STALIUKAS #001

Rodyti ankstesnę temą Rodyti sekančią temą Go down

STALIUKAS #001

Rašyti by Genevieve Clarke on Pen. 09 28, 2012 9:15 am

Pirmasis staliukas.

Genevieve Clarke

You brought this on yourself. I will not be destroyed with u.


Pranešimų skaičius : 1143
Įstojau : 2011-03-15
Amžius : 30
Miestas : Los Andželas
Meilė : Neįsipareigojusi
Rūšis : Burtininkė /Žmogus
Darbo paskirtis : Kardiochirurgė

Peržiūrėti vartotojo aprašymą http://bloodyrose.forumlt.com

Atgal į viršų Go down

Re: STALIUKAS #001

Rašyti by Lexi Branson on Kv. 08 08, 2013 3:51 pm

Atvykusi i Manhetena, miesta, kuriame tikejosi pradeti nauja gyvenimo etapa, kur niekas jos nepazinotu, nusprendzia si karta apsistoti vienoje vietoje kiek ilgiau. Butent todel isidarbinusi vietineje ligonineje sesele, tam jog turetu pastovu prieijima prie donoru kraujo ir jai netektu medzioti, nusprendzia likusia dienos dali praleisti tirdama aplinka. Uzsukusi i vietine kavine, issirenka atoku staleli ir uzsisakiusi puodeli savo megstamos kavos, patogiai isitaiso. Issitraukusi savo mobiluji, adresu knygeleje susiranda vienitelio zmogaus, kuri labai norejo pamatyti po itin ilgo laikotarpio, numeri bei surenka teksta, kuris skamba mazdaug taip "Sveikas, Stefanai. Spek kas atvyko taves aplankyti?!". Zinutes apacioje prisegusi vietos, kurioje siuo metu lankesi adresa, paspaudzia "Siusti" ir pati sau nusispso.

_ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _
Somethin' 'bout U makes me feel like a dangerous woman


Lexi Branson
laikinai atvykusi į niujorką

Pranešimų skaičius : 201
Įstojau : 2013-08-08
Amžius : 32
Meilė : Isaac Lahey
Draugai : Stefan Salvatore
Rūšis : Vampyre
Darbo paskirtis : Med. Sesele

Peržiūrėti vartotojo aprašymą

Atgal į viršų Go down

Re: STALIUKAS #001

Rašyti by ATIDUODAMA #10 on Kv. 08 08, 2013 4:18 pm

Kaip tik tuo metu, kai jo mobilusis aparatas duoda apie save žinią, būdamas netoliese, o tiksliau miesto centre, vos už poros kvartalų nuo minėtos kavinės. Ištraukdamas savo telefoną, iš karto paspaudžia mygtuką, kuris atidaro gautą žinutę. Kadangi pirmiausia dėmesį atkreipia į siuntėjo vardą, pakėlęs akis, leidžia veide šmėkštelėti pastebimai šypsenai. Akivaizdžiai nenorėdamas prarasti veltui laiko, iš kart patraukia į kavinės pusę. Trūkęs kažkur apie dešimt minučių, pagaliau užeina į kavinės patalpas. Nesunkiai radęs pastebimos išvaizdos šviesiaplaukę, praeidamas pro žmones, pagaliau pasiekia ją. paragindamas merginą atsistoti, be jokių kalbų, surakina ją apkabinimu. - Tu net neįsivaizduoji, kaip šiuo metu man reikėjo draugo. - Kuomet atitraukia merginą nuo savęs, vis dar neslėpdamas palankios matomai merginai šypsenos, užsodina save ant vienos iš kėdžių prie staliuko, kurį ši buvo pasirinkusi. Nebūdamas pratęs labai ilgai tylėti, vėl ima klausinėti:
- Bet iš pradžių, noriu žinoti. Kas tave pastūmėjo grįžti dabar? Turiu omeny, tiek metų prabėgo, kai matėmės.

