Would you like to react to this message? Create an account in a few clicks or log in to continue.

BIBLIOTEKA

4 posters

Go down

BIBLIOTEKA Empty BIBLIOTEKA

Rašyti by Clementine Le'Roy Pen. 09 28, 2012 9:23 am

Biblioteka.
Clementine Le'Roy
Clementine Le'Roy

You brought this on yourself. I will not be destroyed with u.


BIBLIOTEKA Wx9w1Qu
Pranešimų skaičius : 1208
Įstojau : 2011-03-15
Miestas : Los Andželas
Meilė : Neįsipareigojusi
Rūšis : Banšė / mirtingoji (26)
Darbo paskirtis : Interjero dizainėrė

https://bloodyrose.forumlt.com

Atgal į viršų Go down

BIBLIOTEKA Empty Re: BIBLIOTEKA

Rašyti by Jules McManus Št. 11 09, 2013 8:16 am

Šiuo metu būdama labai susidomėjusi visiškai kitais dalykais, nei kad mokslai. Tačiau bandydama išlaikyti savo darbą po priedangą, geriau nei kad to nori, po kelių savaičių tylos, pasirodo šioje vietoje. Tikėdamasi nepastebėta prasnausti visą paskaitų laiką, užsiima sau tolimiausią staliuką nuo bibliotininkės, bei pasigavusi kažkokias knygas, nepasižiūrėjusi net apie ką šios, apstato aplink save, bei sukrovusi rankas ant stalo, ant jų paremia savo galvą, bandydama pamiegoti.

OOCH: Nesu su niekuo susitarusi, tad jei kas neturi ką veikti, gali pamaišyti jai miegoti. ;]
Jules McManus
Jules McManus

I stop fighting my inner demons. We're on the same side now.


BIBLIOTEKA BPeH7gX
Pranešimų skaičius : 2092
Įstojau : 2012-09-28
Miestas : It doesn't matter how dark my soul is or how bad I am as a person. Alaska will always make my dark world shine and will make me smile and feel free. ❤️‍
Meilė : O this happened that I fell for a french guy that loves to chase a ball on the field and makes a living out of it.
Rūšis : BETA WEREWOLF
Darbo paskirtis : Make all the wrong choices.
Klanas : 🌙

Atgal į viršų Go down

BIBLIOTEKA Empty Re: BIBLIOTEKA

Rašyti by Jon Spencer Antr. 04 05, 2016 4:08 am

Ko gero niekas taip gerai neaktyvuoja vaizduotės kaip knygos. Sąmonę jos tarsi perkelia į kitą pasaulį ir gali pasijausti taip, jog nebepriklausai savąjam – labiausiai dėl šios priežąsties Sebastianas mėgo skaityti. Savo namuose turėjo milžinišką įvairiausių literatūrinių rūšių bei porūšių knygų, įvairių antikvarinių skaitalų, netgi parašytų jau mirusiomis kalbomis. Turėjo begales žodynų ar netgi vadovus, kaip susitaisyti vieną ar kitą elektroninį prietaisą. Sunkiai beatrasdavo vietos naujoms knygoms sutalpinti.
Kai esi vampyras laikas bėga gerokai kitaip, nei žmogui. Kadangi vyras nebandė įsilieti į jų pasaulį, o turėjo uždarą savajį, minučių, valandų neįprasmindavo beveik jokie įvykiai. Laikas jam tekėjo greita, pastovia vaga. Nereitai pasitaikydavo momentų, kai užsiėmęs kažkokia veikla pakeldavo akis į kalendorių ir suprasdavo, jog va taip paprastai prabėgo kelios savaitės. Jautėsi tarsi uždarytas į keistą įvykių ratą, aplink kurį sukasi viskas, tik ne pats jo centras, kuriame buvo užsidaręs. Dėl to pastaruoju metu pradėjo dažniau išeiti „pasiganyti“. Vaikštinėdavo, stebėdavo žmones, analizuodavo tam tikras jų elgsenas, kurias siekdavo pritaikyti sau. Vis dar mėgino pažinti šį pasaulį, kuris keitėsi greičiau, nei keistis pajegia Sebastianas.
Šį vakarą jis išsiruošė į biblioteką. Šoko į paprastas, pilkas sportines kelnes ir beformį tamsų bliuzoną. Tai buvo kone mėgiamiausia Sebastiano „maskuotė“, mat jeigu kur nors atokiau prisėsi ir užsitrauksi didelį kapišoną, tavęs nenorės absoliučiai niekas užkalbinti. Aišku pasitaikydavo „pragiedrulių“, kai vyras norėdavo dialogo. Arba tiesiog sekso. Tačiau nė vienai pažinčiai neleisdavo išsirutulioti tiek, kad pajaustų tą įkyrų norą matyti šį asmenį kuo dažniau.
Atėjo pesčiomis, oras lauke buvo tiesiog fantastiškas, būtent toks kokį mėgsta labiausiai – vėsu ir drėgna. Bibliotekoje galvas nunarinę į knygas sėdėjo vos keli žmonės, tarp jų ir žilagalvė senolė bibliotekininkė, kuri kiekvieną kartą pamačiusi Sebastianą ir paklaususi, ar jis vis dar vienišas, siųlydavo jam susipažinti su jos anūke, kuri neva studijuoja šiame universitete kažką su tiksliaisiais mokslais. Na neee... Gana greitai pranykęs tarp lentynų, nesunkiai susiranda ir šio vakaro interesą. O tai buvo didžiulis žvaigždynų žemėlapis, kurį suplanavo išsistudijuoti ir grįžus namo išsitraukti iš palėpės senokai nenaudotą teleskopą.
Jon Spencer
Jon Spencer

Holy behavior won't make you a saviour.


Pranešimų skaičius : 1898
Įstojau : 2016-04-01
Amžius : 38
Miestas : Cumberland County, North Carolina
Meilė : Loneliness adds beauty to life. It puts a special burn on sunsets and makes night air smell better.
Draugai : What a lovely surprise to finally discover how unlonely being alone can be.
Rūšis : Life is only precious because it ends.
Darbo paskirtis : The United States Army Special Forces

Atgal į viršų Go down

BIBLIOTEKA Empty Re: BIBLIOTEKA

Rašyti by Jules McManus Antr. 04 05, 2016 5:28 am

Į nelygias krūveles sukrautos įvairiausios, pirmiausia po ranka pasitaikiusios knygos, kaip niekad neturėjo nieko bendro viena su kita. Iš tikro perskaičius pavadinimus, būtu kaip niekad aišku, kad mergina, kuri prieš kelias valandas, jas susirinkusi greičiausiai tik bandė pasistatyti tinkamą "užtvarą", tinkantį paslėpti jos tikrąją veiklą. Tariamai mokydamasi šiame universitete po priedanga, mat aplinkos žmonėms visuomet buvo įdomu sužinoti kuo gi užsiima šiuolaikinis jaunimas, kuris stengiasi plaukti pasroviui, vietoje to, kad kąsti gyvenimo saldžiausius vaisius. Bohemiško stiliaus šviesiaplaukė ne atsitiktinai pasirinkdavo biblioteką, mat čia visad būdavo ne per daugiausia žioplinėjančių personų, kas leisdavo jai bent kelias valandas praleisti ramiai snaudžiant. O iliuzija kad ji stropiai dirbo prie nebūto projekto, buvo kaip mat įtvirtinama. Atrėmusi savo galvą į dešinę ranką, ji ilgą laiką buvo sumerkusi akis, kas leido jos patobulintiems klausos organams pailsėti. Negirdėdama ateinančių ir išeinančių personų žingsnius, mėgavosi mirtina tyla, kuri buvo pagrindine šios įstaigos taisyklė. Kuomet atpalaiduoti atraminio aparato raumenys apsunkino jos galvą, ilgi plaukai ėmė slysti tarp pirštų, ir ji išdavikiškai plojosi kaktomuša į atvertą "War and Peace" knygą, kurią buvo parašęs Leo Tolstoy. Tai nebuvo įdomus, tačiau labai sunkus skaitalas, kurio pripažinus, ji buvo sudorojusi gal kelis puslapius. Sukeltas triukšmas kaip mat atkreipė į ją aplinkinių dėmesį. Šiek tiek praskleistos lūpas, leido papildyti plaučius taip reikalingu oru. Ir vos tik kažkuris iš buvusių čia moksliukų kreivai į šią pasižiūrėjo, mergina natūraliai piktokai vėptelėjo, kažką panašaus į "Kas tau dabar nepatinka?". Už tai sulaukdama papeikimo iš senolės, kuri nors ir buvo sukišusi nosį į eilinį skaitalą, stebėjo kiekvieną iš čia susirinkusių. Užvertusi gana šviesaus atspalvio, mėlynas akis, ji atsirėmė alkūnėmis į stalą, ir kažkuriuo metu nužvelgė likusius čia žmones, kurie susirinkdavo dėl skirtingų priežasčių ir niekuomet vienas su kitu nekontaktuodavo, manydami kad yra pranašesni, ar per daug drovūs.
Jos išvaizda priminė visiškai kitą epochą, nei kad yra ši. Natūraliai šviesūs, it ką tik iškritęs sniegas plaukai, padailinti senovėje vertinamais pynimais, bei minimalus kiekis makiažo išdavė tai, kad ji arba buvo pamišusi dėl seniai pamirštos kultūros, arba buvo gimusi tikrai ne prieš dvidešimt du metus, ką simbolizavo data jos tapatybės kortelėje. Kažkur skubėti buvo beprasmiška, todėl dar kartą perbėgdama žvilgsniu per patalpas, kurios buvo užpildytos lentynomis ir taisyklingai sustatytais stalais. Didžiulės salės kampe buvo pastatytas karštųjų gėrimų aparatas, kuris šiuo metu ir buvo labiausiai patraukęs jos dėmesį. Delnais pasiremdama į stalą, prie kurio buvo prisėdusi, šviesiaplaukė pakilo. Netrūko nei poros minučių, kuomet ji nusigavo prie aparato, kurį buvo nusižiūrėjusi. Iš džinsinės, kūną vos dengiančios striukės ištraukdama sulamdytą dolerį, ji mikliai suspaudė aparato ekrane įmontuotus mygtukus. Kavos gėrimas buvo užsakytas, tereikėjo susimokėti. O kas dažniausiai būna su sulamdytais pinigais ir tokio pobūdžio elektronika? Ji atmeta pinigus atgal! "Nashi" kriauše, juodaisiais serbentais ir lotoso apatiniais akordais dvelkianti, bohemiško stiliaus moteris nesistengė užgožti savo susierzinimo, kuomet eilinį kartą pinigus atmetęs aparatas sulaukė nestipraus smūgio: - Kodėl tu toks užsispyręs? - Pašnibždomis tardama, vampyrė taip sunkiai priėmė faktą, kad panašios aparatūros negalima paveikti mintimis, kaip kad pavyzdžiui mirtinguosius. Nekreipdama dėmesio į tai, kad iš pažiūros ji galėjo pasirodyti kaip kvanktelėjusi persona, kuri mano kad technologijos turi mąstyseną ir gali šiai atsakyti. Prispausdama šiais laikais vertinamą banknotą prie aparato paviršiaus, ji delnu dar pasistengė jį išlyginti, tačiau vėlgi, matomai šiandiena buvo tiesiog ne jos diena, nes laukė tik fiasko.
Jules McManus
Jules McManus

I stop fighting my inner demons. We're on the same side now.


BIBLIOTEKA BPeH7gX
Pranešimų skaičius : 2092
Įstojau : 2012-09-28
Miestas : It doesn't matter how dark my soul is or how bad I am as a person. Alaska will always make my dark world shine and will make me smile and feel free. ❤️‍
Meilė : O this happened that I fell for a french guy that loves to chase a ball on the field and makes a living out of it.
Rūšis : BETA WEREWOLF
Darbo paskirtis : Make all the wrong choices.
Klanas : 🌙

Atgal į viršų Go down

BIBLIOTEKA Empty Re: BIBLIOTEKA

Rašyti by Elissa Ambrose Antr. 04 05, 2016 1:50 pm

Pradekime nuo to, kad medziotoju giminei priklausanti tamsiaplauke i Manhetena atvyko viena ir ne ypac pakilios nuotaikos. Jos motyvai buvo paprasti - surasti Dean'a Winchesteri ir gerai atspardyti jam sedimaja. ''Kaip jis galejo jai nepranesti, jog vede?'' Cassidy tuo paciu amatu uzsiiminejanti vaikina pazinojo jau seniai. Tiesa, ju nesiejo romantiski santykiai, taciau ji niekada neslepe turinti jam siokia tokia simpatija. Dar viena priezastis buvo ta, kad paslapcia studijuodama geneologini savo gimines medi, ji issiaiskino tai, ka tiek metu itin kruopsciai nuo jos slepe tevas. Jie nebuvo vieninteliai Argent'ai, maza to, ji turejo net kelias pusseseres ir jai pavyko suzinoti apytiksle ju gyvenamaja vieta. Su lig sia informacija Cassidy paieskas galiausiai nutrauke, nes kad ir kaip atkakliai ji bande surasti siulo gala, tai buvo tiesiog beviltiska. Atvykdama cia ji tikejosi vienu suviu nusauti du zuikius, taciau profesiniu atzvilgiu tai turejo priminti atostogas. Ji ne neitare, kad sis miestas knibzdete knibzda nakties padaru, kuriems medziotoja paslapcia jaute toki nepaaikinama fanatizma. Ji zavejosi tais, kuriuos buvo uzprogramuota naikinti. ''Ironiska?''
Sugrizkime prie reikalo.... Manhetene ji niekuomet nebuvo buvusi. Apskritai,kaip medziotoja Cassidy buvo ganetinai pasyvi. Ne, jai toil grazu netruko igudziu ar ginkluotes, kuria ja buvo aprupines tevas. Ji tiesiog nejaute aistros, dare tai tarytum is reikalo. Jau nuo pat mazumes ji buvo gana maistinga mergaite, nemego kai jai buvo liepiama kazka daryti, bet po mamos mirties tevas jai liko vieninteliu zmogumi, vienintele seima, todel ji nusprende, kad kitos iseities jai nebuvo. Beto, jis sunkiai sirgo, klastinga liga tiesiog akyse naikino kadaise nenugalimu laikyta jos ideala. Tevo liga buvo dar viena priezastis, kodel Cass retai kur nors keliavo. Ji ne uz ka nenorejo buti toil kai ismus jo paskutinioji. Si kelione turejo buti trumpa, todel vos atvykusi, dar kelio dulkiu nespejusi nusiplati medziotoja is karto patrauke i miesto biblioteka tikedamasi vietiniu laikrasciu archive rasti ka nors apie seima, kuriai pati priklause. Dean'as siuo atveju buvo antraeilis reikalas todel ji viso labo paliko ne itin draugiska zinute jo balso paste. -Spek kas, sikniau?!-linksmas jos tonas is karto atkreipe bibliotekininkes demesi, kuri matomai stengesi islaikyti patalpoje kapiniu tla. -Atsiprasau,-susnabzdejusi ji uzverte dideles, rudas akis ir eme pamazu vaikscioti tarp lentynu. -As Manhetene. Paskambink man IS KARTO kai gausi sia zinute,-vis dar pasnibzdomis pabaigusi ''pokalbi'', mergina susikiso mobiluji i aptemtu, odos imitacija primenanciu juodu kelniu. Praukdama pirstu per senus knygu virselius ji staiga kilstelejo israiskingus savo antakius. Ir toliau stengdamasi i save neatkreipti per daug demesio ji ir toliau letai ejo pirmyn, bet jos akys vis dar seke mergina, kuria ji paslapcia nuziurinejo pro tarpus tarp knygu. Galbut jei ji bent kiek demesio butu skyrusi tam, kas buvo priesais ja, tamsiaplauke nebutu atsirenkusi i auksta, tamsiaplauki vyra, rankoje laikiusi zemelapi. -Atleisk,-is nuostabos jos akys siek tiek issipute, o putlios lupos isdavikiskai leido pasirodyti baltutelaiciams dantims. -Visiskai taves nepastebejau, atsiradai tarsi is niekur...-neitardama, kad Sebastiano gebejimas judeti nesukeliant ne garso buvo pirmas indikatorius, jog jis yra tai, ka jos tevas su panieka vaidno ''kraujasiurbiais'', ji kaltai syptelejo. -Mano kalte,-nepatogiai sumindzikavus ji pasistenge kuo sparciau atsidurti jam uz nugaros.
Elissa Ambrose
Elissa Ambrose

I've been reckless, but I'm not a rebel without a cause.


BIBLIOTEKA WkamRWT
Pranešimų skaičius : 243
Įstojau : 2016-04-05
Amžius : 42
Miestas : Salt Lake City
Meilė : Frank
Draugai : Trust no one
Rūšis : Fėja

Atgal į viršų Go down

BIBLIOTEKA Empty Re: BIBLIOTEKA

Rašyti by Jon Spencer Antr. 04 05, 2016 3:18 pm

Norėdamas tik dar labiau "išsijungti", išnarplioja ausinių laidus ir pasileidžia muziką. Ne iš mobiliojo (turėjo šiokią tokią konspiracijų įkvėptą teoriją dėl jų naudojimo), o grotuvo. Dėmesingai pasiklauso vos keletą sekundžių, mat prislopus jutimams netyčia atsitrenkia į Cassie.
- Jokių problemų. Man beveik neskaudėjo,-paleidžia juokelį ir jau spėjęs suprasti, jog reikalų turi su dailiosios lyties atstove, pagaliau teikiasi pakelti akis į jos veidą, mat kurį metą bandė išjungti ausinuką. Išrietęs tikrai labai mandagią, veik nuolankią šypseną, tačiau per labiausiai nenorėdamas leisti Argent įsidėmėti jo veidą, su mergina gana greitai prasilenkia. Išsitiesęs apsidairo ieškodamasis sau vietos prisėsti. Ir tik dėl to, kad žvilgsniu kaip tik analizavo aplinką pastebi Daenerys. Sustingęs kurį metą tiesiog stebėjo jos nevykusį bandymą "pamelžt" kavos aparatą.
Veidą demonstravo tokį kiek perdėm idėmų, dėl kiek surauktos kaktos atrodė netgi mažumėlę piktokas. Garsiai iškvėpęs pro šnerves orą, nelygu pasiryžęs kokiam tais žygdarbiui, Sebastianas galiausiai partaukia prie "nusižiūrėtos" merginos.
- Kiek amžių dar turės praeit, kad pakeistum šukuoseną?-iš kart prisikabina, ne tiek kiek nedraugiškai, kiek komiškiausia ir atleistiniausia pašaipos forma. Nelaukęs, kol Danny doleris pats kažkaip išsitiesins, Sebastianas paieško smulkių kišenėje. Sumetęs monetas į aparatą, kone įsakmiu žvilgsniu paskatina merginą rinktis norimą gėrimą.
- Spėju tai, jog sutikau tave reiškia problemą bei bėdas ir ne kitaip,-subumba taip juokingai dejuojamiai atsidūsdamas. Akivaizdžiau nei akivaizdu, jog Daenerys pažinojo. Jeigu tai būtų galima pavadinti pažintimi.
1900ųjų pradžioje, kai Sebastianui įgėlė šiknon kažkokia išprotėjus bitė, jis Kane Prancūzijoje įkūrė tokį durną versliuką ir rengdavo aukcionus, kuriuose prastuminėdavo visokius antikvarinius padirbinius. Tiesiog jam tada norėjosi lengvų pinigų, kai anglies kasyklose Airijoje pradirbo gerus 10 metų. Per eilinį, bet netipiškai užsibaigusį aukcioną tarp svečių buvo ir Daenerys. Stefania kaip tada, berods, prisistatė. Nusipirkusi antikinę vazą ir ją pačiupinėjusi, mergina greitai išaiškino klastą ir nepatylėjusi užtraukė Sebastianui tiek gėdos, kad jis tą pačią dieną susikrovęs mantą iškeliavo į Angliją.
Jie ir vėl susitiko, tik jau Anglijoje, Sautamptono uoste, lemtingą 1912 metų balandžio 10 dieną, kai į pirmą ir paskutinę savo kelionę išplaukė "Titanikas". Atsitiktinai susitiko jiedu uoste, bet Sebastianas taip ir neįkėlė į laivą savo vampyriškos kojos, mat mergina kažką melagingo (arba ne) leptelėjo keliems policininkams ir šie jį užsivijo. Kaip dabar pagalvojo, gal ir gerai tada visgi išėjo, nes "Titanikas" ir be jo sėkmingai nuskendo.
Dabar žinoma jau suprato, kad Daenerys tokia kaip jis, vampyrė. Gaila iš tiesų, jog nėra pas juos integruotas koks vampyrų radaras, kad iš toli atpažintų savos padermės atstovą. Dabar atskirti vampyrą nuo žmogaus jam daug lengviau, mat nuo vėlyvųjų 1700ųjų gerokai pagerino savo dedukcinius sugebėjimus. Visgi tos gyvenimiškos praktikos pasirodė per maža, kad pavyzdžiui atpažintų medžiotoją - su tokia persona non grata jis šiaip dar nėra akis į akį susidūręs, o ir nesistengė per daug į jų žmogiškąjį pogrupį gilintis. Juolab buvo įsitikinęs, jog tikrai nepatrauks jokio nereikalingo dėmesio iš bet kurio "paranormalaus" ar "mažiau paranormalaus" slapto asmenų klubo. Žinoma jei turėtų bent menkiausią įtarimą, jog į vampyrų linčiuotoją ne per seniausiai atsitrenkė, greičiausiai būtų buvęs atsargesnis šnekindamas šviesiaplaukę nemirelę.
Jon Spencer
Jon Spencer

Holy behavior won't make you a saviour.


