KLINIKOS KIEMAS:

Puslapis 35 Previous  1, 2, 3, 4, 5  Next

Rodyti ankstesnę temą Rodyti sekančią temą Go down

Re: KLINIKOS KIEMAS:

Rašyti by Tyler Lockwood on Kv. 05 22, 2014 4:29 am

Jausdamasis taip, tarytum būtu draskomas prieštaringų jutimų, iš vidaus, kažkuriam laikui buvo žengęs kelis žingsnius atgal. Keistas, neaišku iš kur kilęs kraujo troškimas, jausmai, garsai kurie šimtais kartų jautresni, ryškesni nei ankščiau. Sutrikusi būsena, kuri tuo pačiu metu persipynė su neapykantos jausmu viskam, kas šiuo metu vyko. Ar jis kada nors troško didinti savo galias, kaip jo dėdė? Ne. Atvirkščiai, jis visuomet stengėsi laikytis kaip galima toliau nuo tos aplinkos, kuri galėtu sukelti šiam nepataisomą grėsmę. Ir štai, kai jis pagaliau nusprendė saugoti ne vien savo paties subinę, nutiko tai, ko visad baiminosi. Staigi, iš dalies net labai kvaila mirtis, kurią pats sau užsitraukė elgdamasis per daug impulsyviai, ir naujas gyvenimas, kuriam reikia moters, kuri kaip tik tuo metu prašneko kraujo. Katherine buvo mirtinga, o tai reiškė vieną, mergina geba baigti jo transformaciją. Kitaip, jam tikrai būtu tekę žemintis prieš originaliosios šeimos atstovą, prašant kad šis leistu jam gyventi toliau. Ir kas tuomet? Amžina vergija, arba tai ką teko pereiti Mason'ui? Šis Lockwood'as nebuvo nusiteikęs mėnesius trunkančiai kankynei. Stebėdamas originaliosios šeimos hibrido veidą, jis prisitraukė Pierce ranką arčiau prie savęs. Dantys dar nebuvo spėję susiformuoti, todėl ištraukdamas iš savo švarko vidinės kišenės kišeninį peilį, jo ašmenimis perbraukia per garbanės delną. Šiuo metu jis tikrai žaidė su ugnimi, o ir pats nebuvo tikras tuo, kad trokšta ar greičiau sugebės išgyventi būnant hibridu. Ypatingai kad tokios būsenos jau nebe bus galima nei tinkamai suvaldyti, nei pakeisti. Prieš pritraukdamas merginos ranką sau prie lūpų, vėl staigiai pakėlė akis į originaliojo pusę, pratęsdamas:
- Tu padarei didžiulę klaidą, Niklausai. Nes ne taip kaip Mason'as, aš neturiu ko prarasti. - Sukandęs dantis, kas tik dar labiau paryškino jo kampuotus veido bruožus, pagaliau prisitraukia krauju srūvantį merginos delną prie savo lūpų. Lūpomos apžiodamas žaizdą, kurią pats neseniai ir padarė, leidžia savo organizmui priimti tai. Po ko, nepraėjus nei kelioms sekundėms, jis draskomas vidinio skausmo, atsitraukė nuo Katherine, kone springdamas, atpila visą didžiąją dalį suvartoto kraujo. Galvą spaudė neapsakomas skausmas, o kūnas buvo kone laužomas į menkiausias dalis, kuomet jis parkrito ant kelių, delnais įsispausdamas į cementines grindis. Tylus riaumojimas, apsunkintai lėtas kvėpavimas, ir staiga atmerktos akys. Ryškiai geltonos spalvos akys, kurių paakiai paryškinti juodomis kraujagyslėmis. Ir galu gale pasirodžiusios vampyriškos iltys. Sunkus kvėpavimas, staiga pagreitėja, kuomet jis kone gaudydamas orą, pagaliau atsikelia nuo grindų. Akivaizdu, kad vien jo dabartinė išraiška rodė kad jis yra pasiruošęs pulti, ir pulti iki paskutinio. Kuomet trumpam jo žvilgsnio spektras nukrypsta į jo gyvybę išgelbėjusią moterį, jis vėl užsimerkia. Pajuodusi paakių dalis akimirksniu pradingsta, ir kai jis atsimerkia vėl, akys vėl įgauna įprastą, tamsiai rudą spalvą. Po ko jis dusliai atsikvėpdamas, žengia kelis žingsnius į priekį, tačiau ne prie draugų.

_ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _

No matter how many deaths that I die I will never forget. No matter how many lives that I live, I will never regret. There is a fire inside of this heart. And a riot about to explode into flames.

avatar
Tyler Lockwood
bruklino gyventojas

Būrio simbolis :
Pranešimų skaičius : 230
Įstojau : 2013-07-26
Miestas : Bruklinas, NY
Draugai : Mason, Elena, Bonnie
Rūšis : Beta hibridas (26/29)
Darbo paskirtis : Advokatas

Peržiūrėti vartotojo aprašymą

Atgal į viršų Go down

Re: KLINIKOS KIEMAS:

Rašyti by Bonnie Bennett on Kv. 05 22, 2014 5:11 am

*Akys vis dar buvo akivaizdžiai sudrėkusios nuo besikaupiančių ašarų, kuomet šviesiaplaukė mergina atsakiusi į apkabinimą šiek tiek atsitraukė. Nuleidusi savo tamsias akis, ji neigiamai supurtė galvą, tarytum būtu norėjusi išvengti bet kokio pokalbio apie tai kas nutiko vos prieš kelias valandas jos namuose. Padaras, su kuriuo jai teko stoti akistaton, buvo per daug stiprus, kad nepasiimtu iš jos bent dalies laimingo gyvenimo. Pakėlusi rankas, pirštu galiukais ji perbraukė per savo paakius, kuomet pagaliau paaiškino* - Jie įsibrovė į mano šeimos narius. Meras, mano tėtis... - *Neigiamai supurčiusi galvą, eilinį kartą nusuka savas akis, tarytum matyti draugę ir kalbėti apie savo problemas, kurios nėra tokios svarbios palyginus su pasaulio pabaigos klausimu, dėl kuriuo šiuo metu kovoja kiti, buvo sunku* - Jis stengėsi padėti man, nes jų buvo per daug. Carolina, jis mirė. Padarai, su kaukėmis. Tie patys nesunaikinami padarai atėmė iš manęs tėvą. - *Kuomet priverstinai pakelia savo akis į merginą, pagaliau pastebi tai kas tuo metu dėjosi su Lockwood'u, kuris taip pat buvo vienu iš jos artimiausių draugų. Pasistengdama kaip galima geriau suimti save į rankas, ji žengė žingsnį į šoną, kaip tik tuo metu užstodama kelią Taileriui* - Nereikia, šiandienai aukų jau ir taip per daug. Taileri, ar girdi mane? Nereikia. - *Vieną ranką atremdama į jo krūtinę, pati pažvelgia į Lanter pusę* - Mes visi pagaliau turime liautis kariavę. Velniai griebtu, bendras priešas stipresnis už visas nesantaikas.

_ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _
as soon as you're feeling b e t t e r, i'm going to k i l l you.
avatar
Bonnie Bennett

Guess the apple doesn't fall far from the tree...


Pranešimų skaičius : 422
Įstojau : 2013-09-03
Amžius : 27
Miestas : Manhattan
Meilė : Neįsipareigojusi
Draugai : Elena & Caroline
Rūšis : Žmogus / Ragana
Darbo paskirtis : Studentė

Peržiūrėti vartotojo aprašymą

Atgal į viršų Go down

Re: KLINIKOS KIEMAS:

Rašyti by Jimmy Blackwood on Pen. 05 23, 2014 1:18 pm

[Tuo metu kai merginos siela galutinai apleido jos kūną, ji buvo tarytum nematomais nagais išrauta iš savo esybės. Ji nespėjo net pastebėti, kaip greitai priešais ji nebe matė tų gražių akių, Armstrong'o ryškių veido bruožų, negirdėjo balso kuris reikalavo kad ji nepasiduotu. Ji nepasidavė, tikrai ne, tiesiog žaizda buvo pernelyg pražūtinga. Ir nors ji visuomet kabinosi į gyvenimą, kuris neretai atrodė pernelyg žiaurus tokiai trapiai asmenybei kaip ji, ji laikėsi... iki paskutinės akimirkos. Dabar, ji stovėjo greta, netoli savo žmogiško kūno, niekam nematoma, niekam negirdima. Ji stovėjo, nebyliai stebėdama kaip prie Armstrong'o, kuris tebelaikė tvirtai surakinęs jos kūną, prisiartino jos biologinis tėvas, bei geriausia draugė. Jaučiamas šaltis kone vėrė jos kūną, kuomet ji nuleido akis, pastebėdama tai kad dabar ji yra nebe gyva. Jos vaiduokliškas kūnas nebuvo sužalotas, bent jau fiziškai. Ji tiesiog buvo pusiaukėly į kitą pasaulį, į tą, kuriame ji atrastu savo ramybę. Šviesa buvo arti, o tai reiškė kad jai buvo suteikta paskutinė galimybė atsisveikinti. Ji nebuvo antgamtinė būtybė, kad užsiliktu. Ji priklaupė ant kelių, nejaučiamai uždėdama savo ranką ant geriausios draugės delno] - Viskas bus gerai drauge, nuo šiol likai viena tarp jų, kuri dar gali pakeisti visą tai... Tačiau aš visuomet būsiu su tavimi. Būk stipri Lydia. Ir pasirūpink jais abiem, nes... Jie nemoka sugyventi. - [Pakėlusi akis, ji pastebėjo kaip viskas yra pasikeitę, visos aplinkos spalvos yra įgavusios nutrintai pilką spalvą, tarytum ji pati gyventu nespalvotame filme. Atsitraukdama, ir tuo pačiu atimdama šalčio jausmą iš draugės, pilnai atsikelia ant kojų, kaip tik atsisukdama į savo sesers, taip sesers, o ne padaro užvaldžiusio jos kūną pusę. Akys akimirksniu prisipildo sūriomis ašaromis, kuomet ji netardama ne menkiausio žodžio pasileidžia į jos pusę, ir nors tai atrodo neįmanoma, tačiau surakina ją savo apkabinimu]

_ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _

MY BELOVED CHILDREN... DADDY IS HOME! MISSED ME? OH WELL...
avatar
Jimmy Blackwood


Nous protégeons ceux qui ne peuvent pas se protéger eux-mêmes.


