APARTAMENTAI #0005

Puslapis 12 1, 2  Next

Rodyti ankstesnę temą Rodyti sekančią temą Go down

APARTAMENTAI #0005

Rašyti by Clementine Le'Roy on Pen. 09 28, 2012 10:11 am

APARTAMENTAI #0005
avatar
Clementine Le'Roy

You brought this on yourself. I will not be destroyed with u.


Pranešimų skaičius : 1143
Įstojau : 2011-03-15
Miestas : Los Andželas
Meilė : Neįsipareigojusi
Rūšis : Banšė / mirtingoji (26)
Darbo paskirtis : Interjero dizainėrė

Peržiūrėti vartotojo aprašymą http://bloodyrose.forumlt.com

Atgal į viršų Go down

Re: APARTAMENTAI #0005

Rašyti by ATIDUODAMA #17 on Antr. 12 10, 2013 6:59 am

Jau nuo labai seniai, būtent šis viešbučio kambarys buvo perleistas specialios tarybos susirinkimams. Laikantys visų saugumo nustatymų, kambarys buvo išpirktas tarybos prezidento (šiuo metu nėra aišku kas tas asmuo), o pats kambarys buvo "išpuoštas" sudžiovintos verbenos puokštėmis. Niekas, apart slaptos tarybos narius neturėjo teisės patekti į šias patalpas. Pagaliau, kuomet vampyrų situacija mieste pasiekė kritinį tašką, kuomet jų tapo neapsakomai daugiau nei žmonių, pastaruoju metu vis daugiau buvo surasta žuvusių žmonių, kuriuos atseit puolė laukinis padaras. Buvo nuspręsta kad atėjo pats tinkamiausias susitikti visiems, į tarybą įtrauktiems asmenims, kad pagaliau nuspręsti kas bus daroma toliau, kad sustabdyti šią nesveiką padėtį. Kaip ne keista, pirmasis sutartu laiku atvyksta ne kas kitas, kaip Christopher, kuris ir buvo tas kuris motyvavo aplinkinius pagaliau imtis priemonių (mat jis sugrįžo neseniai, ir nesugebėjo nepastebėti kad miestas smarkiai pakito po jo paskutinio vizito). Praeidamas į kambario vidų, pirmiausia atkreipia dėmesį į platų stalą, kuris randasi beveik pačiame centre. Susiaurinęs akių vokus, žengia kelis žingsnius į priekį, ir ant stalo sumeta aplankus, kuriuos atsivilko kartu su savimi. Negana to, ant žemės pastato iš pažiūros prabangiai atrodantį, odinį lagaminą. Būtent dėl to, kad niekas neparodo didelio susidomėjimo pasirodyti čia laiku, užsiima sau patogiausią vietą, laukimui.
avatar
ATIDUODAMA #17
bruklino gyventojas

Pranešimų skaičius : 49
Įstojau : 2012-09-28

Peržiūrėti vartotojo aprašymą

Atgal į viršų Go down

Re: APARTAMENTAI #0005

Rašyti by Robert King on Kv. 12 12, 2013 7:40 am

Kur kas labiau nei progresuojantis vampyrų populiacijos skaičius Alarikui be jokios abejonės dabar rūpėjo jo asmeninį gyvenimą krečiančios negandos, kurių nei užmiršt, nei spręst deramai nepavyksta. Nuo tada kai pamatė Lexę ir lyg to būtų maža, ypatingą vietelę vyro neapykantos kambarėlyje turinčio kraujasiurbio draugijoje, Saltzman`ui pastaruoju metu kraujas virte virė. Nors visgi puiku, netgi oi kaip šaunu, jog yra puikus melagis, tad nesunkiai sugebėjo apgauti ir save priesaika, idant jaučiasi gerai, jog jam viskas sušiktai gerai... Iškvietimas į miesto tarybos susirinkimą būtų galima sakyt išpuolė laiku ir vietoje – kaip tik tada, kai vyras baigė susipainioti savo paties keršto sąmokslų ir neslūgstančių emocijų pinklėse.
Alarikas turi ne vieną veidą. Dieną jis studentų mėgstamas istorijos mokslo dėstytojas universitete: pasitempęs, žavus ir visada puikios nuotaikos, o vakarais (priklauso nuo esamo nusiteikimo) – arba šaltakraujis žudikas, arba paniuręs ketvirton dešimtin įžengęs vyriokas, kone paslikai sudribęs sename fotelyje ir smailinantis medinius kuolus škotiško burbono draugijoje fone skambant kokiai nors nostalgiškai muzikai, pavyzdžiui „Aerosmith`ams“. Vakarykščiam vakarui praleisti pasirinko būtent pastarąjį variantą, tad nenuostabu, jog nubudo į kelias dalis plyštančia galva, sausra burnoje ir dūšioje. Gerai, kad šiandien bent jau turi laisvadienį, kurį planavo praleisti savo būsto rūsyje vanodamas kumščiais bokso kriaušę kol nebegalės pajudinti rankų. Kai vyras nubudo, atsakiklyje jau laukė žinutė informuojanti apie netikėtą neeilinių miesto asmenybių susirinkimą. Visai netrukus vyras į susitartą vietą ir išskubėjo skubriai išgėręs puslitrį vandens, puodelį stiprios juodos kavos ir sukramsnojęs keletą skrebučių. Ar tai padėjo pataisyti savijautą? Tikrai ne.
„Empire viešbutis“... „Rimtai?!” – pamanė negalėdamas patikėti kokioje absurdiškoje vietoje įvyks susirinkimas. „Tegul kitą syk išsirenka sušiktą Makdonaldą“ – burbteli ropšdamasis lauk iš automobilio, palikęs jį plačiai ploto atžvilgiu išsikerojusioje stovėjimo aikštelėje, pagirių pėdsakus paslėpęs po tamsiais aviatoriaus stiliaus akiniais nuo saulės.
Į kambarį įžengia be jokių ceremonijų iš karto pastebėjęs apsauginei funkcijai priskiriamas dekoracijas ir patalpoje jau įsikūrusį asmenį, prie kurio tiesiu taikiniu ir patraukia.
- Ir štai mes visi susirinksim ten, kur kadaise, ko gero buvo apsistojusi Britnė Spyrs,-vypteli puse lūpų. Toli gražu nesistengė pasirodyti kandus ir sarkastiškas. Priešingai – spinduliavo netikėtu teigiamumu. Netikėtu ir jam pačiam,-Alarikas Saltzmanas,-prisistato, ištiesdamas į vyrą savo dešiniąją.

_ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _



Her frozen hand takes your breath away as she leads your soul through the dark. You know that she came to break your heart, but oh when she moves you fall in love again.
avatar
Robert King

If there is a hell, I will see you there.


Pranešimų skaičius : 1311
Įstojau : 2013-10-28
Miestas : Niujorkas
Meilė : Roxanne King
Rūšis : Vampyras (30/14)

Peržiūrėti vartotojo aprašymą

Atgal į viršų Go down

Re: APARTAMENTAI #0005

Rašyti by ATIDUODAMA #17 on Kv. 12 12, 2013 12:05 pm

- Arba amžinatilsis Maiklas Džeksonas, - Su vos pastebima šypsena pasitikdamas pasirodžiusį asmenį, kiek pakyla nuo savo užsiimtos kėdės, bei ištiesia savo ranką, priimdamas pasirodžiusio pasisveikinimo gestą, kas įtakoja jo sekančius žodžius: - Christopher Argent. Ir neskaitant to, kad mano kvalifikacija labiau nukreipta į kitus padarus, malonu kad tarybos galvos pagaliau nusprendė suburti visus į vieną, kad ir kokią vietą be pasirinko. - Kuomet vėl užsiima sėdimą poziciją, nuleidžia akis į aplankus, su pastaraisiais duomenimis, kuriuos surinko vos grįžęs, tarstelėja:
- Spėju būsi naujas veidas mieste, kuris jau dabar žino pakankamai kad priklausytu šiam "slaptam" būriui"?
Prunkštelėdamas, labiau atsilošia savo vietoje, bandydamas suprasti kodėl būtent šis asmuo buvo taip greitai priimtas į šią tarybą, kuomet prieš kokius dvidešimt metų jam pačiam teko kone lipti per galvas, vien už galimybę būti pastebėtam tuometinių narių, iš kurių realiai liko vos pora gyvų veidų. Jau nuo senų laikų buvo aišku, kad tarybos nariai ilgai negyveno, mat aktyviai veikė tam, kad jų miestas būtu kaip galima labiau atribotas nuo mistinių padarų, kurių mitybos poreikiai versdavo žmones mirti vienas po kito. nenorėdamas būti pernelyg įkyrus, pakomentuoja savo klausimą: - Aš turiu profesinę ligą būti kiek smalsiam. Tiesiog, prieš daug metų, kai daug kam vadovavo Lockwood'ų šeima, čia patekti buvo praktiškai neįmanoma. Bet laikai visgi keičiasi. Valdžia taip pat.
avatar
ATIDUODAMA #17
bruklino gyventojas

Pranešimų skaičius : 49
Įstojau : 2012-09-28

Peržiūrėti vartotojo aprašymą

Atgal į viršų Go down

Re: APARTAMENTAI #0005

Rašyti by Robert King on Kv. 12 12, 2013 2:11 pm

Kiek patinusį vyro veidą akimirkai perkreipia teatrališka fizionomija apibūdinanti tariamą Alariko susimąstymo proveržį ištikusį Kristoferiui paminėjus dar vieną pop kultūroje iškilią asmenybę, tik šiuo atveju gerokai labiau Saltzman‘ui „limpančią“ prie dūšios. Gana aiškiai neverbališkai išreiškęs tą „gali ir taip būt“ nesumoja ką dar šmaikštaus prie to paties galėtų šauti, tad tik pasitaiso akinius, kojele padžiautus ant švarko kišenės, pūpsančios čia pat krūtinės. Pašnekovui prisistačius stipriau spusteli jojo delną tuo pačiu ir kiek kinktelėdamas galvą. Visgi jam buvo malonu susipažinti su žmogumi, kurį būtų galima pavadinti kolega. Net ir pagirių išvagota Riko smegeninė greitai apdoroja naujojo pažįstamojo pateiktą informaciją, susijusią su Argent`o profesinėmis peripetijomis.
- Medžioji šunis?-susidomėjęs meta be paniekos, tačiau gana storžieviškai. Durnas per visą pilvą būtų jeigu aiškiai nutuokdamas apie kraujasiurbių egzistenciją savo žinių kraityje  nesinešiotų ir informacijos apie kitas keistas antgamtines būtybes, darančias šį keistą ir beprotišką pasaulį tik dar keistesniu bei beprotiškesniu. Asmeniškai dar nebuvo susidūręs su asmeniu, kuris švaistytųsi ne mediniais kuolais, o sidabrinėmis kulkomis,-„PETA“ man nepritartų, bet piktą ir nepaklusnų šunį visgi geriausia nušauti,-vypteli puse lūpų pateikdamas tokį drąsų pasisakymą gal daugiau humoro forma, juolab asmeniškai prieš vilkolakius nieko neturi. Ir kaip ten sakoma? Mano priešo priešas yra mano draugas.
Alarikas kelis sykius sukinkuoja galva vyriškiui taikliai apibūdinus Saltzman‘o santykį su padėtimi šioje urbanistinėje vietovėje. Akimis lytėjo taip pat ir Kriso dėmesio nusipelniusius aplankus.
- Visiškai teisingai,-pagiria už įžvalgą,-Žinau pakankamai, o norėčiau žinoti mažiau arba visai nežinoti,-prideda keistai susimąstęs pavymui nesmagiai nuteikiančios gaidos balse. Netrukus susizgrimba ir susiima, atsidusęs „oh well“ stiliuku,-Daugiau žinosi greičiau pasensi ir panašus mėšlas,-lengvabūdiškai prideda be jokios abejonės siekdamas pasirodyti mažiau emociškai sudarkyta asmenybe nei iš tiesų yra. Gal ir gerai, kad pašnekovas kalbėjo toliau, kol Alarikas per daug neišsidavė nelabai maloniai reaguojantis į faktą, jog nebegali gyventi paprasto, normalaus gyvenimo svaičiojimus apie visokias antgamtines būtybes laikydamas tik niekingais svaičiojimais. Ir žinoma į Kriso domėsį apie tai iš kur šitas ponas Saltzman‘as išlindo sureaguoja profesionaliai ir protingai,-Gyvenau Čikagoje,-pradeda, sklestelėdamas ant sofos, žodžiu neakcentuodamas to, ką Argent‘as ir pats turėtų žinoti – ir minėtame mieste funkcionuoja Taryba,-O tu ko gero ir pats supranti kaip greitai susišika gyvenimai, kai juose pasirodo vampyrai ir visi kiti tie,-įbeda į kompanioną žvilgsnį, ieškodamas supratimo, tačiau visų labiausiai to, kuris motyvuotų per daug nesigilinti į Alariko istoriją, jungiančią atkarpas pavadinimais „Aš Alarikas istorijos mokytojas ir mylintis vyras“ bei „Aš Alarikas istorijos mokytojas, gedintis vyras, vampyrų galabytojas ir beveik alkoholikas“,-Turėjau daug užsidegimo ir jį netruko pastebėti vietinė Taryba. Po to, aš persikėliau į Niujorką, tačiau tikrai ne tam, kad bėgčiau nuo praeities. Ji savo ruožtu atsekė kartu su naujomis atsakomybėmis,-šypteli pasididžiuodamas savo lakoniškumu. Greitai persimaino susimąstydamas,-Niujorke gyvena per aštuonis milijonus gyventojų. Neaišku kokį procentą to skaičiaus sudaro vampyrai. Kol kas mes čia rymom dviese...-nutęsia iš lėto vesdamas pašnekovą prie savo minties kulminacijos,-Nežinai kiek tų specialių kvietimų buvo išdalinta?-užbaigia nuoširdžiai vildamasis, kad Niujorko Taryba finale nesukels Alarikui didelio nusivylimo. Juo labiau gyvenimas privertė visados, bet kokiu atveju tikėtis tik paties blogiausio.

_ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _



Her frozen hand takes your breath away as she leads your soul through the dark. You know that she came to break your heart, but oh when she moves you fall in love again.
avatar
Robert King

If there is a hell, I will see you there.