Pranešimų skaičius : 1898
Įstojau : 2016-04-01
Amžius : 38
Miestas : Cumberland County, North Carolina
Meilė : Loneliness adds beauty to life. It puts a special burn on sunsets and makes night air smell better.
Draugai : What a lovely surprise to finally discover how unlonely being alone can be.
Rūšis : Life is only precious because it ends.
Darbo paskirtis : The United States Army Special Forces

Atgal į viršų Go down

BIBLIOTEKA Empty Re: BIBLIOTEKA

Rašyti by Jules McManus Antr. 04 05, 2016 4:51 pm

Šių laikų technologijos protrūkis buvo akivaizdžiai žengęs į priekį, tačiau visiškai svetimas vampyrei, kuri nesistengė žengti koja kojom su laiku. Ji verčiau pasirinkdavo savo kilmės ištakus, tradicijas ir požiūrį į egzistenciją, nei pilką vienodų lėlių ir vyrų su storomis piniginėmis visatą. Didelis stačiakampis su mygtukais ir elektroniniu ekranu šiandiena buvo tapęs jos didžiausiu priešu, mat kategoriškai atsisakė suteikti paslaugą, kuriai ir buvo sukurtas nuo pat pradžių. Kūnas reikalavo kofeino, mat negeriant šiltų skysčių, jos kūnas juntamai atvėsdavo, kas galėjo privesti prie nuomonės kad dailiosios lyties atstovė sirgo anemija. Liežuviu perbraukdama per savo, natūraliai putlias, šiek tiek rusvas lūpas, jautė kaip įkyrus medžiotojos žvilgsnis buvo įmigęs į jos pakaušį. Tiesa buvo tokia, kad Danny puikiai atspindėjo standartinę vampyrės išvaizdą iš senovinių ekranizacijų apie vampyrus: išblyškusi oda, kerintis ir gilus, tarytum daug gyvenime matęs žvilgsnis, tobulos kūno formos ir kalbėsena, kuri nepriminė šiolaikinį žargoną. Tik priešingai nei minėtos "išgalvotos" būtybės, ji buvo ganėtinai uždara. Nelinkusi į ilgalaikes draugystes su bet kurios lyties atstovu, mat aplinkai laikas buvo negailestingas, o ji nesikeitė nei kiek. O ir pripažinkime, ji tikrai nesistengė pritapti prie vienokios ar kitokios aplinkos. Tam, kad užimti savo laiką, ji buvo pakerėjusi savo ilgainiui surinktomis žiniomis šios įstaigos dekaną, kuris su mielu noru pasiūlė jai mokslus be įžanginių žinių patikrinimo. Įvertindama tai, kad toks pasiūlymas gali būti naudingas, bei bent kuriam laikui jai parūpins pastogę bei visapusišką ramybę, ji ilgai nesvarstė. Dokumentai buvo pasirašyti, ir nors visos paskaitos buvo nuobodžios ir žinomos, ji verčiau pasirinkdavo kapinių tylą čia, nei kad bandymą nuginčyti kelis istoriškai svarbius faktus, kurių liudininkė buvo, nors istorikai tvirtino ir priešingas teorijas. Grįžtant prie žvilgsnio, kuris buvo juntamas, bohemiško stiliaus pavyzdys, viso labo stengėsi neatkreipti į save dar daugiau pašalinio dėmesio. Abejomis rankomis ji suėmė banknotą ir jau buvo be pasiruošianti pripažinti pralaimėjimą prieš kažkokią dėžę, sukosi ant kulno link stalo, kuris taip ir liko apkrautas tarpusavi nesuderintos literatūros šedevrų. Tačiau prieš akis lyg iš niekur išdyko praeities šešėlis su ta pačia pasipūtėliška veido išraiška, kuri, reikia pripažinti visai jam tiko. Jos galva šiek tiek pakrypo link peties, kuomet vienas iš ryškių antakių savaime pakilo viršun. Atleistinai kandus komentaras buvo priimtas, ir vietoje to, kad nieko nesakius, apsimesti kad ši jo nepažįstanti, kiek perdėtai angeliškos išvaizdos atstovė, sustojo. - Kas... Negi šiame laike tu esi pasirinkęs stiliaus kritiko amatą? Ar tiesiog tau sukeliu ne pačius maloniausius jutimus...? - Negalėdama nuslopinti nusistebėjimo, kurį sukėlė jo "žygdarbis" susidorojant su metalo ir laidu gabalu, kuris visiškai nebuvo pavaldus šviesiaplaukei. Neskubėdama suspausti norėto gėrimo mygtukus, ji te kilstelėjo ranką, bei patraukė už laiduko, kuris jungė jo klausos organą, prie nediduko aparato, kuris greičiausiai buvo laikomas beformio apdaro kišenėje. - Priešingai nei tu, aš vertinu savo kilmės ištakus, todėl neketinu pritapti prie ištuštėjusios ir vertybes praradusios šių laikų visuomenės, kuo nors keisdama save. - Ryškus britiškas akcentas užpildė jųdviejų pokalbį, kuris jos pastangomis buvo pakankamai tylus. Nenorėdama suerzinti ir taip nepalankiai jos atžvilgiu nusiteikusios senolės, ji leido savo veide pasirodyti blyškiai šypsenai, kuomet pasisukdama veidu į aparatą, nuspaudė pasirinkto gėrimo nuorodą. Neatsisukdama į pašnekovą, ji įtraukė oro į savo plaučius, tarytum būtu pagaliau pajutusi pergalingą jutimą, prieš metalo dėžę. Jo komentaras apie problemas kurias ji jam buvo iškėlusi prieš daugybę metų, privertė vampyrę nusišypsoti plačiau. Nors ji ir labai stengėsi to neparodyti, mat apie stipriosios lyties atstovus atsiliepdavo ganėtinai neigiamai, skeptiškai. Bėda buvo tame, kad ji buvo gimusi dar tais laikais, kuomet dailios moterys buvo vertinamos kiek kitaip, nei yra dabar. Jos buvo vertinamos kaip puošmena, prekė, daiktas, kurį įsigyti galėdavo tas, kuris pasiūlydavo daugiausia. Jos neturėjo žodžio, ar pasirinkimo laisvės. Palaipsniui, ji susidarė nuomonę kad faktiškai visi vyrai yra savanaudžiai kiaulės. Ir pirmasis susitikimas su Sebastianu, nebuvo paženklintas maloningais atsiminimais, mat šis siekdamas lengvi pelno bandė apgauti ją, kad ir gerai padirbtu daiktu, bet ne autentišku. Tą akimirka, jo, iš toli "užuodžiamas" šarmas ir dailus veidelis išblėso, prieš nesąžiningus veiksmus, į kuriuos atsitiktinai buvo įtraukta ir Daenerys. Ji buvo prisiekusi sau, kad joks vyras neturės teisės jos apgauti, gal todėl, periodiški jos pasirodymai jo gyvenime, atnešdavo šiokius tokius nemalonumus. Tobulos laikysenos savininkė, vėl pasuko akis į pašnekovą, kuomet pirštais suimdama paruošto gėrimo vienkartinį puodelį, prikišo prie savo veido. Ji vertino kavos kvapą, nors jis ir nebuvo toks kokybiškas, kaip ankščiau. - Tik negalvok, kad tau atleista. Tu man dar skolingas tą vazą.  - Gilus žvilgsnis savaime susirado "įkyraus" žvilgsnio kaltininkę. Žinoma, žvelgiant iš toli, ji te buvo daili moteris, kuri nesiskyrė kokiais nors ypatingais gebėjimais. Nors, kas galėjo kaltinti vampyrės neapdairumą, kuomet tamsiaplaukė ne kiek neišdavė tai, kuo buvo. Nors, jos buvimas senoje universiteto bibliotekoje, buvo gana keistas. Juk, čia iš prigimties lankydavosi arba mokslus kandantys jaunimas, arba tie, kurie paslapčiomis ketino susileisti narkotikų dozę, pasislėptus tarp knygomis apkrautų stelažų.
Jules McManus
Jules McManus

I stop fighting my inner demons. We're on the same side now.


BIBLIOTEKA BPeH7gX
Pranešimų skaičius : 2092
Įstojau : 2012-09-28
Miestas : It doesn't matter how dark my soul is or how bad I am as a person. Alaska will always make my dark world shine and will make me smile and feel free. ❤️‍
Meilė : O this happened that I fell for a french guy that loves to chase a ball on the field and makes a living out of it.
Rūšis : BETA WEREWOLF
Darbo paskirtis : Make all the wrong choices.
Klanas : 🌙

Atgal į viršų Go down

BIBLIOTEKA Empty Re: BIBLIOTEKA

Rašyti by Jon Spencer Tr. 04 06, 2016 2:09 am

- Ne, tiesiog matau labai stengiesi nekristi į akis,-suskuba nusikratyti kaltinimų, neva jo „mados“ jutimai pradeda virpėti, išvydus kažkokį stiliaus nesusipratimą. Galiausiai paties aprangos pasirinkimas dažnai atrodydavo kaip painiava ir tokioje vietoje jam visai praverstų asmuo, kuris pasakytų „biče, kaip čia rėdais?“, kad Sebastianas atkreiptų į tai bent kažkiek dėmesio, nes dažniausiai panašių smulkmenų tiesiog nepastebėdavo ne tik dėl intereso trūkumo, o ilgainiui išsivysčiusio „talento“ labai daug ko nematyti. Į pirmojo pavymui atkeliavusį, jau antrąjį klausimą Sebastianas pasilieka teisę atsakyti sau, o ne pašnekovei. Įdėmiai nužvelgęs jos veidą: tikrai dailų ir žaviais bruožais nusagstytą leidžia sau įsitikinti, jog Daenerys jam neigiamų emocijų nesukelia. Retas kuris reikalas dabar jau vyro jausmuose sužadindavo pyktį ar susierzinimą. Žinoma jei tai nėra „grybą“ pjaunantis internetas ar stringančios kompiuretinės programos.
Merginos reakcija į Sebastiano tikrai visai elementariai stabilų santykį su kavos aparatu, vyras nesusilaiko neišsišiepęs šypsena, kuri atrodytų dar dar paskatinimo ir virstų į juoką. Krenkštelėjęs į kumštį pamėgina susigrąžinti tą pačią savo rimtą, savimi pasitikinčią miną. Jam patiko šis „įgeliu tau, tu įgeli man“ dialogas, netgi būtų galima teigti, jog juo mėgavosi. Juo labiau dažniau yra netyčia susitikęs Vudį Aleną (gerus metus Sebastianas susitikdavo jį tai sendaikčių krautuvėlėse, tai... striptizo klubuose), nei gavęs garbės pabendrauti su savo padermės atstovais. O ypač tokiais... Žaviais.
Vyras pakraipo galvą, neva „sutinkančiai nesutikdamas“ su Daenerys mintimi dėl pagarbos savo identitetui. Mąsliai pasikrapštęs pakaušį, nesuprasi – atsako Danny ar tik šiaip garsiai pagalvoja:
- Jei savo ištakas šlovinčiau naudodamas to laikmečio aprangą mane, dievaži, gana greitai uždarytų į durnyną,-neiškentęs savo paties „šmaikštumo“, sukikena. Vien tik dėl to, jog jautėsi kaip niekad atsipalaidavęs praleidžia pro ausis faktą, idant būdamas tipiniu melancholiku savimi vargu ar atskleistų net ir tokį, tikrai minimaliai užuomazgą į Sebastiano kilmę apčiuopiantį faktą. Šiaip ar taip didelio prielankumo tai savo giliai, žilai senovei nejautė iš tos techninės pusės, jog jie tais laikais neturėjo paprasto vandentiekio ar... interneto, kurio dėka gali per trumpą laiką sugerti didžiulį kiekį informacijos. Jei bet kuriam Romos imperatoriui būtų buvusi suteikta galimybė įlysti į „Google Maps“... Na, imperijos ribas plėsti tikrai būtų pasidarę lengviau!
- O aš sakyčiau, kad iš tiesų tau praverstų šiek tiek atsipalaiduoti ir atlaidžiau vertinti aplinką, kurioje dabar egzistuoji,-vis dar vengdamas jų būtį vadinti „gyvenimu“ (tai buvo kaip koks profesinis įprotis), pasidalina patarimu, kuriuo kam nors pasidalinus su Sebastianu, bet pasiūlius jam daugiau mėgautis savo vampyriškuoju pradu, neabejotinai pradėtų urgzti.
Dėbteli į Daenerys gėrimą savo ruožtu net nepagalvodamas, jog galėtų ir pats kažko iš aparato pasiimti. Retais, netgi būtų galima sakyti, išskirtiniais atvejais įsileisdavo į save mirtingųjų maistą visiškai nesijaudindamas, jog žmogiško kūno priedanga dėl to nusimeta. Greičiausiai taip elgėsi sąmoningai, nes bet kokiu būdu imituodamas žmogų, jautėsi kaip idiotas. Visgi spektaklio, kurio metu taikydavo sau kad ir tos pačios kūno šilumos, kas iš tikrųjų yra be galo „homosapiška“ triuką, tema yra ganėtinai nemaloni.
- Echem,-atsikrenkščia it tam tikroje vietoje pašnekovę stabdydamas,-Aš neprašau atleidimo,-įžūlokai mesteli, išlenkdamas kreivą vypsnį,-O ta vaza...-nutęsia taip, lyg Daenerys būtų palietusi temą, kuri Sebastianui būtų be galo nuobodi,-Kam tau maga apsikrauti visiškai nereikalingais daiktais? Ką tu su ta vaza darysi? Be to, tai tikrai labai bjauri vaza,-pareiškia, lyg specialiai siektų suaštrinti pašnekovų nuomonių skirtumą.
Net jeigu ir kiekvienas susidūrimas su Danny baigdavosi Sebastiano nenaudai, šį kartą mergina su į neigiamų įvykių ašį pakrypusiais reikalais neturėjo nieko bendra. Kažkoks prakeiktas moksliukas, pradedantis riedlenčių entuziastas sugalvojo, kad kelis mėnesius trukusios praktikos užteks įveikti pirmąjį bandymą praslysti tramplinu neužsimušus. Na taip, jis neužsimušė, bet gana greitai važiavo į priimamąjį siūtis žaizdos kelyje ir krautis ledo,daug ledo ant guzo galvoje. Ir štai, tas pats prakeiktas moksliukas sugalvoja vienu metu neštis didžiausią krūvą knygų. Dorai nematydamas kur eina, jis be jokios abejonės užkliūna už stalo kojos, kuri specialiai padaryta tokia prailginta ant žemės, kad na tikrai kažkas užkliūtų, ir virsta ant kelių, sėkmingai nusitraukdamas prieš porą dienų įsiūtus chirurginius siūlus. Prasiveržia kraujas. Visa tai vyko vos poros metrų atstumu nuo Sebastiano.
Žmogaus kraujas visuomet vampyrams išliks tuo liguistu potraukiu, kurį įmanoma prislopinti ilgai dirbant su savimi, bet iki galo nenugalėti. Formaliai Sebastianas vampyru yra vos keli šimtai metų, o vampyriškais metais tai yra tikra paauglystė. Jis siaubingai stengėsi išmokti valdyti save, tačiau visgi dažno kontakto su žmonėmis trūkumas yra didelis minusas. Vampyrams, kurie integruojasi į žmonių pasaulį greičiausiai yra daug lengviau ištverti netikėtai pasirodžiusį kraują. Bet ne Sebastianui. Tas klonuotas kraujas, kurį dažniau vadindavo sintetiniu krauju, kone visu šimtu procentu patenkindavo vyro mitybos poreikius, nesusilpnindamas net gebėjimų. Tačiau tai nebuvo šviežias produktas. Tai nebuvo tas „gėris“, kuris nuslūgęs ant liežuvio galo sukeltų tokį jaudulį, lyg jojo kūne išprotėtų kiekvienas neuronas. Gerti šviežią žmogaus kraują tiesiai iš kaklo buvo būtent tas vampyrizmo aspektas, kuris neabejotinai leisdavo suvokti, jog vampyru tik dėl to pojūčio būti verta.
Sebastianas užuodė kraują. Kvapas tiesiog svaigino, kurstydamas fatališką aistrą išgalabyti ir išsiurbti visus esančius šiame kambaryje. Vyras žinojo savo jėgą, labai puikiai pažinojo ir jausmą, kuris užklumpa po skerdynių. Savo paties laimei, niekada nemokėjo kaip išjungti žmogiškas emocijas, tad savigrauža ir vidiniai konfliktai palaikė Redford`o žmogiškumą. Kad ir koks saldus būtų kvapas, kad ir kaip nuostabiai jis viliotų, vyras niekados nepamirš to jausmo, kai esi pilnas nekaltų aukų kraujo, tačiau visiškai, absoliučiai šlykštus, apgailėtinas ir silpnas menkalas, nesugebantis kontroliuoti savo instinktų.
Išlindusias iltis Sebastianas greitai paslepia delnu, o demoniškai paraudusias akis, aplink kurias išsiaižė ryškios ir tamsios kraujagyslės, nusuka į kavos aparatą, atsistodamas nugara į visus bibliotekos lankytojus. Jausdamas tikrai nemenką stresą, jis nepajautė, jog lyg popierėlį gniaužia metalinio kavos aparato šoną.
Jon Spencer
Jon Spencer

Holy behavior won't make you a saviour.


