APARTAMENTAI #0003

Rodyti ankstesnę temą Rodyti sekančią temą Go down

APARTAMENTAI #0003

Rašyti by Clementine Le'Roy on Pen. 09 28, 2012 10:11 am

APARTAMENTAI #0003
avatar
Clementine Le'Roy

You brought this on yourself. I will not be destroyed with u.


Pranešimų skaičius : 1143
Įstojau : 2011-03-15
Miestas : Los Andželas
Meilė : Neįsipareigojusi
Rūšis : Banšė / mirtingoji (26)
Darbo paskirtis : Interjero dizainėrė

Peržiūrėti vartotojo aprašymą http://bloodyrose.forumlt.com

Atgal į viršų Go down

Re: APARTAMENTAI #0003

Rašyti by ATIDUODAMA #3 on Antr. 12 10, 2013 1:17 pm

OOCH: Iš karto užsiimu šiuos apartamentus savo personažo "namams". Jei kartais kam nors jos reikėtu.
avatar
ATIDUODAMA #3

To find what you’re looking for, follow the path left behind.


Pranešimų skaičius : 343
Įstojau : 2013-12-10

Peržiūrėti vartotojo aprašymą

Atgal į viršų Go down

Re: APARTAMENTAI #0003

Rašyti by ATIDUODAMA #3 on Sk. 02 02, 2014 10:30 am

Tikriausiai dėl to kad pasiskyrusi vienam reikalui, ji nesunkiai gebėdavo prarasti laiko nuovoką, užtrūko prekybos centre per daug ilgai. Apranga, kurią nusižiūrėdavo buvo arba per daug netinkama, arba per daug ne pagal kišenę. Šiuo metu ji negalėjo sau leisti daug, tačiau pakankamai tiek, kad užtektu padaryti neblogą įspūdį. Tik po poros valandų vaikščiojimo iš vienos parduotuvės į kitą, ji pagaliau rado tai kas patiko. Todėl, pasigaudama taksi automobilį, sugrįžo atgal į savuosius namus. Pakilusi liftu iki reikiamo aukšto, jau prie durų atrakino spyna elektronine kortele, kurią užėjus pametė ant staliuko. Sumetusi visus savo pirkinius ant lovos, susidėjo abi savo rankas ant liemens. Kaip reikėtu apsirengti, kad tiktu ir treniruotei, ir vakarienei? Ir neatrodytu taip, kad ji yra susidomėjusi ją pakvietusiu vyru, bet ir nenubaidytu jo šaltumu. Dabar dukterėčios patarimai būtu kaip tik laiku, ir ši mintis iš kart sugadino nuotaiką. Tiksliau akimirksniu nuleido ją ant žemės. Liežuviu perbraukusi per savo lupas, neigiamai supurtė galvą. Kaip ji gali taip neatsakingai elgtis? Giliai įtraukusi oro į savo plaučius, tarytum baisiausiai prasikaltusi, "nupėdino" link vonios. Šaltas dušas buvo kaip tik, ne vien kūnui, bet ir sielai. Leido apgalvoti visus paskutinius nutikimus jos gyvenime, ir visą tai, kas laukė paskui. . Tik po to kai perkėlė savo kojas ant švelnaus vonios kilimo, atsistojo priešais veidrodį, iš įpratimo praleidusi kurį laiką stebint savo pačios atvaizdą, galiausiai ėmėsi ruoštis. Išdžiovinti, tvarkingai subanguoti plaukai, švelnus makiažas, kuris nepaslėpė jos grožio po "kauke", o viso labo padailino ir taip aiškiai matomus veido bruožus. Galiausiai liko tik apranga. Didžiausia vakaro dilema, su kuria ji susidorojo pakankamai greitai. Pasirinkusi subtilią, tačiau labiau klasikinę "Chanel" primenančią suknelę, įsispyrė į aukštakulnius. Ne per aukštus, bet tokius, kurie nekankintu eisenos. Laikrodis rodė kad jai liko dar penkiolika minučių. Todėl pasinaudodama jomis, į kitą, nei prieš tai rankinę sumeta atsargai sportinę aprangą, sukišdama ją taip, kad rankinė neatrodo perkrauta. Tuomet kai prisėdo ant savo lovos, neilgai trūkus, pasilenkia atgal, bei nepajunta kaip nugara atsiremia į minkštus patalus. Ir tada paskutinės minutės ima panašėti į neapsakomai ilgas, nuobodaus laukimo valandas. Tokias, kurių ji tiesiog negebėjo pakęsti.
avatar
ATIDUODAMA #3

To find what you’re looking for, follow the path left behind.