Pranešimų skaičius : 1311
Įstojau : 2013-10-28
Miestas : Niujorkas
Meilė : Roxanne King
Rūšis : Vampyras (30/14)

Peržiūrėti vartotojo aprašymą

Atgal į viršų Go down

Re: APARTAMENTAI #0005

Rašyti by ATIDUODAMA #17 on Kv. 12 12, 2013 2:49 pm

Prieš žengiant per turtuolių mėgstamo viešbučio duris, jis kaip ir kiekvienas praktiškai mašinoje gyvenantis asmuo, pirmiausia užsuko į lokalią kavinę, kur paėmė vidutinį vienkartinį puodelį juodos kavos, kuri kaip tik šiuo metu vis dar garavo ant stalo, ir kone nebyliai reikalavo būti suvartota. Vos po pirmo nuskambėto klausimo iš pašnekovo, kilstelėdamas antakius, veide išspaudžia savotiškai malonią šypseną, kas visiškai neatsispindi jo tolimesnėse žodžiuose:
- Ne veltui sakoma, kad geras šuo yra miręs šuo. - Omeny turėdamas konkrečiai mutavusius asmenys, kurie dienomis, apsimeta niekuo nesiskiriančiais nuo žmonių, o naktimis negailestingai tyko savo grobio. Ir nors iš savo gyvenimo praktikos ne kartą buvo įsitikinęs tuo, kad vampyrai labiausiai yra nusipelnę pasiekos plėšrūnai, jis nuo pat savo gimimo buvo auklėjamas taip, kad pagrindinis jo gyvenimo tikslas būtu kaip tik, antgamtinių, o konkrečiai vilkų medžioklė. Ne veltui jau daugelį amžių kiekvienas jo šeimos narys, buvo iš anksto parengiamas būti ypatingu medžiotoju. Tą patį jis ketino padaryti ir su savo palikuoniais, tačiau dėl tam tikrų priežasčių, jam teko pasitraukti iš jų gyvenimo. Vizualiai pasielgti kaip paskutiniam bailiui, kuris nesugeba jausti atsakomybės už savo atžalas. Kuomet karčiai nuryja susikaupusius burnoje skysčius, instinktyviai pakelia akis į pirmą kart matomą asmenį:
- Nežinant tiesos, tikriausiai gyvenimas yra daug paprastesnis. Gaila, kad tokio savo gyvenimo tarpsnio paprasčiausiai nepamenu. Bet žvelgiant iš kitos pusės, kas daugiau jei ne mes, sugebės apsaugoti mūsų rasę nuo išnykimo? Tuo labiau kai tie padarai yra sulindę visur, iš vidaus bandydami pelnyti aplinkinių pasitikėjimą. Apgailėtina. - Pagaliau ištiesdamas savo ranką link popierinio puodelio, suima jį keliais pirštais, bei ima traukti link savo pusės, tuo pačiu metu įsiklausydamas į pašnekovo tęsiamą pasakojimą. Kuomet frazė apie komplikuotą gyvenimą po vampyrų pasirodymą jam pasirodo neįtikėtinai artimą, kilstelėdamas antakius, pagaliau prabyla išsakydamas tai, kas šios tarybos ribose jau seniai buvo aišku:
- Patikėk manimi, aš geriau nei kas kitas žinau kaip stipriai viskas pasikeičia, kai į tavo gyvenimą, nelauktai įsibrauna vampyras. Mano žmona, ji laukėsi nuo manęs antro vaiko. Buvo likusi savaitė iki gimdymo buvo užpulta vieno. Blogiausio iš jų kategorijos, originaliojo. Jis negailestingai nužudė mano žmoną. - Kuomet jo balsas įgauna labiau nusivylusį atgarsį, pratęsia: - O po dvidešimt metų, mergaitė, kuri išgyveno. Susidėjo būtent su tuo pačiu padaru kuris sugriovė mano šeimą.
Susiaurins akių vokus, ir pastebimai atsitraukęs nuo šios kalbos, mat net dabar ji jam sukelia vien tik blogas emocijas, ištempia suvaidintą, kreivą šypseną. Ir paskubomis atsako į paskutinį klausimą: - Prieš keletą metų, kai vampyrų populiacija šoktelėjo stipriausiai, ypatingai čia. Praktiškai visi tarybos nariai buvo išžudyti. Todėl aš asmeniškai apsidžiaugsiu jei iš naujo renkamoje taryboje bus bent penketas naujų veidų. Ir pora išgyvenusių.
avatar
ATIDUODAMA #17
bruklino gyventojas

Pranešimų skaičius : 49
Įstojau : 2012-09-28

Peržiūrėti vartotojo aprašymą

Atgal į viršų Go down

Re: APARTAMENTAI #0005

Rašyti by Jimmy Blackwood on Kv. 12 12, 2013 3:11 pm

[Pasirodydama šių apartamentų tarpduryje kaip tik tuo metu, kai Christopher'is nusprendė papasakoti "graudžią" savo gyvenimo istoriją, neatlaikydama tokio dalyko, suprunkščia, kas priverčia bent vieną iš čia buvusių atkreipti savo dėmesį į jos pasirodymą. Užvertusi akis, bei tuo pačiu neigiamai supurčiusi galvą, pilnai praeina į vidų, pakeliui dar pridėdama jo istorijos dalį, tačiau savo akimis] - Pamiršai paminėti kad palikai savo vaikus augti su girtuokliu patėviu, kuris savo gyvenimo tikslu laikė sužlugdyti kiekvieno iš jų asmenybę. Pastoviai kilnojant rankas ir kaltinant, kad niekas kitas nėra kaltas dėl jų mamos mirties, kaip tik jos. Tiksliau, abi tavo atžalos, tėti.
[Neslėpdama jaučiamos paniekos šiam asmeniui už tai kad kaip tik, jos manymu, dėl jo bailiškumo prisiimti atsakomybę, išauginant vaikus taip, kaip turėtu būti, o ne perleisti juos kažkam. Kone sukrisdama ant vienos iš kėdžių prie stalo, pasigauna vieną iš ten padėtų aplankų. Nekreipdama dėmesio į čia susirinkusius, ramiai ima varyti lapus, kurie akivaizdžiai jai nieko nereiškė. Tai tik padėjo išvengti bet kokio, pradinio, paprasto susipažinimo ritualo]

_ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _

MY BELOVED CHILDREN... DADDY IS HOME! MISSED ME? OH WELL...
avatar
Jimmy Blackwood


Nous protégeons ceux qui ne peuvent pas se protéger eux-mêmes.


Pranešimų skaičius : 676
Įstojau : 2012-09-27
Draugai : Maggie Blackwood
Rūšis : Zmogus

Peržiūrėti vartotojo aprašymą

Atgal į viršų Go down

Re: APARTAMENTAI #0005

Rašyti by ATIDUODAMA #3 on Kv. 12 12, 2013 4:36 pm

Nepriklausomai nuo to, kad ji gyvena vos pora aukštų žemiau nuo tos vietos, kur buvo sutarta surengti susitikimą tų žmonių, kurie nuo šiol užims atsakingas pareigas taryboje, kuri įkurta būtent tam, kad sustabdyti žmonių krauju mintančių padarų populiaciją, ne iš karto sugebėjo atkreipti savo dėmesį į po durimis pakištą voką, ant kurio kursyvu buvo parašytas jos vardas. Eilinį kartą būdama sudominta tam tikrai, seno, pageltusių lapų dienoraščio skaitymu. Rankoje turėdama vis dar pilną vyno taurę, kurią vien dėl savo šventos ramybės įsipylė, prieš sėsdama prie skaitalo. Ir nepaisant to, kad ji net neketino ragauti raudono skysčio, jai buvo ramiau žinant kad ji gali sau tai leisti ir paskui prieš nieką nereikės teisintis dėl netinkamo elgesio. Liežuviu perbraukdama per savo apatinę lūpą, kuri nuo kvėpavimo per burną buvo šiek tiek išsausėjusi. Dar kelias minutes praleidusi prie dienoraščio, pagaliau pametusi jį ant lovos, atkreipė dėmesį į jai paliktą laišką. Paskubomis nukeliavusi iki tos vietos, ji pirštais suspaudė šiek tiek šiurkštoką popierių, kurį praplėšus laukė ypatingas pranešimas. Nelaukdama daugiau nieko, padeda taurę ant staliuko, ir perskaito kvietimą, kuriame buvo nurodyta ne vien vieta, bet ir konkretus laikas. Kuomet jos žvilgsnis nukrypsta į ant kairės rankos užkabintą laikrodį, nejučia susikeikia. Juk ji nėra dar pasiruošusi, bet jau vėluoja geras penkias minutes. Suglamžiusi popierių, bei įmetusi jį į šiukšlių dėžę, apsisuka į ant sienos kabėjusio veidrodžio pusę. Pirštų galiukais sudėdama savo šviesias garbanas į vietas, pagaliau suteikė sau kiek žvalesnę išvaizdą. Nenorėdama atrodyti pernelyg nepunktuali, pasigavusi savo rankinę, išbėgo lauk iš savo kambario. Lipant laiptais į viršutinį aukštą, spėjo lupas pasitepti gaiviai kvepiančiu lūpų balzamu, kuris pašalino trūkumus, kuriuos paliko prieš tai vykęs ilgas skaitymas balsu. Tik kai pasiekė duris, už kurių jos laukė tarybos nariai, pirmiausia gyliai į plaučius įtraukė oro, tarytum patikindama save kad elgiasi teisingai. Kuomet vienu rankos mostu stumtelėjo duris, kad šios atsivertu, žengia savo pirmuosius žingsnius į kambario vidų. Vien todėl kad prieš akis pamatė vos tris žmones, tai jai suteikė šiek tiek pasitikėjimo savimi. Tai reiškė kad ji nebuvo ta, kurios visi laukė. Veide ištempusi savo neįtikėtinai mielą šypseną, pagaliau ryžtasi prasitarti:
- Labas rytas visiems. Aš vardu Jenna. Bus lengviau, jei žinosite kad esu Gilbert'ų šeimos atstovė...
Nebaigdama savo minties, mat iš visų veidų buvo galima pastebėti kad sugebėjo pertraukti rimtą pokalbį, praeidama į kambario gilumą, pasirenka sau kampinę vietą, iš kurios būtu lengviausia matyti visus susirinkusius. Kuomet sau po kojomis mestelėjo atsineštą rankinę, žvilgsnį nukreipė į susirinkusius, kas instinktyviai iššaukė sekantį klausimą:
- Tai viskas, ar mes dar ko nors laukiame? - Tikėdamasi atsakymo, paeiliui pažvelgia į visus jau susirinkusius.
avatar
ATIDUODAMA #3

To find what you’re looking for, follow the path left behind.


Pranešimų skaičius : 343
Įstojau : 2013-12-10

Peržiūrėti vartotojo aprašymą

Atgal į viršų Go down

Re: APARTAMENTAI #0005

Rašyti by Robert King on Št. 12 14, 2013 3:24 am

Krisui liejant puikiai juntamą antipatiją vilkolakiams Alarikas šypsojosi. Draugiškai, nekaltai, tad nerodydamas priverstinio pritarimo vyro žodžiams. Tačiau viena Saltzman‘ui buvo aišku – Argent‘as turi savų priežasčių rėžti dantį ant rasės, per pilnatį puolamos blusų. Jautė, jog tiesiog privalo protingai patylėti, kol atvirumo minutėlė nevirto į ištisą valandą. Kartais žaizdų neskauda, jeigu jos nėra krapštomos. Tačiau pašnekovas krapštė... Pasigeri Kriso šaltakraujiškumu. Jo balsas nesudrebėjo nė karto. Netgi tada, kai Argent‘o pasakojime atsispindėjo ne viena kraupiai tragiška detalė. Viena iš jų buvo itin artima Rikui. Vyrui akimirkai užgniaužia kvapą. Lyg širdimi būtų nuvilnijusi šalta elektros srovė. Neįtikėtina, gal mažumėlę niekšiška, tačiau netrukus pasijunta kiek geriau dėl savo asmeninių būties problemų. Visai kaip ir pajaučia Argent‘ui didžiulę pagarbą, kad vyriškis įstengė nepalūžti. Nors visgi būtų galima teigti, kad abu pasirinko panašų kelią: širdgėlą pavertė pykčiu, kuris virto stipriausia varomąja jėga tęsti egzistencijos kovą, kurioje yra galvažudžiai, tačiau besikaunantys už jų nuomone teigiamas vertybes. Už žmogiškumą, kuris palengva tampa vis trapesnis ir nežymesnis.
- Užjaučiu dėl netekties,-pusgarsiu, tačiau aiškiai bei jautriai murmteli neįstengęs išspausti kitokios pakraipos komentaro. Akimirką patyli apdovanodamas pašnekovą supratingu žvilgsniu. O tada susimąsto, prisiminęs kompaniono paminėtą originaliųjų vampyrų šeimą, į kuriai būdingas teorines įžvalgas niekuomet per daug nesigilino. Matyt visgi teks pasigilinti... Nemalonių temų Alarikas daugiau nelietė. Tamsiaplaukės pasirodymas bet kokiu atveju vyrams dėl skaudulių čiupinėjimo nemalonės kortas sumaišė. Sekė jauną merginą analitiško pobūdžio žvilgsniu, pastebėjo kaip ji reaguoja į Kristoferį ir jo žodžius. Rikui buvo akivaizdu, jog šiuodu sieja praeitis. Žinoma visai netrukus vyro spėjimas pasitvirtina. Dėl Elison kalbų natūraliai pasijaučia nemaloniai, nes atmosferoje pasklinda nemalonus konfrontacijos bei emocinės įtampos kvapas. Vylėsi, jog tiek Krisas, tiek Elė sugebės išlikti profesionalūs. Nes ne cirkų žiūrėt čia atėjo.
Pasimuisto fotelyje keistai pajautęs, jog jis jam pasidarė nebepatogus. Smilkiniai nemaloniai tvinkčiojo, nors galėdavo apie tai pamiršti nukreipęs mintis kokia nors kita linkme. Tačiau dabar nepavyko; galvojo apie tą sušiktą tvinkčiojimą smilkiniuose. Na, bent jau iki to momento, kai į kambarį įžingsniuoja dar viena persona. Ji buvo daili, labai graži moteris. Iš eisenos ir kalbėjimo tono – pasitikinti savimi, brandi. Ji prikaustė Riko dėmesį kuriam laikui padėdama užmiršti ne tik apie nemalonų pojūtį galvoje, bet ir kitus nemalonius pojūčius. Netgi prakiurusioje, vėjų kiaurai perpučiamoje vyro sieloje kažkaip šilčiau pasidaro... O visgi netrukus užsikrečia Dženos dalykišku rimtumu supratęs, koks žalias lapelis visgi esąs. Jeigu niekas nepaaiškins tai šviesiaplaukės moters teiginys, esą ji priklausanti Gilbertų šeimai Rikui ir toliau nieko nesakys.
- Labas,-pasisveikina su šviežiausiai pasirodžiusiąja pats nustebęs, kaip aiškiai ir užtikrintai nuskambėjo jo balsas, juolab kreipdamasis į Dženą puikiai jautė kaip mažumėlę jaudinasi. Nesuprato, kodėl ŠI moteris veliasi į pavojingus Tarybos reikalus, kai galėtų vaikščioti į pasimatymus ir svajoti apie naujus batelius iš naujo sezono „Louboutin“ kolekcijos – žodžiu užsiimti visokiais žmogiškais niekalais, kurie Alarikui atrodė tokie nostalgiški ir malonūs. Gaila, tačiau negalėjo atsakyti į Dženos klausimą, nors labai norėjo kažką daryti, kad būtų moters pastebėtas. Tiesiog klausiamą žvilgsnį nuvedą į Kristoferį, iš pažiūros bene labiausiai nusimanantį apie tai, kas šiandieną susirinkusiųjų laukia.

_ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _



Her frozen hand takes your breath away as she leads your soul through the dark. You know that she came to break your heart, but oh when she moves you fall in love again.
avatar
Robert King

If there is a hell, I will see you there.


Pranešimų skaičius : 1311
Įstojau : 2013-10-28
Miestas : Niujorkas
Meilė : Roxanne King
Rūšis : Vampyras (30/14)

Peržiūrėti vartotojo aprašymą

Atgal į viršų Go down

Re: APARTAMENTAI #0005

Rašyti by ATIDUODAMA #17 on Št. 12 14, 2013 4:15 am

Pastoviai bandydamas nukreipti savo žvilgsnį į ant stalo stovinčio popierinio puodelio vaizdą, mintyse kovojo su savo vidiniais demonais, kurie kiekvieną gyvenimo akimirka paversdavo vis labiau sunkiai pakenčiama. Ir neskaitant pastovaus vidinio karo, ji ne karto nerodė to savo išore. Bandydamas kaip galima geriau išlaikyti šalto asmens įvaizdį, jis paprasčiausiai ištiesė savo ranką, kiek pasukdamas puodelį, ant jo nupiešta emblema į savo pusę. Į užuojautos pareikštus žodžius, timptelėdamas savo lupas į šoną, linktelėjo galva, viso labo iš savęs ištraukdamas menką, daug nereiškiantį komentarą: - Jau praėjo dvidešimt metų, viskas gerai. - Įkvėpdamas oro, ir nukreipdamas akis į pasirodžiusią tamsiaplaukę, neleido sau sureikšminti šios žodžius. Galu gale, tai buvo labiausiai netinkama viena ir netinkamas laikas aiškintis santykius. Jis juk niekuomet nebuvo iš tų žmonių, kurie mėgsta išnešti asmenines problemas į viešumą. Geriausia kai apie tave žino mažiausiai, tai tik įtvirtina faktą, kad žmonės prie tavęs nepriartės, to pasekoje nebus sunku juos prarasti. O tai gamtos dėsnių dėka yra neišvengiama, ypatingai jei dalis gyventojų yra jei ne miškais lakstantys gauruočiai, tai krauju mintantys šaltakraujai žudikai, kuriems yra nesunku atimti gyvybes tiems, kurie kažkam yra svarbūs, gyvybiškai reikalingi. Taigi, niekaip nesureaguodamas į merginos pasakytus žodžius, kažkodėl pakyla nuo savo užimtos vietos, pasitraukdamas nuo stalo. Ir nors jau ketino pradėti kalbėti, jo dėmesį atitraukė dar vieno asmens pasirodymas. Ne taip kaip Saltzman'as, nesuteikdamas šviesiaplaukei daug dėmesio, iš kišenės ištraukė savo mobilų telefoną, žvilgtelėdamas į skaitmeninio laikrodžio skaičius, kas bylojo apie tai kad greičiausiai niekas daugiau nebe pasirodys. Kuomet jo pečiai savaime šoktelėjo viršun, prisivertė prabilti:
- Grayson'o šeimos atstovė? Man pranešė apie tai kad pasirodysi. Galiu patikinti tave, kad po visko, kiek prisidėjo šis asmuo prie tarybos, mes pasirūpinsime kad jo paskutinis likęs gyvas vaikas būtu surastas ir apsaugotas nuo kraujasiurbių. Bet iš pradžių, norėčiau visų dėmesį nukreipti konkrečiai į pastaruosius. - Krenkštelėdamas, mosteli ranka į aplankus, kuriuos atsinešė kartu su savimi: - Tie kurie nusprendė šiandiena nepasirodyti, turės pasivyti kitą kartą. O dabar, norėčiau kad apžvelgtumėte dar vakar man atsiustus dokumentus iš universitete dirbančio mūsų asmens. Dr. Wes'o Maxfield. Kuris pasiūlė išbandyti visiškai neseniai atrastą serumą. Jis tikina kad kuomet šis susimaišo su vampyro krauju, pastarasis ima maitintis tik tokio kaip jis krauju. Negana to, kad tai apsaugos žmones nuo išmirimo, patikins ir tai kad vampyrai taps savo pačių priešais. Nežinau kiek tame tiesos.
Šiek tiek pasilenkdamas prie stalo, pasigauna ir didžiulį krepšį, kuris taip pat atkeliavo kartu su juo, kuomet šis žengė savo pirmuosius žingsnius į šio kambario gilumą. Kadangi krepšys vien iš vaizdo davė suprasti kad jame esantys daiktai yra pakankamai sunkūs, paskuba paaiškinti: - Mano pasiūlymas senamadiškas. Tačiau, kaip parodė laikas, pakankamai veiksmingas. Pirmiausia, vandentiekio filtravimas verbena, antra, kasdienis budėjimas, naikinant nakties padarus. - Galvos krestelėjimu nurodo krepšį:
- Su savimi atsinešiau visą naujausią technologiją nukreiptą į vilkolakius. Jei kam yra įdomu. Ties vampyrais, nelabai ką galiu pridurti. Nes kiek mačiau pagrindinis veiksmingas ginklas prieš yra širdies veiklos sustabdymas.
avatar
ATIDUODAMA #17
bruklino gyventojas

Pranešimų skaičius : 49
Įstojau : 2012-09-28

Peržiūrėti vartotojo aprašymą

Atgal į viršų Go down

Re: APARTAMENTAI #0005

Rašyti by Jimmy Blackwood on Št. 12 14, 2013 4:37 am

[Klausydama savo biologinio tėvo kalbos, visą laiką buvo nudelbusi akis į aplanko, kurį tuo metu laiką rankose užrašus. Kadangi ji niekuomet nebuvo gabi gamtos mokslams, beveik pusė ten surašytų žodžių jai buvo nesuprantami. Ir neskaitant to, kad po sesers mirties vieninteliu jos troškimu tapo kaip tik kerštas galabijant visus, suprunkščia, vos tik Christopher'is pamini daktaro teorijas]
- Tiesą pasakius aš ir pati nelabai prijaučiu tokiam eksperimentui. Galu gale, tai tik aiškiai paskelbs paprastiems žmonėms apie tai, kad antgamtinės būtybės egzistuoja. Sistema slėpusi tai, bus demaskuota kaip nėra ką veikti. O mano galva, žmonėms gyvenantiems savo rožinius gyvenimus mažu mažiausiai reikia žinoti apie tų padarų egzistenciją. Yra nepritariančių?
[Specialiai paeiliui pažvelgdama į visus susirinkusius, galiausiai pastumia aplanką toliau nuo savęs, paaiškindama]
- Seni būdai nėra išmirę, todėl dalinai aš pritariu tam, kad naikinti juos po vieną, arba masiškai, bet be žmonių žinios.

_ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _

MY BELOVED CHILDREN... DADDY IS HOME! MISSED ME? OH WELL...
avatar
Jimmy Blackwood


Nous protégeons ceux qui ne peuvent pas se protéger eux-mêmes.


Pranešimų skaičius : 676
Įstojau : 2012-09-27
Draugai : Maggie Blackwood
Rūšis : Zmogus

Peržiūrėti vartotojo aprašymą

Atgal į viršų Go down

Re: APARTAMENTAI #0005

Rašyti by ATIDUODAMA #3 on Št. 12 14, 2013 5:04 am

Tikriausiai jau įpročiu tapusiu tolimiausio taško pasirinkimu, ji užėmė atrodo labiausiai nepatogų baldą, kuris ne vien buvo juntamai per kietas, tačiau viena jo atramos dalis buvo ryškiai trumpesnės už likusias trys, kas vertė ją jausti dar didesnę įtampą. O juk atrodo užteko rūpintis vien to, kad prieš akis mato žmones, kurie jau seniai profesionaliai užsiima mistinių būtybių naikinimu, kai jos didžiausia kova buvo, kai savo senų namų virtuvėje bandė susidoroti su naktiniu drugeliu, kuris jai kėlė neapsakomą baimę. Jausdamasi nejaukiai dėl to kad yra visiškai nepatyrusi visame šiame reikale, ji sukrovė savo abi rankas ant stalo paviršiaus, lyg tai tuo pačiu dar būtu padėję išlaikyti pusiausvyra ir nenukristi nuo sugadintos kėdės. Kuomet jos pasirodymas liko pastebėtas vienu vieninteliu pasisveikinimu, ji iš karto nukreipė savo žvilgsnį į dailaus, tačiau nuovargio nukankinto vyro veidą. Ir čia neaišku ar sužaidė tai, kad ji jau seniai nebuvo leidusi sau pagyventi savo pačios malonumams, ar tai kad asmuo iš tiesų traukė kažkokia mistine gale, bandydama kažką pasakyti, ji suprato kad paprasčiausiai nesugeba. Dėl to išspaudusi ryškesnę šypseną, nors ji visiškai neatitiko ką tik prasidėjusią Christopherio kalbą, galiausiai plonas balselis leido jai ištarti: - Hei... - Kuomet išgirdo savo prieš keletą metų mirusios sesers vyro vardą, pasukdama akis į Argent'ą, jau daug ryžtingiau tarė:
- Kaip ir sakiau prieš tai, aš pasirūpinsiu kad gautumėte visą reikiamą informaciją, kuri liko po mano giminaičių žūties. Galu gale, ji kaip ir turėtu labiau priklausyti jums, negu man. Atsižvelgiant į tai, kad mano sesers vyras ir didžioji dalis jo kraujo linijos buvo šios tarybos nariais. - Linktelėdama galva, tarytum taip ji būtu pareiškusi savo sutikimą dėl to kad bus surasta ir apsaugota jos likusi giminaitė. Juk, po baisios avarijos, o paskui vampyro dėka, sūnėno žūties, jai neliko nieko artimo. Nieko, dėl ko norėtu gyventi, o ne būti pilkos egzistencijos dalimi. Būtent todėl, kad greičiausiai dėl to kad jos manymu, niekuomet nebūto susidūrimo su antgamtiniais padarais, ji neturėjo ką pridurti, kuomet prabilo apie tolimesnius planus tėvas ir dukra. Tai greičiau buvo jų dviejų pokalbis, prie kurio ji negalėjo pridėti net menkiausio komentaro. Juk kaip būtu geriau pasielgti nežinojo net ji pati. Kas jei pareikšta nuomonė galėjo įtakoti neteisingą sprendimą, dėl kurio ji niekuomet nebūtu sau atleidusi? Nors dėmesys buvo nukreiptas į kalbančius, bent iš pradžių. Ji šiek tiek sutriko kuomet pagavo save vis žvilgčiojant į istorijos dėstytojo pusę. Kuomet apėmė keistas nejaukumo jausmas, ji vėl pasistengė pažvelgti į kalbančiuosius, vis mintyse kartodama "Tu čia dėl Elenos, susiimk po galais".
avatar
ATIDUODAMA #3

To find what you’re looking for, follow the path left behind.