Pranešimų skaičius : 676
Įstojau : 2012-09-27
Draugai : Maggie Blackwood
Rūšis : Zmogus

Peržiūrėti vartotojo aprašymą

Atgal į viršų Go down

Re: KLINIKOS KIEMAS:

Rašyti by Andrea Argent on Pen. 05 23, 2014 1:59 pm

{Sulaukusi tos lemiamos, tačiau iš dalies širdį draskančios akimirkos, kuomet pagaliau, po visų nemalonių pastarųjų įvykių ji galės sutikti savo vienintelę seserį, pati stipriai ją apkabina, lyg taip natūraliai išreikštų, kad jai labai jos trūko. Juk tai buvo tas žmogus, su kuriuo ji perėjo pragaro ugnį ir nepaisant visko, išgyveno. Neskubėdama atsitraukti, neskubėdama ką nors net pasakyti, nes atrodo žodžiais ji neišreikš to ką jaučia, tiesiog stipriai sumerkia akis, pašnibždomis tardama} - Prisiekiu, mūsų susitikimas turėjo būti ne toks... Man tavęs taip trūko, Alli. - {Neskaitant to, kad ji bet kurioje situacijoje išlikdavo šaltakraujiška, būtent dabar iš jos drebančio balso buvo galima suprasti, kad visas jos abejingumas staiga išgaravo. Leisdama skruostu nuriedėti dar vienai ašarai, pratęsia} - Tai neteisinga. Iš mūsų abiejų tu buvai labiausiai verta gyventi, todėl niekas neturėjo teisės iš tavęs to atimti. Niekas neturėjo teisės iš manęs atimti mano sesers. Gali būti tikra, aš pasirūpinsiu, kad ragana, atsiimtu už viską iki paskutinio lašo. Aš kovosiu, man nesvarbu kaip, bet aš rasiu būdą, kaip tave sugrąžinti. Ką išmokau per visą šią egzistenciją, tai, kad nieko nėra neįmanomo, ypač mums. - {Vis dar nesugebėdama atsiplėšti nuo Allison, lyg stabdytų ją išeiti, net iki šios akimirkos nepaleidžia jos iš glėbio. Lyg būtų ta jaunėlė, kuriai reikia, kad šalia visada būtų vyresnioji sesuo. Nesvarbu kaip, kur, tačiau svarbu, kad gyva ir sveika}

_ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _
We tear, we climb into the sky We won't fall back to Earth tonight Your skin, your eyes, your every breath No sin, no fear, no regrets, no defeat Just two hearts in victory Lay it bare, lay with me
avatar
Andrea Argent

No one is going to respect you until you show who you are.


Pranešimų skaičius : 772
Įstojau : 2012-09-27
Amžius : 26
Miestas : Bruklinas
Meilė : Elijah Mikaelson
Draugai : Katherine Pierce
Rūšis : Hibridė
Darbo paskirtis : Barmenė

Peržiūrėti vartotojo aprašymą http://www.youtube.com/watch?v=I3nctEF0W8E

Atgal į viršų Go down

Re: KLINIKOS KIEMAS:

Rašyti by Jimmy Blackwood on Pen. 05 23, 2014 3:01 pm

[Ilgai nesugebėdama ne vien kad pratarti bent vieną, nors nereikšmingą žodį, ji prislinko prie sesers, atrodo atsiimdama iš apkabinimo daugiau, nei paprastą kontaktą. Po labai daug laiko, praleisto pasimetimo liūne, tai buvo pirmasis kartas kuomet jos iš tiesų susitiko. Ir kas iš to susitikimo, kai viena tragiškai žuvo, o kita yra išstumta iš savo pačios kūno? Kur ta teisybė, kur ta laiminga pabaiga, kurios visi taip trokšta? Daugybė kankinančių klausimų, ir keistas ramybės jausmas, kuris vertė Allison jaustis saugiai. Mirtis ne vien atnešė nelaimę į Argent šeimą, ji taip pat nutraukė visus tuos kankinančius jutimus, kurie palaipsniui žudė merginą, nors ji ir iš paskutinių stengėsi to neparodyti. Dabartinis, paskutinis susitikimas su seserimi, buvo labai vertingas. Ji atsitraukė pirma, tačiau tuo pačiu metu užkraudama savo delnus ant merginos galvos šonų, nykščiu nuvalydama per juos ryškų skruostikaulį varvėjusią ašarą] - Ei, viskas nutiko būtent taip kaip ir buvo nulemta. Ir patikėk manimi... - [Tam kad pratęsti savo mintį, teko trumpam sustoti, mat kalbėti buvo ypatingai sunku, žinant, kad tai yra paskutinis kartas. Juk ji neturi ne menkiausios galimybės grįžti atgal, bei pasakyti tai dar kartą. Tai buvo vienintelė galimybė] - Aš tave myliu, Andrea. Tu, visuomet buvai svarbiausiu žmogumi mano gyvenime. Ir aš esu dėkinga, už tai kiek laiko turėjome. Nes jis buvo vertas viso pasaulio, ir net turėdama galimybę ką nors pakeisti, nekeisčiau nieko. - [Trumpam sumerkusi akis, ji pagaliau paleido merginos veidą, tuo pačiu metu kaip galima giliau įtraukdama oro į savo plaučius. Ir vos tik žvilgsnis vėl pakilo į merginą, pasigirdo sekantys žodžiai] - Pažadėk man kad nepasiduosi tam padarui... Pažadėk, kad gyvensi taip, kad niekada nesigailėtum. Pasinaudok viskuo, ir atleisk Christopheriui, nes niekada nežinai kada gali prarasti tai kas svarbu. - [Kelis kartus teigiamai linktelėdama galva, pagaliau pasiima merginos ranką, pratęsdama mintį] - Ir svarbiausia paleisk mane, nes aš atrasiu ramybę tik tuomet, kai žinosiu kad ir tu ją radai.

_ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _

MY BELOVED CHILDREN... DADDY IS HOME! MISSED ME? OH WELL...
avatar
Jimmy Blackwood


Nous protégeons ceux qui ne peuvent pas se protéger eux-mêmes.


Pranešimų skaičius : 676
Įstojau : 2012-09-27
Draugai : Maggie Blackwood
Rūšis : Zmogus

Peržiūrėti vartotojo aprašymą

Atgal į viršų Go down

Re: KLINIKOS KIEMAS:

Rašyti by Andrea Argent on Pen. 05 23, 2014 3:34 pm

{Atvirkščiai nei sesuo, Andrea nejautė ramybės. Ji nemokėjo susitaikyti su netektimis, nes tokiu atveju tektu pripažinti, kad tai pabaiga. O ji nebuvo pasiruošusi atsisakyti to, kas jai buvo svarbu. Ne veltui šis žodis jos gyvenime turėjo didelę reikšmę, tačiau talpino joje nedideli kiekį artimųjų. Sesei atsitraukus, nukreipdama ašarų prisikaupusias akis į jos, atrodo, ramybės kupiną veidą, neigiamai supurto galvą} - Kartu prieš visą pasaulį, atsimeni? Dabar tai nebeteks prasmės, jei palieki mane kovoti viena. Todėl velniop likimą, niekas nebuvo nulemta. Tave nužudė, ir aš nepriimsiu to, kaip likimo kažkokio padėto taško. - {Pamiršdama visa savo išdidumą, savybę, kuri visada tiksliai apibrėždavo jos charakterį, nebeslepia savo silpnosios pusės, kurios niekada niekam nerodė. Tačiau dabar ji tiesiog nebeturi jėgų "slėptis" po kauke. Vis dar kalbėdama tyliai, taria} - Aš taip pat tave myliu. Tu visada buvai, kai tavęs reikėjo, suprasdavai mane be žodžių, saugodavai ir nenusisukdavai net tada, kai turėjai tam pilną teisę. Nedrįsk dabar atsisveikinti. Alli, man reikia tavęs, man reikia mano sesers. - {Merginai paminėjus tėvą, nepajudėdama iš vietos, trumpam žvilgteli į jo pusę. Matydama kaip jis pergyvena dėl netekties, neigiamai supurto galvą} - Jo niekada nebuvo, aš jo net nepažįstu, o tu visada buvai šalia, Allison. Tu mano šeima. - {Išblaškyta to veiksmo, kuomet sesuo suima jos ranką, laisvąja uždeda ant viršaus, sudarydama vieningumo gestą} - Neprašyk manęs to, kas neįmanoma. Negaliu paleisti tavęs, sesut... tai per sunku.

_ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _
We tear, we climb into the sky We won't fall back to Earth tonight Your skin, your eyes, your every breath No sin, no fear, no regrets, no defeat Just two hearts in victory Lay it bare, lay with me
avatar
Andrea Argent

No one is going to respect you until you show who you are.