Pranešimų skaičius : 343
Įstojau : 2013-12-10

Peržiūrėti vartotojo aprašymą

Atgal į viršų Go down

Re: APARTAMENTAI #0003

Rašyti by Robert J. King on Št. 02 08, 2014 9:05 am

Per savo susijaudinimą prekybos centro automobilių stovėjimo aikštelėje vos surado vietą mašinai pasistatyti. Stengėsi slopinti viduje pokšinčius džiaugsmo fejerverkus, kartojo sau mintyse, jog tai nebus pasimatymas, o dalykinis susiėjimas, jog teoriškai nepuoselėjamos jokios romantinės intencijos, tačiau nieko negalėjo su savimi padaryti. Jautėsi taip kaip jautėsi – ogi fantastiškai.
Iš dalies nėra vienas tų nelaimingų apsileidusių viengungių. Taip, turėjo alkoholio problemą, tačiau nesimaitino vien greitu maistu ir užpilamais makaronais. Mėgo gaminti vien tik dėl to, jog labai mėgsta skaniai pavalgyti. O jeigu nori padaryti kažką gerai, daryk pats. Ir ne kitaip. Galėjo paruošti salotas, įvairius mėsiškus patiekalus, netgi pagamintų nesudėtingą desertą. Iš tiesų jokia čia aukštoji matematika nueiti į googlę, susirasti receptų tinklapį ir gaminti, kai pateikta visa proceso instrukcija etapais. Santuokoje su Isobel Rikas buvo tas kuris gamino maistą ir buvo įsitikinęs, kad gamina skaniai. Šį kartą suplanavo paruošti trintą pievagrybių sriubą ir aštrią avieną su džiovintomis slyvomis. O jeigu turi normalų kiekį chromosomų, reikiamus produktus parduotuvėje susiieškoti nėra sudėtingiau, nei sugalvoti žodį, kuriame nebūtų balsės a.
Kažkodėl įsivaizdavo, jog jo namai sukuisti labiau, nei esti iš tiesų. Pasistengė kuo kritiškiau nužvelgti platoką svetainės erdvę. Na taip, kilimą reiktų prasiurbliuot, nuo paviršių nurinkti dulkes, surankioti šiukšles (ypač alkoholio butelius), o daugiau nieko. O Dieve, žinoma, ir be jokios abejonės iškuopt rūsį, kurio grindys vietose padengtos pridžiuvusiu vampyrų krauju. Stengiasi nesitempti aukų į namus, bet tą kartą taip tiesiog gavosi. Juk pasitaiko... Genamas puikios nuotaikos susisuko per porą valandų. Namai ne blizgėjo, tačiau atrodė tvarkingai padorūs. Per ateinančias porą valandų paruoš maistą ir paliks jį maistiniuose termosuose, kad neatauštų.
Tikslaus laiko susitikimui, atsiminė, nepaskyrė. Tarti „susitiksim vakare“ abstraktu ir tas abstraktumas dabar Riką nervino. Palindęs po dušu, Adomo kostiumą paslėpęs po naujais mėlynais madingai plėšytais džinsais, baltais marškiniais ir klasikiniu švarku dar kartą dirsteli į ant sienos kabantį laikrodį, rodžiusį šiek tiek po penktos vakaro. Suvokęs, jog specialiai tikrai daugiau nelauks išskuba iš namų ir šokęs į automobilį išdumia.
Empire viešėjo dar šiandienos dieną, tačiau jautėsi taip, lyg ne pusdienis nuo to momento būtų praėjęs. O tai labai keista, nes palikęs viešbutį užnugaryje turėjo veiklos apsčiai, o kai kažką veiki tai ir laikas eina greičiau... Miela, bet vienintelė laisva vieta stovėjimo aikštelėje išpuola lygiai ta pati, kurioje jau parkavo automobilį šiandien. Išlipęs pajuda viešbučio link. Jokiu būdu nepamiršo kuriame kambaryje yra apsistojusi Džena. Žengdamas koridoriumi aktyviai seka auksinius skaičiukus, prisuktus ant durų, kol randa 0003. Ji čia... Kažkaip užgniaužia kvapą. Atsistojęs priešais duris, kilstelėja sugniaužtą kumštį. Stabteli. Nenutuokė koks stuksenimas laikomas „deramu“. Po akimirkos mintyse išvadinęs save idiotu, porą syk pabaladoja į duris.

_ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _



Her frozen hand takes your breath away as she leads your soul through the dark. You know that she came to break your heart, but oh when she moves you fall in love again.
avatar
Robert J. King

If there is a hell, I will see you there.


Pranešimų skaičius : 1311
Įstojau : 2013-10-28
Miestas : Niujorkas
Meilė : Roxanne King
Rūšis : Vampyras (30/14)

Peržiūrėti vartotojo aprašymą

Atgal į viršų Go down

Re: APARTAMENTAI #0003

Rašyti by ATIDUODAMA #3 on Št. 02 08, 2014 10:32 am

Nepaisant to, kad šios dienos pradžioje, kuomet jai teko pirmą kart susipažinti su naujausiais tarybos nariais. Asmenimis, kurie atrodo yra labiausiai suinteresuoti tuo, kad vampyrų egzistavimas jei būtu neišnaikintas, tuomet stipriai sumažintas, ji manė kad visas likęs laikas bus pratiestas ilga, nuobodžiai dalykiška nata. Tačiau, savo pačios laimei ji klydo. Jau labai seniai jai nebuvo leista pasijusti paprastu žmogumi, jaudintis dėl žmogiško, paprasto gyvenimo aktualijų. Ir štai, pasirodžius vienam, konkrečiam asmeniui viskas apsivertė aukštyn kojomis. Ir kad ir kaip save tramdė, bandė įtikinti kad ir jis pats greičiausiai yra suinteresuotas tik tuo, kad ji, kaip tarybos narė nebūtu viso labo sunkiu akmens luitu pritvirtintu prie kojos, kuomet prasidės nesibaigiantis "karas" su žmonių krauju mintančiais padarais. Jos apranga labiau priminė pasiruošimą pasimatymui, nei kad apmokimams. Tačiau tai ji buvo pasiruošusi sumesti į "Atleisk, rimtai neturėjau ko kito apsirengti. Nes, na mano namai sudegė ir liko suknelė, bei pižama" komentarą, kuris mintyse skambėjo taip pat kvailai, kaip ir jei ji būtu tai pasakiusi balsu. Gulėdama ant savo lovos patalinės, kurį laiką laikė sumerkusi savas išskirtinio atspalvio akis. Toks poilsis, atsipalaidavimas, padėjo jai suimti save į rankas, ir tuomet pasigirdo bildesys. Pirmiausia pramerkusi akis, net nesugeba pastebėti, kaip greitai atsikelia ir čia pat atsiduria prie pat durų. Suėmusi rankeną, šiek tiek palaukia, kad neatrodytu kad ji bėgte pribėgo prie durų, jas atrakina. Žavaus vyro vaizdas prieš akis, akimirksniu privertė jos veide atsirasti pakankamai aiškiai šypsenai.
- Labas. - Vienas žodis ir štai, visi bandymai susikaupti ir bandyti išlaikyti save šalto proto ribose nuskriejo perniek. Jaudulys vėl paėmė viršų, o jos skruostai pasipuošė švelniu, tačiau jai tinkančiu raudoniu. Teko bandyti dar kartą, juk ji yra suaugusi moteris, o elgiasi kaip maža mergaitė pamačiusi norimą žaislą. Norimą, seksualų, vyrišką... Ach, mintys vėl sumaišė jos būseną. Todėl nuleidusi akis, bei tuo pačiu įtraukusi į savo plaučius oro, pagaliau pradeda kalbėti: - Tu tikriausiai turi šeštą jausmą, jei pasirodei čia kaip tik pačiu tinkamiausiu metu. - Patraukdama savo ranką nuo durų, per kelis žingsnius atsitraukia nuo praėjimo.
- Aš tik pasiimsiu savo "pasaulį", ir galėsime važiuoti. - Omeny turėdama rankinę, kurioje bet kuriuo metu galima rasti tikriausiai viską, kas ten telpa. Kuomet pirštai pagaliau paliečia norėto pasiekti daikto rankenėlę, patraukia ją link savęs. Ir kaip tik tuo metu, vėl pakelia akis į pasirodžiusį svečią: - Tikiuosi kad apmokymai nebus per daug atimantys jėgas, nes, kvaila. Bet, iš šio vakaro, kaip pirmo neoficialaus susitikimo, tikiuosi daugiau nei metodikos, vykdymo ir viskas.
avatar
ATIDUODAMA #3

To find what you’re looking for, follow the path left behind.