Pranešimų skaičius : 1898
Įstojau : 2016-04-01
Amžius : 38
Miestas : Cumberland County, North Carolina
Meilė : Loneliness adds beauty to life. It puts a special burn on sunsets and makes night air smell better.
Draugai : What a lovely surprise to finally discover how unlonely being alone can be.
Rūšis : Life is only precious because it ends.
Darbo paskirtis : The United States Army Special Forces

Atgal į viršų Go down

BIBLIOTEKA Empty Re: BIBLIOTEKA

Rašyti by Jules McManus Tr. 04 06, 2016 4:29 am

Žmogiškais metais, pakankamai seniai matyto vyro komentaras apie nelabai tinkamą aprangą, privertė itin šviesių plaukų "mergaičiukę" šiek tiek virptelėti. Ji net nuleido galvą, bandydama nužvelgti būtent tuos drabužius, kuriuos taip neatsakingai užsitempė ant savęs, kuomet išbėgo iš atsitiktinio viešbučio kambario, kuriame buvo laikinai apsigyvenusi. Juk įsikurti vienoje vietoje ilgam laikui buvo ne vien nepatartina jos padermės atstovams, bet ir nuobodu. Tas pats rutininis gyvenimas, tų pačių personų veidai ir netgi taip mėgstamos kavos skonis buvo toks pat. Kaskart pavargdama nuo kasdienybės, ji sėkmingai tyrinėdavo pasaulį, tyliai ir išlaikant saugų atstumą tyrinėjo skirtingas kultūras ir skirtingus mirtingų žmonių gyvenimo principus. Ir nors iš esmės viskas visuomet sueidavo į tuos pačius primityvius gyvenimiškus kelius, stebėti tai buvo įdomu. Per visus egzistavimo metus, o pripažinkime ji tikrai praleido ne trumpą gyvenimą, sėkmingai perkopdama per vampyrišką "paauglystę", kuriuos paskyrė dominančiai veiklai, ji sukaupė ne menką žinių bagažą, ir panorėjusi galėjo tapti bet kuo. Bėda buvo tame, kad visame šiame, vietoje nestovinčiame, pasaulyje ji jautėsi svetima, kitokia. Ir tai nebuvo blogai, tiesiog ji nerasdavo sau tinkamos aplinkos su kuria galėtu užsibūti ilgeliau nei buvo pratusi, ar net leisti sau prisirišti. Greičiausiai būtent dėl pastovaus judėjimo, ilgai egzistuojančių individų gyvenimai susikirto mažiau kartų, nei ant vienos rankos pirštų. Grįžtant prie realaus laiko, ji pakėlė savo skaisčiai mėlynas akis, kuomet pasistengė suformuluoti atsakymą, kurio greičiausiai tikėjosi pašnekovas, mat nusprendė paskirti savo kritiką būtent tam, kad ji neįsirašo į visuomenę, kuri šiuo metu turėjo savo standartus. - Gal, tik gal, aš jaučiuosi pakankamai patogiai būdama savimi, todėl ir nematau prasmės keistis. Nes laikas bėga greitai, ir pastoviai bandyti pritapti prie kitų, manau būtu mažu mažiausiai apgailėtina. Arba, dėmesys, kurį paminėjai, man visai netrukdo, nes jei būtu atvirkščiai, greičiau būtu pasislėpusi kokiame nors urve. Nemanai?
Pagaliau pergalingai gautas puodelis buvo spaudžiamas keliais pirštais, kuomet garuojantis kavos gėrimas galiausiai švelniai apdegino jos lūpas, kurios nuo temperatūros pokyčio iš švelniai rusvos spalvos įgavo kur kas daugiau ryškumo. Mėgautis panašiu dalyku buvo kažkas tokio, ko tikriausiai nesugebėtu suprasti tipinis asmuo, kuris gimė jau išsivysčiusioje visuomenėje. O moteriai, kuri savo gyvenimo pradžioje buvo mačiusi visiškai kitokius dalykus, buvo malonu priimti ir mėgautis tokiomis smulkmenomis. Atsakymas, į klausimą kurį vampyrė uždavė pokalbio pradžioje buvo vizualizuotas vėliau, ir tai privertė ją jaustis nejaukiai. Kaip ir buvo paminėta ankščiau, ji stengėsi laikytis nuošaliau nuo vyriškosios lyties atstovų, nebent tai buvo neišvengiama, arba jos kūnas imdavo reikalauti paprasto, ir bet kuriam normaliam asmeniui reikalingo fizinio kontakto. - Tik nesakyk kad ką tik mane nužiūrinėjai? - Išsakydama tai tokiu tonu, tarytum tai būtu didžiausia nuodėmė, kokią jis tik galėjo sau leisti, greitai atslūgo, vos tik šis išdavė kruopelytę savo praeities. Leisdama sau įsivaizduoti kaip jis atrodytu, jei būtu pančiojamas tramdomaisiais, ji nuvedė žvilgsnį į šoną, o veide kaip tyčia pasirodė pastebimas šypsnis. Fantazija buvo verta to, ką suformavo jos pasąmonė. Todėl vos tik ji sugrąžino savo dėmesį į pašnekovą. - Tai atsako į mano klausimą, kodėl nuo paskutinio mūsų susitikimo tu ne kiek nepasikeitei. Turiu omeny, nepaisant kitokios šukuosenos ir šito daikto... - Galvos mostu nurodydama jo beformę aprangą, kuri tikru greičiau kroso bėgimui ryte, ar vakare, bet tikrai ne pasirodymui žmonėse. Visgi, jo apranga jos ne kiek nejaudino, todėl, nuspręsdama nebe plėtoti šios temos, kažkuriam laiko tarpui nutilo. Dėmesingumą vėl sutrikdė senolė, kuri pakilusi nuo savo stalo suskubo susirinkti paliktas knygas ant bendro stalo. Pasijausdama kiek kalta dėl to, kad nesusirinko savo sustatytos sienos, miego ramumai išsaugoti, sukando abi lūpas, vėl žvilgsnį grąžindama ties originaliojo veidu. Pašaipi replika kad jis net neketino atsiprašyti, buvo palydėta galvos linktelėjimu. Kaip tik, kuomet vienas iš segtukų, laikančių jos šukuoseną nebe atlaikė spaudimo, bei išdavikiškai įtrūko, perbalusi plauku sruoga nuslydo į priekį, dalinai uždengdama jos meilų veidą. To nesureikšmindama, ilgai gyvenanti vampyrė viso labo užtikrinai pratęsė:
- O taip, aš ir nelaukiau to dabar. Bet žinai, laiko aš turiu daug. Ir kai mes tikriausiai susidursime dar po poros šimtų metų, gal tada būsi labiau sukalbamas. Ir aš sulauksiu iš tavo pasipūtusios esybės to paprastučio žodžio, kuris patvirtins tai, kad nesi visiškas subingalvos, koks buvai 1900-ųjų pradžioje. - Visiškai atsitiktinai, o ir pati į tai labai neįsigilindama, coliukiško ūgio moteris pripažino tikimybę, kad visgi buvo apie jį pagalvojusi kiek daugiau, nei du kartus prieš šį susidūrimą. Išlaikydama orią laikyseną, ir kaip tyčia nusukdama akis, nusprendė pasiduoti provokacijai dėl meno kūrinio, kuris turėjo būti autentiškas, o ne klastotė, už kurią ji sumokėjo, bet liko negavusi ko taip desperatiškai tuo metu troško. - Ir ką gi tu gali išmanyti apie meno vertę? Apart tai, kad puikiai sugebi atkalti saldžialiežuvavimą, kurio dėka įgrūdai nieko neišmanantiems tas pigias klastotes... Kurias tikriausiai susirinkai kokiame nors sendaikčių turguje iš asmens, kuris lipdė vazas iš kokios nors neestetiškos medžiagos. - Aklai laikydamasi savo teisumo, šiuo klausimu, kaip tyčia bent pasistengė pastatyti jį į nepatogią situaciją, sukurdama nebūtą istoriją, kad vaza nuo pat pradžių priklausė jai. - Paprasta. Sentimentali daikto reikšmė. Vaza, kurią tu pavadinai bjauria, nuo pat pradžių buvo mano, tiksliau tai buvo vienintelis daiktas, kuris man priminė... Tai nesvarbu ir net neįdomu. - Užvertusi akis, ji jau buvo pasiruošusi pereiti prie kitokios pokalbio krypties, kuomet ramybę sudrumstė kerėpliškas moksliuko poelgis, bei visiškai neatsakingas požiūris į ne taip seniai patirtą sužeidimą. Plūstelėjęs kraujas akimirkai privertė ją žengti žingsnį atgal, ir nugara atsiremti į kavos aparatą, prie kurio šie du šnekučiavosi. Matyti kraują varvantį tiesiai iš gyvo asmens kūno, nebuvo pirmasis kartas, jis privertė išsimušti iš vėžių, bet ne taip stipriai, kaip tai paveikė greta buvusį. O šviesiaplaukė buvo net pasiruošusi duoti plaštaką nukapoti, kad jis buvo vyresnis (ne vien fiziškai) už ją. Bet dabar atrodė, lyg tokie incidentai jam būtu buvę ypač reti. Sukandusi dantis, ji kaip mat iškošė.
- Valdykis. Niekam nesibaigs gerai, jei nesugebėsi nukreipti savo minčių kur nors kitur. Ei... - Vizualiai jis atrodė tarytum būtu kažkur išskridęs, o natūrali reakcija į kraują, buvo pernelyg akivaizdi, ką kalbėti apie tai, kad greičiausiai jis net nesiklausė to, ką jam čiauškėjo pašnekovė. Kuomet senolė, kuri buvo be pradedanti rinkti paliktas knygas visgi pastebėjo kad įvyko nelaimingas nutikimas, o šviesiaplaukė tikrai mažiausiai norėjo matyti kad ir taip jau savo paskutiniuosius gyvenanti moteris būtu išskersta. Tiesiogiai nesikišdama į įvykių sūkurį, leido tuo pasirūpinti kitiems, žioplinėjantiems veikėjams. Girgždantis metalo garsas tik dar labiau sunervino ir taip neramiai besijautusią vampyrę. Jos veidas nepasikeitė, kuomet ji mintyse apsuko visus įmanomus variantus, kurie padėtu kaip nors išderinti nemalonią situaciją.
- Aš to gailėsiuosi visą savo likusį gyvenimą. Bet tai... - Greitai pastatydama laikytą puodelį ant metalinės dėžės viršaus, ji kaip mat suėmė jo rankos, kuri dengė burną, riešą atitraukdama jį nuo lūpų. Planas buvo toks nespecifinis ir neplanuotas, bet ji nuoširdžiai tikėjosi padėti, sukeliant šoką, kuris normaliam asmeniui sustabdytu panikos priepuolį. Padarydama iš savęs labiausiai nelauktą poelgį, ji kone per jėgą privertė jį pasilenkti, kaip mat prispausdama savo lūpas prie jo. Ryškaus mėlyno atspalvio su rainelės vidury esamais įrudžiais, akys buvo pramerktos, mat žvilgsnis buvo nukreiptas į nelaimėlį, kuris matomai nebuvo išmokęs vaikščioti tinkamai. Ir akimirka, kuomet jos protas visgi suformavo mintį kad tai ne velnio nepadeda, šiek tiek atsitraukdama, kaip mat izoliavo save nuo bet kokio kontakto su jo kūnu. - Verčiau eik iš čia dabar, aš padėsiu tam vaikiui, kol neperkandai jam gerklų. - Sunkiai nurydama seilių gniužulą, mergina pasisuko prie metalinės dėžės, kurios nuoširdžiai labai nemėgo, nuo viršaus ėmė rinkti kuo daugiau vienkartinių servetėlių, kurios atrodė realiausiu variantų užspaudžiant žaizdą, norint bent dalinai sustabdyti pakankamai gausų kraujavimą, bei ją suteršiant kaip galima mažiau.
Jules McManus
Jules McManus

I stop fighting my inner demons. We're on the same side now.


BIBLIOTEKA BPeH7gX
Pranešimų skaičius : 2092
Įstojau : 2012-09-28
Miestas : It doesn't matter how dark my soul is or how bad I am as a person. Alaska will always make my dark world shine and will make me smile and feel free. ❤️‍
Meilė : O this happened that I fell for a french guy that loves to chase a ball on the field and makes a living out of it.
Rūšis : BETA WEREWOLF
Darbo paskirtis : Make all the wrong choices.
Klanas : 🌙

Atgal į viršų Go down

BIBLIOTEKA Empty Re: BIBLIOTEKA

Rašyti by Elissa Ambrose Tr. 04 06, 2016 1:23 pm

Cassidy negalejo atplesti akiu nuo Daenerys. Kazkas, galbut jos tevo iskiepyti medziotojos instinktai, jai kuzdejo, kad sviesiaplauke is aplink smirinejanciu studentu issiskiria ne tik savo siuolaikinems studentems nebudinga isvaizda. Po to kai ji, galima sakyti, kaktomusa susidure su Sebastian'u, Argent ir toliau juodu stebejo. Islaikydama kiek imanoma maziau pastebima profili, tamsiaplauke pastvere pirma pasitaikiusia knyga, kuri neturejo nieko bendra su tuo, ko ji cia is tiesu atvyko. Smalsumas paeme virsu ir ji atsukusi nugara nemirtingiesiems prisedo tiesiog ant zemes, sukryziuodama po savimi kojas. Toks vaizdas neturejo niekam kelti nuostabos, juk siais laikais buvo kur kas didesne tikimybe pamatyti studenta isitaisiusi ant stalo, laiptu ar tiesiog ant zemes, tarytm sedejimas ant kedes, tam skirto baldo, butu seniai isejes is mados ritualas. Jos maskuote butu buvusi tobula jai salimais butu puikavesis ''Starbucks'' kompanijos puodelis issinesimui, bet... Atvertusi knyga ties viduriu ji nudelbe galva sudarydama savo pasaulyje paskendusios moksliukes ivaizdi, nors is tiesu itempusi klausos organus bande nugirsti netoliese besisnekanciu zmoniu dialoga.
Incidentas su ''kerepla'' mokslinciumi gerokai ja suerzino, todel uzuot sokusi jam pagelbeti, Cassidy tiesiog piktai ji nudelbe akimis, tarsi jis jai butu sutrukdes snipineti itarima sukelusia moteri. Staiga jos demesi patrauke lamdomos metalines skardos garsas, kuri galejai tiketis isgirsti metalo lauzo aiksteleje, bet tik ne bibliotejoje. Pasilenkusi zemiau ji skubiai istrauke viena knyga is antros lentynos nuo apacios tam, kad galetu geriau matyti is kur sklido tas ausi reziantis garsas. Vos keliu sekundziu uzteko, kad mergina pamatytu kaip blausioje patalpoje smestelejo vampyriskos iltys, o vaikino paakiai tapo isvedzioti voratinkli primenanciu juodu kapiliaru raizginiu.
Giliai ikvepusi Cassidy tuoj pat pasoko ant koju ir issitrauke du saunamuosius ginklus, kurie buvo uzkisti uz dzinsu ties jos nugara ir strategiskai pridengti juodos odos striuke. Patikrinusi ar pistoletai uztaisyti ji viena ju susikiso i kelius siekusi bata, o kita mikliai sujunge su duslintuvu pries tai apsidairiusi ar niekas jos nestebi. Laimei visi buvo per daug susirupine susizeidusiu neveksla todel niekas nepastebejo kaip ji,vis dar slepdamasi tarp lentynu, nusitaike Sebastian'ui i krutine, bet butent ta akimirka pasigirde bibliotekininkes zingsniai priverte ja atsitraukti. Skubiai uzsikisusi ginkla uz dzinsu, sau uz nugaros, Cassidy dirbtinai syptelejo pro sali praejusiai moteriskei. -Kas galetu pagalvoti, kad biblioteka gali buti tokia pavojinga vieta,-guztelejusi peciais ji is kart pasigailejo prasiziojusi mat smulkus pasnekesiai niekuomet nebuvo jos stiprioji vieta. Moteriske apdovanojo ja smerkianciu zvilgsniu ir nuskubejo padeti parpuolusiam jaunuoliui, o ji nusprende nesdintis is sios vietos. Jos planui igyvendinti bibliotekoje tiesiog buvo per daug zmoniu.
Elissa Ambrose
Elissa Ambrose

I've been reckless, but I'm not a rebel without a cause.


BIBLIOTEKA WkamRWT
Pranešimų skaičius : 243
Įstojau : 2016-04-05
Amžius : 42
Miestas : Salt Lake City
Meilė : Frank
Draugai : Trust no one
Rūšis : Fėja

Atgal į viršų Go down

BIBLIOTEKA Empty Re: BIBLIOTEKA

Rašyti by Jon Spencer Kv. 04 07, 2016 3:13 am

Panasėjo, jog tikrai ne vienu atžvilgiu jų nuomonės absoliučiai nesutampa, o pradėti dėstyti savo idėją apie tai, jog vampyrams visgi geriausia tikrai kad slėptis urvuose, Sebastianui nekirbėjo. Tiesiog jis buvo linkęs mieliau išstumti savo rūšį iš žmonių gyvenimo, nei juo sekti. Be to, kaip asmuo tikrai stipriai besidomintis technologijomis, šiais skaitmeniniais amžiais nepasitikėjo paprasčiausiu poreikiu viską visuomet fiksuoti, pradedant vaizdo kameromis, pūpsančiomis kiekvienos parduotuvės, kiekvieno užkaborio kampe bei mobiliaisiais telefonais, kurie užtikrinta sparta gali vos per kelias sekundes kelti vaizdo medžiagą ar informaciją į internetinę erdvę, šiaip jau tikrai turinčią didžiulį informacijos kaupimo bei išlaikymo mąstą. Karts nuo karto visokių „bajeriukų“ vampyriška Redford`o prigimtis sugalvodavo iškrėsti, o visų labiausiai vyras nenorėjo pakliūti į „Jūtūbą“ siautėjančio nemirelio amplua. Net jeigu prieš apyšimtį metų surado šiokį tokį susitarimą su vidiniu aš ir kontroliuoti instinktus darėsi daug lengviau. Jei mažiau save „ėstų“ galbūt iš viso pasiektų galutinės taikos su savimi.
Išvadintas „visišku subingalviu“, Sebastianas demonstratyviai išpūčia akis, bet ne taip, nelygu nustebęs, o neva įsižeidęs ir šokiruotas. Galėtų daugybę „epitetų“ sau dedikuoti, bet subingalvis tikrai nebūtų vienas iš jų. Nors geriau pagalvojus ir pats žinoma supranta, jog iš to jo antikvarinių meno dirbinių padirbinių prastuminėjimo verslo nieko gero ir yra apšovęs tikrai ne vieną gerą žmogų, kuris jau seniausiai dūla po velėna. Išskyrus žinoma Deneris. Sebastianas buvo bepradedąs iš tikrųjų austi idėją rast tos nelemtos vazos originalą ir sąžiningai atsiskaityti su savo buvusia kliente, tačiau gana greit persigalvoja, merginai su tokiu įkarščiu toliau Redman`ą puolant. Aiškindama kaip galėjo atrodyti to Seb`o verslo vidus, vyras papurto galvą, išreikšdamas nepritarimą. Iš tiesų meno kūrinius jam padirbinėti padėjo laaabai talentingas jaunuolis, meno studentas, kuriam taip pat reikėjo pinigų, greitų ir užtikrintų pinigų, kad turėtų už ką susimokėti už brangias studijas universitete. Iš esmės matydamas tokį apdovanotą žmogų vargstantį Sebastianas galėjo pasielgti ir sąžiningiau, juk yra tų būdų, bet kaip pasielgė nesigailėjo. O kadangi jis turėjo seserį, kuri buvo tikrai simpatiška, smulki šviesiaplaukė (kažkaip turi tokiam tipui „dalyką“), užsivedę vyriško libido varikliukai aptempdė logikos šviesulius. Dažnokai pastebėdavo, ypač ankstyvaisiais egzistenciniais laikais, kaip tapus nemireliu pasikeitė jo emocijos. Jeigu paprastas žmogus turi emociją, tai vampyras ant tos emocijos turės dar vieną emociją. Pyktį jautė žymiai stipriau, visai kaip ir simpatiją ar geismą. Principas neišnyko, bet dabar vyrui jau daug lengviau dominuojančioje pozicijoje statyti protą, o ne tai kas kyla iš nepaaiškinamos vidaus kertelės, kurioje įsikūręs visas tas jausmų fabrikėlis.
Jeigu Sebastian`as buvo užtenktinai dosnus ir pasidalino su mergina mintimi (nors ir nieko nepasakančia bei miglota) apie savo kilmę, tai daugmaž primesti kiek amžių šį pasaulį savo platinos plaukais, šviesia oda, putliomis lūpomis ir smulkiu, bet gracingu kūnu puošia Deneris buvę daug lengviau. Nėra meno ekspertas, aplamai nėra geras estetas, bet jeigu ta bjauri vaza Danny priklausė, o tai yra tikrai labai sena vaza...
Sebastian`as pats kuo puikiausiai žinojo, jog turi tvardytis. O ir tvardėsi! Nesitvardantis vampyras atrodo visiškai kitaip, nei dabar atrodė Redford`as. Tai yra, nusisukęs ir laukiantis, kol kas nors sutvarkys tą moksliuko pridirbtą jovalą. Be jokios abejonės žingsnio, kuriam Deneris ryžosi, Seb`as nesitikėjo. Bet nesutriko. Taip, merginos inicijuotas bučinys to nuostabaus kraujo kvapo tikrai neužblokavo dėl to ir negalėjo nusiraminti, bet naudos juk iš viso to galima išpešti. Parodydamas, jog savo ruožtu kiek per daug mėgaujasi staigmena, savo šaltomis lūpomis ne tik visapusiškai atsako į bučinį, prieidamas netgi prie labai įžūlių manevrų liežuviu, bet ir apsivijęs jos liemenį rankomis, stipriai prispaudžia smulkią merginą prie visai nesmulkaus savęs. Merginai it nusvilintai atšokus, Sebastian`as šypsojosi. Taip plačiai, plačiai ir... idiotiškai. Visgi po akimirkos vėl prisidengia burną delnu, nes net ir nuoširdus ir teigiamas, iltimis padabintas šypsnis atrodo ne žavingai, o veikiau grėsmingai.
- O taip. Aš tikrai matau KAIP tu TO gailiesi visą likusį gyvenimą, kaip gailiesi pasibučiavusi su ne prasčiausiai atrodančiu vampyru kaiminystėje. Tikrai,-užsiveda,-Tu labiau gailėsiesi dėl to, jog pusryčiams suvalgei nelabai vykusį omletą, nei dėl šito,-demonstratyviai pavarto akimis kiek pasišaipydamas iš Deneris dramatizmo. Juolab bučinys buvo tikrai geras. Ir mielai pakartotų.
Neįtikėtina, bet Sebastian`o ir Redman mintys pagaliau sutampa. Vyrui tikrai reikėjo iš čia nešdintis. Bet ne dėl to, jog „netyčia“ kažką išsiurbs, o dėl to, jog vizualūs „žiūrėk – aš vampyras“ bruožai neskubėjo pranykti. Pritariamai linktelėjęs vyras išskuba išėjimo link, žinoma neturėdamas visiškai jokio įtarimo, jog tapo medžioklės taikiniu.
Tik išlindęs pro įėjimą pripildo plaučius giliu, giliu oro gurkšniu. Užsimerkęs, iš lėto nulipa ne daugiau nei dešimčia laiptelių žemyn. Ore tvyrojo tiek visokiausių kvapų... Visus juos galėjo nesunkiai identifikuoti. Kvepėjo iš netoliese esančios kvepyklos, kvepėjo žolė, prieš gerų penkioliką minučių praėjusi vidutinio amžiaus moteris su savo gerais „Prada“ kvepalais... Kažkur gulėjo ir nustipusi katė. Būtent ji sudrumsčia visą kraujo geismo sukeltą Sebastiano „susijaudinimą“. Šleikščiai iškišęs liežuvį, vyras energingai pakrato galvą, it vydamas ne patį maloniausią kvapą lauk. Daugybė minčių gviešėsi pradėti belstis į Redford`o smegeninę, bet vyras stengėsi vyti jas visas kuo toliau. Visgi pagavęs akimirką tetrukusį erzelį ir nusivylimą, Sebastianas spiria į čia pat jo stovėjusią metalinę šiukšlių dėžę, nuskriausdamas visiškai nekaltą daiktą, kuris praskrieja lauku gerus dešimt metrų, stipriai išakėdamas veją. Piktai pavaikštinėjęs labai nedideliu spinduliu, vyras suvokia savo vandalizmo nebūtinumą ir nuėjęs visus dešimt metrų paima gerokai aplamdytą šiukšlių dėžę ir gražiai pastato ją į vietą.
Jon Spencer
Jon Spencer

Holy behavior won't make you a saviour.


