KLINIKOS KIEMAS:

Puslapis 45 Previous  1, 2, 3, 4, 5  Next

Rodyti ankstesnę temą Rodyti sekančią temą Go down

Re: KLINIKOS KIEMAS:

Rašyti by Elena Winchester on Sk. 07 06, 2014 6:26 am

{Viskas vyko taip greitai, kad ji nors ir girdėdama, nesugebėjo pamatyti nei pusės. Laikydama savo rankas ant tvirtų, vyriškumu dvelkiančių Salvatore pečių, po ilgo laiko ji pagaliau jautėsi saugiai. Neaišku ar šia akimirka tai te buvo noras būti šalia jai artimo žmogaus (o kaip be pasukus, Deimonas buvo su ja nuo pat tada kai ji buvo žmogus, o antgamtinis pasaulis jai te priminė nevykusius siaubo filmus, arba romantinę komedija "Saulėlydis"), laikydamasi tvirtai ji prispaudė savo veidą prie jo kaklo, kuomet jai už nugaros pasigirdo nemalonus kaulų traškesys. Atrodo tik trumpam atsitraukusi nuo Salvatore, prieš savo akis išvyko į jų pusę sparčiai ėjusią Lexi, kas privertė ją pasitraukti dar per žingsnį. Ji buvo kone tikra kad Damon yra kartu su šviesiaplauke, kas reiškė kad jos "traukinys" jau nuvažiavo. Sukandusi dantis, ji pagaliau išvydo kad jauniausias iš Salvatore šeimos yra kritęs. Vien vaizdas, kuris tuo metu buvo atsivėręs prieš jos akis, reiškė vieną - jis mirė. Neklausydama svetimų pokalbių, pro akimirksniu pasirodžiusias ašaras sunkiai prasitaria} - Stefanai, prašau... Tik ne tu. - {Kone nutrūkusi nuo nematomų grandinių, kurios tariamai būtu ją laikiusios, ji puolė į priekį. Prabėgdama gatvę, kuri yra nusidažiusi pralietu draugų krauju, ji puolė ant kelių, prie nebylaus, pilkuma apsitraukusio draugo kūno. Tvirtai suimdama jo veidą, ji pasidavė raudai, kuri atrodė kad tuo metu užpildė visą jos mažytį kūną neapsakomo skausmo banga. Prisiglausdama prie Stefano kūno, pagaliau ima kalbėti} - Maldauju tavęs, sugrįžk! Girdi? Tu vienintelis iš visų mūsų buvai nusipelnęs laimingo gyvenimo, Stefanai. Todėl ne... Ne, aš atsisakau net prisileisti mintį apie tai, kad tavęs nebėra. Supranti? Aš nepasiduosiu tol, kol tu vėl nepradėsi kvėpuoti. Nepasiduosiu... Pažadu tau. - {Vis dar būdama palinkusi prie vaikino, kuriam laikui leido sau nutilti, kuomet vėl pakėlusi akis, pastebėjo kad kaip tik tuo metu žmonės ėmė skirstytis į skirtingas barikadų puses. Šlapiais nuo ašarų pirštais perbraukdama sau per plaukus, ji taip pat, pagaliau prisivertė pakilti ant kojų. Įsistebėdama į susirinkusius, pagaliau privertė save pasinaudoti savo greičio sugebėjimais ir pakankamai greitai nusigavo prie Niklauso ir prie jo prisijungusių asmenų, kurie realiai bet kuriuo kitu metu yra jo priešais. Sustodama netoliese, pagaliau prasitarė} - Dėl Stefano, Klausai. Po visko ką tu mums padarei, tu kausiesi dėl jo. Nes velniai rautu tave ir tuos tavo karus, esi jam tai skolingas. - {Linktelėdama galva, pati tuo tarpu pasiruošia puolimui / ginybai}

_ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _
Inside all of us is a light, but some beacons are darker than others, and some are so dark they never realize they are a form of light at all.
avatar
Elena Winchester

I couldn`t miss your hundred and whatever birthday.


Pranešimų skaičius : 1971
Įstojau : 2012-09-27
Amžius : 26
Miestas : Los Andželas
Rūšis : Mirtingas žmogus
Darbo paskirtis : Būsima chirurgė

Peržiūrėti vartotojo aprašymą https://www.youtube.com/watch?v=LSa6lqGt__A

Atgal į viršų Go down

Re: KLINIKOS KIEMAS:

Rašyti by ATIDUODAMA #36 on Pir. 07 07, 2014 5:38 am

Akivaizdžiai labai atmestinai reaguodamas į visus susirinkusius vien todėl, kad buvo kone šimtu procentu tikras tuo, kad net šiems susivienijus jis yra kur kas stipresnis, kur kas daugiau turintis patirties. Ne veltui jis pats kadaise būdamas tik žmogumi, jau buvo antgamtinių padarų medžiotojas. O dabar tapo nesunaikinamu ir vis dar nekenčiančiu tos padermės, kuri gyvena svetimų gyvybių kaina. Gal tai visuomet ir buvo pagrindine priežastimi kodėl jis maitinosi TIK vampyrų krauju. Stebėdamas kaip keli žmones sustoja šalia vienas kito, leidžia savo veide pasirodyti keistai šypsenai: - Asmenys, kurie iš esmės nekenčia vienas kito, originalusis benkartas, spėju alfa hibridas, jo sūnėnas ir vampyrė. - Prunkštimas staiga pertraukia jo kalbą, kuomet jis stipriau rankoje suspaudžia balto ąžuolo kuolą. - Apgailėtina. Tačiau, kad jau trokštat būtent tokios žaidimo eigos... - Nebaigdamas savo kalbos, kaip mat pasileidžia į susirinkusių pusę, ne kiek negaišdamas laiko pirmiausia pasigauna vampyrę, su kuria nuspręsdamas nesiterlioti, iš kart nusuka sprandą (p.s. linksmų švenčių, tavo personažas jau galės šiek tiek pailsėti). Ir kadangi pirmiau nusprendžia atsikratyti visų, kurie sugalvojo stoti į Niklauso pusę, pasirenka stipriausius iš jų, t.y. Lockwood'us. Laikydamas kuolą taip, kad šis nebūtu "pavogtas", puola alfa, be jokių pašalinių komentarų stengdamasis sukelti jam kaip galima sunkesnius sužalojimus, tuo pačiu bandydamas pasiekti šio širdį ir ją išplėšus padėti jo gyvybei tašką. Aišku, tuo pačiu metu, jei yra puolamas iš šalies, atsikerta taip, kad didesnę laiko dalį galėtu skirti būtent Mason'ui.
avatar
ATIDUODAMA #36
laikinai atvykęs į niujorką

Pranešimų skaičius : 9
Įstojau : 2012-12-03

Peržiūrėti vartotojo aprašymą

Atgal į viršų Go down

Re: KLINIKOS KIEMAS:

Rašyti by Mason Lockwood on Tr. 07 09, 2014 2:46 am

Nors Katherine buvo puse lupu minejusi, jog egzistuoja jos antrininke, cia ju pokalbis ir pasibaige. Nebuvo sunku susidaryti ispudi, jog tarp ju yra perbegusi juoda kate. Taciau isvysti mergina savo paties akimis buvo kas kita. Kuri laika negaledamas nuleisti akiu nuo priesais juos isdygusios Pierce kopijos, negali atsistebeti judvieju panasumu. Ir nors kazkas jo pasamoneje jam visa laika kartojo, kad tai ne ji, akimirka kai Mikael negailestingai ja pasalino is zaidimo, regis truko visa amzinybe. Nevalingaia zenges zingsni priekin link sukniubusio Gilrbert kuno, deja susiduria su priesais ji staiga isdygusiu vyriausiuoju Mikealsonu.
Jis savo paties givybes niekad lig siol nesureiksmindavo, taciau dabar klaip niekad trosko sulaukti dienos, kai jo kudikis isvys pasauly. Mintyse prakeikes visus cia susirinkusius ir save paty uz tai, kad cia isivele, zengia atatupstas mintyse apmastydamas tris galimas sios nakties atomazgas - jiems pavyks nudobti Klauso teva, jo tevas suvarys baltojo azuolo kuola Klausui i krutine, ko pasekoje mirdamas Niklausas nusiteps ji kartu, arba mirs jis vienas. Vienaip ar kitaip, galimybiu, kad jo sasaja su jo kureju nusitemps ji anapilin kur buvo daugiau ir tai, nori jis to ar ne, is dalies dare ji Klauso kale. Zvilgtelejes i pastarjo puse ir nei kiek nenustebes, jog jis, panasu, yra linkes viska stebeti is salies, visu klunu pasiduoda i prieki, ispovokuodamas savo virsma ir negaises nei sekundes, puola Mikael. Dantimis isikimba siam i peti ir ispleses nedideli gabala mesos, nusileidzia keturiomis siam uz nugaros. Isspjoves mesgali nukreipia svytincias vilko akis i asmeni, su kuriuo susidurti jokiu budu nesitikejo vis negaledamas suprasti kaip jis cia atsidure.

_ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _

avatar
Mason Lockwood

Throw me to the wolves & I will come back leading the pack.