Pranešimų skaičius : 343
Įstojau : 2013-12-10

Peržiūrėti vartotojo aprašymą

Atgal į viršų Go down

Re: APARTAMENTAI #0003

Rašyti by Robert J. King on Št. 03 01, 2014 12:05 pm

Pripažino, jog tikrai jaudinasi. Negalėtų prisiminti kada paskutinį kartą buvo normaliomis aplinkybėmis susitikęs su normalia (tiksliau GYVA) moterimi ir kupinas tokio nuoširdaus entuziazmo su ja geriau susipažinti. Dar prieš durims prasiveriant spėjo susirūpinti dėl to ar kartais nėra ko prilipę jam prie dantų, nors prieš išsliuogdamas iš namų nepamiršo išsivalyti burnos ir ar pastaroji neskleidžia kokio nemalonaus kvapo. Pasigirdę bildesiai anapus nenueina per niek ir štai, durys prasiveria. Išvydęs Dženos veidą Rikas iš karto paskęsta endorfino, kurį juntamai išskyrė smegenys, jūroje. Su didžiausiu malonumu „prisimena“ moters veido bruožus, žavų plaukų atspalvį, šiltą nuostabią šypseną. Net nesumoja pagalvoti, jog kompanionė kaip dalykiškam susitikimui esti gal per smarkiai išsidabinusi, Rikas tiesiog gerėjosi vaizdu. Pats savo ruožtu kažkaip nelabai buvo linkęs manyti, jog jiedu čia susitinka kaip tipo dvi kolegos, juolab Somers akivaizdžiai rūpėjo Saltzman‘ui visai ne kaip bičiulė iš Tarybos.
- L-labas dar kartą,-pradžioje kiek sumikčiojęs kvailai išsivepia maskuodamas nervingą jaudulį. Siaubingai bijojo susimauti, padaryti netyčia kažką tokio, kad Džena po šio vakaro į Riko pusę nė dėbtelėti nenorėtų,-Atrodai labai gražiai,-akcentuoja žodžiu galvoje pastarą metą aktyviai zujusią mintį. Ir koks skirtumas, kad TAI ne pasimatymas, o elgiasi taip, tarytumei atkeliavęs pasiimti merginos pasimatymui. Jeigu nesusimaus galbūt vieną dieną Džena sutiks su juo nueiti į tikrą, normalų pasimatymą?
- Arba tikrai turiu šeštąjį jausmą arba likimas man maloningas, nes dabar esu kaip tik ten, kur turėčiau būti,-sufilosofuoja pro mįslingą šypseną, akies krašteliu dėbtelėdamas į moters apartamentų vidų be jokios konkrečios priežasties.
- Taip vadini savo rankinę?-klausteli kikendamas, toliau jau nebyliai stebėdamas moters suvaikščiojimą pirmyn – atgal. Pasitikęs Dženą plačia ir šilta šypseną, pritariamai kinkteli galvą,-Žinoma neketinu būti tau nei per daug praktiškai techniškas, nei žiaurus, nei griežtas,-patikina nusprendęs geriau jau nutylėti faktą, jog tie mokymai buvo daugiau pagrįstas motyvas susitikti su Somers vienui du,-Apsiginti nuo vampyrų nėra taip jau ir sudėtinga, tau tikrai nereiks išmokti visų Briuso Lee derinukų,-sukikena kiek paėjėdamas atgalios,-Eime?-nukreipia klausiamą žvilgsnį į moterį, domėdamasis ar ši pasiruošusi.

_ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _



Her frozen hand takes your breath away as she leads your soul through the dark. You know that she came to break your heart, but oh when she moves you fall in love again.
avatar
Robert J. King

If there is a hell, I will see you there.