Pranešimų skaičius : 772
Įstojau : 2012-09-27
Amžius : 26
Miestas : Bruklinas
Meilė : Elijah Mikaelson
Draugai : Katherine Pierce
Rūšis : Hibridė
Darbo paskirtis : Barmenė

Peržiūrėti vartotojo aprašymą http://www.youtube.com/watch?v=I3nctEF0W8E

Atgal į viršų Go down

Re: KLINIKOS KIEMAS:

Rašyti by Jimmy Blackwood on Pen. 05 23, 2014 3:49 pm

- Tu stipri, ir dabar turėsi kovoti dar labiau, tam kad visą tai kas šiandiena nutiko nebūtu veltui. Ir atsimink, kad kad ir kas be nutiktu, aš visuomet būsiu su tavimi. Ir pažadu, mes kartu būsime prie visą pasaulį iki pat pabaigos, nes, mažute... - [Nuleisdama savo žvilgsnį į kaip tik tuo metu susikibusias abiejų merginų rankas, laisvą ranką pakelia sau prie veido, nusivalydama ašaras, kurios tarytum menki upeliai varvėjo per šios labai ryškias veido linijas] - Aš neturiu kito pasirinkimo, kaip išeiti. Atrasti ramybę, žinant kad tu sugebėsi nugalėti tą padarą. Tikiu tavimi Andrea, visuomet tikėjau. - [Kuomet eilinį kartą žengusi žingsnį link merginos, bei ją dar kartą apkabinusi, mat iš vidaus jautė kad laikas, kurį jos turėjo, ėmė sekti, įrėmė savo veidą merginai į plaukus, pro kuriuos pasiekusi jos galvos šoną, pabučiuoja] - Jis viskas kas tau liko, ir tu taip pat likai jam viskuo. Jis tave myli, be proto. Ir jis tau paaiškins kodėl teko pasitraukti. Tuomet tu taip pat kaip aš, suprasi, ir sugebėsi jam atleisti. - [Jaučiamai neigiamai supurčiusi galvą, ji vėl sumerkė savas akis, kuomet atsikvėpimo vedama, vėl pratęsė savo minčių srautą] - Visuomet būsiu su tavimi, sesute. Būsiu tavo mintyse, tačiau prisimink tik tai kas buvo geriausia, ir gyvenk. Gyvenk dėl savęs, dėl mūsų. Neatsisakyk to kas yra svarbu... Ir aš pažadu, kad ateis laikas, kuomet mes vėl būsime kartu. O šiai dienai... - [Neskaitant to, kad ji troško pasakyti tiek daug, neskaitant to kad ji troško praleisti kaip galima daugiau laiko būtent išlaikant šia akimirka, kažkas iš viršaus ėmė sekinti ją. Allison stipriau įsikibo į savo seserį] - Andrea... - [Tai buvo paskutinis jos ištartas žodis, kuomet aplink visos pilkos spalvos staiga sušvito, stiprus apkabinimas, kuris atrodė bus neišskiriamas, per akimirka dingo. Andrea liko viena, kuomet Allison savo ramybės kelią pratęsė pradingdama iš šio pasaulio. Ji išnyko, tarytum jos niekuomet ir nebuvo. Skaisčiai, apakinančiai šviesai staiga pradingus kartu su Allison, aplink liko buvusi pilkuma, grąžinanti atgal į realybę, kur viskas pasibaigė tragiškai]

_ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _

MY BELOVED CHILDREN... DADDY IS HOME! MISSED ME? OH WELL...
avatar
Jimmy Blackwood


Nous protégeons ceux qui ne peuvent pas se protéger eux-mêmes.


Pranešimų skaičius : 676
Įstojau : 2012-09-27
Draugai : Maggie Blackwood
Rūšis : Zmogus

Peržiūrėti vartotojo aprašymą

Atgal į viršų Go down

Re: KLINIKOS KIEMAS:

Rašyti by Andrea Argent on Pen. 05 23, 2014 4:35 pm

{Niekaip negalėdama savęs įtikinti, kad tai yra atsisveikinimas, ji nebe atsakė nieko. Nepajėgė, nes kiekvienas ištartas žodis ją smaugė. Smaugė taip stipriai, kad atrodo sunku būtų net įkvėpti oro. Sulaukusi dar vieno apkabinimo, surakina vyresne seserį glėbyje. Nemalonus jausmas, baimė vis jai kuždėjo, kad viskas tuoj išgaruos it sapnas} - Aš ir pati tau duodu žodį, kad tai nėra pabaiga. Mūsų viena kitai duota priesaika negali nutrūkti. - {Kuomet jas abi apšviečia akinamai ryški balta šviesa, jausdama kaip ji traukia iš glėbio jai artimą žmogų, o ji negali nieko padaryti, stipriai sumerkia akis, tuo pačiu labiau suspausdama seserį nepripažindama to, kas dedasi. Ir tik tuo metu, kai viskas aprimsta ir ją apgaubia ta pati pilka, niūri aplinka, kurioje ji yra priversta likti, Andrea pasijaučia kaip niekada sugniuždyta. Atmerkusi nuo ašarų blizgančias akis, ji pamatė, kad Allison nebėra šalia. Apimta tuštumos jausmo, nukreipia žvilgsnį į negyvos merginos kūną. Atrodo dabar niekas nebetenka prasmės, ji yra apsupta vienatvės, skausmas tiesiog skrodė širdį. Atsirado noras išjungti viską, atsiriboti nuo bet kokio jausmo, nes būtent dabar, jos niekas nebelaikė, juk ji neteko tiek daug ir atrodo aplinkui dingsta viskas, kas yra ar buvo taip artima. Dar nukreipdama žvilgsnį į Christopherio pusę, ji atsiminė sesers ištartus žodžius. Tačiau nepasitikėjimas asmeniu, kurį turėtu vadinti tėvu, ėmė viršų, kol kas ji jautė jam panieką ir nieko daugiau.  Visgi vietoje to, kad atsisakytų jausmų, mergina sukoncentravo savo mintis į vieną tikslą - kerštą. Nemokėdama priimti visko to, kaip yra, ji atrado tą "variklį", kuris prives ją prie to, kad kas yra kaltas, atsiimtų patirdamas tuos pačius išgyvenimus, kuriais kankino tiek ją, tiek jai pačius svarbiausius. Galiausiai, Andrea žengė žingsnį atgal, ir visiškai pasišalino iš šios vietos tam, kad atėjus laikui padaryti tai, ką pažadėjo ne tik sau, bet ir žuvusiai seseriai}

_ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _
We tear, we climb into the sky We won't fall back to Earth tonight Your skin, your eyes, your every breath No sin, no fear, no regrets, no defeat Just two hearts in victory Lay it bare, lay with me
avatar
Andrea Argent

No one is going to respect you until you show who you are.


Pranešimų skaičius : 772
Įstojau : 2012-09-27
Amžius : 26
Miestas : Bruklinas
Meilė : Elijah Mikaelson
Draugai : Katherine Pierce
Rūšis : Hibridė
Darbo paskirtis : Barmenė

Peržiūrėti vartotojo aprašymą http://www.youtube.com/watch?v=I3nctEF0W8E

Atgal į viršų Go down

Re: KLINIKOS KIEMAS:

Rašyti by Jake Armstrong on Sk. 05 25, 2014 2:42 am

Jo sukurtas pasaulis dužo į menkiausius šipulius kaip tik tą akimirka, kuomet nuaidėjo paskutinis, glėby laikytos moters atokvėpis. Jos širdis nustojo plakti, kas ankščiau teikė ramybę. Jis visuomet buvo uždaras asmuo, kuris stengėsi sau brangius, tiksliau ją laikyti kaip galima toliau nuo savęs, kad nebūtu net dalinai rizikuojama jos trapia gyvybe. Žinoma, vien mintis apie tai, kad ji pasirinko medžiotojos kelią, jį neramino. Kažkur giliai savyje jis kuo puikiausiai suvokė tai, kad geruoju pasirinktas kelias nesibaigs. Ir kas gi maišė tiesiog pasiimti ją ir išvykti kur nors toliau, toliau nuo šios vietos, nuo viso blogio, kuriame yra paskendęs miestas, kurį jie visi pasirinko savo namais. Kvaili principai, kvaili įsitikinimai kad reikia kautis. Karo, keršto troškimas. Juk buvo taip naivu manyti kad visą tai turės laimingą pabaigą. Ir štai, merginos kūnas, kurį spėjo apleisti jos siela, buvo laikomas jo rankomis, taip stipriai kad jai gyvai tai būtu palikę mėlynes. Jis nebuvo pasiruošęs jos paleisti, ir kiekvienas asmuo, kuris palaipsniui pastebėdavo įvykusią tragediją, tik dar labiau primindavo apie netektį. Ką po velnių daryti toliau, kaip gyventi toliau, kai jos nebėra?! Šis klausimas ne akimirkai neapleido jo, kuomet šis, išlaikydamas išdavikišką žvilgsnį, šaltą, sužlugdytą, iš dalies tuščią, privertė save pakilti ant kojų. Atitraukdamas merginos kūną, nuo priklaupusių žmonių. Jo žvilgsnis palaipsniui užkliuvo už raudonplaukės ir vėliau už Allison tėvo, su kuriuo kitu metu sudurtas į vieną vietą, būtu pasidavęs puolimui. Tačiau šia akimirka jis troško būti paliktas vienas, su ja. Tam, kad nematyti suvaidintos užuojautos, kurios nepasivargino parodyti daugiau nei pusė dalyvių. Sukandęs dantis, jis ėmė eiti į priekį. Kiekvienas žingsnis atrodo reikalavo didžiulių pastangų, tarytum kiekviena jo koja svertu po kelis šimtus kilogramų. Jis žingsniavo, leisdamas vienai iš merginos rankų, tarytum šilkiniai skarelei plevėsuoti. Praeidamas pro visus dalyvius, jis net nesugebėjo sureaguoti į tai, kad keliavo toli gražu ne link savo kažkur palikto automobilio. Atvirkščiai, jis pasiekė tą patį, sudegusį pastatą, kuriame ir slėpėsi pikta Nogitsune dvasia. Atsisukdamas veidu į visus susirinkusius, jis pagaliau pastebimai užkimusi, tarytum labai prarūkytu balsu, prasitarė:
- Man šlykštu net matyti daugumos jūsų veidus. Susirinkote čia tam, kad išsiaiškinti tarpusavio santykius, pasikalbėti apie tai kas gerai ir blogai. Ir tik ji, kuri iš tiesų čia atvyko ne su jumis pasikalbėti, o kautis prieš blogį, kuris kaip nėra ką veikti sunaikintu kiekvieną iš jūsų, krito. Ir kas įdomiausia, tai liko net nepastebėta. Jūs visi monstrai, tačiau ne tokiais gimėte, tokiais tapote. - Neigiamai supurtydamas galvą, jis pagaliau žengė į sudegusio pastato vidų. Kvapas buvo dusinantis, iki pat šios akimirkos jautėsi sudegusių kūnų dvokas, persipynęs su šlapiomis, sudegusiomis pastato nuolaužomis. Jis atsiklaupė ant kelių, net nenumanydamas kad iš tam tikro kampo dar buvo galima matyti ką jis daro. Paguldydamas merginą ant šalto grindinio, tvarkingai sudėjo abi jos rankas, merginai ant pilvo. Nebuvo galima suprasti ko jis siekia, taip darydamas. Ar tai psichologinė trauma, su kuria šis negali susitaikyti ar kas? Tačiau tie, kas bent iš dalies išmanė apie alfa vilkolakio privalumus, dovanas, puikiai suvokė ką jis ketino padaryti. Alfa vilkolakis, ypatingai tas, kuris turi pakankamai vilkų savame rate buvo ne vien ypatingai stiprus, jis buvo magiška būtybė, ne vien mokytojas, o tas, kuris atsisakęs visko, geba grąžinti tai kas jam svarbu. Ar tokia auka buvo protinga, kuomet artėjo galima pasaulio pabaiga visiems? Ne, tačiau jis puikiai suvokė tai kad negebės padaryti nieko, kaip tik sukristi į žudymo liūną, jei nebus šalia jos. Ji buvo vienintelė grandis, kuri vertė ji elgtis tinkamai, nepasiduoti galių troškimui. Įkvėpdamas oro į savo plaučius ir kažkuriam laikui jį sulaikydamas, jis ramiai uždėjo abu savo delnus ant merginos rankų. Ši naktis buvo kaip tik tinkama tam, kas buvo pradėta daryti. Jis amžiams nusprendė paaukoti savo sugebėjimus, visapusiškai atsisakyti bet kokios galimybės kada nors vėl tapti vadu. Iš tamsos jo akys vėl sušvito ryškiai raudona spalva, kuomet šis pro sukąstus dantis, pratarė: - Aš negaliu tavęs paleisti, Allison. - Iškvėptas iš plaučių oras, bei staiga atsiradęs kaulus trupinantis skausmas. Jausmas buvo toks, kad per kelias minutes jam teko pereiti visą pragarą, su visais jo skausmo privalumais. Jis greitai ėmė keisti formą, kas privertė jo veidui įgauti alfa vilkolakio išraišką. Jis atlošė galvą, ir pradėjo riaumoti, nes skausmas tapo nebe pakeliamu. Jo akys vis dar švietė raudonai, kuomet šis įsistebėjo į tolumoje, pro išgriuvusį stogą švietusį mėnulį, kuris staiga atėmė iš jo dalį "prakeiksmo". Jo akys vėl įgavo žydrą, plieno šaltumo, spalvą, kuomet tuo pačiu metu merginos kūne palikta žaizda susitraukė, o jos kažkuriam laikui sustojusi širdis vėl ėmė plakti. Akys tebešvietė ta pačia žydra spalva, kas reiškė kad jis tapo tipiniu, beta vilkolakiu, nuo kurio rankos kadaise krito nekaltas asmuo. Jaučiamas skausmas persipynė su tuo, kad jis atėmė visus skausmo jutimus iš Allison, prieš jai mirštant. Išsekintas, pavargęs ir skausmo nukankintas kūnas, buvo pernelyg silpnas tam, kad atlaikyti visą šį procesą. Staiga akių žydruma dingo, ir jis įgavo žmogišką pavidalą. Dar tebegirdėdamas merginos stiprų širdies plakimą, kuomet sąmonė ganėtinai greitai aptemo, ir šis nebe nulaikydamas lygsvaros sukrito netoli merginos. Lėtai nusileidžiantys akių vokai, reiškė vieną. Jis pats atsidūrė ant mirties slenksčio. Ir įdomiausia tai, kad akimirka prieš užsimerkiant pilnai, jis buvo laimingas. Planas pavyko. Ir tuomet jis pilnai "išsijungdamas", sukrito į tam tikrą komos būseną.

_ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _
i'll tell you my sins and you can s h a r p e n your knife
avatar
Jake Armstrong

Was I dead? No. I was evolving. Something you'll never do.


Būrio simbolis :
Pranešimų skaičius : 1304
Įstojau : 2012-10-05
Amžius : 31
Miestas : Los Andželas
Meilė : Šiuo metu vienišas
Draugai : Mason Lockwood
Rūšis : Alfa Vilkolakis

Peržiūrėti vartotojo aprašymą

Atgal į viršų Go down

Re: KLINIKOS KIEMAS:

Rašyti by ATIDUODAMA #12 on Tr. 05 28, 2014 4:13 pm

Matomai visą laiką, daugiau ar mažiau prisidėdamas prie to, kad atsikratyti kariais, kurie tuo metu puolė visus, neatsirinkdami net kas "patinka" labiau ar mažiau. Gindamasis, ir tuo pačiu metu bandydamas sugalvoti būdą, kaip jais atsikratyti, deja, nepriėjo išvados kurią pasiekė mergina, tuo pačiu metu paaukodama savo gyvybę. Kuomet viskas staiga nutilo, bei po to nutiko tam tikri esminiai pokyčiai, nelabai pozityviai atsižvelgė į tai kad tarp Lockwood'ų atsirado dar vienas hibridas. Ši mintis nedžiugino, nes ne taip kaip jo sūnėnas, jis nemėgo šios kraujo linijos atstovų, dėl tam tikrų, tik jam pačiam žinomų priežasčių. Jo ir minėtos šeimos linijos ne visuomet buvo "draugais", o senos nuospaudos niekuomet nepasimiršta. Tuo labiau tokiam asmeniui, kuris te gyvena mintimi apie tai, kaip galima gauti kuo daugiau galių tam, kad galiausiai sunaikinti visus, kurie bent iš dalies šiam pamaišė. Gal todėl jis ir yra iki pat dabar sunkiai perkandamas, neleidžiantis suprasti kieno iš tiesų pusę palaiko, ir iš viso ar tokia pusė yra. Kuomet jo sūnėnas, atkreipdamas dėmesį į save, užsikėlė merginą sau ant rankų, sudomintas jo sprendimu, sustoja, palenkdamas galvą. Šis vaizdas jam ima priminti kadaise vykusius įvykius, kurių liudininkas buvo. Tik iki pat paskutinės akimirkos jis nesuprato ar neklysta, ir kuomet pagaliau pastebi finalinius Armstrong'o veiksmus, ima šaukti: - Ne! Velniai tave griebtu pienburni, liaukis!! - Aišku jau buvo per vėlu, mat Džeiko akys spėjo įgauti plieno atspalvį, kas davė suprasti tai kad jis amžiams atsisakė lyderio, stipriausio tarp savų statuso. Jis tapo paprastu beta, kuris yra vos per plauką nuo omegos statuso. Tai reiškė vieną, jis per silpnas kautis toliau, jis per silpnas iš viso būti tam tikro būrio nariu. Pasileisdamas į tą pusę, kur sukrito sūnėnas, nei nepastebi kaip greitai atsiduria prie pat jo. Suimdamas vaikio galvą, vienu delnu paplekšnoja šiam per žandus, pasisakydamas: - Kvailas, kvailas vaikigali. Tu net neįsivaizduoji ką padarei. - Merginos širdies plakimas tuo metu buvo labai stiprus, kas leido suprasti kad bet kuria akimirka ji atsibus. Neigiamai supurtydamas galvą, jis tik stipriau ėmė kratyti sukritusį giminaitį.
avatar
ATIDUODAMA #12

Please tell me that we're gonna kill someone tonight.


Pranešimų skaičius : 93
Įstojau : 2012-09-27

Peržiūrėti vartotojo aprašymą

Atgal į viršų Go down

Re: KLINIKOS KIEMAS:

Rašyti by Bonnie Bennett on Tr. 05 28, 2014 4:18 pm

*Kuomet per kelias minutes vėl nutiko labai daug įvairiausių nutikimų, tapo aišku tik vieną, kad tai kas nutiko tarp Allison ir Džeiko, prie kažko tikrai gero neprives. Matydama ir hibrido reakciją į tai ką padarė tuometinis alfa vilkolakis, vos girdimai prasitaria* - Tai yra labai labai negerai, gamtos balansas buvo palaužtas. O tai reiškia, kad su vienu prisikėlimu turi ateiti ir mažiausiai viena mirtis, tam kad balansas vėl būtu savo lygsvaroje. - *Nukreipdama akis į netoliese buvusią vieną iš geriausių draugių, girdimai garsiau pratęsia savo mintį* - Mums visiems reikia kaip galima greičiau dingti iš šios vietos!

_ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _
as soon as you're feeling b e t t e r, i'm going to k i l l you.
avatar
Bonnie Bennett

Guess the apple doesn't fall far from the tree...