ATIDUODAMA #10
laikinai atvykęs į niujorką

Pranešimų skaičius : 118
Įstojau : 2012-09-27

Peržiūrėti vartotojo aprašymą

Atgal į viršų Go down

Re: STALIUKAS #001

Rašyti by Lexi Branson on Kv. 08 08, 2013 4:38 pm

Isvysta Stefana vos pasirodzius tarpduryje, taciau nudelbusi galva i kavos puodeli ant stalo sunkiai tramdo sypsena. Kai seniai matytas draugas ja stipriai apkabina, neslepdama ilgai tramdyto ir nuosirdaus dziausmo, atsako i jo apkabinima placiai nusisypsodama. -Kaip as taves pasiilgau!-kone krykstaudama is laimes sukrenta atgal i kede ant kurios sedejo pries tai ir alkunemis pasiremusi i stala, ima nuodugniai nuziurineti Stefan'a tarsi laikas butu galejes bent viena is ju pakeisti. Nesugebedama tramdyti sypsenos, prabyla vos tik vaikinui uzdavus klausima: -Nezinau. Vadink tai moteriska intuicija,-draugiskai suima jo ranka. Kadangi zinojo, kad ilgametis draugas pazysta ja kaip nulupta, siek tiek susikuklinusi, jau tyliau, priduria: -Isgirdau apie originaliuosius...-emusi zaismingai issukineti akis nuo susidurimo su Stefan'o zvilgsniu, paskuba pridurti tuo pat metu sugrazinusi zvilgsni i vaikino veida: -Ilga laika nieko is taves negirdejau. Man pasidare neramu. Beto mano asmeninis gyvenimas tenais klostesi ne kaip,-papucia lupas nutasydama liudna israiska. -Buvai teisus kai sakei, jog is ne man,-guzteli peciais. -Siaip ar taip esu pasirengusi judeti i prieki, noriu viska pradeti is naujo. Maza to, buvo pats laikas nesti is ten kudasiu, zmones eme stebetis, jog begant laikui mano isvaizda nesikeicia,-nusijuokia.

_ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _
Somethin' 'bout U makes me feel like a dangerous woman


Lexi Branson
laikinai atvykusi į niujorką

Pranešimų skaičius : 201
Įstojau : 2013-08-08
Amžius : 32
Meilė : Isaac Lahey
Draugai : Stefan Salvatore
Rūšis : Vampyre
Darbo paskirtis : Med. Sesele

Peržiūrėti vartotojo aprašymą

Atgal į viršų Go down

Re: STALIUKAS #001

Rašyti by ATIDUODAMA #10 on Pen. 08 09, 2013 6:03 am

Vien todėl, kad jau labai seniai nematė merginos, kuri jam visada buvo artimesnė už jo paties šeimą, tiksliau tuos kurie ten liko, su pastebimu džiaugsmu veide, o ir balse, stengėsi kaip galima ilgiau nenuleisti nuo jos savo akių, tuo pačiu metu pertraukdamas savo mintis noru pasireikšti balsu: - Vadinasi man belieka tik džiaugtis tuo, kad ji tavęs neapgavo ir dabar esi priešais. Nes kaip ir sakiau prieš tai, šiuo metu man trūko žmonių, kuriais galėčiau pasitikėti. Ar paprasčiausiai su kuriais galėčiau būti pačiu savimi.
Krenkštelėdamas, šiek tiek suraukia savus antakius, kuomet mergina pasisako apie originaliuosius.
- Atvirai sakant, stengiuosi nuo jų laikytis kuo toliau. - Neskaitant to, kad tai visiškai neatitinka jo paties charakteristikos, nusukdamas akis, pajunta pareigą pasisakyti dėl ko visą tai daro, bent jau šiuo metu:
- Kai netekau Elenos, man reikėjo padaryti pertrauką. Apskritai nuo visko. Todėl pasistengiau save atriboti nuo neįprastų asmenų ir paprasčiausiai pasimėgauti paprastu, žmogišku, nepriklausomu gyvenimu. Supranti? - Palenkęs galvą, įsistebi į merginos akis: - O ir nuoširdžiai tikiuosi, kad tu nieko neplanuoji prieš juos. Nenorėčiau kad jie tau ką nors padarytu.
Liežuviu perbraukdamas sau per lupas, kelis kart teigiamai linkteli galvą, plačiau nusišypsodamas.  - Juk sakiau! - Šiek tiek išplėtęs akių vokus, pratęsia: - Norint ilgiau užsibūti vienoje vietoje, čia yra pats tinkamiausias tam miestas. - Prunkštelėdamas, pasitaiso. - Tik tuo atveju, jei turi per mažai žinančių apie tai kas ištikro esi.