Pranešimų skaičius : 343
Įstojau : 2013-12-10

Peržiūrėti vartotojo aprašymą

Atgal į viršų Go down

Re: APARTAMENTAI #0005

Rašyti by Robert King on Št. 12 14, 2013 9:54 am

Pagaliau Rikas susidomi ir ant stalo padėtais popieriais. Nereikėjo sueikvoti daug energijos, kad juos pasiektų, užteko tik mažumėlę pakelti subinę, ištiesti rankas ir štai – aplankas vyro jurisdikcijoje. Kaip netolima ateitis parodė, dokumentuose plačiau išdėstyta tai, apie ką Kristoferis ėmė kalbėti balsu. Visgi Alariko mintys kiek atsiliko nuo esamojo laiko juostos. Prisiminė, kad jau septyni metai prabėgo nuo tada, kai tuščiame kape amžinojo atilsio atgulė Isobel Saltzman. Galbūt akcentuojant Argento pavyzdį praėjus dar trylikai metų ir Saltzmanui pasidarys lengviau? Būtent. Lengviau. O ne gerai. Atsisakė patikėti, jog Krisui iš tiesų yra gerai. Juolab bet kokia netektis palieka tuštumą ir jeigu jos neužpildai kažkokiu didesniu gėriu, visuomet jausiesi taip, tarytumei nenagingi meistrai negali užtaisyti tos prakeiktos skylės kažkokiomis kokybiškomis priemonėmis.
Rikas giliai atsiduso lengvai nusivylusiu žvilgsniu permesdamas per susirinkusiuosius, kuriuos dabar vertino kiekio matu. Keturi Tarybos nariai prieš tuziną žvėriškų mistinių būtybių? Po velniais, jiems reikia plano. Net ne gero, o sušiktai gero plano.
Godžiai gėrė į save informaciją, nors turėjo pripažinti, jog beveik nė velnio neraukia. Visgi yra ne per seniausiai atsigrūdęs iš kito miesto, tad šiojo aktualijos jam nėra deramai perprantamos. Tačiau jokiu būdu nesijautė prastai. Ir šiai, ir kitoms Taryboms rūpi vampyrų žudymas, o Alarikas tą išmano. Tad neabejotinai bus naudingas. Paragintas oratoriaus Saltzmanas atsiverčia reikiamą bylą, kurioje šmėžavo ir paties vyro balsu paminėtas daktaro Veso Meksfildo vardas. Be jokios abejonės yra susidūręs su pastaru vyriškiu universitete, tad liko maloniai nustebęs, jog ir jis turi vaidmenį vampyrų naikinimo visuomenėje. Kriso pateikta naujiena apie stebuklingąjį serumą kažkokiu būdu per daug nesužavi Alariko. Vyras visu šimtu procentų pritarė Elison, tad šiai pasiteiravus bendraminčių, Saltzman‘as lengvai purteli galvą.
- Vampyras dėl egzistencijos pratęsimo paskatų stoja prieš vampyrą? Tokia alternatyva teoriškai skamba labai žavingai, tačiau...-pradėjęs užtikrintai, Rikas netikėtai nutyla persmelktas nemalonaus jausmo, sukilusio kaip tik tada, kai mintyse išvydo aiškų brutalios suirutės paveikslą,-...akivaizdu, jog tokios priemonės sukeltų didžiulį chaosą panaudotos staigiai ir masiškai. Bet tai be jokios abejonės daug žadanti inovacija ir ji pasiteisintų su kaupu panaudota laiku ir vietoje,-akimirkai nutyla, kad liežuviu sudrėkintų nuo kalbėjimo išdžiuvusias lūpas,-Išvardinai ne vieną veiksmingą būdą,-pažvelgia į Argent‘ą akivaizdžiai duodamas suprasti, jog kreipiasi į šį vyrą,- ir manau mums belieka juos visus apjungti į darniai veikiantį mechanizmą. Vandentiekio filtravimas verbena? Labai puiku. Prie to paties būtų galima ir...-nutikęs keistai šypteli supratęs, kad ant liežuvio galo besimakaluojantis sakinio tęsinys gali nuskambėti kiek keistokai,-pasistengti, jog verbenos žolelės taptų tokiu pat populiariu maisto pagardu kaip juodieji pipirai. Verbena žmonių maiste, verbena Red Bull‘yje... Kitaip tariant mano siūlymas – kaip įmanoma labiau užteršti tai, kuo maitinasi vampyrai – žmonių organizmus. Tačiau, kad tai būtų veiksminga reikia į planą įtraukti ir kitas Tarybas. Nes jeigu Niujorko kraujasiurbiams pradės trūkti gyvybę palaikančių išteklių, tie žąsinai tiesiog pakels sparnus į kitus miestus. Jei nebeliks nė lašo verbenomis nepagardinto kraujo, vampyrai patys su didžiausiu malonumu rikiuosis būriais tam, kad gautų injekciją to serumo. O tie kurie nesirikiuos...-svajingai atsidūsta tikrai nepeikdamas savęs už tai, idant šiuo atveju nebijo taip toli žiūrėti į ateitį,-Na tokius nusilpelius bus tik dar lengviau nugalabyti, tiesa?-valiūkiškai nusišypsojęs klausiamai kilsteli antakius, akimis pagerbdamas kiekvieno susirinkusiojo veidą. Bet Riko akys apsistoja ties priklausančiuoju būtent Dženai,-Jokios skubotos priemonės nėra veiksmingos. Turim veikti lėtai, nepastebimai, bet užtikrintai,-užbaigia reziumė stiliumi taip ir nepakeitęs žvilgsnio trajektorijos. Patenkintas savo kalba nusišypso, šypsnį padovanodamas būtent panelei Somers. Pasijuto gerokai užtikrinčiau, kai pastebėjo jaunos moters žvilgčiojimą į tą pusę, kurioje sėdi įsikūręs Rikas. Juolab už Saltmano nugaros tikrai nekaba kažkoks kvapą gniaužiantis, akį traukiantis Mone paveikslas. Vyras patenkintas atsilošia fotelyje džiaugdamasis neįtikėtinai praskaidrėjusia nuotaika.
- Savo ruožtu nelabai galiu įsimintinai pasisakyti vilkolakių tema, bet šį tą išmanau apie vampyrus,-ironiškai šypteli, mąsliai pirštų galais patrindamas smakrą, apaugusį šiurkštokais šereliais, skustuvo ašmenų nemačiusiais keletą dienų,-Širdies veiklos sustabdymas be jokios abejonės veiksminga, tačiau ne kiekvienas gali priartėti prie vampyro taip, kad pasikėsintų tą širdies veiklą sustabdyti. Štai,-tarsteli ūmiu judesiu atversdamas vieną švarko skvernų. Pasikuitęs vidinėje kišenėje išsitraukia apkabą, kurią patranko į atlapą delną, išsikratydamas keletą kulkų. Vieną iš jų paima, akcentuodamas tai, ką šiuo metu laiko,-Senos geros verbenos. Tiksliau – tiršta, absoliučiai gryna jų emulsija kulkose plienu grūdintu korpusu ir tirpiomis sintetinės plazmos membranomis. Patekusios į vampyro kūną jos ištirpsta per pusę sekundės. Tokiu būdu nukenksminus vampyrą galima drąsiai ir kuolą jam į širdį suvaryti. Kulkas gaminu pats, pagal kalibrą galiu pritaikyti bet kokiam ginklui, priimu užsakymus,-išsišiepia, pasukiodamas savo pademonstruotą kūrinį tarp pirštų, it gundytų potencialius užsakovus,-Irrr , pasirodo, pamiršau oficialiai prisistatyti,-nieko nelaukęs pakyla ant kojų,-Esu Alarikas Saltzman'as, bet galite vadinti mane Riku. Dirbu istorijos dėstytoju Kolumbijos universitete. Ir esu nuo galvos iki kojų jūsų paslaugoms, mielieji,-šypteli, nuolankiai mažumėlę nusilenkdamas prieš susirinkusiuosius. O tada vėl sėdyne užima fotelį.
- Nepaisant jau to, ką mes aptarėme, viena man yra vis dar neaišku,-kiek atsikvėpęs nutaria prabilti vėl,-Na, šiaip man yra nemažai neaišku, bet visų neaiškiausia – vilkolakiai: kuo jie taip nusidėjo prieš žmoniją, kad turėtų būti gretinami prie vampyrų, kurių mes vienareikšmiškai visi nekenčiame dėl savaime suprantamų priežasčių?-Riko veide užtikrintai nusėda smalsi klausiama fizionomija.

_ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _



Her frozen hand takes your breath away as she leads your soul through the dark. You know that she came to break your heart, but oh when she moves you fall in love again.
avatar
Robert King

If there is a hell, I will see you there.


Pranešimų skaičius : 1311
Įstojau : 2013-10-28
Miestas : Niujorkas
Meilė : Roxanne King
Rūšis : Vampyras (30/14)

Peržiūrėti vartotojo aprašymą

Atgal į viršų Go down

Re: APARTAMENTAI #0005

Rašyti by ATIDUODAMA #17 on Št. 12 14, 2013 10:54 am

Kuomet bent kuriam laikui jo dėstomoji kalba buvo baigta, vis dar netrokšdamas užimti sėdimos pozicijos, jis pasitraukė prie lango, į kurio palangę atsiremdamas klausė įtraukiančios Saltzman'o kalbos apie galimą verbenos paplitimą, naudojant ją viskame kas yra vartotina žmonių kasdieniniame gyvenime. Neskaitant to kad jo veido išraišką ne akimirkai nepakito, jis tyliai žavėjosi šiuo pasiūlymo, kone degdamas iš noro kad būtent toks asmuo, visiškai prišertas verbena, patektu į konkretaus asmens, originaliojo. Kol'o Mikaelson'o, asmens, apie kurį vien mintis vis dar užvirdavo kraują jo gyslose. Ir nepaisant to, kad jis kuo puikiausiai žinojo vieną vienintelį faktą, kad originalusis nėra taip lengvai sunaikinamas kaip kiti vampyrai, jis tikėjosi kad sugebės išgyventi iki tos dienos, kai bus surastas būtent toks ginklas, prieš kurį atsilaikyti nesugebės net jis. Nuleidęs savo akis, jis kuriam laikui įsistebėjo į tamsiaplaukės veidą, kuri prasitarė pirmoji, po ko sekė ir Alaric'o komentaras.
- Aš negaliu labai komentuoti šio pasiūlymo, nes atvirai kalbant nieko neišmanau apie medicinos sferą. Todėl tikiuosi, kad kai kitą kartą profesorius teiksis mums pamaloninti savo vizitu, aiškiau sustatys viską į vietas. O kol kas, negaliu parodyti savo susižavėjimo arba pasišlykštėjimo šia mintimi. Nes, pritariu jums, žmones reikia palikti kaip galima labiau dezinformuotus šiuo klausimu.
Trumpai ir aiškiai pasistenęs apibrėžti savo poziciją, jis nesugebėjo susilaikyti nuo vizualios kulkos demonstracijos. Juk atsižvelgus vien į tai, kad jis savo dėmesį labiausiai buvo nukreipęs į vilkus, naujos priemonės prieš vampyrus jį domino. Domino taip smarkiai, kad jis net nepajuto kaip greitai atsitraukė nuo palangės bei atsidūrė netoli nuo Saltzman'o. Pasiprašydamas apžiūrėti kulką, jis atsargiai keliais pirštais suėmė ją. Sugrįždamas prie kėdės, kurią iš pat pradžių buvo pasirinkęs, jis nebyliai analizavo atrodo kiekvieną briauną, kuri darė šią kulką išskirtine. Užgniaužęs kvapą, jis klausėsi ir stebėjo, tuomet vėl stebėjo ir klausėsi. Tarytum šiuo metu nieko svarbesnio nebūtu radęs. Kuomet taip pat netikėtai susidomėjo, taip pat netikėtai atitraukdamas savo dėmesį nuo laikyto objekto, padeda kulką ant stalo, lyg susidomėjęs kokiomis ypatingai populiariomis rinkos akcijomis, taria: - Man jų reikės. Pradžiai kelių apkabų. Kadangi šaudau taikliai, sugebėsiu išbandyti ne ant vieno padaro, kuriam šios yra skirtos. - Tik po to kai pasisakė, jis suvokė kad sugebėjo praklausyti dalį viso pokalbio, nes įsiterpė tuo metu, kai aplinkui vyko diskusija. Tačiau, nebandydamas viso to sureikšminti, jis paėmė su savimi atsineštą puodelį, ir palenkdamas jį, paprasčiausiai pagreitomis suvartojo visą ten buvusį skystį. Savaime aišku paragavęs šiek tiek tirščių, jis pastatė puodelį atgal ant stalo, ir kaip tik tuo metu kai nuaidėjo jam aktualus klausimas apie vilkus, jis ryžtingai pakilo nuo savo vietos, pagaliau atsegdamas krepšio užtrauktuką. Kalba apie vilkų medžioklę, kaip ir bet kuriam kitam medžiotojui buvo kone saldumas ant liežuvio. Su laiku jis pamėgo savo darbą, o dar tai kad tuo pačiu jis dar ir apsaugojo daug žmonių nuo puolimų, tą veiklą darė tik dar malonesnę:
- Pagrindinė priežastis yra paaugliai. Turiu omeny, kiekvienas mūsų kada nors buvo svarstęs apie tolimą ateitį, kuomet sukurs šeimą, kuomet bandys pastatyti ją ant kojų. Bet kokia garantija gali būti tiems vaikams, kurie ir yra pagrindinis vilkų tikslas? - Padarydamas neilgą pausę tarp savo kalbos, jis pažvelgė konkrečiai į vieną asmenį, tamsiaplaukę merginą, kuri jam buvo artima, tačiau tuo pačiu metu tokia tolima. Jis nuleido akis. Visai trumpam, lyg būtu norėjęs pasikrauti tolimesnei kalbos daliai ir nieko daugiau.
- Kuomet originaliųjų vampyrų padėtis tapo kiek labiau aktuali, vilkai ėmė regzti planus kaip juos kontratakuoti. To pasekoje jie ėmė atsirinkti paauglius, neseniai perkopusius septyniolikos, aštuoniolikos metų ribą. Jie ėmė versti juos tokiais pačiais kokie yra patys. Vienas sukandimas pilnaties fazės metu yra garantuotas mėnulio prakeiksmo užkrato paplitimas.
Liežuviu perbraukdamas sau per lupas, jis tęsė: - Blogiausia, kad kai kurie iš žmonių turi įgimtą imunitetą, jie paprasčiausiai atmeta šį užkratą, ir neišgyvena. Nes susidūrimas su vilkolakiais visuomet būna brutalus. Arba užpultasis išgyvena ir tampa vilkolakiu, arba, jis miršta. Pasirinkimas nedidelis, nes abu variantai neatneša nieko gero. Jei dar negana viso šito, turiu paminėti kad kai kurie dabartiniai vilkolakiai, konkrečiai Armstrong'ų ir Lockwood'ų šeimos. - Jis puikia suprato kad paminėdamas paskutinę pavardę, atkreips dėmesį į tai, kad vienas iš tos rasės atstovų kažkada net slėpdamas savo prigimtį, vadovavo šiai tarybai. - Būdinga gimti su šiuo prakeiksmu. O kad jis įsigaliotu, jiems "atsitiktinai" tenka atimti žmogui gyvybę. Kas įdomiausia? Kad ir kaip vengdami to, jie visuomet, karta iš kartos, atima tas gyvybes ir tiesiogine to žodžio prasme tampa monstrais.
Suvokdamas tai kad gali apie šiuos padarus kalbėti per amžius, jis vertė save sustoti, kad susirinkusiems nepasidarytu nuobodu. Staiga nutildamas, jis pradėjo iš savo krapšio traukti kelis egzempliorius tų pačių ginklų, arbaletų su sidabrinių strėlių antgaliais, specialios kulkos, šviesos granatos ir panašius ginklus.
- Paruošiau kiekvienam iš jūsų po egzempliorių. Galėsite susipažinti. Saltzman'ui ir Allison manau nebus sunku susidraugauti su tuo. O... - Kažkodėl nebūdamas tikras kad Jenna sugeba ką nors, susiaurindamas akių vokus, pagaliau perklausia: - Tave kas nors apmokė bent pagrindų, ar čia atstosi greičiau protą, nei kad jėgą?
avatar
ATIDUODAMA #17
bruklino gyventojas

