KLINIKOS KIEMAS:

Puslapis 25 Previous  1, 2, 3, 4, 5  Next

Rodyti ankstesnę temą Rodyti sekančią temą Go down

Re: KLINIKOS KIEMAS:

Rašyti by Elizabet Gutierrez on Št. 05 10, 2014 1:52 am

Numanydamas kad jo brolis sugalvos padaryti ką nors neprotingo, neapgalvoto, nesugeba sau leisti prabangą tiesiog išlaukti visos situacijos pabaigos, ypatingai kad joje yra įsimaišę beveik pusė jam svarbių žmonių. Elena, Caroline, Tyler ir netgi tas pats Niklaus, kuris su laiku prarado "priešo" įvardinimą jo akyse. Visi buvo čia, ir kelių minučių bėgyje, jis taip pat žengė pirmuosius savo žingsnius ant šios žemės, kuri priklausė sudegusiam pastatui. Kvapas buvo siaubingas, sudegę medikamentai susimaišę su sudegusios mėsos (žmonių) dvoku. Tačiau šiuo metu tai trikdė mažiausiai, mat jis turėjo tikslą ir tai buvo svarbiausia. Blogiausia buvo tai, kad šalia šiuo metu nebuvo vienintelio asmens, kurio jam labiausiai trūko, šviesiaplaukės draugės, kuri nepaisant situacijos, ar ji buvo bloga ar gera, visad buvo šalia. Lexi buvimo trūko, tačiau jis buvo pasiruošęs peržengti net tai. Kuomet jis aišku praleido visą "smagumą" su sudužusiu sunkiuoju automobiliu, Katherine esybės parodymu ir net originaliojo hibrido pasirodymu, jis tapo liudininku tuo, kai buvo nužudomas vienas jo draugų. Pasileisdamas į tą pusę, kur sukrito Lockwood'as, parklupdamas ant kelių iš kart suėmė jo galvą, kakle beviltiškai bandydamas užčiuopti pulsą, kurio jau nebe buvo. Nusivylimas, pyktis ir panieka aiškiai atsispindėjo jo akyse, kuomet šis pakėlė savo akis į šviesiaplaukę, kurios vyro darbas tai buvo. Sukandęs dantis, jis te patvirtino: - Jis mirė. - Kuomet savo žvilgsnį nukreipė į Niklauso pusę, atsikeldamas ant kojų, aiškiai delnais pastūmė šį per pečius, pradėdamas kalbėti: - Tu šūdo gabalas. Velniai griebtu, neturi nieko švento. Nužudei ne vien mano draugą, nužudei tą kuris priklauso ir tavo moters artimiausių ratui. - Akivaizdžiai rodydamas savo nepasitenkinimą, galiausiai iš visų turimų jėgų, suvaro kumštį šiam į veidą, po ko pakeltu tonu, iškošia: - Atleisk Caroline, tačiau tai paskutinis taškas. Nesvarbu kaip kiti, tačiau aš nežadu ramiai stebėti tai, kaip yra žudomi mano žmonės! - Sakydamas galiausiai įgauna  vampyrišką vaizdą.

_ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _

Never start something you're not willing to finish

---------------------------------------------
And if you're getting fucked either way, go with the lucrative version...sweetheart

Elizabet Gutierrez

I’m afraid in order to escape this place, you will need to suffer more


Pranešimų skaičius : 122
Įstojau : 2012-09-27
Amžius : 38
Miestas : Niujorkas
Rūšis : Mirtingas žmogus
Darbo paskirtis : NSA Trečiojo Ešelono vadovė

Peržiūrėti vartotojo aprašymą

Atgal į viršų Go down

Re: KLINIKOS KIEMAS:

Rašyti by Caroline Mikaelson on Št. 05 10, 2014 3:07 pm

{Įvykiams ir toliau besiklostant itin sparčia eiga, netikėtai yra nustumiama į šalį alfa vilkolakio, kuomet šis užpuola Klausą. Negana to, šioje vietoje nelauktai pasirodžius ir jos sūnui, kuris ne tik patraukė iš kelio Jake'ą, bet ir panaudojo smurtą prieš nėščią moterį, kupiną pasimetimo, žvilgsį nudelbia būtent į jį. Neskaitant to, kad vaikinas yra jos sūnus, jo nemokėjimas tvardytis, bejausmiškumas ir žudymas vardan malonumo kėlė baimę. Konkrečiau, ji bijojo, kad visos šios savybės gali Jackson'ą atitolinti nuo šeimos, dar baisiau - pražudyti. Tuo labiau dabar, kuomet jis pasirodė priešams. Juk ne veltui ji stengėsi daryti viską, kad atribotų sūnų nuo karų į kuriuos yra įsivėlęs jo tėvas. Kuomet žvilgsnis kaip tyčia nukrypsta į Pierce, ji nepajuda iš vietos. Kitu atveju, mergina būtų bandžiusi užstoti puolamą vaiko besilaukiančią moterį, tačiau šį kartą ji nepadarė nieko, kad padėtu. Neaišku, ar tam įtakos turėjo Katerinos bandymas atsikratyti ja ir dar negimusiu kūdikiu ar greičiau kalta buvo aplinka, kurioje ji įprato gyventi. Galiausiai Tyleriui neapgalvotai bandžius pulti Jackson'ą, o to pasekoje Klausui negailestingai jį nužudžius, neskaitant net to, kad buvo ir kitų atvejų atitraukti jį nuo jauniausio Mikaelson šeimos atstovo, atrodo visas veiksmas sulėtėja, o balsai užtyla. Vienintelis garsas kurį ji išgirdo, tai buvo kaklo slankstelių traškesys, o paskui ir  konkrečiai Stefano ištarta frazė "jis mirė". Priverstinai stebėdama, kaip draugo kūnas sukrenta ant asfalto, o Klausas neparodo nieko kito kaip tik pasididžiavimą savo darbu, instinktyviai ranka užsidengia burną, lyg taip pati būtų save stabdžiusi nuo šauksmo. Permušta šoko bangos, nes ji nesitikėjo, kad vyras esantis jai vienas iš svarbiausių asmenų smogė jai tokį smūgį atimdamas tą, kurį ji įvardino draugu. Nerasdama sau vietos, nes atrodo, kad plati erdvė, kurioje ji dabar randasi tapo labai siaura, pradeda sparčiau "gaudyti" orą. Galvoje kaip koks vėjo sūkurys pastoviai sukosi tie patys klausimai "kodėl?", "kaip?" Juk to negalėjo įvykti. Nors atrodo dar mintyse bandydama rasti pateisinimą Klauso poelgiui, veriantį, tačiau blizgesį įgavusi žvilgsnį pasuka būtent į jį, tuo pačiu pro sukąstus dantis tvardydama pyktį taria} - Kodėl? Prašau, pasakyk, kad visa tai yra kokia nors tavo plano dalis, ir tai nereiškia, kad jis žuvo. Klausai, pasakyk, kad jis bus sugrąžintas.  - {Stebėdama, kaip Stefanas puolą Klausą dėl kritusio draugo, tik stipriau suspaudžia kumščius} - Negi nei vienas iš jūsų nematote kaip visi esate tampomi už virvučių? Mūsų visų priešas tūno tame pastate, o jus nusprendėte suvedinėti sąskaitas būtent dabar? Nogitsune yra chaoso dvasia, tokiais savo veiksmais jūs jį tik maitinate. Ką tik krito du stiprūs vyrai, o mes net nespėjome susidurti su tikruoju priešu. - {Kadangi įtampa, pyktis, nervai ir visi kiti negatyvūs jausmai susipina į vieną didelį tašką, nebesistengdama tvardytis, išsako viską} - Jeigu nesugebate susivienyti dėl bendro išlikimo, išskerskite vienas kitą dabar. Juk gerai pagalvojus, praktiškai visi čia esantys yra nusipelnę mirties.

_ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _
Caroline Mikaelson, - «They don’t understand That I am a woman Who thinks like a warrior, charms like a snake, Walks like a God, And believes she’s a saint.»

Caroline Mikaelson

You know what I'll start with? Always and forever.


Pranešimų skaičius : 326
Įstojau : 2012-09-28
Amžius : 28
Miestas : Manhetenas
Meilė : Klaus Mikaelson
Draugai : Elena, Bonnie
Rūšis : Vampyrė (23/25)
Darbo paskirtis : Verslininkė

Peržiūrėti vartotojo aprašymą

Atgal į viršų Go down

Re: KLINIKOS KIEMAS:

Rašyti by ATIDUODAMA #8 on Kv. 05 15, 2014 7:51 am

Vienas, kuris nėra tuos kas dedasi, apsėstas tamsiosios sielos. Tamsusis Kitsune. Siela, kuri maitinasi chaosu, nesantaika ir skausmu. Padaras, kuris tobulina save ir savo paties antgamtinius sugebėjimus su kiekviena pralėksiančia sekunde, ir asmenys kurie čia susirinko suteikia jam tik dar labiau jėgos, kuri greitu metu apims visą pasaulį, nutrenkdama jį su triuškinančia jėga, kuomet nebe liks ne vieno gyvo padaro. Nogitsune buvo sukurtas kelių kartų sąjungos: raganų, vilkolakių, lapių ir žinoma vampyrų. Jis atspindi visą tai, kas blogiausia slypi kiekvienoje iš paminėtų rūšių. Jis tas, kuriam lemta padėti tašką viskam kas gyva, ar naudojasi magija tam kad išlikti amžinai. Jis neturi konkrečių priešų, nes viskas ko jis trokšta, tai priversti aplinkinius kentėti. Mirtis, smurtas, beveik mirtis, skausmas dėl netekties, strategiškas vienas kito puolimas ir žinoma Katherine Pierce kritimas, tik dar labiau sukėlė jo susidomėjimą. Jis nusprendė nebe slėpti, o pasirodyti visu savo "gražumu". Akivaizdžiai piktosios sielos nukankintas Stamberg'o kūnas, priminė labiau gyvo numirelio vaizdą (sukritę paakiai, raudonos, nuovargio nukankintos akys, alkio ir nemigos nualintas kūnas), tačiau tuo pačiu metu, vaizdas buvo apgaulingas. Kūnas silpo, tačiau dvasia tebe buvo nenugalima. Pasirodydamas iš sudegusios ligoninės pastato, kone su didžiausiu pasimėgavimu jis šoko nuo vieno laiptelio ant kito. Galiausiai nusileidęs ant apatinio, skėstelėjo abi savo rankas, kuomet pasekė ir komentaras:
- Aš gyvenu daugiau nei kelis tūkstantmečius, ir jūs kvaili vabaliukščiai manot galintys mane sunaikinti?! - Akivaizdžiai palenkdamas galvą, perkelia abi savo rankas, sau iš priekio, vienos delnu suimdamas kitos riešą. Kuomet jis kažkuriam laikui nustoja kalbėti, o tik savo veide atspindi keistą, sunkiai suprantamų emocijų išraišką, pagaliau nuleidžia savas akis. Ir kaip tik tuo metu jam už nugaros, kylantys iš juodos dūmų masės susiformuoja 15 karių. Asmenys kurių veido pamatyti neįmanoma, dengiantys save juodos spalvos, atrodo nepralaužiama apranga, veidus slėpdami po bauginančiai atrodančia japoniškos kultūros kauke. Akivaizdu kad Nogitsune pasirodė per mažai to, ką gali padaryti vienas prieš kitą nusiteikę asmenys, jis nusprendė paleisti savo karius prieš pasirodžiusius tam, kad viskas pagaliau triuškinančia jo pergale, pasiektu finalą. Pats žinoma nesikišdamas, kol kas leidžia veikti jo sukurtiems padarams, kurie akivaizdžiai neleidžia ne vienam iš čia esančių pasiekti paties Nogitsune, kuris tuo tarpu leidžia sau pasirinkti asmeninę auką.