Pranešimų skaičius : 1898
Įstojau : 2016-04-01
Amžius : 38
Miestas : Cumberland County, North Carolina
Meilė : Loneliness adds beauty to life. It puts a special burn on sunsets and makes night air smell better.
Draugai : What a lovely surprise to finally discover how unlonely being alone can be.
Rūšis : Life is only precious because it ends.
Darbo paskirtis : The United States Army Special Forces

Atgal į viršų Go down

BIBLIOTEKA Empty Re: BIBLIOTEKA

Rašyti by Jules McManus Kv. 04 07, 2016 8:13 am

Šiltas kavos gėrimo koncentratas nesunkiai šildę nenatūraliai vėsų, šviesiaplaukės, kūną, kuomet žvelgdama į pašnekovą iš apačios, ji dar kurį laiką laikė vienkartinį puodelį visai netoli savo veido. Jis neatrodė labai šnekus, greičiau prieš tardamas, bent kelis kartus apgalvojantis tai ką kalba, ji savo ruožtu naudodavosi kiekviena proga, kuomet jos nuomonė buvo norėta išgirsti. Tačiau šis kartas buvo išskirtinis vien todėl, kad jis buvo nemirtingas, galimai nesunaikinamas, o tai reiškė kad tai, kas buvo pasakyta, užstrigs kažkur giliai giliai jo atminty. Ir nors atrodys kad su laiku, pasimirš ir jos unikalūs veido bruožai, salsvas bet prabangus kvepalų dvelksmas, ką kalbėti apie žodžius, kuriuos ji buvo linkusi kalbėti. Protas, kurio ne vienas neišgali išnaudoti visu 100 procentų, įsisavins kiekvieną akimirką. Todėl, tai ir buvo kitokia situacija, mat kalbant su mirtingu, ji bent būtu tikra, kad po tam tikro metų skaičiaus, jos paslaptys ar atsitiktinai išduotos smulkmenos apie savo kitoniškumą, pradings, kaip pradingsta kūnas, vedamas gamtos ir irimo dėsnių. Ji nuoširdžiai vengė susitikimų su nemirtingaisiais, nors ir logiškiausia būtu buvę laikytis iš vien. Būti užstrigusiai savame pasaulyje, buvo ne vien paprasčiau, bet ir lengviau. Nereikėjo gyventi senomis taisyklėmis, kuomet nuo jos žodžio ar sprendimo priklausė tūkstančių gyvybės. Dabar, nuo jos priklausė maksimum būtinasis šiukšlių rūšiavimas, ir nieko daugiau. Ji nenaudojo savo gebėjimo gyventi ilgai žmonijos labui, nors iš tikro, tai būtu gana racionalus paaiškinimas tam, kad gyventi amžinai. Juk gėris turėtu būti aukščiau visko, ar ne? Arba, toks ilgas gyvenimas turėtu turėti kažkokią gilesnę prasmę. Vienaip ar kitaip, jos uždarumas turėjo ne vieną paaiškinimą, kurie galėtu nuskambėti kvailai, bet atsarga gėdos nedaro, ypač kai prieš tave stovi toks, kaip jis, netipinis savo sustojusiu biologiniu laikrodžiu. Jos vidus degė noru pratęsti draugišką "ginčą", ypač tuomet kai jis galvos papurtymu pademonstravo pašnekovei nepritarimą dėl jos spėjimo apie jo kadaise virtas "varkes" su meno padirbiniais. Mat visuomet yra lengva sudaryti nuomonę pagal viršelį, įdėmiai neperžiūrint "knygos" vidaus, o ir patikėti kad jis buvo taip pavadintas "subingalvis", "niekšelis", buvo kur kas lengviau, nei įžvelgti tai, kad darydamas tokius, tam laikotarpiui kraštutinius sprendimus, jis pešė naudą ne vien sau.
Ji susilaikė nuo beprasmiško bandymo įpiršti savo nuomonę, ne todėl, kad būtu neradusi tinkamų žodžių, kad tai nuskambėtu kaip tinkamas, bei faktais paremtas argumentas. Paprasčiausiai, jos lūpos tuo metu išdavikiškai darė tai, ką draudė pasąmonė. Tvirtinti kad jai tai nepatiko, ar kėlė kokius nors kitus neigiamus, būtu buvę absurdiška. Ypač, atsižvelgiant į tai, kad plačiai atmerktų akių žvilgsnis buvo nukreiptas į nelaimėlio pusę, kuris garsiai šnopavo nuo juntamo skausmo... ...pasislėpė po sumerktų akių vokais. Ir tai kad ji begėdiškai pasidavė akimirkos silpnumui, bei tapo pavaldi jo įtakai, mat neparodė ne kruopelytės pasipriešinimo, ir davė peno šiai atsitraukti taip greitai, tarytum buvo liečiama ne jo lūpomis ar liežuviu, o ką tik iš laužo ištrauktomis žarijomis. Nugara lengvai susitrenkdama su kavos aparatu, kuris tebuvo visai šalia, lėtai atmerkė akis. Nors žandikaulis buvo suspaustas, jos krūtinė kilnojosi taip, tarytum mėlynojo safyro atspalvio akių savininkė būtu per ilgai panėrusi po vandeniu ir dabar gaudė ypač kūnui reikalingą orą. O ant viršaus barstoma dramatiška pašaipa, privertė ją mažu mažiausiai prasižioti. Tai velniai griebtu buvo dar viena priežastimi laikytis toliau nuo tokiu pačių padarų kaip ji, nei gyvų, nei mirusių.
- Nemanai kad dabar turėtum būti labiau susirūpinęs tuo, - Jai prireikė nustoti kalbėti tam, kad giliau įkvėpti ir vėl nusitaisyti kaip galima labiau neįskaitomą miną, - kad tau reikia eiti pro duris, o ne kritikuoti ko ir kada aš gailėsiuosi? - Jos laimei originaliam vampyrui tikrai reikėjo dingti iš šios vietos, todėl, ji buvo išlaisvinta nuo pasiaiškinimo kas iš viso šiai užplaukė, kad ji ryžosi tokiam "žygdarbiui". Ir akimirka, kuomet ją per dantį traukęs vyras patraukė šalin, veide pasirodė ne laiku prasiveržusi šypsena. Keista, kaip tokiame miniatiūriniame veide galėjo būti išpešta tokia didžiulė šypsena. Neigiamai papurtydama galvą, ir tokiu būdu priversdama save "atsigauti", bohemišką stilių vertinanti vampyrė, pasigavo kelis plastikinius pagaliukus, skirtus cukrui išmaišyti, pasikišdama juos sau už skruosto. Tai buvo menka apgaulė, veikla ir destrakcija, kuri leido šiai nepasiduoti kraujo vylionei. Tiesa buvo tame, kad vampyrai egzistavo visuomet, tiesiog vieni jų buvo sukuriami apgalvotai, kiti greičiau nelaimingo atsitiktinumo dėka. Kokiai grupei priklausė Danny, iki pat šios dienos buvo gana įdomus klausimas, į kurio atsakymą ši nebuvo gebėjusi surasti. Bet tais laikais, vampyrai nebuvo tokie drąsus kaip dabar. Todėl patekdama į tas rankas, kuriuose jos savitvarda buvo laužoma vėl ir vėl, ji išmoko beveik abejingai reaguoti net į tą šviesų ir taip gundančiai atrodantį arterinį kraują. Už kiekvieną paklaidą, pasidavimą troškimams ji buvo baudžiama skausmingai ir negailestingai. Bet, nors tuomet tai ir atrodė tironiška, dabar, tai buvo kaip niekad naudinga. Jos valia buvo palaužta, ir tuomet sukurta iš naujo. - Jam reikės į ligoninę. - Priklaupdama prie nelaimėlio, kuris sugebėjo įvaryti įtampos ne vien žmonėms, bet ir tiems, kurie yra "kitokie". Prispausdama prie kraujuojančios vietos servetėles, kurias buvo nusigvelbusi prieš tai, moteris atkreipė dėmesį į tai, kad tarp jos pirštų pasirodė tirštas kraujas, kuris privertė ją trumpam susimerkti, įsikąsti plastmasę, ir nustoti kvėpuoti. Senolė, kuri jau ilgus dešimtmečius dirbo tarp knygų, rankraščių ir kitokių istoriškai svarbių popierių, pasirodo nebuvo tokia jau ir nieko verta. Jos mikli reakcija atsiliepė tuo, kad buvo iškviesta greitoji pagalba, ir ji matydama kad vampyrei buvo gana sunku, nors jos paakiai ir neapsitraukė juodais "viratinkliais". Buvo priimta tai, kas atrodė realiausia, senolės manymu nergina paprasčiausiai baiminosi kraujo vaizdo, bet buvo per daug "gerai išauklėta" kad stovėti nuošaly. Perimdama servetėles, ji leido jai išeiti, todėl Redman neužgaišo ne akimirkos, kuomet kruvinomis rankomis atvėrė bibliotekos duris, išeidama iš patalpos vidaus. Nesusireikšmindama fakto, kad buvo susitepusi, ji pastūmė ir sekančias duris, kurios leido šiek tiek pakilusiam vėjui susidurti su jos siluetu. Perlamutriniai plaukai buvo nustumti nuo šios veido, kuomet mergina žengė kelis žingsnius laiptais žemyn. Už keleto metrų muistėsi Sebastian'as, todėl ji leido savo mintyse susikurti prielaidai, kad gal visai neblogai būtu pabūti viduje, dar kelias minutes? Bet kitą vertus, jai desperatiškai reikėjo nusigauti iki viešbučio, ir palysti po dušu, nusiplaunant nuo savęs kraują, kuris atsidūrė ant jos rankų, nuo juo persisunkusių servetėlių. Lipdama laiptais, ji nesusilaikė ir nuo komentaro, kurį iššaukė noras pašiepti jį, mat dar prieš akimirką matė šį laikant metalinę šiukšlių dėžę: -  Radai kažką įdomaus? - Vyptelėdama, ji galiausiai pilnai nusileido, ir prieš patraukdama savais keliais, kaip kad planavo nuo pat pradžių, nusprendė pasirodyti mandagi, bei prieidama arčiau, galop užklausė: - Jautiesi geriau?
Jules McManus
Jules McManus

I stop fighting my inner demons. We're on the same side now.


BIBLIOTEKA BPeH7gX
Pranešimų skaičius : 2092
Įstojau : 2012-09-28
Miestas : It doesn't matter how dark my soul is or how bad I am as a person. Alaska will always make my dark world shine and will make me smile and feel free. ❤️‍
Meilė : O this happened that I fell for a french guy that loves to chase a ball on the field and makes a living out of it.
Rūšis : BETA WEREWOLF
Darbo paskirtis : Make all the wrong choices.
Klanas : 🌙

Atgal į viršų Go down

BIBLIOTEKA Empty Re: BIBLIOTEKA

Rašyti by Elissa Ambrose Pen. 04 08, 2016 4:17 am

Issinesdinusi lauk Cassidy is kart zvilgtelejo i savo mobiluji. ''Lygiai penkiolika minuciu po sesiu.'' Ant ekrano isiziebes laikrodis paaiskino kodel vakaro dangus buvo nusidazes neiprastomis, bet neapsakomai graziomis pastelinemis, rozine ir persikine, spalvomis. ''Jokiu praleistu skambuciu ar gautu pranesimu.'' Siek tiek suraukusi antakius mergina jau buvo besusigrudanti savaja susisiekimo priemone atgal i kisene, bet cia is pastato, tarsi sprukdamas is liepsnojancio namo, isleke Sebastianas. Vyras vos juntamai kliude jos peti, bet to uzteko, kad telefonas isslystu Cassidy is ranku ir tekstusi i plytelemis isklota grindini. Normaliomis aplinkybemis, ji buvo susukusi ka nors panasaus i ''|Ei,stuobri, ziurek kur eini!'', bet pamaciusi, kad asmuo atsakingas uz iskelta jos branginamo Sony telefono ekrana buvo vampyras is bibliotekos,ji susilaike nuo komentaro. Letai pasilenkusi ji pasikele juodos spalvos prietaisa nenuleisdama akiu nuo tamsiaplaukio vyro, kuris buvo pernelyg isiaudrines, kad ja pastebetu. Visa laime mobilusis buvo ''suzeistas, bet gyvas''. Issitiesusi visu ugiu medziotoja jau ketino eiti, bet cia pasirode is nuo pat pradziu jos demesi patraukusi blondine. Sureagavusi zaibiskai Cassidy kystelejo viena ranka sau i kisene ir tuoj pat ja istraukusi dirbtinai nusiciaudejo tiesiai i mergina, tokiu budu pasiusdama dziovintos verbenas dulkes tiesiai siai i veida. Tai buvo laiko patikrintas budas identifikuoti kraujasiurbius viesumoje nesukeliant tiesioginio itarimo, kadangi milteliu pavidalo verbena ir ypac nedidelis jos kiekis patekes ant vampyru odos is nezinia kur nudegindavo labai nezymiai, bet pakankamai, kad butu galima suprasti, jog turi reikala su ''vaiksciojanciu numireliu''. -Atleisk... ziedadulkes. Esu joms elergiska,-kaltai syptelejusi ji nutaise ta nekalta kvaileles grimasa, kuri buvo visiska priesingybe tikrajam jos AS. Apskritai, pamatyti Cassidy nuosirdziai besisypsancia buvo labaaaai retas reiskinis. Siandien jos nuotaika buvo ypac subjurusi, kadangi asmuo, kuriam ji jaute simpatija ne tik buvo vedes, bet ir venge atsakyti i jos skambucius. -Ir taip kiekviena pavasari,-neigiamai pasukiojusi smakra Argent nutare, kad siuo atveju verciau pralaimes musi, bet ne kara. Aplinkybes buvo ne jos naudai todel susisiekti su Winchesteriu ir paprasyti jo pagalbos sumedziojant abu katik sutiktus vampyrus dabar atrode gan lekstas, bet logiskas pretekstas susitikti. Jei atvirai, ''uzimti'' vyrai jai niekuomet nebuvo tabu.
Elissa Ambrose
Elissa Ambrose

I've been reckless, but I'm not a rebel without a cause.


BIBLIOTEKA WkamRWT
Pranešimų skaičius : 243
Įstojau : 2016-04-05
Amžius : 42
Miestas : Salt Lake City
Meilė : Frank
Draugai : Trust no one
Rūšis : Fėja