Pranešimų skaičius : 49
Įstojau : 2012-09-28

Peržiūrėti vartotojo aprašymą

Atgal į viršų Go down

Re: APARTAMENTAI #0005

Rašyti by ATIDUODAMA #3 on Št. 12 14, 2013 11:35 am

Prasidėjus dalykiškam pokalbiui, kuomet abu čia esantys vyrai atrodo iš paskutinių stengėsi parodyti katras iš jų yra labiau gabus padarų, apie kuriuos ankščiau girdėjo tik pasakose, naikinimui, ji jautėsi keistai, tarytum būtu ne savo vietoje, tarytum iš tiesų dabar turėtu būti kokioje nors kavinėje. Turėtu mėgautis saulės spinduliais, kurie vertė jos malonų veidą spindėti, gardžiu kavos gėrimu kuris turėtu pakrauti ją būsimai dienai. Buvo aišku viena, ji ne velnio nenutuokia apie tai, apie ką vyko kalba. Galu gale, ji net nėra fiziškai pasiruošusi susidurti su asmenimis, kurie egzistuoja maitindamiesi žmonių krauju. Ji nuleido savo šviesiai rudas akis, kurios dienos šviesoje įgaudavo karamelinį atspalvį, ir mintimis sugrįžo į tą dieną, kuomet jos vyresnė sesuo pasirodė tėvų namuose su vyru, kuomet pranešė kad laukiasi savo pirmagimio. Teisingai, berniuko, kurio paskui nesugebėjo išsaugoti Jenna. Ji eilinį kartą perbėgo per visas atsiminimo detales, net tas menkiausias, kurios privertė atsiminti ne vien atrodo tobulo gyvenimo vaizdus, net kvapus, kurie tuo metu labai vyliojo. Ji atsiminė Eleną, kai ši dar buvo mažutė, ji atsiminė viską, ir tai kažkiek atsispindėjo jos veide, kuris akimirkai davė suprasti kad jos siela yra sužeista, ir ta žaizda tiesiog turi užsitraukti kai ji pagaliau sužinos kas? Po velnių, kas buvo toks negailestingas kanibalas, sugebėjęs atimti dar jauno vaikinuko, kurio gyvenimas nespėjo net įsivažiuoti, gyvybę. Vos pastebimai supurčiusi galvą, ji "atsipeikėjo" iš savo apmąstymų kaip tik tuo metu, kai buvo pradėti demonstruoti ginklai. Jausdama pareigą bent apsižiūrėti, grakščiai pakilo nuo savo vietos, kuri buvo toliausiai nuo visų susirinkusių. Žengusi mažiausiai kokis šešis žingsnius į priekį, ji sustojo tarp abiejų "patinų", kurie aiškino savo planus. Atrodo, jie iš čia susirinkusių daugiausia buvo pasiruošę, daugiausia išmanė ir iš dalies labiausiai negailėjo to kas laukia ateity. Bet Jenna tai atlaikys, kito būdo paprasčiausiai nėra...
- Vadinasi viskas ko reikia, tai sėkmingai integruoti verbeną į mitybos racioną? - Lyg pati sau atsakydama į užduotą klausimą, ji linktelėjo galvą, o šviesių plaukų garbanos akimirksniu uždengė jos veidą. Rankomis atsiremdama į stalo paviršių ji ėmė nužiūrinėti visus išdėtus daiktus, pati su jaučiamu pasididžiavimu balse, pratęsė savo minį:
- Aš pažįstu ne vieną maisto tiekėją, todėl manau kad sugebėčiau apsiimti šiuo darbu. Jei ne visi, tai didelė dalis manau sutiks padaryti man paslaugą ir išbandys šias žoleles. Kai tai būtina, sugebu įtikinti žmones, kas yra reikalinga, o kas ne. - Kaip tik tuo metu, ji atitraukė vieną iš savo rankų nuo stalo, surinkdama dalį plaukų, ir užsikišdama nepaklusniausius sau už ausies. Atsižvelgdama į tai, kad vyras, kuris gana greitai patraukė jos dėmesį, kaip tik tuo metu prisistatė, ji net nepagalvojo apie tai, kad abu jos globotiniai kadaise buvo pradėję lankyti minėtą universitetą. Pasijutusi taip, lyg šioje patalpoje būtu vienintelė, ji ištiesė savo ranką į Saltzman'ą. Ir tik po šio veiksmo suprato kad prieš tai jau buvo spėjusi prisistatyti. Veide išspaudusi šiokią tokią šypsenėlę, ji gana tyliai pratarė: - Pas mūsų vyrauja labai keistas įprotis, po pristatymo, suimti ir pakratyti ranką. - Ji jautėsi keistai, juk jau seniai nekalbėjo tokių nesąmonių, kurios vertė jos skruostus kaisti. Visgi, Christopheriui vėl išgelbėjus situaciją, ji atsuko savo veidą į jo pusę: - Praktiškai sekretorės pareigos... Tačiau taip, aš visiškai nauja šiame reikale. Bet, galiu būti naudinga ir prie popierių, arba komunikacijos tol, kol neišmoksiu būti visapusiškai naudinga. - Kuomet pavėluotai jos mintis perskrodė Argent'o pasakojimas apie vilkolakius ir tai kad jie puola jauniklius, kartus skysčių gumulas kone istrigo jos gerklėje. Ji suprato, kad iš visų netradicinių rūšių, nebuvo ne vienos, kuri bent dalinai galėtu būti gera, galėtu sugyventi su jais.
avatar
ATIDUODAMA #3

To find what you’re looking for, follow the path left behind.


Pranešimų skaičius : 343
Įstojau : 2013-12-10

Peržiūrėti vartotojo aprašymą

Atgal į viršų Go down

Re: APARTAMENTAI #0005

Rašyti by Jimmy Blackwood on Št. 12 14, 2013 12:46 pm

[Neskaitant to, kad su metais ji tapo savo neakivaizdžios profesijos profesionalė, šiandiena ji greičiausiai buvo mažiausiai emocionali, kas lietė reikalus, nors, reikia pripažinti kad įsisavino visą svarbiausią informaciją. Ir kai buvo patvirtintos kelios teorijos, sugeba įsiterpti tik konkrečioje dalyje] - Kelių regionų tarybas galiu įtraukti į veiklą ir aš, nes turiu ne vieną pažįstamą iš kitų didmiesčių tarybų. Manau jos bus taip pat suinteresuotos tokiais pasiūlymais. O būtent tą neaiškų vaistą kol kas palikime ateičiai, pasirūpindami viskuo savarankiškai. - [Jai besikeliant ant kojų ir kaip tik tuo metu ketinant prisistatyti pačiai, yra pertraukiama Dženos kreipimusi į Alariką. Kadangi tai iššaukė jos prunkštimą per šypseną, pro sukastus dantis, pasisako] - Allison Carrington, jūsų studentė. - [Šiek tiek sujudinusi savus antakius, atsitraukia nuo stalo, tarytum jau būtu norėjusi pasišalinti, kuomet Christopherio kalba paliečia vilkolakius] - Rimtai? Vilkolakio prakeiksmą turintys asmenys pagrinde yra tokie pat žmonės kaip ir mes. Negana to, jie yra didžiausi vampyrų priešai. Nes ne visų žiniai, jų sukandimas yra mirtinas kraujasiurbiams. Tai žinoma, greičiau sunaikinkime vilkolakius, dėl nepatvirtintų gandų... Nei kad leiskime jiems padėti mums. Labai geras sprendimas.

_ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _

MY BELOVED CHILDREN... DADDY IS HOME! MISSED ME? OH WELL...
avatar
Jimmy Blackwood


Nous protégeons ceux qui ne peuvent pas se protéger eux-mêmes.


Pranešimų skaičius : 676
Įstojau : 2012-09-27
Draugai : Maggie Blackwood
Rūšis : Zmogus

Peržiūrėti vartotojo aprašymą

Atgal į viršų Go down

Re: APARTAMENTAI #0005

Rašyti by Robert King on Št. 12 14, 2013 2:46 pm

Kristoferis labai protingai pažymėjo – kadangi serumo idėja iš susirinkusiųjų nelabai ką sužavėjo, geriau jau būtų palaukti, kol savo išradimą pristatys pats jo kūrėjas. Galbūt jis turės minčių, kaip jį integruoti, nelaukiant kol verbena maisto pramonėje pavirs prieš vampyrus nukreipta pandemija?  
- Tikrai taip...-mąsliai nutęsia trumpam nukreipęs žvilgsnį kažkur į tolį,-Būtų iš ties be galo malonu, kad kolega iš universiteto susizgribtų pamaloninti mus savo pasirodymu. Tačiau ne tik dėl savo produkto, priverčiančio siurbėlę siurbtis į siurbėlę pristatymo, bet ir pasiūlymų alternatyvai verbenoms,-atrodytų keista – pats pasiūlė tuo organišku vampyrų trucu praturtinti visa kas valgoma, bet geriau pagalvojęs sumojo, jog neblogai būtų iškelti dar vieną galimybę į kandidatūrą. O kadangi nėra gobšas, idėja tuojau pat ir pasidalina,-Kaip florai priskiriamas elementas, verbenos išgavimas produktyviais kiekiais būtų kiek apsunkintas. Galbūt daktaras Vesas, jau pribloškęs mus savo gabumais, sugebės sukurti dirbtinį cheminių medžiagų junginį, pasižymintį verbenai būdingomis savybėmis, kai jų panaudojimas nukreipiamas prieš vampyrus?-klausteli, bet daugiau retoriškai, nei trokšdamas žūt būt sulaukti teigiamų nuomonių krušos,-Be to, laboratorijoje veisti kažkokią medžiagą yra gerokai saugiau, nei auginti didžiulę verbenų plantaciją pogrindžiuose taip, kaip karteliai augina marihuaną,-šypteli patenkintas savo argumentais. Bet tik dėl to, kad šiam susirinkimui nė velnio nesiruošė, tačiau idėjos kažkokiu būdu gimsta net ir pagiriotoje Alariko buožėje. Nors ir kalbėjo įsijautęs, kaip įsijautęs kalbėtų ir bet kuris kitas asmuo, mėgstantis savo veiklą, Saltzman‘as pastebėjo keistai nutolusią Dženą. Ji tikrai nebuvo panaši į medžiotoją, jos malonios bei šiltos akys ir veidas, nulipdytas iš švelnių, bet absoliučiai dailių bruožų neleistų suabejoti, jog moters rankose sunkus ginklas ir neturėtų atsidurti. Saltzman‘as daugmaž susipažino su Elison ir Kriso istorijomis ir dabar visų labiausiai norėjo sužinoti kodėl Džena Somers – iš pažiūros švelni, moteriška būtybė prisijungė prie tų, kurie be jokios sąžinės graužaties be jokio materialaus atlygio galabija turinčius iltis, gerokai ilgesnes, nei statistinio žmogėno? Kadangi ne tik Krisas, bet ir Džen susidomėjo tomis vampyrus susilpninančiomis kulkomis ir dėl to automatiškai buvo priversta sumažinti atstumą skiriantį ją nuo Riko, pastaras pasijunta išblaškytas moters priartėjimo, mat viduje kažkas švelniai spragsėjo, vilnydamas visu kūnu. Į Somers per ilgai neužsižiūrėti vyrui pavyko tik iš paskutiniųjų susiėmus. Jeigu paleis vadeles, tikrai kaip nors prieš merginą apsikvailins pradėjęs keistai elgtis ir kalbėti nesąmones. O dabar kaip niekad norėjo palikti apie save kuo geresnį įspūdį net jei tai ir pareikalaus tam tikrų savybių hiperbolizavimo.
- Mhm,-pritariamai mykteli sureagavęs į Dženos klausimą, intuityviai pajutęs, kad jauna moteris verbenos išpopuliarinimo reikalu turės ką pasiūlyti,-Bravo,-pasveikina kolegę šiai įrodžius, jog Somers gali būti naudinga net ir stokodama žinių visuose tuose kruvinuose reikaliukuose. Turėjo pripažinti, kad šios Tarybos nariai turėtų funkcionuoti darniai bei sėkmingai. Profesorius išmanantis chemiją, medžiotojas vilkolakių specialistas, medžiotojas suinteresuotas naikinti vampyrus, medžiotoja jauna mergina, neabejotinai galėsianti už ją vyresniems kolegoms pateikti jaunatviškumu prakvipusių sumanymų ir Džena – toji, kuri ko gero iš čia esančiųjų geriausiai išmano apie tai, kas veiksminga, žmogiška ir praktiška. Ir Elison pareiškus ką mergina galėtų padaryti, Alarikas išspaudžia ryškiai pakilią šypseną, tikrai džiaugdamasis tuo, jog kiekvienas iš narių yra be galo savaip naudingas.
Na va. Dženai pavyko Alariką nuoširdžiai pralinksminti, tad vyrui kaip ir nelieka nieko kito, kaip tik guviai sukikenti. Nesitikėjo tokio moters gesto, kuris užsibaigs tuo, jog jiedu pagaliau nekaltai susilies. Pakili šypsena vis dar nedingo nuo vyro veido.
- Man labai malonu prisidėti prie to, kad šis šaunus paprotys netaptų tik istorija. Nors mėgstu istoriją,-sušneka, akimis užtikrintai įsikabindamas į priklausančiąsias merginai bei tuo pačiu pirštais suimdamas ištiestą Džen delną. Kontaktas nė iš tolo nepriminė rankos paspaudimo, veikiau vyras apkabino moters rankutę savo pirštais. Ir visiškai nenorėjo paleisti. Tarytumei metalo gabalėlis būtų prilipęs prie magneto. Neskubėjo atsišlieti, tad stovėdamas ir šypsodamasis šiltai akimis lytėjo Somers veidą net nenutuokdamas, jog iš šalies atrodo keistokai. Riką išblaško Elison, kuri nebuvo linkusi nuignoruoti Saltzmano prisistatymo. Riko antakiai šauna aukštyn.
- Rimtai?-meta ir negalėdamas patikėti tuo, jog ši mergina yra sėdėjusi auditorijoje, kurioje Saltzmanas dėsto savo mokslą,–Na, faktas, jog esi medžiotoja manau pateisina tai, jog nemačiau tavęs savo paskaitose,-paaiškina būtent taip, mat akcentuoti paskaitų nelankymą yra daug padoriau, nei pradėti dėstyti, kad į studentes nesižvalgo, tad ir nelabai įsidėmi kokį konkretų veidą,-Dabar būsiu atidesnis,-šypteli it pasižadėjęs.
Argent‘ui susidomėjus vyro išdemonstruotais šaudmenimis, Rikui dingtelėja, jog mielai pasigriebtų ir saujelę kulkų, galinčių suluošinti vilkolakį. Žinoma jie nelabai Saltzman‘o sritis, tačiau tokiais laikais... Na reikia būt pasiruošusiam bet kam.
- Bagažinėje turiu jų kelis tuzinus. Su didžiausiu malonumu įteiksiu,-vypteli, sukrutėdamas fotelyje tam, idant įsipatogintų,-Arbaaa...-nutęsia, akivaizdžiai duodamas suprasti, jog galvoje užgimęs variantas Rikui patinka labiau, nei pastaroji alternatyva,-Mainysiu į gėrį, skirtą užversti šunį,-nusišypso, aiškiai davęs suprasti, jog Saltzmaną netgi labai intriguoja Kriso paslaptingojo krepšio paslaptingas turinys. Visgi mėgo ginklus. Visai kaip ir juos naudoti.
Kalboms pasisukus apie vilkolakius, Rikas klausėsi absoliučiai rimtai ir susidomėjęs. Žinojo, kad Krisas pasidalins be galo aktualia, Saltzman‘o informacijos kanalus praturtinančia informacija ir neklydo. Visai kaip ir neklydo nustatydamas Elison vaidmenį. Tikėjosi, kad jos nutvieksta kita medalio pusė nėra tik bandymas paprieštarauti tėvui.
- Taigi vilkolakiai tapo grėsme žmonėms dėl originaliųjų?-pateikęs išvadą, mąsliai suraukia kaktą,-Ir, o taip, originalieji... Sakykit, o raganos kelia kažkokių sunkumų? Nes akivaizdu, kad stosim ne į mūšį, o ištisą karą. Su visais,-lėtai iškvepia nenorėdamas, jog matytųsi, idant norėjo desperatiškai atsidusti. Žvilgtelėjo į Dženą. Turint omeny situacijos komplikuotumą, visai nenorėjo, jog moteris, įvardinusi savo pareigas kaip sekretorės, kažkokiu būdu nukentėtų. Sunkiai nurijo burnoje susikaupusius skysčius. It gerklėje būtų įstrigęs koks gniužulas. Praturtinęs plaučius giliu deguonies gurkšniu, Rikas žvilgteli į kiekvieną susirinkimo dalyvį paeiliui,-O originalieji kelia labai daug problemų?-klausteli, pasibaisėdamas, kaip naiviai nuskambėjo jo žodžiai. Papurto galvą, lyg bandytų išvaikyti iš galvos vaiduoklius, raginančius Riką šitaip įdomiai nusišnekėti. Kaip linkęs tikėtis paties blogiausio, jis ėmė tikėtis geriausio nelabai tą racionaliai žadančiomis aplinkybėmis...
- Pagrindų visuomet galima pamokyti,-įsiterpia į Dženos ir Kriso dialogą. Vyro lūpose automatiškai išsilenkia šypsena, kai akys užkimba už Somers veido,-Jeigu tik Džena turi noro, aš mielai pravesčiau jai vieną, kitą savigynos pamoką,-specialiai nesikreipė į merginą tiesiogiai, kad per daug neparodytų savo entuziazmo didžiulio praleisti su intriguojančia naująja pažįstamąja šiek tiek intymesnio laiko, kurio metu būtų galima rutulioti judviejų pažintį, nė velnio nesmerkdamas savęs už tai, kad nelabai laiku ir nelabai vietoje reiškia pretenzijas į panelę Somers.

_ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _



Her frozen hand takes your breath away as she leads your soul through the dark. You know that she came to break your heart, but oh when she moves you fall in love again.
avatar
Robert King

If there is a hell, I will see you there.


Pranešimų skaičius : 1311
Įstojau : 2013-10-28
Miestas : Niujorkas
Meilė : Roxanne King
Rūšis : Vampyras (30/14)

Peržiūrėti vartotojo aprašymą

Atgal į viršų Go down

Re: APARTAMENTAI #0005

Rašyti by ATIDUODAMA #17 on Št. 12 14, 2013 3:49 pm

Kažkodėl būtent šiandiena nesugebėdamas nustygti vienoje vietoje ilgiau nei porai minučių, jautė kone prievolę pastoviai keisti savo poziciją. Neaišku ar tai įtakojo jaučiamas nuovargis, ar tai kad po ilgo laiko jam visgi teko susidurti su savo atžala, kuri akivaizdžiai nejautė jam šiltų jausmų dėl labai nevykusios praeities. Jis numanė, kad mergina ne kartą sau buvo uždavusi klausimą, kodėl jis pasirodė tik dabar? Kur jis buvo ankščiau, kad nesugebėjo net pasirūpinti tuo, kad alkoholikas patėvis neliestu jo vaikų. Tačiau niekas, niekas apart jį vieną nežinojo to, kad po jo jaunėlės gimimo, jos mama išgyveno dar apie pusę valandos. Ir jis buvo paskutinis, kuris gavo galimybę išbūti su ja. Tuo metu jis prisiekė, kad nusiramins tik tuomet, kai originalusis bus miręs. Taip ir praslinko dvidešimt metų, bandant rasti būdą nužudyti priešą, ir sugrįžti į šeimą. Aišku, duodamas pažadą jis net nenumanė to, kad tam reikės ne vienerių metų. Kuomet jo pamąstymus pertraukė Alaric'o komentaras apie profesorių ir jo gabumus chemijoje, antakiai savaime pakilo viršun:
- Jei žinoma bus įmanoma išgauti tokį nuodą prieš vampyrus, aš būsiu visomis keturiomis už, negana to savanoriškai norėsiu pažaisti su nuodo išbandymu praktikoje. Bet, jei visgi jam nepavyks, reikia gerai apsvarstyti ir šiltnamių, kur bus auginamas šis augalas variantą. Tokį variantą, kokio nesugebės sunaikinti ne vienas ilgailtis. Apmaudu pripažinti, bet kai kuriems iš jų tam proto užtektu. - Neskaitant to, kad visa širdimi jis niekino padermę, kuri laikė save kone dievais, kažkur giliai viduje jis žavėjosi priešams suteiktomis patobulintomis greičio, jėgos ir amžino egzistavimo galimybėmis. Šleikštulį kėlė jų gyvenimo būdas, kuomet kone pagrindinė taisyklė buvo nužudyk, ne vien iš reikalo pasimaitinti, nužudyk vien iš savo malonumo. Net dabar galvodamas apie tai, prieš akis matė vieno iš Mikaelson'o savimi patenkintą miną, kuomet jis siurbė jo besilaukusios žmonos kraują. Kuomet galvos supurtymas akimirksniu sugrąžino jį atgal į pokalbį, stengdamasis neprarasti ne vieno svarbaus įvykio, pasistengė įsiterpti kaip tik tinkamiausiu metu:
- Gali rinktis viską, kas tau patinka. Kaip medžiotojas, manau nesunkiai sugebėsi išsiaiškinti kaip kas veikia. O aš su malonumu išsikeisiu į reikmenys, kurios skirtos vampyrų naikinimui, ar bent jau jų kapitaliam nusilpninimui. - Kuomet jo veide pasirodė savita šypsenėlė, leido sau primesti viziją, kaip išbando naujus "žaisliukus" praktikoje. Apmaudu kad atrodo kadaise buvęs visiškai įprastas žmogus, dabar jis kone mėgavosi dabartine savo veikla. Kaip gi laikas ir aplinkybės keičia žmones... Nors kitą vertus, svarbiausia buvo viena, jis vis dar yra žmogus. Ir net jei kas nors bandytu tai pakeisti, jis nesvarstydamas pasirinktu mirtį. Kuomet jam buvo skirti du skirtingi klausimai, pirmiausia nukreipdamas akis į Saltzman'o pusę, mintyse pasistengia primesti kaip čia galima būtu geriau paaiškinti matomą situaciją iš savo pusės:
- Originalieji, yra tokie patys vampyrai kaip ir kiti. Jų skirtumas yra toks, kad sunaikinti juos nėra taip lengva kaip kitus. Jei rimtai, girdėjau tik porą variantų, kuriems reikalingos specialios priemonės, kurių egzistavimu asmeniškai nelabai tikiu. Užtat kas liečia raganas, lieku be komentaro. Nes nekarto neteko su tokiomis susidurti, ir kažkodėl nesu labai nusiteikęs to daryti. - Gūžtelėdamas savais pečiais, pagaliau vėl prisėdo ant kėdės, šį kartą pažvelgdamas aukštyn į netoliese atsiradusią šviesiaplaukę. Klausydamas jos nuomonės, aiškiai linktelėjo galva, lyg parodydamas savo pritarimą tiek jos, tiek vėliau Saltzman'o pasiūlymui. Nors jis ir nepastebėjo ganėtinai matomos dviejų žmonių traukos, gal todėl kad buvo suinteresuotas kitais dalykais, arba todėl kad bet kokie santykiai jam tapo pernelyg svetimi. Jis manė, kad šiek tiek apmokyti merginą būtu neblogas variantas, nes kitaip kare ji daugiau maišytu, nei padėtu. Nuleidęs akis, ir suraukęs antakius, kas labiau išryškino ant kaktos pasirodžiusias raukšles. Ne kiek nesistebėdamas tuo kad Allison nusprendė paprieštarauti, pakelia akis į jos veidą. Aišku kad jis domėjosi tuo kaip gyveno jo vaikai, su kuo bendravo ir panašiai. Allison ir Jake santykiai jam buvo aiškūs. Jis tik laukė kol ji pati suvoks kad daro klaidą, o jei ne, jam teks tą klaidą pašalinti.
- Rimtai. - Pakartodamas merginos žodį, tačiau su kita intonacija, jis nukreipė savo akis konkrečiai į jos pusę:
- Tu manai aš nieko nežinau apie tai kad vilkų seilėse yra nuodas, mirtinas vampyrams, kai šis patenka į kraujotaką, sukandimo metu? Žinau, ir sėkmingai tą nuodą naudoju, suleisdamas jį tiesiai toms žmogėdroms į kaklą. Bet kalba juk ne apie tai? Kalba apie Armstrong'ą? Allison, ar tu pati bent žinai kiek daug žmonių jis pavertė? O kiek nužudė? - Neigiamai supurtydamas galvą, jis pats atsakė už merginą, nes nepaisant visko, apie vilkus jis išmano daugiau nei ši. Visgi, nenorėdamas kad pokalbis būtu per daug suasmenintas, jis viso labo priduria: - Aš nežadu plėtoti šios kalbos su tavimi, nes mano nuomonės tu nepakeisi, kad ir kaip norėtum.
avatar
ATIDUODAMA #17
bruklino gyventojas

Pranešimų skaičius : 49
Įstojau : 2012-09-28

Peržiūrėti vartotojo aprašymą

Atgal į viršų Go down

Re: APARTAMENTAI #0005

Rašyti by Jimmy Blackwood on Št. 12 14, 2013 3:59 pm

[Neskaitant to kad ji pirma užvedė konkretų pokalbį su biologiniu tėvu, šiuo metu mažiausiai norėjo matyti jį sau prie akis, nes kuo puikiausiai žinojo kad tai prives tik prie dar vieno kivirčo. Pasirinkdama savo žvilgsnį nukreipti būtent į dėstytojo / medžiotojo pusę, nesunkiai sugeba pastebėti tai kad jis daugiau emocinio dėmesio skiria šviesių plaukų savininkei, kaip ir ji jam atgal. Šiandiena tai stebėti buvo maloniau, nei kad kalbėtis su tėvu, bandant paaiškinti savus įsitikinimus. Todėl, vos tik išgirdo Riko balsą, instinktyviai pakeldama akis į jo veidą, prašneko]
- Neblogas pastebėjimas, bet, prisiekiu, pirmą paskaitą aš tikrai aplankiau... Paskui, aplinkybės buvo netinkamos.
[Numanydama kad turi neblogą pasiteisinimą, pagaliau žvilgtelėjo į tą pusę, iš kurios sklido Ardžento nuomonė]
- Tavo nuomonė pernelyg siaura. Patys vilkai paskelbė karą vampyrams, vien jų sukandimo pakanka kad tie užsikrėtę pakratytu kojas. Pats pagalvok, palikus ramybėje vilkus, vampyrų skaičius sumažėtu. Sumažėtu darbo mums, bei kitoms taryboms. Negi tau taip sunku priimti mintį kad jie nėra visi pavojingi mums? - [Tėvui palietus Džeiką, asmenį, kurį nepaisant visko ji myli, kuris ne kartą aukojo savo kailį tam, kad apsaugotu jos gyvybę. Galu gale, kuris prie to viso turėjo tapti jos paauglystės - kvailystės klaidų, neišgyvenusio kūdikio tėvu. Stipriai įkvėpdama orą į savo plaučius, pratęsia, tačiau šį kartą jau daug ramiau] - Tai apgailėtina, nes tu niekad nesuprasi... Verčiau aš imsiuosi darbo, nes, nenoriu dabar tavęs matyti. - [Kilstelėdama akis į dar du čia buvusius asmenis, pasisako] - Jums leidus.
[Iš kart po to, paskubomis apleidžia būtent šias patalpas, bandydama tesėti duotą žodį dėl savo darbo dalies]

_ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _

MY BELOVED CHILDREN... DADDY IS HOME! MISSED ME? OH WELL...
avatar
Jimmy Blackwood


Nous protégeons ceux qui ne peuvent pas se protéger eux-mêmes.


Pranešimų skaičius : 676
Įstojau : 2012-09-27
Draugai : Maggie Blackwood
Rūšis : Zmogus

Peržiūrėti vartotojo aprašymą

Atgal į viršų Go down

Re: APARTAMENTAI #0005

Rašyti by ATIDUODAMA #3 on Št. 12 14, 2013 4:58 pm

Kuomet praktiškai visas jos dėmesys buvo nukreiptas į ant stalo išdėliotus ginklus, mintyse ji bandė save įsivaizduoti bent laikant vieną iš jų, o kadangi toks vaizdinys jai greičiau būtu sukėlęs lengvą juoko priepuolį, nei kad pasididžiavimą savimi. Ji vargingai atsiduso, nes nebuvo sunku suvokti tai kad tokie daiktai skirti ne tokiai asmenybei kaip ji, net ir įdėjus labai daug pastangų į tai, ji paprasčiausiai net negalėjo būti iš tų žmonių, kurie šaltakraujiškai geba atimti gyvybę kitam. Atrodo su kiekviena akimirka darėsi vis sunkiau kvėpuoti, įtikinėti save kad jos buvimas čia yra savotiškai reikalingas, ji pagaliau atitraukė abi savo rankas nuo stalo paviršiaus. Visgi, nebandydama užimti ne vienos sėdimos vietos, ji stovėjo, klausėsi to kas buvo diskutuojama iš visų pusių. Gaila, tačiau pridurti ką nors buvo pernelyg sunku, nes ji paprasčiausiai viso to neišmanė. Tačiau, kuomet jos prieš tai ištiesta plaštaka buvo priimta, iš kart pakeldama savo karamelinės spalvos akis į ją suėmusį asmenį, nesusilaikė nuo plačios šypsenos, būtent dėl to kad kuo puikiausiai suvokė kad prieš tai buvęs jos komentaras buvo labai nevykęs, bet, bent jau kažkoks bandymas išsisukti iš situacijos į kurią pati sugebėjo save pastūmėti. Ir neskaitant to, kad jos malonus veidelis kone sušvito, mat artimas kontaktas vėl pastūmėjo ją jaustis patogiai. Šis atrodo menkutis kontaktas leido jai pasijusti saugiai, ir neleisti sau galvoti apie tai kad keliai šiek tiek ėmė drebėti, ko nesimatė po jos drabužiais.
- Kai ką tikriausiai tiesiog yra draudžiama palikti istorijai. - Jos veidas vis dar bylojo apie tai, kad ji ne juokais susižavėjo priešais esančiu asmeniu. Visgi nenorėdama kad tai būtu pernelyg akivaizdu, po Allison įsiterpimo, ji iš kart ištraukė savo ranką iš Saltzman'o pirštų glėbio. Susikryžiuodama abi savo rankas po krūtine, ji žengė atbula žingsnį, lyg šiek tiek atitolus buvo lengviau susidėti savas mintis po tinkamas lentynas. O ir dėl pagreitėjusio kvėpavimo, krūtinė nesikilnojo taip sparčiai. Kalbai liečiant konkrečius asmenys, mitologines būtybes, ji viso labo stebėjo kalbančius, filtruodama informacija ir kaip ir bet kuris kitas asmuo, atsidėdama sau tai kas svarbiausia. Tačiau, kaip tik tuo metu užsimezgus minimaliam konfliktui tarp tėvo ir dukters, ji eilinį kartą mintimis nukeliavo į savo gyvenimo fragmentą, kuomet nuo pasiutusios mergiotės vaidmens, jai teko apsiimti nauja, motiniška role. Kuomet viskas ką darė ji buvo neteisinga, tai buvo sunku. Bendravimas su paaugliais kartais būna tiesiog nepakenčiamas, ką jau kalbėti apie tai, kad kartais juos tenka nukreipti į tinkamą kelią. Ir nors šiuo metu ji iš šalies girdėdama abi nuomones, labiau linko prie Carrington. Juk bent laikina sąjunga su vilkais visai nebūtu tokia tragiška, kokią nupasakojo Christopher'is. Galu gale, ne veltui yra sakoma kad "mano priešo priešas, yra mano draugas". Ji turėjo savo nuomonę šiuo klausimu, ir neskaitant to kad likę žmonės buvo labiau apsišvietę nei ji, ir ji jautėsi kaip pirmokė pirmą kartą atsisėdusi už mokyklinio suolo, visgi ryžosi prasitarti:
- Visgi aš manau kad ji dalinai yra teisi. Jei ne visam laikui, tačiau kuriam būtu galima palikti bent kelis vilkus, kurie konkrečiai priešinasi vampyrams, ramybėje. Ir, pagal kodeksą, kuris neseniai buvo patekęs į mano rankas, "naikinti" tik tuos, kurie kelia grėsmę žmonėms? Nors tai ne mano reikalas, bet mergaitė teisi. Didžiausia problema yra vampyrai, į tai orientuotis šiuo metu būtu geriausia. - Nors ji ir išrėžė savo nuomonę, neslėpdama nieko užanti, bei manė kad dėl to palaikymo nesulauks, bent jau žinojo kad gali atlaikyti savo tvirtą poziciją. Juk galu gale, ji ir įsiprašė į šią tarybą dėl to, kad padėti sulaužyti kelias nusistovėjusias taisykles, gauti naudos dėl dingusios dukterėčios ir suteikti visą įmanomą pagalbą iš savo pusės. Kurį laiką stebėdama būtent Christopherio pusę, po įgarsinto pasiūlymo dėl apmokymo, dar neatsisukdama į Alaric'ą, vos sekundei šyptelėjo. Ir tuomet pasisukdama visu kūnu į jo pusę, tvirtai linktelėjo galva, kas davė įžangą jos atsakymui: - Ji neprieštaraus. - Nuleisdama abi savo rankas, kurios prieš tai buvo sukryžiuotos, paskuba pratęsti savo nuomonę: - Aš tikrai būsiu kur kas naudingesnė, jei bent sugebėsiu minimaliai pasipriešinti jiems. Ir... Aš greitai mokausi, todėl pažadu kad nenuvilsiu. - Ir nors jos skruostikauliai nuo šiandienos dažno šypsojimosi šiek tiek paskaudo, ji vis dar išlaikė tą pozityvumu dvelkiančią išraišką, kuri tiesiog negalėjo dingti.
avatar
ATIDUODAMA #3