ATIDUODAMA #8

I bet u think there's something about her that can be saved.


Pranešimų skaičius : 185
Įstojau : 2013-01-14

Peržiūrėti vartotojo aprašymą

Atgal į viršų Go down

Re: KLINIKOS KIEMAS:

Rašyti by ATIDUODAMA #23 on Kv. 05 15, 2014 8:33 am

ONI 1 VS. MASON LOCKWOOD: Tuo metu kai šis asmuo yra labiausiai pažeidžiamas, ir manoma kad jau nebe turintis ką daugiau prarasti, vien todėl kad prieš jo akis negailestingai buvo užpulta mirtinga jo moteris, kuri prie to viso dar ir laukėsi vaiko, o blogiausia vėliau nužudytas vienintelis sūnėnas. Pirmasis iš būrio pasitraukęs pabaisa, akimirksniu palinko link šio asmens, iš savo užančio išsitraukdamas aštrią kataną (samurajų kardą), ketindamas kaip galima greičiau sukelti šiam sunkiai pakeliamą fizinę žalą.

ONI 2 IR ONI 3 VS. KLAUS MIKAELSON: Sekantys pasitraukė nuo savo šeimininko dar du kariai, kurie pasinaudojo puikia proga tam, kad tiek Stefan Salvatore, tiek Caroline Lanter akivaizdžiai blaškė Niklauso Mikaelson dėmesį savo kaltinimais. Tai buvo paranku, nes tuo metu originalusis hibridas nebuvo sukoncentruotas netikėtam puolimui. Staigiai mestos ilgos, ir akivaizdžiai ne taip lengvai sugadinamos grandinės nuskriejo tiesiai prie hibrido. Jo rankos liko supančiotos, o padarai staigiai patraukė jį į savo pusę. Ir tuomet kai originalusis buvo paklupdytas ant žemės, grandinės buvo pritvirtintos tarp dviejų sienų, kurias kadaise jungė paradinės ligoninės durys. Puolimas nesibaigė, nes tuomet padarai paruošė savo aštrias katanas, trokšdami sunaikinti originalųjį, o kartu ir visą jo vampyrų bandą.

ONI 4 VS. CAROLINE LANTER: Nors to pamatyti ir nebuvo įmanoma, galiu prisiekti kad dėl sėkmingos pradžios būtent šis, 4-asis Oni karys leido sau nusišypsoti. Jis buvo kitoks nei kiti, jis turėjo savą veidą. Jis neturėjo gyvenimo, tačiau turėjo savus interesus. Būtent šią akimirka, jis nusprendė pulti ne ką kitą, kaip tik originaliojo silpniausią vietą. Kas gi dar gali sukelti nemirtingam daugiausia skausmo, kaip mylimosios mirtis? Kaip atsiradęs iš juodo dūmo jis staiga dingo, atsirasdamas moteriai už nugaros. Kadangi netoliese tuo metu dar buvo ir moters suaugusi atžala, vieninteliu spyriu, bent kuriam laikui nustumdamas originalųjį vaiką, pats tuo metu suimdamas merginą, prispaudžia jos nugarą prie savo priekio, už nugaros susmeigdamas savo pirštus šiai į nugarą, tarytum lėtai ir skausmingai ketintu išrauti jos laikui nepavaldžią širdį. Ir žinoma, tuo pačiu metu atsukdamas ją taip, kad ji matytu kaip yra kankinamas jos vyras, o jis kaip Caroline.

ONI 5 VS. KATHERINE PIERCE: Nogitsune priešas buvo Kitsune dvasios šeimininkė, ir kaip bebūtu keista, ta sąvininkė buvo ne kas kitas, kaip Katherine. Neaišku ar tam įtakos davė tai kad ji savo iščiuose nešiojo stebuklingą kūdikį, ar jos pačios kraujo linija. Tačiau buvo aišku tik tai, kad ji buvo labiau naudinga mirusi, nei kad gyva. Tačiau ne čia ir ne dabar. Vienas iš Oni karių pasiekdamas tamsiaplaukę garbanę, suėmė ją už rankos, ir tarytum būtu kilęs iš akmens amžiaus, ima tempti jos lengvą kūnelį per visą gatvę. Ir dėl to kad yra visiškai tikras tuo, kad niekas šiai nepadės, net nesivargina skubėti, keldamas tik dar daugiau prieštaringų čia likusių asmenų jutimų.

ONI 6 IR ONI 7 VS. JAKE ARMSTRONG: Jake Armstrong, kad ir kaip be pasukus dar kėlė vieną iš didžiausių grėsmių, jis buvo savo paties gaujos vadas, jis visad žinojo labai daug. O kas svarbiausia savo draugus laikė savo šeima, dėl kurios visad būdavo pasiruošęs atiduoti viską. Ir jis atidavė, tiek savo paties asmeninį gyvenimą, tiek laiką, tiek jėgas. Ir šiuo metu Nogitsune buvo paruošęs jam ypatingą staigmeną. Tai, ko jis nusipelnė, dėl to kad niekad pirmiausia nestatė savo interesų aukščiau kitų. Du kariai puldami šį asmenį, neleido jam net spėti atsikelti nuo žemės po to, kai jis pats buvo užpultas originaliosios šeimos. Kone už atlapų atitraukdami jį nuo asfalto, pradėjo stumdyti vienas tarp kito, tuo pačiu metu, palikdami ant jo kūno ryškius randus nuo aštrių katanos ašmenų. Atrodė kad jie ketino jį supjaustyti gabalais, priversti nukraujoti, nespėjant "užgydyti" savo žaizdas ir pagaliau mirti.

ONI 8 VS. ALLISON ARGENT:  Šiuo metu Allison nusižiūrėjęs Oni karys, nepajudėjo iš vietos, tarytum nekeldamas įtarimo kažko laukė.

ONI 9 IR ONI 10 VS. DAMON SALVATORE: Viena iš labiausiai jaučiamų neigiamų emocijų sklido būtent iš vampyro, kuris čia pasirodė vienas iš paskutinių. Jo spinduliuojama panieka kone savaime traukė šiuo jausmu mintančius karius. Ir nors jų tikslas buvo iš anksto kiek kitoks, jie pajudėto į jo pusę. Tačiau jie neketino žaisti taip, kaip tai darė kiti. Pirmasis iš kart, be jokio perspėjimo suvarė savo aštrų, metalinį ginklą tiesiai vampyrui į krūtinę, palikdamas tik centimetrą iki pat jo širdies. Sustodamas pakankamai arti Salvatore, jis vos pastebimai palenkė savo galvą, tarytum būtu troškęs pamatyti šio asmens reakcija į tai, kad net menkiausias sujudimas dabar pat atims šiam gyvybę. Antrasis, kuris taip pat pasirinko šį asmenį, keliaudamas link Salvatore, pakeliui, nedelsdamas per daug laiko, pasigavo šio brolį, akimirksniu nusukdamas šiam sprandą, bei palikdamas kristi. Abu Oni kariai kone troško priversti Damon'ą sujudėti, ir pasirinkti mirtį pačiam. Kuomet pirmasis nenuleisdamas akių nuo šio vyro, stovėjo tarytum būtu akmeninis, antrasis krestelėdamas galva, nurodė kad 11-ais pradėtu veikti.

ONI 11 VS. LYDIA MARTIN: Ir štai, vykdydamas paliepimą, padaras kuris prieš tai atrodė buvo negyvas, netikras, pradėjo žingsniuoti link vienintelės mirtingos ir vizualiai apsiginti negalinčios merginos. Jos gyvybė buvo tokia trapi, tokia lengvai nutraukiama ir dėl to labiausiai brangi iš visų čia esančių. Jam mirus nebe būtu galimybės grįžti atgal ir jos draugai, kurie tuo pačiu metu buvo puolami, kuo puikiausiai tai žinojo. Oni žingsniavo taip greitai, kad vos už poros sekundžių jau buvo greta Martin. Savo didžiule, šalta, atrodo metaline letena suimdamas merginą už kaklo, patraukė link savo pusės. Jis negalėjo kalbėti, tačiau, vien savo veiksmais leido jai suprasti, kad nori kad ji pasirinktu, ar ji mirs, ar tas, kuris kadaise jai reiškė tiek daug. Ar verta jam rizikuoti ir ją gelbėti? Ar verčiau jai reikėtu pasiduoti net nepradėjus kautis dėl savo ir savo draugų išlikimo?

ATIDUODAMA #23
laikinai atvykęs į niujorką

Būrio simbolis :
Pranešimų skaičius : 31
Įstojau : 2014-03-23

Peržiūrėti vartotojo aprašymą

Atgal į viršų Go down

Re: KLINIKOS KIEMAS:

Rašyti by Elena Winchester on Št. 05 17, 2014 1:03 am

{Šiuo metu per daug neatsitraukdama nuo kritusio draugo, dar kurį laiką savo žvilgsnį buvo nukreipusi į konkretų asmenį, kuris gali būti, kad buvo vieninteliu, kuris šiuo metu galėjo ištiesti pagalbos ranką. Iš dalies ji taip pat galėjo pasitraukti iš čia ir išgabenti iš šios vietos Lahey, tačiau vien mintis apie tai kad ji tokiu būdu butu "pabėgusi" nuo bet kokios galimybės prisidėti prie to, kad būtu sustabdytas Nogitsune, ir niekaip nesužeistas Stamberg'as paprasčiausiai žudė. Ji nebuvo iš tų žmonių, kurie atsitrauktu. Todėl, kuomet jos akyse gyvybė buvo atimta vienam iš Lockwood šeimos, siaubu persmelktas akis ši nukreipė į to darbo autorių. Ji nemanė kad galės kada nors dar labiau paniekinti originalų hibridą, nes ji stengėsi gerbti geriausios draugės pasirinkimą ir tuo pačiu metu pamiršti tai, kas buvo padaryta jai. Tačiau tai perlenkė bet kokias ribas. Ir ji tikrai ketino sureaguoti į tai kas nutiko, tačiau tam pamaišė tai, kam ji ir buvo pasirodžiusi. Už nugaros pasigirstas labai artimas balsas privertė ją atitraukti savo rankas nuo pirmiausia kritusio, tačiau iš paskutinių gyvenimo besigriebiančio asmens. Atsisukusi į Nogitsune pusę, ji tapo liudininke to, kad iš Stiles'o nebe liko nieko, liko tik jo veidas, jo kūnas, tačiau viso to šeimininkas jau buvo kitas asmuo. Ir kas ji būtu tokia, jei tai priverstu ją pasiduoti? Koks ji būtu žmogus, jei nekovotu iki paskutinio?. Ji pakilo ant kojų, balsu vos girdimai ištardama} - Stiles... - {Atrodė tarytum tai kas vyko aplinkui kažkuriam laikui pradingo, ji nematė nieko, kaip tik tamsą, kurios gale stovėjo artimas žmogus. Palaipsniui keldama savo kojas link tos tamsos pabaigos, ji nepastebėjo net to, kad buvo stipriai skriaudžiami jos artimi žmonės. Vieni krito, kiti kovėsi, o ji tik ėjo, negreitai, neryžtingai, tačiau ėjo link jo} - Tu esi kažkur ten, aš tikiu kad tu dar gali kovoti su tuo padaru. Prašau, priversk jį liautis. - {Kuomet galiausiai ji sugebėjo pasiekti likusius prie vaikino karius, rankomis prasistumdama pro juos, pagaliau sustojo priešais Nogitsune. Stebėdama jo tamsias akis, nedrąsiai pakėlė savo ranką, delną uždėdama ant jo skruosto} - Tu stipresnis už tą padarą, girdi? Neleisk jam sugriauti visko, kovok. Girdi? Kovok su juo!!

_ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _
Inside all of us is a light, but some beacons are darker than others, and some are so dark they never realize they are a form of light at all.

Elena Winchester

I couldn`t miss your hundred and whatever birthday.


Pranešimų skaičius : 1912
Įstojau : 2012-09-27
Amžius : 24
Miestas : Los Andželas
Rūšis : Mirtingas žmogus
Darbo paskirtis : Būsima chirurgė

Peržiūrėti vartotojo aprašymą

Atgal į viršų Go down

Re: KLINIKOS KIEMAS:

Rašyti by Katherine Pierce on Št. 05 17, 2014 1:13 am

*Tą akimirka, kuomet čia pasirodęs originaliojo sūnus pasistengė kad ji kristu be sąmonės, jo paties nelaimei tai trūko visai neilgam. Krisdama ant šalto asfalto, ji kaip niekad buvo motyvuota tam, kad išgyventi. Galu gale, šiuo metu ji buvo ne viena, ir savanaudiškumo iššaukti instinktai, paprasčiausiai neapleido jos mažo kūnelio. Ji stipriai sumerkė akis, delnai įsiremdama į asfaltą ir jau buvo bene pasiruošusi atsikelti, kuomet keistai, neįprastai atrodantis padaras ėmė ją traukti nuo visų. Dar spėdama pamatyti kaip be jokios gyvybės ženklo ant asfalto nukrito Tyler Lockwood, kas greitai privertė ją atsisukti į Mason pusę. Tačiau tuo viskas ir pasibaigė... Ji liovėsi žvalgytis, ir pagaliau nusprendė kad kaip tik atėjo tas tinkamiausias lankas, kuomet reikia vėl liautis kliautis kitais. Kadangi viena iš jos rankų tebebuvo laisva, iš odinės striukės vidaus, ji mikliai ištraukė šaunamąjį ginklą. Juk naivu buvo manyti kad ji būtu pasirodžiusi čia nepasiruošusi. Vien todėl kad šautuvas jau buvo užtaisytas, ji ne akimirkai nesuabejodama, iškėlė ginklą sau virš galvos, kelis kartus šaudama tiesiai į ją tempusio padaro pusę. Kadangi iš karto tai ne per daug suveikė, ji suvarė į jo pusę visą apkabą. Ir kadangi tai davė šiokius tokius vaisius, ir padaras bent kažkuriam laikui pavirto į juodo dūmo masę, besikeldama, ji ėmė greitai eiti į likusių pusę*
- Priminkit man, kai visą tai pasibaigs kad noriu kaip galima greičiau išsinešdinti iš šio sumauto miesto. - *Akivaizdžiai būdama labai nepatenkinta, ji iš to paties švarko vidaus išsitraukė dar vieną apkabą savam ginklui. Ir jį ganėtinai greitai užtaisydama, atkišo vamzdį į tą pusę, kur buvo laikomas Salvatore. Šaudama į padarus, kurie tuo metu jį puolė, pasistengė ir tuos bent dalinai išblaškyti*

_ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _
 u're not going to stop
I apologize if I seem rattled. Circumstances have changed suddenly, and I had to adjust. (She sits on the bed.) Mind control is a necessary evil. You see, I need a werewolf, and I've lost the one that I had. Now, tell me what you're going to do to help me get a new one?

2016-tų metų geidžiamiausias personažas. Woooohoooo!

Katherine Pierce

I'm the only non bitter person at this bitter ball.


Pranešimų skaičius : 2664
Įstojau : 2013-04-10
Miestas : Čikaga / Manhetenas
Meilė : I DON'T DO love
Draugai : Andrea Argent
Rūšis : Originali vampyrė (19/538)

Peržiūrėti vartotojo aprašymą https://www.youtube.com/watch?v=ZXcAh3XDtDY

Atgal į viršų Go down

Re: KLINIKOS KIEMAS:

Rašyti by Andrea Argent on Št. 05 17, 2014 1:35 am

{Atvirkščiai nei dauguma čia susirinkusiu ji nebuvo suinteresuota kaip sustabdyti nenugalimą chaoso dvasią Nogitsune. Jos pasirodymą įtakojo konkrečiai vienas dalykas, paskutinis veiksmas padėsiantis galutinį tašką vienai iš jos pasirinktų aukų (arba kelioms, ką gali žinoti). Pasirodydama pačiame įkarštyje, tačiau nelysdama į veiksmo centrą lieka stovėti nuošaliau. Stebėdama kokia strategija naudojasi jauno vaikino kūną užvaldžiusi chaoso dvasia, piktdžiugiškai šypteli lyg taip pripažindama pati sau, kad matomas vaizdas yra vertas dėmesio. Tačiau ateidama čia ne vaizdu pasigrožėti, pirmiausia žvilgsnį nukreipia į Kateriną, kol galiausiai akys užkliūna už kitos merginos, su kuria ne taip seniai teko susidurti. Ne veltui stovėdama taip, kad būtų tiesiai prieš Allison Argent akis, tiesiog atitinkamu nuotoliu, sulaukia tos akimirkos, kuomet ji bus pastebėta. Išsaugodama veide tą šaltumu dvelkiančią, pašaipią šypseną, nepakeičia žvilgsnio krypties. Lyg taip provokuotų merginą žengti neapgalvotą žingsnį}

_ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _
We tear, we climb into the sky We won't fall back to Earth tonight Your skin, your eyes, your every breath No sin, no fear, no regrets, no defeat Just two hearts in victory Lay it bare, lay with me

Andrea Argent

No one is going to respect you until you show who you are.


Pranešimų skaičius : 761
Įstojau : 2012-09-27
Amžius : 26
Miestas : Bruklinas
Meilė : Elijah Mikaelson
Draugai : Katherine Pierce
Rūšis : Hibridė
Darbo paskirtis : Barmenė

Peržiūrėti vartotojo aprašymą http://www.youtube.com/watch?v=I3nctEF0W8E

Atgal į viršų Go down

Re: KLINIKOS KIEMAS:

Rašyti by Horatius Ambrose on Št. 05 17, 2014 1:51 am

[Apmaudu, tačiau ji negalėjo kuo puikiausiai pasiduoti jausmams, kuomet per atrodo kelias sekundes kone visi čia susirinkę parodė savo susidomėjimą labiau tuo kad sunaikinti vienas kitą, nei kad kartu nugalėti piktąją Nogitsune dvasią. Ji nebuvo pasimetusi, atvirkščiai atrodė per daug susikoncentravusi, per daug atsidavusi savo kiekvienam sujudimui. Aplink buvo puolami beveik kiekvienas, tačiau jos niekas nepalietė. Ir nors bet kuriuo kitu metu tai atrodytu įtartina, ji nesuteikė tam per daug reikšmės. Prieš jos akis buvo puolamas vyras, kuris iki pat šios akimirkos užėmė didelę jos gyvenimo dalį. Ji puikiai žinojo tai, kad Armstrong'as yra pakankamai stiprus kad susidorotu, tačiau kažkas paprasčiausiai neleido jai tiesiog stebėti tą kraupų vaizdą, kuomet du prieš tai nematyti padarai stengiasi jam kaip galima labiau pakenkti. Ji žinojo tai, kad vilkolakiai nėra nesunaikinami, ir Džeikas buvo kaip tik toks. Pakeldama vieną iš savo rankų, kuriame buvo arbaletas, kita ranka ji ištraukė savo įšventinimo į medžiotojus sukurtą strėlę su sidabriniu antgaliu. Užtaisydama savo mėgstamiausią ginklą, ji nusprendė rizikuoti, kad gali pataikyti į mylimą ir taip šį pražudyti - šovė. Strėlė skriejusi į besimušančių asmenų pusę, vos per plauką praskriejo pro Džeiką, taikliai įsismeigdama į vieno iš padarų krūtinę, joje įstrigdama. Keisčiausia tai, kad kaip tik tuo metu padaras ėmė švytėti iš vidaus, tarytum pro jį būtu bandžiusi prasiskverbti ryški šviesa. Sidabras, kaip nekaltumo ženklas, buvo kaip tik tas ginklas, kuris ir naikino tamsos padarus, ir Allison tapo pirmoji, kuri išsiaiškino tai. Kelių sekundžių bėgyje, šviesa pilnai pasiglemžė tamsos padarą, pilnai jį sunaikindama. Tuomet mergina užtaisė dar vieną strėlę, kurią paleisdama, suakmenėjo, mat kaip tik tuo metu prieš akis pasirodė ne kas kitas, o sesers kūną užvaldžiusi keliautoja. Akimirksniu ji prisiminė viską, kas buvo susieta su jų paskutiniu susitikimu, vizijomis, kurias įskiepijo jai viena iš pirmųjų keliautojų. Ir ji neapdairiai žengė vieną žingsnį į priekį, tarytum nustodama pastebėti viską aplinkui. Ji padarė klaidą, prarado dėmesingumą, sutelkdama visą savo dėmesį į Andreos vaizdą, kuris atrodo buvo tolimas]

_ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _

MY BELOVED CHILDREN... DADDY IS HOME! MISSED ME? OH WELL...

Horatius Ambrose


Nous protégeons ceux qui ne peuvent pas se protéger eux-mêmes.


Pranešimų skaičius : 676
Įstojau : 2012-09-27
Rūšis : Zmogus/vikanas (49/+2000)

Peržiūrėti vartotojo aprašymą

Atgal į viršų Go down

Re: KLINIKOS KIEMAS:

Rašyti by Lydia Martin on Št. 05 17, 2014 3:07 am


*Taip ir neatsitraukdama nuo sužeisto Isaac'o, visą tą laiką išbuvo šalia, lyg naiviai tikėdamasi, kad vaikinas netrukus parodys bent kokį ryškesnį gyvybinį ženklą, įrodantį, kad jis nėra pasiruošęs pasiduoti mirčiai. Tačiau kuomet jos akyse yra negailestingai nužudomas dar vienas žinomas asmuo, atrodo tą akimirką nebegalėdama net įkvėpti oro, stipriai sumerkia akis, norėdama sulaikyti srūvančias skausmo ašaras. Realiai imdama prarasti bet kokią viltį, pastebi pasirodžiusi Stambergą, kuris visiškai nepriminė jai jos draugo. Tai buvo tas pats veidas, tačiau kita esybė kuriai labiausiai iš visų čia susirinkusių tiktų apibūdinimas monstras. Kuomet jo sėbrai pradėjo visus pulti, o vienas iš jų pasirinko ją, pajausdama šaltą, metalinę ranką sau ant kaklo, o tuomet ir šiurkštų pritraukimą, instinkto vedama  pradeda muistytis, draskytis bergždžiai bandydama ištrūkti. Tačiau savaime aišku nesugebėdama niekaip pasipriešinti,Oni kariui atsukus ją taip, kad mergina galėtų stebėti Deimoną, akimirksniu nustoja priešintis, it sustingtų. Vien mintis, kad dabar iš jos gyvenimo gali būti pašalintas dar vienas asmuo jai kėlė didžiausią baimę. Ir nesvarbu, kad jos ir Salvatore santykiai yra nutrūkę, tačiau tai nereiškė, kad jo gyvybė jos akimis yra verta mažiau. Neigiamai purtydama galvą, ji pradeda šaukti* - Ne! Nežudykit jo, prašau nedarykit to! Sustabdyk juos! - *Tuo metu kaip tik labai laiku į pagalbą pasireiškus Elenos antrininkei, lyg įgaudama daugiau drąsos, iš švarkelio kišenės ištraukia užsilikusią aštrią nagų dildę, be kurios anksčiau neišeidavo iš namų ir net negalvodama, nes griebiasi bet kokio, šiuo atveju net pačio menkiausio ginklo tam kad apsiginti, susmeigia aštrų daiktą Oni kariui ten, kur sugebėjo pataikyti, tikėdamasi, kad jis nuo to bent jau kažkiek išblaškytas minimaliai atsitrauks*

_ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _

Lydia Martin

Give a girl the right shoes, and she can conquer the world.