Pranešimų skaičius : 422
Įstojau : 2013-09-03
Amžius : 27
Miestas : Manhattan
Meilė : Neįsipareigojusi
Draugai : Elena & Caroline
Rūšis : Žmogus / Ragana
Darbo paskirtis : Studentė

Peržiūrėti vartotojo aprašymą

Atgal į viršų Go down

Re: KLINIKOS KIEMAS:

Rašyti by ATIDUODAMA #42 on Tr. 05 28, 2014 4:32 pm

Garsus kosulys, kaip tik tuo metu pertraukė raganos žodžius. Po tam tikro laiko, kuomet jam buvo nusuktas sprandas, pagaliau spėjo atgauti savo gyvybiškumą. Įsiremdamas rankomis į šalto asfalto grindinį, palengva pakyla ant kojų. Vienos rankos delnu perbraukdamas per savo sprandą, sumurma sau po nosimi: - Akivaizdu kad praleidau visą smagumą. - Nukreipdamas akis pirmiausia į savo brolį, kuris prieš šiam išsijungiant buvo patekęs į bėdą, linkteli galva, tarytum priimdamas tai kad viskas susitvarkė gerai. Matydamas tai kad sudėtingiausia situacija pagaliau pasibaigė, su pastebimu palengvėjimu atsikvepia, kuomet nukreipęs žvilgsnį į šiuo metu kalbančius žmones, pasisako: - Nenoriu pasirodyti pasiduodantis bandos instinktui, tačiau pritariu Bennett, mums visiems geriausia būtu šiai dienai baigti visą tai ir išsiskirstyti kas sau. Akivaizdu kad visa ši "komanda", nelabai turi bendrų motyvų kautis prieš Nogitsune.

ATIDUODAMA #42

I’m afraid in order to escape this place, you will need to suffer more


Pranešimų skaičius : 122
Įstojau : 2012-09-27

Peržiūrėti vartotojo aprašymą

Atgal į viršų Go down

Re: KLINIKOS KIEMAS:

Rašyti by ATIDUODAMA #36 on Tr. 05 28, 2014 4:42 pm

Dar prieš kelias dienas, jaunas vaikinukas pasiekė jį tam, kad pateikti naudingą informaciją apie tai, kas turi vykti būtent šios dienos vakare, būtent šioje vietoje. Nors vaikinukas ir priminė beveik gyvą lavoną, tai ką jis jam pasakė buvo daugiau nei įdomu, daugiau nei aktualu originaliosios šeimos vaikų tėvui. Baltojo ąžuolo kuolas tebebuvo jo rankose, o tai reiškė tik vieną, jis laukė tinkamiausios akimirkos, kuomet tai bus labiausiai netikėta, kad kuolas būtu panaudotas. Ir štai, Nogitsune pasirodymas jo namuose, būtent ir suteikė būtent ilgai lauktą galimybę suvaryti kuolą tiesiai į benkarto, kurio jis nekentė visa savo siela, širdį. Tyla, kuri šiuo metu buvo užvaldžiusi šias žemes, tikrai buvo prieš audrą. Niekas net pagalvoti negalėjo apie tai, kad jis sugebės čia pasirodyti, tuo labiau kad kartu su savimi atsinešti tokias skriaudas. Staigiai praskriejęs šešėlis, vampyriškas greitis, ir jauniausio iš Salvatorė šonkauliai, buvo taikliai sulaužyti. Atrodo neaštrūs, tačiau skausmą sukeliantis pirštų nagai susmigo į Stefano širdį, kuomet visi pagaliau gavo galimybę pamatyti Mikael'o pasirodymą. Veide te šmėkštelėjo savimi patenkinto asmens šypsena, kuomet jis staigiai patraukė savo ranką į savo pusę, kaip per sviestą ištraukdamas palyginus dar jauno vampyro tebeplakančią širdį. Suspausdamas širdį viename delne, jis pagaliau prasitarė: - Sveikas sūnau. - Komentaras akivaizdžiai buvo skirtas tam, kuris nešiojo jo pavardę, tam, kurį jis medžiojo beveik visą savo egzistavimo laikotarpį. Iš rankos išmesdamas išrautą širdį, jis pagaliau tvirtai kitoje rankoje suspaudė kuolą, pratęsdamas savo kalbą:
- Oh. Didelis, piktas vilkas, ir toks silpnas, toks pažeidžiamas. Tu neįsivaizduoji kiek ilgai aš laukiau šio mūsų susitikimo, Niklausai.  
avatar
ATIDUODAMA #36
laikinai atvykęs į niujorką

Pranešimų skaičius : 9
Įstojau : 2012-12-03

Peržiūrėti vartotojo aprašymą

Atgal į viršų Go down

Re: KLINIKOS KIEMAS:

Rašyti by ATIDUODAMA #42 on Tr. 05 28, 2014 4:48 pm

Sunku buvo pasakyti kad jis bent kartą buvo pagalvojęs apie tai kad kada nors jo gyvenimas nutrūks taip staigiai, taip netikėtai. Tačiau neapdairumas, nepasiruošimas ir neatidumas sugebėjo pakišti koją. Jis te pajuto didžiulę skausmo bangą, kuomet svetimkūnis pasiekė jo širdį. Kuomet vampyras yra atskiriamas nuo šio savo organo, tai reiškia tik vieną - nepataisomą pasitraukimą iš gyvenimo. Jis ant akių ėmė įgauti pilką spalvą, kuri taip pat susipynė su į paviršių išlindusiomis, atrodo sudžiuvusiomis venomis. Jis buvo pasmerktas kaip tik tą akimirka, kuomet Mikaelson'as sugalvojo savo pasirodymą padaryti efektingu. Krisdamas ant kelių, jis nebejautė nemalonių pojūčių, jis nebejautė nieko apart jį užvaldžiusią tuštumą. Atrodo kelios sekundės, ir jis jau gulėjo ant žemės, šį kartą be jokios galimybės sugrįžti atgal.

ATIDUODAMA #42

I’m afraid in order to escape this place, you will need to suffer more


Pranešimų skaičius : 122
Įstojau : 2012-09-27

Peržiūrėti vartotojo aprašymą

Atgal į viršų Go down

Re: KLINIKOS KIEMAS:

Rašyti by Klaus Mikaelson on Tr. 05 28, 2014 5:12 pm

Negalima pasakyti kad Lockwood'o atsigavimas sugebėjo jį kaip nors per daug nustebinti, nes kiekvienas jo žingsnis, net kai to neatrodo, yra kuo puikiausiai apgalvotas. Tačiau pasakyti kad iš šio vaikigalio jis norėjo padaryti savo "kalę", būtu iš dalies klaidinga. Todėl nelabai tinkamai priimdamas aplinkinių nuomonę apie tai ką jis neva planavo padaryti, buvo per daug absurdiška. Jis net neketino to komentuoti, nes nematė prasmės gintis. Tuo labiau, dar viena priežastis jiems nekęsti originaliojo, jam visiškai nemaišė. Stebino tik tai, kad Caroline, puikiai žinodama kad jis niekad nebuvo geras ir tokiu nebus, sureagavo pakankamai priešiškai. Visgi, jis neketino aiškintis santykių čia, tuo labiau kad namuose laukė kur kas svarbesni planai, numatyti šiam vakarui. Juk iš esmės jo pasirodymas čia buvo nulemtas tik paskutine akimirka, kuomet šis sužinojo kad jo moteris nusprendė neapdairiai rizikuoti savo pačios kailiu vardan tų, kurie tariamai yra šios draugai. Neigiamai supurtydamas galvą, jis buvo pasiruošęs iš čia nešdintis, net prieš tai, kuomet Bonnie, pradėjo apie tai kalbėti. Pasisukdamas į savo šviesiaplaukės pusę, išlaikė pastebimai klausiamą išraišką, kuomet pagaliau privertė save prasižioti: - Aš tau viską paaiškinsiu, tačiau ši vieta tam yra labiausiai netinkama. Malonėk, jei neklausyti manęs, tuomet savo draugės. Čia buvo padaryta viskas, kas tik galima. Aš nesikausiu vardan to vaikinuko išlaisvinimo, ir jei esi protinga pasitrauksi ir tu, nes pati kuo puikiausiai matei kad tai ne tavo jėgoms. Tačiau, jei nuspręsi pasilikti, gerbsiu tavo sprendimą, tačiau nesitikėk nieko daugiau. - Kaip tik tuo metu žengdamas kelis žingsnius į šoną, link kažkur toliau palikto savo automobilio, buvo sustabdytas lūžtančių šonkaulių garso, kurį pasekė iki kaulų smegenų pažįstamas balas. Tikriausiai tik šis asmuo per tą tūkstantį metų su viršumi, sugebėdavo vien savo pasirodymu sukelti jam baimės jausmą. Veidas akimirksniu persimainė, atspindėdamas jaučiamą baimę. Dar neatsisukdamas, tačiau puikiai girdėdamas kaip ant grindinio sukrenta pirmiausia širdis, o vėliau ir viskas Salvatore kūnas, veidą pasuka į Caroline pusę, pro dantis iškošdamas: - Dabar bėk, kaip galima toliau ir ne akimirkai nesigręžk atgal. Aš rimtai, Caroline. - Sukandęs dantis, pagaliau pasisuko į savo tėvo, kuris tuo metu spinduliavo panieka savo sūnui, pusę. Tarytum likdamas be žado, jis sunkiai tvardė savo emocijas, stebėdamas kiekvieną pasirodžiusio vyro sujudimą, o ypatingai tai, kad šis tuo metu laikė vienintelį ginklą, kuris galėjo atnešti mirtį bet kuriam iš originaliosios šeimos: - Tu tikriausiai nesugebėjai pasirinkti dar labiau tinkamesnio laiko? - Blaškomas tuo, kad Mikael'as lengvai gali atimti iš jo tai kas jo gyvenime yra šviesiausia, tai jo moterį, bei sūnų, nedrąsiai pasisuka į kitą pusę, norėdamas tarytum įsitikinti tuo, kad šeima dėjo į kojas. Tačiau tuo pačiu metu nenorėdamas prarasti budrumo, išskečia savo rankas, pratęsdamas:
- Tai ko tu lauki!? Padaryk tai, ko čia atsivilkai! Pabandyk mane sunaikinti ir galu gale baikime visą šią nesąmonę amžiams!!

_ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _
   
I haven't cared about anyone for c e n t u r i e s. Why on earth do you?
avatar
Klaus Mikaelson

I haven't cared about anyone for centuries. Why on earth do you?