To find what you’re looking for, follow the path left behind.


Pranešimų skaičius : 343
Įstojau : 2013-12-10

Peržiūrėti vartotojo aprašymą

Atgal į viršų Go down

Re: APARTAMENTAI #0005

Rašyti by Robert King on Pen. 12 27, 2013 8:56 am

Alarikas ne per demonstratyviai atsidūsta taip, tarytumei jį būtų užpuolęs kažkoks mažytis erzelis. Iš tiesų užtiko save gana neigiamai žiūrintį į faktą, jog mėgintuvėlių burtininko universiteto profesoriaus šiuo metu nėra tarp susirinkusiųjų, mat gana nemalonu kurti planus, kai jų tvėrimo mechanizme trūksta svarbaus varžtelio. Juo labiau nemirėliai nesėdi rankų sudėję ir tuo labiau nesėdi ilčių nesuleidę į kokio nelaimėlio kaklą, riešą ar kitą vietą, iš kurios kraujas net ne sunkiasi, o plūsta šiltais, raudonais salsva geležimi tvoskiančiais fontanais, kai šis pirmasis Tarybos susirinkimas objektyvia nuomone neišgimdė jokio revoliuciją žadančio plano ar išeities. Pajutęs, jog nervingai pirštais gniaužo džinsinę medžiagą, dengiančią Saltzmaną nuo bambos iki kulkšnies, dar kartą atsidūsena, tačiau dabar jau ramindamas karčiai, nelyginant tulžis sukilusias abejones.
Vyras jokiu būdu neketino tapti dar ir specializuotu vilkolakių marintoju, tad idėja pulti naudoti Argent‘o siūlomus ginklus pagal paskirtį Rikui patiko ne tiek kiek  galimybė ištyrinėti kolegos amuniciją vardan profesinio įkvėpimo, pavadinkim. Juk galbūt įkvėptas Kriso meistriškumo Alarikas pajaus mūzos apsireiškimą ir sukonstruos kažkokią naują kietą antivampyrinę pūšką arba bent jau ženkliai patobulins senuosius modelius? Be to, labai originalus toje srityje ir nebuvo: aštriai nuglūdinta mediena, visokios verbenų panaudojimo variacijos... Su pakilia šypsena Alarikas dėkodamas linkteli vyriškiui, suteikusiam Saltzmanui leidimą kyštelėti nosį į jojo krepšį, kuriame knibždėte knibžda įvairiausių peraugusių šunyčių naikinimo atributų.
Kristoferiui išsamiai ir noriai atsakinėjant į klausimus, Rikas klausėsi įdėmiai ir kone nepatraukdamas nors kiek ir apsiblaususio, tačiau budraus žvilgsnio nuo vyro.  Puikiai suprato – ne tik eiliniai vampyriūkščiai yra problema, tačiau ir tie, taip vadinami originalieji, bū-ū-ū-ū. Akimirką pasijaučia nesmagiai ir nemaloniai. Net sunku būtų išmatuoti mastus žalos, kurią žmonijai padaro tie prakeikti kraugeriai.
- Be jokios abejonės šios Tarybos sukamas klastas užuodę originalieji taps opia problema...-atrodytų, subamba po nosim sau, o ne visam kambariui, mąsliai trindamas pirštais kaktą,-Jokiu būdu negalima nereaguoti į galimybę, jog grynakraujai nepavers Niujorko „Skerdynėmis Teksase“. Tik ne Teksase,-ironiškai vypteli, iš lėto sugaudydamas gilų oro gurkšnį, tokį svaiginamai raminamą,-Kadangi daugiau nelabai yra prie ko užsikibti, siūlyčiau patyrinėti tų tavo minėtų specialių priemonių egzistavimo tikimybę. Paprasčiausiai būtų kvaila kėsintis į kelių šimtų metų senumo vampyrus ir lanku apeiti originaliųjų šeimą, nes atseit jie neįveikiami ir mes bijom,-Riko balse suskamba aštri sarkazmo gaidelė, puikiai įprasminusi jausmą, kurį vyras jautė įsisupęs į visą tą vampyrišką velniavą – abejingumą. Jam buvo visiškai nesvarbu, prieš kokio galingumo kraugerį stoja ir turint tokį užsiėmimą neįmanoma judėti tolyn nesusitaikius su mintimi, jog kiekviena medžioklė gali būti paskutinė. Rikas nebijojo mirti. Nes nebeturėjo dėl ko gyventi,-Galų gale, argi ne magiškomis priemonėmis pirmieji vampyrai būtent ir buvo sukurti?-klausteli, duodamas suprasti, jog jam žinoma visos nemirėlių kastos atsiradimo istorija, aišku labiau primenanti legendą ar padavimą,-Galbūt egzistuoja kažkoks burtas ir kažkokia užtektinai galinga ragana, kad būtų galima ištaisyti tą gamtai padarytą žalą, kai žeme nužengė pirmieji vampyrai?-žinoma viskas ką galėjo daryti, tai tik garsiai spėlioti ir teikti viltį. Sau pačiam. Kad šiame kare įmanoma laimėti ir kris visai ne mirtingųjų, ne jo, ne Kriso, ne Elison ir tikrai ne Dženos galvos. Kovoje su vampyrais Rikui optimizmo tikėti, jog išeitį randa tas, kuris jos karštligiškai ieško, tikrai nestigo.
Alarikui yra jau seniai taip buvę, kad šitaip netikėtai, šitaip nelauktai taptų Amūro strėlės taikiniu. Kiek atmena, paskutinį kartą taip jautėsi tik tada, kai susipažino su Isobele. Tik pastaroji iš pradžių mažai dėmesio tekreipė į Saltzmaną. O dabar trauka tvyrojo abipusė ir tai... Tai buvo nuostabu. Džena blaškė Riko dėmesį, tačiau pačiu gražiausiu, pačiu fantastiškiausiu būdu. Bet koks kažko gero užgimimas yra jaudinanti patirtis. O vyro gyvenime to gero mažoka.
Jaunosios studentės pasiteisinimą priima su supratinga, šilta šypsena veide.
Elison prieštaravimas tėvui Saltzman‘ą šį kartą pritrenkia. Tai tikrai nebebuvo dar vienas bandymas įgelti tėvui, nes Rikas pasijunta... Įtikintas. Kone kaltai dėbteli į didžiausią vilkolakių gerbėją Krisą, laukdamas ką jis pasakys, kuomet tapo gana akivaizdu, jog tiek Džena, tiek Rikas palaiko Elison nuomonę. Nesitikėjo, jog mergina išskubės taip greitai, tad tik nenuovokiai pamojuoja išeinančiai Kerington apsimesdamas, idant jam nėra kartu, kad Elė patraukė savais keliais daryti savų darbų, užuot Tarybai spėjus nutarti koks yra pirmasis jų BENDRAS veiksmų planas. Kritusią džiugesio kartelę dėl didelių kai kurių susirinkimo dalyvių ego Saltzman‘ui pakelia būtent Džena, nutvieskusi vyro veidą plačia šypsena.
- Galbūt Džena sutiks šįvakar užsukti pas mane ir ne tik pasimokyti šaudyti iš arbaleto, bet ir pavakarieniauti?-pats nusistebi, kaip jam pavyko pasisakyti su tokiu pasitikėjimu savimi, taip drąsiai bei... Flirtuodamas. Nebejautė baimės kažkokiu būdu atmušti Dženai norą susipažinti su juo artimiau, nes ši jauna moteris jam tikrai patiko. O kaip Maja Vest yra pasakiusi „Tas, kuris dvejoja yra prakeiktas kvailys“. Ir visai Rikui nerūpėjo, kad panelės Somers merginimas neįeina į Tarybos susirinkimo planą.

_ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _



Her frozen hand takes your breath away as she leads your soul through the dark. You know that she came to break your heart, but oh when she moves you fall in love again.
avatar
Robert King

If there is a hell, I will see you there.


Pranešimų skaičius : 1311
Įstojau : 2013-10-28
Miestas : Niujorkas
Meilė : Roxanne King
Rūšis : Vampyras (30/14)

Peržiūrėti vartotojo aprašymą

Atgal į viršų Go down

Re: APARTAMENTAI #0005

Rašyti by ATIDUODAMA #17 on Št. 01 04, 2014 6:18 am

Nepaisant to, kad asmuo, kuris dar nespėjo apleisti šios patalpos, iš paskutinių stengėsi nukreipti visus susirinkusius į savo pusę, jis kuo tvirčiausiai laikėsi savo nuomonės. Užteko tik kokius dvidešimt metų nukeliauti atgal, kuomet jis pirmą kartą buvo susidūręs su vilkolakiu. Tiksliau matęs būtent tą incidentą, kuomet per neapdairų savanaudiškumą žuvo mergaitė. Paauglė, kuri turėjo nugyventi laimingą gyvenimą, sukurti šeimą ir iki pat šios dienos kerinti visus savo šypsena. Bet viskas pasisuko kitaip, nei kas nors galėjo tikėtis. Paauglė, kuri kasdien džiugindavo visus aplinkinius savo puikiu skoniu muzikai, priversdavo net labiausiai susiraukusį asmenį nusišypsoti, jau seniai gulėjo po žeme. Tiksliau, buvo nužudyta to asmens, apie kurį kaip tik dabar kalbėjo jo paties dukra. Neskaitant to, kad mergina net nenutuokė apie tai, iš kur iš tiesų kilo jos biologinio tėvo neapykanta tai padarų rūšiai, jis iki pat dabar nebuvo pasiruošęs atpasakoti savo pirmą susidūrimą su Armstrong'u. Ogi ta žuvusi paauglė buvo ne kas kitas, kaip jo paties sesuo. Ir jis buvo tas asmuo, kuris rado požemius, kuriuose ji mirė. Mirė to padaro naguose, kuris negalėdamas susitaikyti su mintimi kad yra beveik nesunaikinamas, stebės kaip ji auga, bręsta ir galiausiai pasensta ir miršta. Jis nesusitaikė su tuo, kad ji dar turi galimybę gyventi kitaip, toliau nuo jo ir per savo durną galvą, pasistengė paversti ja tokia pat kaip jis. Tačiau čia likimas pakišo koją, nuo pat gimimo įskiepydamas jai imunitetą. Tik užsidarančių durų trenksmas, sugebėjo "pažadinti" jį iš istorijos, kurią visiškai atsitiktinai privertė save išgyventi. Nukreipdamas akis į čia vis dar likusius du asmenys, jis negarsiai kaukštelėjo dantimis. Žinodamas kad praktiškai visi planai yra aptarti, galiausiai privertė save prasižioti, nors ir buvo sunku, nes nuoširdžiai kalbant, jis geriau būtu pasirinkęs butelį tauraus gėrimo, paskui arbaletą ir kelionę iki miškingų vietovių. Juk dabar tik šios priemonės versdavo jį jaustis gyvam.
- Vadinasi pradžiai kaip ir viskas yra aptarta. Belieka sulaukti kol mūsų profesorius teiksis pasireikšti ir plačiau papasakoti apie savo išradimus. Kol kas, veiksime pagal aptartus planus, ir tikėkimės, kad sugebėsime sulaukti kaip galima pozityvesnių rezultatų. O štai kas liečia originaliuosius...
Susiaurindamas savo akių vokus, pasistengia atsiminti atrodo prieš metus laiko vykusį susitikimą su vienu asmeniu, kuris jam ir prasitarė apie stebuklingą, išskirtinio balto ąžuolo durklą, kuris neva gali sunaikinti bet kurį iš originaliosios šeimos. Tik, čia pat, kai atrodo kad kerštas yra kone ranka pasiekiamas, jį neramino tik vienas klausimas. Kai viskas bus baigta, kaip reikės gyventi toliau? Supurtydamas galvą, pakankamai tyliai pratęsia savo mintį: - Aš pasistengsiu iki kito susirinkimo gauti kaip galima daugiau informacijos apie ginklą prieš juos. Nes tu teisus, Saltzman'ai, jei galingi burtai sugebėjo užtraukti vampyrizmo prakeiksmą, vadinasi turi būti tokie burtai, kokie sugebės jį nutraukti. O šiam kartui, apleidžiu jus. Nes netrūkus sutems, todėl norėčiau būtu vietoje, kai tai atsitiks. Buvo malonu susitikti. - Šiek tiek kilstelėdamas ranką, pagarbiai su visais atsisveikina, ir paskubomis išeina (susidurti su tuo faktu, kurio greičiausiai net košmaruose nesugebėjo susapnuoti).
avatar
ATIDUODAMA #17
bruklino gyventojas