Pranešimų skaičius : 1311
Įstojau : 2013-10-28
Miestas : Niujorkas
Meilė : Roxanne King
Rūšis : Vampyras (30/14)

Peržiūrėti vartotojo aprašymą

Atgal į viršų Go down

Re: APARTAMENTAI #0003

Rašyti by ATIDUODAMA #3 on Št. 03 01, 2014 1:56 pm

Keistas jausmas, tarytum ji būtu kokia naivi paauglė, pirmą kart besiruošdama į pasimatymą, nesugebėjo apleisti jos. Nors pasiūlymas susitikti tam, kad išmokti bent jau nemirti susidūrus su žmonių krauju mintančiais padarais buvo labai dalykiškas, ir ji pati pasistengė paaiškinti kad nieko daugiau nesitiki, kažkur viduje, ji labiau troško pažinti jį ne kaip mokytoją, o kaip vyrą, baisiai patrauklų vyrą. Stovėdama priešais, bei tvirtai pirštais spausdama savo rankinės rankenas, giliai įtraukė oro, pasistengdama kaip galima labiau atsikratyti jauduliuko, kuris bet kokioje kitoje situacijoje sugebėtu ją priversti elgtis neapgalvotai, kvailai. Bandydama save įtikinti tuo kad yra suaugusi moteris, galinti susitvarkyti su bet kuo, veide išplėtė sau būdingą, natūralumu dvelkiančią šypseną, po ko ištarė savo sekančius žodžius:
- Tu taip pat puikiai atrodai, turiu omeny, kad prasto miego žymių beveik nebesimato, kas ryte kuo puikiausiai atsispindėjo. - Pavartydama savo akis, bei nesistengdama to per daug akcentuoti, šiek tiek sujudina savo rankose turimą daiktą, apie kurį kaip tik tuo metu užsiminė Saltzman'as. - Tu net neįsivaizduoji kiek daug visko telpa moters rankinėje... Ypatingai jei tos moters namai prieš kokią savaitę sudegė, ir viskas kas jai liko, randasi būtent jos rankose. Todėl taip, šiai dienai tai gali būti drąsiai įvardinama mano "pasauliu". - Negarsiai sukikendama, pagaliau peržengia per savo namų durų staktą, sau už nugaros užtrenkdama duris, kurios automatiškai užsirakino. Raktas nuo šios vietos, jau tvarkingai buvo padėtas rankinės šoninėje kišenėje. Neskubėdama pajudėti iš šios vietos, dar spėja nukreipti savo švelniai karamelinės spalvos akis į savo pašnekovą, ko pasekoje, pridūrė:
- Tuomet tikriausiai tavęs nelabai išgąsdins tai, kad tai ką pasakiau ryte. Kad greitai mokausi, buvo melas. Aš visiškai nedraugauju su ginklais, o vien mintis apie tai kad galiu susidurti su kokiu nors kraujasiurbiu, priverčia mano kūnu perbėgti šiurpuliukais. Bet juk ne veltui sakoma kad net ir labiausiai beviltiškas asmuo, turi bent menką galimybę tobulėti. - Baigdama savo kvailus pasiaiškinimus, užkabina rankinę sau ant dešinio peties, ir kaip tik tuo metu, užtikrintai linkteli galva: - Žinoma, galime eiti. Nes aš jau dabar nekantrauju pamatyti tavo namus. Tą prasme, vietą, kur... - Netikėtai sau pačiai susijuokusi, nuleidžia akis, tačiau niekaip nepašalina šypsenos: - Eikvosi laiką mane mokydamas. Taip, eime. - Mostelėdama ranka, leidžiasi būti vedamai ten, kuri šis ir suplanavo praleisti likusį vakarą.
avatar
ATIDUODAMA #3

To find what you’re looking for, follow the path left behind.


Pranešimų skaičius : 343
Įstojau : 2013-12-10

Peržiūrėti vartotojo aprašymą

Atgal į viršų Go down

Re: APARTAMENTAI #0003

Rašyti by Sponsored content


Sponsored content


Atgal į viršų Go down

Rodyti ankstesnę temą Rodyti sekančią temą Atgal į viršų


 
Permissions in this forum:
Jūs negalite atsakinėti į pranešimus šiame forume