Pranešimų skaičius : 126
Įstojau : 2013-08-15
Amžius : 27
Miestas : San Diegas
Meilė : Vieniša
Draugai : Allison Argent
Rūšis : Žmogus
Darbo paskirtis : Studentė

Peržiūrėti vartotojo aprašymą

Atgal į viršų Go down

Re: KLINIKOS KIEMAS:

Rašyti by ATIDUODAMA #23 on Št. 05 17, 2014 3:46 am

ONI 5 VS. KATHERINE PIERCE: Šis karys buvo kone tikras tuo, tiksliau buvo užprogramuotas tam, kad mergina nesugebės niekaip pasipriešinti jo esamai galiai. Pirmiausia pasigirdo keli šūviai, paskui dar daugiau ir padaras kuris prieš tai atrodė nesunaikinamas, pakankamai greitai vėl pavirto į juodo dūmo masę. Mergina buvo paleista iš pančių, ir jos laimei ji pasitraukė toliau, nes prieš tai buvęs juodo dūmo debesis vėl ėmė įgauti tą pačią, kario formą.

ONI 6 IR ONI 7 VS. JAKE ARMSTRONG + ONI 8 VS. ALLISON ARGENT
: Šeštasis karys, į kurį pirmiausia pataikė strėlė, iš kart susiėmė už jos medinės dalies, tarytum būtu iš paskutinių troškęs kaip galima greičiau ją išrauti. Tačiau, taip ir nesugebėdamas to padaryti, mat iš vidaus pasklidusi šviesa, pakankamai greitai atėmė iš jo visą tamsą, kuri prieš tai teikė galias. Jis pilnai atsitraukė nuo Armstrong'o, nustodamas kelti jo kūnui žalą. Labai greitai padaras kone be garso susprogo nuo šviesos, kuri ištrynė visą blogį, kuriuo pagrindu jis buvo sukurtas. Antrasis karys kaip tik tuo metu akivaizdžiai žadėjo trauktis lauk, kuomet paskutinė strėlė kurią paleido Argent susmigo į jo nugarą. Ir čia taip pat pasikartojo šviesos galios istorija. Akivaizdu, sidabras ir buvo tas veiksnys, kuris naikino būtent šiuos tamsius padarus. Tačiau, kuomet vieni buvo sunaikinti, 8-asis karys, kuris prieš tai neleido sau ne akimirkai sujudėti, negalėjo nepasinaudoti tuo, kad čia pasirodžiusi Andrea Argent labai nesunkiai patraukė savo sesers dėmesį į savo pusę. Kuomet Allison pilnai atsisuka į pasirodžiusios merginos pusę, minėtas padaras ne akimirkos nesuabejodamas savo veiksmais, labai greitai pasiekia merginą, suvarydamas skustuvo aštrumo kataną tiesiai į Allison krutinę, ją persmeigdamas. Kadangi mergina yra viso labo žmogus, palikdamas jai mirtiną sužeidimą, taip pat greitai ištraukia durklą, tuo pačiu metu pavirsdamas juodais dūmais, ir pasitraukdamas atgal prie savo šeimininko.

ONI 9 IR ONI 10 VS. DAMON SALVATORE: Karys, kuris tuo metu laikė suvaręs savo aštrų durklą į Salvatore kūną, laukė būtent tos akimirkos kuomet šis sujudės, ir tokiu būdu savo širdį pažeis taip, kad ši liktu neatstatomą, o krintantis asmens kūnas būtu perskrostas kone per pusę. karys būtent to ir laukė, todėl galima sakyti kad aplinka buvo kaip tik taip susisukusi kad taip ir nutiktu. Tačiau, kuomet Katherine Pierce nusprendžia šį kartą pasielgti nesavanaudiškai, ir padėti į bėdą patekusiam vampyrui, kulkos, kurios buvo suvarytos į šį karį, privertė jį pavirsti juodų dūmu kamuoliu, tuo pačiu metu kažkuriam jis pradingo, kaip ir antrasis, į kurį taip pat pateko ne viena kulka. Tačiau, kaip ir kiekvieną kartą prieš tai, juodi dūmai vėl palengva vėl ėmė įgauti atitinkamą kariams formą.

ONI 11 VS. LYDIA MARTIN: Nepaisant to, kad Oni kariai nejaučia žmogiškų jausmų, į kurių tarpą įeina ir skausmas, negalima pasakyti kad jis bent minimaliai pajuto diskomfortą dėl to, kad mergina jį sužeidė menku daiktu. Tačiau tai privertė jį atkreipti dėmesį į iš kojos kyšantį objektą. Nepaleisdamas merginos, viena ranka jis ištraukė minėtą daiktą, mesdamas šį ant asfalto. Pats tuo tarpu tik dar labiau pritraukęs merginą prie savo veidą dengiančios kaukės, išleido keistą, tarytum vamzdžių zvimbėjimo garsą, ir tuomet nedelsdamas savo laiko, iš visų turimų jėgų, nusviedė merginą į šoną, mat tai kad jo planas nebuvo įvykdytas, iš jos nematė daugiau didelės svarbos.

ATIDUODAMA #23
laikinai atvykęs į niujorką

Būrio simbolis :
Pranešimų skaičius : 31
Įstojau : 2014-03-23

Peržiūrėti vartotojo aprašymą

Atgal į viršų Go down

Re: KLINIKOS KIEMAS:

Rašyti by ATIDUODAMA #4 on Št. 05 17, 2014 4:09 am

Tikriausiai todėl, kad jis buvo sukoncentruotas tik ties vienu asmeniu, kuris akivaizdu kad nebuvo parodęs net menkiausio susidomėjimo tame, kas pastaruoju metu vyko: buvo užpulta viena iš Elenos Gilbert antrininkių, buvo galutinai nužudytas vienas iš vilkolakių, ir pagaliau įvyko Nogitsune pasirodymas, jis neatitraukė akių nuo Lockwood'o. Keista, kodėl Salvatore buvo taip stipriai sudomintas šiuo asmeniu, o tiksliau tuo kaip galima šį greičiau sunaikinti. Šis susikoncentravimas ir kainavo tai, kad jis nespėjo tinkamai sureaguoti į pasirodžiusių karių puolimą. Viskas įvyko per daug greitai, ir štai, jis stovėjo susmeigęs pirštus į kario aprangos šarvus, kuomet jo kūną buvo aiškiai persmeigęs geležinis svetimkūnis. Jis puikiai jautė tai, kad negali pajudėti ne per colį, todėl sukandęs dantis stebėjo kaip buvo sužalojamas jo brolis, ir galu gale sučiupta mergina, kuri kadaise jam buvo svarbi. Tačiau, net būdamas laisvas, jis nebūtu per daug dėmesio sutelkęs jai, todėl nusukęs akis į sukritusio brolio pusę, stipriau sukando dantis, tarytum būtu privertęs save emociškai pasiruošti tam, kaip galima greičiau išlysti iš duriamo ginklo, bei likti gyvam. Tuomet jis trumpam sumerkė akis, ir žengė žingsnį atgal, kuomet tuo pačiu metu pasigirdo šūvių garsai, ir svoris laikęs kataną nusilpo. Atmerkęs akis, jis aiškiai pastebėjo pro šalį su ginklu ėjusią Katherine. Abejomis rankomis suimdamas durklo, kuris tebe buvo jo kūne, rankeną, ištraukė šią lauk, išvaduodamas save nuo neapsakomo skausmo. Parklupdamas ant kelio, ir tebe sekdamas tamsiaplaukę garbanę žvilgsniu, pagaliau teigiamai linktelėjo galva, leisdamas šiai suprasti kad yra dėkingas. Jis nekentė Katherine visa savo siela, tačiau blaivus protas šia akimirka leido suprasti tai, kad nesantaikas visgi yra verta atidėti kitam kartui. Jis buvo pasiruošęs žengti link sukritusio brolio tam, kad įsitikinti kad jis sugebės atsibusti ankščiau ar veliau. Tačiau įvykių seka, privertė ji lemtinga akimirka pasielgti kitaip. Matydamas kaip raudonplaukė kone skriejo nuo jėgos, kuria pasinaudojo Oni karys, pasinaudodamas savo vampyrišku greičiu, pačiu tinkamiausiu metu, sugeba šią pasigauti. Išvengdamas to, kad ši kaip nors stipriai susižeistu, vos girdimai prasitaria: - Tu saugi. Viskas gerai, laikau tave. - Pasukdamas savo akis į merginos pusę, atrodo kelis kartus, tarytum bandytu pats save įtikinti tuo, ką savo, linkteli galva. Ir kaip tik tuo metu paleisdamas raudonplaukę, pastebi kaip yra mirtinai sužalojama kita, mirtinga asmenybė. Įkvėpimo laikotarpiu jis taip pat įtraukdamas gausų oro tūrį, pastebi ir tai kad Elena pasiekia Nogitsune: - Ne! Traukis nuo jo toliau. Elena, stok! - Raumojantis, pykčio iššauktas riksmas pasigirdo pirmiausia, kuomet jis pagaliau pradėjo lėkti link tos pusės, kur naiviai nukeliavo Gilbert, tuo pačiu tikėdamasis kad ji spės sureaguoti į jo šaukimą.