Atgal į viršų Go down

BIBLIOTEKA Empty Re: BIBLIOTEKA

Rašyti by Jon Spencer Pen. 04 08, 2016 4:28 am

Kažkaip visiškai nesijaudino dėl to kelius nusibalnojusio vaikėzo. Šiuo metu turėjo didesnių problemų. Galva palengva ėmė suktis nuo vidinių prieštaravimų bei amžiai iš amžių neblėstančio pykčio sau. Iš tiesų dažnai pagalvodavo, kaip gerai buvo, kai tiesiog snaudė po žeme išdžiuvęs! Nors iš kitos pusės tas didelis laiko atkirtis Sebastian`ui ir bus pakišęs koją iki galo išspręsti tą nesibaigiantį konfliktą su savo naujuoju aš. Kažkas panašaus į magijos ir mokslo ginčą, kurio neįmanoma išspręsti kompromisu, juolab vyras aukštojo mokslo keliais pasuko būtent tikėdamasis bent jau suprasti savo problemas. O dabar gali patikinti, jog tik dar labiau nieko nesupranta. Atrodo visos tos mokslo konferencijos, milijonai sukrimstų knygų ir milijonai investuoti į technologijas nepriartino Sebastian`o prie tos tiesos, į kurią veikiausiai mokslas negali atsakyti. Deja, bet su magija ir stebuklais vyras niekada nedraugavo. Jei būtų draugavęs, be jokios abejonės, garbingo, gerbiamo ir stipraus romėnų kario Sevastianos Varius gyvenimo kelias tame požemyje nebūtų pasibaigęs nevykusiu Sailo eksperimentu išspaust kažką gero iš to idiotiško burto. Sebastianas būtų užauginęs abi dukteris, išauklėjęs į kilnų, garbų vyrą savo sūnų ir ramiai užbaigęs jam likusias dienas kokioje nors Graikijos provincijoje, gal savo malonumui ūkininkaudamas, galbūt ruošdamas naujas karių kartas imperijos labui. Kas dabar bepasakys?..
Gyvendamas žmogaus gyvenimą, vyras turėjo neįtikėtiną kontrolę savo kūnui, valiai ir sugebėjimams. Jis galėjo savaitę laiko žingsniuoti į aukščiausią Graikijos kalną turėdamas su savimi tik pusės litro talpos gertuvę ir keturiasdešimt penkis kilogramus sveriančią kuprinę ant kupros, galėjo išstovėti ant rąsto viena koja nė nekrustelėdamas; jo refleksai ir sugebėjimais ne tik perlipti per skausmo barjerą, bet ir jį visiškai toleruoti buvo nepriekaištingi. Dabar regis turėjo kažkokiomis pasunkintomis aplinkybėmis viso to mokytis iš naujo ir jam ne visados viskas it per sviestą ėjos. Visuomet pasižymėjęs savybe keltis sau milžiniškus reikalavimus, Sebastianas regis dabar prieš juos tiesiog palūždavo, o kai atrodytų viskas imdavo sektis neblogai, būtinai atsimindavo kiek žmonių yra per tą nesusivaldymą nužudęs ir savigrauža paimdavo kontrolę į savo rankas, smarkiai išbalansuodama emocinę vyro erdvę. Susikoncentravimas į „kitų“ problemas labai padėdavo. Dėl to kamieninių ląstelių tyrimas, kurio metu Sebastian`ui po daugybės nesėkmingų bandymų galiausiai pavyko sutvarkyti reguliacinius takus panaudojus savo paties kraujo savybę sparčiai gyti, „Paxton Pharmacies“ „prastūmė“ revoliucinį produktą siekiant gydyti eilę baisių ligų, tokių kaip cukrinis diabetas ar alzhaimeris. Šiaip jau neturėjo genijaus lygio intelekto, pats savo protines galimybes vertintų gana vidutiniškai, tačiau priešingai nei didžioji dauguma pasaulio galvočių, Sebastianas tiesiog turi daugiau laiko mokytis. Visą amžinybę, tiesą sakant. Įsivaizduokim, kiek nuostabių dovanų pasauliui būtų dar padovanojęs Einšteinas, jeigu būtų buvęs nemirtingas?..
Pakvėpavęs grynu oru, su tokiu „smagiu“ nustipusios katės prieskoniu, Sebastianas nūnai prieina išvados, jog turi arba dar mažiau „lyst į žmones“ arba priešingai – kaip tik daugiau, kad galiausiai prakaltų sugebėjimą nesuvampyrėt užuodus šviežią kraują. Arba pasėdėt laboratorijoj ir sugalvot kas tą kraujo jaudulį galėtų kaip mat perfigūruot. Svarbiausia juk turėti idėją, o toliau viskas gali išsirutuliot ir savaime.
Deneris dar nespėjus pasirodyti, vyras ją jau užuodė. Tas rafinuotas, bet tuo pačiu ir išskirtinis kvapas, susimaišęs su kvepalais ir natūraliu šviesiaplaukės kūno kvapu buvo svaigus bei užpildantis pasitenkinimu. Kažkaip susikoncentravęs į ją, tikrai nenarpliojo savo būties keblumų mazgo. Pralinksmintas merginos komentaro, kuris nebuvo tiek sarkastiškas, kiek taiklus ir juokingas, nusijuokia.
- Oi ne,-mikliai atšauna kratydamasis tokių baisių kaltinimų,-Galvojau parsinešiu namo, nes ji kažkaip priminė man mano eks. Juokauju,-prideda nenorėdamas „gaut per sprandą“ už kiek per „aštrų“ juokelį. Merginai greičiausiai iš mandagumo pasiteiravus apie Sebastiano savijautą, vyras nerūpestingai gūžtelėja pečiais, neva „jokio didelio daikto“.
- Meh,-mykteli, laviruodamas ties riba, kuomet tas jo bandymas parodyti, jog jam tai, kas įvyko bibliotekoje ne itin rūpi (iltys bei krauju pasruvusios akys, o ne bučinys) galėjo panašėti į kiek perspaustą,-Ta prasme ten, bibliotekoje prie kavos aparato jaučiausi tikrai geriau, nei dabar, kai niekas nesibučiuoja, ir panašiai, o turėdamas omeny „niekas“ turiu omeny save ir tave,-taip painiai viską susukęs, suraukia kaktą lyg būtų pats pametęs siūlo galą tame savo sakiny,-Manau supratai ką norėjau pasakyti,-taip atsainiai patabaluoja riešu ore, it bandydamas kuo greičiau prasukti šią nesvarbią temą, kad būtų galima prieiti prie kitos.
Sebastiano mina kiek persimaino. Atrodė rimtas, tačiau pozityvus ligi skausmo.
- Manau, kad mudu pradėjom ne nuo to puslapio. Žiūrėk,-susikaupia. Giliai giliai įsikabinęs į Deneris akis saviškėmis, Sebastianas, kad dar labiau patrauktų merginos dėmesį į save, švelniai suima jos pečius delnais,-Vargu ar galiu gražinti tau tą bjaurią vazą, bet parodyti, jog tikrai nesu toks jau ir didelis niekšas, kaip tu galvoji tikrai įmanoma,-kiek atsitraukia, pasipuošęs demonstratyviai manieringa šypsena. Nelabai mandagu, bet taip reikėjo – atsuka Redman nugarą, iš kišenės išsitraukdamas mažą užrašų knygelę, į kurią taip ir neužsirašė jokių kosminių kūnų koordinačių bei rašiklį. Tylėdamas neilgai kažką rašė, o baigęs ūmiai atsisuka į merginą. Šypsojosi lapelį lankstydamas į keletą lygių dalių.
- Siūlau mainus. Tu man pasakai savo vardą, tikrąjį vardą, o aš įteikiu tau šį lapelį, kuriame, hm,-mąsli išraiška akivaizdžiai pradeda atsispindėti Sebastiano veide, kai vyras įspūdžiui sustiprini, nukreipia kažkur akis dar ir prispausdamas smilių prie smakro,-Įdomu, kas galėtų būti?..-atrodo tuoj plyš visas bandydamas sukelti Deneris kuo didesnę intrigą, kai iš tiesų visa tai buvo tik išbandymas patikrinti ar mergina yra suinteresuota tęsti pažintį.
Jon Spencer
Jon Spencer

Holy behavior won't make you a saviour.


Pranešimų skaičius : 1898
Įstojau : 2016-04-01
Amžius : 38
Miestas : Cumberland County, North Carolina
Meilė : Loneliness adds beauty to life. It puts a special burn on sunsets and makes night air smell better.
Draugai : What a lovely surprise to finally discover how unlonely being alone can be.
Rūšis : Life is only precious because it ends.
Darbo paskirtis : The United States Army Special Forces

Atgal į viršų Go down

BIBLIOTEKA Empty Re: BIBLIOTEKA

Rašyti by Jules McManus Pen. 04 08, 2016 8:56 am

Jei bohemiškos išvaizdos šviesiaplaukė nebūtu valdoma išsiblaškymo, kurį sukėlė toks nekaltas dalykas, kaip bučinys, ar mažiau būtu kreipusi dėmesį į vargšo nelaimėlio kraują, kuris pateko ant jos rankų, ir taip nemaloniai užstrigo po pusilgiais nagais, ji būtu pastebėjusi tai, kad išraiškingų veido bruožų moteris šiandiena jos kely atsirado jau nebe pirmą kartą. Ji niekad nesistengė įsiminti mirtingųjų veidų, mat tam paprasčiausiai nebuvo jokios svarbios priežasties. Tačiau ši moteris buvo kažkuo ypatinga, nors reikėtu pripažinti kad per savo ganėtinai garbų gyvenimo amžių, ji ne karto nebuvo susidūrusi su panašaus amato, kaip nemirėlių medžiotojų, atstovais. Ir nepaisant jos į akis krintančios išvaizdos, bei nepopuliarios kalbos manieros, ji buvo atsargi, kai tai lietė ilgesnius kontaktus su vienokiu ar kitokiu asmeniu. Būdama ne kartą supažindinta su magiškosiomis galiomis apdovanotais, buvo padariusi išvadas, kad nėra labai paranku juos turėti kaip priešus, o dar geriau, neperkirsti šiems kelio. Danny taip pat žinojo ir apie vilkolakių keliamą grėsmę jos padermės atstovams. Todėl niekuomet nesistengė su tokiais bičiuliautis, nes žinojo kad jų sukandimas toks pats mirtinai veiksmingas, kaip ir saulės spinduliai, neturint magiško žiedo ar bet kokio kito užkalbėto papuošalo. Skirtumas buvo tik toks, kad nuo saulės mirtis buvo garantuota pakankamai greitai, priešingai nei sukandimo, kuris atneštu kūno audinių gangrenavimą, karštligę primenančius skausmus ir galiausiai nelengva ir tikrai neramią mirtį. Taigi, jei tik ji būtu buvusi apdairesnė... Viskas būtu susiklostę priešingai, nei yra dabar. Likus vos keliems žingsniams, kad jos atstumas tarp Sebastian'o būtu ne didesnis, nei ištiestos rankos spindis, jos kely vėl pasirodė ji. Asmeniui, kurio asmeninė erdvė buvo ganėtinai didelė, susidurti su čiaudulio keliamu "bakterijų pasklidimu" nebuvo maloniausias jutimas. Net jei tai nebūtu inscenizuota, o net labai realu, ji vis tiek nebūtu pasigavusi nelaimingos bakterijos. Bet, ta nelemta asmeninė erdvė buvo tas barjeras, kurio ji nemėgo leisti peržengti net gerai pažįstamiems (kurių, pripažinkime buvo vienetai). Medžiotojos paskleistos verbenos žiedadulkės pasklido ore, ir jei ne į priešingą pusę putęs vėsinantis vėjelis, reakcija būtu daug labiau agresyvesnė (turint omeny tai, kad ant odos patekusios žiedadulkės būtu padariusios kur kas ryškesnės žalos). Mažas kiekis vampyrams destruktyvios gėlės dulkės nusėdo ant jos kaklo, bei išraiškingos raktikaulio linijos. Negana to, Daenerys įkvėpė šiokią tokią jų dalį. Dulkėmis "pažeista" oda šiek tiek paraudo, paskui atvirkščiai perbalo. Tarytum ji atsitiktinai būtu prisilietusi prie dilgėlės (ir ne, tokio stipraus kaip seriale efekto nebuvo, mat arba kiekis nebuvo didelis, arba aplamai kas nors kitas davė įtakos, bet ji tikrai nepradėjo garuoti. xD). Labiausiai pastebėta buvo tai, kad į kvėpavimo takus patekusi "žolė" pristabdė įprastą įkvėpimo funkcija. Prikišdama suspaustą kumšį sau prie lūpų, ji negarsiai kelis kartus kostelėjo, lyg tai būtu padėję atgauti prieš tai buvusį funkcionavimą. Žvilgsnis kaip mat liko nukreiptas į nepažįstamą tamsiaplaukę. - Nieko baisaus, tik įtariu kad būsime nelaimės "draugės".
Toks keistos reakcijos paaiškinimas pasirodė pakankamai objektyvus, nors mėlynojo safyro atspalvio akių savininkė ir nebuvo niekuomet patyrusi kažko panašaus. Ką kalbėti apie tai, kad ji neturėjo net menkiausio įtarimo, kad maloniai atrodanti moteris greičiausiai troško į jos širdį suvaryti medienos gabalą, arba pasielgiant humaniškiau, kulką. Greičiausiai todėl, arba vedama kitokių priežasčių, ji pasistengė išlikti maloninga, vizualiai draugiška ir gavusi tinkamą progą pasisakyti, nedelsdama būtent taip ir pasielgė:
- Turėsiu atsiprašyti, - Kas po velnių šiais laikais taip baigia atsitiktinį pokalbį, prie bibliotekos pastato, su nepažįstamu asmeniu? Juk tai savaime leidžia suprasti, kad ji suteikė "viltį" pratęsti dialogą vėlesniu laiku. Pavartydama akis, ji galiausiai stabtelėjo prie asmens, su kurio turėjo malonumo pabendrauti kiek ilgiau, nei tuos kelis kartus ankščiau, sudėjus į vieną. Pašmaikštavimas apie metalinį daiktą, atliekoms susidėti, privertė ją iš savęs išspausti labai labai aiškiai suvaidintą, apgailestavimo grimasą. Ir tuomet, kai ši netikra emocija užsiliko visai neilgam, greitai ją pakeitė blausi, dantų nešiepianti šypsena. Mintys apie dušą ir tai, kad jos rankos vis dar buvo suteptos svetimu krauju, kažkur išgaravo. Ji viso labo paslėpė plaštakas sau už nugaros, sunerdama abiejų rankų pirštus tarpusavy. Myktelėjimas kuris pasigirdo vietoje aiškaus atsakymo, iššaukė natūralią reakciją.  Targaryen vos pastebimai linktelėjo galva, ir tai priminė tipinę sceną iš kokio nors lėkšto filmo, kuomet pašnekovai galiausiai pasisukdami, ir pavymui mestelėdami "tai ką, sėkmės tau", pasisuka skirtingais keliais. Ir taip tikriausiai ir turėjo atsitikti, jei ne jo niekur nedingęs užsivedimas dėl silpnumo akimirkos bibliotekoje, prie didelio ir "nedraugiško" kavos aparato. Kuris visgi gavo ko buvo nusipelnęs, - "aplamdytą šoną". - Tai te buvo bandymas išblaškyti tave, nuo noro pasisotinti kažkuo kitu. Girdėjau, kad nuostabos sukėlimas kartais leidžia pamiršti tai kas slegia pečius. Ir... - Stabtelėdama, nes per daug buvo įsijautusi į paaiškinimus, kuriuos akivaizdžiai buvo paneigęs jos kūnas, dar ten, pastato viduje, perlamutrinių plaukų persona, suspaudė lūpas, įsivaizduodama kaip sėkmingai pati save įvarė į nejaukią situaciją. Vos pastebimai ji papurtė galvą, lyg vien šiuo veiksmu būtu paneigusi tai, ką bandė paaiškinti prieš tai. "Tau juk netiks toks atsakymas?" - klausimas nuskambėjo mintyse, mat ji taip ir neprivertė savęs, prabilti žodžiais. Bet ir neprieštaravo, kuomet jis pats panoro "prasukti" kalbą tolimesne linkme. - Manai? - Jos antakiai natūraliai išlinko, ir nors veidas vis dar išdavė draugišką natūrą, balsas nuskambėjo gal kiek per "stipriai", išduodamas ar tai nepasitikėjimą, ar tai švelnią pašaipą. Tačiau, ji leido jam kalbėti toliau, nepertraukdama, ir taip neversdama kelis kartus apgalvoti ką būtent šis norėjo ištarti. Pabėgti nuo kiaurai vėrusio žvilgsnio buvo sudėtinga, ypač, kuomet Redford'as sukoncentravo "blondinės" dėmesį į save, suimdamas jos pečius, kuriuos vis dar dengė mažytis džinsinis švarkelis. Po juo pavėjui plevėsavo laisvos, šilkinės medžiagos marškiniai, savo daliniu permatomumu, subtiliai leisdami susipažinti su likusia jos apranga.
- Mmm, galimybė išreikalauti iš tavęs tą bjaurią vazą, ar suteikti progą parodyti kad nesi toks ir blogas. Hmm, mhm...- Žinoma kad tai tebuvo veidmainiavimas, kuris net nebuvo lydimas tinkamu teatrališkumu. Viso labo tipinis priminimas apie nelabai maloniai susiklosčiusią pirminę pažintį. Iš tikro ta vaza ir nebuvo tokia svarbi, kaip kad kartais atsirandantis noras "įgelti" šiam į užpakalį. Įkvėpdama oro, "coliukė" taip nieko ir nebe pridūrusi, nuleido akis, vos tik vampyras atsuko šiai nugarą. Žvilgsniai vėl susidūrė, kuomet kažką mįslingai užsirašęs ant lapelio, vyras nusprendė sužaisti smalsumo žaidimą. Dantimis perbraukdama per savo apatinės lūpos šoną, ypač šviesią, "aristokratišką" odą turinti Daeneris, atrodė sudominta. Bet ne tuo, kam jam buvo reikalingas jos vardas, o tuo, kas slėpėsi savadarbio lankstinuko viduje. - Kodėl manai, kad dar nežinai mano vardo? Ir jei visgi nežinai, iš kur būsi tikras, kad pasakysiu tikrąjį? - Šiek tiek palenkusi galvą, arčiau peties, ji te leido susidaryti prielaidą, kad gali slėpti kur kas daugiau, nei kad atrodo iš pirmo žvilgsnio. Tiesa buvo tokia, kad ji nepasitikėjo niekuo, apart save pačią. O vardas, šiame technologijų ir šviesolaidžio interneto pasaulyje, galėjo atskleisti apie ją kur kas daugiau, nei ji būtu leidusi prasprūsti iš jos pačios lūpų. Šiek tiek susiaurinusi akių vokus, pakankamai užtikrintai iškošė: - Dahlia. - Šis vardas kadaise priklausė jai, tačiau neilgiau nei keletą minučių. Juk būtent jis pirmiausia šovė jai į galvą, kuomet ji specialiai pagadino jam kelionės planus, 1912-aisiais, Anglijoje. Kaip garbaus amžiaus vampyrei, prisistatyti savo vardu, tikruoju, buvo sunku. Todėl nieko nuostabaus neįvyko, kuomet jos žodžiai nebuvo priimti už gryną pinigą. O smalsumas toks keistas ir nepaaiškinamas dalykas... Ji vėl pavartė savo akis, bei kaip tyčia įsistebėdama į jo veidą, kuris spindėjo prieštaringumu, linktelėjo. - Daenerys, - Trumpa pauzė, pertraukė jos oficialų prisistatymą, - Daenerys Targaryen.  - Giliau įtraukusi oro į savuosius plaučius, ji ir pati tik dabar suvokė kad savo tikrojo vardo, pilname kontekste nebuvo ištarusi, ar tuo labiau girdėjusi jau kelis šimtmečius. Ir akivaizdu, šiais laikais savo vaikų niekas taip nevadino. Nuvydama savas mintis, kurios tuo metu įkyriai ėmė suktis galvoje šalin, šviesiaplaukė kaip mat ištiesė savo delną, tarytum vizualiai paskatindama jai atiduoti pažadėtą mainų objektą.
Jules McManus
Jules McManus

I stop fighting my inner demons. We're on the same side now.


BIBLIOTEKA BPeH7gX
Pranešimų skaičius : 2092
Įstojau : 2012-09-28
Miestas : It doesn't matter how dark my soul is or how bad I am as a person. Alaska will always make my dark world shine and will make me smile and feel free. ❤️‍
Meilė : O this happened that I fell for a french guy that loves to chase a ball on the field and makes a living out of it.
Rūšis : BETA WEREWOLF
Darbo paskirtis : Make all the wrong choices.
Klanas : 🌙

Atgal į viršų Go down

BIBLIOTEKA Empty Re: BIBLIOTEKA

Rašyti by Elissa Ambrose Št. 04 09, 2016 10:04 am

Toks is paziuros banalus ir daug pastangu nereikalaujantis testas atsake i vieninteli medziotojos galvoje besisukusi klausima. Dabar dvejoniu nebeliko - abu sie zmones buvo taip jos tevo neapkenciami nemirtingieji. Cassidy dar karta veidmainiskai syptejo persimetusi tais keliais, bereiksmiais sakiniais su sviesiaplauke pries palydedama ja akimis link to pacio, bibiotekoje matyto vyriskio. Koks sutapimas, jog abu krauju mintantys padarai cia pasirode drauge? Argent nebuvo pratusi ju sutikti dienos metu ar juo labiau, miesto centre... Ka bendra simtus metu gyvenantys padarai turi su tokiomis zmogiskomis vietomis kaip biblioteka? Jiedu greiciausiai patys buvo isgyvene visus tose senose ir apdulkejusiose knygose aprasytus ivikius... Miestas, is kurios atvyko Argent, buvo kitoks. Ten buvo ivesta pusiausvyra, galbut netgi galima butu teigti, jog jos gimtineje dominavo zmogiskoji paderme mat medziotojai tenais i savo darba ziurejo ypac rimtai. Vampyrai buvo nustumti i pogrindi, ten, kur siems nakties padaramsir buvo vieta. Ji nebuvo sutikusi nei vieno, turincio magiskaji zieda apie kuri ji tebuvo girdejusi ar skaiciusi medziotoju karta is kartos perduodamuose metrasciuose. Sis miestas vis gi buvo kitoks. Kraujasiurbiai vaiksciojo gatvemis ir ne kiek nesibaugino buti demaskuoti, antraip argi jai butu pavyke taip lengvai juos du identifikuoti?
Jos minciu srauta pertrauke suvibraves mobilusis. Prisikisusi telefona prie ausies, Cassidy ir toliau akimis seke porele.Kitame laido gale pasigirdes Dean'o balsas priverte jos putliu lupu kampucius nezymiai pakilti i viru, taciau fone besigirdintys garsai reiske, kad jis arba buvo kokioje nors sporto saleje arba... Kad ir kas tai butu, tikiuosi, kad gerai atspardys tavo sedimaja... Syptlejusi Cassidy patrauke laiptais zemyn kol atsidure ant saligatvio, Pazinodama Winchesteri ne vienus metus, medziotoja ne kiek nesibaimino, kad vaikinas butu pakliuves i rimtesne beda. Jis buvo pernelyg gerai ismanantis savo darba, be to ji ne nenutuoke kur jis galetu buti todel iki kol jis teiksis pats su ja susisiekti, ji neturejo kito pasirinkimo kaip laukti.
Besisnekuciuojantys vampyrai pasuko keliuku vedanciu per gatves zibintais nebeapsviesta parka todel nenoredama pamesti ju pedsaku, medziotoja tebeislaikydama priedanga, juos paseke. Jos laimei porele ne kiek nesistenge savo pokalbio islaikyti tik tarp saves, todel tamsiaplauke puikiai galejo nugirsti kone visas flirtuojanciu personu pasnekesio detales. -Susimildami,-staiga pavarciusi akis ji issitrauke abu savo pistoletus, tarsi butu pavargusi klausyti kaip siedu suko ratus, it du ereliai pamate ant zemes isgaisusi padara, taciau vis nesiryzdami jo pulti. Cassidy nebuvo linkusi vynioti zodziu i vata ir apskritai, buvo gan tiesmukiska asmenybe. Jos asmeninio gyvenimo kredo buvo pernelyg neprisiristi todel ji apsiribodavo aistringais, bet neisipareigojanciais romanais. Galbut todel siuo metu klausytis kaip du zmones taip senamadiskais flirtavo jai buvo mazu maziausiai nuobodu. Be jokiu perspejimu suvariusi dvi verbenas kulkas blondinei i nugara ji piktai syptelejo. -Bang bang,-zaismingas ir pakilus jos tonas visiskai netiko dabartinei situacijai. Priejusi prie parkritusios merginos ji pritupe greta ir viena pistoleta iremusi jai i galva, kita numove stebuklinga zieda nuo jos pirsto. -Ten, is kur esu kilusi, tokie kaip jus neesat pageidaujami,-primerkusi akis ji piktai pasiziurejo i Sebastian'a, Saule jau buvo nusileidusi, todel negalejo padaryti didesnes zalos porceleninei vampyres odai, taciau Cassidy buvo nusiteikusi jai priklausanti papuosala pasilikti sau. Issitiesusi visu ugiu medziotoja nukreipe antraji ginkla i vyriski tuo pat metu tebesitaikydama i moters galva.
Elissa Ambrose
Elissa Ambrose

I've been reckless, but I'm not a rebel without a cause.


