinti Mason'o, todėl jo žemas balsas, kaip mat liepė šiai atsitraukti. Buvo išlaisvinta viena koja, ir viena ranką, ką pasistengė padaryti pats alfa hibridas. Jis galvos mostelėjimu nurodydamas kad tamsiaplaukė pasitrauktu, kartu su savimi nuo stalo atsitempė kėdę, kurią apžergdamas, atsisėdo priešais. Kelias minutes nagrinėdamas brolio veidą, jis galiausiai sukišo ranką į savo kišenę, bei iš ten ištraukdamas senovinį žiedą, grubiai padėjo šį ant stalo paviršiaus. Stebėdamas brolio miną, jis galiausiai privertė save prasižioti: - Ar aš tau nesakiau, kad menkiausias išbandymas, kurį mesi savo, taip vadinamos "žmonos" kely, ir ji kaip mat nusisuks nuo tavęs. - Jo veide buvo matoma šypsena, kuri leido suprasti, kad savo veiksmais šis buvo labai patenkintas. Tai kad jis matė iš toliau, kaip Pierce-Lockwood išsiuntė savo surašytus tekstus priešais esančio asmens adresu, nuo stalo pastverdamas jo telefoną, garsiai prunkštelėjo: - O tu šiandiena populiarus. - Nepakeldamas akių į brolio pusę, jis mikliai perskaitė tai, kas buvo surašyta žinutėse, ir tuomet kai įsitikino tuo, kad Katherine iš tiesų pasitraukė, pametėjo aparatą ant brolio kelnių, leisdamas jam pačiam viską perskaityti. Žvilgsnis tuo metu buvo perkeltas ties vaizdu į Royce: - Turėjau numanyti kad esi silpnavalė. Tik pagalvok kiek bėdos būtum padariusi, jei laiku nepasirodyčiau. Nors, kitą vertus, Mason'as turi kalbėjimo dovaną. Visai kaip ir aš. Pribūrė tau pasakų, o tu naiviai priėmei kaip faktą. Gali išeiti Renée, tavo paslaugos man nebe reikalingos. Ir saugok vaiką, jis gi mano sūnėnas.

ATIDUODAMA #11
manhetteno gyventojas

Pranešimų skaičius : 101
Įstojau : 2014-09-02

Peržiūrėti vartotojo aprašymą

Atgal į viršų Go down

Re: KAMBARYS # 009

Rašyti by ATIDUODAMA #3 on Kv. 10 02, 2014 12:17 pm

Kambarį papildžius dar vienam asmeniui, Renée nusprendė užimti tokią poziciją, kuri leistu jai sausai išlipti iš vandens. Nuo raktų grandinėlės nuimdama, būtent tą raktą, kuris buvo reikalingas atpančioti pagrindinę grandinę, kuri buvo apraizgyta aplink Mason'o kūną. Tačiau rakto nepasilikdama sau, ji mikliai įbruko jį vyriškiui į delną, ir tuomet kilstelėdama abi savo rankas, po Richard'o paliepimo, atsitraukė per kelis žingsnius, prieš tai, likusius, nebe reikalingus raktus pamesdama ant stalo: - Aš nepasitrauksiu iš šios vietos, kol nebūsiu tikra, kad jam niekas negresia. - Akivaizdu senam vilkui nelabai buvo aktuali jos kalba, todėl, po to kai šis visą savo dėmesį nukreipė į brolio pusę, ši kilstelėdama savus antakius, liko stovėti tolėliau. Negalima pasakyti kad tai kas buvo atskleidžiama, jai nepatiko. Katherine pasielgė būtent taip, kaip būtu paranku nėščiai Royce. Juk dabar, kuomet ši nusprendė pasiplauti, Renée gavo ne vieną galimybę, švelniai, ne taip kaip tai daro Richard'as, pasivylioti alfa į savo pusę. Ji nepratarė ne žodžio daugiau, leisdama sau iš šalies stebėti tai, kas vyko toliau.

ATIDUODAMA #3

To find what you’re looking for, follow the path left behind.


Pranešimų skaičius : 343
Įstojau : 2013-12-10

Peržiūrėti vartotojo aprašymą

Atgal į viršų Go down

Re: KAMBARYS # 009

Rašyti by Mason Lockwood on Kv. 10 02, 2014 3:34 pm

Tai kaip apgavotai Rene ir Richardas buvo pasiskirste vaidmenis, ikunydami geraji ir blogaji policininka, akivaizdziai veike. Neaisku kodel, bet Masonas net ir dabar iziurejo Renee tokia pat aplinkybiu auka kaip ir jis pats. Jis visada ja be galo gerbe ir zavejosi. Bent jau ta merginos puse, kuria pazinojo jis. Renee visuomet Masono akivaizdoje budavo kiek kitokia. Jos motinos paatrimai ir pamokos kaip islaikyti vyra salia buvo gerai ismoktos. Ji buvo ta nekaltute namu zidinio kurstytoja, ji jam atleido ir prieme atgal kai jis susimaudavo, ji visuomet atrode nepriekaistingai ir zinojo kaip priversti vaikina islikti jai istikimu, juolab, kad lovos reikalai visuomet budavo tiesiausias kelias i Masono sirdi. Ji buvo jo puseje net ir tuomet kai visi giminaiciai trosko Masona nulinciuoti, taciau tai buvo tik fasadinis vaizdas su kuriuo buvo supazindintas tuometinis jos suzadetinis. Jam uz nugaros ji visuomet veike savais keliais, bet budama nepaprastai protinga, niekuomet nebuvo demaskuota. Kai ji noredavo Masono ant trumpo pavadzio, isikisdavo jos tevas, sudrausmindamas ir pastatydamas jauna vilkolaki i jo vieta, ko pasekoje Renee gaudavo tai ko nori islaikydama ta angeliska savo reputacija nei kiek nesutepta.
Kai mergina ''pasidave'' ir sutiko ji islaisvinti, Masonas silpnai syptelejo. Ji ir vel tariamai buvo jo puseje, ji palaike ir suprato. Nesuprasdamas, kad moteris taip letai rakina neva sunkiai apsiduodancias spynas vien tam, kad islostu daugiau laiko, jis kreipesi i ja su akivaizdzia padekos israiska savo veide. -Renee, prisiekiu, kad tu darai teisinga dalyka,-jausdamas tik dar didesne kaltes nasta del to, kad negali atsilyginti jai tuo paciu ir padaryti tai kam ryztusi bet koks garbingas vyras uzstates moteriai kudiki - ja vesti. Sia akimirka jis sau prisieke, jog niekada jos neapleis. Ji nusipelne buti laiminga.
Deja si istorija nebuvo is tu, kurios turejo greita ir laiminga pabaiga. Netrukus patalpoje pasirodes jo brolis buvo gyvas to irodymas. Vos tik isvydes Richarda savo priesakyje Masonas pats priverte Renee liautis bandzius ji islaisvinti. Visu kunu pasidaves i prieki jis su didele jega priverte ji laikiusias grandines issitempti ir tokiu budu spyna isslydo merginai is ranku. -Ka jai pasakei?!-jo balsas buvo tuzmingas ir zemas. -Ar kada sakiau tau, kad esi paskutinis sunsnukis, Richardai?! -jo gresmingo tono nei kiek neibaugintas vyras netrukus demonstratyviai padejo bent jau is tolo labai i judvieju seneliai kadaise priklausiusi senovini zieda, kuris jo ziniomis turejo puosti Katherine ranka. -Vos tik issilaisvinsiu, tu lavonas,-suraukta jo nosis leido pasirodyti jo iltiniams dantims. -As tave uzmusiu! Ka jai padarei?!-nenuilsdamas jis trauke grandines, kurios nepasidave nepaisant to koks galingas jaunesnysis Lockwoodas bebuvo. -Kur Katherine?!-pastebejes, jog vaikino devemi drabuziai yra istepti krauju, Masonas visiskai prarado savitvarda. -Jei bent pirstu ja palietei, as tave sudraskysiu i gabalus, Richardai!-jis buvo laukinis ir pavojingas zveris, kurio gyslose esantis kraujas siuo metu virte vire. Vaikino akys nusidaze atitinkama spalva, o vampyriskos iltys pasirode visu grazumu. Jam pro akis nepraslydo ir tai kaip visaziniskai jo brolis kilstelejo antakius, tarsi sakydamas ''o ka as tau sakiau'' kai jo zvilgsnis buvo nukreiptas i salimais stovejusia mergina. Masonas negalejo net pagalvoti kas butu jei sie du dabar imtu ir paliktu ji cia dziuti, nesuteike jokios informacijos apie jo zmona ar dukteri. Jo nelaimei butent toks ir buvo jo brolio planas. Gerai zinodamas, kad paleistas Masonas istesetu visus iki vieno savo grasinimus. Tik atlikes savo uzduoti jis galejo tiketis, kad ilga laika badu amrintas jo brolis bus pakankamai moraliskai suzalotas, tam, kad nebesugebetu atstoveti pries ji, vyriausiaji Lockwooda, vyra, kuris neketino buti savo jaunelio brolio seselyje.
-Renee, prasau,-jis nukreipe savo paklaikusi zvilgsni i mergina, kuri atrode sutrikusi. Jos pries tai tokia uztikrinta gelbetojos pozicija dabar buvo viso labo prisiminimas. Beto, Masonas buvo tikras, kad jo brolis nebutu tiesiog stovejes ir ziurejes. Renee buvo tokia pat bejege koks siuo metu buvo masonas, bet jis neturejo i ka daugiau kreiptis. Jo zvilgsnis atrode palauztas, jame atsispindejo baime del mylimos moters likimo. -Renee, velniai rautu!

_ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _

Mason Lockwood
bruklino gyventojas

Būrio simbolis :
Pranešimų skaičius : 1071
Įstojau : 2013-07-28
Amžius : 35
Meilė : Viengungis
Draugai : Sebastian Redford
Rūšis : Beta vilkolakis
Darbo paskirtis : Fire fighter

Peržiūrėti vartotojo aprašymą

Atgal į viršų Go down

Re: KAMBARYS # 009

Rašyti by ATIDUODAMA #11 on Kv. 10 02, 2014 4:17 pm

Surakinto asmens beviltiškas noras ištrūkti iš jį laikiusių grandinių, neprivertė jo oponento kūne įsitempti ne vienam raumeniui. Būdamas įsitaisęs ant kėdės vos per žingsnį nuo brolio, kuris įtempė jį laikiusias grandines, jis viso labo susiaurino savo akių vokus. Tas šaltas, priešiškas žvilgsnis, kuris šiuo metu buvo matomas vyresniojo Lockwood'o veide, nereiškė nieko gero. Jis leido brolio fantazijai sužaisti žudantį žaidimą, įsivaizduojant įvairiausias teorijas to, kaip iš tiesų viskas pasibaigė, susitikus su Katherine Pierce-Lockwood. Balti marškiniai, kuriuos vilkėjo vilkolakis, buvo aiškiai sutempti krauju, kuomet šis sekdamas hibrido akis, nuleido savąsias į aprangą, kuri nebe atitiko standartinio Richard'o vaizdo. Ilgai specialiai išlaikydamas tą nebylią kančią, kurią suteikė broliui, galiausiai pakėlė akis į už Mason'o nugaros buvusią moterį: - Man atrodo aš aiškiai pasakiau kad išsinešdintum iš čia. Brangute, nenorėk kad aš atsikelčiau ir tave palydėčiau. Nes esu kone tikras, kad tau tai nepatiks. Ir Renée, jei bent žodžiu užsiminsi kam nors, apie tai ką čia matei. - Timptelėdamas savo lupas į dantų nešiepiančią šypseną, jis neigiamai papurtė galvą, aiškiai leisdamas suprasti kad tai geruoju nesibaigs. Žinoma, grasinimai buvo netikri, mat prieš atvykstant į viešbutį, jis kelis kartus, pokalbio su Royce, metu, patikino kad privalės sakyti ir daryti žiaurius dalykus, vardan geresnio finalo. Ir būtent šiuo motyvu remdamasis, jis tik dar kartą pabrėžė tai, kad tamsiaplaukė vilkolakė, čia nėra prikišusi savo nagų. Tikėdamasis kad mergina paklausys duoto patarimo, bei bent kuriam laikui paliks juos du vienus, krestelėjo galvą į durų pusę, dar kartą paskubindamas ją. Ir tik tuomet, kai mergina patraukė šalin, jis sugrąžino savo žvilgsnį į brolio pusę. Delnu tvarkingai perbraukdamas per kruvinus marškinius, pirmiausia krenkštelėjo, o paskui jau nusprendė pradėti savo "pamokslus".
- Tu esi tikras kad nori išgirsti atsakymus  į savo klausimus? - Trumpa pauzė, galėjo leisti pašnekovui prisigalvoti visko dar daugiau. Ir tai vertė Richard'ą tik dar labiau pasimėgauti savo paties taikoma taktika: - Nieko nebūto. Pasakiau tiesą, kad laiką leidi su savo buvusia, ir tai kad ji laukiasi tavo sūnaus. Būtum nustebintas, kaip tavo žmona priėmė šią žinią. - Gūžtelėdamas pečiais, jis tik dar kartą galvos krestelėjimu nurodė telefoną, kurį pametė į brolio pusę: - Ji gi tau pati parašė, kad nebe nori tavęs matyti, dingsta iš tavo gyvenimo ir panašius dalykus. - Neigiamai supurtęs galvą, senas vilkas giliai įtraukė oro į savuosius plaučius, ir galiausiai ėmė pratrūkti, kuomet brolis taip neapgalvotai ėmė švaistytis grasinimais: - APSIRAMINK! - Tardamas vos vieną žodį, jis staigiai palinko link Mason'o, leisdamas savo akims sušviesti raudona spalva. Taip, mirdamas jis buvo alfa, vieno iš galingiausių būrių istorijoje, kurie egzistavo per pastaruosius kelis šimtmečius. Ir atgimdamas, jis vėl buvo tuo pačiu asmeniu, tiesiog be "palaikymo" komandos. Žinoma, jei brolis būtu nutrūkęs nuo grandinių, jis turėjo daugiau 25-30 proc. tikimybę, kad atsilaikytu. Bet, buvo naivu manyti, kad supykęs alfa hibridas, parodytu gailestingumą, ypatingai po to, kai Richard'as, akivaizdžiai padarė jo žmonai kažką, kas galu gale nepraslys pro akis. Iltiniai dantys atsakomai pailgėjo, tačiau virsmas buvo labai greitai sustabdytas. Kuomet jis privertė save šiek tiek atsitraukti, įsistebėdama į jo veidą, te perklausė: - Tave domina ar aš nudėjau tą kalę? - Vėl pauzė, iš proto vedanti pertrauka, kurią Richard'as dar kartą išnaudojo savo naudai. Tačiau, kad ir kaip be pasukus, jis neketino ilgai tyčiotis iš artimo asmens: - Ne. Bet tiesa ta, kad ji pati nusprendė dingti iš tavo gyvenimo. Tačiau, negi tave tikrai tai stebina? Aš nežinau kur ji. Bet galiu patikinti, kuomet apleidau vampyrės namus, jos širdis dar pumpavo kraują per jos mažą, drabužiais vos pridengtą kūną. - Prunkštelėdamas, jis galiausiai pakilo nuo kėdės, imdamas kaip vanagas, sukti ratus aplink savo "auką". Stebėdamas jo kiekvieną krustelėjimą, bei nudegimus ant kūno, kuriuos paliko verbena. Staiga perklausė: - Kai atsipaipaliosi, ir suvoksi kiek iš tikro ji buvo verta, dar ne kartą padėkosi man, kad išlaisvinau tave nuo tos manipuliatorės. - Specialiai sustodamas už brolio nugaros, jis sudėjo abi savo rankas ant jo pečių, atskleisdamas vieną iš savo planų: - Kiek laiko čia praleisi, priklausys tik nuo tavęs, ir tavo suvokimo, kad visuomet buvau teisus. - Šypsnys staiga pertraukė jo kalbą, kuomet po poros sekundžių, jis tarė savo finalinius žodžius: - Jei iš tiesų tai moteriai būtum svarbus, ji jau seniausiai būtu čia. Bent su dideliu noru, sužinoti tą pačią istoriją iš tavo lūpų. Bet kaip matai, čia esu tik aš. Darykis išvadas Mason'ai, nes tikiu kad turi tam marias laiko. O ir aš, niekur neskubu.