ATIDUODAMA #4
manhetteno gyventojas

Pranešimų skaičius : 252
Įstojau : 2012-09-29

Peržiūrėti vartotojo aprašymą

Atgal į viršų Go down

Re: KLINIKOS KIEMAS:

Rašyti by Horatius Ambrose on Št. 05 17, 2014 4:34 am

[Dviese prieš visą pasaulį, štai gyvenimo taisyklė, kuri buvo svarbiau visko Allison Argent gyvenime. Ji niekad neturėjo nei laimingos vaikystės, nei tolimesnio laimingo, žmogiško gyvenimo. Viskas visad buvo susieta su karu prieš visus ir prieš viską. Nuo pat vaikystės, ji kartu su savo seserimi turėjo kovoti su pastoviai geriančiu patėviu, kuris mėgdavo kartas nuo karto pakelti prieš abi mergaites savo rankas, diržą ar bet kurį kitą po ranką pasitaikantį daiktą. Tačiau tai tik dar labiau vertė abi mergaites kovoti prieš baisų pasaulį, kuris kaip tyčia mėtė jas į pačias blogiausias situacijas. Allison artimiausiu sau asmeniu laikė tik seserį, ir net nedvejodama bet kuriuo metu buvo pasiruošusi atiduoti už ją savo gyvybę, ypatingai po to, kai kartą jau buvo priverta matyti kaip ši miršta. Tai paliko neišdildomus randus jos sieloje, kuomet ji nusprendė pasiskirti savo tikrajam likimui. Dar atrodo prieš kelias valandas, ji tikrai tikėjo tuo, kad sugebės laimėti paskutinį karą prieš baisiausias būtybes, nepaisant visko. Ji laiku baigė paskutinį mokymosi etapą ir buvo oficialiai pripažinta kaip medžiotoja. Ji net pirmoji išsiaiškino kas būtent gali sunaikinti Oni karius nuo susilipdimo į nesunaikinamą masę. Tačiau sesers kūno, tik kūno pasirodymas privertė ją pamesti sveiką nuovoką, atsargumą. Ji padarė nepataisomą klaidą, kuomet prieš akis pasirodęs Oni karys susmeigė kardą į jos krūtinę. Metaliniai ašmenys perskrodė jos mažą kūnelį. Ji pajuto begalinį skausmą, oro trūkumą ir beviltiškumą. Plačiai atmerktos akys, šoko būsena kuo puikiausiai atsispindėjo merginos veide. Iš rankų iškrito arbaletas, vėliau su cementiniu žemės pagrindu susidūrė ir blizgančios, sidabrinių antgalių strėlės]. - Ne, ne dabar... - [Atrodė kad kaip tik tuo metu, kai Oni karys išrovė iš jos savo kataną, ji sunkiai be galėjo nulaikyti savo lygsvarą. Ji sujudėjo, žengdama tik vieną žingsnį į priekį, kuomet stipriai pasruvęs kraujas iš žaizdos, privertė ją pradėti kristi. Jai buvo lemta mirti, tragiškai, ir tuo pačiu kaip herojai, kuri padarė viską, kad tik padėti savo aplinkiniams, kad sunaikinti blogį. Te trūko visai ne daug, kad pamatyti visų veiksmų galutinį variantą... Ir ji tos akimirkos nesulaukė. Sumerkusi akis, ji pamatė greitai pralekiančius vaizdus, susijusius su jos gyvenimu, liūdniausias ir laimingiausias akimirkas, kurios nebuvo atsiejamos nuo jos. Ji nukrito ant šaltos žemės, kas atrodė ir buvo paskutiniu jutimu jos gyvenime. Sunkiai iškvėpdama orą, kuris susipynė su krauju, ji vis silpniau ėmė matyti aplinkos vaizdus. Akys tebe buvo nukreiptos į tą pusę, kur nuošaliau nuo veiksmo stovėjo raganą, kuri buvo užvaldžiusi jos kūną. Jos tylus, beveik negirdimas balsas, pasklido viso mūšio fone] - Viskas gerai, Andrea aš... Viskas gerai. - [Šie žodžiai buvo skirti būtent tai asmenybei, kurios nebuvo šalia. Tai, kuri kadaise buvo ir davusi priesaiką "dviese prieš visą pasaulį"].

_ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _

MY BELOVED CHILDREN... DADDY IS HOME! MISSED ME? OH WELL...

Horatius Ambrose


Nous protégeons ceux qui ne peuvent pas se protéger eux-mêmes.


Pranešimų skaičius : 676
Įstojau : 2012-09-27
Rūšis : Zmogus/vikanas (49/+2000)

Peržiūrėti vartotojo aprašymą

Atgal į viršų Go down

Re: KLINIKOS KIEMAS:

Rašyti by Jake Armstrong on Št. 05 17, 2014 4:51 am

Puolamas vieno ar kito asmens, nei akimirkos jis negalėjo praleisti taip, kad pagalvotu ir dar apie kurio nors saugumą. Jis neturėjo tam laiko, nes neturėjo nei akimirkos atokvėpio, nes atrodė kad tuo pačiu metu jam teko kovoti su keliais stipriausiais padarais visame pasaulyje. Ir jis kovėsi iki galo. Sunkiai sužalotas, pats vos sugebėdamas pastovėti ant kojų, jis savarankiškai sugebėjo susidoroti su keliais iš puolusių priešų, kuomet prieš jo akis buvo galutinai sunaikinti pora iš Nogitsune sukurtų padarų. Jis sustojo, atrodo tik vienai akimirkai, lyg būtu norėjęs atsigauti. Lyg viskas ko jam reikėjo tai nejudėti šiek tiek laiko, kad sugebėti eiti toliau, nes būtent šiandiena jis buvo patikėjęs tuo, kad bus gerai jei iš visų pasirodžiusių gyvais išeis keli. Priešai buvo pernelyg stiprūs ir blogiausia, kad tikrai nesunaikinami. Jis pasilenkė, paremdamas savo kruvinus delnus į kelius. Ir tuomet klausa užfiksavo skausmingą įkvėpimą, kuris buvo iššauktas tuo, kad vienas iš karių susmeigė savo ginklą, tiesiai į Allison krūtinę. Jis nepastebėjo to, kas privertė merginą prarasti budrumą, jis te pastebėjo tą kraupų vaizdą, kuo ji ėmė kristi. Sukaupdamas visas savo jėgas, jis puolė link merginos, lemtinga akimirka pasigaudamas ją į savo glėbį. Neversdamas jos laikytis ant kojų, kartu su per daug greitai silpstančiu Allison kūnu, jis atsisėdo ant asfalto, abejomis rankomis stipriai prispausdamas jos kūną prie savęs: - Allison, aš viską dabar pats sutvarkysiu. Tu tik pasistenk laikytis šiek tiek ilgiau. Mažute, turi laikytis. - Tai sakydamas jis akivaizdžiai vengė pažvelgti į merginos akis, kurios savaime leido suprasti, kad tai nepasibaigs kaip nors gerai. Suspausdamas savo delną prie žaizdos, kuris atrodė kad buvo pernelyg sunki. Kraujas pradėjo spaustis pro jo pirštus, nors jis ir spaudė pakankamai stipriai. Bandydamas pasinaudoti savo vilkolakiškais sugebėjimais, kurie bent iš dalies galėtu nuimti skausmą, perteikiant jį jam. Tačiau nieko nevyko. Jis negalėjo perimti iš merginos ne vieno lašo skausmo, ir tai privertė jį pagaliau pažvelgti į merginos akis: - Aš nesuprantu, aš negaliu pasiimti tavo skausmo. - Pasukdamas veidą į susirinkusių pusę, jis pagaliau pradeda šaukti: - Kas nors? Man reikia pagalbos!! - Kuomet vėl nukreipė savo akis į laikomos merginos veidą, jo paties išraišką atspindėjo neviltį, skausmą, nenorą patikėti tuo kas dabar vyksta. Jis nebuvo pasiruošęs matyti kaip ji miršta. O tai šiuo metu atrodė neišvengiama. Sukandęs akis, ir stipriai sumerkęs akis, neigiamai supurtė galvą. Palinkdamas link merginos, sudūrė savo kaktą su jos, tuomet tyliai prasitardamas: - Prašau tik ne tu. Nepalik manęs, Allison, prašau, nepasiduok dabar. Tik ne dabar. Neišeik.

_ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _
i'll tell you my sins and you can s h a r p e n your knife

Jake Armstrong

Was I dead? No. I was evolving. Something you'll never do.


Būrio simbolis :
Pranešimų skaičius : 1304
Įstojau : 2012-10-05
Amžius : 31
Miestas : Los Andželas
Meilė : Šiuo metu vienišas
Draugai : Mason Lockwood
Rūšis : Alfa Vilkolakis

Peržiūrėti vartotojo aprašymą

Atgal į viršų Go down

Re: KLINIKOS KIEMAS:

Rašyti by Horatius Ambrose on Št. 05 17, 2014 5:04 am

- Todėl kad aš jo nejaučiu... - [Nesugebėdama niekaip sureaguoti į tai, kad prieš susidurdama su žeme ir taip leisdama sau ramiai išeiti, buvo pasigauta į savo mylimo vyro glėbį atmerkė savo akis tik tuomet, kai jis jau laikė ją prie savęs, bandydamas pasiimti jos skausmą sau. Ji puikiai suprato tai, kad mirtis yra neišvengiama ir jai liko ne daugiau kaip kelios minutės. Ji tikrai nejautė nieko, apart to, kad jos kūnas palaipsniui tampa jai nebe pavaldus, silpnumas, noras užmigti buvo pernelyg stiprūs. Ji stengėsi laikytis, pakeldama savo ranką, kurios pirštus dar dengė speciali pirštinė, kuri kadaise palengvindavo naudojimasi arbaletu, pirštais perbraukdama per Armstrong'o skruostą, pasistengė ištempti labai raminančiai atrodančią šypseną] - Viskas gerai. Geriau ir būti negalėjo, nes aš išeinu matydama tave. - [Kiek galėdama, įtraukia dar vieną oro gurkšnį į savo stipriai sužeistus plaučius. Kraujas pasirodo ant jos lūpų, nes kildamas iš vidaus baigia pilnai užpildyti jos kvėpavimo organus] - Aš su tavimi, su žmogumi kurį visuomet mylėjau... Aš myliu tave Džeikai. Džeikai Armstrong'ai. - [Atsisveikindama su juo, kelis kartus spėja linktelėti galva, tarytum būtu bandžiusi įtikinti vaikiną tuo, kad kitaip ir negalėjo pasibaigti. O blogiausia, kad šia akimirka jai nebūtu galėjęs padėti net vampyro kraujas. Būdama medžiotoja ji darė viską, kad tik apsaugoti save nuo bet kokio sąlyčio su antgamtinėmis būtybėmis]. - Tu privalai pasakyti mano tėčiui, kad sidabras. Jis sunaikina juos. Džeikai, tu privalai jam pasakyti... - [Kažkuriam laikui sumerkusi akis, ji skausmingai susiraukė, tuo pačiu metu kai jos skruostais nuvarvėjo ašaros, ji atsimerkusi dar spėjo pridurti] - Aš nespėjau jai pasakyti. Andreai. Aš turiu žinoti kad ji tai girdės... Aš ją myliu. Aš didžiuojuosi ja. Didžiuojuosi tuo, kas mes buvome. Aš niekad nepasakiau to mamai, ir dabar. Noriu kad ji tai sužinotu. Nepykstu. Bet, noriu kad ji išgyventu. Iš... Džeikai. - [Jos kalbą nutraukė per daug staiga sustojusi širdis. Akių vokai nusileido, kuomet tuo pačiu metu ji paskutinį kartą iškvėpė orą iš savo krūtinės. Jos ranka, kuri prieš tai lietė, ją laikiusio vaikino, veidą, pagaliau nusilpo, atšlydama ir atsitrenkdama ant asfaltuoto grindinio. Ji mirė].

_ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _

MY BELOVED CHILDREN... DADDY IS HOME! MISSED ME? OH WELL...

Horatius Ambrose


Nous protégeons ceux qui ne peuvent pas se protéger eux-mêmes.