BIBLIOTEKA WkamRWT
Pranešimų skaičius : 243
Įstojau : 2016-04-05
Amžius : 42
Miestas : Salt Lake City
Meilė : Frank
Draugai : Trust no one
Rūšis : Fėja

Atgal į viršų Go down

BIBLIOTEKA Empty Re: BIBLIOTEKA

Rašyti by Jon Spencer Št. 04 09, 2016 12:14 pm

Kažkaip vyras laaabai jau nepatikliai vertino verbaliniu būdu Deneris reiškiamą fizinės traukos Sebastianui nebūvimą. Tas apibusis potraukis tikrai buvo, galėjo jį atsiminti ir aukciono salėje, kai judviejų žvilgsniai nuolatos susitikdavo ar jautė merginos į jį nukreiptas akis, lygiai taip pat, kaip savo susidomėjimą merginos veidu rodė Redford`as. Neturėjo perdėto pasitikėjimo savo charizma, fiziniais duomenimis ar veido bruožais, tačiau tikrai galėjo suvilioti jam patikusią merginą. Tik tiek, kad retai, labai retai darydavo tai tik dėl sekso (jeigu „neužvesdavo“ savo organizmo žmonėms pritaikytu maistu ar gėrimais, kad kūnas pradėtų rodyti apgaulingus gyvybės požymius, Sebastianas menkai tejautė tą kūniškų malonumų stygių). Tikrai daugiau yra monogamas, nei poligamas, be to nesikrausto iš proto ir skendėdamas gilioje vienatvėje. Po kiekvieno vieno nakties nuotykio jausdavo ne kažkokį seksualinį palengvėjimą, o būtent gailestį merginai, su kuria sugulė, nes mat „jo laikais“ nusitempti padorią moterį į lovą buvę daug, daug sunkiau – reikėjo ją vesti. Veikiausiai būtent tame būdvardyje „padorus“ ir yra šuo pakastas – to padorumo šiais laikais mažai telikę, kai merginos pačios noriai demonstruoja grožybes, prie kurių akys taip pripranta, kad vėliau nesijauti dėkingas, jei net ir duoda tau jas „pačiupinėti“.
Tikrai negalėjo, o ir neketino pamiršti, kaip Deneris kūnas reagavo, kuomet Sebastianas nekeldamas visiškai jokių problemų atsakė į jos bučinį skirtą neva dėmesiui nukreipti. Tau nepatinkančio ar kažkaip nemaloniai veikiančio asmens nepuoli bučiuoti, jeigu jis tavęs netraukia. Kartais Sebastianas tikrai atrodydavo naivokas, ypač stengdamasis iš paskutiniųjų kiekvienoje gyvenimo situacijoje matyti teigiamus atspalvius, bet ne tiek, kad patikėtų Deneris tariamu šaltumu. Bet būdamas visiškai sąžiningu su savimi galėjo drąsiai tvirtinti, jog jam tai be galo patinka. Ši pažintis ir visas šis žaidimas viduje skambino ta nata, kurios muziką vyras labai dažnai pamiršta. Jis jautė džiaugsmą ir jaudulį persipynusius su didžiuliu susidomėjimu bei tikslo neužbaigti visko su Redman čia ir dabar išsikėlimu. O tai labai retos emocijos šio užkietėjusio melancholiko pasaulyje, į kurį taip nenoriai įsileidžia netgi jam tikrai reikalingus asmenis. Kaip galima ir pamiršti tai, jog tikrai užuosdamas kraujo likučius merginos panagėse Sebastianas nei kiek nesinervavo, mat absoliučiai priešingą jausmą jam kėlė ši „studenčiokė“, sėkmingai blokavusi ne vieną nerimą keliantį faktorių.
Jam buvo nelengva nuspėti Daenerys emocijas ir tai, kas dedasi jos šviesioje galvelėje, todėl negalėjo būti tikras, kokia kryptimi pakryps jo „mainų“ eksperimentas. Visgi buvo įsitikinęs, jog mergina tiesiog valiūkauja rinkdamasi, kaip šiai geriau pasielgus. Žinoma negalėjo būti tikras, jog Stefania nėra tikrasis pašnekovės vardas, tačiau pats buvo vampyras ir žinojo, jog bandydamas taikytis prie žmonių pasaulio esi priverstas keisti tapatybę daugybę kartų, lygiai taip pat kaip ir labai dažnai tenka keisti gyvenamą vietą. Meluoti: kaltai ar mažiau kaltai, tenka tiesiog periodiškai. Ne kartą yra pats susipainiojęs, paslydęs ant tokių, atrodytų lygių vietų kaip tariamos gyvenamosios vietos sumaišymas. O po to jau tenka „vartytis“. Iš vis kai esi prastas melagis ir dar vampyras geriau tikrai artimų pažinčių su mirtingaisiais nemegzti, jei neplanuoji jiems kažkada papasakoti tikrosios savo istorijos. Keli Sebastiano bandymai draugauti su žmonėmis baigdavosi kone tragiškai, o vieną mirtingą merginą yra netgi per klaidą, baisią klaidą nužudęs (ilga ir skaudi istorija).
Stovėjo išsitempęs it styga ir įtariai prisimerkęs, kai išgirsta netgi ne vieną merginos vardo variantą, o kadangi Daenerys jam patiko labiausiai, šį bet kokiu atveju ir išsirenka šio mielo bei žavaus asmens pavadinimui. Patenkintas Sebastianas ištiesia į pašnekovę lapelį, paėmęs jį tarp dviejų pirštų.
Gal kažkur ir yra kietų, baisiai atsargių vampyrų, kurie sugeba tiesiog užuosti pavojų ir skirti galimai pakenkti galinčius asmenis it spalvas. Sebastianas bibliotekoje tikrai galėjo girdėti, kaip Cassidy žvangina ginklais, tačiau per nelyg buvo susitelkęs į savo kraujo troškimą bei atsispirimo jam kontrolę, o jo jusles blokavo didelis atidos, atriektos Deneris gabalas. Tiesiog vampyrą kiekvieną sekundę atakuoja milžiniški informacijos srautai, tai ir kvapai, ir vaizdai ir pojūčiai. Redford`as ilgai mokėsi nepasimesti visoje toje beprotybėje, susikoncentruoti į vidinį save ir neblaškyti jo pašaliniais reikalais. Atrodytų, kartais net per daug susikoncentruoja. Jei ne tai, būtų tikrai apsaugojęs Danny nuo medžioklės kulkų. Sebastianas tikrai padarė klaidą neatkreipęs į šią merginą dėmesio (jei ji būtų smulki šviesiaplaukė aišku viskas būtų išėję kiek kitaip).
Cassidy demonstruojamas teatrališkumas ir netikėtus veiksmus akcentuojantis balso tonas bei veido išraiška, nereikia slėpti, akivaizdžiai šokiruoja Sebastianą. Užsimanė, blemba, pašaudyt vidury baltos dienos į gražiai sau besišnekučiavusius asmenis... Tačiau vampyro reakcija bei jo greitis buvo žaibiški. Vargu ar Argent deramai pajuto kaip abu ginklai atsidūrė Redford`o rankose. Abu juos perlaužia lengvai, it spagečius.
- Kas, po galais, tau su galva negerai?!-užrėkia ant Cassidy visa gerkle, netgi kiek išraudęs iš to pykčio. Naivumo neužteko, kad nesuprastų, jog vampyrus medžioti yra tamsiaplaukės amatas, jog ji yra gerai paruošta ir gali pridaryti nemažai žalos. Dabar užtikrintai užuodė Deneris sužeidusią verbeną,-“Ten, iš kur esu kilusi, tokie kaip jūs nesat pageidaujami”, matai,-atkartoja Cassidy grasinimą demonstratyviai nusivaipydamas,-Rasistė tu ar ką?!-vis dar bliovė, o dėl to, jog stovėjo priešais Argent, atrodė tiesiai jai į veidą. Visiškai, nė per kur nesuvokė kodėl jiedu buvo užpulti. Dėl to, jog tiesiog yra vampyrai??? Tai čia tas pats, jei nukepsi negrą, nes jis tariamai gali pavogt tavo dviratį! Nebuvo labai panašu, jog Cassidy kažkaip bijotų, net jeigu ir tvinkčiojo galvoje mintis, idant ji gali kišenėje nešiotis pavojingų dalykėlių. Stovėjęs kovinėje padėtyje: budrus ir išsitempęs Sebastianas vėl pasinaudoja savo greičiu ir pakėlęs nuo žemės Deneris, nuneša ją kiek toliau ir paguldo ant žolės.
- Laikykis, aš tuoj,-su akivaizdžiu susirūpinimu sušnara, delnu suėmęs šviesų merginos skruostą. Šie keli veiksmai tetruko sekundę. Netrukus atsitiesęs ir atsisukęs į Cassidy susiraukia taip, lyg sakytų „jei nebūtum boba iškarščiau tau sėdynę“.
Jon Spencer
Jon Spencer

Holy behavior won't make you a saviour.


Pranešimų skaičius : 1898
Įstojau : 2016-04-01
Amžius : 38
Miestas : Cumberland County, North Carolina
Meilė : Loneliness adds beauty to life. It puts a special burn on sunsets and makes night air smell better.
Draugai : What a lovely surprise to finally discover how unlonely being alone can be.
Rūšis : Life is only precious because it ends.
Darbo paskirtis : The United States Army Special Forces

Atgal į viršų Go down

BIBLIOTEKA Empty Re: BIBLIOTEKA

Rašyti by Jules McManus Št. 04 09, 2016 2:55 pm

Taiki, ir galbūt per daug pašnekovu sudominta veido išraiška nesikeitė, kuomet Sebastian'as reikšmingai analizavo jos panaudotą dviprasmiškumą, prieš ištariant savo gimimo vardą. "Pavadinimas" duotas daugiau nei prieš septynis šimtus metų, dažnai pasikeisdavo, to reikalavo ne vien kintanti aplinka ir pakankamai greitai bėgantis laikas, kuris su savimi atnešdavo ne vien skirtingų epochų standartus, bet ir pokyčius kurių derėjo laikytis. Ne drastiškai, kad neišduoti savo pačios principingumo, tačiau pakankamai kad pritapti, per daug į save neatkreipiant bereikalingo dėmesio. Jos ištiesta ranka nežymiai pakeitė poziciją, kuomet platinos plaukų ir standartiškai mėlynų akių "aristokratė" suėmė popierinį lankstinuką. Natūraliai veide išsiplėtusi šypsena, bei kiek praskleistos lūpos, turėjo reikšti kad ji buvo pasiruošusi ištarti bent kelis žodžius, dedikuojančius kad sandoris buvo įgyvendintas. Rafinuotumas, prie kurio buvo papratinta šviesiaplaukė paprasčiausiai neleido jai elgtis nepagarbiai sau, ypatingai tokio išvaizdaus ir akivaizdžiai žodžio kišenėje neieškančio vyro draugijoje. Tiesa buvo paprasta ir iki skausmo banali, mat jei šiai, vizualiai trapiai personai, vyras neatrodytu patrauklus ar turintis kažką tokio, kas vertė jaustis nejaukiai, ji greičiausiai nesikuklintu ir tikrai negaištu savo laiko bendraudama su juo. Ypatingai atsižvelgus į tai, kad prieš tai turėta patirtis su vampyrais, nebuvo labai vykusi. Jiems būdingas savęs sutapatinimas su dievais, atrodė paviršutiniškas ir pigus. Argi dera save vadinti aukščiausia rūšimi, kai gyvenime nepasiekei nieko, apart tai kad buvai suvedžiotas kito, tokio paties, kaip tu? Taip, bendrauti būdavo kur kas lengviau, kuomet šnekinamas asmuo jai buvo toks pat intriguojantis, kaip viešbučio kambary pastatyta stalinė lempą, renkanti dulkes ir dažniausiai net nenaudojama pagal savo paskirtį. Daenerys dvelkė senomis tradicijomis, pradedant nuo nesteriotipinės išvaizdos ir baigiant kalba, kuri daugumai greičiau pasirodytu keista, nei kad tinkama būtent šio laikotarpio "slengui". Pirštai suspaudė sulankstytą popieriaus lopą, kuomet ji pakeldama akis į savo pašnekovą, galiausiai buvo švelniai tariant priblokšta pirmiausia šūvio atgarsių, vėliau niekuomet ankščiau nepatirtos skausmo bangos. Ne ne, kaip ir buvo minėta ankščiau, ji tikrai buvo susipažinusi su įvairiausio pobūdžio skausmu, ir kažkuriuo metu išmoko jo taip stipriai nesureikšminti. Tačiau šiandiena, tai vienareikšmiškai buvo pirmasis jos "susipažinimas" su vampyrams kenksminga verbena. Ir kuomet pirmasis Cassidy bandymas tebuvo remiamas tiesos išieškojimo, antrasis akivaizdžiai norint sukelti skausmą.
Jei tik kulkos būtu pervėrusios ją kiaurai, tai nekeltu ŠITIEK skausmo. Ir ne, ji nebuvo iš tų padarų, kuriuos pašovus, jie kaip mat pašokdavo ant kojų ir dar nuveldavo ką nors neadekvačiai erzinančio. Ji buvo kone priversta įprastos žemės traukos, parklupti ant kelių. Plaučius pažeidęs metalas, kuris kuris išdavikiškai užstrigo kažkur tarp šonkaulių, iššaukė refliuksą, bei kraujas savaime plūstelėjo ne vien iš sužeidimo vietų, bet ir į viršų. Išdidumas neleido jai parodyti kaip tai velniškai skausminga buvo. Todėl, rijimo būdu ji pasistengė įstumti savo pačios kraują atgal į save. Kuomet per lūpos kamputį visgi išbėgo nedidelis kiekis kraujo, o džinsinis apdaras nusidažė tamsiai raudona spalva, ji pajuto kaip plieno gabalas yra remiamas į jos pakaušį. Tą akimirką ji pakėlė akis, jos buvo kone įbestos į Redford'o, nors mintys buvo svetur. Ryškios mėlynos akys buvo pakeitusios spalvą, dabar atrodė labiau dulksnos, labiau pilkos. Mintyse sugrįžo nemalonus atsiminimas apie tai, kuomet prieš ją pirmą ir tuo metu, paskutinį kartą buvo pakelta ranka, kuri priklausė jos pačios kraujui, broliui. Ir nors tą kartą ji piktai išrėkė jam, - "Kitą kartą kai pakelsi prieš mane rankas, tai bus paskutinis kartas, kai iš viso turėsi jas", dabar situacija buvo kaip niekad ne jos naudai. Pasirodo verbena yra dar vienas dalykas, kurio reikėtu vengti kaip velniui kryžiaus. Susekti kiekvieną sekantį sujudimą buvo sunku, mat aplinkos vaizdas ėmė lietis. Paprasta, organizmui trūko taip reikalingo deguonies, kuris buvo "prisuktas" su lyg akimirka, kuomet medžiotoja pasivadinusi tamsiaplaukė sužeidė šiai nugarą, o ir automatiškai plaučius. Žiedas, saugantis nuo sudegimo saulėje, buvo atimtas. Nors, reikia pripažinti, kad išraiškingo veido moteriai reikėjo mažu mažiausiai pasistengti, kad atimti šį daiktą, mat Danny pirštai buvo stipriai suspausti (natūrali susikaustymo reakcija į šūvius, bei prieš tai į gautą popieriaus lopą), ir ji tikrai neketino šio daikto atiduoti taip taikiai.
Nežmogiškas greitis, kuriuo pasinaudojo už ją vyresnis nemirelis, sukėlė vėjo bangą, kuri sujudino šios tvarkingai supintas šviesias garbanas. Ji pasistengė įkvėpti ir tai vėl sukėlė nemalonius pojūčius. Bet moteris taip ir neištarė ne vieno žodžio , neišleido ne vienos skausmo keliamos aimanos, bijodama kad pravėrus burną, ji nesusilaikys, ir leis priešininkei pasimėgauti tuo, kad ji kenčia, ir tai velniai griebtu reikštu pasidavimą. Paviršutiniškas kvėpavimas, neužpildė net ketvirtadalio jos sužalotų plaučių, todėl kokia kalba galėjo būti apie lygų pasipriešinimą? Kritusio plieno susidūrimas su grindimis buvo ganėtinai garsus, ypač tokiai ausiai kaip kad jos. Tačiau akimirka, kuomet ji buvo pakelta nuo žemės, bei perkelta toliau, buvo beveik nejuntama. Ar tai dėl greičio, ar dėl to kad jis elgėsi atsargiai, rūpestingai. Tačiau atsidurdama ant kiek drėgnos žolės, ji te sudūrė savo žvilgsnį su vampyro. Užteko tik linktelėti, kad būtu suprasta kad net labai norėdama, ji nelabai turi pasirinkimą, kaip tik laukti. Jo dėmesys buvo nukreiptas į medžiotoją, kuri akivaizdžiai persistengė su savo noru sunaikinti kiekvieną, kuris alsuoja ne taip. Jos, tuo tarpu, inicijavo galvos pasukimą, blausiai stebint sekančių veiksmų virtinę. Keista, kaip kažkada labai labai seniai, padirbinių aukcione susidūręs dviejų, pripažinkime, labai išvaizdžių žmonių (kraujasiurbių), žvilgsnis, galėjo pasiekti būtent tokį "tašką". Besiliejantis vaizdas ir girdimas aukšto tono, vyriško balso šaukimas, ėmė blėsti, kuomet ji bent trumpam sumerkė akių vokus.
Jules McManus
Jules McManus

I stop fighting my inner demons. We're on the same side now.