ATIDUODAMA #10
laikinai atvykęs į niujorką

Pranešimų skaičius : 118
Įstojau : 2012-09-27

Peržiūrėti vartotojo aprašymą

Atgal į viršų Go down

Re: STALIUKAS #001

Rašyti by Lexi Branson on Pen. 08 09, 2013 9:07 am

-Man labai gaila, kad negalejau buti salia kai tai nutiko. Turiu omeny Elena,-uzjausdama isspaudzia liudnoka sypsena. -Papasakok man kaip tai ivyko,-nebudama tikra, kad jis pasirenges apie tai su kuo nors kalbetis, is kart priduria: -Suprasiu, jei nenori apie tai dabar sneketi. Be galo tavimi didziuojuosi, Stefan'ai,-staiga nusisypso. -Tu nepaluzai, nebegai nuo savo jausmu, zinau, kad nera lengva, bet tam esu as. Kad ir kas nutiktu, visada galesi manimi pasikliauti,-teigiamai linkteli galva. Kantriai isklausiusi vaikino nuomones apie originaliuosius, dar kart pritardama linkteli. -Kaip ir tu, noriu laikytis nuo ju kuo atokiau. Praleidau ne viena desimtmeti sukiodamasi tarp.. tokiu kaip mes,-nusijuokusi pavarto akis. -Praradau broli, o mano meiles reikalai.. Pats zinai,-balsu nusikvatojusi, pakelia kavos puodeli sau prie lupu. -Gailiuosi, jog nepaklausiau tavo patarimo ir su juo prasidejau,-kalbedama apie savo buvusi sirdies drauga (vampyra) siek tiek nuliusta. -Kaip ir tu, isimylejusi prarandu sveika prota. Maniau, kad sugebesime gyventi normalu gyvenima, bet gi zinai... jam mudvieju,-pirstu parodo i Stefan'a, o paskui i save pacia. -Maitinimosi budas niekada nebuvo priimtinas,-patraukia peciais. -Esi vienintelis zmogus, kuris visada norejo to paties kaip ir as, tad kas gali buti idealiau, nei gyventi viename mieste su tavimi?! Na nebent vienas dalykas...-suraukusi veideli uzvercia akis: -Gyventi mieste, kuriame negyvena Daimon'as,-nusisypso, itardama, kad Salvatore broliai greiciausiai gyvena drauge.

_ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _
Somethin' 'bout U makes me feel like a dangerous woman


Lexi Branson
laikinai atvykusi į niujorką

Pranešimų skaičius : 201
Įstojau : 2013-08-08
Amžius : 32
Meilė : Isaac Lahey
Draugai : Stefan Salvatore
Rūšis : Vampyre
Darbo paskirtis : Med. Sesele