Pranešimų skaičius : 676
Įstojau : 2012-09-27
Rūšis : Zmogus/vikanas (49/+2000)

Peržiūrėti vartotojo aprašymą

Atgal į viršų Go down

Re: KLINIKOS KIEMAS:

Rašyti by ATIDUODAMA #8 on Št. 05 17, 2014 5:43 am

Būdamas be galo patenkintas tuo, kad viskas vyksta daug geriau nei pagal planą, su didžiausiu pasimėgavimu stebėjo kiekvieną iš vykusių įvykių posūkių. Konkretus, ore tvyrantis chaosas, kraujo ir mirties dvelksmas, neapykanta vienas kitam ir nesantaika, kuri akivaizdžiai maišė jiems visiems susivienyti tam, kad sunaikinti dvasią, kuri griovė viską aplinkui. Nogitsune stebėjo savo darbo vaisius iš šalies, emocingai sureaguodamas į kiekvieną aštresnį veiksmą. Tačiau paskutinis šiam paliko didžiausią įspūdį, merginos mirtis buvo daug daugiau nei efektyviai perteikta. Kiek stipriau įtraukdamas oro į savus plaučius, jis veide leido pasirodyti viskuo patenkintai šypsenai, kuomet jo dėmesį nuo veiksmo patraukė ne kas kitas, kaip Stamberg'o mergina. Stebėdamas jos veidą, jos beviltiškus bandymus prisikviesti tą, kuris jau seniai prarado teisę egzistavimui. Jis kurį laiką stebėjo jos miną, nesujudindamas net menkiausio raumens. Merginos pastangos atrodė šiam labai įdomios, juk tai ką šiuo metu ji jautė, buvo skausmas, emocinis sunkus skausmas, kuris kone maldavo jo liautis. Tačiau ar to jis norėjo? Ne. Bet vardan įdomios scenos, jis pagaliau nuleido savo akis, tuo pačiu metu lėtai pakeldamas savo ranką, kurią uždėjo ant merginos veido. Tarytum vizualiai nuleisdamas savus pečius, jis pakeitė savo veido miną, kuri labiau išdavė skausmą, pasidavimą, ir nuovargį. Jo akys prisipildė sūraus skysčio, kuomet šis pratarė: - Elena. Aš negaliu... - Atrodo kad sukeldamas nepriekaištingą iliuziją kad jis sugebėjo bent trumpam nuslopinti Nogitsune dvasią, neigiamai supurto galvą, tuo pačiu metu stipriai suspausdamas merginos riešą, bei pakeldamas akis:
- Patikėti kad tu esi tokia kvaila, jei manai kad tokios manipuliacijos sugebės jį grąžinti. Elena, tu padarei didžiulę klaidą surinkdama čia visus tuos žmones, nes tai tik dar labiau paskatino mane sunaikinti kiekvieną jūsų. - Grubiai paleisdamas jos ranką, veide leidžia pasirodyti dar platesniai šypsenai: -  Tau pagaliau reikia išmokti, kad negalima pasitikėti manimi. Ir tu labai klysti, jei manai kad tai yra pirmasis mūsų susitikimas. Aš visuomet buvau Stamberg'o... - Nebaigdamas savo kalbos, pakelia savo ranką, nurodydamas dvejais pirštais savo smilkinį: - Štai čia. - Kuomet pagaliau nutinka pakankamai visų įvykių, nesitepdamas rankų dar labiau, jis pagaliau leidžia sau žengti kelis žingsnius toliau nuo čia pasirodžiusios merginos: - A, tiesa. Jei iš tiesų trokšti mane sunaikinti, pagaliau priimk mintį apie tai, kad tuo pačiu mirs ir tavo draugas. Kitos išeities nėra, niekuomet nebuvo, ir niekuomet nebus. - Prunkštelėdamas galiausiai pasitraukia link karių, kurie ganėtinai greitai jį apstoja iš visų pusių ir tą akimirka pakyla juodų dūmų debesis, kol galiausiai jis išsisklaido ore, kartu su visais dalyviais (Nogitsune ir tamsos kariais) kažkur kitur, kur pagal viską ir bus padėtas taškas arba gėriui, arba blogiui.

ATIDUODAMA #8

I bet u think there's something about her that can be saved.


Pranešimų skaičius : 185
Įstojau : 2013-01-14

Peržiūrėti vartotojo aprašymą

Atgal į viršų Go down

Re: KLINIKOS KIEMAS:

Rašyti by Lydia Martin on Št. 05 17, 2014 6:11 am

*Vos tik jai tenka arti akis į akį susidurti su kraupiai atrodančiu Oni kariu, o paskui lyg niekur nieko būti nusviestai į šoną stipriai sumerkia akis, lyg taip nematydama nieko apsaugotų save nuo pasekmių. Tačiau Deimonui spėjus ją sugauti ir taip išgelbėti ją nuo susidūrimo su žeme, instinktyviai rankomis įsikabina į jo pečius. Išgąsčio kupinas akis nusukdama į vampyro veidą, vos girdimai išlemena padėką reiškiantį žodį* - Ačiū.- *Deimonui ją paleidus ir tuo pačiu atsitraukus bandant sustabdyti Eleną, ji kaip specialiai pasuka galvą į tą pusę, kurioje buvo Allison - geriausia draugė. Spėdama pamatyti būtent tą veiksmą, kuomet yra atimama gyvybė merginai, ji pasijunta taip lyg tą pačią akimirką ji pati būtų perdurta tos pačios katanos. Jos veide atsispindėjo stiprus netekties skausmas. Nebegalėdama suvaldyti karčių ašarų, net nepastebi, kai kojos pačios nuneša ją prie gyvybę jau praradusios draugės. Suklupdama šalia jos, tyliai, nes nes nebeturi jėgų šaukti, mat atrodo, kad kažkas būtų atėmęs iš jos balsą ji pradeda pastoviai kartoti tuos pačius, panikos, skausmo persmelktus žodžius* - Alli, tu negali šitaip išeiti, girdi mane? Negali. Tu per stipri, kad pasiduotum mirčiai... Ne, to negali būti, tai ne tiesa... - *Bandydama susitvardyti, tačiau drebančios rankos, balsas tik įrodo, kad tai daryti sekasi itin prastai. Blizgančias akis pakėlusi į Džeiką, neigiamai supurto galvą, lyg ieškoti paskutinės išeities* - Allison negali mirti, maldauju, Džeikai, neleisk jai mirti... Turi būti kažkas, kas ją išgelbėtų... Pasakyk, kad yra galimybę ją susigrąžinti...

_ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _

Lydia Martin

Give a girl the right shoes, and she can conquer the world.


Pranešimų skaičius : 126
Įstojau : 2013-08-15
Amžius : 27
Miestas : San Diegas
Meilė : Vieniša
Draugai : Allison Argent
Rūšis : Žmogus
Darbo paskirtis : Studentė

Peržiūrėti vartotojo aprašymą

Atgal į viršų Go down

Re: KLINIKOS KIEMAS:

Rašyti by Elena Winchester on Št. 05 17, 2014 6:21 am

{Akivaizdu kad pradinės Nogitsune reakcijos sugebėjo nesunkiai įtikinti ją tuo, kad vaikinas, kurio kūnas buvo užvaldytas visgi sugebėjo bent kelioms akimirkoms atgauti valdžią prieš savo kūną. Ji tiesiog to labai troško, per daug kad matytu tai kad buvo taip lengvai apgauta, kaip vaikas pirmą kart pamatęs magijos triuką. Pašaipus Nogitsune balsas ir labai greitai pasikeitusi veido išraišką tik dar labiau smogė per jos pasitikėjimą savimi. Jo žodžiuose buvo tiesos, ne vienas jų neturėjo kito varianto, kaip nužudyti patį dvasios kūną, tuo pačiu metu amžiams atimant gyvybę ir Stamberg'ui. Apgauta, ir akivaizdžiai įskaudinta ji liko stovėti lygiai toje pačioje vietoje, kur ją ir paliko Nogitsune. Padaras išnyko, palikdamas visišką tylą mūšio vietoje. Girdėjosi tik skausmo atgarsiai dėl kritusių draugų, ir tai kone vėrė merginą iš vidaus. Ji negalėjo patikėti tuo kas nutiko, juk ji iš tiesų surinko daugumą čia ir iš tos daugumos išgyveno ne visi. Akims prisipildžius ašaromis, ji atsisuko į mūšio pusę, iš kurios kaip tik tuo metu pasirodė Salvatore. Ne pati nepastebėdama kaip, tačiau ieškodama paguodos, mikliai puolė šiam į glėbį. Stipriai apkabindama vampyrą, ji sumerkė akis} - Aš daugiau taip nebe galiu, jie visi, visi iki vieno nukentėjo dėl to kad prašiau jų pagalbos. Ir niekas, visiškai niekas neišėjo į naudą. Allison, Taileris, jie mirė veltui.

_ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _
Inside all of us is a light, but some beacons are darker than others, and some are so dark they never realize they are a form of light at all.

Elena Winchester

I couldn`t miss your hundred and whatever birthday.


Pranešimų skaičius : 1912
Įstojau : 2012-09-27
Amžius : 24
Miestas : Los Andželas
Rūšis : Mirtingas žmogus
Darbo paskirtis : Būsima chirurgė

Peržiūrėti vartotojo aprašymą

Atgal į viršų Go down

Re: KLINIKOS KIEMAS:

Rašyti by Klaus Mikaelson on Št. 05 17, 2014 6:56 am

- Karolina, negi manei kad aš taip imsiu ir draugiškai reaguosiu į puolimą? Jis pats to prisiprašė, nori tu tai priimti ar ne. O aš ne iš tų, kurie leis kad jo šeima būtu puolama. - Tai pasakydamas, nespėja daugiau nieko pridurti, kaip tik nuleisti akis, bei pasiruošti tolimesnės savo kalbos išdėstymui. Tačiau verta numanyti buvo tai, kad atsiradę padarai paprasčiausiai nesugebės apeiti jį aplinkui. Kuomet per kelias sekundes kaukėmis veidus paslėpę padarai supančioja abi jo rankas, suraukęs antakius, nužvelgia abi savo rankas, kuomet traukimo dėsniui suveikus, jis yra nusviedžiamas link tarpo vedančio į sudengusio namo vidų. Stipriai pritvirtintos grandinės, tuo metu leido bet kuriam iš jo priešų pasinaudoti proga, todėl delsti nebuvo galima, ypatingai po to, kai jis pasistengė sunaikinti dar vieną iš Lockwood'ų šeimos. Sugniaužęs abu savo kumščius, nesugeba nepastebėti kad jo moteris taip pat yra sugaunama vieno iš tų padarų. Ir tai suteikia jam tik dar daugiau noro priešintis: - Manau kad jums reikia sudėti daugiau pastangų, norint mane sudoroti. - Šiek tiek patempdamas grandines į savo pusę, tvirtai suima jas, staigiu mostu patraukdamas į savo pusę, ir taip nutraukdamas jas nuo sienų, prie kurių šios buvo pritvirtintos. Jo veidas akimirksniu įgavo hibridui atitinkamą būseną. Atsikeldamas ant kojų net po to, kai Oni kariai pasistengė sužaloti jį, nusiplėšia vieną iš grandinių, kuri tvirtai pančiojo jo riešą, kita ranka užsimodamas, kone nukerta vienam iš ten buvusių padarų galvą. Ir neatsižvelgdamas į tai kad jie kas kažkurį laiką atsinaujina, pakankamai nesunkiai sugeba sudoroti kiekvieną. Kuomet pavyksta susitvarkyti su tais, kurie buvo netoli nuo jo, praeidamas pro šalį, kur buvo Lockwood'as, neaišku kodėl, tačiau, pastverdamas vieną iš tų, kurie jį puolė, sumauna tą pačią grandinę šiam ant kaklo, ir staigiai sukryžiuodamas ją gale, nutraukia padarui galvą. Visgi, nekreipdamas per daug dėmesio į tai, kad taip tik palengvino Mason'ui puolimo kelią, nukreipęs akis į kažkur toli buvusį Nogitsune, pratęsia savo mintį: - Aš esu hibridas, todėl manęs neįmanoma nužudyti. - Kuomet greitai atsisuka į savo merginos pusę, sušaukia: - Pasilenk! - Ir tik tuomet, jei ši pasilenkia, dar kartą užsimodamas laikyta grandine perkerta karį per pusę, palikdamas iš jo dūmų kamuolį. Tuomet ištiesdamas ranką į savo moters pusę, akis nukreipia į likusius, jau susiformuoti baigusius padarus: - Man reikės tavo pagalbos. - Kuomet kaip tik tuo metu viena iš žmogiškų būtybių parodo pavyzdį kaip reikia sunaikinti Oni padarus visam laikui, suraukęs antakius, jai bekrentant miriop, pastebi kad jai dar buvo likusios kelios strėlės: - Pasiimk jas, ir tuomet kaip galima greičiau permesk jas man. Aš tuo tarpu, dar turiu nebaigtu reikalų su tuo... - Omeny turėdamas Nogitsunė, ryžtingai ėmė eiti link to asmens pusės, kuomet viskas staiga nutilo. Padarai, kurie kėlė didžiausią grėsmę susirinko prie savo šeimininko. Ir kažkokio keisto ritualo metu pradingo. Sustodamas pusiaukėly, jis perkreipė savo veidą iš nuostabos, tuo pačiu metu grąžindamas savo veidui žmogišką pavidalą. Nesupratęs įvykių sekus, iš kart atsuko nugarą daliai iš antgamtinių būtybių, veidu pasisukdamas į savo šeimos pusę: ...akivaizdu kad tai dar ne pabaiga.

_ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _
   
I haven't cared about anyone for c e n t u r i e s. Why on earth do you?

Klaus Mikaelson

I haven't cared about anyone for centuries. Why on earth do you?


Pranešimų skaičius : 895
Įstojau : 2013-03-14
Miestas : Los Andželas
Meilė : Caroline Mikaelson
Draugai : Marcellus Gerard
Rūšis : Originalusis (1000+)
Darbo paskirtis : Menininkas

Peržiūrėti vartotojo aprašymą

Atgal į viršų Go down

Re: KLINIKOS KIEMAS:

Rašyti by ATIDUODAMA #13 on Št. 05 17, 2014 7:03 am

Priminimas: (Negalėjau apsilankyti ankščiau, tačiau bandau išsisukti iš situacijos, tad...) Kaip tik tuo metu kai prasidėjo visas veiksmas, ir vienas iš jo draugų patyrė sunkią traumą, prašomas pasielgti tinkamai, jis buvo draskomas dvejonių kad gali būti reikalingas čia, ir jei liks mirs vienas iš jo draugų. Tad, sprendimas buvo priimtas. Jis atsidavė tam, kad padėti išgelbėti Issac'o kailį. Persimesdamas vaikinuką sau per petį, kiek tik galėdamas greičiau, nuskubėjo link artimiausios ligoninės, faktiškai praleisdamas visus įvykius, kurie čia sukosi paskui.

ATIDUODAMA #13
kvinso gyventojas

Pranešimų skaičius : 79
Įstojau : 2013-08-08

Peržiūrėti vartotojo aprašymą

Atgal į viršų Go down

Re: KLINIKOS KIEMAS:

Rašyti by Tyler Lockwood on Št. 05 17, 2014 10:36 am

Priešistorė nepastabiems: kuomet Niklausas suleido savo dantis Lockwood'ui į kaklą, jo paties burna buvo prisipildžiusi krauju nuo sužeidimo, kuris buvo paliktas kito asmens. Vadinasi, hibrido kraujo ląstelės spėjo pasklisti po jauno vilkolakio kraujotaką, ir tuomet kai Lockwood'ui buvo nusuktas sprandas, bei šis krito negyvas ant grindinio, iš tiesu mirė tik jo žmogiška dalis. Vampyriškas kraujas, kuris galiausiai pasiekė visus jo vidaus organus, jo akys pagaliau atsivėrė. Staigus oro gūsio įkvėpimas, ir akivaizdu pasimetimas, kuris kuo puikiausiai atsispindėjo šio veide, privertė kone pašokti nuo žemės. Delnu iš kart susiėmęs už savo kaklo, aiškiai suraukęs antakius, įsistebėjo į visus čia likusius: - Kas po velnių man nutiko?! - Akivaizdžiai nesugebėdamas suprasti kaip jis liko gyvas po to, kai Niklausas tikrai nusuko jam sprandą, ką jis puikiausiai atsimena. Neigiamai supurtęs galvą, kažkuriam laikui nusuka savo žvilgsnį į giminaitį, lyg norėtu iš jo išgirsti atsakymą, tačiau atsakymui gavęs tik tylą, žvilgsnį nukreipia į kažkur esančią Katherine, kol galiausiai sustoja prie Niklauso: - Tu pavertei mane, tuo padaru, koks ir esi pats? - Staiga užliejęs pyktis, noras pulti, privertė jį garsiau šnopuoti.

_ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _

No matter how many deaths that I die I will never forget. No matter how many lives that I live, I will never regret. There is a fire inside of this heart. And a riot about to explode into flames.


Tyler Lockwood
bruklino gyventojas

Būrio simbolis :
Pranešimų skaičius : 219
Įstojau : 2013-07-26
Amžius : 27
Miestas : Bruklinas
Draugai : Isaac Lahey
Rūšis : Beta hibridas (26/29)
Darbo paskirtis : Advokatas

Peržiūrėti vartotojo aprašymą

Atgal į viršų Go down

Re: KLINIKOS KIEMAS:

Rašyti by ATIDUODAMA #17 on Št. 05 17, 2014 10:55 am

Jis nebuvo antgamtinė būtybė, kuriai nebuvo sunku pasinaudoti savo galimybėmis judėti greitai ir pasiekti reikiamą vietą, keliaujant iš vienos miesto dalies į kitą per keliolika minučių. Transporto priemone, kuria jis lėkė čia tam, kad sustabdyti savo dukterį, buvo pernelyg lėta, tam kad atvykti čia tinkamiausiu metu. Kuomet jis visgi nusigavo iki sudegusios ligoninės pastato, vidinis balsas kone rėkte rėkė kad kažkas negerai. Viskas buvo nutilę, nesigirdėjo mūšio atgarsių, o tai galėjo reikšti tai, kad jis baigėsi arba nutiko kas nors, nepataisomo. Išlipdamas iš savo transporto priemonės, jis kaip galima greičiau ėmė bėgti link ligoninės kiemo, kuomet iš tolo matomas vaizdas kiekvienai jo kojai pridėjo po 50 nematomų kilogramų. Allison pusiau gulėjo ant šalto, drėgno asfalto, pusiau buvo surakinta alfa vilkolakio glėbyje. Raudonplaukės verksmas tik dar labiau patvirtino ir taip lengvai suvokiamą faktą, jo dukra mirė. Ir šį kartą tai nėra kaip nors antgamtiškai modifikuojama. Jis sustojo, širdį spaudė keistas jausmas, darėsi vis sunkiau kvėpuoti, jį išpylė šaltas prakaitas. Bet kuris iš medikų galėtu pasakyti kad ne daug trūksta kad šį žmogų ištiktu koks insultas. Tačiau kovodamas su savimi, su savo baime priartėti prie merginos kūno, jis vėl ėmė kelti kojas, sumažinant atstumą tarp jo ir prie Argent suklupusių asmenų. Keip ne keista, šalia jis atsidūrė pakankamai arti. Ir nors jis buvo labai stiprus, per daug stiprus, per daug užgrūdintas laiko ir aplinkybių, dabar įtampos nebe atlaikė. Skruostais ėmė varvėti ašaros, kuomet jis visu svoriu sukrito priešais ant kelių. Pro balso stygas bandanti prasimušti rauda, buvo tvardoma stipriai sukastais dantimis. Jis sunkiai, tarytum ranka svertu kelis šimtus kilogramų, pakėlė savo ranką, suimdamas dukters. Galiausiai abejomis rankomis suėmęs merginos ranką, prisispaudė sau prie lūpų. Jis nepratarė ne žodžio, nes nebuvo tam ne menkiausios prasmės, tačiau trūksta žodžių, kaip jam buvo sunku šia akimirka. Iš jo palaipsniui buvo atimti kiekvienas iš brangiausių žmonių, šeimos narių. Ir dabar, likusi buvo tik Allison. Buvo, nes šia akimirka jis laikė jos vis dar šiltą ranką, matydamas jos veidą, kuris atrodė taip tarytum mergina tik būtu užmigusi. Tiesą išdavė tik kraujas, labai daug kraujo, kuriuo buvo ištepti drabužiai, asfaltas po merginos kūnu. Christopher jautėsi taip, tarytum visas pasaulis sugriuvo ir neliko nieko, visiškai nieko dėl ko šis turėtu prasmės gyventi. Jam teko pamatyti kaip miršta abi jos dukterys, abi jo gyvenimo prasmės, ko niekada nenorėtu ir neturėtu matyti joks tėvas.

ATIDUODAMA #17
bruklino gyventojas

Pranešimų skaičius : 49
Įstojau : 2012-09-28

Peržiūrėti vartotojo aprašymą

Atgal į viršų Go down

Re: KLINIKOS KIEMAS:

Rašyti by Katherine Pierce on Št. 05 17, 2014 11:57 am

- Ne visai... - *Tikriausiai todėl, kad ji kuo puikiausiai nutuokė apie tai, kad yra reikalingas Amaros šešėlių kraujas, tuo labiau kad originalioji šeima praleido nemažai laiko tam, kad ją sumedžioti, jos atsakymas buvo greitesnis, nei kad Niklauso. Šiek tiek sujudindama savus antakius, ji palengva susikišo su savimi atsineštą šautuvą atgal į vidinę savo striukės kišenę. Kuomet pagaliau pasiekė ką tik atgimusį vaikinuką, ne akimirkos neabejodama savo sprendimu atkišo į jo pusę savo riešą, pratęsdama savo minčių srautą* - Juk būtent to jis ir siekė, kuomet pirmiausia sukando tau, o tik paskui nusuko sprandą? Troško kad paskui maldausi jo dėl savo gyvybės, prisieksi kad tarnausi kad iki galo pavirstum hibridu. Jis pastatytu tave prieš klausimą, ar nori gyventi ar ne. - *Pasukusi akis į originaliojo pusę, ir visiškai nekreipdama dėmesio į tai kad netoliese yra jo mergina, kuriai ji tikrai su mielo noru sugadino gyvenimą, pasisako* - Taip daryčiau ir aš, jo vietoje. Tačiau dabar aplinkybės kiek kitokios. Kąsk Tailerį, nes aš nestovėsiu čia visą valandą. - *Jos žvilgsnis tebe nukreiptas į originaliosios šeimos pusę, kuomet jos pačios netikėtumui, veidą papuošė lengva šypsena*

_ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _
 u're not going to stop
I apologize if I seem rattled. Circumstances have changed suddenly, and I had to adjust. (She sits on the bed.) Mind control is a necessary evil. You see, I need a werewolf, and I've lost the one that I had. Now, tell me what you're going to do to help me get a new one?

2016-tų metų geidžiamiausias personažas. Woooohoooo!

Katherine Pierce

I'm the only non bitter person at this bitter ball.