BIBLIOTEKA BPeH7gX
Pranešimų skaičius : 2092
Įstojau : 2012-09-28
Miestas : It doesn't matter how dark my soul is or how bad I am as a person. Alaska will always make my dark world shine and will make me smile and feel free. ❤️‍
Meilė : O this happened that I fell for a french guy that loves to chase a ball on the field and makes a living out of it.
Rūšis : BETA WEREWOLF
Darbo paskirtis : Make all the wrong choices.
Klanas : 🌙

Atgal į viršų Go down

BIBLIOTEKA Empty Re: BIBLIOTEKA

Rašyti by Elissa Ambrose Sk. 04 10, 2016 6:43 am

Tiems, kas Cassidy nepazinojo, suprasti jos motyvus buvo nelengva. Moteris ne tik, kad nejaute tokios didziules neapykantos vampyrams, kuria jiems jaute visa likusi Argent'u kraujo linija, ji net paslapcia jais zavejosi. Tamsiaplauke nuo pat mazumes buvo juodoji, sunkiai i pilka mase isimaisyti sugebanti ''avis''. Jos aistra ginklams, o konkreciau, durklams, isskyre ja is bendraamziu dar koledzo laikais. Sunkios muzikos klausanti ir nuolat tamsiais rubais besirengianti mergina galejo nesunkiai buti priskirta prie gotais save vadinusiems asmenu, taciau ji nemego buti kalsifikuojama ar apskritai priklausyti kokiai nors grupei. Cassidy buvo labai panasi i savo teva, kuris beje vos sukures seima pats savo noru atsiskyre nuo dideles Argent gimines ir issikrauste i atoku miesteli tikedamasis taip uztikrinti savo zmonai ir dukterei sauguma. Butent todel, mergaite uzaugo tvirtai isitikinusi, jog be ligoto medziotojo tevo ir mamos ji daugiau nieko neturi. Galima tik isivaizduoti kaip mamos mirtis paveike dar nespejusi susiformuoti paaugles charakter, kuomet sunkia vezio forma sergantis tevas buvo viskas, kas jai liko.
Nuo cia ir reiketu pradeti kapstytis norint issiaskinti dabartinius jos motyvus. Juk is paziuros medziotoja neturejo jokio preteksto uzsipulti dvieju, itin geranorisku vampyru. Sis miestas buvo ne jos, todel ir ivedineti tvarka cia buvo ne jos darbas. Maza to, Cass ne is tolo neprimine medziotojos, kuri tai daro vien del azarto ar patiriamo adrenalino antpludzio. Ne. Tiesa slypejo kur kas giliau ir jos priezastys buvo kur kas zmogiskesnes... Ta ukanota rugsejo ryta kai jos tevas pirma karta neteko samones ir tiesiog sukrito kur stovejes, ji sulauke vietines ligonines skambucio. Moteris kitame laido gale paprase jos kuo skubiau atvykti i ligonine. Ji stovejo tylioje palatoje zvelgdama pro langa nedrisdama paziureti tevui i akis. As surasiu buda kaip tave isgydyti... Po to kai tevas su dideliu pasipriesinimu atmete jos pirmaji pasiulyma jai neliko kitos iseities kaip tik kreiptis i raganas. Juk tapti vampyru butu daug paprasciau. Beto... jo daugiau niekada nebekamuotu senatve. Alzhaimeris taptu tik tolimas prisiminimas... Taciau tokie jos argumentai tik siaubingai papiktino vyriausiaji Argent'a. Jis, tas, kuris visa savo gyvenima pasvente juos naikindamas, ne uz ka nebutu sutikes tapti vienu ju, o dar blogiau, maldauti ju pagalbos. Jau ta pati vakara ji pasirase nerasyta sutarti su miestelio pakrastyje gyvenusia senaja Bennett ragana.  Sutarties salygos buvo paprastos ir aiskios, taciau ne Argent'u naudai. Jei ji sugebes surasti visus sesis senovinius amuletus kuriuos vampyrai kadaise priverte sukurti Bennett raganas  pries tai, kai be jokio gailescio sudegino jas gyvas, ji isgydys jos teva. Problema buvo ta, kad siuolaikiniai vampyrai tokius dalykus kaip dienos sviesos ziedai gaudavo be didesnio vargo, suvedzioje siuolaikines raganas ar panasiai, o be to, ne visi amuletai buvo to paties apvidalo. Tai galejo buti bet kas. Raktas, ziedas, medalionas... Butent todel Cassidy nepailsdama rausesi senoviniuose metrasciuose bandydama atrasti bent kokiu uzuominu padesianciu jai surasti siulo gala ir suzinoti ko is tiesu ji iesko.
Ta akimirka kai ji prie bibliotekos iejimo susidure su bohemiskos isvaizdos vampyre, jos zvilgsnis vos kelioms akimirkoms uzkliuvo uz senovinio ziedo, kurio dizainas simtu procentu atitiko aprasomaji papuosala jos uzrasu knyguteje pazenklinta numeriu 4/6.
-Atleisk, jokiu asmeniniu jausmu, bet man jo reikia,-atmestinai tarstelejusi ji uzsitaise savo ginkla ne kuo kitu, o vilkolakio nuodais. Ji turejo pasirinkima. Cassidy neprivalejo jos zudyti, bet patirtis bylojo, kad priesingu atveju vampyrai siektu kersto ir galop tai pasibaigtu jos pacios laiduotuvemis, o ji zinoma to nenorejo. -Sprendziant is sio ziedo pagaminimo datos, tavo drauge nugyveno bent penkis mirtingo zmogaus gyvenimus,-kreipdamasi i Sebastian'a Cassidy atrode sunkiai iskaitoma. -Tu tikriausiai irgi vietoje suniuko kaledoms esi gaves tiranozauro kiausini, brangusis,-nusitaikiusi i sukritusi vampyres kuna medziotoja be jokiu tolimesniu isvedziojimu paleido duslintuvo prislopinta mirtina kulka jai ipilvo ertme. -Mano mama karta padare klaida ir lemtinga akimirka nenuspaude gaiduko. Zinai kuo tai baigesi?...-primerkusi akis ji siek tiek papute putlias lupas. -Jis ja suvedziojo, o paskui paverte. Mato tevas juos abu sumedziojo ir nuzude. Mano akivaizdoje,-ji neturejo jokios priezasties jam aiskintis, taciau tai atrode kaip garbingas gestas pries uzbaigiant ne viena simtmeti gyvenancio zmogaus dienas. -Atleisk,-saltas tonas buvo palydetas dar vienos kulkos, taciau si kart ji buvo skirta jam.
Elissa Ambrose
Elissa Ambrose

I've been reckless, but I'm not a rebel without a cause.


BIBLIOTEKA WkamRWT
Pranešimų skaičius : 243
Įstojau : 2016-04-05
Amžius : 42
Miestas : Salt Lake City
Meilė : Frank
Draugai : Trust no one
Rūšis : Fėja

Atgal į viršų Go down

BIBLIOTEKA Empty Re: BIBLIOTEKA

Rašyti by Jon Spencer Sk. 04 10, 2016 9:15 am

Sebastianą smarkiai blaškė Daenerys sužalojimai, kurie tikrai nebuvo vieni lengvųjų. Ne tik užuodė stiprų merginos kraujo kvapą, tačiau ir pats buvo juo susitepęs. Redman turėjo kuo greičiau dingti iš čia, reikėjo pašalinti iš jos kulką, mergina privalėjo pasimaitinti ir ilsėtis laukdama, kol verbena pasišalins iš jos sistemos. Pats Sebastianas niekuomet nėra akis į akį susidūręs su žolele it rūgštis veikiančią vampyrų kūnus, mat natūraliai vengė veltis į visokias dramas, kurių nemirelių gyvenimuose, pripažinkim, netrūksta. Nebuvo ir kažkoks specialus vampyrų daktaras, tačiau lopyti žaizdas mokėjo taip pat gerai, kaip valdyti ietį, skydą ar kalaviją. Juk tikrai labai dažnai mūšiuose išvengti sužeidimų nepavykdavo, o kariai asmeninių seselių neturėdavo, tad tekdavo gydytis pačiam. Iš tiesų dauguma jų netgi žūdavo nuo tiesiog juokingų, netgi negilių plėštinių ar pjautinių žaizdų, kurios negydomos bei netvarkomos esant karštam klimatui ir higienos trūkumui greitai gangrenuodavo užkrėsdamos gerus audinius, o užkratui per kraują pasklidus po visą kūną ūmiai pasimyrodavo. Jeigu būtent randai primena žmogui apie tai, kas iš jo praeities buvo tikra, tai ant randais išvagotos Sebastiano odos, iš kurios it iš žemėlapio galėjai skaityti kiek, kur ir netgi kaip vyras buvo sužeistas, po transformacijos neliko nė pėdsako. Jeigu viskas susiklostys tikrai gerai ir tamsiaplaukis vampyras su gražuole nemirele išnes iš čia savo (šiukštu teigti sveikus) aplamdytus kailius ir ant Danny odos neliks nė žymelės, primenančios apie tai, kas šį vakarą nutiko. Sebastianas tikėjo, jog net ir blogi prisiminimai yra svarbūs, o paskui juos sekančios emocijos, tokios kaip liūdesys, nusivylimas ar baimė stipriau budina žmogiškumą, nei tų jausmų antonimai.
Vyras tikrai jautė troškimą suvaryti iltis į Cassidy kaklą, prisiurbt tiek kraujo, kad vos paneštų subinę ir galiausiai suplėšyti merginą į gabalus, tačiau ši užgaida jokiu būdu nebūtų ištrūkusi pro Sebastiano susikaupimą ir ne taip jau seniai gerokai patobulintą savęs kontrolę. Jis ne tik davė sau pažadą būti kitoks, kad galbūt vieną dieną pajėgtų susikurti jam kuo mielesnę būtį, bet ir taiki Redfordo natūra, kuri šitaip skiriasi nuo to beprotiško kovingumo, kurį demonstruodavo mūšio lauke kovodamas imperatoriaus vardu, stabdė vampyrą nuo beprotiškų veiksmų. Ir, na, Cassidy yra ŠIAIP JAU moteris, o vyras, kad ir kokios rūšies jis bebūtų, skriausdamas dailiosios lyties atstovę yra mažų mažiausiai nevertas to tabaluojančio daikto – vyriškumo identifikavimo rodmens tarp kojų. Būdamas jaunas (o ir žmogus) daug mažiau vertino žmogaus gyvybę, nei ją vertina dabar, kai šitaip puikiai žino, kaip lengva ją atimti paliekant tuštumą, kurios nebeįmanoma užpildyti absoliučiai niekuo. Buvo pasiruošęs daryti VISKĄ, kad šioje konfrontacijoje niekas per daug nenukentėtų.
Nesistengė gilintis į Argent puolimo motyvus, bet sunku būtų neatkreipti dėmesio, kiek jai svarbus buvo tas žiedas. Nesuprato ir netgi nesiklausė ką mergina vapanti, tiesiog stebėjo kiekvieną jos judesį pasiruošęs veikti. Jei nebūtų toks susirūpinęs dėl Deneris ir šiai atsikosėjus krauju nebūtų veik inertiškai nukreipęs į merginą žvilgsnio, būtino įvertinti šios prastėjančią arba neprogresuojančią būklę, būtų apsaugojęs Redman ir nuo fatališkos kulkos. Ir apsisaugojęs pats. Na, tai tikrai buvo pirmas kartas, kai gauna paragauti vilkolakių seilėse esančių fermentų nuodingų arba netgi mirtinų vampyrams. Pirma mintis – skausmas. Po velniais, kaip gerai jis driogstelėjo! Jautė silpnumą, galva kiek sukosi. Sebastianas pakrito ant žemės. Pirštai taip spaudė betoninę šaligatvio trinkelę, kad ši suskeldėjusi įtraukė vampyro delnus į po ja plytinčias žemes. Redford`as iš lėto pakelia akis į Cassidy. Neįžiūrėjo jos minos, bet mergina turėjo būti velniškai patenkinta šia koše, kurios privirusi dosniai privaišino Danny bei Sebastianą. Vampyras šiepėsi sukandęs dantis. Tai buvo klaiki, žvėriška šypsena, kurios įspūdžiui papildomų „efektų“ pridėjo ir išlindusios iltys bei krauju pasruvusios akys. Už Cassidy nugaros oras šviesiai mirguliavo, sukurdamas vyriškos figūros vaizdą. Išryškėja ir pažįstamas veidas, kuris žvelgdamas į smarkiai susilpnintą Sebastianą šypsojosi su akivaizdžiu gailesčiu bei pasibjaurėjimu.
„Tu turėjai likti po žeme ir niekados iš jos neišlysti, kirmine“.
Sailas, tai buvo tasai prakeiktasis. Įsiutęs Redford`as trenkia abejais kumščiais į žemę, lėčiau negu įprastomis aplinkybėmis patraukdamas link Cassidy. Buvo akivaizdu, jog nuodai veikia, tačiau ne taip gerai, kad Sebastianas būtų visiškai pažeidžiamas ar pradėjęs skaičiuoti paskutines būties akimirkas. Vampyro išraiška, išsitempęs, tvirtas kūnas bylojo tik apie tai, kad Argent veikiausiai laukia tragiškas likimas. Panašus į tą, kurio tvardėsi neišpildyti kiek anksčiau.
- Manai viskas bus TAIP paprasta?-iškošia putodamas pro stipriai sukąstus dantis tiesiai tamsiaplaukei į veidą. Galėjo jausti, kaip jo niršus, šaltas alsavimas nuslūgsta ant moters odos. Redford`as vienu iš delnų suima medžiotojos sprandą. Ne per stipriai. Jam tiesiog reikėjo kuo tikslesnės „veidas į veidą“ padėties. Jo akių vyzdžiai buvo išsiplėtę, o po to vėl susitraukė – jis naudojo tą „šaunų“ vampyrišką gebėjimą valdyti žmogų, nors šiaip buvo absoliučiai prieš šį triuką nusistatęs, juolab pačiame šventame rašte parašyta, jog net Dievas negali veikti žmogaus prieš jo valią,-Ką po galais man padarei, kad matau to sukrušto šūdo gabalo marmūzę?!-kiek apkvaitusiam vampyrui nelabai galva dabar dirbo, tad kažkaip nesusipranta, jog Cassidy greičiausiai Sailo figūros nemato. Visai kaip ir negirdi įkyraus jo balso, pezancio visokias įžeidžiančias frazes. Taip, Redford`as suvokė, idant yra apnuodytas, tačiau nesuprato kuo. Nesuprato ir kodėl, bet koks gi dabar jau skirtumas...
- Beje,-prideda laisva ranka greitai ir šiurkščiai išplėšdamas iš Cassidy nuosavybės ne tamsiaplaukei, o šviesiaplaukei vampyrei priklausantį juvelyrinį dirbinį,-Šitas tai jau tikrai nepriklauso tau,-tariamai apgailėstaudamas silpnai vypteli įsidėdamas žeidą į kišenę. Kadangi nevaldoma mergina jau ir taip pridarė tiek žalos, kad medžiotojų būrelis turėtų jai padovanot didelį medalį už nuopelnus, Sebastianas apsiveja Argent kūną rankomis jį stipriai suspausdamas ir prispausdamas prie saviškio. Vargu ar medžioklė galėjo nors bent kiek pajudėti. Ar normaliai kvėpuoti.
Jon Spencer
Jon Spencer

Holy behavior won't make you a saviour.


Pranešimų skaičius : 1898
Įstojau : 2016-04-01
Amžius : 38
Miestas : Cumberland County, North Carolina
Meilė : Loneliness adds beauty to life. It puts a special burn on sunsets and makes night air smell better.
Draugai : What a lovely surprise to finally discover how unlonely being alone can be.
Rūšis : Life is only precious because it ends.
Darbo paskirtis : The United States Army Special Forces

Atgal į viršų Go down

BIBLIOTEKA Empty Re: BIBLIOTEKA

Rašyti by Jules McManus Sk. 04 10, 2016 12:33 pm

Stipriai sukosi galva, ir matymas tarytum viskas būtu padengta tirštu rūku, buvo mažu mažiausiai vedantis iš proto. Klausos organai ėmė fiksuoti skirtingus garsus, kurie buvo susimaišę su dviejų suaugusių asmenų pakelto tono dialogu. Buvo panašu tik kad net susipažinti nespėjusių personų kalba tiko ir patiko tik vienam iš dalyvavusių. Tikriausiai tokia elgsena medžiotojams buvo įprasta? Pasirodyti iš niekur nieko ir ištuštinti šaunamo ginklo apkabą į nepažįstamus, net nepasivarginus sužinoti ar šie tikrai yra tie "stereotipiniai monstrai" apie kuriuos galėtu pasakoti niekam tikusios auklės savo prižiūrimiems mažamečiams tam, kad šiuos įbauginus pasikviesti kokį "berną". Per savo ilgaamžį gyvenimą, šviesių plaukų moteris buvo mačiusi ne vieną kritusį dėl įvairiausių priežasčių, nors ir pati iš tikro stengėsi neprisidėti ne prie vienos mirties. Paslydimų buvo ir tikrai ne vienas, mat būnant nemirtingai pirmus kelis metus, savikontrolė yra totaliai svetimas dalykas. Bet pripažinkime, tai buvo ypač seniai ir jau beveik pamiršta. Kitą vertus, apie tokia Daenerys gyvenimo "išdaigas" nežinojo ne viena siela, nemirštantys nebuvo šiai pasirenkami bendrakeleiviai, o mirtingieji, paprastu senėjimo ir mirimo principu, apleisdavo šį pasaulį. Jos pačios žmogiškos esybės mirtis, prisikėlimas ir kūrėjo vardas buvo aptraukti mistikos ir paslapčių dūmais, ir pripažinus tiesą, tikriausiai niekas nepriverstu ją atsiminti tokią tolimą praeitį. Nes kalbant apie tai, kad kadaise tamsa ir neišdildomomis intrigomis prisunktas "karališko" kraujo moters gyvenimas nebuvo visuomet tik tragiškas, vertė ją pasiilgti paprastų dalykų, kurie gebėdavo šiai suteikti palaimos ir pilnatvės jausmą. Kurio ši nebuvo patyrusi ganėtinai seniai, arba, net jei panašus jausmas ir buvo aplankęs, jis paprasčiausiai nebe buvo taip stipriai sureikšminamas, kaip kad ankščiau. Dabar aktualūs buvo visiškai kitokie: savitvarda, kontrolė prieš savo kūną ir kas svarbiausia, tiesioginis emocijų užspaudimas, nepatiklumas ir atsarga. Nors šis vakaras parodė, kad jos visi bandymai išlikti išdidžiai ir ištikimai savo įsitikinimams buvo sugriauta kaip trapus kortų namelis. Tam užteko tik dviejų naujai sutiktų žmonių, kuriems jautė ypač priešingus jausmus.
Akių vokai buvo stipriai sumerkti, o apatinė lūpa sukąsta. Žinoma, verbena nebūtu pajėgusi jos numarinti. Jei kulkos būtu medinės, ir nutaikytos tiesiai į svarbiausią kūno organą - širdį, situacija būtu kur kas labiau kritinė. Dabar tereikėjo kovoti su protu nesuvokiamu skausmu, kuris atrodo kuo toliau, tuo labiau darėsi stipresnis. Kulkomis, kurios buvo paleistos į nugarą, sudarkyti kūno audiniai, plaučiai, "skendo" jos pačios kraujyje, ir tą nemalonų procesą buvo įmanoma sustabdyti tik vienu, nelabai maloniai skambančiu būdu - ištraukiant svetimkūnius lauk. Jei medžiotoja būtu labiau drąsi, kad prieš šaunant pažvelgti taip vadinamam "priešui" į akis, Danny šiuo metu jau būtu pradėjusi krapštyti kulkas lauk. Bet juk rankų kaulų ir raumenų struktūra neleidžia šias išversti į kitą pusę, naudojantis lygiai taip pat, kaip galimybės leidžia iš priekio. Verbenos nuodas sklido jos kraujotaka, ir atrodė kad ji iš vidaus degte dega. Tai patvirtino ir ant kaktos pasirodęs šaltas kaip rudens lietus, prakaitas. Tam kad neutralizuoti vampyrę, kurios gana svarbūs gyvybei organai buvo sužaloti, būtu pakakę ir pirmų dviejų šūvių. Bet nee... Tamsiaplaukė moteris nusprendė pasirodyti "kietesnė", kuomet po Danny nuomone bailumo protrūkio šaunant į nusisukusią, ji dar tą patį pakartojo ir šiai gulint. Paveikta verbenos, ji ir taip buvo kankinama stipriai pritemusios sąmonės, ir beveik nekontroliuojamu kraujo praradimu. Ir kas galėjo pagalvoti apie tai, kad žmogaus kūne esantys kraujo rezervai pralieti ant grindų, žolės ar kito asmens aprangos, atrodė kaip katastrofiškai didelė bala? Bohemiška moteris tvardėsi it būtu ledus ir ugnį praėjęs vyras, drąsiai ir kantriai. Tačiau lemtinga kulka, kuri žadėjo ilgametei nei gyvai, nei mirusiai būtybei baisią mirtį, kaip peilis per svietą prasiskverbė į jos mažytį kūną. Ir čia, būtent šią akimirka jos savitvardos ir drąsos taurė buvo perpildyta. Skausmo sukeltos kančios šauksmas užpildė ištuštėti spėjusią gatvę. Gerklinis, aukštomis natomis remiamas klyksmas buvo perpildytas skausmu, kurio vampyrės kūnas paprasčiausiai nebe sulaikė. Viena ranka, kaip mat atsidūrė ant pilve atsiradusios tirštos ir labai labai tamsiai raudonos, beveik bordo spalvos dėmės. Kita, tuo pačiu metu susmeigė nagus į drėgną žolę. Banalus, tačiau toks sukibimas tarytum leido jai bent jau čiuopiamai už kažko užsikabinti. Palyginus su pirmais dviem sužeidimais, kurie ir taip atėmė labai daug jėgos, šis buvo kitoks. Staigus, kaip skorpiono įgėlimas ir toks pats mirtinas, mat dar stipresnis nuodas ėmė veikti jos organizmą. Ir kai atrodė kad ji jautė neišvengiamos mirties alsavimą sau į sprandą, tai buvo viso labo vėjas. Skausmas temdė protą, o vidinis balsas jai priminė konkrečius žodžius, kuriuos kadaise būtent jai buvo ištaręs labai išmintingas asmuo. Jie buvo paprasti, bet tuo metu, reikšmingi jai. "Jei atrodys kad eini pragaro keliu, nesustok, nepasiduok ir nesiblaškyk. Neleisk jiems matyti kad tau sunku, neleisk matyti ašarų. Tapk savo pačios baimių valdove, ir tuomet... ...tik tuomet, gebėsi paimti valdžią į savo rankas." Nuaidėjo dar vienas šūvis, ir tapo aišku kaip diena, Redford'as taip pat tapo šaulės taikinių. Išlaikyti savy paskutinę kulką, būtu tas pats, kas paskatinti ją veikti greičiau. Ji privalėjo būti pašalinta ir kito pasirinkimo ji paprasčiausiai neturėjo. Arba pasiduoti mirčiai čia ir dabar, arba bet kokia kaina išsikrapštyti ir brunetei nelaukiant, ją sutikti dar kartą. Tai buvo žiauru, ir tikriausiai silpnų nervų žmogus nesugebėtu atlaikyti panašaus vaizdo, ir geriausiu atveju susivemtu, blogiausiu, atkristu be sąmonės. Jos ranka lėtai nuslinko po prie kūno prilipusiais marškiniais. Žinoma pastatyti savęs ant kojų ji negebėjo dėl per daug nusilpusio organizmo, tačiau kuomet pasigirdo šiek tiek girgždantis garsas, aiškiai pjaunantis per jos klausos organus, moters pirštai labiau praplėšdami odą, sulindo į kulkos paliktą žaizdą. Užčiuopti kur "plaukiojo" metalo gabalėlis nebuvo sunku, suimti, štai kur buvo didžiausia problema. Akmeninis, aiškiai šlapias nuo natūralios kūno reakcijos į skausmą, žvilgsnis buvo įbestas į viršų. Negarsios, greičiau net vos vos girdimos skausmo aimanos, persipynė su labai sunkiu kvėpavimu, kosuliu, kurį kėlė springimas krauju. Vaizdas visai nebuvo malonus akiai, visai ne toks, koks buvo, kuomet ji atrodė ypač gyvybinga, "kerinti". Ir štai, ta bjaurybė buvo atsidūrusi šiai tarp pirštų. Pavyko ištraukti, nors ir per vėlai. Šalia savęs pamesdama sudarkytą kulką, šviesios odos mėlynakė vėl pasuko akis į visą įvykių virtinę. Vampyras vizualizuodamas "apkabinimą" atrodė kad bandė ją paprasčiausiai sutraiškyti, arba dėl oro stygiaus, palikti be sąmonės. Jo planai buvo neįskaitomi, ypač dabar. Matomas vaizdas virpėjo, tačiau ji visgi prabilo, ne daug, mat kvėpavimas buvo aiški problema: - Nereikia... - Ar po visko, kas nutiko dabar, ar tai nebuvo perdėtai kilnus prašymas? Žinoma, ji nebuvo tikra kad bus išgirsta, o jei ir bus, ar į jos žodžius bus atsižvelgta. Tačiau, nepabandžiusi, ji būtu paskui kaltinusi tik save. Jos pakimęs balsas vėl užpildė erdvę: - Leisk jai eiti. Ji tik paklydusi siela. - Apatinė lūpa virpėjo ir akivaizdžiai jau buvo pradėjusi mėlti. Nuspręsdama kad nebe gali sau suteikti prabangos eikvoti jėgas, kurių dar gali prireikti, bandant susidoroti su dar nesamomis haliucinacijomis, liovėsi stebėti veikėjus.
Jules McManus
Jules McManus