ATIDUODAMA #11
manhetteno gyventojas

Pranešimų skaičius : 101
Įstojau : 2014-09-02

Peržiūrėti vartotojo aprašymą

Atgal į viršų Go down

Re: KAMBARYS # 009

Rašyti by Mason Lockwood on Št. 10 04, 2014 5:26 am

Jam nepatiko tai kaip jo brolis kalbejo ar elgesi su Renee, juolab, kad mergina laukesi ir negana to, visa nakti praleido nemiegojusi. -Kur nori, kad ji eitu?!-nepaisydamas situacijos absurdiskumo jis kreipesi i broli nutaisydamas labai nepatenkinta intonacija. -Pats ja i visa si mesla ivelei!-buvo akivaizdu, kad jo akyse mergina buvo viso labo jo brolio irankis. Tiesa buvo ta, kad Masonas nenorejo pasilikti su Richardu vienu du. Psichiligines spaudimas, kurio meistras byvo vyresnelis visada buvo viena ziauriausiu Masono asmanybes lauzymo priemoiu, taciau jiedu dar niekada nebuvo pasieke tokiu krastutinumu. -Katherine niekada nebutu tavimi patikejusi,-neigiamai papurtes galva jis nenorejo matyti telefoniniu zinuciu, nors puikiai suprato, kad is niekur nieko atsirades jo brolis, kuris anot Masono buvo mires galejo priversti Katherine suabejoti savo vyru.
Kai prietemoje jam priesais veida isiplieske raudonos vyro akys tai priverte Masona paklusti. Ziurint is salies nebuvo imanoma regimo vaizdo logiskai paaiskinti,mat budamas fiziskai kur kas pranasesnis uz broli Masonas nebeturejo jam nusileisti, jis buvo alfa, bet vis tiek kad ir siepdamas dantis lenke galva pries asmeni, kuris su juo elgesi taip negailestingai. Paaiskinimas slypejo tame, kad Richardas visada atstojo Masonui tevo figura, jis stojo i ju biologinio tevo vieta, kurio niekuomet nebuvo salia kai jo reikejokada. Taip jis buvo grieztas, nevengdavo jega ''imusti'' tam tikru taisykliu borliui i galva, bet kitavertus, jis buvo vienintele teviska figura ir pagarba, kuria jis jaute daznai budavo priezastis to, kad jis jam paklusdavo.
Visi epitetai ir tai kaip Richardas atsiliepe apie jo moteri verte Masono krauja gyslose stingti is pykcio, taciau sveikas protas jam kuzdejo, kad ir toliau koneveikdamas savo broli tik privers ji savo pozicija sustiprinti ir atidelios savo paties issivadavima is grandiniu. -Richardai, tu suvarei man sumauta verbenoje ismirkyta strele i nugara, tau gal visai pasimaise?-pakeles tona jis dar karta susimuiste. -Nezinau ko jai prisnekejai, bet pats zinai kad tai melas! Tarp musu su Renee seniai viskas baigta,-jam teko nutilti, kadangi supratimas, kad jo brolis greiciausi zino apie judvieju vienos nakties nuotyki, staiga perskrode jo pasamone. -Klausyk, tai ne tavo reikalas…-kadangi mineta mergina vis dar buvo patalpoje jis nenorejo aptarineti savo pasirinkimo sukristi su ja i lova todel tik atsilose i siena is uzmerkes akis piktai atsiduso. -Tu neivertini Katherinos,-pasaipiai sypteledamas jis dar karta pasuko galva i Renee puse. -As alkanas,-liezuviu perbraukes per savo issauseti spejusias lupas jis grazino zvilgsni i priesais buvusi vyra. -Tikrai?!-negaledamas patiketi, kad sie du tikrai yra pasiruose ji ''dziovinti'' jis eme jausti kaip jo krutines lsata eme sparciai kilnotis nuo ji uzpludusios inirsio bangos. -Pirma strele, tada verbenoje mirkytos grandines, o dabar dar ir marinimas badu?! Tai taip tau budinga, broli… -pasaipiai vyptelejes jis nudelbe galva i grindis. ir neigiamai ja pasukiojo. Buvo matyti,kad troskulys verte ji pykti ir jam daresi sunkiau islaikyti ramia pozicijavardan to, kad susitartu su ji ikalinusiu vyru graziuoju. -Renee, prasau,-pakeles maldaujancias savo akis i mergina jis atrode toks nuosirdus, toks apgailestaujantis. -Negi tikrai manai, kad kankinimais ka nors pasieksit?-puikiai suprasdamas, kad brolio perkalbeti jam nepavyks jis eme apeliuoti i mergina, kuri buvo vienintele jo viltis todel pasitelkes visus savo sugebejimus jis blausiai jai syptelejo. Jo balsas buvo kur kas svelnesnis, o visos nudegimu zymes ir suplesyti marskiniai tik dar labiau sustiprino jo ''aukos'' role, kuria jis bande primesti. Jis zinojo, kad noredamas galetu ir vel prisibelsti i merginos sirdi, kadangi jei ne vis dar rusenantys seni jausmai, jos cia nebutu. -Prasau, Renee, vardan to kas tarp musu buvo ir to kas mudvieju dar laukia,-jam teko uzsiciaupti mat neagalvotai susijudines jis leido garndinei paliesti jo krutine,kurios jau nebedenge audinio pluostas, o tai eme siaubingai svilinti jo oda. Sukandes dantis jis isleido skausminga garsa ir vel atsilose i siena. -Velnias!-uzsimerkes jis stengesi kvepuoti negiliai tam, kad beisiklnojanti krutines lasta vel neistemptu grandiniu. Masonas po truputi eme pasiduoti mat silpstantis kunas dare ji mieguista. -Uzsiciaupk, Richardai,-istares iuos zodzius itin vangiai jis nesiteike pakelti akiu i zmogu i kuri kreipesi. Staiga pasigirde merginos zingsniai priverte ji pramerkti akis. Isvydes kaip mergina pritupe salimais jis blausiai syptelejo. Ji akivaizdziai buvo paveikta jo kalbos arba ir toliau meistriskai atliko savo vaideni. To Masonas nezinojo. Pajutes kaip jos svelnus pirstai perbraukia jam per veida jis kiek tai leido grandines pasviro arciau jos. -Pasitrauk,-susnabzdejes jis apsilaize lupas. Jos riesas buvo taip arti jo lupu ir jis kone galejo uzuosti jos gyslomis tekejusi krauja. -Nenoriu taves suzeisti..-jei ne moters nestumas jis tikriausiai butu nesusivaldes ir pasinaudodamas ta laisva ranka suciupes jos riesa bei pasimaitines, taciau ir dabar kai jo protas buvo temdomas alkio, jis susilaike, o tai buvo geras zenklas. Katherine pamokos apie savitvarda dave vaisiu.

_ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _

Mason Lockwood
bruklino gyventojas

Būrio simbolis :
Pranešimų skaičius : 1071
Įstojau : 2013-07-28
Amžius : 35
Meilė : Viengungis
Draugai : Sebastian Redford
Rūšis : Beta vilkolakis
Darbo paskirtis : Fire fighter

Peržiūrėti vartotojo aprašymą

Atgal į viršų Go down

Re: KAMBARYS # 009

Rašyti by ATIDUODAMA #11 on Št. 10 04, 2014 6:55 am

- Šis viešbutis yra beveik tuščias, manai kad ji nesugebės sau rasti tinkamos vietos permiegoti? Galu gale, jei mano atmintis nešlubuoja, tavo draugužė turi pakankamą banko sąskaitą, kad apsimokėtu vieną iš čia esančių lovų. - Šiek tiek sujudinęs savus antakius, jis puikiai matė tai, kad tamsiaplaukė palaipsniui linko prie jo brolio pusės, kad bet kuriuo metu galėjo sugriauti visus jo planus. O juk šiandiena jis turėjo pirmą kartą akis į akį susitikti su savo mažąją dukterėčia. Giliai įtraukdamas oro į savuosius plaučius, mintimis sugrįžo į savo kelionės iki pat viešbučio, laikotarpį. Turėdamas savus patikėtinius, jis buvo liepęs keliems iš jų, sekti Katherine, kitiems, išsiaiškinti kur yra "saugoma" hibrido ir vampyrės dukra. Antakiai savaime šoktelėjo aukštyn, kuomet tam tikri brolio žodžiai sugebėjo sugrąžinti jo esybę iš apmąstymų į realų pasaulį. Visgi per daug nesureikšmindamas savo reakcijos, jis akivaizdžiai stengėsi susilaikyti nuo šypsenos. Vien atsiminimas apie tai, koks iškreiptas buvo Pierce-Lockwood veidas, vertė jį manyti, kad ji darys viską, kad tik būti kaip galima toliau nuo jo šeimos. Žodžiai, kuriuos jis vartojo šios dienos pradžioje, buvo grindžiami nebūtų, tačiau labai skausmingų argumentų. O kas gali būti blogiau nei melu įtikinta moteris, kurios savimeilė buvo sutrypta, o gyvenimas perteiktas taip, tarytum ši buvo už nosies vedžiojama jau ne vienerius metus.
- Optimistas. - Liežuviu perbraukdamas sau per lupas, jis specialiai pasuko akis į ant stalo padėto žiedo pusę, kuomet smagindamasis toliau, ėmė pasakoti: - Iš dalies esi teisus, ji nenorėjo tuo patikėti. Bent tai išdavė jos žodžiai, visgi kūno kalba aršiai priešinosi. Ir kuomet sugebėjau įtikinamai pateikti savo istorijos pusę, ji neturėjo kito pasirinkimo. Moteris, už kurią būtum padėjęs savo gyvybę ant kortos, paliko šį daiktą, - Omeny turėdamas žiedą, pratęsė: - Ir išsakiusi kaip niekina tave, už tai kad nesugebi savo daikto nulaikyti kelnėse, pabaigė kalbą žodžiais, kad jai gana. Nenori tavęs matyti ir žada palikti. Kas beveik tais pačiais žodžiais parašyta tavo telefone. Ir broli, neversk manęs su didžiausiu pasimėgavimu pasakyti tau tai, kad aš tave buvau perspėjęs. Buvai jai naudingas, bet kai tai palietė jos savimeilę, ji pasitraukė. Ir žinai ką? Turėtum būti man dėkingas, kad nematei viso to savosiomis akimis. - Jo pasakojimas turėjo ne vieną spragą, vien atsižvelgus į tai, kad bet kurio metu surinkus Katherine numerį, kad ir iš nežinomo kontakto, telefonas butu išjungtas. O kraujas, kuris aiškiai buvo pralietas ant Richard'o marškinių, kone šaukte šaukė kad susitikimas nebuvo grindžiamas vien pokalbiu. Tačiau kažkodėl, būtent šia akimirka jis buvo tikras tuo, kad šios smulkmenos bus nepastebėtos. Pyktis, įsiūtis ir neapgalvoti veiksmai visuomet verčia neatsižvelgti į tai, kas atrodo prieš nosį. Jis sprendė kad brolis reaguos taip, kaip dauguma. Todėl, kuomet šio raudonos spalvos akių žėrėjimas, pagaliau pradingo, ir jis taip lengvai atgavo žmogišką pavidalą, sudėjo savo rankas ant kėdės atramo, neprarasdamas kontakto su Mason'u. Prunkštimas, savaime išsprudo iš jo vidaus, kuomet šis neigiamai supurtęs galvą, pasisakė: - Rimtai?! Jei viskas būtu baigta, tuomet ji nesilauktu tavo vaiko, dabar. Ir nepagalvok, kad man tai nepatinka. Atvirkščiai, šiuo klausimu aš net labai didžiuojuosi tavimi. Tai kad atsiras Royce-Lockwood vaikas... Berniukas. Mane nuteikia ypatingai gerai. O atsižvelgus į tai, kad tavo seksualinių fantazijų objektas, daugiau nebe stos skersai kelio. Tai vien pliusai, Mason'ai. Vien pliusai. Ir būk tikras, aš gerai įvertinu tavo galima sakyti buvusios žmonos mąstyseną. Ji nebe sugrįš. Kliaukis manimi, šį kartą ji jau nebe sugrįš. - Jis buvo labai patenkintas tuo, kokie žodžiai sklido iš jo. Todėl kuomet čia įsimaišė tamsiaplaukė, kuri taip ir neišėjo, nors buvo liepta visai kas kita, susiaurindamas akių vokus, jis nutilo. Nebuvo galima pasakyti, kad tai kad brolis susilaikė nepasimaitindamas, kuomet "auka" buvo labai arti, kėlė jam labai prieštaringus jausmus. Richard'as nuo pat pradžių kuo puikiausiai žinojo tai, kad ateis diena, kuomet Mason'as žengs iš jo šešėlio, bei taps kelis kart stipresniu padaru nei jis. Ir dabar, tai kas nutiko dabar buvo tiesioginiu įrodymu to, kad jo kūnas sutvertas taip, kad beveik neturi silpnų vietų. Jo veidas būtent tai ir atspindėjo, nuostabą. Ir tik šią akimirka, pirmą kartą jis apsvarstė galimybę, kad bet kokios pastangos, kurias šiuo metu jis deda, nepadės. Vos tik Mason'as bus išlaisvintas, jo paties lauks ne pats maloniausias likimas. Kostiuminių kelnių kišenėje ėmė vibruoti telefonas, todėl, jis kaip pritūpęs ant adatos, pašoko lauk nuo kėdės. Ekrane buvo surašytas tekstas, kur šiuo metu randasi Victoria. Giliai įtraukdamas oro į savuosius plaučius, jis kaip mat sugrąžino taip ir nebaigtą pokalbį su broliu: - Viskas yra tavo labui, Mason'ai. Ir man nuoširdžiai gaila, kad teko imtis panašių veiksmų. - Ne velnio, jis nesigailėjo to, ką padarė Katherine, tačiau kelti ranką prieš savus, jam neteikė pasitenkinimo. Todėl nuspręsdamas paminėti dėl ko būtent jaučia gailestį, ta ranka, kurioje laikė savo mobilų, mostelėdamas į jo pusę, te pratarė: - Viskas būtu buvę daug paprasčiau, jei būtum tiesiog išgirdęs mane nuo pat pradžių. Tuomet man nebūtu reikėję laikyti tavęs supančioto, bei bejėgio. Iš dalies, gal tai tik parodymas to, kad esi niekam tikęs alfa. - Vėl sugeldamas jam per skausmingą vietą, leido savo veide pasirodyti menkai šypsenai: - Manęs laukia susitikimas, šiandiena paskutinis. Todėl aš labai viliuosi, kad būsi geras berniukas, ir suvoksi kad neverta šakotis. Aš vienaip ar kitaip, jau laimėjau. Su alkiu... Teks susidoroti pačiam. Gi pats ką tik parodei, kad tai tau nėra neįmanoma.