Pranešimų skaičius : 49
Įstojau : 2012-09-28

Peržiūrėti vartotojo aprašymą

Atgal į viršų Go down

Re: APARTAMENTAI #0005

Rašyti by ATIDUODAMA #3 on Št. 01 04, 2014 7:02 am

Ore pakibus paskutiniams tarybos susirinkimo akibrokštams, ji negalėjo nieko kito daryti, kaip su pastebimu susidomėjimu klausytis visko, kas buvo kalbama visų čia buvusių žmonių. Ir neskaitant to, kad kitomis aplinkybėmis ji būtu kalbėjusi daugiau nei visi čia susirinkę žmonės, šį kartą ji neturėjo progos įsiterpti, nes buvo kone labiausiai išsiskirianti iš minios būtent dėl to, kad žinojo tiek mažai. Vos tik jos akys nukrypo į jos pačios rankas, kurios tuo metu rėmėsi į kelius, ji atkreipė dėmesį į tai, kad ant vienos iš jos rankų piršto įkyriai "pupsi" žiedas su raudonu akmenuku. Tai galėjo reikšti tik vieną, arba ji jau buvo apsaugota tos pačios tarybos narių dėka, arba jai pačiai nežinant ją nuolatos supo nemirtingi asmenys. Vienaip ar kitaip, tas menkas žiedas, kuris buvo išlydytas iš kažkada Elenai priklausiusio vėrinio, saugojo ją nuo užkalbėjimo. Atitraukusi akis nuo papuošalo, ji pagaliau išsitiesė, susikryžiuodama rankas sau po krūtine. Ir kuomet pasišalinus Allison, keliais sakiniais pasikeitė čia likę du vyrai, ji kantriai laukė kuomet gaus progą pasilikti, kad ir visai trumpam su vyru, kuris privertė jos kūnu perbėgti šiurpuliukams. Keista, juk ji jį matė tik pirmą kartą savo gyvenime, bei puikiai žinojo kad tais "šiurpuliukais" pasitikėti negalima, kažkokia nematoma galia kone traukė ją tęsti bendravimą su išsimokslinusiu istorijos žinovu. Juk net bet kaip pasukus situacija, ji turėjo ne vieną galimybę užklausti jo ko nors, kas priverstu pratęsti bent žodinį kontaktą. Kuomet jos pačios mintis, į kurias trumpam buvo panėrusi, nutraukė negarsus atodūsis, ji pagaliau buvo čia su gerokai už ją aukštesniu vyru. Atitraukdama savo abi rankas, nuo savęs, vienos rankos pirštais atsiremia į stalą, kuris tuo metu jai buvo iš šono, veide leidžia pasirodyti ganėtinai pastebimai šypsenai. Jos skruostams įgavus šiek tiek raudonio, to švelniai gražaus, o ne ryškiai krentančio į akis, ji pagaliau privertė save prasižioti kalbai:
- Jei būtu visiškai kitos aplinkybės, pasiūlymas pavakarieniauti nuskambėtu visai kaip kvietimas į pasimatymą. Tačiau, kaip ir sakiau prieš tai, jei tik būtu kitos aplinkybės. - Tuomet visai nelauktai sau pačiai, ji atsuko vyriškiui nugarą, kaip tik tuo metu atsiminusi sugebėjo pamiršti su savimi atsineštą rankinę, kuri liko ant stalo, jo gale. Žengdama link ten, ji sugebėjo neparodyti to, kad jos veide buvo išsitempusi labai plati šypsena. Kuomet keliais pirštais suėmė rankinę, pasisukusi vėl savo karamelinės spalvos akis nukreipė į čia tebe buvusį asmenį.
- Aš nemėgstu kinų maisto... - Duodama suprasti kad sutiko su pakvietimu, drąsiai žengė link vampyrų galvų medžiotojo, neapskaičiuodama ir rizikingai sumažindama atstumą tarp jų. Jausdama kaip širdis kone veržiasi iš krūtinės, pasuko savo akis į durų pusę, kas privertė ją pratęsti savo kalbą: - Dar kelias dienas, gyvensiu vienu aukštu žemiau. Pasiimsi mane, treniruotėms. Arba, išduosi paslaptį, pasakydamas kur man atvažiuoti?
avatar
ATIDUODAMA #3

To find what you’re looking for, follow the path left behind.


Pranešimų skaičius : 343
Įstojau : 2013-12-10

Peržiūrėti vartotojo aprašymą

Atgal į viršų Go down

Re: APARTAMENTAI #0005

Rašyti by Robert King on Sk. 01 26, 2014 5:55 am

Pastebėjęs regėjimo objektyvo susiaurėjimą Kriso veide Rikas suklūsta. Absoliučiai visos Tarybos susirinkimo diskusijų temos vyrui nuoširdžiai rūpėjo. Visgi yra pasišventęs savo darbui. Darbams, tai yra. Ardžentui pristačius savo veiksmų planą, Alarikas linktelėja tarsi neverbališkai užtvirtindamas pašnekovo žodžiu išreikštos minties tinkamumą.
- Na,-prasitaria pro negilų atodūsį,-Bandysiu neatsilikti. Kaip tik iš Čikagos Tarybos nugrobiau ne vieną archajišką knygą, tačiau nespėjau jų dar paanalizuoti, galbūt jose rasiu kažkokios naudingos informacijos. Svarbiausia nesėdėti rankų sudėjus,-šypteli, pasakytum Krisui, tačiau greitai atsisuka į Dženą. Dėl to ir tas šypsnis pasidaro nebe tokio ryškiai draugiško pobūdžio, o mažumėlę... viliojantis. Buvo akivaizdu, kad šis susirinkimas priėjo liepto galą ir Rikas pajunta nemalonų slėgį krūtinėje. Visai nenorėjo grįžti namo, ten kur taip niūru ir pilka. Kur mėtosi ginklai ir knygos. Kur vyras daugiausia leidžia savo vienišas dienas netikėdamas, jog jo aptemusią padangę kada pasieks pragiedruliai. Kur Riką apsėda ir valdo melancholija ir progresuojantis alkoholizmas. Pajutęs kažką gražaus ir šilto Dženai nūnai pajuto kažkokią paslaptingą, užmirštą šilumą ir tiesiog nenorėjo, idant ji nusloptų.
- Iki kito karto,-atsisveikina žvilgsniu išlydėdamas Krisą.
Dženos šypsena gundė ir šildė tuo pačiu metu. Stovėjo netoli jos, išsitempęs, tačiau nenervingai. Tiesiog norėjo demonstruoti savimi pasitikinčią, ramią povyzą.
- O nesutiktum su manimi nueiti į pasimatymą?-klausteli teatrališkai įsižeidęs, tokiu dirbtinai ala cypiu tonu (kurį buvo sunkoka sukurpti, kadangi turi žemą, vyrišką balsą), interpretavęs pašnekovės žodžius mažumėlę savaip. It užburtas stebėjo moterį, kiekvieną jos veiksmą. Dženai nusisukus atkreipia dėmesį į jos pečius, kaklą, lengvai krintančius, tiesius šviesius plaukus. „Žiauriai seksualu“, pagalvojo deramai įvertindamas Somers fizinius pranašumus, kuriuos tik dar labiau akcentavo šiltas moters būdas ir žavinga charizma.
- Vadinasi jokio kinų maisto...-kone sušnara pritrenktas sumažėjusio tarp judviejų atstumo. Plieskė užsidegimu. Visiškai neleistinu, kadangi troško čiupti Dženą, prispausti prie savęs ir įsitikintį, kiek fantastiškas yra moters fantastiškų lūpų skonis. Net negalėjo pagalvoti apie tai, kad Somers veikiausiai pamanė, idant Rikas nemoka gaminti ir vaišins ją kažkokiais šedevrais iš populiaraus greito maisto tinklo. Lėtai, kuo lėčiausiai įkvepia siekdamas truputėlį apramint arklius. O visgi prieš pradėdamas kalbėti vėl, jaukiai užmetą ranką ant Dženos rankos ten, kur slypi dvigalvis žasto raumuo ir švelniai suima, sukurdamas maloniai intymią, tačiau neakiplėšiškai, atmosferą. Kuo giliausiai įsispigina į pašnekovės akis.
- Iš tiesų tai labai norėčiau tave paimti,-taria kiek per rimtu tonu, po akimirkos suvokdamas, kaip dviprasmiškai turėjo nuskambėti jo žodžiais. Kiek susimėtęs, pasitaiso,-Tai yra pasiimti, echm, treniruotėms,-suspaudžia lūpas, kad nepradėtų krizenti, juolab norėjo, kad nedidelis lyrinis nukrypimas liktų kažkokiu būdu moters nepastebėtas. Pajutęs, jog kurį metą net nekvėpavo, sugaudo godų oro gurkšnį,-Esu absoliučiai laisvas ir galim susitikti suvalgyti jokiu būdu ne kinų maisto ir pasitreniruoti šiandien. Vakare. Tau tiktų?-kiek prisimerkia, melsdamas, jog Džena neturėtų susigalvojusi labai didelių planų.

_ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _



Her frozen hand takes your breath away as she leads your soul through the dark. You know that she came to break your heart, but oh when she moves you fall in love again.
avatar
Robert King

If there is a hell, I will see you there.


Pranešimų skaičius : 1311
Įstojau : 2013-10-28
Miestas : Niujorkas
Meilė : Roxanne King
Rūšis : Vampyras (30/14)

Peržiūrėti vartotojo aprašymą

Atgal į viršų Go down

Re: APARTAMENTAI #0005

Rašyti by ATIDUODAMA #3 on Sk. 01 26, 2014 2:26 pm

Neskaitant to, kad ji visuomet buvo linkusi labai greitai nusižiūrėti vieną ar kitą asmenį, šį kartą nors ir stengėsi tam priešintis, buvo ypatingai sunku. Pastoviai bandydama sau priminti tuos vaizdus, kuriuos teko matyti, išgyventi, kurie paskatino ją domėtis tuo, kas dedasi aplink. Blogiausia buvo tai, kad pastarieji įvykiai laisvai galėjo įgauti "karo" pavadinimą, o tai nelabai ją viliojo. Juk paėmus metus atgal, viskas, kas atrodė sunkiausia jos gyvenime, tai galvos skausmas, kurį kėlė du paaugliai, kuriems priverstinai tapo motina. Dabar, vienas iš paauglių buvo kritęs nuo vampyro rankų, tiksliau dantų, kitas dingo be žinios. Kuomet jos savęs įtikinėjimo procesas buvo nutrauktas šmaikščiai nuskambėjęs Saltzman'o balsas, nesugebėdama nuslėpti natūraliai išsiveržusios šypsenos, pavartydama akis, imasi kalbėti:
- Am, atsigręžus atgal į visus mano nevykusius santykius, greičiausiai tai būtu blogiausia mintis, kokia tik gali įsivaizduoti. Tuo labiau... Aš labai stengiuosi susikoncentruoti į visą tai. - Pakeldama dešinę ranką, rodomuoju pirštu tarytum nupiešia apskritimą, kuriuo tikėjusi paaiškinti savo buvimo čia prasmę. Nors vyras stovintis šalia, o ypatingai dabar taip arti kone vertė jos širdį veržtis lauk. Įkvėpdama oro į savo plaučius, pagaliau paaiškina savo prieš tai parodytą gestą: - Mes abu, manau turime labai svarbias priežastis, kodėl nusprendėme paskirti savo gyvenimą, ar bent dalį jo kovai prieš nemirėlius. - Kuomet jos kaklą kone suspaudžia mintis apie tai, kas nutiko su Džeremiu, neigiamai supurtydama galvą nuleidžia akis. Nors ji nieko ir nebuvo pasakiusi apie tai, kas iš tiesų paskatino ją čia būti, kad ir kaip ji neatitiko "medžiotojo" standartų, juk net jaunutė studentė buvo kur kas labiau pranaši šiuo klausimu nei ji, nors iš pažiūros taip ir neatrodė. Jos mintys labai greitai buvo užvaldytos nemalonių prisiminimų. Visgi universiteto tikriausiai karščiausiai atrodančiam dėstytojui labai greitai nukreipus jos mintis visiškai kita linkme, pakeldama savo karamelinės spalvos akis, aiškiai perteikė nuostabą, kuri pasižymėjo tuo, kad jos akių vokai kiek labiau išsiplėtė nei tai įprasta. Akivaizdu, kad jo žodžius apie paėmimą ji interpretavo savaip. Tačiau nuostaba toli gražu nepriminė tai kad ta mintis jai nepatiktu, tiesiog, ji buvo per daug netikėta. Tačiau kuomet vyras paaiškina ką turėjo omeny, vien dėl to kad pagalvojo kitaip, jos skruostus nupuošė žmogui būdingas raudonis. Sukandusi apatinę lūpą, dalinai ji leido suprasti tai kad priėmė jo žodžius kitaip. Visgi bandydama kaip galima greičiau praeiti šią kalbą, trumpam pusiau apsisuka salo pusėn, kuomet pasigavusi savo rankinę, greičiausiai per daug greitai pajuda į priekį, kone visu savo kūnu nestipriai susitrenkdama su čia likusiu asmeniu. Sumerkusi akis, ir bandydama išvengti savo nepatogumo jausmo parodymą, žengė žingsnį į šoną. Kodėl jis vertė ją taip stipriai jaudintis? Juk ji toli gražu niekuomet nesielgė taip kvailai, kaip dabar. Ištempdama veide dantų nešiepiančią šypseną, galiausiai tarė: - Žinoma, šiandienos vakaras man tinka kuo puikiausiai. Vis tiek, be kokios nors kvailos televizijos laidos, nieko kito neturėjau veikti. - Teigiamai linktelėdama, galiausiai natūraliai nusišypso, kas jos veidą eilinį kartą priverčia šiek tiek sušvisti. - Iki šiandienos vakaro, Rikai.
avatar
ATIDUODAMA #3

To find what you’re looking for, follow the path left behind.


Pranešimų skaičius : 343
Įstojau : 2013-12-10

Peržiūrėti vartotojo aprašymą

Atgal į viršų Go down

Re: APARTAMENTAI #0005

Rašyti by Sponsored content


Sponsored content


Atgal į viršų Go down

Puslapis 12 1, 2  Next

Rodyti ankstesnę temą Rodyti sekančią temą Atgal į viršų


 
Permissions in this forum:
Jūs negalite atsakinėti į pranešimus šiame forume