I stop fighting my inner demons. We're on the same side now.


BIBLIOTEKA BPeH7gX
Pranešimų skaičius : 2092
Įstojau : 2012-09-28
Miestas : It doesn't matter how dark my soul is or how bad I am as a person. Alaska will always make my dark world shine and will make me smile and feel free. ❤️‍
Meilė : O this happened that I fell for a french guy that loves to chase a ball on the field and makes a living out of it.
Rūšis : BETA WEREWOLF
Darbo paskirtis : Make all the wrong choices.
Klanas : 🌙

Atgal į viršų Go down

BIBLIOTEKA Empty Re: BIBLIOTEKA

Rašyti by Elissa Ambrose Pir. 04 11, 2016 6:49 am

Cassidy nesitikejo, jog bent vienas vampyru sugebes be tik atlaikyti vilkolakio nuodu prisotinta kulka, bet dar ir pulti ja. Dar jai nespejus pakartotinai iskelti ginklo, kuri buvo nuleidusi is kart po suvio ji jau buvo "surakinta" Sebastian'o gniauztu ir tai buvo gan skausminga, beto trukde jai kvepuoti. Atimtas ziedas buvo vienintelis dalykas besisukantis jos galvoje kai pasimuisciusi ji buvo priversta is ranku praleisti abu sidabrines spalvos saunamuosius ginklus, kurie galbut ir nebuvo naujutelaiciai, taciau tarnavo be priekaistu nuo tos dienos kai ji anapilin pasiunte pirmaji vampyra. -Nagi, ko lauki? Parodyk savo tikraji AS, isgama, -Cassidy nesitikejo, jog bent vienas vampyru sugebes be tik atlaikyti vilkolakio nuodu prisotinta kulka, bet dar ir pulti ja. Dar jai nespejus pakartotinai iskelti ginklo, kuri buvo nuleidusi is kart po suvio ji jau buvo "surakinta" Sebastian'o gniauztu ir tai buvo gan skausminga, beto trukde jai kvepuoti. Atimtas ziedas buvo vienintelis dalykas besisukantis jos galvoje kai pasimuisciusi ji buvo priversta is ranku praleisti abu sidabrines spalvos saunamuosius ginklus, kurie galbut ir nebuvo naujutelaiciai, taciau tarnavo be priekaistu nuo tos dienos kai ji anapilin pasiunte pirmaji vampyra. -Nagi, ko lauki? Parodyk savo tikraji AS, isgama, -stipriai besimuistydama ji srengesi istrukti, bet cia vampyras emesi savo gudrybiu, o Cassidy nebuvo siai akistatai pasiruosusi, tai yra, nebuvo isgerusi verbenos nuoviro, kuris buvo neatsiejama medziokles dalis. -Vilkolakio nuodai. Jie sukelia haliucinacijas,-paklusniai, lyg maza mergaite, ji eme destyti kas laukia abieju jos taikiniais tapusiu asmenu. -Veliau prasides karstine,-ji buvo priversta nutilti, nes savo jegos neapskaiciaves numirelis suspaude ja itin stipriai atimdamas jai galimybe ikvepti. Vampyres zodziai buvo labai laiku ir priverte Sebastian'a siek tiek atleisti savo gniauztus. Pasinaudojusi proga ji pagaliau istaike reikiama momenta ir tiesiog savo pacios kakta smoge vampyrui i veida. Pagaliau issivadavusi is kone kaulus trupinanciu gniauztu ji krito ant zemes pastverdama viena is savo pistoletu ir kai vampyras vel puole, ji ireme savo ginkla jam i tarpuaki. Tebeguledama ant slapios parko zoles ji gaude grumtyniu metu atimta kvapa. -Atiduok man ta sumauta zieda ir galbut leisiu tau numirti is leto, kankinslantis is skausmo, kuri tau jau dabar kelia vilkolakio nuodai, -surekusi jam i veida, Argent vis dar puikiai maskavo jauciama baime, kuria slepe po piktadares kauke. -Galbut tau net uzteks laiko isk*usti savo merginama porcelenine lele, -klastingai syptelejusi Argent mikliai pakeite pozicija atsidurdama ant vaikino virsaus. Vis dar laikydama ginkla ties jo kakta ji laisvaja ranka eme ieskoti ziedo, kuri jis buvo susikises i kelniu kisene, kad ir kaip toks jos elgesys neatitiko "damos"  standartu. -Girdejai ka sake miledi? -Pagaliau uzciuopusi zieda Cassidy pergalingai nusisypsojo. -As viso labo pasiklydusi siela. Bet ka jums suprasti, jus juk tokios nebeturit.
Elissa Ambrose
Elissa Ambrose

I've been reckless, but I'm not a rebel without a cause.


BIBLIOTEKA WkamRWT
Pranešimų skaičius : 243
Įstojau : 2016-04-05
Amžius : 42
Miestas : Salt Lake City
Meilė : Frank
Draugai : Trust no one
Rūšis : Fėja

Atgal į viršų Go down

BIBLIOTEKA Empty Re: BIBLIOTEKA

Rašyti by Jon Spencer Antr. 04 12, 2016 7:40 am

Tikrai labai vaiskaus atspalvio Sebastiano oda buvo tik dar labiau pašviesėjusi mažiausiai keliais tonais bei nusagstyta nesuskaičiuojamos galybės prakaito lašelių, tokių pat šaltų kaip visas jo kūnas, kuris šiek tiek virpėjo, tarsi apimtas šoko. Vilkolakio nuodai, netrukę pasklisti po didžiąją dalį organizmo, negailestingai degino vampyrą iš vidaus keldami skausmą, kurio tiesiog neįmanoma ignoruoti. Bet užduotis toleruoti jį buvo daugmaž įgyvendinama. Aplamai turėjo išlavinęs labai neblogą skausmo kontrolę, kuri šiuo atveju gelbėjo, juolab medžiotoja nerodė visiškai jokio intereso pasiduoti. O tai reiškė viena - sausa iš balos ji bet kuriuo atveju neišlips. Nepaisant to, jog už savo veiksmus jųdviejų su Daenerys atžvilgiu Argent buvo nusipelniusi mažų mažiausiai "blizgės" per sprandą, neketino Cassidy smarkiai žaloti ar žudyti. Net jeigu moteris labai įtikinamai provokavo vampyrą, kuriam nuo to užkrato taip lengvai protelis pasimaišė. Dėl to tik puse smegenų suprato, kad Sebastiano neapleidžiantis Sailo siluetas tėra haliucinacija, tik materializavęsis vidinių demonų bei baimių atspindys.
Brolis šnekėjo neužsičiaupdamas. Jo arogantiška povyza erzino vyrą gerokai labiau, nei šita kietakaktė putlialūpė brunetė, nesuvokianti, jog padėtis būtų visiškai kitokia, jei ši būtų užšokusi ant vampyro, kuris žmoguje temato kraujo maišelį, kurį arba paspiri arba išspaudi. Žinoma nesitikėjo dėkingumo ar elementarių paliaubų. O laikas bėgo jųdviejų su Danny nenaudai. Jeigu pagaliau kažko konkretaus nesiims, Redman žus taip ir negavusi progos įsitikinti, kad Sebastianas tikrai gali ją sužavėti visu teigiamu savo savybių mišiniu.
Kad Cassidy ginsis buvo kaip ir savaime aišku. Ji puikiai tampė vyro nervus, nors ir žiauriai norėjo laikytis savo principo nusiteikusio prieš smurtą. Deja, tačiau netrukus persilauš ir panaudos abu. Tiesiog Daenerys būsena varė iš proto vyrą, kuris norėjo būti geras visiems.
Minčių kontrolė Sebastiano požiūriu taipogi yra smurtas, be to puikiai žmogų prieš nemirėlių rūšį paniekinantis gebėjimas. Visgi išlaikyti Argent nepaliestos ir įkalbamos buvę paprasčiausiai neįmanoma. Praktiškai nesureagavo nei į "parėjusį" moters smūgį, nei į kaktą nutaikytą ginklą. Tikrai nebebuvo toks greitas, kaip pirmais, be to ir smarkiai susilpnėjęs. Dėl šių priežasčių kuomet patraukia ginklą sau nuo veido, iššovusi kulka prazvimbia palei kaklą šiek tiek kliūdydama odą, iš kurios šauna nedidelis kraujo purslas. Skausmas? Ne nuo to nepajuto jokio skausmo, kai viduriai jau ir taip atrodė į virintą smalą sukrėsti buvo. Sebastianas pakartoja triuką su minčių kontrole.
- Dabar tu nusiraminsi ir nejudėsi, - taria neįsakmiai bet atsargiai, nelygu "prašytų" jos, o ne kontroliuotų ir taip, lyg darytų kažką pačios Cassie labui. Kas galėtų ginčytis, jog taip ir nebuvo? Labai norėjo vėl į savo jurisdikciją perduoti Daenerys priklausantį žiedą, bet nūnai toks poelgis atrodytų didelis netaktas, nes Argent priešintis nebegalėjo jau ir taip, o jei dar nukristų tą tamsiaplaukei šitaip rūpimą tauriojo metalo dirbinį Sebastianas mestų tik dar vieną nebūtiną savo prigimties tvarka įgauto pranašumo prieš paprastą žmogų motyvą. Pasistengia kuo delikačiau Argent apieškoti, kad tai kuo mažiau primintų seksualinį priekabiavimą, išmėtydamas visus jos disponuotus ginklus ant žemės. Kvėpavo giliai ir šnopuodamas. Džemperio rankove pasivalo prakaituotą kaktą bei nosį. Visus stiprius bei neigiamus savo pojūčius nustūmė Cassie ištarti žodžiai apie tai, ko prifarširuota buvo finalinės medžiotojos kulkos. Neįsivaizdavo kaip nuodai galiausiai paveiks jį bei Danny, tačiau reikėjo ruoštis blogiausiam. Būtų buvęs visiškas idiotas jeigu neturėtų supratimo, ką vilkolakio įkandimas padaro vampyrui ir kuo tai baigiasi, tačiau dėl savęs jaudinosi mažiausiai. Net jeigu kūne įstrigusi kulka (dievaži, negalėjo net pasakyti kur buvo pašautas, nes skaudėjo viską daugmaž vienodai) skleidžianti nuodus kiekvieną akimirką neleido organizmui gyti, net jeigu ir gali pasigirti neįtikėtinai žaibiška audinių regeneracija.
- Tu pradėjai visą šią sumaištį, vadinasi padėsi man ją išspręsti, - kreipiasi į Cassidy, tačiau be minčių kontrolės. Pastaroji sekė vėliau,-Tu būsi rami, klausysi manęs, nesipriešinsi, seksi paskui mane ir nebandysi pasprukti. O dabar būk gerutė ir klok viską ką žinai apie priešnuodį ir kaip jį gauti, - negaišdamas daugiau laiko, Sebastianas sparčiu žingsniu patraukia prie Daenerys kiek svirduliuodamas ir nelabai profesionaliai valdydamas kojas.
- Danny? Danny, pažvelk į mane, - pritūpęs vyras švelniai ranka kilsteli jos pakaušį, įdėmiai nužvelgdamas vampyrės veidą, atrodžiusį tiek pat "žavingai" kiek ir Sebastiano. Gal net "žavingiau", - Juk galiu vadinti tave Danny?-puse lūpų vyptelėjęs paklausia, bet ne dėl to, jog matai rado labai tinkamą momentą šposaut, o norėdamas bent akimirkai nukreipti merginos mintis kitur, - Dabar tave pakelsiu, tada keliausim link to baisaus raudono Fordo,-kalbėjo labai lėtai bei įdėmiai, o paminėjęs pakankamai žinomos markės automobilį, stovintį čia pat gatvės, linkteli galva jo pusėn, - Aš jį nuknisiu ir mes važiuosim pas mane namo. Esu beveik įsitikinęs, kad žinau kaip palengvinti tavo būklę,-suteikti merginai šiek tiek vilties atrodė būtina. Kadangi tvirtai žadėti nieko negalėjo, tam ir įterpė dvejonę reiškiantį žodį. Genų mokslas dėl to ir užknisa, kad niekada negali žinoti, kaip vienokia ar kitokia medžiaga reaguos su ląstelėmis bei molekulėmis, bet šiuo atveju labai gerai tinka posakis nepabandęs nesužinosi. Akimis paieškojęs Daenerys veide pritarimo, Redford'as kilsteli merginą nuo žemės, perimdamas jos kūną į savas rankas bei savo mokslo šakos profesionalumą. "Ford" sedanas jau laukė naujojo savo šeimininko. Redford'as nuknis raudoną Ford'ą... Kažkaip ironiška, cha! Paprašęs Danny trumpai pastovėti atsirėmus į automobilio šoną, Sebastianas išdaužia alkūne vieną iš galinėje keleivio sėdynės pusėje esantį stiklą bei prikišęs ranką pradaro dureles. Įsodinęs Redman, vyras paliepia į vidų sėstis ir Cassidy. Pats užėmęs vairuotojo sėdynę, vampyras patingėjęs paieškoti raktelių (filmuose juos paprastai suranda) inicijuoja filmuose taipogi labai pamėgtą laidelių sujungimo veiksmą, kuris užveda variklį. Sailas įsitaiso ant kapoto informuodamas Sebastianą, kad niekur nesitrauks. O galėtų.



(((Mano nuomonė tokia, kad jūs, mielosios, galit čia ir nebeatrašinėt. Paspartinsim įvykius, heh. Man ypatingai sunku parašyti dar vieną post'ą, tik šį kart Seb'o namuose, nebus. So yeah. Basically :D)))
Jon Spencer
Jon Spencer

Holy behavior won't make you a saviour.


Pranešimų skaičius : 1898
Įstojau : 2016-04-01
Amžius : 38
Miestas : Cumberland County, North Carolina
Meilė : Loneliness adds beauty to life. It puts a special burn on sunsets and makes night air smell better.
Draugai : What a lovely surprise to finally discover how unlonely being alone can be.
Rūšis : Life is only precious because it ends.
Darbo paskirtis : The United States Army Special Forces

Atgal į viršų Go down

BIBLIOTEKA Empty Re: BIBLIOTEKA

Rašyti by Jules McManus Antr. 04 12, 2016 11:20 am

OOCH: Nežinau ar čia reikia mano žodžio, bet obviously aš sutinku su persikėlimu kitur, bei reikalų paspartinimo, nes ir taip du kart iš eilės pilsčiau iš tuščio į kiaurą. Todėl iš savo pusės greičiausiai jau būčiau pasirinkusi tylios skaitytojos pusę, nei kad dalyvės. Nes nu, galima priimti už faktą, Danny ne kaži kiek gali prisidėti prie įvykių, nes ne kaži kaip jaučiasi. Įdomu kas dėl to kalta? M? M? xDDD
BIBLIOTEKA It-was-him1-smiley
Jules McManus
Jules McManus

I stop fighting my inner demons. We're on the same side now.


BIBLIOTEKA BPeH7gX
Pranešimų skaičius : 2092
Įstojau : 2012-09-28
Miestas : It doesn't matter how dark my soul is or how bad I am as a person. Alaska will always make my dark world shine and will make me smile and feel free. ❤️‍
Meilė : O this happened that I fell for a french guy that loves to chase a ball on the field and makes a living out of it.
Rūšis : BETA WEREWOLF
Darbo paskirtis : Make all the wrong choices.
Klanas : 🌙

Atgal į viršų Go down

BIBLIOTEKA Empty Re: BIBLIOTEKA

Rašyti by Sponsored content


Sponsored content


Atgal į viršų Go down

Atgal į viršų


 
Permissions in this forum:
Jūs negalite atsakinėti į pranešimus šiame forume