Būrio simbolis :
Pranešimų skaičius : 1095
Įstojau : 2013-07-28
Amžius : 35
Miestas : Pennsylvania
Meilė : Viengungis
Draugai : Sebastian, Elena, Jake
Rūšis : Alfa
Darbo paskirtis : Fire fighter

Peržiūrėti vartotojo aprašymą

Atgal į viršų Go down

Re: KLINIKOS KIEMAS:

Rašyti by Klaus Mikaelson on Tr. 07 09, 2014 6:35 am

Negalima buvo pasakyti kad jis buvo patenkintas situacija, į kurią jį nesąžiningai metė likimas. Nes pagal pradinius planus, kuriais tikėjosi šiandiena vadovautis, kaip tik šia akimirka turėjo būti namuose ir užsiimti kai kuo kur kas malonesniu. Tačiau kad jau nutiko taip kaip yra, išlaikydamas akivaizdžiai nepatenkintą miną, žvilgsniu nuseka kai kuriuos iš susirinkusių, kurie šiai dienai nusprendė palaikyti jo pusę. Tačiau priešingai nei dauguma, jis nebuvo taip gerai nusiteikęs ties situacijos baigtimi, kaip kad atrodė iš šalies. Vienintelis asmuo kurio jis nuoširdžiai šalinosi, buvo tas kurio rankose šiandiena atsidūrė vienintelis ginklas prieš bet kurį iš jo šeimos narių. Išlaikydamas akivaizdžiai primerktus akių vokus, tik akimirkai žvilgtelėjo į tą pusę, kur radosi jo šeima, bei tuomet įsitikinęs kad jie yra kaip galima toliau nuo veiksmo vietos, vėl atsisuko į priešais esantį atrodo visai nestiprų, senstelėjusį asmenį, kuris iki pat dabartinės akimirkos kėlė jam vidinį nerimą. Liežuviu perbraukęs per savo lupas, pagaliau išdėstydamas savo nuomonę: - Kartais pergalę nulemia ne sugebėjimai, o skaičius. Ir šiandiena jis yra akivaizdžiai atsisukęs prieš tave, Mikael'ai. - Sukandęs dantis jis spėjo tik žengti žingsnį į priekį, kuomet pasirodęs vyras iš kart puolė vieną iš merginų ir veliau perėjo ant Lockwood'o. Faktas, jis toli gražu niekada neplanavo padaryti ką nors gero šiam, bet, šiandienos vakaras tikriausiai sugebėjo susukti smegenys ir jam. Todėl, kaip tik tuo metu, kai Mason'as suleido savo dantis į Michaelson'o petį, stverdamas originalųjį vampyrą, staigiai patraukė į savo pusę, tokiu būdu tik padėdamas išplėšti didesnį gabalą odos. O kadangi netroško prailginti šio susitikimo ne viena akimirka, stipriai suimdamas vyrą už kaklo viena ranka, kita suima rankos riešą, kuri tvirtai saugojo baltojo ąžuolo kuolą: - Sukandimas jo nenužudys, o ir nepaveiks taip greitai! - Būdamas akivaizdžiai susiraukęs, pasistengia kuolą palenkti taip kad šis butu tinkamu galu atsuktas į Mikael'io pusę. O pats tuo tarpu nenuleisdamas akių nuo patėvio veido, iškošia pro dantis: - Aš seniai nebe tas išsigandęs vaikas, kokiu tu mane prisimeni. Ir tavo pasirodymas čia turi tik vieną vienintelę pabaigą, tavo baigtį. - Kaip tik tuo metu tardamas savo finalinius žodžius, iš visos savo vampyriškos jėgos, spiria oponentui tiesiai į kelio girnelę, su visais garso efektais sulaužydamas šiam koją per sulenkimą, o pats tuo tarpu atsitraukdamas linkteli, tarytum pasiūlydamas Mason'ui veikti kartu.

_ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _
   
I haven't cared about anyone for c e n t u r i e s. Why on earth do you?
avatar
Klaus Mikaelson

I haven't cared about anyone for centuries. Why on earth do you?


Pranešimų skaičius : 895
Įstojau : 2013-03-14
Miestas : Los Andželas
Meilė : Caroline Mikaelson
Draugai : Marcellus Gerard
Rūšis : Originalusis (1000+)
Darbo paskirtis : Menininkas

Peržiūrėti vartotojo aprašymą

Atgal į viršų Go down

Re: KLINIKOS KIEMAS:

Rašyti by Mason Lockwood on Tr. 07 09, 2014 2:45 pm

Kad ir kaip jis sau tai neige, vampyriskoji jo puse visu situo megavosi. Kad ir kaip priesinosi, kraujo sauksmas veikti is vien su kureju buvo toks stiprus, kad tik islaikydamas atstuma tarp saves ir Klauso, bei didziulemis valios pastangomis jo vilklolakiskoji puse sugebedavo paimti virsu. Taciau ne si kart. Tai buvo matyti is jo akiu, jo kuno kalbos, jis buvo piktas, gal todel, kad noredamas to ar ne, sugere Klauso emocijas it kempine. Suriaumojes pasileidzia link Mikeal ir arsiai isikimba i vienintele dar sveika likusia jo koja. Kasdamas ties jo keliu be jokio vargo sugeba sutraiskyti ten buvusius kaulus, ko pasekoje vyras yra priverstas suklupti. Dar niekada nejaute tokio malonumo liedamas nepazystamo ir teoriskai nieko bloga jam nepadariusio zmogaus kraujo.
Igaves zmogaus pavidala, vien tam, kad galetu abejomis savo rankomis suimti Klauso teva uz peciu, nukreipia ituzio perkreipta bei krauju istepta veida i Klausa, kuris kaip tik buvo iremes baltojo azuolo kuola savo paties tevui i nugara. Jis kvepavo neritmiskai, dar niekada taip nesijaute. Viskas ko trosko, tai zudyti. Zudyti Klauso vardu. Gal todel pro akis praleido fakta, jog jo paties mirtinas priesas noredamas galetu nesunkiai tuo paciu durklu nusmeigti juos abu.
-Dabar!-susunka ragindamas vaikina padaryti visam sitam gala suima vyra i 'head lock' pozicija ir tokiu budu atsukdamas ji veidu i jo sunu.

_ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _

avatar
Mason Lockwood

Throw me to the wolves & I will come back leading the pack.


Būrio simbolis :
Pranešimų skaičius : 1095
Įstojau : 2013-07-28
Amžius : 35
Miestas : Pennsylvania
Meilė : Viengungis
Draugai : Sebastian, Elena, Jake
Rūšis : Alfa
Darbo paskirtis : Fire fighter

Peržiūrėti vartotojo aprašymą

Atgal į viršų Go down

Re: KLINIKOS KIEMAS:

Rašyti by Christoffer Cross on Kv. 07 10, 2014 4:42 am

Damon Salvatorė visuomet buvo labai sunkiai nuspėjamu padaru, todėl pasakyti kas šiuo metu kunkuliavo jo viduje buvo neįprastai sunku, ypatingai kad visi pastarieji įvykiai sukosi taip greitai, kad jis nespėdavo net mirgtelėti tuomet, kai kas nors nutikdavo. Pirmiausia, kuomet buvo abejomis rankomis surakinęs savo glėbyje Gilbert, pats tuo tarpu buvo nukreipęs savo žvilgsnį į Armstrong'o pusę, kuris tuo metu padarė tai, ką vargu ar būtu padaręs Salvatore būdamas jo vietoje. Žinoma, jis turėjo ne vieną jam rūpimą asmenį, tačiau atsisakyti visko būtu per daug komplikuota. Per visus tuos metus, kai jis egzistavo vampyro vaidmeny, jis ant tiek priprato turėti valdžią prieš visus, kad būti paprastu, niekuo neypatingu būtu paprasčiausiai protu nesuvokiama. Jis geriau mirtu. Taip, jis geriau mirtu nei būtu žmogumi. Tačiau negalima buvo neigti, kad būtent šia akimirka jis nejautė pagarbos asmeniui, kuris paaukojo savo ateitį, visų pagarbą ir nuolankumą vardan vieno žmogaus. Taip, jis jautė pagarbą, nors savo mina ir nesistengė to parodyti. Nesmarkiai primerkti akių vokai ir šalta mina, tai viskas kas šiuo metu "puošė" jo veidą. Kuomet žvilgsnis savaime nusviro apačion, jis prasižiojo tam, kad susakyti dabartinę savo nuomonę:
- Elena, šiuo metu bet kuri kita pasaulio vieta tau yra saugesnė nei ši. Paklausyk, turi išvažiuoti, o aš pasiliksiu čia iki galo ir pasirūpinsiu tuo kad tavo draugas liktu gyvas. Tačiau, turi atsižvelgti ir į mano vienintelį reikalavimą. Sėsti į automobilį ir nesigręžiant atgal, važiuoti kaip galima toliau nuo šios vietos. - Pauzė pertraukė jo kalbą, kuomet jis žvilgsniu užkabino kažkur toliau esančią raudonplaukę, po ko jo minčių kryptis šiek tiek išsidarkė ir jis pratęsė savo kalbą jau šiek tiek kitu kampu. - Taip pat noriu kad kaip galima toliau iš čia išsivežtum ir Lydia. Kad ir kokia ji yra užsispyrusi, šia akimirka ji te bus kliūtis, o ne pagalba. Šiandiena praradome ir taip pakankamai, todėl. Paklausyk manęs ir padaryk tai ko prašau. - Teigiamu linktelėjimu, paleisdamas merginą iš savo glėbio, net nesugeba susivokti kaip staigiai, kaip negailestingai yra atimama jo paties svarbiausio žmogaus gyvybė. Atrodo kaip tik tai akimirkai jis prarado savikontrolę. Raumenys pildantys visą jo kūną staiga suakmenėjo, ir jis nesugebėjo pasijudinti. Jis sustingo, matydamas kaip jo jaunėlis krenta ant šalto asfalto, tuo pačiu metu prarasdamas bet kokią galimybę į gyvenimą. Jam atrodė kad jis nepajudėjo iš vietos keliolika minučių, kai iš tikro prabėgo vos kelios sekundės. Ir tuomet jis staigiai pajudėjo į kritusio brolio pusę, atrodo nematydamas nieko kas vyko toliau. Ir tuomet kai kone kaktomuša nesusidūrė su Lexi, savo stiklines akis nukreipė į jos veidą, ir tuomet pro sukastus dantis, te prataria: - Pasitrauk iš kelio. - Atrodo per miglą girdėdamas merginos žodžius apie tai kad yra kažkokia galimybė sugrąžinti jo brolį į gyvųjų tarpą, neigiamai supurto galvą. Žinoma, kažkur jo protas sugebėjo užfiksuoti informaciją apie tai kad Stefan'as dar gali būti sugrąžintas, tačiau dabartinis pyktis, kuris ėmė viršų, ne pro kur negalėjo nusileisti sveikam protui. Jis buvo sulaikomas, tačiau šventai tikėjo tuo, kad būdamas per daug įsiutęs jis sugebės prasibrauti pro už jį ilgiau gyvenančią vampyrę. Ir štai, tinkamiausia akimirka buvo kone patiekta ant sidabrinės lėkštutės. Du iš stipriausių padarų, kurie vaikšto šia žeme kaip tik sulaikė asmenį, kurio dėka žuvo jo brolis. Rizikuodamas tuo, kad jam bus nusuktas sprandas, galiausiai prasistumia pro Branson, kaip galima greičiau nusigaudamas prie Mikael'ą laikančių asmenų. Ir ne akimirkos nedelsdamas suima į savo rankų kumštį tas rankas, kurios tuo metu laikė balto ąžuolo kuolą, ir iš visų savo turimų jėgų, įstumia jį į Mikaelson'o vyriausiojo krūtinę, nereaguodamas net į tai kad už tokį darbą jam gali ir pačiam nutraukti galvą.

_ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _

Human emotions are a gift from our animal ancestors. Cruelty is a gift humanity has given itself.

avatar
Christoffer Cross
manhetteno gyventojas

Pranešimų skaičius : 265
Įstojau : 2012-09-29
Amžius : 49
Miestas : Dark side of New York
Draugai : Lili Alvar
Rūšis : Demon (49/2000+)
Darbo paskirtis : Being a great dad!

Peržiūrėti vartotojo aprašymą

Atgal į viršų Go down

Re: KLINIKOS KIEMAS:

Rašyti by ATIDUODAMA #36 on Kv. 07 10, 2014 4:56 am

Jo esminis planas buvo tas, kad kaip galima greičiau pašalinti tuos, kurie netikėtai nusprendė palaikyti savo pačių priešo pusę. Jis neįvertino to, kad Niklaus kartu su Mason veiks iš vien, suplanuotai. Tai tikriausiai ir buvo esminiu požymiu, kodėl šie du pasirodė esantys stipresni nei šis manė. Kuomet Lockwood'as kuo puikiausiai sugebėjo atsakyti į jo puolimą, vėliau prisijungus jo benkartui, priverstinai sukrenta ant kelių. Sulaikytas, nuvargintas ir ne taip greitai gyjantis, jis sulaukė pačios tinkamiausios akimirkos tam, kad jo ne kraujo sūnus prieitu. Ir vos tik tai nutinka, nesipriešindamas per daug tam, kad buvo tinkamai sulaikytas, suvaro savo ranką tiesiai į Niklaus krūtinę, pirštais stipriai suspausdamas šio širdį, atrodo bandydamas ją sutraiškyti iš vidaus. Stebėdamas kaip jo sūnaus veidas iš esmės ima pilkėti, apsitraukdamas į odos paviršių iškylančiomis, sudžiuvusiomis venomis, pajunta neapsakomą skausmą kuris kilo nuo to kad Niklaus su Damon kaip tik ta akimirka pagal viską (spėju kad taip turėjo būti, jei stipriai suklydau, tuomet būkite malonūs ir taisykit), susmeigė vienintelį ginklą gebantį visam laikui sunaikinti originalųjį tiesiai į jo širdį. Iš vidaus prasiveržė liepsna, kuri staigiai atiminėjo originaliosios šeimos tėvo gyvybę. Bet jis dar tebe laikė tvirtai suspaudęs Niklaus širdį. Atrodė kad jis tuo pačiu metu ketino mirti ir su savimi pasiimti "sūnų". Tačiau likimui sužaidus jo atžvilgiu žiaurų pokštą, jis miršta greičiau nei spėja iš hibrido krūtinės išrauti širdį. Ranka kaip per sviestą išsprūsta iš hibrido krūtinės, kuomet jis galutinai sudega, sūnui leisdamas grįžti į gyvenimą.
avatar
ATIDUODAMA #36
laikinai atvykęs į niujorką

Pranešimų skaičius : 9
Įstojau : 2012-12-03

Peržiūrėti vartotojo aprašymą

Atgal į viršų Go down

Re: KLINIKOS KIEMAS:

Rašyti by Mason Lockwood on Kv. 07 10, 2014 2:58 pm

Kadangi viskas vyko nepaprastai greitu tempu, nespeja isikisti ar kaip nors pakeisti ivykiu eigos. Jam belieka tik is ranku paleisti staiga uzsilepsnojusi kuna ir kuo skubiau pasitraukti atatupstam. Jo rankos buvo stipriai nudege, taciau sparciai gijo. Pakeles akis i Niklausa nesunkiai pastebi, kad sis ima igauti sau budinga isvaizda, t.y. gyti. Pirmas i galva soves dalykas buvo kuolas. Tai vienintelis ginklas galejes prazudyti Klausa, o kartu ir ji pati todel nepaisydamas svilinanciu ugnies liepsnu, dar nespejusas pilnai uzgyti rankas sukisa i dar liepsnojusia pelenu kruva, kuri kazkada buvo zmogus. Tvirtai sukandes dantis ir kesdamas skausma, pastveria kuola, kuris kad ir kaip bebutu keista dideles zalos nepatyre, net ir degdamas atvira liepsna, numeta ji zemen ir nesunkiai ji uzgesina viena koja pazerdamas ant jo siek tiek zemiu.
Jis nezinojo kodel priesais isdyges vampyras jiems padejo, bet kaip ir visu kraujasiurbiu, jo buvimas netoliese ji erzino todel be jokiu perspejimu suciupes Damona nusviedzia ji salin ir igaves vilko pavidala, lieka saugoti kuolo Klauso pasoneje, siepdamas dantis ir neritmiskai kvepuodamas. Jis zinojo, kad kiti vilkai toki jo elgesi pasmerks, bet siuo metu kito budo nebuvo. Dabar klai Jake nebuvo pasiruoses kovai, perduoti kuola jam butu beprasmiska, o bet kuris kitas vilkolakis butu tiesiog megines nudobti Klausa, juk niekas be Jake nezinojo apie nelemta ji ir Mikealsona siejusi rysi. Dabar kai pries tai ji uzvaldziusi adrenalino banga eme slugti jis pamazu eme suprasti, kad jo planas niekada nebutu pavykes. Net ir dabar kai Klausas buvo dalimai pazeidziamas ir apsuptas burio vilkolakiu, kurie akivaizdziai buvo is vien su Masonu, net ir rankose turedamas mirtina jam ginkla, jis buvo bejegis. Katherine nestumas viska keite. Dar pries keleta dienu atsidures tokioje pat situacijoje jis nebutu dvejojes, su mielu noru butu paaukojes savo givybe vardan to, kad viskam butu padetas taskas, taciau dabar viskas buvo kitaip. Nori jis to ar ne, Klausas privalejo likti gyvas. Klausimas buvo tik vienas, kaip jis, tapes alfa hibridu sugebes laviruoti tarp savo vilkolakiu burio ir nestoti pries Niklausa...

_ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _

avatar
Mason Lockwood

Throw me to the wolves & I will come back leading the pack.


Būrio simbolis :
Pranešimų skaičius : 1095
Įstojau : 2013-07-28
Amžius : 35
Miestas : Pennsylvania
Meilė : Viengungis
Draugai : Sebastian, Elena, Jake
Rūšis : Alfa
Darbo paskirtis : Fire fighter

Peržiūrėti vartotojo aprašymą

Atgal į viršų Go down

Re: KLINIKOS KIEMAS:

Rašyti by ATIDUODAMA #48 on Sk. 07 13, 2014 5:48 am

*Būtent dėl to kad nelabai būtu galėjusi padėti čia susirinkusiems žmonėms, paprasčiausiai nuošaliai stebėjo visą įvykių eigą. Negalima sakyti kad tai kad ji tapo inkaru, visiškai jos nepakeitė. Ji buvo pasiruošusi praeiti agoniškus skausmus tam, kad čia žuvę asmenys pagaliau atrastu ramybę. Tačiau vos tik ji pati ištiesė savo ranką į mirusio Salvatore pusę, kad šis prie jos prieitu, išblaškyta pašalinių garsų, staigiai pasisuko į kelio pusę. Jos veide aiškiai matėsi nerimo sukeltos raukšlelės. Ir tą akimirka kuomet ji pagaliau suprato kas nutiko, žengė kelis žingsnius prie esminės įvykių vietos, norėdama prasitarti* - Ji... - *Tarytum nematomas gniužulas užspaudė jos gerklę ir ji nesugebėjo išsakyti norėtos informacijos. Paprasčiausiai bukai įsistebėdama į akivaizdžiai rimtus vyrų veidus, pagaliau sustoja ties vaizdu į Mason'ą. Kuomet kelis kartus teigiamai linktelėdama galva, pasisako* - Ji gimė. Tavo dukra gimė. - *Ir kuomet kažkuriam laikui sumerkia akis, atsiduria "kitoje pusėje" kur susiduria atrodo vienai akimirkai su Pierce, kaip tik tuo metu kai jos siela apleido jos kūną. Kai vėl sugrįžta į tą pačią vietą prie ligoninės, neigiamai supurčiusi galvą, paskuba pratęsti* - Kažkuris iš jūsų turi skubėti prie senojo kelio, aš nebejaučiu Katherine gyvųjų tarpe, o mergaitė... Ji greičiausiai pas Qetsiyah.
avatar
ATIDUODAMA #48

You brought me back from the dead to torture me?