ATIDUODAMA #11
manhetteno gyventojas

Pranešimų skaičius : 101
Įstojau : 2014-09-02

Peržiūrėti vartotojo aprašymą

Atgal į viršų Go down

Re: KAMBARYS # 009

Rašyti by ATIDUODAMA #3 on Št. 10 04, 2014 7:33 am

Būdama per daug užsispyrusi, ji nesileido būti išvaroma, kad ir kaip vyriausias iš Lockwood šeimos to reikalavo. Baimindamasi būtent tokio įvykių posūkio, kad viskas gali pasibaigti vieno iš jų mirtimi, buvo nusprendusi likti čia iki pat tos akimirkos, kuomet bus prieita prie kompromiso, bei Mason'ui nebe reikės būti įkalintam čia. Tyliai ji svarstė apie tai, kodėl jis lemtinga akimirka suvaldė savo virsmą. Alfa vilkolakiai, kurie pakeisdavo pilnai savo pavidalą, buvo beprotiškai dideli, stiprūs, nesuvaržomi. Tačiau koks turėjo būti vilkolakis, kuomet jo venomis tekėjo vampirizmo virusas? Gal, jis to nedarė sąmoningai, nes tai galėjo privesti prie nepataisomų pasekmių? O juk matyti tai, kad jis tikrai stengėsi valdytis, buvo labai nesunku. Kuomet kažkuriuo metu ji vėl nesusivaldžiusi pasiekė jaunesnį iš Lockwood'ų, leido savo pirštams slysti per jo veidą, vėliau per krūtinę. Ji atsargiai suėmė jo viršutinių drabužių skiauteres, kurias atsargiai užtempė ant jo kūno taip, kad grandinės prie odos kaip galima mažiau liestųsi. Atsisukdama į Richard'o pusę, ji pakankamai tyliai, tarytum dar abejodama, tarė: - Tu jau pasiekei savo, tai kokia prasmė yra ir toliau jį laikyti supančiota? Kaip tu ir pats pasakei, Katherine išvažiavo. Vadinasi jis niekaip nebe gali būti valdomas jos kraujo, jos pageidavimų. Richard'ai, velniai griebtu, aš su tavimi kalbu!! - Jo akivaizdu nenoras klausyti, privertė jos antakius susilenkti, o veidas įgavo nepatenkintą išraišką. Kuomet ji vėl nukreipė akis į Mason'o pusę, tik pastebimai linktelėjo galva, vien savo išraiška bandydama perteikti tai kad jis gali ja pasitikėti. Faktas, tai buvo blefas. Jis negalėjo pasitikėti kiekvienu jos žodžiu, bet vien mina buvo verta "oskaro": - Aš pasiliksiu čia. - Mason'o staiga pareikštas noras kad ji pasitrauktu, privertė vilkolakę atitraukti savo rankas nuo jo. negana to, ji kaip mat atsitiesė, bei pasukusi smerkiantį žvilgsnį į Richard'ą, te perklausė: - Kada bus gana? Kada tu suprasi kad jau viskas, jis turi teisę į savo laisvę? Ar nori kad jis čia praleidęs kokią savaitę, galiausiai paniekintu tave tiek, kad vos tik ištrūktu nusuktu galvą ne vien tau, bet ir visiems su kuo esi kontaktavęs? Tu ji gyvą žudai. Negi nematai? Tu žadėjai kad viskas bus gerai, kad jis džiaugsis gavęs galimybę atgauti sveiką nuovoką. Bet atleisk, kuo toliau, tuo labiau manau kad iš čia esančių, pamišęs esi tu, o ne Mason'as. Ir aš atsisakau būti viso to dalimi.

ATIDUODAMA #3

To find what you’re looking for, follow the path left behind.


Pranešimų skaičius : 343
Įstojau : 2013-12-10

Peržiūrėti vartotojo aprašymą

Atgal į viršų Go down

Re: KAMBARYS # 009

Rašyti by Mason Lockwood on Sk. 10 05, 2014 12:39 pm

Viskas ka sake jo brolis ji zeide. Kad ir kaip noredamas tiketi, jog Katherine pakankamai gerai ji pazinojo, kad tiesiog imtu ir nusisuktu nuo jo nesuteikdama progos pasiiaiskinti, jam buvo vel ir vel i galva kalamas elementarus faktas - jos cia nera. Ji pabego, susidurusi su sunkumais ji pasirinko lengvesni kelia. ''Victoria''-si mintis perskrode Masono mintis it nedididele elektros iskrova, skaudziai nudilgindama jo kuna. Vien mintis, kad Katherine galejo pasiimti mazyle ir ji palikti verte jo galva nemaloniai suktis. Nepaliaujantis skausmas vos prisilietus prie grandiniu, kuris truko jau daugiau nei sesias valandas eme daryti savo. Troskulys trukde mastyti blaiviai, skausmas zadino pykti, o baime verte ji paranojisku. Visa tai kartu buvo nuodu kokteilis skirtas uznuodyti jo dar taip neseniai prasidejusi santuokini gyvenima. Jis nudelbe galva, nes issekintas kunas pamazu eme jaustis kaip svininis maisas. Girdedamas ka sneka jo brolis ilgainiui Masonas nustojo jam atsakineti. Nebuvo prasmes. Jei Katherine nuleido rankas, kokia prasme kovoti jam? Uz ka? Jis zinojo apie Richardo neapykanta garbanei, bet sventai tikejo, kad jis nebutu jos nuskriaudes. Tik ne zinodamas, kad tokiu budu paliktu nieko nekalta vaika be motinos. Ziedas gulejo ant stalo priesais ir tai buvo tarsi saltas dusas galop palauzes uzsispyrusi hibrida. Katherine niekada nebuvo kovotoja. Uzuot stojusi pries Klausa ji simtmecius nuo jo slapstesi, ji net buvo atsisakiusi jausmu, kad pamirstu Masona amziams tad kodel dabar ji negalejo tiesiog pabegti? Sia variantas kuo toliau, tuo labiau daresi tiketinas, o Renee buvimas salia ir akivaizdus jo puses palaikymas verte ji troksti tos iliuzijos, kad apart vilku, kurie yra jo puseje, nes privalo, apart vampyru, kurie jo bijo ir zmoniu, kuriems jis yra parankus, Renee jis nuosirdziai rupejo. Is jo buvo atimta tai, kas buvo jo stiprybe, isjudinti pasitikejimo pamatai ir suzadintas pyktis. Nejau jis tikrai buvo toks asilas? Nejau jis buvo apmulkintas? Dar taip neseniai jie buvo kartu ir ateitis atrode tokia aiski ir uztikrinta… Jis neigiamai papurte galva, o jo balsas buvo kimus. -Eik velniop…-is to kaip atmestinai tai skambejo jo broliui turejo tapti aisku, kad jam pavyko padaryti tai ka taip gerai sugebejo. Tik atimdamas is Masono priezasti maistauti jis galejo susigrazinti ''paklusnu broli'' ir panasu, kad viskas ejosi itin skalndziai. -Renee, bus geriau jei iseisi,-jis kreipesi i mergina, taciau jo zvilgsnis vis dar buvo iremintas kazkur priesais save. -Jis nenusileis, o tau buti viso to dalimi nera sveika,-pajutes svelnias merginos rankas dangstancias tuos kelis likusius sveikus jo krutines odos lopinelius ir blankiai syptelejo. Jo sirdies plakimas buvo suletejes, nes tokiu budu kunas palaike pagrindines givybines funkcijas. Jis iseikvojo per daug jegu bandydamas nutraukti grandines, kurios buvo neiveikiamos, ju buvo per daug. Apsilaizes sausas savo lupas jis mate triumfuojanti Richardo zvilgsni, pro akis jam neprasprudo iir Renee reakcija i pakitusi jo elgesi. Klaidingas interpretavimas galejo priversti ja patiketi vyresniojo Lockwoodo prielaida, kad issdziovinus Masona, nuo anot Katherine kraujo jo sistemoje, jis atgaus sveika prota. Akies krasteliu jis dar spejo pamatyti kaip Richardas debtelejo i Renee reiksmingai sypteledamas, kas turejo reiksti "As juk tau sakiau..". Jis uzsimerke. Visas kunas maude, taciau tai neprilygo moraliniam jo kenciamam skausmui. Ziedas turejes simbolizuoti ju sajunga vis dar tebegulejo ant stalo priesais kai jo brolis pasisalino is viesbucio kambario nezinomais keliais. Jis jaute lieunus merginos pirstus sunertus jam i paukus ir jaute jos silta alsavima visai salia. Uz viska labiau troksdamas, kad jos vietoje siuo metu butu Katherine jis dar karta uzsimerke. Palinkes i merginos puse Masonas atreme savo galva i jos peti. Is to kaip vaikino kakta pyle prakaitas, kokios pamele tapo jo lupos, o veido slapva primine popieriu, nieko apie hibridus neismanantis zmogus butu galejes prisiekti, kad vaikinas kencia sunkia gripo forma. Nuryjes burnoje susikaupusius skyscius jis kvepavo daznai ir negiliai. -As pavargau, Renee…-staiga tyla perskrodes jo balsas buvo uzkimes. -Noreciau buti tuo, kas buvau kai gimiau, velniop ta nemirtinguma, alfos statusa, as viso to nenoriu. Niekada nenorejau. Man gana...

_ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _

Mason Lockwood
bruklino gyventojas

Būrio simbolis :
Pranešimų skaičius : 1071
Įstojau : 2013-07-28
Amžius : 35
Meilė : Viengungis
Draugai : Sebastian Redford
Rūšis : Beta vilkolakis
Darbo paskirtis : Fire fighter

Peržiūrėti vartotojo aprašymą

Atgal į viršų Go down

Re: KAMBARYS # 009

Rašyti by ATIDUODAMA #3 on Sk. 10 05, 2014 1:05 pm

- Aš tau padėsiu susigrąžinti dukterį, ji nėra kalta dėl to kas čia vyksta. - Tamsiaplaukės balsas skambėjo labai užtikrintai, ir tuomet kai vienas iš čia buvusių asmenų, pagaliau apleido viešbučio kambarį, vilkolakė abiem rankomis suėmė jo veidą, bei priversdama pažvelgti į savo pusę, nykščiu švelniai perbraukė per jo skruostikaulį, po ko, imdama dėstyti savo nuomonę: - Net, jei nesi reikalingas tai moteriai, ji neturi teisės iš tavęs atimti vaiko. Aš tau padėsiu, būsiu šalia tiek, kiek išeis, atsižvelgiant į tai kad dar keli mėnesiai ir... - Kažkodėl nemanydama kad dabar yra pati tinkamiausia akimirka apie tai kalbėti, ji leido savo rankoms nuslysti, per vyro kaklą, paskui pečius. Ilgai išlaikyti tylą, ji neketino, todėl paskubomis pasistengė išsakyti savo nuomonę: - Aš suprantu, ant tavo pečių užkrito didžiulė atsakomybė, ir... Tai normalu. Niekas nekaltins tavęs, jei norėsi pasitraukti nuo to, ir paskirti gyvenimą sau pačiam. - Žvilgtelėdama į durų pusę, ji sukando savo apatinę lūpą, kuomet galiausiai linktelėdama galva, pratęsė savo mintį: - Pakentėk visai trupučiuka. Aš, nusigausiu iki artimiausios ligoninės ir parūpinsiu tau tai, kas tau padės atsigauti. Paskui, mes tave atrakinsime ir dingsime kaip galima toliau iš šios vietos. Nebe leisiu, kad jis ir toliau tave kankintu. Richard'as jau pasiekė savo, o aš kategoriškai atsisakau tame dalyvauti. - Vėl sugrąžindama savo rankas ant vyro veido, ji pratęsė: - Ei, ar girdi mane? Galiu tave atrakinti kad ir dabar, bet privalai man pažadėti kad niekur neisi. Nenoriu kad jis ir toliau gautu tai ko trokšta. Mes neleisime jam tave sužlugdyti Mason'ai. Aš to neleisiu.

ATIDUODAMA #3

To find what you’re looking for, follow the path left behind.


Pranešimų skaičius : 343
Įstojau : 2013-12-10

Peržiūrėti vartotojo aprašymą

Atgal į viršų Go down

Re: KAMBARYS # 009

Rašyti by Katherine Pierce on Sk. 10 05, 2014 1:27 pm

*Kelionė su Shannon buvo labai įtempta, vien atsižvelgiant į tai kad transporto priemonė visiškai neatitiko to, kokie buvo Katherine planai. Ji troško kaip galima greičiau sugrįžti atgal į miestą, kuris seniai jai buvo taip vadinamais "namais". Pasiskolindama iš šviesiaplaukės mobilų telefoną, ji iš karto surinko McManus numerį (taip, vampyrės atmintis yra nuostabi), bei po netrumpai trūkusio pokalbio, ji visgi išgavo iš jos visą reikiamą informaciją apie tai, kur galėtu būti Lockwood'as. Skubindama raganą, ji kaip mat atmetė skambutį, bei ėmė pro langą žvalgytis kokių nors kitų transporto priemonių, kurios pravažiuodavo pro šalį. Laimei, jai pradėjo šypsotis sėkmė, kuomet merginos savo kely pastebėjo degalinę, kurioje buvo paliktas "Lexus LFA" markės automobilis. Priversdama Welling sustoti, ji sugaišo ne daugiau kaip penkias minutes, kuomet transporto priemonės savininkas "savo noru" atidavė jai savo mašinos raktelius. Nuo to laiko kelionė įgavo didesnį pagreitį. Nardydama po abi eismo juostas, ji pagaliau sustabdė transporto priemonę prie viešbučio, kurio adresą pavyko išsiaiškinti Jules. Vilkolakė buvo pakeliui, o Katherine Pierce-Lockwood, vėl pasielgė neapgalvotai. Ji neketino užtempti daugiau ne vienos akimirkos, todėl palikdama užvestą automobilio variklį, šoko lauk iš jo, bei pasileido viešbučio link. Greitai lipdama laiptais į reikiamą aukštą, tik prie pat durų, staiga sustojo. Ji atrodė ne kaip, tikrai ne kaip, atsižvelgiant į tai kad prieš tai teko patirti ne menką avariją. Primindama "pamišėlę", ji neigiamai supurtė galvą. Kas jei Richard'as tikrai sakė tiesą? Kas jei žengdama į šį kambarį, ji visgi bus priversta savo pačios akimis įsitikinti tuo, kad viskas yra tiesa? Draskoma didžiulių abejonių, ji visgi uždėjo ranką ant rankenos, ir atrodo būdama pasiruošusi ją pasukti, vėl atitraukė ranką šalin* - Drąsiau Katherine, niekas kitas už tave to nepadarys... Drąsiau. - *Vėl uždėdama pirštus ant rankenos, šį kartą, palenkė ją, atlapodama duris. Vaizdas, kuris pirmiausia atsivėrė prieš vampyrės akis, buvo tipinio viešbučio kambario interjeras, iš vidaus sklido balsai, kuomet ši sukandusi dantis, visgi žengė į vidų. Jos kūnas buvo įtemptas kaip styga, mat ši labai baiminosi to, kad pati save stumia į keblią padėtį. Bet tai ką moteris pamatė, galiausiai pilnai atvėrė jos akis* - Patrauk savo purvinas rankas nuo jo... - *Stengdamasi kaip galima labiau suvaldyti savo emocijas, ji galiausiai priėjo dar arčiau, tokiu būdu nubaidydama nuo kelio vilkolakę. Vien tai kad ji buvo sutepta krauju, o Shannon teko pasirūpinti tuo, kad niekas nekviestu policijos, iš viešbučio personalo, garantavo jai, kad laiko ši turi į valias. Ir tik tuomet kai vilkolakė patraukė šalin, prisiartindama prie Mason'o, ji suraukė antakius. Jo padėtis nelaido jai paklausti to, dėl ko ši čia pasirodė. Todėl vietoje to, kad ką nors aiškinti, ji kaip mat ėmė žvalgytis, bandydama surasti ką nors tinkamo nutraukti grandines, kuriuos pančiojo hibridą. Ir štai, raktas buvo pamestas ant grindų. Sugriebdama minėtą daiktą, ji dar kartą piktai dėbtelėjo į Royce, kuomet nesunkiai atrakino grandinių spynas, kurios ne juokais nudegino vampyrės rankas. Kuomet sunkus metalas sukrito ant kilimo, ji nieko nedelsdama priklaupė priešais savo vyrą, tikėdamasi, kad jis pats pasirems į ją, ir šie du galės netrukdomi išeiti* - Aš čia... Girdi? Aš čia, su tavimi. Todėl, dabar, tu privalai parodyti man koks esi stiprus, ir padėti man, tave iš čia išvežti. Mason'ai. Man nesvarbu, kas nutiko tarp tavęs ir tos moters... Girdi? Man nesvarbu.

_ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _
 u're not going to stop
I apologize if I seem rattled. Circumstances have changed suddenly, and I had to adjust. (She sits on the bed.) Mind control is a necessary evil. You see, I need a werewolf, and I've lost the one that I had. Now, tell me what you're going to do to help me get a new one?

2016-tų metų geidžiamiausias personažas. Woooohoooo!

Katherine Pierce

I'm the only non bitter person at this bitter ball.


Pranešimų skaičius : 2664
Įstojau : 2013-04-10
Miestas : Čikaga / Manhetenas
Meilė : I DON'T DO love
Draugai : Andrea Argent
Rūšis : Originali vampyrė (19/538)

Peržiūrėti vartotojo aprašymą https://www.youtube.com/watch?v=ZXcAh3XDtDY

Atgal į viršų Go down

Re: KAMBARYS # 009

Rašyti by Mason Lockwood on Sk. 10 05, 2014 1:59 pm

Jo pasamone eme kresti jam pokstus ir kartais eme atrodyti, kad mergina, kuri taip svelniai gloste jo veida buvo ne kas kitas kaip Katherine. Jo veidas buvo atremtas merginai i peti, o ji savo ruoztu suteike jam parama savo kunu nepaisant to, kad butent tokioje pozicijoje jo veidas buvo kone nukreiptas i merginos krutine, kuri deka nestumo buvo kaip niekad seksuali. Dar karta apsilzaizes lupas jis pradejo uzuosti jos gyslomis tekejusi krauja ir tai priverte jo paakius igauti vampyrams budinga isvaizda. Jo iltys pailgejo ir tam, kad save sutramdytu jis prikando apatine savo lupa. Visa laime, kad mergina negalejo matyti jo veido antraip butu zinojusi, kad daro didziule klaida taip arti prisileisdama isbadejusi hibrida. Jis kovojo su vidiniais demonais, taciau trokulys daresi toks stiprus, ypac kai jis buvo taip arti, kad galejo puikiausiai girdeti merginos sirdies ritma, kuris nepaprastai padaznejo kai jo lupos atsidure jai ant kaklo. Is paziuros tai galejo pasirodyti kaip bucinys, taciau tikrosios jo incencijos buvo kur kas savanaudiskesnes. Reikiamu momentu susigriebes jis priverte savo dantis igauti zmogiskaja forma ir nenoredamas, kad Renee suprastu, jog jis tik per plauka nepasidave troskimui paversti ja savo kraujo donoru, jis svelniai pabuciavo jos kakla. Is to kaip pakito merginos sirdies veikla, jis suprato, kad jo elgesys veike stimuliuojanciai. Pajutes jos pirstus sau ant smakro jis buvo priverstas pakelti i ja savo akis, kurios atrode taip, lyg jis butu katik pazadintas i gilaus miego. Jis buvo pavarges. Labai pavarges. -Girdziu…-pries atsakydamas i jos klausima jis nuryjo burnoje susikaupusius skyscius ir vangiai sumirksejo. Jis negirdejo ka ji sake, viskas ka suprato tai, kad ji neleis jo broliui toliau savivaliauti todel linktelejes galva jis vel uzsimerke. Akyse regedamas Katherine jis neigiamai papurte galva. -Renee, as turiu ja surasti,-jis nesuvoke, kad katik padare didziule klaida. Royce nebuvo kvaila todel net ir tokio apdujusio jos buvusios suzadetinio svaiciojimai turejo sufleruoti merginai, jog vos tik gaves laisve, Lockwoodas pasileis ieskoti Pierce, o tai butu sugriove didziuosius Richardo planus ir Renee negalejo to leisti. -Renee, as atsiprasau… As negaliu cia likti...-jo zodzius nutrauke pasigirdes surmulys. Pakeles akis jis isvydo Katherine. Negaledamas patiketi, kad mato butent ja, jis kelis kartus sumirksejo. Kai Renee buvo pavuta salin, jam teko vel atsiremti i siena, tokiu budu grandines issitempe ir dar karta stipriai nudegino visa jo krutine. -Po velniu,-suraukes antakius jis tarytum buvo skausmo pazadintas is tos pusiau miegancio zmogaus busenos. Netrukus pajutes kaip ji kausciusios grandines nukrito ant grindu, islaisvindamos jo kuna jis suklupo ant keturiu. Jo deveti marskiniai buvo permirke nuo jo paties kraujo, taciau zaizdos buvo speje uzgyti. -Tai ne Renee darbas,-negaledamas leisti, kad Katherine apimta isiucio kaip nors suzeistu besilaukiancia mergina, sueme Katherine uz abieju jos riesu. -Richardas...-staiga ir taip isbales Masono veidas tapo dar baltesnis. -Kur Victoria?-jo krutine eme stipriai kilnotis, o akiu vyzdziai ssiplete. -Katherine, kur tu palikai Victoria?!-jis nebuvo uztikrintas savo spejimu, bet ji apnikusi bloga nuojauta kauste. -Visa tai buvo tik budas atitraukti mudvieju demesi...-jis kreipesi i save pati, o jo israiska atrode neiskaitoma. -Senuose rastuose, rastuose buvo minima apie padare galinti negryztamai sujaukti pusiausvyra, demona, kuris gales keisti pavidala, bet nebus pavaldus menuliui, padara, kuriam lenksis vampyrai ir paklus vilkolakiai, "gyvos ir mirusios raganos te susivienyja''-pacitaves paskutine pergamente parasyta fraze jis atrode tarsi butu isvydes vaiduokli. -Richardas sugryzo ne siaip sau, Katherine...

_ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _

Mason Lockwood
bruklino gyventojas

Būrio simbolis :
Pranešimų skaičius : 1071
Įstojau : 2013-07-28
Amžius : 35
Meilė : Viengungis
Draugai : Sebastian Redford
Rūšis : Beta vilkolakis
Darbo paskirtis : Fire fighter