Peržiūrėti vartotojo aprašymą

Atgal į viršų Go down

Re: STALIUKAS #001

Rašyti by ATIDUODAMA #10 on Št. 08 10, 2013 4:35 am

- Tiesą pasakius nėra daug ką pasakoti. - Padarydamas mažą įvadą į savo pasakojimą, atsilošia į savo sėdimos vietos atramą, ir pastebimai sugebėdamas nuslėpti savo pergyvenimus po puikiai įvaldytą kaukę, šiek tiek susiaurina savo akių vokus, pratęsdamas: - Ji pasirinko Deimoną, dar kai buvo žmogus. Ir kad ir ką būčiau daręs, savo pasirinkimo ji nepakeitė. Paskui įsikišo Mikaelson'ai. - Trumpam nustodamas kalbėti, nes kaip tik tuo metu prie jų priėjo padavėja. Neigiamai supurtydamas galvą, pratęsia: - Mes dar nepasirinkom. - Kuomet moteris patraukia šalin, vėl savo dėmesį nukreipia į Lexi: - Ir galiausiai Katerinos dėka ji tapo tuo, kas esame mes. Ir tame viskas, daugiau Elenos nebe mačiau. - Liežuviu perbraukdamas sau per priekinius dantis, vėl labiau palinksta prie stalo, ir pasidabinęs šypsena, išreiškia savo pritarimą: - Ir tai yra labai teisingas sprendimas. Nes, kai viskas aplink sukasi aplink tą šeimą, malonu matyti dar bent vieną asmenį, kuriam jie nerūpi. - Linktelėdamas, pagaliau leidžia sau pasidomėti: - Niekuomet man nesakei iš kur pas tavęs tokia antipatija Deimonui. Nors neneigiu, jis iš tiesų yra p*mpis. Ir taip, jis vis dar gyvena čia. Senuose mūsų šeimos namuose. - Pakeldamas abi savo rankas, ima trinti vieną delną į kitą, kuomet paskuba išsakyti savo nuomonę: - Niekas tavęs nestabdo daryti teisingus meilės sprendimus būnant čia. Neskaitant to, kad pusė populiacijos yra nemirtingi, kita pusė visai normalūs. - Kuomet jo paties kalbą nutraukia neskambus juokas, vėl atsilošdamas į savo vietą, pratęsia: - Ir galiausiai esu aš. Draugas, kuris bet kokiu atveju palengvins tavo egzistavimą čia. Čia tai jau pažadas.

ATIDUODAMA #10
laikinai atvykęs į niujorką

Pranešimų skaičius : 118
Įstojau : 2012-09-27

Peržiūrėti vartotojo aprašymą

Atgal į viršų Go down

Re: STALIUKAS #001

Rašyti by Lexi Branson on Št. 08 10, 2013 5:53 am

Su akivaizdzia uzuojauta veide isklausydama jo ir Elena's istorijos, tvirtai suspaudzia lupas. Stefan'ui padarius siokia tokia pauze, ryztasi issakyti savo nuomone: -Jei tau tau idomu ka manau as, niekas niekada nemyles jos taip, kaip mylejai tu,-per tebesuspaustas lupas, isspaudzia apgailestaujanciai sypsena. -Nesuprask manes klaidingai, bet gal taip ir geriau. Judvieju meile buvo tikra ir ne neabejoju, jog tu vis dar ja myli, bet ji pasirinko. Jei manai, kad dar yra bent menkiausios vilties, as pasirengusi padeti, galiu pabandyti su ja pasisneketi, padaryti bet ka, kas priverstu tave vel sypsotis,-isvydusi vaikino sypsena butent siuo metu, parodo i jo veida rodomuoju pirstu. -Butent apie sia sypsena as kalbu,-nusijuokia. -Neesu nieko jiem skolinga, beto nesimaisau ir neketinu maisytis ju kelyje ir tikiuosi, kad jie nesimaisys manajame,-parodydama, kad ties siuo dalyku yra nusiteikusi vienareiksmikai, neigiamai papurto galva. Isgirdusi, kad Deimon'as yra isikures siame mieste, pavarto akis parodydama savo nepasitenkinima. -Nenoriu leistis i detales, bet tarkim gali paklausti savo brolio apie tai, kaip jis paliko mane ant stogo, svintant ir uzrakino duris, palikdamas mane sleptis menkuciame seselyje iki saulelydzio,-piktai suraukusi snukuti vien tai prisimindama, pasiaiskina. -Man 350 metu, Stefanai, as galiu pamirsti ir atleisti jei zmogus atsipraso, arba tik atleisti ir niekada nepamirsti, kas siuo metu ir yra mano problema su Deimon'u,-neigiamai papurto galva parodydama, jog vis dar laiko pagieza del jai iskrestos sunybes. Leidusi vaikinui pasisakyti ties santykiu tema, kilsteli abu pecius vos vos auksciau. -Manau pasimokiau is tavo klaidos su Elena. Isimyleti zmogu reikstu atskleisti jam savo tapatybe. Kaip ir sakiau noriu cia isikurti ilgesniam laikui. Kuo maziau zmoniu zinos, kad esu vampyre, tuo geriau. Dziaugiuosi turedama drauga, kuriuo galiu pasikliauti ir man to gana,-liudnokai nusisypso. -Per 350 metu teko ne karta matyti kaip mano mylimi zmones mirsta, tai labai sunku. Manau man ne pro sali padaryti siokia tokia pertrauka ir uzsigydyti keleta zaizdu,-pakelusi puodeli su kava prisitraukia ji sau prie lupu ir nugeria gera gurksni jame buvusios kavos.

_ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _
Somethin' 'bout U makes me feel like a dangerous woman


Lexi Branson
laikinai atvykusi į niujorką

Pranešimų skaičius : 201
Įstojau : 2013-08-08
Amžius : 32
Meilė : Isaac Lahey
Draugai : Stefan Salvatore
Rūšis : Vampyre
Darbo paskirtis : Med. Sesele

Peržiūrėti vartotojo aprašymą

Atgal į viršų Go down

Re: STALIUKAS #001

Rašyti by ATIDUODAMA #10 on Antr. 08 13, 2013 9:15 am

Vis dėlto turėdamas savyje per daug užsispyrimo, palenkdamas galvą, iš kart pertraukia merginą:
- Viskas gerai. Aš turiu omeny... - Nebaigęs savo kalbos, pakankamai greitai nuleidžia akis, pasikartodamas:
- Viskas gerai. Galu gale, manęs laikas nespaudžia, o mūsų gyvenimuose bus ne vienas tokio pobūdžio nuotykis, todėl neverta nukabinti nosies dėl nelabai vykusios meilės. O kas liečia pačią Eleną, akivaizdu tai, kad jai reikia kažko daugiau, nei aš ar Deimonas esam pasiruošę jai suteikti. Todėl manau kad įvykiai susiklostė būtent taip, kaip to ir reikėjo. O aš nežadu dėl to sielotos. Kaip ir sakiau, visas gyvenimas dar tik prieš akis. - Kuomet jo veide, nepaisant niūrios kalbos, pasirodo šypsena, pagaliau ima kalbėti toliau: - Kas liečia originaliuosius, manau kad jei jie norės ko nors iš tavęs, susiras, kad ir kaip nuo jų laikytumeisi atokiau. Tuo labiau, manau kad būtent dabar jiems yra pravartu turėti daugiau patyrusių... Tokių kaip mes. - Tuo metu kai Lexi jį pertraukia pasakojimu apie Deimoną, šiek tiek iškeldamas antakius, tačiau iš pat pradžių susilaikydamas nuo komentaro, vėlgi parodo kad negeba nustygti vietoje, todėl eilinį kartą atsilošia į kėdės rėmą. Tačiau prieš ką nors pasakydamas, liežuviu perbraukia per lupas. - Tikriausiai nesupyksi jei pasakysiu kad manęs tai ne kiek nenustebino? Kita vertus dabar tu turi visišką teisę atsikirsti jam tuo pačiu. Arba kuo nors panašiu. Juk turi fantazijos. Nebūtina nuo jo slėptis ir toliau laikyti įtūži. - Šyptelėdamas galiausiai išklauso draugės pasakojimo iki pat galo, po ko vėl ima kalbėti:
- Arba susirasti nemirtingą. - Tuo pabrėždamas tai, kad ne visada yra būtina matyti kaip aplinkui visi miršta, pagaliau rankos mostu pasikviečia padavėją, nes akivaizdžiai leido sau pasirinkti tai, ko nori šiai popietei.