Pranešimų skaičius : 895
Įstojau : 2013-03-14
Miestas : Los Andželas
Meilė : Caroline Mikaelson
Draugai : Marcellus Gerard
Rūšis : Originalusis (1000+)
Darbo paskirtis : Menininkas

Peržiūrėti vartotojo aprašymą

Atgal į viršų Go down

Re: KLINIKOS KIEMAS:

Rašyti by Bonnie Bennett on Kv. 05 29, 2014 3:21 am

*Kaip tik tuo metu kai vienas iš atsigavusių vampyrų, pagaliau prasitarė kad jos pasiūlymas yra labiau nei tinkamas šiuo metu besisukdama į jo pusę, yra priversta pamatyti katastrofiškai skaudžią situaciją. Vienas iš jos geriausių draugų yra pasmerktas neišvengiamai mirčiai. Ji nespėja nei susigaudyti kaip greitai viskas nutinka, kuomet vaikino kūnas nusidažo pilka spalva. Perkreipta skausmo išraiškos, te spėja sušaukti* - Stefanai, ne!! - *Pasiduodama instinktams, ji labai greitai pasileidžia į tą pusę, kur sukrito draugas, iš kart abiem delnais suimdama jo papilkėjusį, mumifikuotą veidą. Akys akimirksniu prisipildo ašarų, ir ji stipriai sukandusi dantis, ima murmėti pati sau* - Atsimerk, atsimerk, atsimerk! Velniai griebtu, Stefanai, prašau atsimerk! *Perkeldama savo rankas ant sukritusio vaikino pečių, nestipriai jį sukrato, tarytum tikėdamasi kad būtent tai padės jam atsigauti, nors vizualiai yra aišku tai kad jis daugiau niekuomet nebe atsimerks, kad ir kaip ji bei dauguma kitų to norėtu*

_ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _
as soon as you're feeling b e t t e r, i'm going to k i l l you.
avatar
Bonnie Bennett

Guess the apple doesn't fall far from the tree...


Pranešimų skaičius : 422
Įstojau : 2013-09-03
Amžius : 27
Miestas : Manhattan
Meilė : Neįsipareigojusi
Draugai : Elena & Caroline
Rūšis : Žmogus / Ragana
Darbo paskirtis : Studentė

Peržiūrėti vartotojo aprašymą

Atgal į viršų Go down

Re: KLINIKOS KIEMAS:

Rašyti by Andrea Argent on Kv. 05 29, 2014 3:54 pm

{Pasirodydama iš apdegusio pastato pusės, tačiau šiuo metu sunkiai primindama tą padarą, kuris yra užvaldęs jaunos vampyrės kūną, greitu žingsniu ėjo link kelių čia susirinkusių. Dėl tam tikrų, tik jai vienai žinomų priežasčių gana šaltai sureagavusi į kritusį Stefaną, pirmiausia prieina prie raudonplaukės ir netoliese esančio Christopherio. Išlaikydama atstumą nuo medžiotojo (visgi, ko gero tai yra pirmas kartas kuomet jis mato savo jauniausią dukterį gyvą po to, kai teko sudalyvauti jos laidotuvėse), pasistengia tai kas svarbu išdėstyti gana greitai, tačiau vien balse buvo galima suprasti tiek sutrikimą, tiek jaučiama neapykantą} - Allison gyva, Džeikui pavyko ją sugrąžinti. Pasiimkit mano seserį ir bėkit iš čia kaip įmanoma toliau, pasirūpinkit, kad ji būtų saugi. Greičiau. - {Nešvaistydama laiko, kurio neturi daug, atsitraukia bei paskubomis prieina prie Pierce. Kadangi ši žino apie raganą, abejomis rankomis nurodydama save, pagaliau taria} - Neturiu laiko įrodinėjimams, bet čia aš ir būtent dabar tu privalai manimi pasitikėti. Tau ir tavo kūdikiui gresia rimtas pavojus, Katerina, ir jei nori išsigelbėti, dabar pat privalai eiti su manimi. - {Kažkodėl nujausdama, kad vieno iš Salvatore brolio tragiška mirtis turėjo įtakos jai, tačiau būtent šią akimirką būdama labiau sukoncentruota kaip išvesti merginą greičiau iš šios vietos, nukreipia akis į jos pusę, leisdama suprasti, kad ji nejuokauja, todėl verta kaip įmanoma greičiau paskubėti}


_ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _
We tear, we climb into the sky We won't fall back to Earth tonight Your skin, your eyes, your every breath No sin, no fear, no regrets, no defeat Just two hearts in victory Lay it bare, lay with me
avatar
Andrea Argent

No one is going to respect you until you show who you are.


Pranešimų skaičius : 772
Įstojau : 2012-09-27
Amžius : 26
Miestas : Bruklinas
Meilė : Elijah Mikaelson
Draugai : Katherine Pierce
Rūšis : Hibridė
Darbo paskirtis : Barmenė

Peržiūrėti vartotojo aprašymą http://www.youtube.com/watch?v=I3nctEF0W8E

Atgal į viršų Go down

Re: KLINIKOS KIEMAS:

Rašyti by Caroline Mikaelson on Kv. 05 29, 2014 4:05 pm

{Kuomet draugė pasako apie savo tėvo netektį, pati priima tai pakankamai nemaloniai, nes artimųjų išgyvenimai visada skaudžiai užkabindavo širdį. Atrodo, lyg ji pati jaustų tą draskantį skausmą, kurį jautė draugė. Tačiau įvykiams vis sukantis labai greitai, nespėja tinkamai sureaguoti į viską aplinkui. Dar tik atsisukusi į mylimo vyro pusę, netvirtai linkteli galvą, parodydama savo sutikimą išeiti iš šios vietos kartu. Nes neskaitant to, kad draugus be galo vertina, visgi sūnus, vyras - šeima jai buvo aukščiau visko. Tuo metu kaip tik besisukdama eiti į Džeksono pusę, tampa liudininke kaip yra nužudomas dar vienas draugas. Tai buvo per daug netikėta ir atrodo tą akimirką vėl viskas sustojo suktis, ji suprato, kad Stefano mirtis, atvirkčiai nei Tailerio nebus ištaisyta, mat vampyras nebeturi galimybės sugrįžti atgal. Tačiau jai buvo per daug sunku priimti šį faktą. Sukaupusi visas jėgas tam, kad suimti save į rankas ir nepratrūkti ji prieina prie draugės bei žuvusiojo, priklaupusi suima merginą už rankos bei negarsiai prasitaria} - Bonne, dabar pat kartu su visais eikit iš šios vietos kuo toliau. Nelik čia, noriu, kad būtum saugi... - {Kuomet jos klausą perskrodžia Klauso prašymas bėgti, atsisukusi į jį ir ko gero pirmą kartą gyvenime pamatydama, kad jis nesijaučia taip tvirtai, kaip bet kurį kitą kartą stovėdamas prieš priešą, susivokia, kad gali būti kažkas dar kraupesnio, kažkas tokio, ko šį kartą ji pati emociškai negalėtų ištverti. Vedama instinkto, greitai atsistoja, parodydama prieštaravimą} - Ne! Aš lieku kartu. Be tavęs niekur neisiu. - {Nukreipdama pasišlykštėjimo persipynusio su pykčiu kupiną žvilgsnį į anksčiau jai niekada nematytą asmenį, nuleidžia akis konkrečiai į jo rankoje esantį kuolą, kuris, akivaizdu, gali reikšti tik vieną dalyką}

_ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _
Caroline Mikaelson, - «They don’t understand That I am a woman Who thinks like a warrior, charms like a snake, Walks like a God, And believes she’s a saint.»
avatar
Caroline Mikaelson

You know what I'll start with? Always and forever.


Pranešimų skaičius : 330
Įstojau : 2012-09-28
Amžius : 28
Miestas : Manhetenas
Meilė : Klaus Mikaelson
Draugai : Elena, Bonnie
Rūšis : Vampyrė (23/25)
Darbo paskirtis : Verslininkė

Peržiūrėti vartotojo aprašymą

Atgal į viršų Go down

Re: KLINIKOS KIEMAS:

Rašyti by Tyler Lockwood on Tr. 06 04, 2014 2:05 am

Buvo mažiausiai trys priežastys, kodėl jis laipsniškai nusprendė pasielgti būtent taip ir ne kitaip. Pirmoji ir antroji, buvo nukreiptos į Katherine Pierce pusę. Jis net nenumanė nieko apie tai kad garbanės draugė yra apsėsta piktosios dvasios, todėl pirmiausia ką padarė, tai žengė gerus kelis žingsnius link merginų, savo ranką uždėdamas ant garbanės juosmens. Ir čia paaiškėjo antra jo tokio elgesio priežastis. Jis matė merginos charakterio lūžius, kurie lietė jo šeimą, todėl buvo kone tikras kad be jo dėdės, kuris tuo metu tarkim buvo užimtas kokiais nors blogiukais, arba atsigavimu po jų užpuolimo, mergina niekur nevažiuos. Todėl, gal ir padarydamas klaidą, tačiau visgi numanydamas kad moteris, ypatingai kurios vaiko sveikata yra šiuo metu jam svarbiausias aspektas, turi būti toliau nuo šios vietos, ryžtingai prasitaria: - Važiuok, kaip galima toliau nuo šios vietos, aš tau pažadu pridengsiu Mason'o nugarą, ir abu paskui tave susirasime. Vaikas yra svarbiau už tai kas vyksta dabar, bet kokia kaina apsaugok jį. - Kuomet savo veidą pasuka į Argent pusę, galvos linktelėjimu, parodo kad šie žodžiai buvo skirti ne vien tik garbanei: - Pasirūpink kad joms nieko nenutiktu, nes jei manęs neapgauna vidinė nuojauta, nutiks kažkas, ko noriu kad Katherine su vaiku išvengtu. - Tai susakydamas, netikėtai pats sau, palinksta prie Pierce, bei pakštelėdamas šiai į viršugalvį, pagaliau atsitraukia toliau, dar kartą pratęsdamas savo mintį: - Važiuokit, greičiau! - Jam atsitraukus, paaiškėjo ir trečioji priežastis. Jis kuo puikiausiai suvokė tai, kad jei Niklausas bus nugalėtas, kad ir kaip jis to šiuo metu norėtu, mažasis, dar negimęs Lockwood'ų šeimos narys privalės užaugti be savo tėvo. Ir kadangi ta mintis jį smaugė labiau, nei tai kad pats šiuo metu priklauso originaliojo kraujo linijai. Jis nusprendė tik šiandiena žengti prieš visus savo nustatymus. Ir palaikyti būtent Niklauso pusę. Visi jutimai tebebuvo visiškai nauji, ir buvo naivu manyti kad iš jo bus labai daug naudos, nes pert kelias minutes jis tikrai nebūtu galėjęs įgauti tiek valios, kiek turi šiuo metu vienas iš galingiausių, alfa hibridų. Tačiau, jis ne akimirkai neketino stovėti nepajudinant ne piršto. Akivaizdi auka, kritęs vienas iš geriausių draugų, kuris nebe turėjo jokios galimybės sugrįžti atgal, tik dar labiau paskatino šį veikti. Akys pakeitusios spalvą, pajuodę paakiai, ir ilgėjusios, vampyriškos iltys davė ženklą kad šis yra pasiruošęs. - Tu pasirinkai labiausiai netinkamą laiką, seni. Nes šiandiena jis ne vienas. - Nors šie žodžiai kone pjovė jam gerklę, jis stojo netoli nuo originaliojo hibrido, užimdamas aiškią priešo puolimo poziciją.

_ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _

No matter how many deaths that I die I will never forget. No matter how many lives that I live, I will never regret. There is a fire inside of this heart. And a riot about to explode into flames.

avatar
Tyler Lockwood
bruklino gyventojas

Būrio simbolis :
Pranešimų skaičius : 230
Įstojau : 2013-07-26
Miestas : Bruklinas, NY
Draugai : Mason, Elena, Bonnie
Rūšis : Beta hibridas (26/29)
Darbo paskirtis : Advokatas

Peržiūrėti vartotojo aprašymą

Atgal į viršų Go down

Re: KLINIKOS KIEMAS:

Rašyti by Katherine Pierce on Tr. 06 04, 2014 12:08 pm

*Delne pirštais stipriai spaudžiama šaunamojo ginklo rankena, ir sąstingis, po to kai prieš jos akis pasirodęs asmuo nužudė tą asmenį, kuris vienaip ar kitaip buvo jos gyvenimo dalimi. Vienintelė mintis skrodė jos mažą kūnelį, kuomet pro akyse susikaupusias ašaras ji išvydo būtent tą durklą, kurį kadaise pati įdavė šiam padarui į rankas. Tuo metu Meisonas nebuvo priklausomas nuo Klauso egzistavimo, o ji per daug nekentė originaliojo hibrido, kad neįduotu vienintelį ginklą, galintį jį sunaikinti, į rankas to, kuris eis iki galo. Neigiamai supurčiusi galvą, ji iškėlė ranką su ginklu į pasirodžiusią tamsiaplaukę. Akivaizdu kad labai daug ką išsiaiškinusi apie keliautojus, ji neturėjo ne lašo pasitikėjimo šia asmenybe. Taip, Andrea buvo labai svarbi jai asmenybė, tačiau ar buvo galima tikėti kad tai tikrai ji? Ne. Tai buvo labai rizikinga, tačiau ne taip rizikinga, kaip pasilikti čia. Tebelaikydama ginklą nukreiptą į merginos pusę, vos pastebimai neigiamai supurtė galvą, kuomet tuo pačiu metu, prie jos prisiartino dar vienas Lockwood'as* - Aš nesu tikra, kad galiu tavimi pasitikėti, po visko kas nutiko per praeitą kartą. Aš nežinau ar tai tu, Andrea. Aš... - *Menkas spyris iš pilvo sienos vidaus, ir staigus atsisukimas į tą pusę, kur tuo metu buvo jos gyvenimo vyras. Per didelis pasirinkimas, per didelis spaudimas ir nežinia kaip pasielgti būtu teisingiausia. Žinoma, ji nebuvo naudinga čia, ypatingai kuomet negalėjo kontroliuoti to, ką suteikė jai nėštumas, plius, ji greičiau čia būtu Meisono silpnąją vieta, nei kad pagalbos ranka. Tačiau kaip ji gali taip imti ir išvažiuoti? Nuleidusi ranką, kuriuoje tuo metu buvo ginklas, bei paslėpdama jį už kelnių diržo, ne nepratardama nieko, pasileido į tą pusę, kur tuo metu ir buvo Meisonas. Kone sukrisdama į jo glėbį, tvirtai rankomis apkabino šį aplink kaklą. Prispaudusi savo veidą prie vaikino galvos, aiškiai prasitarė* - Aš negaliu rizikuoti mūsų ateitimi. - *Taip pavadindama jų abiejų dar negimusį vaiką, po neilgos pauzės atsitraukia šiek tiek nuo jo, abi rankas sudėdama jam ant skruostų* - Tačiau tu privalai grįžti pas mus. Girdi? Tu privalai, kad ir kiek tai kainuotu, likti gyvas ir sugrįžti į mūsų šeimą. Aš tave myliu, Meisonai. Labiau už viską. - *Kaip tik tuo metu, atrodo visai trumpam sujungusi savo lupas su vyro, greitai pasitraukė, imdama žingsniuoti link Argent. Praeidama pro ją, pakeliui pameta raktelius nuo savo transporto priemonės, po ko pasisako* - Vairuosi tu... - *Sukeldama vieną iš savo rankų ant akivaizdžiai apvalaus pilvuko, kuris bent pagal papročius leido suprasti kad laukiasi mergaitės, įsėdo į savo, prieš tai paliktą, automobilį*

_ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _
 u're not going to stop
I apologize if I seem rattled. Circumstances have changed suddenly, and I had to adjust. (She sits on the bed.) Mind control is a necessary evil. You see, I need a werewolf, and I've lost the one that I had. Now, tell me what you're going to do to help me get a new one?

2016-tų metų geidžiamiausias personažas. Woooohoooo!
avatar
Katherine Pierce

I'm the only non bitter person at this bitter ball.


Pranešimų skaičius : 2713
Įstojau : 2013-04-10
Miestas : Čikaga / Manhetenas
Meilė : I DON'T DO love
Draugai : Andrea Argent
Rūšis : Originali vampyrė (19/538)

Peržiūrėti vartotojo aprašymą https://www.youtube.com/watch?v=7dlazKlbiQs

Atgal į viršų Go down

Re: KLINIKOS KIEMAS:

Rašyti by ATIDUODAMA #48 on Tr. 06 04, 2014 12:40 pm

*Niekam nėra paslaptis tai, kad vienas iš Salvatore brolių visuomet stengėsi palaikyti gerumo pusę, kaunantis su visatos blogiais. Ir neskaitant to, kad jo praeitis taip pat nebuvo medumi lieta, jis daug kam buvo žinomas kaip tikras draugas, kuris geriau paaukos save, nei kad leis nekaltiems kentėti. Būtent dėl to, kad jis buvo geras, buvo taip skaudu. Ji nebuvo niekaip susijusi su čia esančiais žmonėmis, ypatingai po to kai padarė nepataisomų klaidų savo gyvenime. Ji gyveno tiek ilgai, ir per akimirką sugebėjo sugriauti viską aplinkui. Tačiau šiandieninis jos pasirodymas buvo susietas ne su beviltiškais atsiprašymais, o su tuo, kad pasiimti žuvusį asmenį, pervedant jį į kitą egzistavimo pusę. Ramiai pasirodydama iš už kažkokio užkampio, ji kone nepastebėdama visko aplinkui, pasiekė tuos asmenys, kuriuos vis dar norėtu vadinti draugais, t.y. Lockwood'ų šeimą* - Aš atsiprašau. - *Tardama tai kone be garso, greičiau sužiopčiodama, staiga sumerkė savo akis, kitą kart atsimerkdama jau visiškai kitiems nematomame pasaulyje, kur viskas atrodo lygiai taip pat, tačiau gyvena tie, kurie žuvo. Skausminga veido išraiška, pakelia savo ranką, kurią ištiesia į kažkurią pusę, tarytum pasišaukdama čia tebelikusį Salvatore*
avatar
ATIDUODAMA #48

You brought me back from the dead to torture me?


Pranešimų skaičius : 242
Įstojau : 2012-09-28

Peržiūrėti vartotojo aprašymą

Atgal į viršų Go down

Re: KLINIKOS KIEMAS:

Rašyti by ATIDUODAMA #46 on Tr. 06 04, 2014 1:36 pm

Pasirodydama čia kartu su Marcellus Gerard (mat šie du susipažino labai keistomis aplinkybėmis, ir galiausiai paaiškėjo kad palaiko vieną ir tą pačią pusę), labai daug dėmesio nesuteikia tam, kas vyksta aplinkui. Todėl, palaikydama asmenį, Mason Lockwood, kuris lemtinga akimirka ištiesė šiai pagalbos ranką, sustoja prie jo. Po ko pasistengia pakomentuoti savo atvykimą.
- Kad ir ką nuspręstum, mes su tavimi. - Galvos linktelėjimu nurodydama tai kad yra nusiteikusi ryžtingai, pasiruošia paliepimo išklausymui.
avatar
ATIDUODAMA #46
bruklino gyventoja

Pranešimų skaičius : 212
Įstojau : 2013-07-29

Peržiūrėti vartotojo aprašymą

Atgal į viršų Go down

Re: KLINIKOS KIEMAS:

Rašyti by Andrea Argent on Kv. 06 05, 2014 8:24 am

{Vos tik jai iš pat pradžių tenka susidurti su atkišto šaunamojo ginklo vamzdžiu, suraukusi antakius ištiesia abi rankas į Katerinos pusę, tokiu gestu ją stabdydama, kad ši nesumąstytų, kad ir laikinai, bet visgi ją sužeisti} -  Tu rimtai? Dabar tikrai netinkamas laikas ir situacija aiškintis pasitikėjimo problemas. Tuo labiau, pati pagalvok, jei tai būčiau ne aš, manai dabar stovėčiau priešais tave bandydama išgelbėti tavo ir tavo kūdikio gyvybę? Ar verčiau pasinaudodama proga nudėčiau jus abu? - {Kilstelėdama antakius, ir tuo pačiu paskatindama ją nuleisti ginklą, dar numeta žvilgsnį link Tylerio. Neskubėdama atsakyti, nes vaikinukas pasiskubina stoti prieš Klauso tėvą, tiesiog linkteli galvą, taip įtvirtindama jo prašymą, pasirūpinti Pierce. Galiausiai vėl gražinusi akis į merginą, lieka stovėti vietoje, kuomet ši sumąsto atsisveikinti su savo mylimu vyru. Jausdama, kad ta  mažutė užsimezgusi gyvybė, kurią nešioja Katerina yra be galo svarbi abiems tėvas,  leidžia veide pasirodyti ganėtinai dviprasmiškai šypsenai. Nesistengdama per daug kažko komentuoti, galiausiai sugauna į jos pusę pamestus automobilio raktelius. Vengdama bet kokio akių kontakto su tam tikrais čia esančiais asmenimis, paskubomis pasiekia transporto priemonę bei palaukdama kol įlips Katerina, kartu išvažiuoja kuo toliau nuo šios vietos}

_ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _
We tear, we climb into the sky We won't fall back to Earth tonight Your skin, your eyes, your every breath No sin, no fear, no regrets, no defeat Just two hearts in victory Lay it bare, lay with me
avatar
Andrea Argent

No one is going to respect you until you show who you are.


Pranešimų skaičius : 772
Įstojau : 2012-09-27
Amžius : 26
Miestas : Bruklinas
Meilė : Elijah Mikaelson
Draugai : Katherine Pierce
Rūšis : Hibridė
Darbo paskirtis : Barmenė

Peržiūrėti vartotojo aprašymą http://www.youtube.com/watch?v=I3nctEF0W8E

Atgal į viršų Go down

Re: KLINIKOS KIEMAS:

Rašyti by Mason Lockwood on Antr. 06 17, 2014 2:23 pm

Jo veido israiska buvo neiskaitoma. Ir net tada kai Pierce buvo uzpulta, jis nepajudejo is vietos. Viduje kone kaukdamas is skausmo ir sumauto bejegiskumo jis liko stoveti ir tada kai jo suneno kunas suglebo po ypac teatralisko Klauso numerio. Ne todel, kad jam butu buve nusispjaut, anaiptol. Ir nors jis zinojo, kad Tayleris gyvas, ne uz ka nelinkejo vaikinui sitokio likimo, juolab, kad baiminosi, jog ji istiks jo paties likimas (sasaja su Klausu)
Neturedamas kitos iseities kaip tik imanydamas gintis nuo ji puolanciu butybiu, ne akimirkos nesiliauja akies krasteliu stebeti Katherine. Sveiku protu suvokdamas, kad atstumas siuo atveju yra jos skydas, laikesi atokiau, nors kiekviena jo kuna sudaranti lastele saukesi ja apsaugoti, suspausti tvirtai savo glebyje ir uzstoti savo paties kunu nuo bet ko, kas jai ir ju kudikiui linki pikta. Jo netketumui ji puole kariai pavirsta i tirsta juodu dumu mase, kuri kelioms akimirkoms palieka ji "akla". Kai rukas ima skirstytis, pries jo akis atsiveria vaizdas, kurio niekada nesitikejo isvysti: Katherine savanoriskas leido Tayleriui atsigerti savo kraujo. Nejuciomis jis sypteli. Pasitikejimas savo jegomis augo ir jis ne pats nesuprato, kad tai leme zinojimas, jog jis nebe vienas, jie visi -Tayleris, Jake, Katherine ir Davina buvo jo uznugaris. Tai kele nepaaiskinama jegu antpludi, kuris eme sruventi jo venose ir prasiverze butent ta akimirka kai Armstrongas neteko samones. Masono akys isiziebe atitinkama spalva. Jis niekada nenorejo varzytis su geriausiu savo draugu, taciau tuo paciu gerai suprato ir gerbe jo pasirinkima atsisakyt alfos statuso. Jis buvo pasirenges laikinai ji pavaduoti, periimti gaujos vado pareigas vien tam, kad apsaugotu ju paderme ir zinoma pat Armstronga, dabar kai jis buvo pazeidziamas. Masonas geriau nei kas kitas suprato draugo motyvus, kadangi ir jis pats del savo mylmos moters buvo pasiryzes bet kam.
Jis vos juntamai atsake i Katherine bucini, o jai tolstant labiau uz bet ka pasaulyje trosko pasilesti paskui, taciau negalejo. Ji buvo jo achilo kulnas ir bet koks to demonstravimas butu suteikes jo priesams pranasumo, maza to tai butu stume ja ir ju kudiki i pavoju. Svelniai spustelejes jos delna(tuo paciu perduodamas jai kapsule pripildyta verbenos), prisivercia sypteleti: -Prizadu, kad man viskas bus gerai...
Kai uz nugaros pasigirsta Davinos balsas, atsigrezia i ja ir tiesiog nezymiai linkteli, leisdamas suprast, kad si sektu tolimesniu ivykiu eiga. Palengva zingzniuodamas atsistoja kone petis petin su ne kuo kitu, o Klauso tevu ir lupu kampuciu sypteli. Padares siokia tokia pauze pasuka veida i Mikael:
-Jei kas nors ir nuzudys ta kales vaika, tai busiu as. Bet atidekim linksmybes kitam laikui,-ramia eisena prisiartina prie Klauso ir visu cia susirinkusiu nuostabai atsistoja salimais, leisdamas visiems suprasti, kieno jis puseje.

_ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _

   
   
You Don't Get Me High Anymore
"Walk with me to the end, Stare with me into the abyss. Do you feel like letting go? I wonder how far down it is... Nothing is fun. Not like before. You don't get me high anymore'''
avatar
Mason Lockwood

I fell in love with u because u loved me when i could't love myself.


Būrio simbolis :
Pranešimų skaičius : 1089
Įstojau : 2013-07-28
Amžius : 35
Miestas : Pennsylvania
Meilė : Viengungis
Draugai : Sebastian, Elena, Jake
Rūšis : Beta vilkolakis
Darbo paskirtis : Fire fighter

Peržiūrėti vartotojo aprašymą

Atgal į viršų Go down

Re: KLINIKOS KIEMAS:

Rašyti by ATIDUODAMA #52 on Tr. 06 18, 2014 12:46 pm

Ji cia atvyko per velai, nors ir kaip skubejo. Jau tada kai supato, kad Elena vis dar yra svarbi jos geriausio draugo gyvenimo dalis, ja nuolatos slege blolga nuojauta. Tikriausiai todel, kad juos su Stefan visada siejo ypatingas rysys- tai nebuvo panasu i normalu rysi tarp vyro ir moters, ne. Tai buvo kur kas stipriau uz fizine trauka, kuria ji deja jaute kitam Salvatore. Sustojusi salia Damon ji stipriai suspaude jo plastaka. Jos skruostais riedejo asaros, buvo sunku tramdyti rauda, kuri grauze jai gerkle. Ji vis labiau spaude jo ranka, truko visai nedaug, kad imtu brasketi po blyskia vaikino oda esantys kaulai.
-As uz tave stipresne, Damon,-istarusi siuos zlodzius labai tyliai, toliau zvelge kazkur priesais save. Ji ne uz ka nebuvo pasirulosusi susidurti su vaikino skausmu, kuris ne neabejojo, atsispindejo jo akyse.
-Nebandyk priesintis, nes man teks tave ''isjungti''...-tebelaikydama jo ranka tvirtai suspausta atsistoja visai priesais ji.
-As ten buvau,-turedama omenyje mirusiuju pasauli suima kita Salvatore ranka ir iduoda jam astru kuola. -As ten buvau ir viena galinga ragana sugebejo mane sugrazinti, dabar paklausyk manes, jei susitaikys su likimu, mes jo neteksim amziams,-giliai ikvepia. -Pabandyti verta, o as neturiu ko prarasti,-naudodamasi aplinkybemis, kad vaikinas yra soko busenoje, kalba greitai. -Jei tau pavyks surasti ragana, mes dar pasimatysim,-lupu kampuciu sypteli.
Ji visada buvo ''lape'', bet si kart pati stebejosi savo sumanymu. Ji buvo isitikinusi, kad be vilties isgelbeti broli, vienintelis jo tikslas bus uz ji atkersyti, o tai ji prazudys. Ir labai greitai. Lexi zinojo, kad sansai, jog planas pavyks yra menki, bet kitapus buvo kur kas daugiau jai brangiu zmloniu, todel galimybe ten istrigti jos nebaugino.
Viena ranka apsivijusi jo kakla sparciai prisitraukia vaikino veida ir isisiurbia jam i lupas, o kita suima kuola jo rankose. Tada dar syk giliai ikvepia pries lemiama akimirka. Ji numane, kad didziaja darbo dali tures padaryti pati...
avatar
ATIDUODAMA #52
laikinai atvykusi į niujorką

Pranešimų skaičius : 201
Įstojau : 2013-08-08

Peržiūrėti vartotojo aprašymą

Atgal į viršų Go down

Re: KLINIKOS KIEMAS:

Rašyti by Sponsored content


Sponsored content


Atgal į viršų Go down

Puslapis 35 Previous  1, 2, 3, 4, 5  Next

Rodyti ankstesnę temą Rodyti sekančią temą Atgal į viršų

- Similar topics

 
Permissions in this forum:
Jūs negalite atsakinėti į pranešimus šiame forume