Pranešimų skaičius : 242
Įstojau : 2012-09-28

Peržiūrėti vartotojo aprašymą

Atgal į viršų Go down

Re: KLINIKOS KIEMAS:

Rašyti by Klaus Mikaelson on Sk. 07 13, 2014 10:44 am

Tikriausiai nebūtu sunku pasakyti kad jis stengėsi ne akimirkai neprarasti budrumo, nes nepaisant to kad ir paprašė pagalbos veikiant iš vien prieš konkretų asmenį, vieno iš Lockwood šeimos, pasitikėjimo juo neturėjo. Stengdamasis stebėti abu asmenys, kaip ir buvo tikėtasi, kuomet Mason'as sučiupo jo patėvį, prileido sau mintį apie tai kad kuolu būtu galima perverti juos abu. Tačiau ar jam pačiam tai buvo naudinga? Ne velnio! Stačia galva puldamas į tą pusę, kur Lockwood'as laikė vyriausią iš jo šeimos, spėjo tvirtai suimti stebuklingą kuolą, pasistengdamas jį pradėti stumti į minėto asmens kūną, tačiau ne tiek giliai, kad būtu sužeistas ir jam už nugaros esantis. Visgi Salvatore pasirodymas sugebėjo padaryti savo, ir jis akimirkai prarado budrumą, kaip tik tuo metu kai Mikael'is susmaigė savo ranką į jo krūtinę, stengdamasis sutraiškyti dar viduje buvusią jo širdį. Garsiai šnopuodamas, ne, greičiau riaumodamas, iš jaučiamo skausmo, viena akimirka jau buvo "dėjęs", ir nusprendęs kad geriau jis mirs kartu su patėvių, bet jo vieno gyvo nepaliks. Pilkuma baigė aptraukti visą jo kūną, kuomet jo akys staiga sužibo tik hibridams atitinkama spalva. Tai kažkuriuo metu pridavė daugiau jėgos, ir kartu su situacijos "bendrais", jis pagaliau susmeigė minėtą objektą tiesiai į Mikaelson'o širdį. Liepsna privertė staigiai atsitraukti, ir kuomet vyras sukrito ant žemės, nesusilaikydamas, žengė kelis žingsnius toliau, visiškai neatkreipdamas jokio dėmesio į ištrauktą kuolą. Ar šis kuolas kieno nors kito rankose kėlė jam baimę? Vargu. Susidomėjimą labiau kėlė tai, kas nutiko paskui. Su pastebimu susidomėjimu stebėdamas atsitraukusius, tačiau jam prieš tai padėjusius asmenys, kažkuriuo metu atrodė kad jis yra pasiruošęs žengti link jų ir bent jau ištiesti ranką, kaip padėką už puikiai suveiktą darbą. Tačiau jis nebūtu jis, jei nusileistu iki to. Viso labo veide išspaudęs savimi labai patenkinto žmogaus išraišką, linktelėjo galvą, po ko prasitarė: - Manau kad šis šou patiko kiekvienam iš čia esančių. - Kaip tik tuo metu pasilenkdamas prie žemės, viena ranka suėmė nestipriai apdegusį kuolą, įsistebėdamas į jį. Aišku, kažkur viduje, kur niekas neturėjo priėjimo, jis buvo draskomas prieštaringų jausmų. Bet tai įtakos jo ego nepadarė. Nežadėdamas čia būti ne akimirkos, jau buvo besisukantis link savo šeimos. Tačiau lemtinga akimirka sureaguodamas į gimimo pranešimą, ganėtinai greitai atsisuka į šviesiaplaukę merginą. Tikriausiai gerą minutę galvodamas savo sekančius veiksmus, lyg per didelį persivertimą, iškošia pro dantis: - Paslauga už paslaugą. Tu ištiesei man pagalbos ranką, vadinasi esu tau skolingas Lockwood'ai. Jei reikalinga pagalba, šiandiena esu tam nusiteikęs. BET tik šiandiena.

_ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _
   
I haven't cared about anyone for c e n t u r i e s. Why on earth do you?
avatar
Klaus Mikaelson

I haven't cared about anyone for centuries. Why on earth do you?


Pranešimų skaičius : 895
Įstojau : 2013-03-14
Miestas : Los Andželas
Meilė : Caroline Mikaelson
Draugai : Marcellus Gerard
Rūšis : Originalusis (1000+)
Darbo paskirtis : Menininkas

Peržiūrėti vartotojo aprašymą

Atgal į viršų Go down

Re: KLINIKOS KIEMAS:

Rašyti by Caroline Mikaelson on Sk. 07 13, 2014 1:29 pm

{Kuomet ji sutiko padėti draugei susigrąžinti brangų žmogų, ji žinojo prieš ką eina ir kokių pasekmių galima tikėtis, tačiau, kuomet tenka su tuo susidurti akis į akį, tik tą akimirką gali suprasti koks iš tiesų yra nenusakomas skausmas matyti krentančius artimus draugus ir suvokti, kad daugiau niekada neturėsi galimybės jų matyti gyvų. Negailestinga Stefano mirtis buvo lyg be galo sunkus akmuo užkritęs jai ant širdies ir, atrodo, net neleidžiantis normaliai įkvėpti, tačiau kuomet tenka susidurti su dar vienu, visiškai nenumatytų faktu – Klauso susidūrimu su jo patėviu, rankoje laikančiu vienintelį egzistuojantį ginklą galintį atimti gyvybę bet kuriam originaliajam vampyrui, ji tiesiog sustingo iš baimės, mintyse kirbėjo tik viena vienintelė mintis. Nors ji ir puikiai žinojo, kad Niklausas yra vienas iš stipriausių butybių, žinojimas, kad ji gali prarasti jį, o Džeksonas gali netekti tėvo, jos širdį spaudė dar stipriau ir stipriau. Kad ir kokia ji būtų emociškai stabili, tokią netektį ji vargu ar patemtų. Visą laiką, laikydamasi arčiau savo sūnaus ir draugės, su akyse atsispindinčia baime stebėjo visą veiksmą. Ji net nespėjo deramai sureaguoti į tai, kad asmenys einantis prieš Klausą stojo į jo pusę tam vienam mūšiui. Ir kuomet jos vyras kartu su Meisonu ir galiausiai Deimonu, kuris smogė lemiamą smūgį, galutinai atėmė gyvybę senajam Mikaelsonui, o šis dar spėjo suvaryti savo ranką jos artimiausiam gyvenimo vyrui į krutinę suspaudžiant širdį, jau akimirką pagalvojusi, kad gali jį prarasti visam laikui, net pati nepastebėjo kaip pamiršdama viską aplinkui kojos pačios ją nunešė į įvykio centrą. Nekreipdama dėmesio į užsiliepsnojusį, sukritusį seno vampyro kūną, pasiekia Klausą, kurį iš karto ir apkambina stipriai sumerkdama akis} – Jau akimirka galvojau, kad tai… - {Net nenorėjusi ištarti balsu žodžio įvardijančio jog manė, kad tai pabaiga, greitai save nutraukdama, tiesiog neigiamai supurto galvą. Nesistengdama daug kalbėti, leidžia sau pilnai įsisavinti, kad mylimas vyras yra gyvas ir šalia jos. Tačiau jai pačiai netikėtai išgirdus Mikaelsono pagalbos pasiūlymą alfą vilkolakiui, ne per daug atsitraukusi akis nukreipia į jo pusę. Nors ir nejaučia šiam asmeniui didelių simpatijų ir ypač negalėdama pakęsti Katerinos, merginos, kuri gesinosi nužudyti tuo metu dar net negimusį jos sūnų, nepatenkinta ir dalinai net nesuprasdama kaip Klausas iš viso sugalvojo pasisiūlyti padėti suraukia antakius. Tačiau, laiku prisileidusi mintį, kad mažas kūdikėlis yra nekaltas dėl savo tėvų poelgių, galvos linktelėjimu parodo pritarimą vyro žodžiams} – Jei Qetsiyah iš tiesų turi vaiką, aš žinau kur galima rasti ją, raganą, šis vardas man per daug gerai žinomas. – {Kadangi su minėta ragana buvo susidūrusi ne vieną kartą ir jau buvo spėjusi apie ją pasidomėti. Žinodama, kad tai yra viena iš galimybių bent jau pabandyti sugrąžinti kritusį draugą, iš karto pasisuka į likusį gyvą Salvatore} – Deimonai, ta keliautoja gyvena daugiau nei porą tūkstančių metų, ji viena galingiausių dar egzistuojančių man žinomų raganų, ir ji yra vienintelis mūsų šansas grąžinti Stefaną. Privalome ją rasti bet kokia kaina.

_ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _
Caroline Mikaelson, - «They don’t understand That I am a woman Who thinks like a warrior, charms like a snake, Walks like a God, And believes she’s a saint.»
avatar
Caroline Mikaelson

You know what I'll start with? Always and forever.


Pranešimų skaičius : 330
Įstojau : 2012-09-28
Amžius : 28
Miestas : Manhetenas
Meilė : Klaus Mikaelson
Draugai : Elena, Bonnie
Rūšis : Vampyrė (23/25)
Darbo paskirtis : Verslininkė

Peržiūrėti vartotojo aprašymą

Atgal į viršų Go down

Re: KLINIKOS KIEMAS:

Rašyti by Mason Lockwood on Sk. 07 13, 2014 3:44 pm

Antgamtiniu padaru, tokiu kaip Masonas, regis jau niekas neturejo stebinti, taciau kai priesais jo veida isnyra labai gerai pazystama moteris, jo lupos nejucia prasiveria. Dar niekada lig siol nebuvo susidures su kitapus iskeliavusiu zmogumi, nors ir buvo girdejes, kad tai imanoma.
Viskas kas seke paskui, tapo nebesvarbu. Jo nei kiek nesokiravo nei tai, jog Klausas kazkodel istiese jam pagalbos ranka, nebesvarbu buvo ir tai, kad regis dar pries kelias akimirkas jo mintis draske visai kitokios dilemos. Dabar viskas tapo pavirsutiniska, beprasmiska. Ne pats to nejausdamas jis suklumpa ant abieju keliu. Galvoje spenge. Jis tapo tevu. Laimingiausia jo gyvenime turejusi buti diena dabar primine prasto skonio siaubo filma. Jis net mintyse neprisileido minties apie Katherine mirti. Staiga cypimas jo galvoje liovesi. Jis privalejo suimti save i rankas, privalejo tiketi, nenuleisti ranku. Pakiles ant dvieju koju issiepia vis dar krauju isteptas iltis. Jo veido israiska buvo it paklaikusio zveries. Jis buvo pasiryzes absoliuciai viskam. -Jus du,-kreipdamasis i Caroline ir Damona, gieztu, dusliu balsu, leidzia suprasti, kad ketina juodu pasiimti su savimi. -Man reikes vampyru kraujo, greiciausiai labai daug, ji tik labai suzeista,-tarsi itikinedamas pats save, vel ima prarasti salta prota. -Kur velniai rautu tai ivyko?!-ima dairytis cia atsirandancio, cia vel pranykstancio Reese atvaizdo.

_ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _

avatar
Mason Lockwood

Throw me to the wolves & I will come back leading the pack.


Būrio simbolis :
Pranešimų skaičius : 1095
Įstojau : 2013-07-28
Amžius : 35
Miestas : Pennsylvania
Meilė : Viengungis
Draugai : Sebastian, Elena, Jake
Rūšis : Alfa
Darbo paskirtis : Fire fighter

Peržiūrėti vartotojo aprašymą

Atgal į viršų Go down

Re: KLINIKOS KIEMAS:

Rašyti by ATIDUODAMA #48 on Sk. 07 13, 2014 4:09 pm

- Meisonai, aš labai norėčiau viską paaiškinti, tačiau tam dabar nėra laiko. Tavo dukra tebėra gyva, tačiau aš negaliu net įsivaizduoti nei kur ji nei ką būtent yra sugalvojusi ta ragana. - *Tokiais žodžiais pradėjusi savo kalbą, staiga pasuko savo akis į Caroline, kuri tuo metu buvo netoli nuo Mikaelson'o. Įkvėpdama oro, pratęsia savo kalbą* - Aš žinau kaip tu niekini Katherine, bet jei žinai kaip galima rasti tą moterį, vadinasi mes nebe galime daugiau gaišti. Vaikas nėra kaltas dėl savo tėvų nuodėmių. - *Galvos linktelėjimu patvirtindama kone tą patį, ką ir buvo pagalvojusi Mikaelson'o numylėtinė, iš kart sugrąžino savo žvilgsnį atgal į Lockwood'ą, pratęsdama* - Senas apleistas kelias, mačiau aštuoniasdešimt penkto ir septyniolikto greitkelių susikirtimo ženklą. Meisonai negaliu niekaip kitaip paaiškinti. Buvau ten vos akimirka, ir tuo metu Katherine siela jau buvo apleidusi jos kūną. Ir vėliau dingo. Aš visame tame nauja, todėl daug ko nesuprantu. Tik žinau vieną, jei dar norime ką nors pakeisti, reikia skubėti. - *Pati tuo tarpu, stengdamasi iš paskutinių save sulaikyti čia, tarp tų kurie gali save vadinti gyvais, suraukia antakius, mat kaip tik tuo metu ją, tarytum aštriais nagais ima į save "siurbti" mirusiųjų pusė*
avatar
ATIDUODAMA #48

You brought me back from the dead to torture me?


Pranešimų skaičius : 242
Įstojau : 2012-09-28

Peržiūrėti vartotojo aprašymą

Atgal į viršų Go down

Re: KLINIKOS KIEMAS:

Rašyti by Christoffer Cross on Sk. 07 13, 2014 4:31 pm

Tik ta akimirka, kuomet prieš savo akis išvydo kaip nesunkiai galima sunaikinti originalų vampyrą, leido sau suvokti kaip greiti ir galima teigti kad visiškai neskausmingai nutraukė savo brolio žudiko gyvybę. Suraukęs antakius ir ne iš karto atitraukęs rankas nuo durklo, sureagavo tik tuomet, kai pajuto savo paties svylančios odos dvoką. Staiga atitraukęs rankas nuo padurto asmens, atsitraukė per žingsnį, ir galutinai "atsipeikėjo" kuomet buvo nustumtas į šalį. Įsistebėdamas į pavidalą pakeitusio Lockwood'o miną, vos pastebimai supurtė galvą. Įsiūtis nebuvo nurimęs, todėl jis toliau žaisdamas su savo paties gyvybę, pastūmė šį per pečius, kad jis atsitrauktu bent per žingsnį: - Aš ne tavo priešas, aš tiesiog nesuvirškinu tavo blusėtos padermės. Man nerūpi nei konkrečiai tu, nei Klausas, nei bet kuris kitas iš jūsų, kol tai neliečia manęs ir... - Akivaizdu kad norėdamas pratęsti savo kalbą, paminėdamas šeimą, o kadangi vos prieš kelioliką minučių jis paliko vienas, neigiamai supurtęs galvą, nusprendžia daugiau nieko nepasakius pasitraukti į šalį. Todėl pro akis praleisdamas Mikaelson'o pasimaivymus, bei kitus įvykius, labai ramiu žingsniu pasiekia ant asfalto sukritusią Gilbert. Užsimesdamas merginos kūną sau ant rankų taip lengvai, tarytum ji svertu tiek pat, kiek gulbės plunksna, veidu pasisuka į čia dar esančius asmenys. Ir tik tuomet įsiklausydamas į Carolinos žodžius, kuriuos suriša su Lexi pasakojimu, akivaizdžiai suraukia savo antakius dar labiau. Tai staiga priverčia prasitarti:
- Tu nori pasakyti kad visą tai tiesa? Mano brolį dar galima sugrąžinti? - Kalba ir reikalaujantis Mason'o tonas jam nereiškė nieko, paprasčiausiai todėl kad Katherine jis nejautė nieko daugiau kaip panieka. O ir jos vaikas jam rūpėjo lygiai tiek pat, kiek vakar ryte išgertas kavos puodelis. Kaukštelėdamas dantimis, ir leisdamas sau suprasti tai kad paklusnumas šia akimirka atneš jam naudos, linkteli galva. Radęs Katherine, o paskui ir jos vaiką, galiausiai pasieks raganą, kuri gali turėti bent informacijos apie tai, kaip galima sugrąžinti jo žuvusį brolį atgal į gyvenimą. Tebelaikydamas Eleną, pagaliau pasiekia Lockwood'ą, pratęsdamas savo kalbą: - Aš tau nemeluosiu, keliauju su savo paties interesais, bet, jei padėti tai... - Specialiai išvengdamas įvardinimo, leidžia sau būti taktiškam. - Tavo moteriai, reiškia pasiekti jūsų apkalabamą raganą. Vadinasi aš visom už. Mano mašina sveika, o tą kelią žinau, jis veda prie mano namų.

_ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _

Human emotions are a gift from our animal ancestors. Cruelty is a gift humanity has given itself.

avatar
Christoffer Cross
manhetteno gyventojas

Pranešimų skaičius : 265
Įstojau : 2012-09-29
Amžius : 49
Miestas : Dark side of New York
Draugai : Lili Alvar
Rūšis : Demon (49/2000+)
Darbo paskirtis : Being a great dad!

Peržiūrėti vartotojo aprašymą

Atgal į viršų Go down

Re: KLINIKOS KIEMAS:

Rašyti by Caroline Mikaelson on Tr. 07 16, 2014 5:40 am

{Besiklausydama visų besireiškiančių asmenų, trumpam akis nusuka į netoliese esantį Džeksoną. Jei nebuvo lengva prisileisti mintį, kad planuoja padėti tai, kuri ne taip seniai bandė nužudyti jos sūnų. Neigiamai supurčiusi galvą, veidu atsisuka į Deimoną. Bijodama ką nors garantuoti, nes pati nėra tikra, ar sugrąžinti Stefaną yra įmanoma ir jei visgi taip, ar minima ragana sutiks padėti} – Deimonai, aš nežinau kiek čia yra tiesos, nesu tikra dėl nieko, bet jei ta moteris gali sugrąžinti Stefaną, aš nežadu tokios galimybės praleisti pro akis. – {Kuomet jos žodžius įsakančiu tonu pertraukia Meisonas, pasisukusi į jo pusę, nežymiai primerkia akis. Įžvelgdama jo veide didelį nerima dėl mylimos moters, žengia žingsnį arčiau jo, tačiau reikiamą atstumą vis tiek išlaiko} – Tu atkreipei dėmesį ką šiandien ji išdarinėjo? Ji nėra žmogus, Meisonai. Joks paprastas mirtingasis taip nevaldytų elektros kaip Pierce, nes jau seniai būtų nutrenktas, o tai reiškia, kad vampyrų kraujas jai nepadės. Ir nesvarbu ar mes jai sugirdytumėme vos gurkšnį ar kelis litrus. Nori padėti savo moteriai, važiuok pas ją kol dar  kvepuoja ir netempdamas laiko kviesk medicininę pagalbą. Nes kaip ir sakiau, vargu ar mes pastatysime ją ant kojų. Aš galiu bandyti padėti jums tik dėl vaiko, surandant raganą.

_ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _
Caroline Mikaelson, - «They don’t understand That I am a woman Who thinks like a warrior, charms like a snake, Walks like a God, And believes she’s a saint.»
avatar
Caroline Mikaelson

You know what I'll start with? Always and forever.