ATIDUODAMA #10
laikinai atvykęs į niujorką

Pranešimų skaičius : 118
Įstojau : 2012-09-27

Peržiūrėti vartotojo aprašymą

Atgal į viršų Go down

Re: STALIUKAS #001

Rašyti by Lexi Branson on Antr. 08 13, 2013 1:27 pm

Numanydama, jog Stefan'ui si tema yra pakankamai slogi, isklausiusi jo atsiliepimu apie Elena, draugiskai nusisypso: -Svarbiausia tai, jog stojai akis i aki su savo emocijomis ir nepasidavei pagundai pasukti lengvesniu keliu ir jas tiesiog isjungti,-padariusi pauze, pastato kavos puodeli ant lekstutes ir dviem pirstais suemusi sauksteli, ima juo maisyti gerimo likucius. -Zinau, kad po sita neperregima kauke,-laisvos rankos pirstais pamosuoja sau priesais veida. -Slepiasi labai iskaudintas vyras, Stefan'ai. Pernelyg gerai tave pazistu, kad imciau ir patikeciau, jog tau tikrai ne motais, jog i susidejo su.. blogiukais.-nenoromis isklausiusi jo nuomones apie originaliuosius, suraukia savo veideli, tuo isreiksdama savo nepasitenkinima. -Net jei yra taip kaip sakai, jau greiciau mirsiu, nei leisiuos itraukiama i ju nesamones,-supratusi, kad pokalbis eme krypti i labai rimtas ir ju ilgai lauktam susitikimui nederamas temas, labai apsidziaugia, kai pasnekovas ima smaikstauti: -Neketinu kerstauti ir nelaikau pagiezos,-atsidususi prisipazysta ir isspauzia nezymia sypsenele. -Taip, jis man kazkuo patiko ir nera prasmes nuo taves sito slepti, bet tai jau praeitis,-isvngdama susidurimo su vaikino zvilgsniu, sufokusuoja savo zvilgsni i puodelio dugna. -Niekada tau to nesakiau, bet jau ilga laika mastau apie, na zinai, pasitraukima,-nedrisdama pakelti akiu, toliau ziuri i puodeli. -Tai viena is priezasciu, kodel nusprendziau atvykti i miesta, kuriame praleidau graziausias akimirkas asvo gyvenime, norejau jas praleisti cia, atsisveikinti su visais, kas man yra labai brangus... Vienintele vltis link mano svajoniu issipildymo zlugo. Turiu omenyje, eleksyra, zinau, kad Klausas ji rado,-liudnai atsidusta. -Gimiau tais laikais, kai seimos vertybes tebebuvo labai aukstos, visada troskau to tobulo namu zidinio, norejau tureti vaiku... Pavargau stebeti kaip tie, kuriuos myliu mirsta. Dar niekada nesijauciau tokia vienisa... Kokia as apgailetina,-neigiamai papurciusi gavlva, pati is saves nusijuokia. -Atleisk, kad gadinu sia akimirka,-apgailestaudama pagaliau pakelia akis i Stefan'o veida. -Palikim si pokalbi velesniam laikui. Bent kelerius ateinancius metus ketinu buti rakstis tavo subineje,-nusijuokia. Pastebejusi, kad vaikinas zada kazko uzsisakyti, uzbega ivikiams uz akiu. -Nezinau kaipt tu, bet man saubingai reikia isgerti. Noriu trankios muzikos, sokiu ir daug alkoholio. Kaip manai, ar palaikytum man kompanija?-zvilgtelejusi i laikrodi, kuris muse mazdaug 9-ta valanda vakaro, nutaiso maldaujancias akis.

_ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _
Somethin' 'bout U makes me feel like a dangerous woman


Lexi Branson
laikinai atvykusi į niujorką

Pranešimų skaičius : 201
Įstojau : 2013-08-08
Amžius : 32
Meilė : Isaac Lahey
Draugai : Stefan Salvatore
Rūšis : Vampyre
Darbo paskirtis : Med. Sesele

Peržiūrėti vartotojo aprašymą

Atgal į viršų Go down

Re: STALIUKAS #001

Rašyti by Sponsored content Today at 5:09 pm


Sponsored content


Atgal į viršų Go down

Rodyti ankstesnę temą Rodyti sekančią temą Atgal į viršų


 
Permissions in this forum:
Jūs negalite atsakinėti į pranešimus šiame forume