Pranešimų skaičius : 2664
Įstojau : 2013-04-10
Miestas : Čikaga / Manhetenas
Meilė : I DON'T DO love
Draugai : Andrea Argent
Rūšis : Originali vampyrė (19/538)

Peržiūrėti vartotojo aprašymą https://www.youtube.com/watch?v=ZXcAh3XDtDY

Atgal į viršų Go down

Re: KLINIKOS KIEMAS:

Rašyti by Bonnie Bennett on Sk. 05 18, 2014 2:34 am

*Tuo pačiu metu, kai čia vyko didžiausias visų, priešiškų pusių susidūrimas, ji pati turėjo kovoti su netekties jausmu. Mat vos prieš kelias valandas ji tapo liudininke to, kaip mirė vienas iš jos šeimos narių. Ji labai norėjo šia akimirka palaikyti savo drauges, geriausias drauges, kurios vienaip ar kitaip reiškė jai visą pasaulį, tačiau, ir tai kas vyko namuose negalėjo likti nepastebėta. Su akivaizdžiai patinusiais nuo verkimo paakiais, niūria nuotaika, ji visgi atvažiavo čia. Nors ir vėlai, tačiau nesugebėjo praleisti svarbaus jos ne kraujo šeimai, įvykio. Palikdama savo automobilį kitapus gatvės nuo sudegusios ligoninės, ji ganėtinai greitai prabėgo pro vandeniu apipiltą gatvę. Purslai nuo pado susidūrimo su asfaltu skriejo į visas puses, kuomet ji sustojo paties įvykio pasekmių sūkuryje. Panika ir nesusivokimas vis dar buvo matomas daugelio veiduose. Viena iš merginų buvo kritusi, ir tai atrodė labai skausminga. Ji nuleido savo tamsias akis, tarytum jai ir pačiai būtu labai sunku. Tačiau nebandydama kaip nors per daug reikšmintis, pagaliau pastebi kad abi jos draugės yra gyvos. Elena tuo metu buvo kartu su vienu iš draugų, kuomet Karolina buvo viena. Ji drąsiai žengė kelis greitus žingsnius link vampyrės, akimirksniu surakindama ją apkabinimu* - Tu net neįsivaizduoji, kaip aš džiaugiuosi kad tau ir Elenai nieko nenutiko. - *Kuomet šiek tiek atsitraukia, atsitiktinai leidžia savo akims vėl sudrėkti nuo prisipildžiusių ašarų* - Atleisk kad, nesugebėjau pasirodyti ankščiau. Aš... Aš... - *Stipriai suspaudusi lupas, neigiamai supurto galvą, tarytum net nebūtu galėjusi pratarti ne žodžio daugiau*

_ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _
as soon as you're feeling b e t t e r, i'm going to k i l l you.

Bonnie Bennett

Guess the apple doesn't fall far from the tree...


Pranešimų skaičius : 417
Įstojau : 2013-09-03
Amžius : 27
Miestas : Manhattan
Meilė : Neįsipareigojusi
Draugai : Elena & Caroline
Rūšis : Žmogus / Ragana
Darbo paskirtis : Studentė

Peržiūrėti vartotojo aprašymą

Atgal į viršų Go down

Re: KLINIKOS KIEMAS:

Rašyti by Andrea Argent on Sk. 05 18, 2014 3:19 am

{Taip ir neatitraukdama akių nuo minėtosios merginos, leido jų žvilgsniams susidurti iš tolo, taip lyg nebyliai skatindama ją padaryti ką nors neapgalvoto. Ir kuomet tai įvyksta, net nemirktelėjusi įsistebi būtent į pagrindinį veiksmą, kuomet Oni kario katana susminga tiesiai merginai į krutinę, kartu nusinešdama ir jos gyvybę. Neskaitant to, kad Allison likimas nebuvo jos šiandienos tikslas, tačiau užskaitydama tai kaip vienu šūviu dviejų zuikių nušovimą, patenkinta pakreipia galvą link vieno peties, lyg būtų sudominta tuo, kaip merginos artimieji pergyvena dėl netekties. Visgi negaišdama tam per daug laiko, kaip nepastebimai pasirodė, taip nepastebimai ir dingo iš akiračio. Aišku, tam tikram laiko tarpui, nes kol kas dar negavo to, ko čia atėjo. Tuo tarpu,  kitoje pusėje, kuri neegzistuoja gyviesiems... Nors Andrea dar negali sugrįžti į savo kūną, ji visada yra šalia tų, kurie jos gyvenime turi daug reikšmės. Ji girdi, mato net jaučia, tiesiog yra nerami siela nepasiekiama kitiems. Žinodama į kokius reikalus įsivėlė jos sesuo, atrodo pats artimiausias jai likęs žmogutis, vienintelis šeimos narys, kurį be galo brangino, tačiau ne visada mokėjo tai tinkamai parodyti, buvo priversta stebėti kaip tamsos karys ją šaltakraujiškai nužudo, tuo pačiu atimdamas  iš jauniausios Argent tai, kas buvo taip svarbu, kas buvo ta grandis sauganti jos dalelę žmogiškumo. Jausdamasi taip, kad būtų netekusi dalies savęs, sumerkdama akis mintimis perbėga per visus praeities vaizdus, pradedant vaikyste, nepasidalinimu žaislais, susivienijimu, paslapčių dalinimosi, iki sunkių kovų dėl išgyvenimo, pasipriešinimo prieš smurtaujantį patėvį. Seserys visą laiką laikėsi kartu, tiek su pykčiais, nesutarimais, tiek su taika, iš to ir gimė priesaika "Dviese prieš visą pasaulį". Negalėdama susitaikyti, kad Allison nebeturės progos gyventi toliau, pajaučia kaip skruostais nurieda ašara, o juk Andrea buvo iš tų, kurios nedrįsta lieti jausmų, nes laiko tai silpnumo požymiu. Visgi suimdama save į rankas, nors atrodo tai padaryti yra be galo sunku, ji žengia žingsnius priartinančius ją prie sesers ir kitų ją apstojusių asmenų, kurie jos nei mato, nei girdi. Neskaitant net to fakto, kad tarp jų buvo ir tas žmogus, kurio ji atrodo nekentė už tai, kad jas paliko likimo valiai, tačiau norėjo bent kartą pamatyti kas jis toks, kas iš tiesų yra jos ir Allison tėvas ir sužinoti, kodėl jis atsisakė savo vaikų, būtent šią akimirka ji buvo sukoncentruota tik į netektį. Žinodama, kad bet kurią akimirką merginos siela atsiskirs nuo žmogiškojo kūno, ir jos susitiks, Andrea pasiruošia pasitikti savo seserį, kad ir kaip būtų troškusi, kad jų susitikimas būtų vykęs kitokiomis aplinkybėmis}

_ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _
We tear, we climb into the sky We won't fall back to Earth tonight Your skin, your eyes, your every breath No sin, no fear, no regrets, no defeat Just two hearts in victory Lay it bare, lay with me

Andrea Argent

No one is going to respect you until you show who you are.


Pranešimų skaičius : 761
Įstojau : 2012-09-27
Amžius : 26
Miestas : Bruklinas
Meilė : Elijah Mikaelson
Draugai : Katherine Pierce
Rūšis : Hibridė
Darbo paskirtis : Barmenė

Peržiūrėti vartotojo aprašymą http://www.youtube.com/watch?v=I3nctEF0W8E

Atgal į viršų Go down

Re: KLINIKOS KIEMAS:

Rašyti by Caroline Mikaelson on Sk. 05 18, 2014 3:50 am

{Po to, kai vienas iš Oni karių sugalvojo pakankinti ir ją, akivaizdu, kad bandydama ištrūkti savo jėgomis, visgi pilnai iš pančių išsilaisvina tik Klauso pagalba. Jausdama palengvėjimą, kad prie jos nėra to bjauraus dūmų masės padaro, sureaguoja į paliepimą paimti strėles, kurios gali pražudyti Oni karius, tačiau, atsižvelgiant į tai, kad ginklas gulėjo prie pat žuvusios merginos esančių artimųjų, iš pagarbos medžiotojai ir jos artimiesiems, (visgi ji žino ką reiškia netekti šeimos nario, draugo) nesiartina prie jų, leisdama atsisveikinti. Tuo tarpu nukreipdama akis į Klausą, sugeba pasakyti vos kelis žodžius. Tačiau tai nuskamba ganėtinai šaltai, nes šiandieninis jo poelgis nužudant vieną iš jos draugų jai buvo nepriimtinas} - Nes tai ir nėra pabaiga. Viskas vyko per daug greitai, o toks priešo pasitraukimas toli gražu nereiškia, kad laimėjom. Deja, viso labo tai tik pradžia. - {Kuomet ant žodžių, ji išgirsta Tailerio balsą, iš netikėtumo, suraukia antakius, juk ką tik matė kaip jis negyvas gulėjo ant grindų. Tuomet dar kartą žvilgsniu užkliudo savo vyrą, lyg klaustų jo, ar būtent toks ir buvo jo planas, paversti jauniausią Lookwoodą hibridu. Nelabai spėdama tinkamai į viską reaguoti, mat yra permušinėjama labai prieštaringų jausmų, kritiškai atsižvelgia į Kateriną. Ji niekada nemėgo tos merginos, vien dėl to, kad ji kenkė Elenai, tačiau kuomet ji suvarė peilį jai į pilvą norėdama nužudyti tuo metu dar negimusį sūnų, buvo padėtas paskutinis taškas. Atkreipusi dėmesį į  Pierce šyptelėjimą, kilsteli vieną iš antakių} - Geriau pasidžiauk, kad esi nėščia ir dabar ne tinkamas laikas, nes kitu atveju su didžiausiu malonumu pašalinčiau tą šypseną tau nuo veido. - {Užvertusi akis, mat merginos vaizdas jai yra atgrasus, iš tolo pastebi pasirodžiusią Bonnę. Be dvejonių atsakydama į draugės apkabinimą, kiek stipriau sumerkia akis} - Viskas gerai... jei tu būtum čia atvykusi anksčiau, rizikuočiau netekti dar ir tavęs, o šito negalėjo būti. Todėl net nebandyk dėl to atsiprašinėti. Supratai? - {Merginai kiek atsitraukus, nukreipia akis į jos veidą ir nesugeba nepastebėti to, kad jos akys blizga nuo ašarų, o  pačiai merginai yra sunku tarti žodžius, suimdama Bennett delnus į savos rankas, spusteli} - Jaučiu, kad kažkas atsitiko dar... Bonne, negąsdink manęs, sakyk kas nutiko?  

_ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _
Caroline Mikaelson, - «They don’t understand That I am a woman Who thinks like a warrior, charms like a snake, Walks like a God, And believes she’s a saint.»

Caroline Mikaelson

You know what I'll start with? Always and forever.


Pranešimų skaičius : 326
Įstojau : 2012-09-28
Amžius : 28
Miestas : Manhetenas
Meilė : Klaus Mikaelson
Draugai : Elena, Bonnie
Rūšis : Vampyrė (23/25)
Darbo paskirtis : Verslininkė

Peržiūrėti vartotojo aprašymą

Atgal į viršų Go down

Re: KLINIKOS KIEMAS:

Rašyti by Sponsored content Today at 7:42 pm


Sponsored content


Atgal į viršų Go down

Puslapis 25 Previous  1, 2, 3, 4, 5  Next

Rodyti ankstesnę temą Rodyti sekančią temą Atgal į viršų

- Similar topics

 
Permissions in this forum:
Jūs negalite atsakinėti į pranešimus šiame forume