Pranešimų skaičius : 330
Įstojau : 2012-09-28
Amžius : 28
Miestas : Manhetenas
Meilė : Klaus Mikaelson
Draugai : Elena, Bonnie
Rūšis : Vampyrė (23/25)
Darbo paskirtis : Verslininkė

Peržiūrėti vartotojo aprašymą

Atgal į viršų Go down

Re: KLINIKOS KIEMAS:

Rašyti by Tyler Lockwood on Kv. 07 17, 2014 3:10 am

Neaišku kokiais keliais pasukęs, tačiau tikrai nestovėjęs šiaip sau, kuomet sukosi visas veiksmas, galiausiai kuomet viskas aprimsta, žengia kelis žingsnius link sudegusio originaliojo vampyro kūno. Kažkodėl tik dabar pagalvodamas apie tai, kiek kartu su šiuo asmeniu žuvo vampyrų, veide išspaudžia šiokią tokią, pastebimą šypseną. Kuri dingsta iš kart po to, kai yra pasakoma apie tai, kad vos prieš kelias minutes gimė jo giminaitė. Ir nors bet kuriuo kitu metu jis greičiausiai būtu pasidavęs užliejusiam ramybės, džiaugsmo jausmui, dabar jį te kamavo kiti, labiau neigiami pojūčiai. Matydamas kaip jo dėdė kankinasi vien nuo minties kad su viena gyvybe, užgesti galėjo kita, nedelsdamas laiko, iš kart pasiekia Lockwood'ą, kaip mat pastatydamas šį ant kojų:
- Pažadu, kai viskas nurims, pastatysiu tau gerą viskio butelį, už gimusią dukrą. Tačiau dabar, verčiau paskubėkime. Nes ir aš numanau kur ta vieta, apie kurią kalba blondinė. - Linktelėdamas galva, žengia kelis žingsnius į priekį, tuo pačiu metu tarytum būtu pasiruošęs greičiausiam nusigavimui iki reikiamos vietos, bėgimui, tačiau kaip tik tuo metu sustabdytas kažkokios nematomos jėgos, vėl atsisuka į čia esančius asmenys, sureaguodamas į kaip tik tuo metu nuskambėjusį Caroline komentarą: - Buvo galima numanyti kad tas vaistas nuo vampirizmo ir tai kad ji nešiojo savy magišką hibrido vaiką, turės pasekmių. Bet mes viską išspręsim, kaip visuomet. - Pozityvus požiūris į situaciją buvo suvaidintas, mat ta akimirka jis manė kad toks nusiteikimas būtu geriausias. Tačiau, jis ir taip puikiai suvokė tai, kad melagis iš jo tikrai yra niekam tikęs ir nuoširdžiai kalbant, jis buvo kone įsitikinęs tuo, kad Mason'ui teks amžiams atsisveikinti su savo antra puse. Katherine nugyveno ilgą ir negalima pasakyti kad gerą gyvenimą. O už visą blogį reikia anksčiau ar veliau susimokėti, net jei to asmens ir nenori paleisti. Laikas bėgo, ir su kiekviena akimirka kurią jie praleido kalbėdami šansų liko vis mažiau.
- Geriausia būtu ją nugabenti iki ligoninės patiems, taip sutaupysime daugiau laiko. Ir... - Nebaigdamas kalbos, staiga veidu atsisuka į Caroline pusę, mat kuo puikiausiai žino kad mergina mažu mažiausiai niekina Katherine. Todėl, nepagalvodamas, pasisako: - Mūsų pusė, kaip matei ištraukė tavo vyro kailį iš bėdos, nors laisvai galėjome leisti jam mirti ir taip kad ir su krūva aukų, tačiau atsikratytume jo amžiams. Ir patikėk manimi, jis žalos padarė kur kas daugiau, nei Katherine tau. Tad verčiau sukąsk dantis ir padaryk dar vieną gerą darbą šiandiena, padėk jai. Juk tau tai taip tinka. - Užversdamas akis, ir kaip tik tuo metu atsukdamas visiems nugarą, žengia kelis žingsnius link kelio, kuomet sumerkęs akis, pasistengia susikaupti, kuomet tuo pačiu metu pabaigia savo minčių srautą: - Jei ji iš tiesų yra kitsune, vadinasi dar turi kažkokią galimybę išgyventi, nes vaistas yra nuo vampyrizmo, o ne nuo šeipšifterio prakeiksmo. - Tai susakydamas, pagaliau pramerkia akis, kurios kaip tyčia įgauna žvėries atspalvį, ir tuomet nieko nebe pratardamas pasileidžia minėtos vietos pusėn.

_ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _

No matter how many deaths that I die I will never forget. No matter how many lives that I live, I will never regret. There is a fire inside of this heart. And a riot about to explode into flames.

avatar
Tyler Lockwood
bruklino gyventojas

Būrio simbolis :
Pranešimų skaičius : 230
Įstojau : 2013-07-26
Miestas : Bruklinas, NY
Draugai : Mason, Elena, Bonnie
Rūšis : Beta hibridas (26/29)
Darbo paskirtis : Advokatas

Peržiūrėti vartotojo aprašymą

Atgal į viršų Go down

Re: KLINIKOS KIEMAS:

Rašyti by Klaus Mikaelson on Pir. 07 21, 2014 2:16 am

Per daug nesistengdamas kištis į bendrą pokalbį, pasirinko kiek kitokią strategiją, kuri leido jam stebėti įvykius nuošaliau. Įvertindamas kiekvieno, pasisiūliusio į pagalbą, ketinimus, pagaliau nuleido savo akis į tuo metu rankose laikomą durklą. Šis ginklas, jo žiniomis buvo vienintelis, kuris liko iš tų, su kuriais jau teko garbė susitikti. Vienas iš jo brolių, apie kurį mažai kas žinoma, krito nuo šio kuolo. Niklaus dar neketino mirti, todėl buvo ant tiek gerai pasiruošęs, kad priešai kurie planavo savo sekantį žingsnį, net nenutuokė apie tai, kad jis jau buvo numatęs kokius dešimt į priekį. Veide tebesimatė į šoną pasvirusį, sunkiai perprantama šypsena. Jis taip pat turėjo savo ketinimų šios situacijos atžvilgiu. Ir žinoma, pasiūlyta pagalba neturėjo būti suprasta visiškai tiesiogiai. Žvilgsnį nukreipdamas į savo sūnaus pusę, lengvai atsikrenkščia, kuomet pakreipia savo akis į savosios merginos pusę. Išklausydamas jos pareikštos nuomonės, pagaliau įsiterpia:
- Verčiau negaiškime per daug laiko, mes su Caroline keliausime raganos pėdomis, ir jei kas, pranešime jums kur ji. O jūs tuo tarpu, pasirūpinkite mirštančia drauge. Taip pat, įvykus kokiems nors netikėtumams, pranešdami mums. Taip bus geriausia visiems. - Mintyse pralėkdamas pro tai, kad jam aktualiausia yra tai, kad minima ragana ne vien atgaivintu jo praeities bičiulį, bet ir mirtu skausminga mirtimi už tai, ką privertė iškęsti jo moterį. Linktelėdamas galva, pats ištiesia ranką į savosios šviesiaplaukės pusę, tuo pačiu metu pasistengdamas iki galo išdėstyti savo mintis: - Nagi, padarykime šitai ir galėsime ilgesniam laikui atsikvėpti nuo visų šių nesąmonių. - Pasirinkdamas Lanter dėl kelių, konkrečių priežasčių, vėl trumpam pasuka akis į sūnaus pusę, neigiamai supurtydamas galvą, ir taip leisdamas suprasti kad jam pačiam nėra leistina keliauti kartu. Todėl pabrėždamas savo paties nuomonę žodžiais, pasisako: - Pasirūpink tais, kurie pasiliks čia. Ir galu gale, nudėk tą kalės vaiką, kuris čia atsitempė savo neaiškius karius. Elaidža bus šalia, kad tau ištiesti pagalbos ranką. Pakeliui taip pat susisieksiu su Rebeka ir Kolu.
Staiga vėl atsisukdamas į savo gyvenimo antrą pusę, pabaigia, prieš tai taip ir nedasakytus žodžius: - Nagi, rodyk kelią, gražuolę.

_ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _
   
I haven't cared about anyone for c e n t u r i e s. Why on earth do you?
avatar
Klaus Mikaelson

I haven't cared about anyone for centuries. Why on earth do you?


Pranešimų skaičius : 895
Įstojau : 2013-03-14
Miestas : Los Andželas
Meilė : Caroline Mikaelson
Draugai : Marcellus Gerard
Rūšis : Originalusis (1000+)
Darbo paskirtis : Menininkas

Peržiūrėti vartotojo aprašymą

Atgal į viršų Go down

Re: KLINIKOS KIEMAS:

Rašyti by Jimmy Blackwood on Pir. 07 21, 2014 2:40 am

[Tuo pačiu metu, tačiau šiek tiek toliau nuo susirinkusio būrio žmonių, kur vos prieš keliolika minučių buvo atliktas specialus ritualas, kurio metu ji buvo kone išplėšta iš mirties suteiktos ramybės, bei sugrąžinta atgal į savo pačios kūną. Širdis, kuri prieš tai buvo suakmenėjusi nuo gyvybės nebuvimo, vėl ėmė plakti. Kabintis į gyvenimą taip stipriai, kad netrūko nei minutės, kuomet ji pirmą kart įkvėpė oro į savo plaučius, tuo pačiu metu atmerkdama akių vokus. Burnoje dar tebesijautė metalinis kraujo skonis, kuomet ji pasukusi akis, pastebėjo ant žemės sukritusį Džeiką ir prie jo esantį jo giminaitį. Viskas matėsi tarytum per miglą, ir suvokti ką ji praleido ir kaip po velnių ji vis dar gyva, buvo per daug sunku. Ji nesijautė kažkuo išskirtine, visi pojūčiai liko tokie patys, tai reiškė tik tai kad ji mirtinga, nei vampyrė, nei vilkolakė, tiesiog mirtinga asmenybė. Ir štai, privertusi save atsiplėšti nuo šalto grindinio, iš kart žvilgsniu užkabino Lydia, tarytum jai tyliai pasakydama] - Aš nesuprantu, kaip... - [Jausdama tai kad jos drabužiai yra permirkę jos pačios krauju, tačiau jos kūno nepuošia ne menkiausias įdrėskimas. Neigiamai supurčiusi galvą, vėl pasisuka į tą pusę, kur randasi Ričerdas] - Tai Džeikas tiesa, ką jis padarė? - [Akivaizdu kad visiškai nesureikšmindama įvykių, kurie dedasi kažkur toliau, pasistengia susikoncentruoti į tai, kas vyksta būtent čia ir dabar, o dar svarbiau liečia ją pačią, bei tuos, kurie jai yra artimiausi]

_ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _

MY BELOVED CHILDREN... DADDY IS HOME! MISSED ME? OH WELL...
avatar
Jimmy Blackwood


Nous protégeons ceux qui ne peuvent pas se protéger eux-mêmes.