Peržiūrėti vartotojo aprašymą

Atgal į viršų Go down

Re: KAMBARYS # 009

Rašyti by Katherine Pierce on Sk. 10 05, 2014 2:38 pm

*Negalima tvirtinti, kad šiuo metu po stiprios asmenybės kauke, slėpėsi tokia pat būsena. Vakar dienos įvykiai nebuvo pamiršti, ir norėjo to ar nenorėjo Katherine, viduje ji vis dar buvo sudaužyta į menkiausius šipulius. Reikia pripažinti, kad jos būdas geriau sprukti, nei pasilikti ir susidurti akis į akį su sunkumais, buvo labai akivaizdus. Ir ji būtu pasprukusi, po to kai Richard Lockwood ne vien savais žodžiais atskleidė tiesą apie Renée Royce, bet ir sužlugdė ją kaip asmenybę. Laiku apsireiškusi Shannon Welling, buvo kaip tik tas asmuo, kuris privertė vampyrę pro sukelto skausmo skydą pamatyti savo tikruosius troškimus. Ir kas ji būtu per asmuo, jei po visko, ką teko išgyventi kartu su savo, šiuo metu teisėtu vyru, nuspręstu pasukti lengviausiu keliu? Kuomet jaučiamos nuoskaudos ir pyktis buvo nukreiptas į Mason'o brolio pusę, ji galiausiai galutinai nusprendė. "Laikas kautis, iki galo" - taip kuždėjo jos vidinis balsas, kuris dažniausiai veikė prieš Katherine veiksmus, tik specialiai pabrėždamas tai, kad ji daro tokias sunkias, žmogiškas klaidas. Kuomet jau būnant viešbučio kambary, jos veiksmų pasekoje Lockwood'as buvo išlaisvintas. Ji negaišo ne akimirkos, bei abejomis rankomis iš kart apsivijo šį aplink kaklą. Lūpos kaip mat susilietė su jo smilkiniu, kuomet ši sumerkusi akis, pakankamai tyliai prasitarė* - Paskui, dabar svarbiausia kaip galima greičiau tave ištraukti iš šios vietos. - *Šia akimirka ji sąmoningai nenorėjo kalbėtis apie moterį, kuri laukėsi jos vyro vaiko. Tai buvo netinkamas laikas ir netinkama vieta šiai diskusijai. Mat matomas vaizdas, kuris atsivėrė prieš Katherine akis, tai kad jos vyras akivaizdžiai buvo kankintas, surakintomis grandinėmis, leido jai suvokti kad mažu mažiausiai pusė visko, kas buvo sakoma jo brolio lūpomis, buvo kruopščiai suplanuotas melas. Kuomet suvokdama kad gali sukelti Lockwood'ui odos perštėjimą, mat akivaizdžiai liečiasi prie jo kūno, ji atsargiai atsitraukė, viena ranka perbraukdama per jo skruostikaulio, vėliau žandikaulio liniją. Tamsios akys dar buvo nukreiptos į Lockwood'o veidą, kuomet ji vos pastebimai šyptelėdama, pratęsė savo minčių srautą* - Tu net neįsivaizduoji, kaip aš džiaugiuosi kad suradau tave. Turėjau pamatyti tavo akis, kad įsitikinčiau kad viskas ką jis sakė, darė, buvo spendžiami man spąstai. - *Galvos linktelėjimas tik patvirtino jos žodžius, kuomet pasukdama veidą į Renée Royce pusę, ji piktai dėbtelėjo į moters pusę, kuomet Mason'as nusprendė eilinį kartą apginti savo sugulovę. Tačiau kažkodėl būtent šiandiena tai neturėjo per daug reikšmės, ir akimirka, kuomet Katherine pasisuko veidu į ant kelių klūpintį asmenį, liežuviu perbraukė per savo lupas* - Aš nesu tuo tikra, bet, kaip ir sakiau, tam dabar yra labai netinkamas laikas. - *Tai, kaip Lockwood'as suėmė jos riešus, privertė vampyrę pakelti savo akis į jo veidą. Pasipylę klausimai akivaizdžiai davė savo vaisius, mat Katherine veidas kaip mat labai įsitempė. Atrodė kad ji išsigando, bet iš paskutinių stengėsi to neparodyti, nors balsas išdavė visai ką kitą* - Su Nadia, mūsų dukra yra su Nadia. Po susidūrimo su Richard'u, pasakiau kad ji... - *Ačiū aukščiausiam, kad ji nebaigė savo kalbos, mat tuomet būtu tekę pripažinti tai, kad kažkuriuo metu ši buvo pasidavusi. Todėl, kai pripildė savo plaučius oru, ji akivaizdžiai ėmė rišliau dėstyti savo mintis* - Victoria yra tavo namuose, kartu su Nadia ir Jules. Kai iš pastarosios sužinojau kur galiu tave susirasti, mergaitė buvo saugi. - *Ji iš paskutinių stengėsi atmesti mintis apie tai, kad kas nors gali grėsti jos dukrai. Tačiau nelabai turėdama progos įsiterpti į vyro kalbą, iš kart po to, kai jis ištarė citatą iš senovinių raštų, ji grubiai ištraukė savo rankas iš jo gniaužtų. Veidas tapo neįskaitomas, ir kuomet ši buvo įsmeigusi akis į vyro veidą, realiai jo nematė. Todėl vėlgi neapgalvotai tarstelėjo* - Aš užmušiu tą šūdžių. Man visiškai dzin, jei jis ketina griauti mano gyvenimą. Bet prie Victorios... Ne. Jis neprisilies. - *Jau ketindama pasitraukti, ir pasileisti link Mason'o buto, staiga suvokė kad negali pajudėti iš vietos. Baimė buvo sukausčiusi jos kūną. Todėl teko elgtis pakankamai drastiškai. Pritraukdama vieną iš savo riešų, ji mikliai suleido dantis į savo odą, leisdama jai įgauti žaizdeles, iš kurių tvarkingai ėmė varvėti kraujas. Pritraukdama krauju srūvenusią ranką prie savojo vyro lūpų, ji tik teigiamai linktelėjo galva* - Žinau kaip nemėgsti šito daryti, bet maži, kitos galimybės nėra. Tau būtina pasimaitinti, nes nesu tikra kad sugebėsiu su tavo broliu susidoroti viena. - *Nelaukdama jo pritarimo ar pasipriešinimo, specialiai kištelėdama riešą arčiau jo lūpų, jas "suvilgydama" savo krauju. Ir kuomet akys savaime nukrypo į išėjimo iš kambario pusę, ji suraukė savus antakius. Buvo girdimi kažkieno žingsniai, ir šiuo metu ji nebuvo tikra, ar tai Shannon, kurią galima pavadinti drauge, ar kas nors kitas, kuris trokšta šiuos du sulaikyti.*


Paskutinį kartą redagavo Katherine Lockwood, Pir. 10 06, 2014 12:44 am. Redaguota 1 kartą

_ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _
 u're not going to stop
I apologize if I seem rattled. Circumstances have changed suddenly, and I had to adjust. (She sits on the bed.) Mind control is a necessary evil. You see, I need a werewolf, and I've lost the one that I had. Now, tell me what you're going to do to help me get a new one?

2016-tų metų geidžiamiausias personažas. Woooohoooo!

Katherine Pierce

I'm the only non bitter person at this bitter ball.


Pranešimų skaičius : 2664
Įstojau : 2013-04-10
Miestas : Čikaga / Manhetenas
Meilė : I DON'T DO love
Draugai : Andrea Argent
Rūšis : Originali vampyrė (19/538)

Peržiūrėti vartotojo aprašymą https://www.youtube.com/watch?v=ZXcAh3XDtDY

Atgal į viršų Go down

Re: KAMBARYS # 009

Rašyti by ATIDUODAMA #7 on Sk. 10 05, 2014 2:50 pm

[Tik tuomet kai sutvarkė visą "jovalą" kurį paliko Katherine, visiškai neatsižvelgdama į tai, kad dabartinė jos išvaizdą paprastiems žmonėms sukėlė ne mažą panikos priepuolį, nusekė paskui. Kadangi durys buvo pravertos, ji kaip mat įsliūkino į vidų. Matydama visus tris čia buvusius žmones, galiausiai palenkė savo galvą, kaltai nusukdama akis. Ji jau seniausiai žinojo tai, kad egzistavo legendos apie stebuklingą vaiką, tačiau kažkodėl ji buvo visiškai tikra tuo, kad tas vaikas buvo ne kas kitas, kaip Niklaus sūnus. Nestipriai, dantimis perbraukdama per savo apatinę lūpą, ji galiausiai ryžosi prasitarti] - Aš pasirūpinsiu, kad ir kuo ji vardu. - [Galvos mostu nurodydama kažkur toliau buvusią vilkolakę, pati žvilgsnį nukreipė į Mason su Katherine] - Jei tai ką jis sako tiesa, galimas daiktas... Ne. Tiesiog, paskubėkite. Negalima leisti kad tos senos tarkos, kurios kuria legendas, ir šį kartą laimėtu. - [Neskaitant to, kad ji pati buvo ragana, ji niekuomet nesivadovavo tuo, ką stengėsi pasėti mirusios raganos]

ATIDUODAMA #7
manhetteno gyventoja

Pranešimų skaičius : 195
Įstojau : 2012-09-27

Peržiūrėti vartotojo aprašymą

Atgal į viršų Go down

Re: KAMBARYS # 009

Rašyti by Sponsored content Today at 5:18 pm


Sponsored content


Atgal į viršų Go down

Puslapis 14 1, 2, 3, 4  Next

Rodyti ankstesnę temą Rodyti sekančią temą Atgal į viršų

- Similar topics

 
Permissions in this forum:
Jūs negalite atsakinėti į pranešimus šiame forume