Pranešimų skaičius : 676
Įstojau : 2012-09-27
Draugai : Maggie Blackwood
Rūšis : Zmogus

Peržiūrėti vartotojo aprašymą

Atgal į viršų Go down

Re: KLINIKOS KIEMAS:

Rašyti by ATIDUODAMA #46 on Pir. 07 21, 2014 3:07 am

Lemtinga akimirka, kuomet visi ėmė kalbėti apie konkrečią misiją, prieidama prie vieno iš savo draugų, o tiksliau prie savo vado, pakelia akis į jo skausmo perkreiptą veidą. Negalėdama net įsivaizduoti kaip šia akimirka jam yra sunku, tačiau labai mažai žinodama apie antgamtines būtybes, mat visame tame yra tik naujokė, nuleidusi akis, išlaukia tylos akimirkos, kuomet ateina laikas ką nors pasakyti ir jai asmeniškai. Nekeldama akių, tačiau numanydama kad Niklaus gali ką nors sugalvoti tokio, kad Mason niekuomet neras savo dingusios dukters, susikaupia savo nuomonės išdėstymui: - Aš keliausiu su jumis. - Pakėlusi žvilgsnį į Mikaelson, šiek tiek iškelia savus antakius, po ko, pasistengia pratęsti savo kalbos dėstymą: - Mason mano pagalbos nereikės, o vat su ragana manau susidurti nebus taip lengva. Todėl, noriu keliauti ten, ir kaip galima padėti, bandant išsiaiškinti ką ji padarė ką tik gimusiam vaikui. Ir patikėkit manim, neigiamo atsakymo dėl kelionės, aš tikrai kad nežadu priimti, ne iš vieno iš jūsų.
avatar
ATIDUODAMA #46
bruklino gyventoja

Pranešimų skaičius : 212
Įstojau : 2013-07-29

Peržiūrėti vartotojo aprašymą

Atgal į viršų Go down

Re: KLINIKOS KIEMAS:

Rašyti by Caroline Mikaelson on Pir. 07 21, 2014 6:38 am

{Tyleriui taikliai išsakant savo nuomonę matomai buvo pasiruošusi jam staigiai atkirsti atgal, tačiau visgi susivaldžusi, nuleidžia akis į žemę, o jos veide pasirodo tik silpnas, nenaturalus kampinio pobūdžio šyptelėjimas. Nesitikėjusi, kad pagalba iš Lockwoodų pusės buvo bent per colį dėl to, kad buvo norėta padėti Klausui, o konkrečiai buvo galvojama apie save. Visgi žuvus Mikaelsonui, kartu kristų tiek Tyleris, tiek Maisonas, o tai reikštų, kad ką tik gimęs kūdikis liktų be tėvo. Visgi nutylėdama, mat nenori nieko prikišinėti, o ir nemano, kad čia yra vieta ir laikas kažką daugiau plėtoti šia tema, žengia žingsnį toliau} – Jei negirdėjai ką sakiau, Tyleri, tai kartoju, aš padėsiu. – {Žengdama dar vieną atbulą žingsnį, skėsteli abi rankas į šonus} – Kaip ir pats ką tik pasakei, juk man tai taip tinka. – {Matomai neigiamai atsižvelgdama į reikalavimą padėti jos sūnaus žudikei, jau buvo pasiruošusi eiti lauk iš šitos vietos, mat šiame tarpe nebenori praleisti nei sekundės, visgi yra  sulaikoma, artimo vyro žodžių. Stabtelėda, kilsteli veidą taip, kad nesunkiai galėtų matyti jo, tuo pačiu įsikimba į ištiestą ranką} – Ne ilgiasniam, o labai ilgam laikui, nes tu net neįsivaizduoji, kaip aš noriu, jog tai pasibaigtų, šiandien buvo per daug. Tik nuojauta kužda, kad nutiks dar kažkas, nes tai toli gražu nėra pabaiga. Paskubėkime... – {Paskutinį kartą žvilgsniu užkliūdama už negyvo draugo kūno, jos akys automatiškai užsimerkia, o ji pati duoda sau pažadą, kad padarys viską, ką galės, kad Stefanas būtų sugrąžintas. Kuomet pasiruošia eiti, pasijaučia ramiau, žinodama, kad Džeksonas čia nelieka vienas, o su juo bus ir kiti Mikaelsonų šeimos nariai. Staiga išgirdusi ir jai pirmą kartą matomos jaunutės vilkolakės balsą, kiek suraukia antakius} – Aš pasistengisu ištraukti bent kažkokios informacijos apie vaiką, savo žodžio laikausi, todėl gali būti rami, neapgausiu. Bet jei nori eiti kartu, prašom, nebūsiu ta, kuri tave stabdys nuo susidurimo su Tessa. Kaip be pasižiūrėjus, dar vienas asmuo nepakenktų. – {Daugiau netemdama laiko, patraukia link tos pusės, kur jos žiniomis buvo, o gal net vis dar yra apsistojusi ieškoma ragana. Kankinama abejonių, nes yra įsitikinusi, kad legvai negaus to, ko nori, mintyse vis bando sugalvoti kažką, kas būtų naudinga}

_ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _
Caroline Mikaelson, - «They don’t understand That I am a woman Who thinks like a warrior, charms like a snake, Walks like a God, And believes she’s a saint.»
avatar
Caroline Mikaelson

You know what I'll start with? Always and forever.


Pranešimų skaičius : 330
Įstojau : 2012-09-28
Amžius : 28
Miestas : Manhetenas
Meilė : Klaus Mikaelson
Draugai : Elena, Bonnie
Rūšis : Vampyrė (23/25)
Darbo paskirtis : Verslininkė

Peržiūrėti vartotojo aprašymą

Atgal į viršų Go down

Re: KLINIKOS KIEMAS:

Rašyti by Mason Lockwood on Sk. 07 27, 2014 1:31 pm

Buvo zveriskai sunku blaiviai mastyti. Negana to, jis buvo istroskes ir jam reikejo pasimaitinti, juk siaip ar taip jo lauke kova. Kova uz jo seima, uz mylimos moters ir kudikio,kurio net nebuvo laikes savo rankose, givybes.
Jis buvo dekingas sunenui uz gebejima saltakraujiskai mastyti,ypac dabar kai jam, Meisonui buvo suduota zemiau juostos. Jis puikiai suprato, kad jo seima taps dydziausia jo silpnybe, bet tai jam buvo nei motais, mat kita vertus, Katherine ir kudikis buvo svarbiausi asmenys jo gyvenime.
Isklauses to ka pasakyti turejo Klausas, jis eme vis labiau nerimauti. Laiko liko vis maziau,jis privalejo skubeti Tayleriui ikandin, taciau numane, jog tas naujagimis galetu buti neparankus Mikealsonams,mat vienas dievas tezinojo kokiomis antgamtinemis savybemis ta margaite pasizymi. Jam dar nespejus prasizioti,cia isdygusi jaunoji vilkolake buvo tarytum isganymas. Kai judvieju zvilgsniai susitiko,jo akyse atsispindejo padeka ir pasitikejimas. Jis nezinojo kodel bet nuo tos dienos kai ja susitiko, jis jautesi tarytum galetu jai patiketi savo planus, kazkas verte ji ja besalygiskai pasitiketi ir ta nuojauta jo nenuvyle - dabar kai jam Jos pagalbos reikejo,ji atsirado jo uznugaryje jam nei neprasant.
-Gerai. Kai ja surasi, pranesk man, -turedamas omenyje vilkams budinga susisiekimo buda-staugima-linkteli galva ir pakeites pavidala pasileidzia paskui Tayleri.


_ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _

avatar
Mason Lockwood

Throw me to the wolves & I will come back leading the pack.


Būrio simbolis :
Pranešimų skaičius : 1095
Įstojau : 2013-07-28
Amžius : 35
Miestas : Pennsylvania
Meilė : Viengungis
Draugai : Sebastian, Elena, Jake
Rūšis : Alfa
Darbo paskirtis : Fire fighter

Peržiūrėti vartotojo aprašymą

Atgal į viršų Go down

Re: KLINIKOS KIEMAS:

Rašyti by Jackson Mikaelson on Tr. 07 30, 2014 12:36 pm

Tikriausiai nutikus kažkokiam labai rimtam dalykui (aš labai atsiprašau kad nesilankiau ir apleidau savo istoriją, kuri praplaukė, bet mano personažas šiaip sau augalo nevaidino), kuris privertė jį kažkuriam laikui būti neutralizuotam. Ar tai buvo priešo nuopelnas, ar tai kad jis paprasčiausiai vėl nesugebėjo susidoroti su savo paties virsmu ir išsijungė. Prabusdamas tik tuomet, kai viskas pasiekė finalą, bei įvyko šioks toks pokalbis tarp kelių asmenų, išlaikęs labai nepatenkintą savimi išraišką, akis nukreipė į tuo metu dar buvusį Niklaus Mikaelson. Į jo kalbą linktelėdamas galva, žengia kelis žingsnius link sukritusio vilkolakio ir šalia jo esančios medžiotojos. Sustodamas prie pat raudonplaukės, šiek tiek pasilenkia, pats tuo tarpu pasukdamas žvilgsnį į merginos pusę:
- Tikriausiai čia nuskambėję žodžiai apie tai kad tau geriausia būtu iš čia išnykti, yra geriausias dalykas, kuris šiandiena nutiko. - Kaip tik tuomet jo kalbą pertraukęs telefono vibracijos garsas, privertė jį nustoti žiūrėti į žaviosios veidą. Ištraukdamas aparatą, iš kart nužvelgia ekrane pasirodžiusį tekstą, kuris įvarė jo išraiškai rimties. Staigus atokvėpis, ir jis per žingsnį atsitraukė nuo žmonių, prie kurių buvo priėjęs. Pakitęs balso tonas, leido suprasti, kad viskas toli gražu dar nepasibaigė. - Aš privalau išeiti.

_ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _

Jackson Mikaelson to his beloved one: I’ll tell you what I know about death, my dear little girl. Death dances silently in everyone’s shadow, and she doesn’t give a damn. So why give a damn about her?
avatar
Jackson Mikaelson

you don't shit where you eat. and you really don't shit where i eat.


Pranešimų skaičius : 1354
Įstojau : 2013-08-05
Miestas : Los Andželas
Rūšis : Originalus hibridas

Peržiūrėti vartotojo aprašymą

Atgal į viršų Go down

Re: KLINIKOS KIEMAS:

Rašyti by ATIDUODAMA #47 on Kv. 07 31, 2014 5:38 am

*Vien dėl to, kad buvo per daug sukrėsta geriausios draugės mirties, ji nebematė tai, kas vyksta aplinkui, atrodo ją apsupo bauginanti tyla, o protas suvokė tik vieną dalyką – skaudžią draugės netektį. Buvo be galo sunku priimti realybę ir susitaikyti su tuo kas įvyko. Tačiau Džeikui pavykus Allison širdį plakti vėl, mainais paaukojant savo vado statusą bei galias, o merginos akys atsimerkia, Lydia išsigasta, tai priverčia ją atsitraukti. Mergina tik pratinasi prie antgamtinio pasaulio būtybių, tačiau ji nežinojo, kad egzistuoja tokie dalykai kaip mirusiųjų grąžinimas į gyvenimą. Būdama per daug išsibalansavusi, pasimetusi, juk ką tik matė, kaip Argent buvo nužudyta, o dabar prikelta naujam gyvenimui, ji net pati nepajutusi kaip, iš karto stipriai surakina drauge apkabinimu* – Aš nežinau kaip tai įmanoma, bet jis tave grąžino, Alli, Džeikas, neleido tau išeiti visam. – *Pritraukdama vieną ranką arčiau savo veido, nusivalo riedančias ašaras. Kaip tik tuo metu norėdama prašyti, padėti  Džeikui pakilti nuo žemės bei visiems kartu dingti iš šios vietos, pastebi priėjusį dar vieną antgamtinį asmenį. Kiek prisilaikydama atstumo, mat pirmasis jo pasirodymas jos akyse kėlė baimę, taria* – Iš čia išeisiu tik su savo draugais. O ne viena. – *Įtvirtindama savo žodžius linktelėjimu, atkreipia dėmesį į tai, kaip po gautos tekstinės žinutės persimaino vaikino veidas. Kažkodėl apimta dar blogesnės nuojautos nei prieš tai, perklausia* – Nutiko dar kažkas blogo, tiesa?
avatar
ATIDUODAMA #47

Give a girl the right shoes, and she can conquer the world.


Pranešimų skaičius : 126
Įstojau : 2013-08-15

Peržiūrėti vartotojo aprašymą

Atgal į viršų Go down

Re: KLINIKOS KIEMAS:

Rašyti by Jimmy Blackwood on Kv. 07 31, 2014 7:34 am

[Akivaizdu, kad iš karto atsakydama į savo geriausios draugės apkabinimą, stipriai surakina ją savosiomis rankomis, savo veidą įspausdama merginai į petį. Ašaros, iš karto pradeda varvėti, kuomet ji prisileidžia mintį apie tai, kad ji tikrai buvo palikusi šį pasaulį. Allison buvo nugyvenusi mažai metų, tačiau reikia pripažinti kad gyvenime buvo mačiusi labai daug. Ji buvo priversta netekti mamos, augti su smurtaujančiu patėviu ir amžinai kovoti už savo išlikimą. Ji matė kaip mirė jos pirmagimis, ji matė kaip buvo palaidota jos sesuo... Tačiau negalima sakyti kad ji niekad nebuvo laiminga. Laikas praleistas su savo gyvenimo vyru buvo nenupasakojamas. Ji visad turėjo artimiausių žmonių, galiausiai surado tėvą ir štai... Ji kažkuriam laikui mirė. O dabar yra gyva vien todėl, kad Džeikas neleido sau ją paleisti. Ji džiaugėsi kad yra gyva, kad yra žmogus. Bet kokia viso to kaina? Ji buvo šalia, kuomet Džeikas mokėsi būti tinkamu vadu beta vilkolakiams, kaip sunkiai jam teko atlaikyti visus virsmus, kol išmoko būti tuo, kas buvo dabar. Kiek kraujo buvo pralieta. Ir kiek jam buvo svarbu būti alfa. Už tai ji negalėjo sau atleisti. Kilo mintis, kad geriau jau jis būtu leidęs jai mirti, ir pats toliau būtu mokytoju jauniems vilkolakiams, kurie per savo neapdairumą dažnai sugeba palinkti į klaidingą pusę. Ir kas bus dabar? Ar naujas alfa sugebės būti tokiu pat geru, koks buvo Džeikas? Ar jo auka tikrai buvo veltui?. Neigiamai supurčiusi galvą, bei pagaliau paleidusi draugę, atsargiai perbraukia pirštais sau per veidą, taip nusivalydama ašaras] - Jis neturėjo teisės šitaip pasielgti, jis... Tiek daug paaukojo kad būti alfa. Ir dabar, jis visko atsisakė tam, kad aš būčiau gyva. Tai, taip nesąžininga. - [Kuomet savo akis nukreipė į Ričerdo pusę, pasistengė pasiremdama sienos, pilnai atsikelti ant kojų, po ko pratęsė savo mintis] - Privalai išvežti jį kaip galima greičiau iš čia, nes šiuo metu jis yra per daug silpnas, kad stoti į kovą su Nogitsune. Kuris manau dar sugebės prasinešti. Prašau, kad ir koks tu esi, aš puikiai žinau kad jis nėra tau tuščia vieta, Ričerdai. - [Vos tik prie jų prieina vienas iš Michaelson šeimos, sukandusi dantis, pirmiausia nužvelgia Lydios reakciją, po ko ir pati priverčia save prasitarti] - Jei tai liečia Staelsą, vadinasi aš su tavimi.

_ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _

MY BELOVED CHILDREN... DADDY IS HOME! MISSED ME? OH WELL...
avatar
Jimmy Blackwood


Nous protégeons ceux qui ne peuvent pas se protéger eux-mêmes.


Pranešimų skaičius : 676
Įstojau : 2012-09-27
Draugai : Maggie Blackwood
Rūšis : Zmogus

Peržiūrėti vartotojo aprašymą

Atgal į viršų Go down

Re: KLINIKOS KIEMAS:

Rašyti by Jackson Mikaelson on Kv. 07 31, 2014 11:19 am

Nesunkiai sugebėdamas pastebėti Martin būsenos pasikeitimą, po to kai šis pasirodė prie pat merginos, nuleidęs akis specialiai įsiklauso į merginos širdies plakimo ritmą. Nesugebėdamas suprasti ar greitą širdies plakimą iššaukė tai kas nutiko su jos drauge, ar tai kad jis peržengė ribą ir pasirodė per daug arti, nesistengė nieko daugiau pasakyti. Todėl greitai paslėpdamas savo telefoną, kuriuo deramai dar neišmoko naudotis, atgal į kišenę, pakelia akis į raudonplaukę, kuomet ji nusprendė užklausti jo konkretaus dalyko. Vos pastebimai gūžtelėdamas pečiais, pirmiausia pasisako:
- Nesibaimink. Nieko tau nepadarysiu. - Aišku kad visi darbai, kuriuos jis daro, jam neteikia jokio malonumo. Tačiau kitaip elgtis paprasčiausiai nesugeba. Kraujo troškimas yra per daug stiprus, kad jis paprasčiausiai imtu ir atsitrauktu. Net ir dabar, kad ir kaip jis stengėsi pasprukti nuo savo troškimų, bandydamas sau sugalvoti kokią nors kitą paskirtį, viskas apie ką galvojo, tai akivaizdžiai matoma miego arterija, merginos kakle. Kode girdėdamas kaip yra pumpuojamas kraujas jos organizme, nejučia liežuviu perbraukia sau per lupas. Jis beprotiškai jos troško, tačiau buvo sunku suvokti ar fiziškai ar tiesiog eiliniam pasimaitinimui. Nusukęs akis ir kaip tik tuo metu išblaškytas Allison balso, pratęsia savo kalbą: - Elaidža surado Nogitsune, ir šiuo metu yra vienintelis, kuris pasiryžo baigti visą šį reikalą su tuo siaubūnu. Ir, aš negaliu leisti jam stoti prieš padarą, kuris yra keliais tūkstantmečiais senesnis už jį, vienam. Jei manai kad būsi naudinga, aš neprieštarausiu. Bet jei maišysiesi po kojomis, nieko negarantuoju. Aš nemoku valdytis, todėl gali būti bjauru.

_ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _

Jackson Mikaelson to his beloved one: I’ll tell you what I know about death, my dear little girl. Death dances silently in everyone’s shadow, and she doesn’t give a damn. So why give a damn about her?
avatar
Jackson Mikaelson

you don't shit where you eat. and you really don't shit where i eat.


Pranešimų skaičius : 1354
Įstojau : 2013-08-05
Miestas : Los Andželas
Rūšis : Originalus hibridas

Peržiūrėti vartotojo aprašymą

Atgal į viršų Go down

Re: KLINIKOS KIEMAS:

Rašyti by Sponsored content


Sponsored content


Atgal į viršų Go down

Puslapis 45 Previous  1, 2, 3, 4, 5  Next

Rodyti ankstesnę temą Rodyti sekančią temą Atgal į viršų

- Similar topics

 
Permissions in this forum:
Jūs negalite atsakinėti į pranešimus šiame forume